Panevėžio apygardos teismo nutartis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-879/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03220-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; (S) 2.4.6.1; 2.1.15.4.3

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Mariaus Jankausko, Kristinos Latožienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. C. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo V. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir paskirta jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 7 punktu, V. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. C. būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, V. C. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - per 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. V. (V.) 2026 m. vasario 3 d. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. V. naudai 3873,75 Eur turtinės žalos bei 9000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (12873,75 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ir patikslinti civiliniai ieškiniai atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. V. (V.) 2026 m. vasario 3 d. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. V. naudai 4000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (4000 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ir patikslinti civiliniai ieškiniai atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. 2026 m. sausio 22 d. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. naudai 129,17 Eur turtinės žalos bei 4200 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (4329,17 Eur) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ir patikslinti civiliniai ieškiniai atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. C. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 15408,45 Eur žalos atlyginimo už R. G., A. V., G. A., I. S., P. Z., S. V., V. Č. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (15408,45 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys ir patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. C. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai 14444,15 Eur už P. Z., G. A. išmokėtą ligos išmoką.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. C. neskirtos.

nustatė: Bylos esmė Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. C. nuteistas už tai, kad 2025 m. sausio 25 d. apie 13.20 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 8 km, vairuodamas techniškai netvarkingą, nedraustą krovininį automobilį „GAZ 66“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį medžiotojų būreliui „S.“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 15, 126, 128 ir, 189 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, krovininio automobilio uždarame kėbule, nepritaikytame vežti keleivius, veždamas medžiotojų būrelio „S.“ narius, atsižvelgdamas į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kelio vingyje, nuokalnėje, jo važiuojamojoje dalyje atsiradus kliūčiai - ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam automobiliui, nesulėtino greičio iki visiško transporto priemonės sustabdymo, neapvažiavo kliūties saugiai, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo nuo kelio sankasos ir virto. Eismo įvykio metu buvo sužaloti krovininio automobilio uždarame kėbule, nepritaikytame vežti keleivius, buvę keleiviai: R. G., kuriam dėl žaizdos kairėje ausyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; I. S., kuriam dėl žaizdos kaktoje ir poodinės kraujosruvos juosmenyje ir kairiame šone padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; S. V., kuriam dėl odos nubrozdinimo galvoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; A. V., kuriam dėl odos žaizdos kairėje galvos pusėje ir kaktos dešinėje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl dešiniojo žastikaulio, kairiojo raktikaulio, kairės mentės, kairiųjų III-V šonkaulių, krūtininio vienuolikto ir juosmeninio antro slankstelių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; V. Č., kuriam dėl kairiųjų XI, XII šonkaulių lūžių su oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, kairės mentės, juosmeninio 4 slankstelio kūno, juosmeninių 1-4 slankstelių kairiųjų keterinių ataugų lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; G. A., kuriam dėl odos nubrozdinimų ir poodinės kraujosruvos krūtinėje nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl dešiniųjų X-XI šonkaulių, krūtininių 11 ir 12 slankstelių lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; P. Z., kuriam dėl odos nubrozdinimų viršugalvyje ir tarpumentėje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl krūtininių devinto ir dešimto slankstelių keterinių ataugų lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kaklo septintojo slankstelio kompresinio lūžio su retropulsija į stuburo kanalą ir tekalinio maišo stenoze bei nugaros smegenų nervų šaknelių sužalojimo kaklo lygyje padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o keleivis F. V. dėl kūno sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimu kaktoje, muštinės žaizdos kaktoje, dešinės pusės III-VII-o šonkaulių lūžių su krūtinplėvės plyšimais, kairės pusės I-III- o šonkaulių lūžių su krūtinplėvės plyšimais, minkštųjų audinių kraujosruva kakle, stuburo lūžio tarp kaklo II-III-io slankstelių su nugaros smegenų nutraukimu eismo įvykio vietoje mirė.

Nuteistojo V. C. gynėja advokatė Evelina Polujanskaitė apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos: 1) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės L. V. naudai priteista 450 Eur turtinė žala ir šioje dalyje civilinį ieškinį atmesti; 2) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės L. V. naudai priteista 3750 Eur turtinė žala ir šią sumą sumažinti; 3) pakeisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos ir ją sumažinti.

2.1. Gynyba teigia, kad nors teismas nurodė, jog 1250 Eur išlaidos cerkvėje popui ir žvakėms nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, tačiau vertino, kad jos yra gyvenimiškos ir, todėl atlygintinos. Su tuo gynėja nesutinka ir tvirtina, kad tokia teismo pozicija reiškia, kad įrodinėjimo pareigos nevykdymo neigiamos pasekmės buvo nepagrįstai perkeltos kaltinamajam, nors pagal CPK 178 straipsnį jos tenka reikalavimą pareiškusiai šaliai. Gynėja pažymi, kad turtinės žalos atlyginimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar abstrakčiais „gyvenimiškumo“ kriterijais, jos turi būti pagrįstos objektyviais dokumentais. Šiuo atveju nėra pateikta jokių kvitų, sąskaitų ar kitų dokumentų, patvirtinančių jų patyrimą ir dydį, todėl darytina išvada, kad teismas, priteisdamas net ir sumažintą 450 Eur turtinės žalos dalį, pažeidė CK 6.249 ir 6.251 straipsniuose įtvirtintus žalos atlyginimo principus bei CPK 178 ir 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko ši nuosprendžio dalis yra nepagrįsta ir naikintina.

2.2. Gynyba cituoja teismų praktiką ir teigia, kad kiekvienas asmuo yra laisvas rinktis kaip ir už kokią kainą tvarkyti artimo žmogaus kapavietę, tačiau negali tikėtis, jog už žalą atsakingas asmuo atlygins visas patirtas išlaidas. Laidojimo išlaidos negali būti nepagrįstai didelės, juo labiau turi būti atsižvelgiama ar jos buvo būtinos. Gynėja teigia, kad dar iki bylos nagrinėjimo V. C. atlygino didelę dalį turtinės žalos, o būtent: apmokėjo už laidojimo paslaugas 2166 Eur ir duobkasiams 360 Eur, todėl šiuo atveju, teismas turėjo sumažinti priteisiamos turtinės žalos sumą iki proporcingos ir teisingos. Gynėjos teigimu, 3750 Eur išlaidos, į kurias įskaičiuotas ir akmeninis suoliukas, paminklas, antkapis, kapavietės sutvarkymo darbai yra ženkliai per didelės ir manytina, neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl priteistos žalos suma turi būti mažinama arba ieškinys šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

2.3.Taip pat gynėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir nepakankamai įvertino visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. neįvertino kaltės formos, nukentėjusiųjų didelio neatsargumo, nuteistojo amžiaus ir jo turtinės padėties bei realių žalos atlyginimo galimybių. Anot gynybos, šiuo atveju turėjo būti vertinama ir bendra jam tenkanti civilinė (finansinė) našta. Gynyba pažymi, kad nors pagal nuosprendį civilinių ieškovų naudai iš nuteistojo tiesiogiai priteista 29 852,60 Eur, tačiau likusi nukentėjusiesiems priteista turtinės ir neturtinės žalos dalis atlyginama civilinio atsakovo - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Vis dėlto toks draudimo išmokėjimas savaime nereiškia, kad ši žala nuteistajam nebetenka ekonominės reikšmės, kadangi nuosprendžiui įsiteisėjus civilinis atsakovas įgis regreso teisę į nuteistąjį. Taigi, vertinant realų nuosprendžio poveikį nuteistajam, turi būti atsižvelgiama ne tik į iš jo tiesiogiai priteistą 29 852,60 Eur sumą, bet ir į tai, kad bendra jo atlygintinos žalos suma, įskaitant civilinio atsakovo išmokėtas sumas, sudarys 85 234,04 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, kai nuteistojo mėnesinės pajamos sudaro apie 900 Eur, o jo amžius yra (duomenys neskelbtini) metai, akivaizdu, kad tokio dydžio finansinė našta yra neproporcinga jo turtinei padėčiai ir realioms galimybėms ją įvykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo vertinti visą nuteistajam tenkančių įsipareigojimų mastą, įskaitant ir draudiko atlygintą bei regreso tvarka iš jo išieškotiną žalą. To nepadarius, priteistos neturtinės žalos sumos neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl yra pagrindas jas mažinti.

2.4.Galiausiai gynėja nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nukentėjusiųjų veiksmai turėjo įtakos padariniams, jie pasireiškė ypatingai dideliu neatsargumu. Be to, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad F. V. lavono kraujyje 0,60 %o etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį (1 t., b. 1. 87-91). Vadovaujantis medžioklės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais būdamas lengvai girtas ir elgdamasis pagal teisės aktų reikalavimus F. V. privalėjo nedalyvauti medžioklėje, t. y. atsisakyti vykti į medžioklę. Kitaip tariant, jei žuvusysis būtų laikęsis teisės aktų reikalavimų būtų išvengta tokių sunkių šios baudžiamosios bylos padarinių. Nuteistojo įsitikinimu, ši aplinkybė nebuvo pakankamai įvertinta pirmosios instancijos teismui nustatant civilinių ieškovų pareikštų reikalavimų dėl neturtinės žalos dydžių.

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. įgaliota atstovė G. V. (toliau – atstovė) nesutinka su išdėstytais reikalavimais ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. 4 200 Eur neturtinę žalą priteisė ne iš nuteistojo V. C., o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Tai reiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. C. tiesioginė turtinė prievolė atlyginti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. 4 200 Eur sumą nėra nustatyta. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai dėl galimo Transporto priemonių draudikų biuro regreso teisės galimo įgyvendinimo ateityje yra nepagrįsti ir hipotetiniai. Atstovė pažymi, kad šiuo atveju nėra aišku, ar Transporto priemonių draudikų biuras apskritai įgyvendins regreso teisę į nuteistąjį bei kokia apimtimi ji galėtų būti įgyvendinama, taip pat - ar ji būtų nukreipta tik į nuteistąjį, ar ir į kitus galimai atsakingus asmenis - (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį „S.“, jam vadovavusį būrelio vadovą G. A.. Dėl to, darytina išvada, kad nuteistojo gynėjos skundas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio grindžiamas vien prielaidomis apie galimas ateities pasekmes ir nesukelia teisinių pagrindų keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį.

Atstovė taip pat nurodo, kad nuteistojo V. C. gynėjos apeliacinio skundo teiginys, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, vertintinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus. Pažymi, kad nuteistojo gynėja skunde nenurodo, nuo kokios konkrečiai teismų praktikos pirmosios instancijos teismas esą nukrypo, nepateikia jokių teismų sprendimų ar nutarčių pavyzdžių, taip pat neatskleidžia, kokiu aspektu tas tariamas nukrypimas pasireiškė. Tokie abstraktūs teiginiai negali būti laikomi tinkamu teisiniu argumentu, leidžiančiu patikrinti jų pagrįstumą apeliacine tvarka. Anot atstovės, priešingai nei teigiama apeliacine skunde, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir analizavo aktualią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiesiems, patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, ją citavo ir taikė nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl konstatuotina, kad nuteistojo gynėjos teiginiai apie nukrypimą nuo teismų praktikos yra nepagrįsti, neargumentuoti ir neatitinka bylos medžiagos, todėl atmestini.

Atstovė nesutinka ir su nuteistojo gynėjos skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo didelį neatsargumą bei nusikalstamos veikos neatsargų pobūdį, realias nuteistojo galimybes atlyginti žalą. Atstovės teigimu, visos šios aplinkybės buvo įvertintos, o vien ta aplinkybė, kad nuteistojo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ar jų reikšme nustatant neturtinės žalos dydį, savaime nereiškia, jog jos buvo įvertintos nepakankamai. Juo labiau, kad nuteistojo gynėja skunde nekonkretizuoja, kokia apimtimi nurodytų aplinkybių vertinimas buvo nepakankamas.

Atstovės teigimu, nuteistojo gynėjos skundo argumentai dėl nuteistojo sunkios turtinės padėties vertintini kritiškai ir nelaikytini patikimu pagrindu mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. Atstovė nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis ne tik gauna pajamų, bet ir disponuoja reikšmingu turtu, todėl manytina, kad jis turi realias galimybes vykdyti turtines prievoles, prireikus - realizuodamas dalį turimo turto ir tokiu būdu atsiskaitydamas su nukentėjusiaisiais.

Atstovė taip pat nurodo, kad 2026 m. balandžio 11 d. vykusio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio „S.“ susirinkimo metu buvo aptartas žalos atlyginimo klausimas Transporto priemonių draudikų biurui, jei šis įgyvendintų savo regreso teisę. Ir manytina, kad egzistuoja reali tikimybė, jog net ir tuo atveju, jei Transporto priemonių draudikų biuras įgyvendintų regreso teisę į nuteistąjį, žalos atlyginimo našta nebus perkeliama vien nuteistajam, o bus sprendžiama kolektyviai ar dalijantis atsakomybe. Juo labiau, kad ir pats (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio „S.“ atstovas S. D. patvirtino, jog medžiotojų būrelis galėtų kažkokią žalos dalį atlyginti solidariai su nuteistuoju.

Atstovės teigimu, apeliacinio skundo argumentais yra visiškai ignoruojami nukentėjusiojo interesai. Nukentėjusiajam A. V. padarytos neturtinės žalos pagrindimas išsamiai išdėstytas patikslintame civiliniame ieškinyje. Be to, medicininiai dokumentai patvirtina, kad dėl sukelto eismo įvykio jo sveikata nėra atsistačiusi iki šiol - t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po eismo įvykio. Todėl nukentėjusiajam priteista neturtinė žala patenka į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintų rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo 4.2.4. papunktį, kai sveikata sutrikdoma ilgiau nei 6 mėnesiams, taip pat civiliniame ieškinyje nurodytą teismų praktiką.

V. C. gynėjos advokatės E. Polujanskaitės apeliacinis skundas atmetamas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė neginčija V. C. kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti V. C. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl civilių ieškinių – L. V. priteistos turtinės žalos (450 Eur išlaidų cerkvėje popui ir žvakėms bei 3750 Eur išlaidų, susijusių su paminklu, jo pastatymu ir kapavietės sutvarkymu) ir nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio nustatymo, taigi, būtent šiuo aspektu teisėjų kolegija ir pasisakys.

Dėl turtinės žalos atlyginimo L. V.

Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. C. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme jos vykdymą atidedant 2 metams be intensyvios priežiūros ir paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. V., N. V., A. V. civilinius ieškinius patenkino iš dalies: nukentėjusiajai L. V. priteisė 3 873,75 Eur turtinės ir 9 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro; nukentėjusiajam N. V. priteisė 4 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro; nukentėjusiajam A. V. priteisė 129,17 Eur turtinės žalos ir 4 200 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro. Civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai: Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijai priteisė 15 408,45 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų iš V. C.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui priteisė 14 444,15 Eur iš V. C..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad 1250 Eur išlaidos cerkvėje popui ir žvakėms nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl teismas, priteisdamas net ir sumažintą 450 Eur turtinės žalos dalį, motyvuojant abstrakčiais „gyvenimiškumo“ kriterijais, pažeidė CK 6.249 ir 6.251 straipsniuose įtvirtintus žalos atlyginimo principus bei CPK 178 ir 185 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis turtinės žalos dydžio negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai turtinės žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtos žalos dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. kai pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2009).

Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-697/2013, Nr. 3K-3-399-701/2015 ir kt.).

Taigi, tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas dėl žalos atlyginimo dydžio sprendžia vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti turtinės žalos dydį ir remdamasis teisingumo bei protingumo principais.

2025 m. rugsėjo 1 d. civiliniu ieškiniu ir 2026 m. vasario 2 d. patikslintu ieškiniu L. V. prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro cerkvėje sumokėta suma popui ir už žvakes (1250 Eur), gedulingi pietūs (1300 Eur), konsultacijos ,, (duomenys neskelbtini)“ (500 Eur) ir paminklas, jo pastatymas bei kapavietės sutvarkymo išlaidos (3750 Eur). Kaip minėta, ginčo dėl išlaidų, susijusių su gedulingais pietumis ir konsultacijomis atlyginimo nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Skundžiamu nuosprendžiu L. V. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su kapavietės sutvarkymu ir paminklu (3750 Eur) tenkintas, o reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusio su išlaidomis cerkvėje popui ir žvakėms, sumažintas iki 450 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs didelį žuvusiojo F. V. neatsargumą (nustatytas 0,60 prom. neblaivumas, KET reikalavimų pažeidimai) nustatytą priteistos žalos dydį sumažino 25 proc.

Šiuo atveju sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad išlaidos cerkvėje popui ir žvakėms nėra pagrįstos rašytiniais ir objektyviais įrodymais (kvitais, sąskaitomis-faktūromis ir pan.). Tačiau, kaip minėta, vien tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtos žalos dydžio, nesuteikia pagrindo atmesti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Tokiu atveju žalos dydį nustato teismas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laidojant žuvusįjį pagal religines tradicijas nukentėjusioji neabejotinai patyrė išlaidas popui ir žvakėms. Pastebėtina ir tai, kad tokių išlaidų pagrindimui nei sąskaitos faktūros nei kasos kvitai nėra išrašomi, todėl visiškai natūralu, kad tokių išlaidų nukentėjusioji ir negalėjo pagrįsti. Vis tik, įvertinus tai, jog aptariamo eismo įvykio metu žuvo F. V., kuris buvo palaidotas pagal religines tradicijas, popas atliko religines apeigas, o žvakės yra neatsiejama šių apeigų dalis, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų popui ir žvakėms laidojant žuvusįjį. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji dokumentais neįrodė patirtos žalos dydžio bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žalos dydis dėl išlaidų popui ir žvakėms (450 Eur), kuris dar sumažintas 25 proc., yra teisingas ir pagrįstas. Vertinti aptartą išlaidų dydį kaip neprotingai didelį, nėra jokio pagrindo.

Kaip minėta, nukentėjusioji L. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir 3750 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro paminklas, jo pastatymas bei kapavietės sutvarkymo išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertino tai, kad nukentėjusioji dėl sutuoktinio mirties jau patyrė ir dar patirs išlaidas už paminklo, jo pastatymo ir kapavietės sutvarkymą, kad šios išlaidos iš dalies patvirtintos rašytiniais įrodymais ir sprendė, kad šios išlaidos yra pagrįstos, neišdidintos, todėl priteistinos, tačiau prašoma suma sumažinta 25 proc. įvertinus žuvusiojo didelį neatsargumą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 3750 Eur išlaidos, į kurias įskaičiuotas ir akmeninis suoliukas, paminklas, antkapis, kapavietės sutvarkymo darbai yra ženkliai per didelės ir neatitinka būtinumo kriterijaus. Tačiau teisėjų kolegija ir su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Pažymėtina, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pagrindė savo patirtas/būsimas išlaidas kapavietės sutvarkymui. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog pagal 2025 m. rugpjūčio 28 d. preliminarios paslaugų teikimo sutarties, kuri buvo sudaryta tarp L. V. ir V. K. individualios įmonės, buvo susitarta, kad bendra kapų sutvarkymo darbų kaina – 3750 Eur (6 t., 54-56). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad iki lapkričio 14 d. buvo sumokėta 500 Eur, o likusi suma bus sumokėta atlikus visus darbus.

CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu, atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos.

Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad iš viso išlaidos kapavietės sutvarkymui sudaro 3750 Eur. Iš pateiktos sutarties turinio matyti, kad V. K. individuali įmonė įsipareigojo už nurodytą sumą suteikti šias paslaugas – pagaminti antkapinį paminklą, antkapį, akmeninį suoliuką bei atlikti kapavietės sutvarkymo darbus (duomenys neskelbtini) kapinėse. Nors nukentėjusioji nepateikė sutarties Priedo „Užsakymas“, kuriame būtų nurodyta paslaugų specifikacija (naudojamos medžiagos, darbų apimtis ir pan.), tačiau teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo vertinti šių nukentėjusiosios išlaidų kaip nepagrįstų ar neprotingai didelių, juolab įvertinus tai, kad skirtinguose Lietuvos Respublikos rajonuose už kapaviečių sutvarkymą yra išleidžiamos žymiai didesnės sumos (1A-35-195/2019, 1A-550-478/2021 ir t.t.). Įvertinus visa tai, apygardos teismo vertinimu, 3750 Eur dydžio suma už kapavietės sutvarkymą laikytina vidutinėmis (įprastomis) kapavietės sutvarkymo išlaidomis. Todėl priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks turtinės žalos atlyginimo dydis yra protingas, adekvatus ir proporcingas. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šią sumą sumažino 25 proc. dėl paties žuvusiojo didelio neatsargumo.

Apeliaciniame skunde ginčijant priteistos turtinės žalos dydį teigiama, kad į nurodytas išlaidas kapavietės sutvarkymui įskaičiuotas suoliukas neatitinka būtinumo kriterijaus. Su tokiais gynybos argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies. Iš tiesų pagal LAT formuojamą praktiką, nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir įprastos bei vidutinės kapavietės sutvarkymo išlaidos ir dažnu atveju suoliukas, jo įrengimas laikytinos nebūtinomis kapavietės sutvarkymo išlaidomis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju susiklostė išimtinė situacija. Kaip matyti, tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. V. parodė, kad su žuvusiu vyru – F. V., santuokoje kartu pragyveno beveik 45 metus. Viską darė kartu, o dabar liko viena. Dėl vyro žūties labai išgyvena, mokosi gyventi viena. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad po vyro mirties jai pašlijo sveikata, nors iki įvykio jokių sveikatos problemų neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl V. C. neatsargių veiksmų žuvo nukentėjusiosios vyras F. V., su kuriuo pastaroji praleido beveik pusę amžiaus, kad vyro mirtis paveikė nukentėjusiosios sveikatą, taip pat įvertinus ir pačios nukentėjusiosios amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), spręstina, kad šiuo atveju nukentėjusiajai prižiūrint žuvusiojo kapą, suoliukas yra reikalingas ir atitinka būtinumo kriterijų. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad į kapavietės sutvarkymo išlaidas yra įtrauktas ne prabangaus ir/ar granitinio suoliuko įrengimas, o tiesiog akmeninis suoliukas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad 3750 Eur išlaidos, susijusios su antkapinio paminklo, antkapio, akmeninio suoliuko bei kapavietės sutvarkymo darbais, yra priverstinės, būtinos ir protingos. Priteistas turtinės žalos dydis (3750 Eur - 25 proc.), neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams ir neišeina už protingumo ribų, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, mažinti žuvusiojo sutuoktinei patirtas/būsimas kapavietės įrengimo išlaidas nėra pagrindo.

Nors gynyba tvirtina, kad dar iki bylos nagrinėjimo V. C. atlygino didelę dalį turtinės žalos - apmokėjo už laidojimo paslaugas 2 166 Eur ir duobkasiams 360 Eur, į ką teismas turėjo atsižvelgti ir tuo pagrindu sumažinti priteisiamos turtinės žalos sumą iki proporcingos ir teisingos, tačiau teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kas reiškia, jog nuostoliai atlyginami visa apimtimi. Šiuo atveju laidojant žuvusįjį neabejotinai buvo patirtos ne tik laidojimo išlaidos, bet ir išlaidos kapavietės sutvarkymui, todėl nepaisant to, kad nuteistasis V. C., dėl kurio veiksmų ir žuvo F. V., apmokėjo laidojimo išlaidas, pareiga atlyginti visus patirtus nuostolius neišnyksta. Kita vertus, teisėjų kolegija pastebi, kad į gynybos nurodomas aplinkybes dėl dalinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik (ne)skiriant baudžiamojo poveikio priemones, nustatant nukentėjusiajai neturtinės žalos dydį, bet ir individualizuojant bausmę.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, t. y. nustatydamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, teismas nepakankamai įvertino kaltės formą, nukentėjusiųjų didelį neatsargumą, nuteistojo amžių ir jo turtinę padėtį bei realias žalos atlyginimo galimybes, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria priteistos neturtinės žalos sumos, turi būti pakeista, jas sumažinant.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir teisingai įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtine žala pakenkiama teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

Kaip minėta, byloje nustatyta, kad V. C., vairuodamas techniškai netvarkingą, nedraustą krovininį automobilį „GAZ 66“, priklausantį medžiotojų būreliui „S.“, pažeidė KET 9, 15, 126, 128 ir, 189 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo F. V., buvo nežymiai sutrikdyta R. G., I. S., S. V. sveikata, nesunkiai sutrikdyta A. V., V. Č., G. A. sveikata, sunkiai sutrikdyta P. Z. sveikata.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji – žuvusiojo F. V. sutuoktinė – L. V. ir sūnus N. V. bei nesunkų sveikatos sutrikdymą patyręs nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinius ieškinius, reikalaudami priteisti neturtinę žalą: 50 000 Eur žuvusiojo sutuoktinei L. V., 50 000 Eur žuvusiojo sūnui N. V. ir 5000 Eur A. V.. Pirmosios instancijos teismas ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies: t. y. nustatęs L. V. atlygintinos neturtinės žalos dydį 24 570 Eur, N. V. – 11 785 Eur, A. V. – 7 314 Eur, iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteisė atlyginti L. V. 9 000 Eur, N. V. 4 000 Eur, o A. V. – 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, nuosprendyje pasisakė, kad L. V. dėl sutuoktinio žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, kad jie buvo sutuoktiniai, kartu išgyveno santuokoje 45 metus, juos siejo glaudūs emociniai ryšiai. Dėl sutuoktinio netekties ji patyrė itin neigiamas emocijas, stiprius dvasinius išgyvenimus, pašlijo sveikata. Dėl tėvo (F. V.) netekties, be abejonės, dvasinius išgyvenimus, skausmą bei kančias patyrė ir sūnus N. V.. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrusiam A. V., teismas atsižvelgė į tai, kad „dėl eismo įvykio ir patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė šoką, stresą, kentė didelius skausmus, gydymosi laikotarpiu sumažėjo bendravimo galimybės, dėl patirtų traumų tenka atsisakyti pomėgių ar keisti gyvenimo būdą. Nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta virš šešių mėnesių ir yra liekamųjų reiškinių.“ Teismas įvertino ir tai, kad V. C. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kad savo neatsargiais veiksmais jis nesiekė tokių sunkių padarinių – F. V. mirties ir kitų asmenų įvairaus sveikatos sutrikdymo - ir su tuo susijusių pasekmių – nukentėjusiųjų dvasinių išgyvenimų, skausmų, kančių. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiesiems nustatytą sveikatos sutrikdymą, padarytą turtinės žalos dydį, V. C. amžių ir turtinę padėtį – gaunamas pajamas, išmokas, turimą nekilnojamą turtą ir kt. (nuosprendžio 79.3 -79.5 punktai). Sumažindamas prašomus priteisti neturtinės žalos dydžius, teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. C. automobilį vairavo blaivus, KET pažeidė dėl neatsargumo, savo kaltę pripažino, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš dalies atlygino turtinę žalą, kad jis nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, dėl patirtų sužalojimų – kojos lūžio, negalėjo įvykio vietoje rūpintis kitais nukentėjusiaisiais. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismo įvertinta ne tik nuteistojo V. C. kaltė, bet ir žuvusiojo bei nukentėjusiojo veiksmai – didelis neatsargumas (nuosprendžio 77.1; 79.9; 97.1 punktai).

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteistinus neturtinės žalos dydžius, priešingai nei nurodo gynyba, individualizavo. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas neturtinės žalos nustatymui reikšmingas aplinkybes, atskleidė nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, sukeltas pasekmes ir diferencijuodamas neturtinės žalos dydžius kiekvienam nukentėjusiajam, įstatymo reikalavimų nepažeidė bei priteisė teisingas ir pagrįstas sumas jų patirtai neturtinei žalai atlygint. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiųjų teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir išanalizavo teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžio, įvertino ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintų Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Esant šioms aplinkybėms, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, neatsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai nesivadovavo BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, visiškai neatsižvelgė į bendrą nuteistajam tenkančią civilinę (finansinę) naštą. Nurodo, kad iš jo tiesiogiai yra priteista 29 852,60 Eur suma, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus civilinis atsakovas - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris atlygino likusią nukentėjusiesiems priteistą turtinės ir neturtinės žalos dalį, įgis regreso teisę į nuteistąjį ir tuomet jo finansinė našta sudarys 85 234,04 Eur. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis atsakovas iki šiol regreso teise nėra pasinaudojęs, ir kol regresas nėra pareikštas, išmokėtas ar priteistas kitoje byloje, tai vertintina tik kaip hipotetinė prielaida, kuria teismas negali vadovautis. Teismas negali vadovautis spėlionėmis apie būsimas kaltininko skolas, kadangi tas regresas ateityje teisiškai gali būti net ir neįgyvendintas (pvz., praleistas terminas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras nepasinaudos teise ir t. t.). Todėl remiantis vien ateities spėlionėmis mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems negalima. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas šioje dalyje yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė yra solidari, t. y. V. C. vairuota transporto priemonė ,,GAZ 66“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų būreliui ,,S.“, ir eismo įvykio metu ji buvo nedrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Taigi, net ir tuo atveju, jei iš tiesų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pasinaudos regreso teise, tai nebus V. C. asmeninė civilinė atsakomybė ir jo finansinė našta netaps nepakeliama. Pastebėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys, liudytojų parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono medžiotojų būrelis ,,S.“ žada žalos atlyginimo naštą, tuo atveju jei bus įgyvendinta regreso teisė, spręsti kolektyviai ar dalijantis atsakomybe su visais medžiotojų būrelio nariais.

Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog V. C. tenkanti finansinė našta yra neproporcinga jo turtinei padėčiai ir realioms galimybėms ją įvykdyti. Iš bylos duomenų matyti, jog V. C. ((duomenys neskelbtini) metai) dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje apsaugos tarnyboje ir gauna apie 900 Eur mėnesinį atlyginimą. Jis gyvena su žmona, kuri uždirba apie 1200 Eur. Be to, V. C. turi gyvenamąjį namą ir mažą ūkelį, t. y. apie 15 ha žemės, augina porą gyvulių, gauna apie 4000-5000 Eur išmokų už dirbamą žemę. Taip pat turi kelias transporto priemones. Skolų ir paskolų neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad turi nekilnojamojo turto – keliolika žemės sklypų. Visos šios aplinkybės rodo, jog V. C. turtinė padėtis nėra bloga. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis ne tik gauna pajamų, bet ir disponuoja reikšmingu turtu, todėl manytina, kad jis turi realias galimybes įvykdyti turtines prievoles.

Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir žuvusiojo bei nukentėjusiojo didelį neatsargumą, todėl vien tai, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ar jų reikšme nustatant neturtinės žalos dydį, savaime nereiškia, jog jos buvo įvertintos nepakankamai. Juo labiau, kad nuteistojo gynėja skunde nekonkretizuoja, kokia apimtimi nurodytų aplinkybių vertinimas buvo nepakankamas. Nagrinėjamu atveju visiems nukentėjusiesiems apylinkės teismas priteisė teisingas ir pagrįstas sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, gynyba apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurių nebūtų jau įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, jog nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neproporcinga nukentėjusiųjų patirtiems išgyvenimams. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus.

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2026 m. kovo 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti pagal pateiktą apeliacinį skundą nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a : atmesti nuteistojo V. C. gynėjos advokatės Evelinos Polujanskaitės apeliacinį skundą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.