Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-161-544/2026

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-06-10
Bylos Nr.: e2A-161-544/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-00941-2025-2
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
Ieškovas: M. A.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

2.6.10.5.2.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų

Civilinė byla Nr. e2A-161-544/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00941-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.6.; 3.3.1.19.2 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 10 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5520-1167/2025 pagal ieškovo M. A. (M. A.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovas M. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos g eneralinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) (toliau – ir atsakovė), prašydamas iš atsakovės priteisti 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01939-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta neatidėliotinai atlikti jo, jam priklausančio automobilio ir jo asmeninių daiktų darbovietės spintelėje kratą. Kratos metu 2024 m. vasario 22 d. 21.50 val. buvo rasti energetikai ir gydytojo išrašyti vaistai. Po kratos pareigūnai žodžiu jį informavo apie laikiną sulaikymą 48 valandoms, davė nurodymą nepalikti darbovietės patalpų, neleido pasiimti nuosavo automobilio, liepė sėsti į policijos automobilį ir kartu važiuoti iš darbovietės Švenčionių rajone apie 40 km iki Ignalinos rajono ligoninės, kurios priėmimo skyriuje pareigūnai rinko duomenis apie jam išrašytus vaistus, kurie rasti kratos metu. Po to policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu jį nuvežė į policijos komisariatą, kur jis buvo laikomas antrame aukšte, patalpose, kuriose įėjimas/išėjimas galimas tik su darbuotojo kortelėmis, draudė išeiti, pirmajame aukšte buvo pareigūnas, kontroliuojantis įeinančius ir išeinančius asmenis. 2024 m. vasario 23 d. 00.10 val. tyrėja sugeneravo šaukimą atvykti į policijos komisariatą 2024 m. vasario 23 d. 11.00 val., kurį jam įteikė.

Paaiškino, kad tyrėja nenurodė jo išvežimo tarnybiniu automobiliu pagrindų, jo lydėjimo ir draudimo laisvai judėti pagrindo, įstatymo nustatyta tvarka neįformino savo įpareigojančio draudimo, nors faktiškai jį sulaikė kaip įtariamąjį. Jam, įtariamajam, nebuvo išaiškintos procesinės teisės, nepareikštas įtarimas, jis nebuvo apklaustas. Įteiktame šaukime jo procesinis statusas nurodytas „kitas dalyvis“, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) toks statusas iš viso nėra numatytas. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi su skundu į bylą kontroliavusį prokurorą, kuris skundą atmetė.

Ieškovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nes faktiškai įvykdė jo sulaikymą nesant tam pagrindo, o sulaikymo neįformino įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais buvo apribota ieškovo laisvė, padaryta žala reputacijai, nes buvo sumenkintas artimų žmonių ir bendradarbių akivaizdoje, taip pat padaryta žala sveikatai, su juo buvo žiauriai elgiamasi, nes buvo žiemos metas, o jis buvo plonai apsirengęs, dėl ko vėliau susirgo, negalėjo bendrauti su savo šeima, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas, su juo siekta susidoroti, patyrė stresą, todėl vertina, kad buvo padaryta neturtinė žala ir egzistuoja visi neturtinės žalos atlyginimo pagrindai.

Atsiliepimas

Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Generalinė prokuratūra su ieškovo ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečiai prokuroro neteisėtų veiksmų atlikimo arba neteisėto neveikimo jam buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas, be abstrakčių teiginių, nepateikė jokių aiškių argumentų, kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė neteisėti prokuroro veiksmai. Nėra duomenų, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui buvo iš anksto žinoma apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ieškovo atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, jog prokurorui buvo nedelsiant pranešta apie šiuos veiksmus. Nurodo, jog tai, kad prokurorai organizuoja ikiteisminius tyrimus, nereiškia, kad prokuroras turi užtikrinti kiekvieno iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kontrolę. Prokuroras nedalyvavo ieškovo nurodomame įvykyje, todėl už jo metu atliktus veiksmus ir neatsako.

Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad policijos pareigūnai vykdė savo funkcijas ir nepažeidė teisės aktų. Kratos taikymo pagrindas atsirado, kai buvo gauta duomenų, kad ieškovas neteisėtai laiko narkotines ir / ar psichontropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Su 2024 m. vasario 22 d. kratos protokolu ieškovas pasirašytinai susipažino kaip „kitas dalyvis“. Sankcionuotos kratos metu paiimti geranoriškai ieškovo paduoti vaistai.

Ikiteisminiame tyrime nėra duomenų apie ieškovo nurodomą sulaikymą 2024 m. vasario 22 d. įvykiuose. Ieškovas pats geranoriškai be jokios prievartos įsėdo į tarnybinį policijos automobilį, pats pasiūlė vykti į gydymo įstaigą, kurioje buvo gauti duomenys apie jam išrašytus receptinius vaistus. Vėliau visi važiavo į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Dėl vėlaus paros laiko ieškovui buvo pasiūlyta užeiti į komisariato vidų procesinio dokumento gavimui ir pasirašymui, ką jis ir padarė. Prieš ieškovą nebuvo naudojama prievarta ir specialiosios priemonės. Tai, kad policijos komisariate iš/į patalpas patenkama su elektronine įeigos kortele, nereiškia, kad ieškovas buvo sulaikytas ar jam apribota laisvė, jis nebuvo fiziškai saugomas, jis bet kada galėjo išeiti.

Šalies argumentai

Ieškovo nurodyti nepatogumai, dėl kurių jis nurodo patyręs prašomą priteisti neturtinę žalą, nepagrįsti įrodymais. Pridėtuose prieduose apie ligas yra tik lankymaisi pas psichiatrą, duomenų apie peršalimą nėra. Nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas pas psichiatrą ankčiau nesilankė. Nėra pateiktų duomenų apie vaistų pirkimą ir pan. Ieškovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neigiamus išgyvenimus, patirtus dėl laikino sulaikymo. Pažymėjo, kad pareigūnai veikė pagal įstatymų reikalavimus, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Ieškovas baudžiamajame procese išnaudojo visas galimai neteisėtų veiksmų apskundimo galimybes, tačiau pareigūnų veiksmai ir taikytos procesinės prievartos priemonės skundus nagrinėjusių institucijų nebuvo pripažinti neteisėtais.

Vertino, kad ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas galimiems padarytiems neteisėtiems kiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmams, todėl, jei būtų nustatyti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, prašė sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Utenos AVPK, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 6 702,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, nustatęs faktines byos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalimi, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, sprendė, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie ieškovo sulaikymą, savaime nepaneigia, jog faktiškai ieškovas nebuvo sulaikytas. Nurodė, kad laisvės atėmimas gali pažeisti Konvencijos 5 straipsnį net ir tuo atveju, kai asmuo su tuo sutinka. Taip pat nurodė, kad prievartos nebuvimas nėra lemiamas veiksnys nustatant, ar buvo atimta laisvė. Ieškovas ginčo laikotarpiu buvo valstybės statutinis pareigūnas, todėl tiek ieškovo nesipriešinimas pareigūnams, tiek pareigūnų specialiųjų priemonių nepanaudojimas neturi reikšmės nustatant, ar faktiškai buvo atimta laisvė.

Teismas vertino, kad visą ginčo laikotarpį ieškovo laisvė faktiškai buvo suvaržyta, nes ieškovas iš darbovietės policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu buvo vežamas į Ignalinos ligoninę, vėliau – į policijos komisariatą, jam nebuvo leista važiuoti savu automobiliu. Nors ligoninėje informacija buvo suteikta ieškovo prašymu, jis visur buvo lydimas policijos pareigūnų. Ieškovas buvo lydimas policijos pareigūnų ir į policijos komisariato patalpas ir nebuvo laisvas iš jų pasišalinti, nors laukiant šaukimo įteikimo koridoriuje nebuvo realaus poreikio jį fiziškai saugoti. Nors ieškovas ir siūlė vykti į Švenčionių rajono gydymo įstaigą, tačiau pareigūnai priėmė sprendimą vykti į Ignalinos ligoninę, kas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovas nebuvo laisvas priimti sprendimus ir buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų. Nors ieškovas, siekdamas išvengti oficialaus sulaikymo, siūlė policijos pareigūnams tam tikrus sprendimus, tačiau tai neatleido jų nuo pareigos elgtis pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Be to, policijos pareigūnų automobilyje ieškovas skambino sutuoktinei ir pranešė, kad yra sulaikytas, taigi jis pats savo situaciją subjektyviu požiūriu vertino kaip sulaikymą. Be to, į ieškovo klausimą kas bus toliau ir ar jie jį ims vykstant į Ignaliną, policijos pareigūnai atsakė „savaime suprantama“. Aptariami įvykiai buvo nakties metu.

Pažymėjo, kad šios kategorijos byloms būdinga palyginti trumpa laisvės atėmimo trukmė. Nagrinėjamu atveju vėliausiai ieškovo sulaikymas prasidėjo nuo jo įsodinimo į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, o baigėsi paleidimu iš policijos komisariato, taigi truko kiek ilgiau nei valandą. Atsakovė įtikinamai nepagrindė, kad su ieškovu atlikti veiksmai buvo objektyviai būtini ir proporcingi siekiant proceso tikslų. Atsakovė pati patvirtino, jog šaukimai paprastai yra įteikiami kitokia tvarka, o policijos komisariatas jau kitą dieną teikė oficialius užklausimus į gydymo įstaigą ir valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl informacijos pateikimo. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas sprendė, jog susiklosčiusi situacija turėtų būti traktuojama kaip ieškovo laisvės atėmimas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme. Nepaisant to, ieškovo laisvės suvaržymas nebuvo užfiksuotas BPK nustatyta tvarka surašant protokolą, tinkamai neužfiksuotas sulaikymo momentas ir ieškovo, kaip įtariamojo statusas, jam neužtikrintos su šiuo statusu susijusios procesinės teisės.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės į laisvę pobūdį, nustatytas aplinkybes, kuriomis vyko ieškovo faktinis sulaikymas, sprendė, kad byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nesaugumo jausmą, nepatogumus. Teismas vertino, kad ne visi ieškovo argumentai, kuriais jis motyvavo neturtinę žalą, pasitvirtino, taip pat nesutiko, kad ieškovo prašomas priteisti 7 500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką analogiškose bylose. Todėl konstatavęs, kad yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas iš atsakovės, atstovaujamos Utenos AVPK, priteisė 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, įverinęs įrodymus ir nustatyas aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimu priteisti neturtinę žalą ir iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovo patirta neturtinė žala būtų kilusi dėl ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl konstatavo, kad šioje dalyje nenustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir šią ieškinio dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, todėl šias išlaidas sumažino iki 5 889,25 Eur, ir iš viso ieškovui iš atsakovės, atstovaujamos Utenos AVPK, priteisė 6 702,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 889,25 Eur+213,26 Eur+600 Eur). Vertino, kad, nors formaliai patenkinti 47 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau bylose dėl neturtinės žalos priteisimo žalos atlyginimo dydis nėra žinomas, jį nustato teismas, todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovui nusprendė atlyginti visa apimtimi.

Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Utenos AVPK (toliau – ir apeliantė), pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti arba pripažinti ieškovo teisių pažeidimo faktą kaip pakankamą ir teisingą satisfakciją už patirtą skriaudą, arba sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė prašomos žalos dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pripažinta, jog, nepaisant to, kad ieškovas ginčo situacijoje veikė savanoriškai, nėra pagrindo teigti, jog jo laisvė nebuvo suvaržyta. Nurodo, kad sankcionuotos kratos metu pas ieškovą buvo rasti neleistini turėti vaistai, ir tai suteikė teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnams priimti tam tikrus veiksmus dėl įrodymų pateikimo. Pats ieškovas teikė pasiūlymus jungtis prie „e-sveikata“ portalo, vykti į namus, bet paskui persigalvojo, pasiūlė vykti į Švenčionių ligoninę duomenims apie išrašytus receptinius vaistus gauti, bet pareigūnams nesutikus (nes vėliau planuota vykti į Ignalinos rajono policijos komisariatą), buvo nuspręsta vykti į Ignalinos ligoninę.

18.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo laisvės suvaržymas nebuvo užfiksuotas BPK numatyta tvarka, kadangi 2024 m. gruodžio 11 d. nutarime atsisakyti patenkinti skundą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01939-24 konstatuota, jog laikotarpis tarp kratų darbovietėje ir apsilankymo Ignalinos rajono ligoninėje pateisinamas kelionės laiku. Šis laikotarpis negali būti vertinamas kaip laikinas sulaikymas pagal BPK 140 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nėra civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį taikyti.

Žemesnės instancijos teismas

18.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog buvo pažeistas Konvencijos 5 straipsnis, nes laisvės atėmimas gali pažeisti šį straipsnį net ir tada, kai žmogus su tuo sutinka. Visgi, apeliantė nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi laikinas sulaikymas tęsėsi tik virš 1 valandos, pateikti įrodymai žalos ir jos dydžio nepagrindžia, nes pateikti įrodymai tik apie ieškovo 2024 m. kovo 19 d. apsilankymą pas gydytoją psichiatrą ir šeimos gydytoją (dėl gripo).

18.4. Nebuvo įrodyta, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieškovo santykiams su kolegomis. Ieškovas jau keletą metų bylinėjasi teismuose kitose bylose, todėl jis jau iš anksčiau turėjo sveikatos problemų ir registruotų apsilankymų pas psichiatrą. Ieškovas visuomet buvo patalpose arba automobilyje, todėl argumentai dėl peršalimo ir pridedami kvitai neįrodo, kad sirgimas gripu yra susijęs su ginčo situacija. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ilgalaike žala jo sveikatai. Nurodė, kad, atsižvelgiant į laikino sulaikymo trukmę ir teismų praktiką, ieškovui turėjo būti priteisti 79 Eur. Be to, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Apeliantė nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis.

18.5. Nurodė, kad priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi byla nebuvo sudėtinga, teismas neatsižvelgė į tenkintų reikalavimų kiekį. Be to, ieškovo atstovas atstovavo jam ir ikiteisminiame tyrime, todėl jis buvo gerai susipažinęs su bylos medžiaga.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliantės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Poreikis vykti į Ignalinos ligoninę kilo, kai ieškovas negalėjo prisijungti prie „e-sveikata“ ir patvirtinti, kad kratos metu rastus vaistus jam paskyrė gydytojas. Ieškovas pats pasiūlė vykti į ligoninę. Vaizdo įrašai patvirtina, kad ieškovo laisvė ir valia elgtis taip, kaip nori, nebuvo suvaržyta ar apribota. Vien tai, jog ieškovas į ligoninę vyko su policijos pareigūnais, nesant kitų duomenų, negali nulemti aplinkybių dėl ieškovo laisvės suvaržymo egzistavimo. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas į Ignalinos rajono policijos komisariatą atvyko ir ten buvo ne savo valia, o vykdydamas įsakmius pareigūnų nurodymus. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino, jog ieškovas į Ignalinos policijos komisariato patalpas įėjo ne savo valia ir negalėjo iš jų išeiti, t. y. buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų.

19.2. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo laisvės suvaržymas truko apie 1 valandą, nesant jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių ieškovas galėjo patirti itin didelius nepatogumus, neeilinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir pan., yra nepagrįstas, neracionalus, neatitinka nei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nei teismų praktikoje analogiškais atvejais priteisiamų neturtinės žalos dydžių.

19.3. Nurodė, jog dalis pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų yra patirtos už paslaugas, advokato suteiktas ikiteisminiame tyrime, todėl jos negalėjo būti priteisiamos iš atsakovės šioje byloje. Teismas taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, kad reikalavimas atsakovei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, buvo atmestas. Ieškovo vardu, kuris ikiteisminiame tyrime dalyvavo liudytojo statusu, skundus prokurorui rengė jo įgaliotasis atstovas advokatas Andrejus Melkovas, todėl tai, kad jis nebuvo ieškovo gynėju, nešalina aplinkybės, kad šie procesiniai dokumentai buvo parengti atstovaujant ieškovą baudžiamajame procese ir išlaidos už jų rengimą negali būti atlyginamos nagrinėjamoje byloje.

Ieškovas M. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai po kratos jį žodžiu informavo apie laikiną sulaikymą 48 valandoms ir įsakmiai davė nurodymą nepalikti darbovietės patalpų, neleido paimti nuosavo automobilio ir liepė sėsti į tarnybinį policijos automobilį bei vykti su jais. Tai policijos pareigūnai ligoninėje nurodė ieškovui pateikti asmens tapatybę patvirtinančius duomenis budinčiai gydytojai. Policijos pareigūnai Ignalinos rajono policijos komisariate jį laikė pastato 2 aukšto patalpose, kuriose išėjimas / įėjimas galimas tik su specialiomis kortelėmis. Jam nebuvo atskleistas jo išvežimo tarnybiniu automobiliu pagrindas, jo lydėjimo ir draudimo laisvai judėti pagrindai, šie veiksmai nebuvo tinkamai įforminti. Toks asmens sulaikymas akivaizdžiai negali būti pripažintas teisėtu. Pats ieškovas sprendė, jog jis yra laikinai sulaikytas ir apie tai pranešė savo sutuoktinei, kuriai skambino iš policijos pareigūno paskolinto telefono vykstant į Ignaliną.

20.2.Pažymėjo, kad jokio poreikio rinkti įrodymus ir vežioti ieškovą naktį nebuvo, tai patvirtina ir tyrėjų jau 2024 m. sausio 23 d. atliktos įvairios užklausos, į kurias buvo atsakyta.

20.3.Po kratos tyrėja L. Juodelienė pati patvirtino, kad bus vykstama į Ignaliną ir į ieškovo klausimą „tai ir mane imsite?“, atsakė „savaime suprantama“. Kitas tyrėjos pokalbis su kolega taip pat patvirtino, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas ir bus paleistas su šaukimu. Pati atsakovė patvirtino, kad įprastai šaukimai įteikiami kitokia tvarka.

20.4. Nurodė, kad pareigūnai pažeidė vieną svarbiausių įstatymo vertybių – asmens teisę į laisvę įstatymo nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog jokio pagrindo sulaikyti ieškovo nebuvo, ką patvirtina ir įteiktame šaukime nurodomas jo statusas „kitas dalyvis“. Nei faktinio sulaikymo dieną, nei kitą dieną jokie įtarimai nebuvo pareikšti.

20.5.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstos ir su jomis visiškai sutiko.

20.6.Paaiškino, kad įtariamojo statusas ieškovui buvo suteiktas tik 2025 m. sausio 14 d., o neteisėti veiksmai buvo atlikti 2024 m. vasario 22 d., todėl iki to laiko advokatas ir veikė kaip atstovas, rinkęs duomenis civilinei bylai. Nurodė, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiamos dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Utenos AVPK, apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovo ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos AVPK, dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atmestas, apeliaciniu skundu neskundžiama ir apeliacijos objekto nesudaro, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nebus pasisakoma.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliektame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01939-24 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, buvo atliekami procesiniai veiksmai su ieškovu M. A..

Gavus duomenų apie tai, kad ieškovas galimai neteisėtai laiko narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas realizuoti ar kitaip platinti, taip pat mobiliojo ryšio įrangą ir kita kompiuterinę įrangą, galinčią turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato vyriausios tyrėjos 2024 m. vasario 22 d. nutarimų pagrindu neatidėliotinai buvo atlikta ieškovo asmens krata, krata jam priklausančiame automobilyje VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo asmeninių daiktų spintelėje, esančioje jo darbovietėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkardoje. Kratos atliktos 2024 m. vasario 22 d. nuo 21.11 val. iki 21.40 val., protokolas surašytas iki 22.58 val.

Bylos duomenys rodo, kad 2024 m. vasario 22 d. atlikus kratą ieškovo automobilio VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone paimta 1 pakuotė vaistų (duomenys neskelbtini) (8 tabletės), 1 pakuotė vaistų (duomenys neskelbtini) (10 tablečių). Ieškovo automobilyje radus receptinius vaistus, tačiau neturint duomenų, ar jie įgyti ir laikomi teisėtai, buvo nutarta ieškovo automobilį palikti Švenčionių pasienio rinktinės aptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje, o automobilio užvedimo raktas paliktas ieškovui.

Pateiktoje ADATA USB atmintinėje UVI50/32GB esančiame vaizdo įraše matyti atliktos kratos procesas. Ieškovas nurodė vaistų buvimo vietą, o pareigūnė nurodomus daiktus fiksuoja A4 formos tuščiame popieriaus lape. Pareigūnai atlieka tolimesnę automobilio apžiūrą.

Į bylą pateiktame DVD-R diske (Intenso) matomas vaizdo įrašas su nufilmuota pasieno užkardos automobilių stovėjimo aikštele. Vaizdo įraše užfiksuotas ir automobilio kratos vykdymas.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 23 d. nutartimis patvirtintas Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato vyriausios tyrėjos 2024 m. vasario 22 d. nutarimais neatidėliotinai atliktų kratų teisėtumas. 2024 m. balandžio 2 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi ieškovo atstovo skundas dėl minėtų nutarčių panaikinimo buvo atmestas.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. vasario 22 d. baigus rašyti kratos protokolą (po 22.58 val.) ieškovas su Utenos AVPK pareigūnais tarnybiniu policijos automobiliu iš ieškovo darbovietės Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Švenčionių užkardos išvyko į Ignalinos rajono ligoninę, o vėliau iš šios ligoninės į Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariatą, kur buvo suformuotas ir ieškovui 2024 m. vasario 23 d. 00.08 val. pasirašytinai įteiktas šaukimas 2024 m. vasario 23 d. 11.00 val. atvykti pas tyrėją „kito dalyvio“ procesiniu statusu, po ko ieškovas išvyko namo.

Ieškovas nurodė, kad būtent nuo 2024 m. vasario 22 d. 22.58 val. (kratos protokolo surašymas ir išvykimas iš ieškovo darbovietės policijos automobiliu) iki 2024 m. vasario 23 d. 00.12 min. (ieškovo išėjimas iš policijos komisariato patalpų) jam buvo suvaržyta teisė į laisvę, jis buvo faktiškai sulaikytas nesant tam įstatyme numatytų pagrindų, sulaikymas nebuvo įformintas įstatymų nustatyta tvarka, jam, kaip įtariamajam, nebuvo išaiškintos ir užtikrintos procesinės teisės, jis nebuvo apklaustas įtariamuoju.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorų 2024 m. balandžio 4 d. ir 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimais ieškovo ir (ar) jo atstovo skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nesurašant laikino sulaikymo protokolo, pripažinimo neteisėtais atmesti, abiem atvejais konstatavus, kad pareigūnų 2024 m. vasario 22-23 d. atlikti veiksmai nepažeidė BPK 140 straipsnio 2,5,7 dalių reikalavimų, o bendravimas su ieškovu negali būti vertinami kaip BPK 140 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės – laikinojo sulaikymo – faktinis taikymas.

2024 m. vasario 29 d. UAB Ignalinos sveikatos centro Pacientų registravimo priėmimo-skubios pagalbos skyriuje žurnale nurodoma, jog ieškovas atvyko 2024 m. vasario 22 d. 23:50 val. su policija. Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato 2024 m. vasario 23 ir 26 d. užklausose prašė pateikti informaciją, kokie receptiniai medikamentai laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. vasario 23 d. buvo išrašyti ieškovui, elektroninių receptų nuorašus bei duomenis, ar pagal pateikiamus receptus medikamentai buvo įsigyti ir kada. UAB Ignalinos sveikatos centras atsakyme nurodė, kad ieškovas „e. sveikatos“ duomenimis išrašytus receptinius medikamentus įsigijo.

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos aypylinkės prokuratūros (Utena) 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01939-24 specialiojo liudytojo ieškovo M. A. skundą atsisakyta tenkinti, nes jo teisės nebuvo pažeistos. Konstatuota, kad policijos pareigūnų veiksmai atitiko BPK nustatytus baudžiamojo proceso tikslus, buvo proporcingi būtiniems tyrimo tikslams, procesiniai veiksmai atlikti operatyviai be nereikalingo gaišimo ir tik tokie, kuriuos būtina buvo tuo metu atlikti. Darant kratą pareigūnai turi teisę uždrausti iš tos patalpos išeiti asmenims ar į ją patekti kitiems. Todėl šis procesinio veiksmo atlikimas nevertinamas kaip neteisėtas sulaikymas. Laikotarpis tarp kratų ir vykimo į gydymo įstaigą gali būti pateisinamas kelionės laiku, todėl tai neturi būti vertinama kaip laikinas sulaikymas. Ieškovas nebuvo kontroliuojamas, nebuvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, buvo laisvas išeiti iš įstaigos patalpų, nebuvo suvaržyta jo laisvė, jokie asmeniniai jo daiktai paimti nebuvo, buvimo policijos įstaigoje trukmė buvo trumpa. Šaukimų įteikimo tvarka BPK neįtvirtinta. Ieškovas geranoriškai sutiko su visais atliekamais veiksmais, nereiškė jokių prieštaravimų, pats pasisiūlė vykti į gydymo įstaigą, todėl jo važiavimas į gydymo įstaigą kartu su pareigūnais tarnybiniu automobiliu negali būti vertinamas kaip laikinasis sulaikymas.

Teismo ekspertas Vidmantas Malinauskas 2025 gegužės 12 d. konsultacinės išvados Nr. 2(2025) priede esančioje stenogramoje nurodoma: M: „Duok. (Reiktų?) visiem. Bet, klausyk, jį vežtis... Ir tada reikia, jeigu jisai sako, kad jis namuose gali prisijungt prie savo e-sveikatos (tą?), tai važiuok su juo kartu. Jeigu jisai pasijungia ir pakiša (stresą?)“, V: „Aha.“, M: Tada mes jį paleidžiam su šaukimu. O jeigu jis nepasiekia, tada (suimk?) <...> M: „Va Jėzau. Ir dar protokolą šitą reikia parašyt.“. V2: „Kas toliau?..; M: Važiuosim į Ignaliną tada; V2: (Tenais?). M: Savaime suprantama. Jeigu jūs galit pateikti receptą, prie kurio jūs galit prisijungti namuose, kaip jūs sakėt; V2: Aha; M: Tai tada viskas bus gerai; V2: O jeigu nepateiksiu?; M: O jeigu nepateiksit, tai tada būsit sulaikytas“.

Pateiktoje ADATA USB atmintinėje C906/32GB įrašytame garso įraše įrašytame garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp pareigūnų ir ieškovo, atitinkantis teismo eksperto Vidmanto Malinausko pateiktoje stenogramoje nurodytą pokalbį.

Iš „e. sveikatos“ portalo duomenų matyti, kad ieškovas 2024 m. vasario 25 d. atvyko į sveikatos priežiūros įstaigą gauti ambulatorinių paslaugų. Diagnozė – (duomenys neskelbtini). Iš „e.sveikatos“ elektroninio recepto matyti, kad ieškovas 2024 m. kovo 19 d. lankėsi pas gydytoją psichiatrą dėl psichotropinių vaistų (duomenys neskelbtini) išrašymo.

Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01939-24 baigtas, ieškovas su jam 2025 m. balandžio 30 d. pareikštu įtarimu nesutiko, 2025 m. birželio 6 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-29-1237/2026, kurioje ieškovas kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, nes 2024 m. vasario 22 d. apie 7.05 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. iš A. N. įgijo 10 tablečių vaistų pakuotę „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, ir neteisėtai laikė automobilio VOKVO XS70 salone iki 2024 m. vasario 22 d. apie 22.58 val., kol kratos metu šias tabletes surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Ginčui spręsti aktualus teisinis reglamentavimas ir teismų praktika

Apeliantei apeliaciniame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuo 2024 m. vasario 22 d. 22.58 val. (kratos protokolo surašymas ir išvykimas iš ieškovo darbovietės policijos automobiliu) iki 2024 m. vasario 23 d. 00.12 min. (ieškovo išėjimas iš policijos komisariato patalpų) susiklosčiusi situacija traktuotina kaip ieškovo laisvės atėmimas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai neteisėti, nes ieškovo laisvės suvaržymas nebuvo užfiksuotas BPK nustatyta tvarka surašant protokolą, tinkamai neužfiksuotas sulaikymo momentas ir ieškovo, kaip įtariamojo statusas, jam neužtikrintos su šiuo statusu susijusios procesinės teisės, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra įrodytos CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos taikyti atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Utenos AVPK, civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovui jo ieškinyje nurodytą neturtinę žalą, padarytą neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019). Todėl ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012; 2019 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnis numato, jog, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o, jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti <....> atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – BPK (BPK 63 straipsnio 1 dalis, 64 straipsnio 2 dalis, 168 straipsnio 5 dalis). Baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti ir kiti klausimai turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. BPK 2 straipsnyje numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos. BPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laikydamiesi šiame Kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus. BPK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo iškviečiamas į apklausą šaukimu. Jame nurodoma: kas ir dėl ko šaukiamas, kur ir pas ką atvykti, atvykimo data ir valanda, šio Kodekso 163 straipsnyje numatytos neatvykimo pasekmės.

Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę. Niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip šiais atvejais ir pagal įstatymo nustatytą tvarką: a) kai jis teisėtai sulaikomas, remiantis kompetentingo teismo sprendimu; b) kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas už tai, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokio nors įstatymo numatyto įsipareigojimo vykdymą; c) kai jis teisėtai suimamas ar sulaikomas, kad būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui, pagrįstai įtariant padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina užkirsti kelią padaryti nusikaltimą, arba manoma, kad jis gali pabėgti jį padaręs; d) kai sulaikomas nepilnametis pagal teisėtą potvarkį jo auklėjimo priežiūros tikslais arba jo teisėto suėmimo tikslais dėl to, kad jis būtų pristatytas kompetentingam teismo pareigūnui; e) kai asmenys teisėtai sulaikomi, siekiant užkirsti kelią infekcinėms ligoms plisti, arba kai sulaikomi psichiškai nesveiki asmenys, alkoholikai, narkomanai ar valkatos; f) kai žmogus teisėtai suimamas ar sulaikomas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, ar kai imamasi veiksmų jį deportuoti ar išduoti kitai valstybei.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Bylos duomenys rodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai nuo 2024 m. vasario 22 d. 22.58 val. (kratos protokolo surašymas ir išvykimas iš ieškovo darbovietės policijos automobiliu) iki 2024 m. vasario 23 d. 00.12 min. (ieškovo išėjimas iš policijos komisariato patalpų), kuriuos ieškovas vertina neteisėtais kaip jo laisvės atėmimą Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme, nefiksuojant sulaikymo BPK nustatyta tvarka surašant protokolą, neužtikrinant ieškovui įtariamojo statuso ir su šiuo statusu susijusių proceisnių teisių, buvo atliekami Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01939-24 pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Gavus informacijos, jog ieškovas prie savęs ar savo turimuose asmeniniuose daiktuose neteisėtai laiko narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, buvo atliekamos kratos ieškovo darbo vietos spintelėje ir automobilyje, kurių teisėtumas patvirtintas teismo nutartimis. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01939-24 metu ieškovo padaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ikiteisminis tyrimas baigėsi kaltinamojo akto surašymu ir bylos perdavimu teismui, baudžiamoji byla nagrinėjama teisme.

Taigi, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdytas teisėtai (BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktas, BPK 171 straipsnio 1 dalis), todėl, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo teisę ieškovui, kuris buvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, duoti teisėtus nurodymus, pateikti reikalavimus, kuriuos ieškovas turėjo pareigą nedelsiant vykdyti, taip pat imtis visų įstatymų numatytų priemonių ir atlikti veiksmus, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. BPK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darant kratą pareigūnai turi teisę uždrausti asmenims iš patalpos išeiti ar į ją pateikti. Taigi šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste ir pačiam ieškovui nurodžius, kad kratos metu paimti medikamentai įgyti teisėtai pagal gydytojo receptą, tikrinant ieškovo nurodytą versiją ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų pateikti receptą, šiuo tikslu policijos tarnybiniu automobiliu kartu su pareigūnais vykti į gydymo įstaigą, vėliau vykti į policijos komisariatą šaukimo įteikimo tikslu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo vertinti nei neteisėtais, nei kaip ieškovo neteisėto laisvės atėmimo Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme, to neįforminant BPK nustatyta tvarka surašant įtariamojo sulaikymo protokolą.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, įskaitant ir vaizdo bei garso įrašus, nustatė, kad atliekant kratas ieškovas dalyvavo, iš užkardos patalpų išėjo anksčiau už pareigūną, laisvai judėjo visose teritorijose pareigūnų nekontroliuojamas, pats parodė psichotropinius vaistus. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas aukščiau nurodytu laikotarpiu apie valandą laiko buvo faktiškai neteisėtai sulaikytas ir buvo apribota jo teisė į laisvę, nes ne ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o pirmiausia pats ieškovas, jam pačiam tarnybiniame kompiuteryje nepavykus prisijungus prie „e.sveikatos“ sistemos, pasiūlė vykti į namus, o paskui į gydymo įstaigą patikrinti jo nurodytą versiją, kad tikrai išimtiems medikamentams įgyti jam yra išrašyti gydytojo receptai. Įvykio vietoje aiškių prieštaravimų ar argumentų dėl nesutikimo vykti į Ignalinos gydymo įstaigą ieškovas nereiškė, o pareigūnai, minėta, toje konkrečioje situacijoje turėjo teisę duoti ieškovui privalomą nurodymą vykti į Ignalinos gydymo įstaigą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad prieš ieškovą nebuvo naudojamos jokios procesinės prievartos priemonės, varžančios jo judėjimo ar elgesio laisvę, policijos pareigūnai su ieškovu bendravo dalykiškai, pagarbiai, davė ieškovui telefoną paskambinti į namus, pats ieškovas elgėsi ramiai, teritorijoje vaikščiojo laisvai ir nelydimas pareigūnų. Be to, vykimo į gydymo tikslas buvo surinkti ieškovą teisinančius, o ne kaltinančius įrodymus, kurie šalino galimo ieškovo sulaikymo įtariamuoju pagrindu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad tai kokia nors apimtimi pažeidė ar neteisėtai suvaržė ieškovo teises ar teisėtus interesus.

BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Nagrinėjamu atveju 2024 m. vasario 22 d. vykdomo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-01939-24 metu ieškovas BPK 140 straipsnio 1 dalies pagrindu sulaikytas įtariamuoju nebuvo. Atlikus kratas ir išėmus medikamentus buvo atliekamas tolimesnis ikiteisminiam tyrimui reikšmingų aplinkybių patikrinimas, duomenų rinkimas, o ieškovas pagal bylos duomenis šiems veiksmams neprieštaravo, pats juos siūlė, ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus vykdė.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo teisės į laisvę suvaržymą patvirtina ir tai, kad jis į gydymo įstaigą turėjo vykti policijos tarnybiniu automobiliu kartu su pareigūnais ir jam nebuvo leista naudotis savo automobiliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad krata, kurios metu paimti medikamentai, kurie galėjo būti laikomi neteisėtai, buvo atlikta būtent ieškovo automobilyje „Volvo XC70“. Tuo metu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01939-24 buvo vykdomas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti ir nebuvo įsitikinta, ar ieškovas turi vaistų, turinčių psichotropinių medžiagų, gydytojo receptus. Taigi, tuo metu nebuvo galima pagrįstai teigti, jog automobilis nėra minėtos nusikalstamos veikos, kurios tikslas platinti uždraustas medžiagas, padarymo įrankis (priemonė). Todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimas ieškovo automobilį iki aplinkybių išsiaiškinimo palikti aikštelėje, o į gydymo įstaigą visiems vykti policijos tarnybiniu atuomobiliu, buvo objektyviai pagrįstas. Iš kitos pusės, nei viename iš ištirtų įrašų neužfiksuota, kad ieškovas į gydymo įstaigą noprėjo vykti savo automobiliu, tačiau pareigūnai jam neleido ir prieš jo valią nurodė vykti tarnybiniu automobiliu. Remiantis tuo, nėra pagrindo išvadai, kad pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes nurodymas vykti į gydymo įstaigą ir policijos komisariatą kartu su policijos pareigūnais tarnybiniu automobiliu buvo ieškovo teisės į laisvę suvaržymas ir reiškė jo faktinį laikiną sulaikymą.

Byloje esantys duomenys patvirtino, jog ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01939-24 buvo atlikti neatidėliotini kratos veiksmai, kurie vėliau sankcionuoti, kurių metu, minėta, buvo rasti psichotropiniai receptiniai vaistai. Įvykio vietoje ieškovas receptų pateikti negalėjo. Nors ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog jo vežiojimas šaltuoju sezonu ir naktį į gydymo įstaigą, o vėliau į policijos komisariatą nebuvo būtinas, apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, kadangi atlikus kratas ir radus psichotropines medžiagas, pareigūnams buvo nežinomos aplinkybės ar vaistai gauti teisėtai, t. y. ar padaryta nusikalstamų požymių turinti veika ar ne. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams informacija apie išimtų vaistų įgijimo aplinkybes ir pagrindą buvo esminė ir svarbi sprendžiant dėl ieškovo procesinės padėties ir dėl tolesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų. Taigi buvo reikalinga nedelsiant atlikti sekančius procesinius veiksmus aplinkybėms nustatyti. Iš esmės vykymas į gydymo įstaigą siekiant patikrinti ieškovo paaiškinimus, kad vaistams įsigyti jam buvo išrašytas gydytojo receptas, buvo atliekami ieškovo naudai ir jo paties siūlymu, o šaukimo įteikimas buvo būtinas siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą. Todėl ir šia prasme minėtos trukmės laikotarpio, į kurį įėjo ir kelionės laikas, kai buvo vykstama į gydymo įstaigą ir policijos komisariatą, nėra pagrindo vertiti kaip ieškovo neteisėto laisvės atėmimo ar faktinio laikino sulaikymo Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies kontekste.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato-s-pastatų ir jiems priskirtų teritorijų fizinės apsaugos bei patekimo į juos kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 19 punktas numato, kad asmenys, kurie ne darbuotojai, yra lankytojai. Jie gali būti registruojami svečių registracijos modulyje Policijos elektroninių paslaugų portale ePolicija.lt, fiksuojant jų tapatybę ir vizito trukmės duomenis. Lankytojus registruoja darbuotojas, pas kurį jie atvyksta. Jie lydimi visą buvimo patalpose laiką. Utenos aps. VPK pastatuose dirbantys darbuotojai į pastatus ir saugomas teritorijas gali įsivesti (o vėliau iš jų išlydėti) liudytojus, įtariamuosius ar kitus asmenis. Už tokių asmenų įsivedimą ir buvimą Utenos aps. VPK pastato patalpose atsako juos įsivedęs darbuotojas. Daroma išvada, kad remiantis Aprašu, ieškovas policijos komisariate paliekamas vienas būti negalėjo pagal galiojančią tvarką.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Ignalinos rajono policijos komisariate jis buvo laikomas pastato 2 aukšte, patalpose, kuriose iėjimas/išėjimas galimas tik su specialiosiomis kortelėmis.

Aprašo 5 punkte numatyta, kad patekimas į Utenos aps. VPK pastatus ir saugomas teritorijas ribojamas įeigos kontrolės sistemos ir kitomis techninėmis priemonėmis. Darbuotojai į Utenos AVPK pastatus ir saugomas teritorijas patenka pasinaudoję išduotais tarnybiniais (darbo pažymėjimais ar įeigos kontrolės kortelėmis (Aprašo 14 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad patekimas į komisariato patalpas galimas su įeigos kontrolės kortelėmis, nereiškia, kad ieškovas, jam patekus į patalpas kartu pareigūnais ir laukiant, kol bus įteiktas šaukimas, buvo laikinai sulaikytas kaip įtariamasis to niekaip neįforminus. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iš policijos automobilio jis išlipo pats, iš skirtingos automobilio pusės nei pareigūnai, į komisariato 2 aukšto patalpas jis taip pat užėjo pats pareigūnų nekontroliuojamas, nesant pareigūnams vienas sėdėjo koridoriuje laukdamas šaukimo, galėjo laisvai judėti, pretenzijų įteikiant šaukimą nereiškė, tik vėliau ieškiniu ginčijo jo įteikimo tvarką, nors iš esmės konkrečios šaukimų įteikimų tvarkos BPK nenumato. Be to, nėra duomenų, kad ieškovas neturėjo galimybių bet kada iš policijos komisariato patalpų pasišalinti, nes byloje yra duomenys, kad pateikti į Utenos AVPK Ignalinos policijos komisariato patalpas galima tik turint įeigos kontrolės kortelę, tačiau išeiti iš patalpų galima laisvai pasinaudojus prie durų esantį išėjimo mygtuką. Pats ieškovas nesirėmė aplinkybėmis, kad jis norėjo išeiti iš policijos komisariato, tačiau pareigūnai to neleido ar kaip nors trukdė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovo buvimas policijos komisariato patalpose nuo 2024 m. vasario 22 d. 23.52 val. iki 2024 m. vasario 23 d. 00.12 val. negali būti prilyginamas ieškovo laikinam sulaikymui, nes jo laisvė nebuvo suvaržyta, ieškovas nebuvo visiškai kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nepaneigta, kad galėjo iš patalpų išeiti.

Ieškovas laikėsi pozicijos, kad BPK tokio proceso dalyvio tipo kaip „kitas dalyvis“ nenumato, tačiau bylos duomenys rodo, kad ieškovas tuo metu ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažintas nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju, nei nukentėjusiuoju, todėl buvo „kitas dalyvis“ (asmuo, kurio automobilyje atlikta krata). Todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo vertinti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, o kokias ieškovo teises ar teisėtus interesus pažeidė jo įvardijimas „kitu dalyviu“ nenurodo ir pats ieškovas.

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareigūnai, atlikę kratą, jam nurodė, kad jis yra laikinai sulaikomas 48 valandoms. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog šios aplinkybės būtų pasitvirtinusios byloje esančių įrodymų pagrindu, todėl ši atsiliepimo į apeliacinį skundą dalis teismo vertinama kaip nepagrįsta.

Be to, aplinkybę, jog ieškovas nebuvo laikinai sulaikytas, patvirtina ir policijos pareigūnų pokalbis, kurį galima girdėti garso įraše ADATA USB atmintinėje C906/32GB bei nurodytas 2025 m. gegužės 12 d. stenogramoje. Minėto pokalbio turinys rodo, kad pareigūnai laikėsi pozicijos, jog ieškovo laikinio sulaikymo veiksmai neatliktini tol, kol bus patikrinta jo pateikta informacija, kad vaistų įgijimui jam yra išrašyti gydytojo receptai, o ieškovui iš pokalbio taip pat turėjo būti aišku, kad pateikus (gavus) receptų išrašymo duomenis lakinas sulaikymas jam nebus taikomas: „V2: „Kas toliau?..; M: Važiuosim į Ignaliną tada; V2: (Tenais?). M: Savaime suprantama. Jeigu jūs galit pateikti receptą, prie kurio jūs galit prisijungti namuose, kaip jūs sakėt; V2: Aha; M: Tai tada viskas bus gerai; V2: O jeigu nepateiksiu?; M: O jeigu nepateiksit, tai tada būsit sulaikytas“.

Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad vykimas į Ignaliną negali būti prilyginamas laikinajam sulaikymui. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog laikotarpis tarp kratų ir nuvykimo į ligoninę gali būti pateisinamas kelionės laiku

Apibendrinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimio pareigūnai atliko teisėtus, BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie buvo būtini, proporcingi tyrimo tikslui, jie buvo atlikti jų nevilkinant, be nereiklingo gaišimo. Todėl šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad aptarti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai faktiškai buvo BPK 140 straipasnyje numatytos procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo – neteisėtas taikymas ieškovui, reiškiantis faktinį jo sulaikymą neįforminus pagal BPK reikalavimus, neužtirinanto įtariamojo statuso ir procesinių teisių. Kadangi teisėjų kolegija priėjo išvados, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), byloje neįrodyta CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina sąlyga, atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį taikyti. Todėl dėl kitų ieškiniu įrodinėjamų aplinkybių (priežastinio ryšio, žalos dydžio) pagrįstumo kolegija nepasisako, nes, padarius išvadą dėl vienos iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, jos tampa teisiškai nereikšmingomis.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai vertino bylos įrodymus, dėl netinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir be pakankamo pagrindo pritaikė civilinę atsakomybę valstybei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Todėl skundžiama neteisėta ir nepagrįstas sprendimo dalis panaikinama ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Padarius aukščiau nurodytas išvadas apie privalomos būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti nebuvimą, kas sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovės įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkami pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau nepateikė įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, kad šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos pagal įstatymą, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui M. A. (M. A.) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteista 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, 6 702,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šią ieškinio dalį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimantas Misiūnas