Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ieškovo M. A. (M. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. (M. A.) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

6.2. Ieškovas dėl pareigūnų veiksmų kreipėsi į bylą kontroliuojančią prokurorę ir aukštesnį prokurorą, teikdamas skundus BPK numatyta tvarka. Taigi ieškovas yra išnaudojęs baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas priemones, siekiant apginti galimai pažeistas teises.

6.3. Tai, kad tokie ieškiniai nagrinėti teisme ir dėl to neprivalu laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos patvirtina teismų praktika: Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama analogiška civilinė byla Nr. e2-5034-1101/2025, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-153-313/2023, EŽTT byla Venskutė prieš Lietuvą 10645/08 ir kt. Pastarajame teismo sprendime EŽTT, be kita ko, išaiškino, kad: „abi priemonės – tiek baudžiamoji, tiek civilinė teisė – jei sėkmingai pasitelktos, iš esmės būtų galėję lemti sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad atlikdami veiksmus 2005 m. gegužės 25 d. VSAT pareigūnai viršijo savo įgaliojimus. Visų pirma, Teismas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl to, kad pareiškėja neapskundė prokuroro nutarimo, neužkirto jai kelio pateikti civilinį ieškinį, kad tariamai netinkamas tyrimo pareigūnų elgesys būtų įvertintas civiliniame procese (žr. 36 punktą pirmiau). Šiame kontekste Teismas taip pat skiria didelę reikšmę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kuria remiantis, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamajame procese priimti nutarimai, priešingai nei teismų sprendimai, nėra privalomi civilines bylas nagrinėjantiems teismams, kai šie sprendžia dėl žalos atlyginimo“.

6.4. Šalys turi teisę procese prašyti išreikalauti įrodymus, dėl ko būtų sprendžiama parengiamajame teismo posėdyje. Šiuo atveju aktuali medžiaga, susijusi su ieškovo įsodinimu į automobilį ir gabenimu, kuri užfiksuota vaizdo kameromis ieškovo darbo vietoje ir kurią ieškovas gavo po ieškinio pateikimo teismui. Todėl poreikis išreikalauti ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą išnyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškinį atsisakyti priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

10. Apeliantas su atskiruoju skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. kovo 13 d. ir 2024 m. gruodžio 2 d. skundus dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų, 2024 m. kovo 13 d. paklausimą dėl informacijos pateikimo ir 2025 m. sausio 16 d. prokurorės raštą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Teismas priima nagrinėti tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

12. Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės naujai teikiami įrodymai yra tiesiogiai susiję su šios apeliacinėje instancijoje nagrinėjamos bylos dalyku (CPK 180 straipsnis), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat nenustatytas apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, teismas nutaria naujai teikiamus įrodymus priimti ir esant poreikiui vertinti visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

15. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 yra pažymėjęs, kad reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021). Taigi CK 6.272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas.

16. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą. Civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015).

17. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).

18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad tebevykstant ikiteisminiam tyrimui ieškovui nėra atsiradę teisinių prielaidų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl šio tyrimo metu galbūt atliktų neteisėtų veiksmų padarytos žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada neturi pagrindo sutikti.

19. Visų pirma pažymėtina, kad viena vertus, apeliantas nurodė ir su atskiruoju skundu pateikė įrodymus siekiant patvirtinti, jog jis pasinaudojo baudžiamojo proceso kodekse įtvirtinta teise skųsti teisėsaugos pareigūnų veiksmus. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylą dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų, šiuos veiksmus vertina vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, taiko civilinio proceso kodekso normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo civiliniame procese taisykles. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs draudimo kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą dėl galimai neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų iki atliekamo ikiteisminio tyrimo pabaigos.

20. Atsižvelgdamas į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo (ar baudžiamosios bylos) užbaigimo rezultatas yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškinys yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, tokiu atveju CPK numato tokių šalies veiksmų procesines pasekmes (CPK 95 str.), kurios nėra susijusios su atsisakymu priimti ieškinį.

21. Papildomai pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. nurodė, kokiomis aplinkybėmis grindžia reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, su ieškiniu pateikė, ieškovo nuomone, šias aplinkybes turinčius pagrįsti įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė ieškinio trūkumų. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad teismo procesas negali būti pradėtas dėl aplinkybės, jog tebevyksta ikiteisminis tyrimas, dėl kurio metu galbūt atliktų neteisėtų veiksmų padarytos žalos atlyginimo ieškovas pareiškė ieškinį. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo M. A. (M. A.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.