Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Neringos Švedienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Husmontera“ ieškinį atsakovei „Bygg Grønt AS“ dėl piniginių prievolių, atsiradusių iš rangos sutarčių, įvykdymo ir atsakovės „Bygg Grønt AS“ priešieškinį ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Husmontera“ dėl sutarčių kainos sumažinimo bei permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė „Bygg Grønt AS“ priešieškinyje prašė: 1) elementų tiekimo sutarties kainą sumažinti 1 239 882 Norvegijos kronų (toliau – NOK) (109 082,13 Eur); 2) surinkimo darbų sutarties Nr. 1 kainą sumažinti 522 374 NOK (43 384,54 Eur); 3) surinkimo darbų sutarties Nr. 2 kainą sumažinti 788 782 NOK (69 395,33 Eur). Taip pat priteisti atsakovei iš ieškovės 41 687,88 Eur permoką, 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas: 1) neatskleidė bylos esmės, o padarytas išvadas grindė tik atsakovės pozicijos atkartojimu; 2) neatsižvelgė į tai, kad „OPAK AS“ ataskaita skirta atsakovės prisiimtų įsipareigojimų „Bendler Gruppen AS“ įvykdymo įvertinimui („OPAK AS“ ataskaitos užsakovė „Bendler Gruppen AS“, o ne atsakovė; šios ataskaitos parengimo tikslas – patikrinti ir įvertinti likusių darbų apimtį bei užfiksuoti klaidas, trūkumus atliktuose darbuose dėl to, kad „Bendler Gruppen AS“ nutraukė sutartį su atsakove). Į bylą nepateikta atsakovės su „Bendler Gruppen AS“ sudaryta sutartis ir pateiktas „Bendler Gruppen AS“ pareiškimas dėl sutarties su atsakove nutraukimo. Teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino aplinkybių, susijusių su „Bendler Gruppen AS“ ir atsakovės sutartimi, jos nutraukimo pagrindais bei šių aplinkybių teisine reikšme šiam ginčui.

Teismas nepagrįstai sutapatino apeliantės įsipareigojimus atsakovei su atsakovės įsipareigojimais „Bendler Gruppen AS“. Ginčo objektuose darbus vykdė ne tik apeliantė, bet ir kiti atsakovės pasitelkti rangovai. Apeliantės vykdytų darbų apimtis sudarė tik dalį visų atsakovo sutartinių įsipareigojimų „Bendler Gruppen AS“. Be kita ko, „Bendler Gruppen AS“, nutraukusi sutartį su atsakove, išreiškė valią toliau tiesiogiai bendradarbiauti su UAB „Husmontera“. Vien tik tai paneigia atsakovės argumentą dėl ieškovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Atsakovė pateikė nuorodas į konkrečius BER ataskaitos punktus (lentelės pozicijas), tačiau nėra aišku kokiais kriterijais remiantis iš visos BER ataskaitos buvo atrinkti būtent šie konkretūs punktai, ir kodėl jie buvo priskirti būtent apeliantės atsakomybei, kai nėra jokių paralelių su LUAB „Husmontera“ sutartiniais įsipareigojimais atsakovei. BER ataskaitoje nėra išvados, kad būtent apeliantė atsakinga už drabų trūkumus ar neatitikimus. BER ataskaitoje aiškiai nurodyta: „ataskaita parengta neatsižvelgiant į atsakomybės klausimą“.

BER ataskaitoje nurodoma: „sąnaudų apskaičiavimai paimti iš „OPAK AS“ gautos ataskaitos“, tačiau „OPAK AS“ ataskaitoje vertinimai ir skaičiavimai buvo atliekami ne pagal apeliantės įsipareigojimų atsakovei apimtį. BER ataskaitoje nėra duomenų apie įvertintas apeliantės įsipareigojimų apimtis pagal su atsakove sudarytus sandorius. Teismas apeliantės atsakomybės ir jos apimčių nepatikrino. BER ataskaitoje nurodyti darbų trūkumai automatiškai negali būti priskirti apeliantei.

Apeliantė nereikalauja atsakovės sumokėti už nepristatytus elementus ir neatliktus surinkimo darbus, o atsakovė prašo sumažinti ginčo sutarčių kainas, įskaitant kainas už nepristatytus elementus ir neatliktus darbus. Teismui visiškai patenkinus priešieškinį, tos pačios sumos atskaitytos (atimtos) du kartus.

Atsakovė pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą – reikalauja sumažinti ginčo sutarčių kainas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė vengė priimti apeliantės atliktus darbus, atsisakė atvykti apžiūrėti darbų rezultatą bei nenurodė konkrečių darbų trūkumų. 2023 m. vasario 3 d. atsiuntė apeliantei „OPAK AS“ ataskaitą, nenurodant, kokie yra konkretūs apeliantės atliktų darbų trūkumai ir defektai.

Atsakovė 2022 m. gruodžio 30 d. vienašaliu pareiškimu nutraukė ginčo sutartis, kadangi „Bendler Gruppen AS“ nutraukė sutartį su atsakove, o ne dėl apeliantės atliktų darbų trūkumų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007 išaiškino, kad tuo atveju kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga nedelsiant pradėti darbų priėmimą po to, kai jis gauna rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktus darbus. Taigi, darytina išvada, kad, net ir nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

Teismas netinkamai taikė sutarčių kainos mažinimo institutą, t. y. pacitavo priešieškinyje nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021 pateiktų išaiškinimų dėl sutarties kainos mažinimo dalį, tačiau nenustatinėjo, kiek sutaupė LUAB „Husmontera“ dėl nepristatytų elementų ir neatliktų darbų.

Teismas dėl darbų kainos sumažinimo sprendė remdamasis BER ataskaitoje nurodytomis elementų ir darbų, reikalingų jų trūkumams pašalinti, norvegiškomis kainomis. Apeliantės nuomone, vertinimas turėjo būti atliekamas pagal lietuviškas kainas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo sutarčių kainų sumažinimo, pritaikė kitą pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Dėl to padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidą.

Teismas netinkamai nustatė priešieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, nepagrįstai jį susiejo su pareiškimu apie trūkumus po viso darbo rezultato priėmimo (2023 m. balandžio 4 d.). Elementų tiekimo sutartis ir surinkimo darbų sutartis Nr. 2 buvo vienašališkai nutrauktos atsakovės ir darbų perdavimo–priėmimo procedūrų vilkinimas kilo dėl atsakovės neveikimo. Apeliantė 2023 m. sausio 4 d pakartotiniais pranešimais kvietė atsakovę (užsakovę) apžiūrėti ir priimti darbus arba per protingą terminą informuoti rangovę (apeliantę) apie nustatytus darbų trūkumus, tačiau „Bygg Grønt AS“ neatvyko apžiūrėti perduodamų darbų. Dėl to ieškinio senaties pradžios momentas turi būti nustatomas pagal objektyvų kriterijų ir skaičiuojamas nuo trūkumų nustatymo dienos.

Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, t .y. aprašė visus esminius byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl esminių šalių argumentų bei padarytos išvados yra grindžiamos teisės aktų, teismų praktikos ir byloje surinktų įrodymų analize. Vien ta aplinkybė, jog apeliantei yra nepriimtinos teismo padarytos išvados, savaime nedaro tokių išvadų ydingomis.

Byloje nėra ginčo, kad Norvegijos Karalystės ekspertų kvalifikacijos patvirtinimas bei ekspertų veikla yra liberalizuoti, t. y. visa ši veikla perduota privačiam sektoriui, o patikimiausios ir didžiausią autoritetą turinčios ekspertų įmonės yra BER ir „OPAK AS“.

Atsakovė niekada neteigė, kad ji užsakė „OPAK AS“ ataskaitą. Kitas „OPAK AS“ ataskaitos užsakovas nedaro jos netinkamos kaip įrodymo. Atsakovė ne vieną kartą raštu informavo apeliantę apie „OPAK AS“ ataskaitos regimą, LUAB „Husmontera“ neįsitraukė į jos rengimo procesą, neginčijo šios įstaigos (specialisto) statuso, išvadų patikimumo ir pan. Taigi, apeliacinio skundo argumentai dėl „OPAK AS“ išvados nepatikimumo yra apeliantės pavėluota gynybinė pozicija.

„OPAK AS“ ataskaita skirta atliktų darbų kokybei įvertinti, o ne išnagrinėti tarp atsakovės ir „Bendler Gruppen AS“ susiklosčiusius teisinius santykius (kurių statybos ekspertai nenagrinėja). „OPAK AS“ (ir BER) ataskaitoje nurodyti namų adresai, tipai sutampa su ginčo sutarčių sąlygose nurodytais namų adresais ir tipais. Šio fakto apeliantė neginčija.

Apeliaciniame skunde iškelti klausimai dėl aplinkybių, kuriomis ji nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Atsakovė yra pateikusi įrodymus, kad „Bendler Gruppen AS“ buvo nepatenkinta vykdytų darbų kokybe ir tempu. „Bendler Gruppen AS“ atstovai lankėsi apeliantės gamykloje iki ginčo sutarčių pasirašymo, tarpusavyje pabendravo neturi jokios teisinės reikšmės vertinant apelianto atliktus darbus pagal ginčo sutartis.

Atsakovė „Bygg Grønt AS“ yra tarpininkė tarp Norvegijos Karalystės nekilnojamojo turto vystytojų ir rangovų, todėl kitų įsipareigojimų „Bendler Gruppen AS“ neturėjo. Pagal CK 6.193 ir 6.200 straipsnius sutarties aiškinimas ir vykdymas yra siejamas tik su sutarties šalimis. „Bendler Gruppen AS“ nėra šios bylos šalis. „Bendler Gruppen AS“ santykiai su atsakove negali turėti ginčo šalių (ieškovės ir atsakovės) tarpusavio prievolėms.

Byloje neturėjo būti vertinamas atsakovės ir „Bendler Gruppen AS“ sutarties dalykas, kadangi: iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantė neginčijo, kad atsakovė buvo tik tarpininkė tarp „Bendler Gruppen AS“ ir apeliantės; atsakovė suranda vystytojus, o kitose valstybėse – rangovus; apeliantės atliktų darbų kokybės vertinimas yra savarankiškas klausimas (LUAB „Husmontera“ ir „Bendler Gruppen AS“ nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai).

Apeliantė, keldama klausimus dėl atsakovės ir „Bendler Gruppen AS“, ignoruoja sutarties uždarumo principą. Užsakovo ir rangovo sutarties turinys neturi reikšmės rangovo ir subrangovo sutarties vertinimui, tačiau apeliaciniu skundu iš esmės siekiama, kad teismas nesilaikytų sutarties uždarumo principo.

Apeliantė nepagrįstai (izoliuotai, be BER išvados) vertina „OPAK AS“ išvadą. BER ir „OPAK AS“ išvados vertinamos sistemiškai, nes BER vadovavosi „OPAK AS“ išvada (ataskaita). Tai reiškia, kad BER ataskaitos rengėjas patikrino „OPAK AS“ parengtą išvadą, t. y. darbų trūkumai buvo patikrinti du kartus. BER išvadoje nėra pastabų dėl „OPAK AS“ išvados esminių trūkumų. išvadą užsakė atsakovė.

Iš apeliacinio skundo argumentų neaišku, ką apeliantė grindžia savo statusu (buvęs bankrutuojantis, o dabar likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo). Apeliantės statusas nereiškia, kad teismas turėjo tapti jos advokatu bei atleisti nuo įrodinėjimo pareigų. Kartu tai nereiškia, kad teismas už apeliantę turėjo užsakyti ir apmokėti ekspertizę. Be kita ko, apeliantės statusas pasikeitė iš esmės tik baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje. Teismas buvo aktyvus, buvo iškėlęs ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau apeliantė šia teise nepasinaudojo.

Apeliacinio skundo teiginius apeliantė kildina iš tikrovės neatitinkančio teiginio: „ginčo objektuose darbus vykdė ne tik ieškovas, bet ir kiti atsakovės pasitelkti rangovai“. Manytina, kad kitus rangovus pasitelkė „Bendler Gruppen AS“, tačiau jie buvo vidaus apdailos darbų rangovai, t. y. darbus turėjo vykdyti po apeliantės darbų užbaigimo.

Apeliacinio skunde pateiktos nepagrįstos išvados, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ar neteisingai nustatė įrodinėjimo dalyką. Priešingai, teismas bylą išnagrinėjo itin išsamiai, pasiūlė šalims pasinaudoti teise prašyti skirti ekspertizę. Pagal kasacinio teismo praktiką statybos rangos bylose netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Apeliantė jai tenkančios pareigos neįvykdė. BER (ir „OPAK AS“) ataskaitos rengėjas negalėjo pasisakyti dėl atsakingo už konkrečius darbus konkretaus asmens.

Apeliantė siekia, kad teismas vadovautųsi ne kasacinio teismo apibrėžtą įsitikinimo laipsnį, o pašalintų net pačias menkiausias abejones. Tačiau teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Jeigu apeliantė vertina, kad BER ataskaita neatitinka kokių nors dokumentų turinio, privalėjo pateikti įrodymus arba ir aiškiai nurodyti dokumentus, kuriems ji prieštarauja. Be to, teismo posėdžio metu buvo galimybė užduoti jam klausimus BER ataskaitos rengėjui.

Apeliantė nekėlė klausimų, ar atsakovė tinkamai (netinkamai) sudėjo (sumavo) BER ataskaitos atitinkamų pozicijų sumas, ar sudėjo kitas pozicijas, yra padarytų aritmetinių ar kitų klaidų ir pan. Apeliantė nepaaiškina, kokios sumos buvo atskaitytos du kartus. Teismas jokių sumų du kartus iš ginčo sutarčių kainos neatėmė.

BER ir „OPAK AS“ ataskaitos yra rašytiniai įrodymai. BER ataskaitos turinį papildomai patvirtino jos rengėjas teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad šios išvados būtų neobjektyvios ir šališkos arba joms parengti nebuvo panaudotos specialiosios žinios.

Pasisakant dėl darbų kokybės santykio su užsakovo teise reikalauti rangos sutarties kainos sumažinimo, svarbus yra kasacinio teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, kad užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus.

Teismas taikė kainos sumažinimo institutą, o tai, kad teismas įvertino ir trūkumų mastą bei jų pašalinimo kaštus, savaime nereiškia, kad buvo taikomas kitas gynybos būdas. Be to, norint užbaigti ir ištaisyti apeliantės darbus būtina pasitelkti vietinius, t. y. Norvegijos Karalystėje veikiančius rangovus, kurie dirba norvegiškomis kainomis.

Apeliantė nepateikia argumentų, kad teismas, vertindamas ieškinio senatis pradžią priešieškinio reikalavimams, būtų neištyręs ar nenustatęs ar klaidingai nustatęs kokias nors faktines aplinkybes. Priešieškinis pareikštas 2024 m. kovo 30 d., o prašymas taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimams pateiktas tik 2025 m. gruodžio 16 d. Toks procesinis pasyvumas, trukęs daugiau nei pusantrų metų, rodo, kad apeliantė nelaikė, jog yra susiklostę kokie nors nauji ir stabilūs teisiniai santykiai, kuriems apsaugoti ir yra skirtas ieškinio senaties institutas.

Priešieškinio senaties terminas negalėjo prasidėti anksčiau nei 2023 m. balandžio 4 d. 2023 m. vasario 3 d. elektroninis laiškas buvo išsiųstas ne siekiant taikyti kainos sumažinimo gynybos būdą, o norint pasiruošti darbų perdavimui. Tai yra normalus ir suprantamas užsakovės tikslas. Kita vertus, net ir pritaikius priešieškinio senatį, vis tiek išlieka pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl sutarties kainos sumažinimo, kadangi kainos sumažinimo aplinkybės buvo nurodytos kaip atsikirtimai į ieškinį, sudarė pagrindą ieškinio netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių bei įrodymų, nepasisakė dėl „OPAK AS“ ir BER ataskaitų patikimumo, supainiojo skirtingus savarankiškus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus, todėl nepagrįstai tenkino priešieškinį ir atmetė ieškinio reikalavimus. Taip pat netinkamai nustatė senaties termino eigos priešieškinio reikalavimams pareikšti pradžios momentą.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Green Investment AS (nuo 2023 m. gegužės 12 d. (įregistravimo) pavadinimas –„Bygg Grønt AS“) ir LUAB „Husmontera“ (tiekėja) 2021 m. lapkričio 25 d. sudarė surenkamo medinio skydinio namo karkaso elementų tiekimo sutartį (toliau – elementų tiekimo sutartis), kurios pagrindu LUAB „Husmontera“ įsipareigojo tiekti medinio skydinio namo karkaso elementus (toliau – ir elementai) pagal grafiką (Elementų tiekimo sutarties priedai Nr. 1 ir Nr. 3), o„Bygg Grønt AS“ įsipareigojo atsiskaityti pagal šalių susitarta tvarka (sąlygomis) (Elementų tiekimo sutarties priedas Nr. 2).

Elementų tiekimo sutarties priede Nr. 2 nustatyta, kad elementų kaina yra iš viso 474 594 Eur be PVM. Namams A–B skirtų elementų kaina – po (kiekvienam namui) 75 844 Eur, C–D bei E–F skirtų elementų kaina – po 161 453 Eur. Taip pat Priede Nr. 2 įtvirtinta kainos mokėjimo tvarka: 10 proc. kainos turi būti sumokėta nedelsiant po Elementų tiekimo sutarties pasirašymo; 30 proc. turi būti sumokėta 5 dienos prieš pradedant produktų gamybą; 30 proc. turi būti sumokėta per 5 kalendorines dienas po to, kai pirmasis krovininis automobilis su produktais atvyks į pristatymo vietą; 20 proc. turi būti sumokėta per 10 kalendorinių dienų po to, kai pirmasis krovininis automobilis su produktais, atvyks į pristatymo vietą; 10 proc. turi būti sumokėta per 10 kalendorinių dienų po sandarumo bandymo.

„Green Investment AS“ ir LUAB „Husmontera“ 2022 m. birželio 15 d. sudarė susitarimą dėl elementų tiekimo sutarties pakeitimo, kuriuo sumažino namams A–B skirtų elementų kainas po 73 616 Eur.

„Green Investment AS“ ir LUAB „Husmontera“ 2022 m. kovo 3 d. sudarė surenkamų skydinių medinių namų surinkimo darbų sutartį (toliau – surinkimo darbų sutartis Nr. 1), kurios pagrindu LUAB „Husmontera“ įsipareigojo surinkti namų A–B karkasų elementus už 51 000 Eur ieškovei tokia tvarka: 50 proc. kainos – per 10 kalendorinių dienų po elementų su langais surinkimo, išskyrus fasado apdailą ir stogo dangą ir 50 proc. kainos – per 10 kalendorinių dienų baigus teikti visas paslaugas ir atlikus sandarumo testą.

„Green Investment AS“ ir LUAB „Husmontera“ 2022 m. balandžio 15 d. sudarė susitarimą, dėl paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 pakeitimo, kuriuo nustatė namams A–B skirtų elementų kainas po 32 260 Eur.

„Green Investment AS“ ir LUAB „Husmontera“ sudarė 2022 m. balandžio 12 d. surenkamų skydinių medinių namų surinkimo darbų sutartį (toliau – ir surinkimo darbų sutartis Nr. 2), kurios pagrindu LUAB „Husmontera“ įsipareigojo surinkti namų C–D ir E–F karkasų elementus už 87 902 Eur kainą, kuri turėjo būti sumokėta jai tokia tvarka: 50 proc. kainos – per 10 kalendorinių dienų po elementų su langais surinkimo, išskyrus fasado apdailą ir stogo dangą ir 50 proc. kainos – per 10 kalendorinių dienų baigus teikti visas paslaugas ir atlikus sandarumo testą.

Taigi, pagal elementų tiekimo sutartį LUAB „Husmontera“ turėjo pagaminti elementus, o pagal surinkimo darbų teikimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 – pagamintus elementus pristatyti į „Bygg Grønt AS“ nurodytą vietą Norvegijos Karalystėje bei juos surinkti namuose A, B, C–D ir E–F. Surinkimo darbų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kainos sumokėjimo tvarkos analogiškos, elementų surinkimo darbai namuose A ir B turėjo būti atlikti iki 2022 m. gegužės 31 d, namuose C–D ir E–F – iki 2022 m. spalio 31 d. Elementų tiekimo sutartis, surinkimo darbų sutartys Nr. 1 bei Nr. 2 kartu vadinamos ginčo sutartimis.

„Green Investment AS“ ir LUAB „Husmontera“ nuo 2022 m. birželio 7 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d. komunikavo elektroniniu paštu ir mobiliuoju telefonu trumposiomis žinutėmis (SMS) dėl darbų pagal surinkimo darbų sutartis Nr. 1 ir Nr. 2.

„Green Investment AS“ 2022 m. gruodžio 30 d. pranešė LUAB „Husmontera“ dėl elementų tiekimo sutarties ir surinkimo darbų sutarties Nr. 2 nutraukimo bei nurodė, kad pagal ginčo sutartis atsiskaitys po „OPAK AS“ išvados gavimo (surašymo).

Viešai paskelbtais duomenimis „OPAK AS“ yra Norvegijos Karalystėje registruota statybų ir nekilnojamojo turto konsultacijų įmonė, teikianti projektų valdymo, statybų priežiūros, nekilnojamojo turto konsultacijų bei energetinio efektyvumo vertinimo paslaugas.

LUAB „Husmontera“ 2023 m. sausio 12 d. patvirtino tinkamą atsiskaitymą pagal elementų tiekimo sutartį už namams A–B skirtus elementus bei priminė „Green Investment AS“ apie elementų, skirtų namams C–D ir E–F, atitinkamai 16 145 Eur ir 28 436 Eur, įsiskolinimus. Taip pat nurodė, kad surinkimo darbų sutarties Nr. 2 vykdymas buvo sustabdytas dėl atsakovės delsimo apmokėti jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

Užsakovės „Bendler Gruppen AS“ prašymu „OPAK AS“ 2023 m. vasario 1 d. parengė ataskaitą (išvadą), kuri 2023 m. vasario 3 d. buvo pateikta (gavo) UAB „Husmontera“.

Užsakovės „Bygg Grønt AS“ prašymu „BER Bygg og Eiendomsrevisjon AS“ (N. E. Ch.) 2023 m. kovo 22 d. parengė ataskaitą dėl ginčo namų darbų trūkumų ir jų šalinimo sąnaudų apskaičiavimo.

Viešai paskelbtais duomenimis „BER Bygg og Eiendomsrevisjon AS“ yra Norvegijos Karalystėje registruota nepriklausoma konsultacijų įmonė, teikianti ekonomines ir technines konsultacijas bei vertinimo paslaugas komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje. N. E. Ch. yra norvegų verslininkas ir konsultantas, vadovauja įmonei „NEC Eiendom AS“, taip pat yra ilgametis partneris, buvęs vadovas ir valdybos pirmininkas įmonėje „BER Bygg og Eiendomsrevisjon AS“.

LUAB „Husmontera“ 2023 m. balandžio 4 d. surašė: i) darbų, atliktų pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, priėmimo–perdavimo aktą ir galutinę sąskaitą Nr. 75 dėl po 24 387,50 Eur (iš viso 48 775 Eur) apmokėjimo (iki 2023 m. balandžio 7 d); ii) darbų (70 proc.), atliktų pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 2., priėmimo–perdavimo aktą dėl 53 854,88 Eur apmokėjimo.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-632-936/2026 (buvęs Nr. eB2-1465-866/2025) iškėlė bankroto bylą atsakovei LUAB „Husmontera“; nemokumo administratore paskyrė UAB „Nemokumo administravimo paslaugos“.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažino LUAB „Husmontera“ likviduojama dėl bankroto. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 2 d.

Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų proceso ir materialiosios teisės pažeidimų

Atsakovė „OPAK AS“ ataskaitos duomenimis, be kita ko, įrodinėja apeliantės netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakovei dėl to, kad „Bendler Gruppen AS“ nutraukė su ja (atsakove) bendradarbiavimą. „OPAK AS“ 2023 m. vasario 1 d. ataskaitos 3 puslapyje „Užduočių informacija“, nurodyta, kad užsakovė yra „Bendler Gruppen AS“, o „OPAK AS“ patikrino ir įvertino ginčo namų likusių darbų apimtį bei užfiksavo atliktų darbų klaidas ir trūkumus dėl to, kad „Bendler Gruppen AS“ nutraukė sutartį su „Green Investment AS“ (dabar pavadinimas –„Bygg Grønt AS“).

Atsiliepime į ieškinį paaiškinta, kad atsakovė bendravo su Norvegijos Karalystės nekilnojamojo turto vystytoja (statytoja, užsakove, investuotoja) „Bendler Gruppen AS“ ir, įvertinus planuojamo vystyti objekto apimtį, ieškojo surenkamų namų gamintojo, galėjusio užtikrinti reikiamą produkcijos kiekį bei jos surinkimą per konkretų terminą. Šiuo tikslu atsakovė pradėjo bendrauti su ieškove, domėtis jos gaminama produkcija, specifikacijomis. Ieškovei patikinus, kad ji turi galimybę tinkamai ir laiku patenkinti „Bendler Gruppen AS“ gamybos ir namų surinkimo poreikius, atsakovė tarpininkavo „Bendler Gruppen AS“ ir ieškovės susitikimuose, kad „Bendler Gruppen AS“ įsitikintų LUAB „Husmontera“ veiklos galimybėmis, o ieškovė susipažintų su galutine elementų užsakove. Atsakovė sudarė sutartį su „Bendler Gruppen AS“ dėl gyvenamųjų namų statybos ir kartu sudarė sutartis su ieškove dėl atitinkamos produkcijos gamybos ir surinkimo Norvegijos Karalystėje. Tačiau atsakovė puikiai žinojo, kad galutinė jos darbo rezultato gavėja ir užsakovė yra „Bendler Gruppen AS“. Tuo tikslu net projektuojamų namų projektus ieškovei tvirtino „Bendler Gruppen AS“. Taip pat priešieškinio 8 ir 15 punktuose nurodyta, kad „Bygg Grønt AS“ sudarė sutartį su „Bendler Gruppen AS“ dėl gyvenamųjų namų statybos ir kartu sudarė sutartis su LUAB „Husmontera“ dėl atitinkamos produkcijos (elementų) gamybos ir surinkimo Norvegijos Karalystėje. Galutinė atsakovės darbo rezultato gavėja ir užsakovė buvo „Bendler Gruppen AS“. Tuo tikslu ir ginčo namų projektus ieškovei tvirtino „Bendler Gruppen AS“. Ieškovė nuo pat pradžių netinkamai vykdė sutartis, todėl „Bendler Gruppen AS“ nutraukė sutartį, sudarytą su atsakove „Bygg Grønt AS“, atitinkamai atsakovė buvo priversta nutraukti sandorius, sudarytus su ieškove.

Taigi, „OPAK AS“ ataskaita buvo parengta užsakovės „Bendler Gruppen AS“ prašymu dėl nutrūkusių sutartinių teisinių santykių tarp atsakovės ir „Bendler Gruppen AS“, susiklosčiusių ginčo namų statybos objekte, kuriam elementus teikė ir jų surinkimo darbus vykdė apeliantė LUAB „Husmontera“ pagal ginčo sutartis.

Apeliantė pirmosios instancijos teisme akcentavo, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės „Bygg Grønt AS“ susiklosčiusius teisinius santykius ginčo namų statybos objekte. Dublike nurodyta, kad atsakovės „Bygg Grønt AS“ ir „Bendler Gruppen AS“ sutartinių santykių apimtys (bendradarbiavimo sąlygos, darbų apimtys, jų terminai ir kt.) nebuvo derinti su LUAB „Husmontera“. LUAB „Husmontera“ nežino atsakovės įsipareigojimų „Bendler Gruppen AS“, jų nevykdymo aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas nepasiūlė atsakovei „Bygg Grønt AS“ pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kad tarp atsakovės ir galutinio darbo rezultato gavėjos bei projektuotojos „Bendler Gruppen AS“ buvo sudaryta sutartis, kurios nutraukimo priežastis buvo „OPAK AS“ ataskaitos parengimas. Pažymėtina, kad „OPAK AS“ ataskaitos skaičiavimai perkelti į BER ataskaitą (BER ataskaitos 2.3 papunktis) ir jais grindžiami rangovės LUAB „Husmontera“ darbų neatlikimas bei jų trūkumai pagal ginčo sutartis. „OPAK AS“ ataskaitos rengėjas pirmosios instancijos teisme neapklaustas ir skundžiamame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl šio įrodymo pakankamumo ir patikimumo, neatskleistos aplinkybės, ar tik apeliantė atsakinga už „OPAK AS“ ataskaitoje nurodytus visus darbų ir jų kokybės trūkumus. Dublike nurodyta, kad namuose A, B, C–D ir E–F darbus atliko ne tik LUAB „Husmontera“, bet ir kiti subrangovai: elektrikai, inžinierinių sistemų, santechnikos montuotojai, vidaus apdailą vykdantys darbuotojai. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovė kitų rangovų (subrangovų) nebuvo pasitelkusi. Atsakovės „Bygg Grønt AS“ veiklos modelis buvo tik tarpininkavimo tarp vystytojo ir vieno rangovo, o ne statybos proceso koordinavimas, pasitelkiant kelis rangovus, kuriuos pasitelkė „Bendler Gruppen AS“.

Atsakovė sutarčių kainų mažinimą grindžia 2023 m. kovo 22 d. BER ataskaita. Dublike nurodyta, kad šią ataskaitą LUAB „Husmontera“ pamatė teisme pirmą kartą ir nėra aišku, kokios kompetencijos (įgaliojimai) priskirti šiai vertintojai, ar ji turi licencijas, reikalingas apeliantės gaminiams ir statybos darbams vertinti.

BER ataskaitos 2 puslapyje nurodyta, kad ji parengta remiantis BER („mūsų pačių“) 2023 m. kovo 10 d. apžiūros metu nustatytais pastebėjimais, gauta informacija ir vykdant užduotį pateiktais šiais dokumentais: 2023 m. sausio 24 d. šaukimu į Oslo apygardos teismą su priedais; 2023 m. vasario 1 d. „OPAK AS“ ataskaita su aptiktų trūkumų sąrašu; plano ir įrengimo brėžiniais. BER konsultantai neatsako už trūkstamą informaciją, klaidas ir trūkumus, kurių jie negalėjo gauti ar aptikti ištyrę objektą. 2025 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu apklaustas BER ataskaitos rengėjas N. E. Ch. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes – prieš vertinimą gavo iš atsakovės: „OPAK AS“ 2023 m. vasario 1 d. ataskaitą; statybos planus ir izoliacijos brėžinius; Oslo teismo dokumentus. 2023 m. kovo 10 d. buvo nuvykęs į statybos objektą ir ten atliko matavimus.

Dublike nurodyta, kad LUAB „Husmontera“ nėra aišku: kokiais dokumentais remiantis BER atlikto vertinimą, atitinkamai kaip buvo nustatyta, kad dalies elementų ieškovė nepristatė ar darbų neatliko; kodėl į objekto apžiūrą nebuvo pakviesti apeliantės atstovai. Be to, BER ataskaitoje nėra nuotraukų, kurios įprastai statybos darbų vertinimo ataskaitoje būtinos, siekiant šalims įsivertinti darbus. Dublike nurodyta, kad visiškai neaišku, kaip BER ataskaita buvo sudaryta, t. y. kokia buvo suformuluota užduotis, kas buvo atspirties taškas, vertinant visi ar ne visi darbai apeliantės atlikti.

Atsiliepime į priešieškinį ginčijama BER ataskaitos įrodomoji galia. Tai yra atsiliepimo į priešieškinį nurodyta, kad atsakovė nesieja BER ataskaitoje nurodytų trūkumų su ginčo šalių sudarytų sutarčių ir jų priedų sąlygomis, komerciniais pasiūlymais, darbų sąmatomis ir pan. Todėl nėra aišku, kuo remiantis (kokia sutarčių sąlyga, darbų sąmatos eilute, komercinio pasiūlymo eilute ar kitu šalių suderintu dokumentu) LUAB „Husmontera“ buvo įsipareigojusi atsakovei atlikti BER ataskaitoje nurodytus darbus arba pristatyti nurodytas medžiagas (elementus), jų kiekius. Atsiliepimo į priešieškinį pateikta nuoroda į dubliką (dėl BER ataskaitos kilmės, jos rengimo ir sudarymo tikslo, BER kompetencijos, įgaliojimų, dokumentų, kuriais buvo remiamasi, nustatant, jog dalies medžiagų apeliantė nepristatė ir darbų neatliko ar atliko nekokybiškai ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo ir šalys šia teise nesinaudojo, nereiškia, kad teismas neturėjo išsamiai, remdamasis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis bei užtikrinant šalių rungimosi principą, tirti ir įvertinti visus bylos įrodymus, įskaitant „OPAK AS“ ir BER ataskaitas. Skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta, kad BER ataskaitos rengėjui buvo pateiktos būtent ginčo sutartys bei jomis remiantis buvo padarytos išvados, nurodytos atsiliepime į ieškinį dėl kurių nagrinėjamoje byloje tarp šalių ir kilęs ginčas.

Skundžiamo teismo sprendimo 63 punkte neteisingai nurodyta (atkreiptas dėmesys), kad ieškovė byloje nekėlė klausimo dėl kainų apskaičiavimo mechanizmo, jų aritmetinio sumavimo, nekonkretizavo, su kuria BER ataskaitos išvada (eilute) nesutinka ir savo nesutikimo nepagrindė objektyviais įrodymais. Ieškovė laikosi apibendrintos procesinės pozicijos, kad BER ataskaita remtis negalima, kadangi ji nėra iliustruota nuotraukomis.

Pirma, dublike yra pateikti motyvuoti paaiškinimai dėl atsakovės „Bygg Grønt AS“ prašymo mažinti sutarčių kainas, remiantis atsakovės atsiliepimo į ieškinį nurodytais BER ataskaitos konkrečiais papunkčiais (lentelių pozicijomis), t. y.: i) 1.19, 2.19, 3.34, 4.34, 5.32, 6.32; ii) 1.18, 2.18; iii) 3.1, 4.1, 5.1, 6.1; iv) 3.7, 4.7, 5.7, 6.7; v) 3.8, 4.8, 5.8, 6.8; vi) 3.20, 4.20, 5.20, 6.20; vii) 3.27, 4.27, 5.28, 6.28; viii) 3.28, 4.28, 5.29, 6.29. Dublike nurodyta, kad, jeigu teismas nuspręstų, jog BER ataskaita yra tinkama ja remtis, vertinant atliktus (neatliktus) darbus bei nepristatytą produkciją, ieškovė teikia komentarus dėl kiekvieno šios ataskaitos punkto, nurodyto atsiliepime į ieškinį. Dublike nurodyta, kad BER ataskaitos lentelių pozicijose: 1.19, 2.19, 3.34, 4.34, 5.32, 6.32, kiek pavyksta suprasti, nurodoma langų apsauga nuo vaikų. Pridėtuose komerciniuose pasiūlymuose yra nurodyti langai su minėta apsauga (dubliko priedas Nr. 9). Komercinis pasiūlymas suderintas su atsakove ir langai su komerciniuose pasiūlymuose nustatytais apsaugų nuo vaikų kiekiais yra pristatyti (dubliko priedas Nr.10). Pastabų dėl pristatytų langų 2021 m. lapkričio 25 d. produkcijos tiekimo sutartyje (toliau – sutartis) nustatytais terminai nebuvo pateikta. Dublike dėl BER ataskaitos lentelių pozicijų: 1.18 ir 2.18, „NorDan“ cilindrų paketas, nurodyta, kad toks elementas nebuvo pristatomas, nes tokio elemento pristatymas nebuvo numatytas sutartyje (kainos specifikacijoje prie sutarties priedo Nr. 1) (dubliko priedai Nr. 7 ir Nr. 8). Dublike dėl BER ataskaitos lentelių pozicijų: 3.1, 4.1, 5.1, 6.1; klijuotos sijos, paaiškinta, kad toks elementas nebuvo pristatomas, nes jo pristatymas nebuvo numatytas sutartyje (kainos specifikacijoje prie sutarties priedo Nr. 1) (dubliko priedai Nr. 7 ir Nr. 8). Buvo pristatomos paprastos sijos, kurios yra konstrukcinės dalies elementas ir be jų namas nesusirinktų. Sijos buvo vežamos kartu su skydais. Visi namai pastatyti, pastabų dėl konstruktyvo elementų trūkumų – nėra. Taigi, visi konstruktyvo elementai buvo pristatyti ir sumontuoti. Dublike nurodyta, kad ieškovė nesupranta, kas užkoduota BER ataskaitos pozicijose: 1.7, 1.9, 1.15; 1.1, 1.5, 1.6, 1.10 ; 2.7, 2.9, 2.15 ; 2.1, 2.5, 2.6, 2.10. Namų A ir B darbų visi trūkumai, įskaitant stogo kraštines, ištaisyti pagal pateiktus pastebėjimus daugiau nei prieš metus. Taisymai buvo derinami su licencijuotu statybos darbų vertintoju, taisymų eiga ir rezultatai užfiksuoti (priedas Nr. 15). Dublike dėl atsakovės įrodinėjamų kaip apeliantės neatliktų darbų, pagal surinkimo darbų sutartį 2, pabrėžta, kad 2022 m. lapkričio 29 d. atsakovė buvo informuota apie darbų (pagal surinkimo darbų sutartį Nr.2) stabdymą, dėl to montavimo darbai namuose C–D ir E–F nebuvo užbaigti. Sustabdžius darbus, buvo pasitelktas statybos darbų apimties vertintojas (ieškinio priedai Nr. 30–33). Atsakovė vengė susitikti su apeliante, inventorizuoti ir įforminti faktiškai atliktus darbus, jų kiekį, todėl buvo išrašytos galutinės sąskaitos. Už neatliktus darbus sąskaitos neišrašytos. LUAB „Husmontera“ neaišku, kodėl neatliktų darbų atlikimo kaina, kurios skaičiavimo metodika taip pat kelia klausimų, turėtų būti mažinama visų apeliantės atliktų darbų kaina. Dubliko 40 punkte apeliantė iškėlė klausimą – kodėl neatliktų darbų atlikimo kaina turėtų būti mažinama LUAB „Husmontera“ atliktų darbų kaina, kuomet darbų vykdymą apeliantė sustabdė dėl atsakovės pradelstų mokėjimų ir iki darbų stabdymo LUAB „Husmontera“ atlikti darbai yra užfiksuoti (ieškinio priedai Nr. 30, 31, 32 ir 33). Po darbų sustabdymo atsakovė savo valia nutraukė surinkimo darbų sutartį Nr. 2, patvirtinusi, kad: „organizuosime šių namų priėmimą bei atsiskaitymą pagal faktiškai atliktus darbus“ (ieškinio priedas Nr. 8).

Antra, apeliantė laikosi nuoseklios pozicijos, kad mažinti ieškinio reikalavimo sumas lygiai tokiomis pat sumomis, kuriomis atsakovė priešieškiniu prašo mažinti sudarytų sutarčių kainas, yra neteisinga. Atsiliepime į priešieškinį pažymėta, kad LUAB „Husmontera“ neprašo priteisti iš atsakovės visą sudarytų sutarčių kainą (skirtumą tarp kiekvienos iš sutarčių kainos ir atsakovės sumokėtos tos kainos dalies). Kadangi ieškovė nepristatė 6 935 Eur vertės medžiagų pagal elementų tiekimo sutartį ir atliko 70 proc. darbų pagal surinkimo darbų sutartį Nr. 2, prašo priteisti iš atsakovės skirtumą tarp: 1) elementų tiekimo sutarties kainos, atėmus nepristatytą 6 935 Eur medžiagų kainą, ir atsakovės pagal šią sutartį sumokėtos ieškovei pristatytų medžiagų kainos; 2) 70 proc. surinkimo darbų sutarties Nr. 2 kainos ir atsakovės pagal šią sutartį sumokėtos namų C, D, E ir F elementų surinkimo kainos. Taip pat priteisti visą likusią atsakovės nesumokėtą surinkimo darbų sutarties Nr. 1 dėl namų A ir B surinkimo kainos dalį, nes A ir B namų elementai yra (buvo) visi sumontuoti.

Taigi, BER ataskaitoje nenurodyti (neišskirti) apeliantės atliktų darbų trūkumai ir nedetalizuota, kokiais dokumentais remiantis (ar ginčo sutartimis) buvo nustatyti apeliantės darbų trūkumai. BER ataskaitoje yra (perkelti) „OPAK AS“ ataskaitoje nurodyti skaičiavimai, atlikti galimai (nepateikti įrodymai ir neįvertinti) ne pagal apeliantės UAB „Husmontera“ įsipareigojimus atsakovei „Bygg Grønt AS“, jų mastą. Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė tinkamomis ir pakankamomis įrodinėjimo priemonėmis („OPAK AS“ ir „BER“ ataskaitomis) pagrindė tiek ieškovės atliktus darbų trūkumus, tiek neatliktus darbus, nepristatytus elementus, tiek ir jų apimtis skaitine (matematine) išraiška.

Atsakovė vienašaliai 2022 m. gruodžio 30 d. nutraukė elementų tiekimo sutartį ir surinkimo darbų sutartį Nr. 2 ir apeliantės darbų rezultatas nebuvo perduotas pagal abiejų šalių pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Užsakovo reikalavimas sumažinti kainą taikomas tais atvejais, kai darbų rezultatą užsakovas priima, kadangi jis gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau dėl rangovo atliktų darbų netinkamos kokybės pablogėja jo naudojimo pagal paskirtį galimybės (sąlygos), todėl rangovo atlikti darbai neverti kainos, kurią užsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pagal statybos rangos sutartį už tinkamos kokybės darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 50 ir 51 punktai).

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 9 d. posėdžio metu BER ataskaitos rengėjas N. E. Ch. nurodė, kad vertinimą atliko tuo metu, kai ginčo namai dar nebuvo baigti įrengti (nebuvo atlikta apdaila) ir tuo metu trūkumus dar buvo galima ištaisyti. Apeliantė dublike nurodė, kad LUAB „Husmontera“ darbai ginčo namuose sudarė dalį visų statybos rangos darbų ir buvo tik elementų surinkimas: sienos su langais, vidinės pertvaros, stogo ir išorinė namo apdaila. Teismo posėdžio 2025 m. sausio 9 d. metu N. E. Ch. paaiškino, kad ginčo namų apžiūros metu nustatė darbų, susijusių su grindimis, stogu ir architektūrine dalimi trūkumus. Sienų nukrypimai buvo nedideli ir lengvai ištaisomi. Grindų įtrūkimai, plyšiai taip pat galėjo būti nesudėtingai pašalinti. Stogo izoliacija buvo pakankamai gera. Reikšmingiausi darbų trūkumai buvo palėpės ir laiptų (laiptų aukštis buvo per mažas, todėl jais nepatogu naudotis, o šio trūkumo pašalinimui būtina kelti stogo konstrukciją).

Pažymėtina, kad atsakovė (užsakovė) priešieškiniu reikalauja apeliantės ginčo sandorių kainų sumažinimo pagal BER ataskaitos lentelių pozicijas (dėl kurių argumentų skundžiamame teismo sprendime nėra), taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad visi CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdai yra skirtingi, savarankiški, todėl negali būti tapatinami, inter alia (be to), jų įgyvendinimo aspektu. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, turi būti nustatyta trūkumų šalinimo kaina, kuri priteistina užsakovui, kurio teisės buvo pažeistos dėl netinkamos kokybės darbų. Taikant pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavimą sumažinti darbų kainą, turi būti nustatyta, kokią sumą rangovas sutaupė dėl to, kad, pavyzdžiui, neatliko kai kurių statybos rangos darbų ar juos atliko netinkamai, kad panaudojo ne visas ar kitas, nei privalėjo panaudoti, medžiagas, nukrypo nuo statybos darbams nustatytų technologinių reikalavimų, inter alia, darbus atlikdamas per trumpesnį, nei privalėjo atlikti, laiką. Tik toks CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus, kurie suponuoja, kad pagal atlygintiną statybos rangos sutartį negali būti įgyjami darbai (rezultatas) neatlygintinai arba už neproporcingai mažą kainą (Lietuvos Aukščiausiojo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-403/2021, 50, 56, 57 punktai).

Pirmosios instancijos teismas, netyręs ir nevertinęs apeliantės kvestionuojamų „BER“ ataskaitos lentelių pozicijų, nepasisakė, kokią sumą rangovė (apeliantė) sutaupė dėl nepristatytų elementų pagal elementų tiekimo sutartį bei netinkamai atliktų surinkimo darbų pagal surinkimo darbų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 sąlygas. Spręsdamas dėl surinkimo darbų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kainų sumažinimo, mažintinų kainų dydžio aspektais supainiojo skirtingus savarankiškus CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeistų teisių gynimo būdus – reikalavimą atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir reikalavimą sumažinti darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to teismas nepagrįstai sumažino surinkimo darbų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kainas šiomis darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumomis: i) pagal surinkimo darbų sutartį Nr. 1: namo A – 4 173,05 Eur, namo B – 1 386 Eur ir namų A ir B stogo dangos (metalinių stogo kraštinių) – 17 595,57 Eur; ii) pagal surinkimo darbų sutartį Nr. 2: namo C – 12 808,25 Eur, namo D –2 808,25 Eur, namo E – 7 6 495,32 Eur bei namo F – 7 6 055,43 Eur.

„BER“ ataskaitos rengėjas N. E. Ch. nurodė, kad ataskaitoje nurodytos kainos (NOK) atitinka rinkos (Norvegijos Karalystės) kainas. Jeigu apeliantė (rangovė) neatliko darbų (nepateikė elementų ir neįvykdė jų surinkimo) bei surinkimo darbus atliko nekokybiškai (su trūkumais), atlygintinos sumos privalo atitikti protingumo, sąžiningumo ir realios rinkos vertės kriterijus. Šiuo aspektu skundžiamame teismo sprendime argumentų irgi nėra.

Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ieškinį atmesti, konstatavęs, kad užsakovė (atsakovė) turi pareigą sumokėti rangovei (apeliantei) tik už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Apeliantė reikalauja apmokėjimo pagal ginčo sutarčių susitartas sąlygas – atsiskaityti už iki ginčo sutarčių nutraukimo pagamintus ir pateiktus atsakovei elementus (Elementų teikimo sutarties 12.3 papunktis) bei apmokėti už jų surinkimo darbus (Surinkimo darbų sutarties Nr. 2 12.3 papunktis) ir nereikalauja atsakovės sumokėti už nepristatytus elementus ir neatliktus elementų surinkimo darbus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad net ir aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas).

Taigi, atsakovės teisė atsisakyti priimti apeliantės atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos siejama ne su bet kokiais ginčo sutarčių darbų rezultatų trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas atsakovei (užsakovei) iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovė negali panaudoti pagal paskirtį. Skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta, ar visi (arba konkretūs) ginčo namai gali (negali) būti (yra) naudojami (faktiškai naudojami) pagal paskirtį; yra (nėra) išimtinių atvejų, dėl kurių atsakovė atleidžiama nuo pareigos atsiskaityti su apeliante.

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimams dėl ginčo sandorių kainų sumažinimo, kylančio dėl darbų ir jų kokybės trūkumų, pareikšti

Rangos santykiuose taikomas ieškinio senaties terminas yra įtvirtintas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CK nustatytas išimtis. CK 6.667 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta taisyklė dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios toms rangos sutartims, kai darbų rezultatas priimamas dalimis ir nėra garantijos. Taigi, tuo atveju, kai pagal rangos sutartį darbų rezultatas buvo priimtas dalimis, ieškinio senaties terminas prasideda priėmus visą darbų rezultatą. Esant garantiniam terminui taikoma CK 6.667 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, kai įstatyme ar rangos sutartyje nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004). Nustatant CK 6.667 straipsnio 3 dalyje reglamentuotą ieškinio senaties pradžios momentą nėra svarbu, kokiame – vienašaliame ar dvišaliame – dokumente užsakovas pareiškė rangovui apie trūkumus; svarbu tik nustatyti, ar užsakovas tai padarė ir kada jis tai padarė. Todėl tokiu užsakovo pareiškimu apie atliktų darbų trūkumus kasacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, buvo pripažintas apžiūros metu abiejų šalių atstovų pasirašytas aktas, kuriame šalys užfiksavo atliktų darbų trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti. Taip pat kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tokios aplinkybės, kai aktą pasirašo abi šalys ir jame nurodoma trūkumų pašalinimo data, sudaro teisinį pagrindą įvertinti, ar ieškinio senaties terminas nebuvo nutrauktas dėl skolininko veiksmų ir kada išnyko aplinkybės, sudariusios pagrindą nutraukti ieškinio senatį. Tik nustačius šias aplinkybes galima padaryti pagrįstą išvadą, ar ieškinio senaties terminas buvo praleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 40– 42 punktai).

Atsakovė 2022 m. gruodžio 30 d. pranešime dėl elementų tiekimo sutarties bei surinkimo darbų sutarties Nr. 2 nutraukimo dalyje: „Dėl Gamybos sutarties“ nurodė, kad apeliantė nėra pristačiusi namams C–D ir E–F visų elementų (medžiagų), todėl už šiems namams pristatytas medžiagas bus atsiskaitoma pagal faktiškai pristatytų elementų kiekį po „OPAK AS“ išvados gavimo. „Dėl namų A ir B (Surinkimo sutarties 2)“ nurodė, kad šiuo pranešimu surinkimo darbų sutartis Nr. 1 nėra nutraukiama, kadangi darbai pagal šią sutartį yra įvykdyti, tačiau su trūkumais. „OPAK AS“ vertina apeliantės darbus, todėl netinkamai atliktų darbų namuose A ir B sąrašas bus papildytas artimiausiu metu. „Dėl namo C-D ir E-F (Surinkimo sutarties 2)“ nurodė, kad organizuos šių namų priėmimą bei atsiskaitymą pagal faktiškai atliktus darbus po „OPAK AS“ išvados gavimo. „OPAK AS“ išvada leis atsakovei įvertinti, kurie darbai gali būti priimti, o kurie turi būti taisomi. Atitinkamai tik tada bus galimybė įvertinti atliktų darbų kiekį bei už juos mokėtinas sumas. „OPAK AS“ 2023 m. vasario 1 d. ataskaita apeliantei buvo pateikta 2023 m. vasario 3 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė pareiškė apeliantei apie elementų trūkumą (nepateikimą) bei surinkimo darbų trūkumus 2023 m. vasario 3 d., todėl ši data laikytina momentu, nuo kurio skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl elementų tiekimo sutarties, surinkimo darbų sutarčių Nr. 1 ir Nr. 2 kainų sumažinimo pareikšti (2023 m. vasario 3 d. + vieneri metai = 2024 m. vasario 3 d.).

Atsakovė 2024 m. vasario 2 d. (pasirašymo ir pateikimo teismui Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale data ir laikas – 2024 m. vasario 2 d. 16 val. 50 min. 18 sek.) atsiliepime atsikirtimus į ieškinį grindė sandorių kainų sumažinimu bei prašė teismo elementų teikimo sutarties kainą sumažinti 1 239 882 NOK (109 082,13 Eur); surinkimo darbų sutarties Nr. 1 kainą sumažinti 326 374 NOK (28 713,68 Eur) ir surinkimo darbų sutarties Nr. 2 kainą sumažinti 788 782 NOK (69 395,33 Eur). Priešieškinis dėl analogiškų aplinkybių ir reikalavimų byloje pareikštas 2024 m. kovo 20 d. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus. Bylą nagrinėjantis teismas tokiu atveju privalo iš esmės įvertinti šalies argumentus, kuriais ji įrodinėja aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus nepriklausomai nuo to, ar tokie argumentai pateikiami atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 34 punktas).

Taigi, atsakovės reikalavimai, susiję su darbų ir jų kokybės trūkumais, pareikšti 2024 m. vasario 2 d., todėl ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl rangos darbų (elementų teikimo sutarties ir surinkimo darbų sutarčių Nr. 1 bei Nr. 2) kainų sumažinimo pareikšti nepraleistas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas padarė proceso (neatskleidė bylos esmės, neišreikalavo iš atsakovės įrodymų ir neįvertino ginčo šalių pateiktų argumentų bei rašytinių įrodymų visumos) ir materialiosios teisės normų (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) pažeidimus, taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išsprendžiamas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016, 37 punktas), o bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas pagal bylos baigtį.

Teisminė mediacija civilinėje byloje Nr. e2-466-643/2025 buvo baigta šalims neradus taikaus ginčo sprendimo. Lietuvos teismų praktikoje ir įstatymuose nėra draudimo tam pačiam ginčui taikyti mediaciją dar kartą, jeigu tam pritaria abi ginčo šalys ir bylą nagrinėjantis teismas. Teisėjų kolegija siūlo ginčo šalims dar kartą apsvarstyti galimybę ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir rekomenduoja šalims šia galimybe pasinaudoti, pateikiant teismui prašymą arba sutikimą, taip pat mediatoriaus kandidatūras apsvarstyti (CPK 231¹ straipsnio 1 dalis) arba ginčą baigti sudarant taikos sutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.