Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Loriks“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 29 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Loriks“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „BG Logistics“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – MB) „Loriks“ (toliau – ir pareiškėja) pateikė nemokumo administratorei prašymą įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 432 114,76 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro: 252 070,28 Eur skola pagal paskolos sutartį, 47 273,57 Eur palūkanos pagal paskolos ir apskaitos tvarkymo sutartis bei 132 770,91 Eur skola pagal tretiesiems asmenims už bendrovę atliktus mokėjimus.

Nemokumo administratorė 2025 m. rugsėjo 8 d. pateikė teismui patikslintus prieštaravimus dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo. Pareiškėjai pateikus paskolos sutartyje nurodyto paskolos dalyko perdavimą bendrovei patvirtinančius įrodymus, nemokumo administratorė pripažino, kad pagal paskolos sutartį bendrovei buvo suteikta 348 870,28 Eur paskola. Kadangi pareiškėja prašo patvirtinti mažesnę sumą nei buvo suteikta paskola – 252 070,28 Eur reikalavimą, nemokumo administratorė su šia dalimi sutiko ir prašė patvirtinti pareiškėjos 252 070,28 Eur antrosios eilės pirmojo etapo reikalavimą. Nemokumo administratorė taip pat sutiko su reikalavimu dėl delspinigių bei palūkanų pagal paskolos sutartį ir prašė patvirtinti pareiškėjos 47 273,57 Eur reikalavimą, kurį sudaro: 1 694 Eur antrosios eilės pirmojo etapo reikalavimas pagal apskaitos tvarkymo sutartį, 45 579,57 Eur antrosios eilės antrojo etapo reikalavimas dėl palūkanų ir delspinigių pagal paskolos sutartį. Taigi, nemokumo administratorė prašė įtraukti pareiškėją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti bendrą 299 343,85 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 253 764,28 Eur antrosios eilės pirmojo etapo ir 45 579,57 Eur antrosios eilės antrojo etapo reikalavimai.

Nemokumo administratorė prašė netvirtinti pareiškėjos 132 770,91 Eur antrosios eilės pirmojo etapo reikalavimo BUAB „BG Logistics“ bankroto byloje. Nors pareiškėja teismui pateikė mokėjimo pavedimus, patvirtinančius, kad buvo atlikti 132 770,91 Eur mokėjimai tretiesiems asmenims, tačiau, nemokumo administratorės vertinimu, vien šių atliktų mokėjimų nepakanka konstatuoti, jog pareiškėja turi reikalavimą į bendrovę dėl 132 770,91 Eur sumokėjimo. Pareiškėja buvo įpareigota pateikti paaiškinimus dėl šių atliktų mokėjimų tretiesiems asmenims, t. y. nurodyti visas faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas ir pareiškėjos 132 770,91 Eur reikalavimas, tačiau to nepadarė ir realiai nenurodė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų 132 770,91 Eur reikalavimą.

Klaipėdos apygardos teisme gautas nemokumo administratorės prašymas sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-174-777/2026 ir įsiteisės nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas. Nemokumo administratorė nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimas dėl pareiškėjos 432 114,76 Eur finansinio reikalavimo privalo būti sustabdytas, kadangi Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-174-777/2026 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „BG Logistics“ ieškinį atsakovėms MB „Loriks“, UAB „Televisuma ir Ko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo L. M.. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad pareiškėja būtent šiais sandoriais grindžia savo 432 114,76 Eur finansinį reikalavimą ir jų pagrindu deklaruojamą finansinio reikalavimo sumažinimą, 96 930,56 Eur įskaitymą bei 36 000 Eur mokėjimą „HWH Machines GmbH“ už bendrovę.

Nemokumo administratorė pakartotinai pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026. Nemokumo administratorė nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 nėra sprendžiamas vien papildomų dokumentų pateikimo klausimas. Minėtoje byloje teismas nustatys esmines faktines ir teisines aplinkybes, nuo kurių tiesiogiai priklauso, ar MB „Loriks“ turi reikalavimo teisę į bendrovę, ar MB „Loriks“ finansinis reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, ar atsiskaitymai bei įskaitymas sukėlė teisines pasekmes bei koks yra galimas MB „Loriks“ reikalavimo dydis. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 bus sprendžiamas ne šalutinis ar pagalbinis klausimas, bet MB „Loriks“ finansinio reikalavimo teisinis pagrindas. Nustačius, kad tarp šalių sudaryti sandoriai yra negaliojantys, įskaitymas negalėjo sukelti teisinių pasekmių arba MB „Loriks“ neturėjo teisėtos reikalavimo teisės į LUAB „BG Logistics“, iš esmės pasikeistų ir šioje byloje nagrinėjamo finansinio reikalavimo pagrįstumas bei dydis. Civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 priimtas galutinis teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę šiai civilinei bylai. Nagrinėjamu atveju patvirtinus pareiškėjos finansinį reikalavimą iki prejudicinės bylos išnagrinėjimo, egzistuotų reali rizika priimti tarpusavyje prieštaraujančius teismų sprendimus. Tokiu atveju tektų spręsti jau patvirtinto finansinio reikalavimo panaikinimo ar tikslinimo klausimus. Tai neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir operatyvumo principų bei pažeistų kitų bendrovės kreditorių interesus. Be to, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-174-777/2026 po paskutinio bendrovės dokumentų perdavimo paaiškėjo, kad egzistuoja 2024 m. gegužės 29 d. sutartis ir trišalis susitarimas tarp UAB „BG Logistics“, MB „Loriks“ ir „HWH Machines GmbH“, kuriais disponuoja trečiasis asmuo L. M.. Šie dokumentai nebuvo pateikti nei nemokumo administratorei, nei kartu su prašymu patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties sustabdyti civilinę bylą, nes kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės gali turėti prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas dėl konkrečioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybių teisėtai bei pagrįstai sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą.

Dėl bylos sustabdymo

Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis).

Pagal CPK nuostatas yra skiriami dviejų rūšių civilinės bylos sustabdymo pagrindai: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis civilinės bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011).

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinės bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek dalyvaujančių byloje asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 21 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, byloje nustatytinus faktus lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 nustatytini faktai turės esminės reikšmės šioje civilinėje byloje kilusiam ginčui dėl pareiškėjos 432 114,76 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo išspręsti.

Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad nemokumo administratorė ginčija tik nedidelę dalį finansinio reikalavimo, o civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 pareikštas ieškinys apima daug mažesnę sumą (211 750 Eur) ir apsiriboja tik dviejų krautuvų pirkimo–pardavimo sandorių ginčijimu. Apeliantės vertinimu, teismas privalėjo atriboti ir patvirtinti neginčijamą reikalavimo dalį, o ne nepagrįstai sustabdyti visos bylos nagrinėjimą arba spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.

Įvertinęs nagrinėjamam klausimui dėl bylos sustabdymo aktualias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalyje 3 punkte įtvirtintas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-174-777/2026 pagal ieškovės LUAB „BG Logistics“ ieškinį atsakovėms MB „Loriks“, UAB „Televisuma ir Ko“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo L. M.. Nurodytoje byloje ieškovė LUAB „BG Logistics“ prašo: 1) pripažinti negaliojančiu bendrovės ir MB „Loriks“ sudarytą krautuvo „Fuchs MHL 331“ (tapatumo numeris (serijos numeris) 3311100563, valstybinis Nr. T4507D) pirkimo–pardavimo sandorį, kurį patvirtina 2024 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra BGL Nr. 241002; 2) pripažinti negaliojančiu bendrovės ir MB „Loriks“ sudarytą krautuvo „Fuchs MHL 331“ (tapatumo numeris (serijos numeris) 3313104019, valstybinis Nr. T4511D) pirkimo–pardavimo sandorį, kurį patvirtina 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra BGL Nr. 241003; 3) pripažinti negaliojančiais (niekiniais) MB „Loriks“ ir UAB „Televisuma ir Ko“ sudarytus krautuvo „Fuchs MHL 331“ (tapatumo numeris (serijos numeris) 3311100563, valstybinis Nr. T4507D) ir krautuvo „Fuchs MHL 331“ (tapatumo numeris (serijos numeris) 3313104019, valstybinis Nr. T4511D) pirkimo–pardavimo sandorius, kuriuos patvirtina 2024 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. LOR-2410001; 4) taikyti restituciją natūra – grąžinti bendrovei krautuvą „Fuchs MHL 331“ (tapatumo numeris (serijos numeris) 3313104019, valstybinis Nr. T4511D) ir pripažinti bendrovės nuosavybės teises į šį krautuvą; 5) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti bendrovei 70 000 Eur iš atsakovės UAB „Televisuma ir Ko“ už krautuvą „Fuchs MHL 331“ (tapatumo numeris (serijos numeris) 3311100563, valstybinis Nr. T4507D); 6) priteisti iš atsakovės UAB „Televisuma ir Ko“ bendrovei 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už restitucijos tvarka priteistą sumą (70 000 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė LUAB „BG Logistics“ įrodinėja, kad jos ir MB „Loriks“ sudaryti krautuvų pirkimo–pardavimo sandoriai, kuriuos patvirtina PVM sąskaitos faktūros, pažeidė ieškovės ir jos kreditorių teises, dėl to tokie sandoriai yra pripažintini negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Be to, ieškovė tvirtina, kad su ja pagal šiuos sandorius nebuvo tinkamai atsiskaityta. Tuo tarpu atsakovių MB „Loriks“ ir UAB „Televisuma ir Ko“ sudaryti krautuvų pirkimo–pardavimo sandoriai yra pripažintini negaliojančiais (niekiniais) pagal CK 1.80 ir 1.87 straipsnius. Atsakovė MB „Loriks“ nesutinka su pareikštais reikalavimais ir teigia, kad mokėjimo prievolė buvo įvykdyta įskaitymo būdu, o sandoriai atitiko tikrąją šalių valią. Atsakovė UAB „Televisuma ir Ko“ tvirtina, kad yra sąžininga įgijėja ir jai nėra žinomos jokios aplinkybės dėl krautuvų nuosavybės perleidimo tarp ieškovės ir atsakovės MB „Loriks“.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo ją įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 432 114,76 Eur finansinį reikalavimą, kurį kildina iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos, apskaitos tvarkymo santykių ir atliktų už bendrovę mokėjimų tretiesiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų bylų ginčų ribas bei įrodinėjimo dalyką, daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos yra susijusios. LITEKO duomenys patvirtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 sprendžiami klausimai ne tik dėl bendrovės ir pareiškėjos sudarytų sandorių galiojimo bei restitucijos taikymo, bet ir dėl pareiškėjos turimos reikalavimo teisės į bendrovę, tarpusavio reikalavimų įskaitymo teisėtumo bei atsiskaitymo tarp šalių teisinio pagrindo. Šiuos klausimus teismas turėtų įvertinti ir byloje dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje. Taigi, civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 nustatytini faktai turės prejudicinę galią nagrinėjamai bylai.

Apeliantė klaidingai interpretuoja finansinio reikalavimo ir kitoje byloje nagrinėjamo sandorių ginčų tarpusavio priklausomybę. Nors nemokumo administratorė sutiko su dalimi (299 343,85 Eur) reikalavimo, o kitoje byloje pareikšto ieškinio suma (211 750 Eur) yra mažesnė nei bendras 432 114,76 Eur reikalavimas, civilinėje byloje Nr. e2-174-777/2026 sprendžiami sandorių galiojimo, actio Pauliana bei restitucijos taikymo klausimai turi esminę reikšmę visam šalių tarpusavio atsiskaitymų balansui ir teisiniam pagrindui. Atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje sprendžiama dėl krautuvų perleidimo sandorių ir iš to kylančio prievolių įskaitymo teisėtumo, atskiras dalies finansinio reikalavimo patvirtinimas šiame etape sukurtų teisinį neaiškumą. Jei kitoje byloje sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais, taikant restituciją, pasikeistų ne tik galutinė skolos suma, bet ir pati reikalavimo teisės prigimtis bei struktūra. Taigi, reikalavimo skaidymas dalimis iki neišspręstas esminis ginčas pažeistų bankroto proceso vientisumą bei kitų kreditorių interesus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Taigi, kreditoriaus reikalavimo patikrinimas reikšmingas ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam asmeniui, bet ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017, 28 punktas).

Kitoje byloje bus nagrinėjamas pareiškėjos turimos reikalavimo teisės į bendrovę teisėtumo klausimas, kuris turės tiesioginės įtakos sprendimui dėl pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimo nagrinėjamoje byloje. Kadangi nepagrįsto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų ir pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju prioritetas teikiamas teisiniam tikrumui bei esminiam klausimui, ar pareiškėja apskritai turi teisėtą reikalavimo teisę. Taigi, nagrinėjamos bylos sustabdymas nepaneigia bankroto procese vyraujančio viešojo intereso ir nepažeidžia kreditorių ir (ar) pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesų.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nestabdant civilinės bylos, galėjo pats nustatyti visus reikalingus faktus, būtinus apeliantės prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išnagrinėjimui, tačiau tokios apeliantės nurodytos aplinkybės nepaneigia tarp minėtų civilinių bylų egzistuojančio prejudicinio ryšio. Kaip minėta, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikytinas būtent tam, kad būtų išvengta teismų prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, siekiant, jog nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus, kad būtų sumažintos dalyvaujančių byloje asmenų, teismo finansinės ir laiko sąnaudos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sustabdžius nagrinėjamą civilinę bylą, bus pasiekti nurodyti tikslai – išvengta skirtingo tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo, šalims įrodinėjant iš esmės tapačias aplinkybes skirtingose bylose.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pakartotinai spręsti klausimo dėl bylos sustabdymo. Teismo procesinė pareiga užtikrinti teisingą ir visapusišką bylos išnagrinėjimą egzistuoja viso proceso metu. Tai, kad teismas 2026 m. birželio 25 d. nutartimi buvo atsisakęs sustabdyti bylą, neatima teisės ir pareigos pakartotinai vertinti bylos sustabdymo būtinumą, kai byloje pateikiami patikslinti šalių procesiniai dokumentai, paaiškėja papildomos faktinės aplinkybės ar tikslesnė kitoje byloje nagrinėjamų reikalavimų apimtis. Pažymėtina, kad tarpinės teismo nutartys neįgyja prejudicinės ar res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galios. Ankstesnė teismo nutartis, kuria bendrovės nemokumo administratorės prašymas buvo atmestas, neužkirto kelio reikšti pakartotinį prašymą dėl bylos sustabdymo. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs draudimo pakartotinai pareikšti tokio paties pobūdžio procesinį prašymą, jeigu pirmiau jis buvo nepatenkintas. Pripažintina, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pozicijos dėl egzistuojančio CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte aptarto privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindo. Nemokumo administratorei pateikus pakartotinį prašymą dėl bylos sustabdymo bei teismui įvertinus jame išdėstytas aplinkybes, tapo aišku, kad abiejose bylose nustatinėjamos tos pačios faktinės aplinkybės, todėl teismas privalėjo reaguoti į kylančią prieštaringų teismo sprendimų priėmimo riziką.

Apeliantės rėmimasis teismų praktika dėl bylų sujungimo nagrinėjamu atveju yra netinkamas. Bylų sujungimas (CPK 136 straipsnis) yra teismo teisė, o ne pareiga, ir ji taikoma tik tada, kai tai padeda greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčus. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūra pasižymi specifine sprendimų priėmimo tvarka, o kitoje byloje nagrinėjamas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal actio Pauliana taisykles, šių bylų sujungimas ne pagreitintų, o priešingai – apsunkintų ir vilkintų visą bankroto procesą. Taigi, teismas, pasirinkdamas bylos sustabdymą, pritaikė tinkamiausią procesinę priemonę, kuri geriausiai garantuoja teisinį tikrumą.

Tai, kad teismas, taikydamas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą (privalomasis bylos sustabdymas), nurodė CPK 164 straipsnio 4 punktą (fakultatyvusis bylos sustabdymas), nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia dėl formalių priežasčių naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328, 338 straipsniai). CPK 164 straipsnio 4 punkto nurodymas yra akivaizdus rašymo apsirikimas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė privalomąjį sustabdymo pagrindą ir faktines aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp nurodytų bylų yra prejudicinis ryšys, todėl tikslinga nagrinėjamą civilinę bylą sustabdyti, kol Klaipėdos apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-174-777/2026 (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą. Atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.