Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo S. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui S. B. ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovui D. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui S. B. ir atsakovo S. B. priešieškinį ieškovui D. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsakovo S. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

Nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja ir realų joje sulygtų sąlygų įgyvendinimą – priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).

Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 14 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių Taikos sutartis, kurios 2 punktu ieškovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti 2023 m. lapkričio 20 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtą kelinio žvyro nuovažą ir nuo šios nuovažos įrengti kelinio žvyro kelią plane pažymėtoje vietoje – „kelio iš Dubysos gatvės įrengimo vieta“ į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per 8 mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos; 3 punktu šalys, be kita ko, susitarė, kad iki kol bus įrengtas 2 punkte nurodytas kelias su nuovaža, atsakovas ir ieškovas naudojasi tuo pačiu esamu įvažiavimu į bendrą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 20 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtu ties taškais Nr. 9 ir Nr. 10; ir 5 punktu šalys įsipareigojo gyvenamajame name (duomenys neskelbtini),, vakaro ir nakties metu negroti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, kitaip netriukšmauti vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu garsiau, nei Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo normose nustatytas triukšmo rodiklis.

Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismas priėmė siurprizinę nutartį, kadangi atsakovas prašė vykdomąjį raštą išduoti tik dėl Taikos sutarties 2 ir 4 punktų tariamo nevykdymo, tačiau teismas išdavė dėl 2, 3 ir 5 punktų, dėl kurių ieškovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti ir atsikirsti; (2) teismas netinkamai vertino įrodymus; ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad į objektą buvo atvežtas tinkamas kelinis žvyras; (3) teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo, nes atsakovas tokio reikalavimo nereiškė; byloje nėra jokių objektyvių šio pažeidimo įrodymų; (4) vykdomasis raštas dėl Taikos sutarties 2 punkto nevykdymo negalėjo būti išduotas, nes šalys jokių techninių parametrų, kokybės standartų, projekto ginčo keliui nenustatė; byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra tinkamai įvykdęs 2 punktą; ginčo keliui jokie projektai nereikalingi; duobių priežastingumas nenustatytas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priėmė siurprizinę nutartį.

Siurprizinio sprendimo sąvoka siejama su tam tikru procesinio netikėtumo aspektu, todėl tais atvejais, kai argumentai ar įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas procesinį sprendimą, bylos šaliai buvo (ar turėjo būti) žinomi, teismo sprendimą pripažinti siurpriziniu nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad rungimosi principas ir byloje dalyvaujančių asmenų teisė būti išklausytiems neatsiejami nuo CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos jų pareigos domėtis ir rūpintis bylos eiga, t. y. rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taigi, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančio asmens teisė teikti paaiškinimus tam tikrais bylos klausimais nebuvo nepagrįstai suvaržyta, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar šis asmuo tinkamai vykdė jam proceso įstatymais nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-823/2024, 17 punktas).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas teismui 2025 m. vasario 3 d. pateiktu prašymu prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 2 ir 4 punktų nevykdymo, tačiau 2026 m. kovo 13 d. pateiktu prašymu, remdamasis antstolio R. S. konstatuotomis aplinkybėmis, jog viešasis kelias A-5 yra laisvas, tačiau užstatytas automobilis ant įvažiavimo, nurodyto Taikos sutarties 3 punkte, ir patekimas į atsakovo sklypo dalį prie jam priklausančių statinių yra neįmanomas, patikslino savo prašymą ir prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 2 ir 3 punktų nevykdymo. 2025 m. lapkričio 24 d. teismui pateiktu prašymu atsakovas taip pat pateikė papildomą dokumentą (nuotrauką), kuriuo grindė aplinkybę apie nevykdomą Taikos sutarties 5 punktą, iš esmės reikšdamas prašymą ir dėl šio Taikos sutarties punkto nevykdymo. Taigi, ieškovui, atstovaujamam profesionalaus teisininko, taip pat aktyviai besidominčiam bylos eiga, šios aplinkybės ir pateikti įrodymai (antstolio R. S. 2025 m. kovo 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/25/05; nuotraukos ir kt.) galėjo ir turėjo būti žinomos. Ieškovas turėjo galimybę, tiek posėdžių metu, tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose pateikti savo poziciją ir dėl Taikos sutarties 3 ir 5 punktų (ne)vykdymo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo vertinti, jog teismo nutarties dalis, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl Taikos sutarties 3 ir 5 punktų nevykdymo, buvo siurprizinė ieškovui.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl Taikos sutarties 2 punkto nevykdymo ir tvirtina, jog šiame punkte nurodytus įsipareigojimus yra tinkamai įvykdęs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, su šia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.

Taikos sutarties 2 punktu ieškovas įsipareigojo savo lėšomis įrengti 2023 m. lapkričio 20 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtą kelinio žvyro nuovažą ir nuo šios nuovažos įrengti kelinio žvyro kelią plane pažymėtoje vietoje – „kelio iš Dubysos gatvės įrengimo vieta“ į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per 8 mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

Remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 16 punktu, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (SĮ 2 straipsnio 84 punktas).

Vadovaujantis SĮ numatytu reglamentavimu, Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priedu, statybos darbai skirstomi į bendruosius ir specialiuosius statybos darbus. Bendruosius statybos darbus sudaro žemės darbai, ir konstrukcijų įrengimo darbai apimantys (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statybą ir montavimą; hidroizoliaciją; stogų įrengimą; apdailos darbus; kitus panašaus profilio darbus.

Nors byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovas šalių Taikos sutarties 2 punkte nurodytoje vietoje yra atvežęs, išpylęs ir išlyginęs žvyrą, tačiau, įvertinus byloje pateiktas nuovažos ir kelio nuotraukas, taip pat VTPSĮ 2025 m. balandžio 30 d. raštą Nr. 2D-10363, nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo vertinti, jog ieškovas yra įvykdęs Taikos sutarties 2 punkto sąlygas. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų matyti, jog ieškovo įrengta nuovaža ir kelias yra duobėti, nelygūs, jų kraštai nelygūs, duobių gylis nuo 7,5 cm iki 16 cm gylio. VTPSĮ 2025 m. balandžio 30 d. rašte nurodyta, jog suvežtas ir išstumdytas žvyras neturi laikančiųjų konstrukcijų, kurios užtikrintų statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, todėl atvežtas ir išlygintas žvyras nėra laikytinas statiniu ar jo dalimi.

Nors sutiktina su ieškovu, jog šalys Taikos sutarties 2 punkte nėra aptarusios ginčo kelio techninių parametrų ir kokybės standartų, tačiau, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, tokiam keliui, kaip inžineriniam statiniui, yra keliami tam tikri reikalavimai, t. y. jis turi turėti laikančiąsias konstrukcijas, kurios užtikrintų kelio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Tačiau, nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos akivaizdu, jog ieškovo įrengtas kelias nėra patvarus ir atsparus mechaniniam (transporto priemonių, žemės ūkio technikos) poveikiui. Ieškovo nurodoma aplinkybė ir pateikti ją pagrindžiantys vaizdo įrašai nepaneigia to, jog kelias nėra tinkamai įrengtas ir ilgesnį laikotarpį juo naudojantis, įvertinus jo būklę šuo metu, jis gali tapti nepravažiuojamas.

Apelianto nurodomas argumentas, jog jo pateikti įrodymai pagrindžia, kad į objektą buvo atvežtas tinkamas kelinis žvyras, taip pat nesudaro pagrindo spręsti priešingai. Nors ieškovo byloje pateiktas Gruntų laboratorinių tyrimų protokolas ir patvirtina, kad ginčo keliui buvo atvežtas kelinis žvyras, tačiau ši aplinkybė nepagrindžia, jog kelias buvo įrengtas tinkamai, su jį laikančiomis konstrukcijomis, patvarus ir pastovus. Apelianto argumentas, jog nenustatytas duobių priežastingumas, tik patvirtinta aplinkybę, jog jo įrengtas kelias nėra patvarus tiek mechaniniam, tiek besikeičiančių oro sąlygų poveikiui.

Apibendrinant nurodytus argumentus, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė, kad jis įvykdė Taikos sutarties 2 punkto sąlygas, t. y. tinkamai įrengė kelinio žvyro nuovažą ir nuo šios nuovažos įrengė kelinio žvyro kelią, atitinkantį tokiems infrastruktūros objektams – inžineriniams statiniams teisės aktų keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl Taikos sutarties 2 punkto nevykdymo, nėra, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau, sutiktina su apelianto argumentu, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių Taikos sutarties 5 punkto sąlygų nevykdymą. Atsakovas, siekdamas pagrįsti šią aplinkybę, iš esmės pateikė tik vieną nuotrauką, kurioje matyti kieme pastatyta garso kolonėlė, tačiau ši nuotrauka nepagrindžia, jog garso kolonėlė veikia, koks garso lygis, ar jis viršija Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo normose nustatytą triukšmo rodiklį, taip pat kurią valandą kolonėlė veikia (jei veikia), nes Taikos sutarties 5 punkte nurodytas apribojimas netriukšmauti nustatytas tik tam tikromis vakaro ir nakties valandomis. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų (policijos protokolų, triukšmo lygio fiksavimo duomenų ir pan.), pagrindžiančių Taikos sutarties 5 punkto nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo, todėl ši nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo, atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo atmetimas neužkerta kelio pakartotinai kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo, jei Taikos sutarties 5 punkto sąlygos nebus vykdomos.

Dėl bylos procesinės baigties

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi šios bylos klausimų sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas). Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 pavirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos).

Be to, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas privalo įvertinti jų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažintina bylinėjimosi išlaidomis ir ar jos turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas).

R. R. dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: (1) bylos sudėtingumą; (2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; (3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; (4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; (5) ginčo sumos dydį; (6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; (7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; (8) šalių elgesį proceso metu; (9) advokato darbo laiko sąnaudas; (10) kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas; 2026 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-37-421/2026, 61 punktas).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas 1 313 Eur, o ieškovas – 5 379,66 Eur, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas 484 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą ir pateikimą teismui. Duomenų apie atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Iš ieškovo D. B. atstovės pateiktų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisinių paslaugų ataskaitų nustatyta, kad į suteiktas teisines paslaugas yra įtrauktos ir tokios paslaugos, kurios pagal formuojamą teismų praktiką nelaikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis (nutarties 50 punktas). Teismas nepripažįsta būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis: (1) už susipažinimą su atskiruoju skundu, teismo nutartimi ir suteiktą vienkartinę teisinę konsultaciją – (duomenys neskelbtini), (2) už 2025 m. lapkričio 21 d. susipažinimą su atsiųstais dokumentais, 2 prašymų surašymą teismui – 181,50 Eur; (3) už prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą į EPP – 60,50 Eur (0,5 val.); (4) už patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą – 60,50 Eur (0,5 val.); (5) už 2025 m. gruodžio 15 d. pokalbį su klientu, prašymo parengimą ir pateikimą teismui – 181,50 Eur (1,5 val.); (6) už prašymo pratęsti terminą įrodymams pateikti parengimą – 121 Eur (1 val.); (7) už gautų dokumentų įkėlimą 2026 m. sausio 16 d. ir 2026 m. vasario 4 d. – 121 Eur (1 val.); (8) už prašymo dėl papildomų įrodymų parengimą ir pateikimą teismui – 60,50 Eur (0,5 val.); (9) už susipažinimą su oponentų 2026 m. kovo 9 d. prašymu, persiuntimą klientui, išaiškinimą – 121 Eur (1 val.); (10) už susipažinimą su byloje gautais dokumentais, persiuntimą klientui (2026 m. kovo 13 d.) – 60,50 Eur (0,5 val.); (11) už kliento konsultaciją ofise (2026 m. kovo 13 d.) – 121 Eur (1 val.); (12) už patikslinto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą – 60,50 Eur (0,5 val.); (13) už susipažinimą su kliento pateiktais duomenimis, el. laiško sugeneravimą (2026 m. kovo 16 d.), atsakymą į 2026 m. kovo 17 d. el. laišką, el. laiško sugeneravimą – 60,50 Eur (0,5 val.); (14) už kliento konsultaciją telefonu (2026 m. kovo 17 d.) – 60,50 Eur (0,5 val.); (15) už konsultaciją telefonu dėl bylos (2026 m. kovo 18 d.) – 121 Eur (1 val.); (16) už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui – 60,50 Eur (0,5 val.); iš viso 1 694 Eur. Nurodyti veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms, o yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis. Atsižvelgiant į tai, ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 3 685,66 Eur.

Šiuo procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad atsakovo prašymas tenkintas 80 procentų, o ieškovo atskirasis skundas tenkintas 20 procentų (panaikinta nutarties dalis dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Taikos sutarties 5 punkto ir šis atsakovo prašymas atmestas) (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Atsakovo prašymą tenkinus iš dalies (80 proc.), jam iš ieškovo priteisiamos 1 050,40 Eur (1 313 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidos, o ieškovui iš atsakovo proporcingai atmestiems prašymo reikalavimams (20 proc.) priteisiamos 737,13 Eur (3 685,66 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Pažymėtina, kad perskirsčius bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 15 d. nutartis dėl klaidos taisymo lieka neaktuali. Ieškovo atskirąjį skundą tenkinus iš dalies (20 proc.), jam iš atsakovo priteisiamos 96,80 Eur (484 Eur x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovui iš ieškovo priteistina 1 050,40 Eur, o iš atsakovo ieškovui 737,13 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl atliktinas įskaitymas – iš ieškovo atsakovui priteistina 313,27 Eur (1 050,40 Eur – 737,13 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nutarties dalį, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl Taikos sutarties 5 punkto nevykdymo atmesti.

Nutarties rezoliucinės dalies 1-6 pastraipas išdėstyti taip:

„tenkinti iš dalies atsakovo S. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Išduoti atsakovui S. B. vykdomąjį raštą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1951-1052/2024 dėl 2024 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1951-1052/2024 patvirtintos ieškovo D. B. ir atsakovo S. B. sudarytos taikos sutarties 2 ir 3 punktų:

Ieškovas įsipareigoja savo lėšomis įrengti 2023 m. lapkričio 20 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtą kelinio žvyro nuovažą ir nuo šios nuovažos įrengti kelinio žvyro kelią plane pažymėtoje vietoje – „kelio iš Dubysos gatvės įrengimo vieta“ į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti šią taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

Šalys susitaria, kad iki kol bus įrengtas 2 punkte nurodytas kelias su nuovaža, atsakovas ir ieškovas naudojasi tuo pačiu esamu įvažiavimu į bendrą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. lapkričio 20 d. žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane pažymėtu ties taškais Nr. 9 ir Nr.10. Šalys susitaria, kad faktą, jog pagal taikos sutarties 2 punktą jau yra įrengta nuovaža ir kelias, patvirtina pačios šalys pasirašydamos atskirą aktą dėl nuovažos ir kelio įrengimo. J. Š. nesusitaria dėl kelio ir nuovažos įrengimo ar neįrengimo fakto, konstatuoti šioms faktinėms aplinkybėms bet kuri šalis kviečia antstolį. Nuo to momento, kai šalys pasirašo atskirą aktą dėl nuovažos ir kelio įrengimo arba antstolis konstatuoja faktines aplinkybes, jog yra įrengta nuovaža ir kelias, atsakovas nebesinaudoja aukščiau paminėtu esamu įvažiavimu.

Priteisti atsakovui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 313,27 Eur (trijų šimtų trylikos eurų ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.“

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 8 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,80 Eur (devyniasdešimt šešių eurų ir 80 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.