Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas NPC“ atstovei advokatei Viktorijai Dubovskienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialo atstovui ATS1,

trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovams advokatui Mindaugui Dovidauskui ir ATS2

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būstas NPC“ dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, TAR3,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62¹ straipsnio 1 dalies / 62¹ straipsnio 2 dalies / 62² straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad draudėjas jų draudimo bendrovei nurodė, kad rado aplietą butą iš viršaus, t.y. be jo aplietas dar ir virš ginčo buto esantis butas 11 -ame aukšte, o 12-ame aukšte esančiam butui žala nepadaryta. Įvykį ir žalą patvirtina pateiktos nuotraukos, yra planas, o žalos dydį pagrindžia sąmata, sudaryta atskaičius nusidėvėjimą. Žalos priežastį patvirtina Bendrijos raštas, t.y., kad prabėgimas įvyko per stogą, kad administratorė žinojo problemą, bet jos nesprendė – jo neremontavo, nevalė ir neprižiūrėjo. Administratorė neužtikrino, kad per stogą neprasiskverbtų krituliai. Stogas pagal į bylą pateiktus įrodymus yra bendroji pastato konstrukcija. Žalos šaltinį nustatė, pagal draudėjo pranešimą, pastarasis buvo užlipęs į 11- ą aukštą pažiūrėti. Kaip supranta ieškovės atstovas, kitų prabėgimo šaltinių nebuvo nustatyta ir Bendrijos raštas tai patvirtino. Gavus iš draudėjo pranešimą, buvo fotografuojama, gavus buto planą nustatinėjama kvadratūra, aplieti plotai. Po to naudojantis programa Sistel sudaryta sąmata bei apskaičiuotas žalos dydis. Ar draudėjas remontavosi butą ar ne draudimo bendrovė nesidomi, nes draudimo išmoką draudėjas naudoja savo nuožiūra. Ar buvo draudimo bendrovės darbuotojai atvykę į įvykio vietą, atstovas negali atsakyti, nes nėra visada poreikio vykti į vietą, kai iš nuotraukų yra viskas aišku. Stogo nuotraukų ieškovas neturėjo, čia ne ieškovo pareiga apžiūrėti stogą. Ieškovė neprivalo teikti vaizdinių įrodymų dėl apliejimo faktų. Draudėjas nurodė pranešime kaip aplieta, kad per 11-12-ą aukštus. Koks draudėjo išsilavinimas nežino, laiko, tai neesmine aplinkybe. Atstovo nuomone, draudimo bendrovė į tai neturėjo gilintis. Atsakovė neužtikrino stogo priežiūros ir jo sandarumo, statinio apžiūros aktuose net nurodoma, kad stogo būklė yra patenkinama, todėl atsakovė turėjo pareigą tikrinti stogo būklę, dėl tokio atsakovės neveikimo, ieškovės atstovo teigimu ir kilo žala draudėjo turtui.

Bendrijos teiginys apie „sistemingą informavimą“ (kas metus) nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad kaip tik namo administratorė ne kartą pati kreipėsi į Bendriją dėl reikiamų darbų, tačiau Bendrija neatsakė arba atsisakė dėl darbų kainų. Bendrija tik pateikė PVM sąskaitą - faktūrą 2024 m. gegužės 17 d. kai darbai jau buvo atlikti savarankiškai Bendrijos, todėl šiuo atveju administratorė buvo informuota po fakto.

Pažymi, kad 60-o buto gyventojas nesikreipė į namo administratorių dėl vykstančių pratekėjimų, todėl administratorius nebuvo nuvykęs nustatinėti įvykio priežasties. Tai patvirtina ir ieškovės pateikti dokumentai byloje. Atsakovė administravimo paslaugas teikia sutarties sudarytos su Bendrija pagrindu, tačiau nėra gavusi pastarosios reikalavimų vykdyti konkrečius terasos (stogo) darbus ir neatlikinėjo jokių remonto darbų terasos dalyje. Nėra aiškios aplinkybės ir dėl virš draudėjo buto esančio buto apliejimo. Atsakovei nėra aišku, ar draudikas bent buvo nuvykęs į draudėjo patalpas. Draudėjas yra nurodęs, kad virš jo esantis butas taip pat buvo aplietas. Tačiau nėra aišku iš kur ir kokiomis aplinkybėmis įvyko šis apliejimas. Jei tai būtų bendrojo naudojimo sistemos trūkumai be administratorės įsikišimo vanduo savaime nenustotų bėgti.

Atsakovė kvestionuoja ir žalos dydį, nes nėra pateikti dokumentai pagrindžiantys žalą. Į žalos dydį yra įtrauktos šviestuvo keitimo išlaidos, tačiau byloje nėra pateiktos nuotraukos pagrindžiančios, kad šviestuvas buvo sugadintas. Nepateikti ir įrodymai dėl kilimo valymo būtinybės. Nėra aišku, kaip buvo nustatyta 1 500 Eur dydžio stalo (nupirkto prieš 10 m.). Nepateiktos nuotraukos, kurios pagrįstų grindų pažaidas, dėl kurio jos nebegali būti eksploatuojamos.

Atsakovės nuomone, jeigu draudikas būtų tinkamai tyręs įvykio aplinkybes, būtų nustatęs, kad kiekvieno buto terasose esančiose lietaus nutekėjimo sistemose yra įrengtos šildymo sistemos, kurias kiekvienas gyventojas turi įjungti tam, kad jos neužšaltų. Tuo atveju, kai gyventojai šios šildymo sistemos neįjungia, vamzdžiai užšąla, lietaus vanduo arba tirpstantis sniegas neturi per kur nubėgti, todėl skverbiasi pro bet kokias įmanomas pastato konstrukcijas į žemiau esančias patalpas. Šiame pastate butuose esančiose terasose yra įrengtos lietaus (vandens) nuotekų sistemos – vamzdynai. Jie yra šildomi šildymo kabeliais tam, kad neužšaltų. Tokia šildymo valdymo sistema yra įrengta kiekviename bute ir būtent kiekvienas gyventojas atsakingas, kad ta šildymo sistema būtų įjungta. Itin dažnos situacijos, kad gyventojai vamzdyno šildymo neįjungia, tuomet jis užšąla. Atlikusi terasos lietaus nuotekų vamzdyno patikrinimą (įlajos), atsakovė nustatė, kad 67-o buto vamzdynas yra visiškai užšalęs, o šildymo kabeliai nebuvo įjungti. Valdymo skydeliai, kuriais įjungiama įlajų šildymo sistema yra kiekvieno buto atsakomybės ribose.

Namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. 67-o buto gyventoja 2022 m. savo terasoje buvo atlikusi remontą, kurio metu susitvarkė terasą ir jos įlajas. Už savavališkai gyventojų atliekamus remonto darbus administratorė negali būti laikomas atsakinga. Aplinkybę, kad terasų priežiūra priskirtina gyventojų atsakomybei, patvirtina ir administratoriaus 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštas 67-o buto gyventojai dėl to, kad nustatyta, jog terasoje yra užtaisytas lietaus nuotekų vamzdyno trapas, ko pasėkoje yra apliejamos šalia esančios patalpos ir pareikalauta išardyti terasoje esančias plyteles, kur turi būti lietaus nuotekų vamzdyno trapas ir iš naujo įrengti hidroizoliaciją. Administratorius negali būti laikomas atsakingu už terasų būklę, jose gyventojų atliekamus remonto darbus arba tai, kad gyventojai neįjungia jų atsakomybės ribose esančio šildymo valdiklių, dėl ko vamzdžiai užšąla ir vanduo negali pratekėti nuotekų vamzdžiais ir skverbiasi per kitus į žemiau esančias patalpas taip jas užliedami.

Ieškovė tvirtindama, kad terasa tolygu stogui, už kurį, kaip bendrąją konstrukciją, yra atsakingas administratorius, nėra pateikusi jokios projektinės dokumentacijos iš kurios būtų matyti, jog terasa yra plokščiojo stogo konstrukcijos dalis. Tokiu atveju pagal kasacinio teismo praktiką pareiga prižiūrėti ir tinkamai eksploatuoti jas priskirtina turinčių teisę tokia terasa naudotis gyventojų atsakomybei. Būtent tokia situacija susiklostė ir šiuo atveju. Tam, kad ieškovės specialistai būtų galėję konstatuoti, kad terasa prilyginama stogui, tam jie turėjo išanalizuoti projektinę dokumentaciją, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Trečiojo asmens pateiktas vaizdo įrašas yra pateiktas ne iš šio įvykio. Įrašo metaduomenys tikėtina tikslingai nepateikti. Įraše matyti toks pats kavos staliukas, kaip ir kitoje šiuo metu vykstančioje dėl to paties buto apliejimo, tik kito laikotarpio, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tad akivaizdu, kad trečiasis asmuo pateikė melagingus duomenis šiai bylai. Taip pat matyti, kad vaizdo įrašai yra daryti iš kito įvykio, kadangi šioje byloje nurodoma, kad žala padaryta ir luboms, bet nė vienos nuotraukos nėra pateikta. Tikėtina, kad draudėjas pakeitė net draudimą, kad už tą patį įvykį galėtų reikalauti draudimo išmokos kelis kartus, kas akivaizdu yra nesąžininga ir neįrodo patirtos realios žalos.

Pasak atsakovės, ieškovė privalėjo pateikti objektyvią informaciją apie patalpos ir joje buvusių objektų būklę prieš ir po užliejimo, kaip buvo apskaičiuotas išmokėtinos žalos dydis, jos sąmata, kaip buvo paskaičiuotas patalpų nusidėvėjimas. Byloje nėra pateikta duomenų, kaip užlietos patalpos atrodė iki užliejimo. Draudėjas remonto datą nurodė 2010 m, tad po 2023 m. įvykio, gavęs išmoką, remonto neatliko, tačiau dabar ir vėl prašo beveik analogiškos sumos su analogišku turiniu taip, tikėtina, siekdamas nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita.

Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė, kad 2024 m. vasario 2 d. įvyko naujas ginčo buto užliejimo įvykis. Nėra įrodyta nei priežastis, nei subjektas sukėlęs žalą. Vien, kad ieškovė išmokėjo draudimo išmoką neįrodo, kad tai naujas įvykis. Šis butas jau buvo užlietas anksčiau, pratekėjimai buvo nuo 63-o buto į kurį iš 67-o buto terasos pratekėjo vanduo, tai susiję su lietaus nuotekų sistema, buvo užkimštas 67-o buto terasos trapas. Pranešimo dėl 2024 m. vasario 2 d. įvykio atsakovė, kaip namo administratorė, nebuvo gavusi. Nuotraukos neįrodo žalos ir, kad fiksuojamas 2024 m. vasario 2 d. įvykis. Bendrijos pirmininko vaizdo įrašai pateikti be metaduomenų, jais nėra pagrindo vadovautis. Atsakovės atstovė pabrėžė, kad teikė vizualinius palyginimus – ovalus staliukas esantis įraše susijęs su 2023 metų įvykiu, o ne su nagrinėjamos bylos dalyku. Ieškovė tirdama įvykio aplinkybes apie jį niekam nepranešė, nėra aišku kas yra atsakingas už žalą. Nuotraukos neatitinka nei žalos fakto, nei dydžio. Žalos mastas neįrodytas. Nėra įrodyta, kad ankstesnio įvykio žala bute buvo pašalinta ir yra atsiradusi nauja žala. Anot atstovės, šiuo atveju, egzistuoja ne viena apliejimo galimybė, priežastys neįrodytos. Atsakingų subjektų gali būti taip pat ne vienas.

Rašytiniuose paaiškinimuose, kituose procesiniuose dokumentuose nurodo bei atstovas advokatas Mindaugas Dovidauskas papildomai paaiškino, kad Bendrija laikosi pozicijos, jog administratorė daugybę kartų buvo informuota apie stogo ir terasų defektus, tačiau nesiėmė jokių realių veiksmų, dėl ko galų gale įvyko užliejimas. Po to, kai Bendrija savo iniciatyva sutvarkė stogo hidroizoliaciją, analoginių užliejimų daugiau nepasikartojo. Nuo 2022 metų Bendrijos nariai bei gyventojai pastebėjo pastato stogo (terasų) būklės blogėjimą – ant namo stogo ėmė kauptis samanos, įlajos nebuvo valomos, o kai kuriose vietose vanduo po stipresnių kritulių nesusigerdavo ir užsistovėdavo. Apie šiuos trūkumus gyventojai informuodavo atsakovę, tačiau jokie darbai nebuvo atliekami.

Atsakovė 2022 m. spalio 31 d. išrašė sąskaitą Bendrijai už suteiktas namo administravimo ir priežiūros paslaugas, kuriose buvo įtraukti ir pastato stogo bei lietaus nuotekų sistemų priežiūros darbai, nors realiai šie darbai nebuvo vykdomi. 2023 m. rugsėjo–spalio mėnesiais atsakovė atliko namo techninę apžiūrą ir tai užfiksavo Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog terasų būklė bloga: įlajos nevalytos, danga pažeista, atitvarai nesaugūs, o ties įlajomis ir stogo prieglaudomis galimi nesandarumai. Šiame akte taip pat buvo pateikta rekomendacija skubiai vykdyti namo terasų ir stogo dangos remonto darbus. Atsakovė rekomenduotų darbų nevykdė, nors pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 nuostatas privalėjo reguliariai stebėti statinio būklę ir šalinti pastebėtus trūkumus.

Nurodo, kad 2024 m. vasario 2 d. įvyko ginčo buto apliejimas, to priežastimi tapo nesandarūs namo stogo (terasų) mazgai, per kuriuos į buto patalpas pateko kritulių vanduo. Apie šį įvykį buvo informuota tiek atsakovė, tiek draudikas. 2024 m. vasario–gegužės mėnesiais Bendrija ne kartą kreipėsi į administratorę dėl būtinybės sutvarkyti stogo (terasų) hidroizoliaciją, nes pratekėjimai kartojosi. Bendrija 2024 m. gegužės 17 d. savarankiškai organizavo remonto darbus, pasitelkusi įmonę UAB „Barkentas“, kuri atliko stogo ir terasų hidroizoliacijos tvarkymo darbus pagal lokalinę sąmatą. Bendrija vėliau kreipėsi į administratorę dėl šių išlaidų apmokėjimo. Po šių darbų atlikimo kritulių pratekėjimai name visiškai nutrūko, kas patvirtina, jog žalos priežastis buvo būtent bendrojo naudojimo namo objektų – stogo ir terasų – defektai, kurių administratorė laiku nepašalino.

Bendrijos pirmininkas 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė raštą ieškovei, kuriame nurodė, jog Bendrija sistemingai informuodavo administratorę apie kritulių pratekėjimus, tačiau ši ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių problemoms pašalinti. Bendrijos nuomone, žala butui kilo dėl atsakovės, kaip administratorės, netinkamo pareigų vykdymo bei aplaidaus požiūrio į namo priežiūrą. 2023 m. rugsėjo–spalio mėn. atliktos techninės apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) pati atsakovė fiksavo įlajų užsikimšimus, dangos pažeidimus ir nurodė būtinybę imtis remonto darbų, tačiau po to jokių veiksmų nesiėmė.

Nurodo, kad Bendrijos pirmininkas savo atsiųstame laiške informavo, kad stogo latakai „niekada nevalyti nuo [Namo] statybos pabaigos“, bei priežiūros trūkumai yra sisteminio ilgalaikio pobūdžio bei atsiuntė 2025 m. lapkričio 12 d. darytą nuotrauką, kurioje aiškiai matyti, kad lietaus nuvedimo sistemos (lietuvo, trapo ar latako) viduje pradėjo augti augalas (medelis/krūmas), o aplink yra susikaupę drėgmės ir augalijos židiniai, kas objektyviai patvirtina ilgalaikę sistemų nepriežiūrą ir jų užsikimšimą. Kas trečiojo asmens nuomone patvirtina, kad stogo ir lietaus nuvedimo sistema ilgą laiką nebuvo prižiūrima, kad atsakovė nevykdė jai įstatymų, STR ir sutarties su Bendrija priskirtų pareigų.

Teigdama, kad terasos nėra atvirkštinio namo stogo dalis, atsakovė neigia galiojantį teisinį reglamentavimą. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.4 punktą atvirkštinis stogas – eksploatuojamasis stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio. Atvirkštinių stogų konstrukcijų reikalavimus ir kitus susijusius klausimus reglamentuoja to paties STR 62 punktas. Taigi galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad terasos yra atvirkštinio stogo dalis. Kitoje civilinėje byloje, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė, įrodinėdama savo poziciją, pateikė Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2022 m. balandžio 28 d. protokolą, kurio 15-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta „pavesti Mano būstas NPC vadybininkei inicijuoti namo bendrojo naudojimo objektų aprašo keitimą, siekiant išbraukti namo terasas iš bendrojo naudojimo objektų sąrašo ir priskirti terasas jų naudotojams (patalpų, iš kurių yra išėjimas į terasas, savininkams“. Kadangi jokio kito įrodymo apie šio proceso tęsinį ar pabaigą nėra, tai reiškia, jog terasos liko bendrojo naudojimo objektais. Mano, kad Bendrija šiuo konkrečiu nutarimu viršijo savo kompetenciją, nes pavedė atlikti veiksmus tam asmeniui (kito privataus subjekto darbuotojai), su kuriuo neturi jokio tiesioginio valdžios pavaldumo ar kitokio tiesioginio teisinio ryšio. Net jei Bendrija būtų nutarusi, kad terasos nebėra bendrųjų konstrukcijų dalis, toks nutarimas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ir pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnį šia apimtimi būtų negaliojantis.

Pažymi, kad namo terasos yra atvirkštinio (eksploatuojamo) stogo dalis, todėl jos laikytinos pastato atitvarine konstrukcija, priskirtina bendrojo naudojimo objektams, nepriklausomai nuo to, kad į jas patenkama tik iš atskirų patalpų. STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.4 punkte įtvirtinta, kad atvirkštinis stogas – tai eksploatuojamasis stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio. Be to, į bylą pateikti projektiniai dokumentai patvirtina, kad ginčo terasos yra numatytos kaip stogo konstrukcijos dalis. Statinio atitvaros (tarp jų – stogas) pagal savo pobūdį yra bendrosios konstrukcijos, nes jos atlieka funkciją viso pastato mastu – užtikrina pastato sandarumą, apsaugą nuo kritulių, temperatūrinį stabilumą. Tokių konstrukcijų statusas negali priklausyti vien nuo to, per kurią patalpą į jas patenkama. Vien faktas, kad terasa naudojasi konkretus buto savininkas ar, kad į ją patenkama tik iš tam tikros patalpos, savaime nepakeičia konstrukcijos teisinės ir funkcinės paskirties.

Nors atsakovės pateikti dokumentai rodo, kad defektai ir priežiūros trūkumai buvo fiksuojami, tačiau byloje nėra duomenų apie rekomendacijų įgyvendinimą nei iki žalos atsiradimo momento, nei po to. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji sutvarkė, suremontavo stogą ar jo dalį, išvalė įlajas ar pan.

Bendrijos vertinimu, lietaus nuvedimo sistema buvo sistemingai ir ilgą laiką neprižiūrima, o tai sudarė objektyvias sąlygas žalos atsiradimui. Apžiūros aktų rekomendacijų pobūdis rodo, kad iki jų surašymo sisteminis patikrinimas ir prevencinis valymas nebuvo atliktas arba bent jau nėra duomenų apie jo atlikimą. 2023 m. rugsėjo 22 d. – spalio 25 d. statinio apžiūros akte papildomai konstatuota, kad lietaus nuvedimo sistema yra netvarkinga ir būtina vykdyti eksploatacinę priežiūrą. Tai reiškia, kad net ir po ankstesnių fiksuotų problemų sistema vis dar buvo vertinama kaip neatitinkanti tinkamos būklės kriterijų.

Atsakovė nepateikė jokių techninių patikrinimų protokolų, patvirtinančių kabelių veikimo būklę konkrečiu laikotarpiu; jokių fiksuotų atvejų, kai būtų nustatyta savavališka intervencija į bendrojo naudojimo sistemas; jokių įspėjimų, aktų ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovė realiai nustatė gyventojų neteisėtus veiksmus. Šildymo kabelių techninės būklės užtikrinimas ir jų tinkamo veikimo kontrolė yra administratoriaus pareiga, kuri negali būti perkelta gyventojams vien remiantis prielaida, kad jie fiziškai įjungia ar išjungia sistemą. Gyventojai neturi pareigos tikrinti, ar kabeliai faktiškai veikia, ar jie techniškai tvarkingi, ar jų instaliacija atitinka projektinius sprendinius. Net jeigu būtų laikoma, kad kabelių įjungimas ar išjungimas vyksta gyventojų iniciatyva, tai nepaneigia atsakovės pareigos užtikrinti, kad sistema techniškai veiktų. Net ir darant prielaidą apie šios sistemos šildymo neįjungimą, išlieka klausimas – ar administratorius buvo nustatęs aiškią kontrolės sistemą, ar buvo vykdoma techninė priežiūra. Atsakovė tam tikrais atvejais kreipėsi į atskirų butų savininkus dėl terasų ar lietaus nuvedimo sistemos elementų sutvarkymo, reikalaudama atlikti konkrečius darbus. Tačiau kartu atsakovė pabrėžia, jog neatsako už savavališkai gyventojų atliktus remonto ar pertvarkymo darbus. Šios dvi pozicijos tarpusavyje yra nesuderinamos.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia vertinti žalos atsiradimą kaip nuoseklią techninę pasekmių grandinę, susijusią su lietaus nuvedimo sistemos funkcionavimu ir pastato viršutinės atitvaros hidroizoliacijos danga. Žalos priežastis buvo būtent ilgą laiką netvarkyti terasų trūkumai, kuriuos atsakovė turėjo pastebėti ir pašalinti iš anksto. Bendrijai savo iniciatyva atlikus hidroizoliacijos remontą 2024 m. gegužės 17 d., pratekėjimai visiškai nutrūko. Šis pokytis yra tiesioginis faktinis įrodymas, kad žalos šaltinis buvo būtent tas pats bendrojo naudojimo objektas, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė. Jokie kiti įrodymai byloje nepatvirtina, kad vandens patekimas galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, vidinių vamzdynų, gyventojų veiksmų ar gamtinių veiksnių. Atsakovė privalo atlyginti žalą draudikui tiek, kiek ji buvo išmokėta. Administratorės neveikimas atitinka deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir ieškovės reikalavimas atsakovei yra teisėtas ir pagrįstas.

Trečiasis asmuo „Ergo Insurance“ SE Lietuvos filialas pateiktoje rašytinėje pozicijoje dėl ginčo ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad kadangi ginčo bute paskutinis remontas atliktas 2010 metais, todėl apskaičiuojant žalą turėjo būti taikomas 14 metų nusidėvėjimas po 3,5 proc. per metus, t. y. iš viso 49 procentai. Kadangi ieškovo sąmatoje medžiagos nėra išskirtos, nusidėvėjimas skaičiuotinas nuo bendros sumos ir lygus 2 255,74 Eur, todėl gali būti priteistina tik 2 347,80 Eur suma. Nurodo, kad jei vanduo veržėsi iš terasos, tai reikšminga kas ją eksploatavo, nes yra neaiškumų ar daro įtaką, ar ne tas, kad eksploatuoja terasą, ar yra kokie konkretūs jos trūkumai, kurie gali turėti įtakos apliejimui ir žalai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinio vertinimo

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir draudėjas DRA1 2023 m. gegužės 11 d. sudarė Būsto draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2024 m. gegužės 11 d., buvo apdraustas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Iš draudimo liudijimo matyti, kad draudimo apsaugą apima ir vandens padaryta žala.

Ieškovės pateikta į bylą kompiuterio ekrano fotofiksacija patvirtina, kad draudėjas 2024 m. vasario 5 d. 15 val. 35 min. apie draudžiamąjį įvykį draudikę informavo internetu palikdamas pranešimą, jog jis buvo išvykęs atostogų nuo 2024 m. sausio 11 d. 12 val. iki vasario 2 d. 13 val., ir grįžęs rado aplietą butą iš viršaus – aplietos miegamojo lubos, miegamojo siena, grindys, abiejuose kambariuose. Nurodė, kad taip pat sugadintas kavos stalas, stalinis šviestuvas, kilimas. „Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata“ pagal žalos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) parengta 2024 m. vasario 28 d. Akte nurodoma, kad apie įvykį kompetentingai institucijai - Mano Būstas nepranešta, įvykio data – 2024 m. vasario 2 d., paskutinio remonto data 2010 m. sausio 1 d., išmokos dydis 4 604 Eur. Prie papildomos įvykio informacijos nurodyta, kad, pasak draudėjo, virš jo 11-o aukštas taip pat aplietas, o 12- ą aukštą „nepateko“. Į bylą pateikti dar du 2025 m. gegužės 12 d. dokumentai „Turto sunaikinimo, sugadinimo aktai, remonto sąmata“, iš kurių viename apskaičiuotas už remonto darbus mokėtinos išmokos dydis 3 645 Eur įvertinus nusidėvėjimą, kitame – už sugadintus daiktus – stalą šviestuvą ir paslaugą – kilimo valymą, išmokos dydis 930,75 Eur. Ieškovė 2024 m. vasario 28 d. pranešimais apie žalos atlyginimą informavo draudėją, kad jam dėl 2024 m. vasario 2 d. įvykio išmokės 1 655 Eur draudimo išmoką. 2024 m. vasario 28 d. pranešimu - kad išmokės 4 524 Eur draudimo išmoką, kurią apskaičiavo iš mokėtinos nuostolio sumos 4 604 Eur atėmus 80 Eur išskaitą. Į bylą pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė šias sumas draudėjui yra pervedusi.

Bendrija ir AB „City Service“ 2011 m. birželio 23 d. sudarė Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria namo administratorė įsipareigojo teikti ginčo namo ir jam priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai – sumokėti už administratorės teikiamas paslaugas (3.1 punktas). Sutarties 3.5 punktu šalys susitarė, jog Sutarties 3.1 punkte nenumatytos paslaugos gali būti teikiamos esant rašytiniam kliento (Bendrijos) ir administratorės papildomam susitarimui, kuri įforminamas kaip šios Sutarties priedas ir patvirtinamas šalių parašais ir antspaudais. Namo administratorės pareigos numatytos Sutarties 4 punkte ir jį sudarančiuose papunkčiuose. Bendrijos įsipareigojimai aptarti Sutarties 4.2 punkte ir jį sudarančiuose papunkčiuose, įskaitant ir pareigą perduoti namo kadastrinių duomenų bylų kopijas ir kitą dokumentaciją administratorei (4.2.2 papunktis). Be kita ko, Sutarties 4.2.4 papunkčiu Bendrija įsipareigojo pateikti administratorei prašymą raštu dėl papildomų darbų atlikimo bei su administratore suderinti papildomų remonto darbų kainas. Jei tokių darbų kaina yra didesnė nei 1 000 Lt (kas atitiktų 289,62 Eur 5.2 papunktis) Sutartyje numatyta Bendrijos pareiga pateikti jos narių susirinkimo protokolą (nuorašą), kuriuo yra nutarta pritarti tokių darbų atlikimui. Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie šios Sutarties, sudarytu 2014 m. sausio 1 d., kuris laikomas neatskiriama Sutarties dalis, jos šalys pakeitė Sutarties 5.1 punkte numatytus administratorės teikiamų paslaugų tarifus, bei susitarimo 2 punktu konstatavo, kad kiti Sutarties punktai ir sudaryti priedai prie jos nekeičiami. Atsakovė ginčo namo administravimo paslaugas teikia pirmiau paminėtos Sutarties pagrindu.

Bendrijos teismui pateiktame UAB „Skaidrola“ 2023 m. vasario 9 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad atlikta lietaus nuotekų vamzdyno apžiūra su TV diagnostikos kamera (duomenys neskelbtini) namo iš 63 ir 67 butuose esančių terasų. Apžiūros tikslas nustatyti kokia yra lietaus nuotekų vamzdyno būklė, dėl pasikartojančių žemiau esančių patalpų užliejimų. Apžiūros metu iš 63-o buto pastebėtas stovintis vanduo vamzdyne, vamzdynas užsikišęs, o iš 67-o buto pastebėta, kad vamzdynas visiškai užšalęs. Akte padaryta išvada, kad tiek 63-o, tiek 67-o buto lietaus nuotekų vamzdyne yra neveikiantys šildymo kabeliai, gyventojai negali pasakyti kur tokie kabeliai įsijungia, todėl atlydžio metu vamzdynas yra užšalęs ir tirpstantis sniegas nuteka ne lietaus nubėgimo vamzdžiais, o skverbiasi per balkono apdailos ir kitas statybines konstrukcijas taip užliejant žemiau esančias patalpas. Pateiktos rekomendacijos patikrinti kur yra lietaus nuotekų šildymo kabelio įjungimas, ir įjungus patikrinti ar kabelis šildo ir esant pliusinei temperatūrai išvalyti lietaus nuotekų vamzdyną ir dar kartą atlikti TV diagnostiką. Bendrija teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 4 d. Numatomų atlikti darbų sąmatą kaip problemos sprendimą įvardijant - individualių butų elektros skydeliuose pakeisti neveikiančius termostatus, perkomutuoti valdymą, pakeisti savireguliuojančius šildymo kabelius. Preliminari tokių darbų su medžiagų įsigijimu suma 7 500 Eur. Aktas paruoštas UAB „City service Engineering“ darbų valdytojo. Bendrija 2023 m. rugsėjo 22 - spalio 25 d. parengė Statinio apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros tikslas – kasmetinė pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūra. Kaip juridinis asmuo vykdantis statinio techninę priežiūrą nurodyta UAB „Mano būstas priežiūra“, atsakovė įvardyta juridiniu asmeniu teikiančiu paslaugas pagal sutartį. Iš šio apžiūros akto matyti, kad stogas ir terasos, kaip bendrosios konstrukcijos, aprašytos atskirai, t.y. stogas akte aprašytas 1.1 punkte nurodant, kad jo būklė patenkinama. Be kita ko, nurodoma, kad galimi stogo dangos nesandarumai, pažeidimai. Kaip rekomenduojami darbai defektams pašalinti nurodoma vykdyti stogo eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti ir kt. Prie objekto – terasos (1.4 punktas) nurodoma, kad jų būklė bloga. Terasų nesaugūs atitvarai – galimi nelaimingi atsitikimai. Nekokybiškai įrengtos terasos PVC dangos prieglaudos, nesandarumai ties tvorelių tvirtinimo mazgais. Kaip rekomendacijos šiems defektams šalinti nurodoma atlikti terasų remonto darbus, jų atitvarų remonto darbus (ar bendrija organizavo). Dėl lietaus ir buitinių nuotekų tinklų (3.2 punktas) nurodoma, kad būklė patenkinama. Netvarkinga lietaus nuvedimo sistema ir rekomenduota vykdyti eksploatacinę priežiūrą – remontuoti, valyti. Aktą pasirašė techninis inžinierius SPE1, techninė inžinierė SPE2 ir techninis inžinierius SPE3. Komisija, atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus daugiabučio namo (bendrojo naudojimo objektų) defektus, vadovaudamasi STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, rekomendavo vykdyti organizacines ir technines priemones tinkamai daugiabučio namo būklei išsaugoti. Trečiojo asmens pateiktoje statinio projektinėje medžiagoje, tiksliau „Inžineriniai projektai“ aiškinamajame rašte nurodyta, kad lietaus nuotekų surinkimui ir nuleidimui projektuojama viena bendra sistema: lietaus nuotekoms nuo pastato stogo ir paviršinėms lietaus nuotekoms nuo vidaus teritorijos kietųjų dangų. Taip pat pažymėta, kad anksčiau suprojektuoti lietaus nuotekų tinklai (komplektas IP-0210) šiuo projektu nekoreguojami.

Iš į bylą pateikto Bendrijos visuotinio narių susirinkimo 2022 m. balandžio 28 d. protokolo matyti, kad 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl pritarimo Bendrijos valdybos veiklos ataskaitai, kurios kaip viena pagrindinių veiklų nurodyta tai, kad periodiškai užpilamos vienos ar kitos patalpos, tad valdyba sprendė su tuo susijusias problemas ir pateiktas pretenzijas – buvo atliktas dalinis stogo remontas (A korpuso). Taip pat pažymėta, kad namo skola 2022 m. kovo mėnesiui yra 12 504,12 Eur. Dėl šios skolos ne visada reikalingi darbai yra finansuojami namo administratoriaus, pavyzdžiui, 2021 m. balandžio 28 d. priskaičiuoti terasos remonto darbų išsimokėtinai ir įtraukiant remonto darbų eilutę per jų sąskaitas negalės. Darbotvarkės 15-uoju klausimu pateiktas siūlymas UAB „Mano Būstas NPC“ vadybininkei inicijuoti namo bendrojo naudojimo objektų aprašo keitimą, siekiant išbraukti namo terasas iš bendrojo naudojimo objektų aprašo ir priskirti jų terasas jų naudotojams (patalpų, iš kurių yra išėjimas į šias terasas, savininkams), kuriam buvo pritarta. Atsakovės pateiktame 2020 m. vasario 17 d. ginčo daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) kaip bendrosios pastato konstrukcijos nurodytas – stogas (metalas) (6 punktas), lietaus nuotekų sistema (13 punktas) – lietaus nuotekų tinklai nuo įlajos, esančios ant pastato sutapdinto stogo iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos (visiems butams, esantiems pastato korpuse 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir korpuse 2, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuose korpusuose esančioms negyvenamosios paskirties patalpoms. Šio sąrašo 8 punkte nurodyta, kad bendrojo naudojimo balkonų ir lodžijų nėra.

Iš atsakovės pateikto 2021 m. rugpjūčio 11 d. pranešimo (duomenys neskelbtini) buto savininkei TAR3, matyti, kad namo administratorė informavo, jog atlikus pastato apžiūrą nustatyta, kad jai priklausančioje buto Nr. 67 terasoje yra užtaisytas lietaus nuotekų vamzdyno trapas, ko pasėkoje yra apliejamos šalia esančios patalpos. Atsižvelgiant į tai, pareikalauta išardyti terasoje esančias plyteles, kur turi būti lietaus nuotekų trapas ir iš naujo įrengti hidroizoliaciją. 2023 m. sausio 2 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad į namo administratorę kreipėsi 60-o ir 63-o butų gyventojai dėl pratekančio vandens į jų butus. Akte užfiksuoti tokie defektai – apžiūrėjus 60-ą butą pratekėjimai nuo 63-o buto, virš 63-o buto yra 67-o buto terasa. Pažymėta tai, kad 67-o buto gyventojas nurodė, jog praeitais metais susitvarkė terasą – pilnai įrengiant hidroizoliaciją ir bituminę dangą virš jo. Plytelės įrengtos ant pagrindų. Apžiūros metu fiksuota, jog laiptinėje visuose aukštuose matomi pratekėjimai, jie galimi nuo šalia terasų esančios lietaus nutekėjimo sistemos. Galimai ji yra nesandari ir esant dideliam vandens kiekiui vanduo patenka į pastato konstrukcijas ir išteka ne tik laiptinėje, tačiau ir virš 63-o buto, kas įtakoja pratekėjimus į 60-o butą. Vadybininkė teikė rekomendaciją – tikrinti su kamera lietaus nuotekų sistemą. Iš atsakovės pateikto į bylą 2023 m. lapkričio 7 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jo nustatyta problema – birželio mėnesį buvo atlikta gyvenamųjų butų terasų įlajų šildymo kabelių veikimo patikra, patikros metu aptikta, kad butuose dažnai buvo atjungtas įlajų šildymas, įlajų šildymo valdikliai sumontuoti gyventojų el. skydeliuose, esančiuose butuose, tad gyventojai pagal atsakomybės ribas yra atsakingi už jų veikimą. Komisija atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) defektus konstatavo, kad nurodytos sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 įtvirtintų daugiabučio namo privalomųjų reikalavimų visumos ir rekomendavo nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų pašalinimo, priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus.

Atsakovės pateikto pranešimų sistemoje elektroninio išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 6 d. gautas pranešimas iš ginčo buto, kad „bute per lubas vėl bėga vanduo. Arba stogas, arba terasos“. 2024 m. vasario 7 d. nurodyta, kad vasario 13 val. 14 val. reikia atlikti 63-o buto terasos apžiūrą. Iš techninės priežiūros žurnalo matyti, kad „pratekėjimas“ į 60/63 butus fiksuotas 2022 m. gruodį – nurodyta tikrinti lietaus nuotekų sistemą. 2024 m. vasarį pranešimų dėl ginčo buto žurnale nefiksuota. 2026 m. vasario mėnesį vėl fiksuoti „pratekėjimai“ į butus Nr. 60, 63, nurodyta tikrinti įlajas.

Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškiniu ir teisminio proceso metu įrodinėjo, jog draudėjui priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užlietas, ir padaryta žala dėl nesandaraus namo stogo (terasos), nes atsakovė, kaip namo administratorė, nesiėmė veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nevykdė jai priskirtų pareigų, taip pasireiškė jos neteisėti veiksmai ir šiuo atveju jai turi būti taikoma griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą. Ieškovė žalos atsiradimo šaltinį iš bendrojo naudojimo objektų – stogo (terasos) grindė draudėjo pranešimu apie įvykį, foto lentele ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pateiktu paaiškinimu ir atsiliepimu.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Subrogacija užtikrina, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (LAT 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (LAT 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023).

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, yra pasisakęs, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius bei yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017).

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.

Taigi draudikui kyla pareiga išsiaiškinti visas svarbias įvykio aplinkybes, jis turi dėti pastangas, išsiaiškindamas apliejimo priežastis. Teismų praktikoje pasisakoma, kad draudikas turi pareigą išsiaiškinti konkrečią apliejimo priežastį (Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-967-390/2020; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-35-555/2021). Nežinojimas apie apliejimo priežastis, nėra pagrindas perkelti atsakomybės administratoriui (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1348-275/2020). Vien formalus draudimo įmonei draudėjo nurodomų aplinkybių dėl jam padarytos žalos fiksavimas, neišsiaiškinant, kaip šiuo atveju, tokių reikšmingų aplinkybių iš kur tiksliai prasiskverbė vanduo į butą, t.y. kas konkrečiai sukėlė apliejimą, kurio asmens ar objekto atsakomybės srityje yra prasiskverbimo vieta, ar tas objektas iš tikrųjų buvo bendrojo naudojimo objektas, kokios yra tiesioginės apliejimo pasekmės ir žalos dydis.

Ieškovė laikėsi pozicijos, kad jos su ieškiniu pateikti įrodymai yra pakankamai tiek žalos atsiradimo šaltiniui nustatyti, tiek žalos dydžio klausimui bei namo administratorės atsakomybei pagrįsti. Ieškovė neteikė teismui nei turto apžiūros akto, nei kito dokumento, kuriame būtų fiksuotos žalos ginčo butui atsiradimo aplinkybės, žalos šaltinis, jos atsiradimo mechanizmas ir galiausiai, kuriame atsispindėtų vandens pažaidos vietos ginčo bute, tokioms aplinkybėms patikrinti. Dokumentuose įvardytuose „Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata“ tokios aplinkybės taip pat nenurodamos, tik pažymėta, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo yra neaiškus. Toks aktas 4 603,54 Eur sumai sudarytas 2024 m. vasario 28 d., t.y. dieną prieš išmokos išmokėjimą draudikui, o štai kitas aktas, kuriame vėl gi nurodoma, kad numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo neaiškus sudarytas daugiau nei po metų nuo įvykio ir draudimo išmokos išmokėjimo, t.y. 2025 m. gegužės 12 d. Nors nurodoma, kad apskaičiavimus atliko vyresnysis žalų vertintojas, tačiau jis neįvardytas, nei vienas iš aktų nėra pasirašytas jokia forma. Ieškovės atstovas negalėjo nurodyti ar draudimo bendrovės darbuotojai apskritai buvo nuvykę į įvykio vietą, ar šiuo atveju buvo apsiribota draudėjo elektroniniame pranešime draudimo bendrovei pateikta informacija bei atsiųstu buto planu.

Teismo vertinimu, prie ieškinio pridėta fotolentelė, kaip ir draudėjo informacinio pobūdžio pranešimas draudimo bendrovei, neleidžia identifikuoti nei tikslaus žalos šaltinio, nei žalos susidarymo mechanizmo, nei apimties. Fotolentelę, kurioje nurodyta, kad tai fiksuotas 2024 m. vasario 2 d. užliejimas (duomenys neskelbtini) sudarė ieškovės atstovas – advokatas, nurodydamas, kad jos sudaromos iš ieškovės pateiktų nuotraukų. Ieškovės atstovui nurodžius, jog jis negali patvirtinti ar draudimo bendrovės darbuotojai buvo nuvykę į vietą, nėra aišku kas faktiškai ir kokį objektą šiuo atveju yra nufotografavęs, nors teismas ne kartą bylos nagrinėjimo metu, tikslino ieškovės pareigą įrodinėti, siūlė savo įrodinėtinoms aplinkybėms pagrįsti kviesti liudytojus – pavyzdžiui įvykį tyrusį draudimo įmonės specialistą, draudikės žalų ekspertą, tačiau ieškovės atstovas pasisakė, jog to tokio prašymo neteiks, tvirtino, kad ne visais atvejais draudikės darbuotojai vyksta į vietą, kad tai reguliuojama kiekvienos draudimo kompanijos vidine tvarka, taisyklėmis ir pan.

Teismo vertinimu, Bendrijos 2024 m. rugsėjo 13 d. atsiliepimas į raštą taip pat nepatvirtina nei konkretaus įvykio aplinkybių, nei žalos atsiradimo šaltinio. Pirma, ieškovė neteikė užklausos (rašto) į kurį atsakė Bendrija, tad net nėra aiškus tokio atsakymo parengimo kontekstas. Antra, šiame rašte Bendrija tik pateikia informaciją, kad jai žinoma užpylimų per stogą (terasą) problema, kad buvo atlikti remonto darbai, kad namą administruoja atsakovė ir, kad dėl žalos atlyginimo prašo kreiptis į administratorę. Šiuo atveju spręsti, kad Bendrija atliko savarankišką būtent šio įvykio tyrimą, nustatinėjo žalos šaltinį ir pan., teismas net ir išklausęs Bendrijos atstovų pozicijas šiais klausimais, neturi pagrindo.

Ieškovės prie ieškinio pridėtame ginčo buto plane taip pat nėra jokių žymėjimų dėl pažeistų buto vietų (sienų, lubų, grindų), kad būtų galima nustatyti kokiu būdu vanduo prasiskverbė į butą, kur yra vandens prasiskverbimo šaltinis. Ieškovės atstovas taip ir nepaaiškino, kaip ieškovė nustatė žalos atsiradimo vietą ir priežastį, nuolat pabrėžė, kad apliejimas įvyko per stogą (terasą), kad tai yra bendro naudojimo objektas, už kurio priežiūrą atsakinga atsakovė, kaip namą administruojanti įmonė, tačiau įrodymų, kad virš 60-o buto yra stogas (terasa) teismui neteikė. Trečiojo asmens paaiškinimai dėl galimos jų name esančių butų apliejimo sekos, t.y. 60-as butas apliejamas pratekėjus vandeniui iš 63-o buto, o virš 63-o buto yra 67-o buto terasa, leidžia spręsti, kad draudikė žalos šaltinio faktiškai nenustatinėjo, o apsiribojo Bendrijos pateiktu atsiliepimu, nukreipiančiu dėl žalos kreiptis į namo administratorių, nes namas turi nuolatinių problemų dėl apliejimų per stogą (terasas).

Trečiojo asmens pateikti statinio projektiniai dokumentai nėra informatyvūs. Juose neatsispindi ginčo buto padėtis bendrame namo projekte, iš ko būtų galima nustatyti kokie objektai yra virš pažaidos vietų bute ir kam jie priklauso. Ieškovė tokių duomenų apskritai neteikė. Be to, trečiasis asmuo Bendrija, kaip ginčo buto apliejimo priežastis, įvardijo tiek nesandarius namo stogo (terasų) mazgus, per kuriuos, anot jos, į buto patalpas pateko kritulių vanduo, tiek lietaus nuvedimo sistemos nepriežiūrą, pastato viršutinės atitvaros hidroizoliacijos dangos trūkumus, taip pat, kad vanduo galimai prasiskverbia per terasas – konkrečių butų gyventojų eksploatuojamą stogo dalį.

Atsakovė atsikirtinėjo, jog egzistuoja ne viena vandens pratekėjimo galimybė. Atkreipė dėmesį, į pateiktus įrodymus dėl to, kad 67-o buto terasoje buvo užtaisytas lietaus nuotekų vamzdyno trapas, ko pasėkoje yra apliejamos šalia esančios patalpos ir administratorė buto savininkei reiškė reikalavimą išardyti terasoje esančias plyteles, kur turi būti lietaus nuotekų trapas ir iš naujo įrengti hidroizoliaciją. Atsakovė nurodė ir tai, kad pratekėjimai galimi ir dėl to, kad gyventojai neįjungia terasų įlajų šildymo sistemos, kurios įjungimo valdikliai yra jų žinioje. Bendrijos pateiktame UAB „Skaidrola“ akte atlikus šio objekto apžiūrą kaip tik ir nustatyta, kad tiek 63-o, tiek 67-o buto lietaus nuotekų vamzdyne yra neveikiantys šildymo kabeliai. Atsakovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl to paties buto apliejimo 2022 m. gruodžio 23 d. buvo kreiptasi ir į kitą draudiką, tad apskritai kyla abejonių ar toks įvykis buvo ir ar tai nėra tuo pačiu įvykiu padaryta žala, kurią draudėjas prašo atlyginti pakartotinai tik iš kito draudiko.

Ieškovė papildomų įrodymų dėl apliejimo mechanizmo, šaltinio ar sekos ir pan. net ir išklausius trečiojo asmens atstovų paaiškinimus ar atsakovės atsikirtimus, teismui neteikė (CPK 178 straipsnis). Nors teismas ne kartą siūlė spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, siekiant išsiaiškinti technines žalos atsiradimo priežastis, jos šaltinį, ieškovės atstovas nesutiko, kad byloje, siekiant pagrįsti ieškinio reikalavimus, yra pagrindas skirti teismo ekspertizę ir laikėsi pozicijos, jog savo reikalavimus atsakovei pagrindė pakankamais į bylą jo pateiktais įrodymais.

Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateikti draudėjo pranešimas, fotolentelė ar Bendrijos atsiliepimas nėra pakankami nei techninei buto apliejimo priežasčiai, nei žalos šaltiniui nustatyti, nei atitinkamai spręsti dėl konkretaus subjekto atsakomybės.

Draudiko pareiga tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas reiškia, kad jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

Vien tai, kad ginčo butas yra aplietas iš viršaus, nesudaro pagrindo spręsti, kad žalos šaltinis buvo išimtinai tik bendro naudojimo objektas - stogas, už kurio priežiūrą atsakinga namą administruojanti bendrovė, ir, kad šiam bendro naudojimo objektui jokie kiti tretieji asmenys, jų veikimas/neveikimas negali turėti jokios įtakos. Byloje duomenų, jog draudikės specialistai būtų apžiūrėję namo stogą ar virš draudėjo esantį butą, nėra. Ieškovės atstovas abstrakčiai tvirtindamas, kad negali būti jokio kito apliejimo šaltinio tik per nesandarų namo stogą (terasą), ir pažymėdamas šio objekto – stogo - terasos tapatumą, nepaneigė, jog žalos šaltinis galėjo būti ir lietaus nuotekų latakų šildymo kabelių neįjungimas esant žemai temperatūrai, kurio įjungimas yra gyventojų žinioje, ar trečiojo asmens įvardijama kaip eksploatuojama stogo dalis - terasa, kuria naudojasi konkretaus buto gyventojai ir kurie pagal į bylą pateiktus duomenis, akivaizdu, jog gali daryti įtaką šio objekto eksploatavimui, jo savybėms ir pan.

Pirmiau aptariamo kontekste, teismas taip pat spręsdamas dėl ieškiniu keliamų reikalavimų nesivadovauja ieškovės pateiktais vaizdo įrašais, kuriuos ji 2025 m. gruodžio 11 d. prašyme teismui nurodo gavusi iš Bendrijos atstovo advokato, o pastarasis iš trečiojo asmens valdybos pirmininko ATS2. Nei prie prašymo, nei proceso eigoje, taip ir nebuvo pateikti šių įrašų autentiškumą, vientisumą ir sukūrimo aplinkybes patvirtinantys metaduomenys, nors teismas buvo įpareigojęs tokius duomenis pateikti. Iš įrašų nėra galimybės objektyviai nustatyti kada ir kokiomis aplinkybėmis šie įrašai daryti. Vien vaizdo įrašo pateikimas, nesant duomenų apie jo kilmę nepatvirtina nei konkretaus įvykio aplinkybių, nei žalos šaltinio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Juolab, kad trečiojo asmens atstovas - namo pirmininkas teismui teikdamas paaiškinimus nurodė, kad įrašus darė pats, kad apie tai pranešė namo administratorės atsakingam asmeniui, kas leistų spręsti, kad buto apliejimo metu, jis pats buvo ginčo bute. Tačiau teismui nustačius įpareigojimą pateikti įrašų metaduomenis, trečiojo asmens atstovas - advokatas jau nurodė, kad visgi įrašas darytas ne paties pirmininko, o buto gyventojo, kad jis jam tiesiog buvo persiųstas. Dėl šių įrašų, kaip įrodinėjimo priemonės, pastebėtina ir tai, kad ginčo bute jau yra buvęs apliejimo įvykis, dėl kurio išmokėtos draudimo išmokos pareikštas ieškinys yra nagrinėjamas kitoje byloje. Įvertinus, jog su ieškiniu pateiktose nuotraukose ir įraše ant to paties kilimo užfiksuotas staliukas stovintis skiriasi savo forma ir medžiagiškumu, teismas neturi pagrindo vadovautis šiais įrašais ir tuo pagrindu, jog jie yra galimai iš kito įvykio. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad viename iš įrašų vanduo sunkiasi ir per įstiklintą konstrukciją dėl kurios kaip žalos šaltinio ieškovė neteikė jokių argumentų.

Ieškovės teiginius, jog Bendrijos užsakymu po šio įvykio, t.y. 2024 m. gegužės 17 d. UAB „Barkentas“ atlikus stogo ir terasų hidroizoliacijos tvarkymo darbus, vandens pratekėjimo ir butų apliejimo problema buvo išspręsta, paneigia atsakovės pateikto Statinio techninės priežiūros žurnalo duomenys, jog 2026 m. vasarį vėl yra registruotas pratekėjimas į butus Nr. 60 ir 63. Ši aplinkybė tik sustiprina vertinimą, jog žalos šaltinis visgi nėra tinkamai identifikuotas ir nustatytas. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė negali atsakyti pagal ieškinio reikalavimus, nes nėra duomenų ir priežasčių manyti, kad žala atsirado dėl namo bendrųjų konstrukcijų trūkumų, kurie yra atsakovės teikiamų pagal Sutartį apimtyje.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, kaip profesionali draudimo santykių dalyvė, netyrė įvykio aplinkybių ir suabsoliutino iš draudėjo gautą informaciją, o įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodomas vandens pratekėjimo priežastis bei aplinkybę, kad draudėjo turtas buvo aplietas per konkrečias išorines konstrukcijas - namo stogą (terasą) konstrukcijas, už kurių priežiūrą yra atsakinga atsakovė. Be to, atsakovės pateiktas techninės priežiūros žurnalas, patvirtino, jog būtent dėl šio įvykio ji nebuvo gavusi jokio pranešimo iš gyventojų dėl galimo užliejimo, kad neatliko jokių įvykio pasekmių šalinimo darbų. Apie nepranešimą administratorei patvirtina ir ieškovės pateiktų turto sunaikinimo, sugadinimo aktų remonto sąmatų turinys. Tad duomenų, jog administratorė atliko kokius nors šios avarijos likvidavimo darbus byloje taip pat nėra.

Teismo vertinimu, ieškovei iš esmės neatlikus draudiminio įvykio tyrimo, tam, kad nustatyti galimą apliejimo šaltinį, nes akivaizdu, jog ginčo butas nėra aukštutiniame pastato aukšte, o virš jo, pagal trečiojo asmens paaiškinimus, galima spręsti yra dar du aukštai, žalos atsiradimo mechanizmui ir šaltiniui nustatyti, buvo būtinos specialios žinios, dėl ko teismas ne kartą siūlė spręsti dėl ekspertizės. Byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip profesionali draudimo santykių dalyvė, netyrė įvykio aplinkybių ir nenustatė tikrosios ginčo buto užliejimo priežasties (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau šios įrodinėjimo pareigos ieškovė taip pat neįgyvendino. Draudikės neatliktas tyrimas nulėmė tai, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių esmines civilinės atsakomybės sąlygas, todėl daroma išvada, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis).

Vien deklaratyvus ieškovės teiginys, kad atsakovė netinkamai įgyvendino Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, nėra pagrįstas (CPK 178 straipsnis) ir pakankamas spręsti, kad ieškovės nurodoma žala atsirado būtent dėl atsakovės, kaip daugiabutį namą administruojančios įmonės neveikimo. Esant šioms aplinkybėms, t.y. ieškovei nepagrindus į bylą pateiktais įrodymais žalos draudėjo butui šaltinio, iš kokio konkretaus objekto kilo žala, nėra pagrindo vertinti ar šis objektas priskirtinas bendrojo naudojimo objektams, taip pat ar jo priežiūra ir administravimas pateko į atsakovės, kaip namo administruojančios įmonės pareigų apimtį. Dėl šios priežasties teismas plačiau nepasisako dėl namo administratoriaus pareigų, jų vykdymo tinkamumo ir galimos atsakomybės, nes šių aplinkybių vertinimas būtų teisiškai reikšmingas tik nustačius žalos šaltinį ir jo statusą.

Ieškovei neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo), priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir kilusios žalos bei kaltės) dėl įvykio, ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, taip pat kitos būtinos bei pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ 2026 m. rugsėjo 1 d. prašymu prašė priteisti viso 3 775,20 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės atstovė pateikė teismui 2025 m. spalio 16 d. darbų ataskaitą iš kurios matyti, kad už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdyje (viso 4 val.) atstovė išrašė 2025 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC Nr. (duomenys neskelbtini), 629, 20 Eur sumai. Ši sąskaita apmokėta atsakovės mokėjimo nurodymu 2025 m. spalio 27 d. 2026 m. vasario 3 d. darbų ataskaitoje nurodomos tokios teisinės paslaugos pasirengimas ir dalyvavimas 2026 m. vasario 5 d. teismo posėdyje (4 val.) ir rašytinių paaiškinimų rengimas (6 val. 30 min.). Pagal šią darbų ataskaitą 2026 m. vasario 3 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra AVC Nr. (duomenys neskelbtini), 1 651,65 Eur sumai. Sąskaita apmokėta 2026 m. vasario 3 d. mokėjimo nurodymu. 2026 m. balandžio 16 d. atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo grindžiamas 2026 m. balandžio 9 d. darbų ataskaita dėl atstovo pasirengimo ir dalyvavimo 2026 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje (4 val.), šios ataskaitos pagrindu išrašyta 2026 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra AVC Nr. (duomenys neskelbtini), 629,20 Eur sumai. Atsakovės atstovės į bylą pateiktas 2026 m. gegužės 27 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prie jo pridėtos PVM sąskaita faktūra AVC Nr. (duomenys neskelbtini), 393,25 Eur sumai ir 2026 m. gegužės 21 d. darbų ataskaitą dėl pasirengimo ir dalyvavimo 2026 m. gegužės 27 d. teismo posėdyje (2 val. 30 min.) bei mokėjimo nurodymas 629,20 Eur sumai pagal 2026 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas 2026 m. balandžio 21 d. Atsakovės atstovės su 2026 m. rugsėjo 1 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta 2026 m. rugpjūčio 26 d. darbų ataskaita, kurioje nurodoma, kad pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo jame laiko sąnaudos - 3 val. Iš pridėtos tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros AVC Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji išrašyta 471,90 Eur sumai, kartu pateiktas 2026 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymas, kuriame nurodoma, kad pervedimo suma 393,25 Eur, kredituota suma 393,25 Eur (pagal sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini)).

2025 m. spalio 22 d. numatytas teismo posėdis neįvyko dėl teismo pripažintų objektyvių priežasčių – trečiojo asmens atstovo ligos ir atsakovės atstovės prašymu. Dėl pasiruošimo šiam teismo posėdžiui ir dalyvavimo jame atsakovė teikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, pagal išrašytą 2025 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą AVC Nr. (duomenys neskelbtini), 629, 20 Eur sumai. Ieškovės atstovas nurodė, kad šios išlaidos neįvykus posėdžiui, atsakovės prašomos nepagrįstai. Teismas su tokiais ieškovės atstovo argumentais nesutinka. Atsakovės atstovė 2026 m. rugsėjo 1 d. pateikė apibendrintą prašymą priteisti atsakovės naudai visas jos patirtas išlaidas atstovavimui teisme. Neįvykus teismo posėdžiui 2025 m. spalio 22 d., teismas nustatė naują teismo posėdžio datą 2025 m. gruodžio 4 d., kuris įvyko ir truko nuo 9 val. 40 min iki 11 val. 32 min. (suapvalinus 2 val.). Atsakovės atstovė dalyvavo šiame teismo posėdyje, papildomų savo paslaugų įvertinimo, ji teismui neteikė, tad teismas laiko, jog dėl pasiruošimo šiam posėdžiui ir atsakovės interesų atstovavimo jame, atsakovė išlaidų nepatyrė vien todėl, kad šios išlaidos buvo įtrauktos į 2025 m. spalio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą. Tad vien tuo pagrindu, kad darbų ataskaitoje atstovė nurodė, kad atitinkamo dydžio išlaidos susidaro dėl jos rengimosi ir dalyvavimo ankstesne data nustatytam teismo posėdžiui, nesudaro pagrindo spręsti, kad šios išlaidos, kai buvo atstovaujama vėlesne data nustatytame teismo posėdyje nebuvo atsakovės patirtos ar patirtos nesant tam pagrindo.

Teismo vertinimu, atsakovės išlaidos advokato paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių mokėtinų už advokatų paslaugas dydžių. Atsižvelgus į parengtų procesinių dokumentų kiekį, turinį, tikėtinas laiko sąnaudas jiems parengti, taip pat pasirengti teismo posėdžiui, būtinas laiko sąnaudas, ir į teismo posėdžių trukmę (2025 m. gruodžio 4 d. - 1 val. 52 min.; 2026 m. vasario 5 d. - 1 val. 6 min.; 2026 m. balandžio 16 d. – 30 min; 2026 m. gegužės 27 d. – 1 val. 25 min; 2026 m. rugsėjo 2 d. 1 val. 17 min.), ją suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punkto taisykles, teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra protinga ir pagrįsta, todėl ieškinį atmetus, šias 3 775,20 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, priteisia visa apimtimi iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Tai, kad dalis išlaidų, o konkrečiau 393,25 Eur suma, mokėjimo dokumentuose nurodoma kaip kredituota, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, jog jei šalies patirtos išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties, šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo bendros patirtų atsakovės atstovavimo išlaidų sumos mažinti šia suma.

Trečiasis asmuo – Bendrija taip pat pateikė prašymą priteisti iš bylą pralaimėjusios šalies jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bendrijos atstovas advokatas pateikė teismui 2025 m. rugsėjo 22 d. išrašytą sąskaitą faktūrą serija DOM Nr. (duomenys neskelbtini), už procesinių dokumentų ir jų priedų teisinę analizę; už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui, už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje vyksiančiame 2025 m. spalio 22 d., viso 1 815 Eur. 2025 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Bendrija pagal šią sąskaitą atliko 2025 m. rugsėjo 29 d. mokėjimą 907,50 Eur sumai ir 2025 m. spalio 15 d. 907,50 Eur mokėjimą. 2025 m. gruodžio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija DOM Nr. (duomenys neskelbtini), 484 Eur sumai, kurioje detalizuota suteiktų atstovo paslaugų apimtis, t.y. už pasiruošimą ir atstovavimą teismo posėdyje 2026 m. vasario 5 d. (3 val.). Sąskaitos apmokėjimą patvirtina Bendrijos 2025 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymas šiai sumai. Atstovo pateiktoje 2026 m. vasario 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija DOM Nr. (duomenys neskelbtini), 726 Eur sumai nurodoma, jog ji išrašyta už atsiliepimo į atsakovės rašytinius paaiškinimus parengimą. Sąskaitos apmokėjimą patvirtina Bendrijos 2026 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymas šiai sumai. Iš 2026 m. kovo 11d . PVM sąskaitos faktūros serija DOM Nr. (duomenys neskelbtini), 1 573 Eur sumai matyti, kad ji išrašyta už 2025 m. lapkričio 19 d., 2025 m. gruodžio 4 d. prašymus prijungti įrodymus parengimą ir pateikimą teismui (po 238,70 Eur), už 2025 m. gruodžio 9 d. pranešimo dėl namo projektinės dokumentacijos parengimą ir pateikimą teismui (238,70 Eur), už tos pačios dienos prašymo AB SEB bankui parengimą ir pateikimą (23,87 Eur) ir už 2025 m. gruodžio 22 d. prašymo teismui išduoti liudijimą parengimą ir pateikimą (238,70 Eur), už 2026 m. sausio 21 d. pranešimo minėtam bankui parengimą ir pateikimą (23,87 Eur) ir už 2026 m. vasario 1 d. procesinių prašymų ir paaiškinimų parengimą teismui (971,04 Eur). Jos apmokėjimą patvirtina 2 420 Eur Bendrijos mokėjimas atliktas 2026 m. kovo 12 d. Viso trečiasis asmuo Bendrija yra patyrusi 4 598 Eur atstovavimo išlaidų.

Teismas įvertinęs trečiojo asmens atstovo suteiktų paslaugų apimtis, parengtų dokumentų pobūdį, jų kiekį, tokioms paslaugoms suteikti būtinas ir protingas laiko sąnaudas, tai, kad tokios išlaidos neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių ir analogiškais motyvais spręsdamas dėl 2025 m. spalio 22 d. teismo posėdžiui pasirengti ir dalyvauti patirtų išlaidų pagrįstumo tuo pagrindu, kad atstovas dalyvavo kitame 2025 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje, ir neteikė papildomo prašymo priteisti atstovavimo išlaidas už pasirengimą bei dalyvavimą ir šiame teismo posėdyje, teismas sprendžia, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir pagrįstos.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Šiuo atveju prašymą Bendriją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu pareiškė ieškovė. Nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens arba teismo iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis) (LAT 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (LAT 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 2026 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-781/2026).

Šiuo atveju, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Bendrija į procesą buvo įtraukta ieškovės prašymu, jos suinteresuotumas bylos procesine baigtimi kilo dėl atsakovės pasirinktos gynybinės pozicijos, pastarajai nesutinkant, jog būtent ji, kaip daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratorė, yra atsakinga už žalą draudėjo butui. Nors trečiasis asmuo sutiko su ieškove dėl atsakovės, kaip namo administratorės pareigų netinkamo vykdymo, tačiau ieškinio reikalavimus administratorės atžvilgiu teismo prašė spręsti savo nuožiūra, pabrėždama, kad nėra nei vienos iš šalių pusėje. Siekiant atskleisti bylos esmę, ieškovei pasirinkus pasyvų procesinį elgesį dėl įrodymų teikimo, būtent trečiasis asmuo teikė papildomus duomenis dėl namo projektinės medžiagos, bei sutartinių santykių su namo administratore, dėl ko buvo patiriamos papildomos bylinėjimosi išlaidos. Tad vertinant dalyvavusių asmenų procesinį elgesį ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, teismas sprendžia, kad ieškinys pareikštas namo administratorės atžvilgiu, kurio pagrįstumo ieškovė neįrodė, nepaneigia trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos teisės į visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš teisminį procesą iniciavusios ieškovės, todėl Bendrijai, jos patirtos 4 898 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, priteistinos visa apimtimi iš ieškovės.

Byloje susidarė 13,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Ergo Insurance SE Lietuvos filialas“, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija ir TAR3 atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 775,20 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 898 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,20 Eur (trylika eurų 20 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.