Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Ieškovas M. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos g eneralinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) (toliau – ir atsakovė), prašydamas iš atsakovės priteisti 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01939-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nutarta neatidėliotinai atlikti jo, jam priklausančio automobilio ir jo asmeninių daiktų darbovietės spintelėje kratą. Kratos metu 2024 m. vasario 22 d. 21.50 val. buvo rasti energetikai ir gydytojo išrašyti vaistai. Po kratos pareigūnai žodžiu jį informavo apie laikiną sulaikymą 48 valandoms, davė nurodymą nepalikti darbovietės patalpų, neleido pasiimti nuosavo automobilio, liepė sėsti į policijos automobilį ir kartu važiuoti iš darbovietės Švenčionių rajone apie 40 km iki Ignalinos rajono ligoninės, kurios priėmimo skyriuje pareigūnai rinko duomenis apie jam išrašytus vaistus, kurie rasti kratos metu. Po to policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu jį nuvežė į policijos komisariatą, kur jis buvo laikomas antrame aukšte, patalpose, kuriose įėjimas/išėjimas galimas tik su darbuotojo kortelėmis, draudė išeiti, pirmajame aukšte buvo pareigūnas, kontroliuojantis įeinančius ir išeinančius asmenis. 2024 m. vasario 23 d. 00.10 val. tyrėja sugeneravo šaukimą atvykti į policijos komisariatą 2024 m. vasario 23 d. 11.00 val., kurį jam įteikė. Paaiškino, kad tyrėja nenurodė jo išvežimo tarnybiniu automobiliu pagrindų, jo lydėjimo ir draudimo laisvai judėti pagrindo, įstatymo nustatyta tvarka neįformino savo įpareigojančio draudimo, nors faktiškai jį sulaikė kaip įtariamąjį. Jam, įtariamajam, nebuvo išaiškintos procesinės teisės, nepareikštas įtarimas, jis nebuvo apklaustas. Įteiktame šaukime jo procesinis statusas nurodytas „kitas dalyvis“, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) toks statusas iš viso nėra numatytas. Dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi su skundu į bylą kontroliavusį prokurorą, kuris skundą atmetė.Ieškovo vertinimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, nes faktiškai įvykdė jo sulaikymą nesant tam pagrindo, o sulaikymo neįformino įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais buvo apribota ieškovo laisvė, padaryta žala reputacijai, nes buvo sumenkintas artimų žmonių ir bendradarbių akivaizdoje, taip pat padaryta žala sveikatai, su juo buvo žiauriai elgiamasi, nes buvo žiemos metas, o jis buvo plonai apsirengęs, dėl ko vėliau susirgo, negalėjo bendrauti su savo šeima, atsirado baimės ir nesaugumo jausmas, su juo siekta susidoroti, patyrė stresą, todėl vertina, kad buvo padaryta neturtinė žala ir egzistuoja visi neturtinės žalos atlyginimo pagrindai.Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Generalinė prokuratūra su ieškovo ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečiai prokuroro neteisėtų veiksmų atlikimo arba neteisėto neveikimo jam buvo padaryta neturtinė žala. Ieškovas, be abstrakčių teiginių, nepateikė jokių aiškių argumentų, kaip šiuo konkrečiu atveju pasireiškė neteisėti prokuroro veiksmai. Nėra duomenų, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui buvo iš anksto žinoma apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ieškovo atžvilgiu, taip pat nėra duomenų, jog prokurorui buvo nedelsiant pranešta apie šiuos veiksmus. Nurodo, jog tai, kad prokurorai organizuoja ikiteisminius tyrimus, nereiškia, kad prokuroras turi užtikrinti kiekvieno iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų kontrolę. Prokuroras nedalyvavo ieškovo nurodomame įvykyje, todėl už jo metu atliktus veiksmus ir neatsako. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad policijos pareigūnai vykdė savo funkcijas ir nepažeidė teisės aktų. Kratos taikymo pagrindas atsirado, kai buvo gauta duomenų, kad ieškovas neteisėtai laiko narkotines ir / ar psichontropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti. Su 2024 m. vasario 22 d. kratos protokolu ieškovas pasirašytinai susipažino kaip „kitas dalyvis“. Sankcionuotos kratos metu paiimti geranoriškai ieškovo paduoti vaistai. Ikiteisminiame tyrime nėra duomenų apie ieškovo nurodomą sulaikymą 2024 m. vasario 22 d. įvykiuose. Ieškovas pats geranoriškai be jokios prievartos įsėdo į tarnybinį policijos automobilį, pats pasiūlė vykti į gydymo įstaigą, kurioje buvo gauti duomenys apie jam išrašytus receptinius vaistus. Vėliau visi važiavo į Ignalinos rajono policijos komisariatą. Dėl vėlaus paros laiko ieškovui buvo pasiūlyta užeiti į komisariato vidų procesinio dokumento gavimui ir pasirašymui, ką jis ir padarė. Prieš ieškovą nebuvo naudojama prievarta ir specialiosios priemonės. Tai, kad policijos komisariate iš/į patalpas patenkama su elektronine įeigos kortele, nereiškia, kad ieškovas buvo sulaikytas ar jam apribota laisvė, jis nebuvo fiziškai saugomas, jis bet kada galėjo išeiti. Ieškovo nurodyti nepatogumai, dėl kurių jis nurodo patyręs prašomą priteisti neturtinę žalą, nepagrįsti įrodymais. Pridėtuose prieduose apie ligas yra tik lankymaisi pas psichiatrą, duomenų apie peršalimą nėra. Nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas pas psichiatrą ankčiau nesilankė. Nėra pateiktų duomenų apie vaistų pirkimą ir pan. Ieškovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neigiamus išgyvenimus, patirtus dėl laikino sulaikymo. Pažymėjo, kad pareigūnai veikė pagal įstatymų reikalavimus, vykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Ieškovas baudžiamajame procese išnaudojo visas galimai neteisėtų veiksmų apskundimo galimybes, tačiau pareigūnų veiksmai ir taikytos procesinės prievartos priemonės skundus nagrinėjusių institucijų nebuvo pripažinti neteisėtais. Vertino, kad ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas galimiems padarytiems neteisėtiems kiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmams, todėl, jei būtų nustatyti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, prašė sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Utenos AVPK, 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 6 702,51 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs faktines byos aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnio 1 dalimi, cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktika, sprendė, jog tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie ieškovo sulaikymą, savaime nepaneigia, jog faktiškai ieškovas nebuvo sulaikytas. Nurodė, kad laisvės atėmimas gali pažeisti Konvencijos 5 straipsnį net ir tuo atveju, kai asmuo su tuo sutinka. Taip pat nurodė, kad prievartos nebuvimas nėra lemiamas veiksnys nustatant, ar buvo atimta laisvė. Ieškovas ginčo laikotarpiu buvo valstybės statutinis pareigūnas, todėl tiek ieškovo nesipriešinimas pareigūnams, tiek pareigūnų specialiųjų priemonių nepanaudojimas neturi reikšmės nustatant, ar faktiškai buvo atimta laisvė. Teismas vertino, kad visą ginčo laikotarpį ieškovo laisvė faktiškai buvo suvaržyta, nes ieškovas iš darbovietės policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu buvo vežamas į Ignalinos ligoninę, vėliau – į policijos komisariatą, jam nebuvo leista važiuoti savu automobiliu. Nors ligoninėje informacija buvo suteikta ieškovo prašymu, jis visur buvo lydimas policijos pareigūnų. Ieškovas buvo lydimas policijos pareigūnų ir į policijos komisariato patalpas ir nebuvo laisvas iš jų pasišalinti, nors laukiant šaukimo įteikimo koridoriuje nebuvo realaus poreikio jį fiziškai saugoti. Nors ieškovas ir siūlė vykti į Švenčionių rajono gydymo įstaigą, tačiau pareigūnai priėmė sprendimą vykti į Ignalinos ligoninę, kas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovas nebuvo laisvas priimti sprendimus ir buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų. Nors ieškovas, siekdamas išvengti oficialaus sulaikymo, siūlė policijos pareigūnams tam tikrus sprendimus, tačiau tai neatleido jų nuo pareigos elgtis pagal įstatyme išvardintus pagrindus, nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos. Be to, policijos pareigūnų automobilyje ieškovas skambino sutuoktinei ir pranešė, kad yra sulaikytas, taigi jis pats savo situaciją subjektyviu požiūriu vertino kaip sulaikymą. Be to, į ieškovo klausimą kas bus toliau ir ar jie jį ims vykstant į Ignaliną, policijos pareigūnai atsakė „savaime suprantama“. Aptariami įvykiai buvo nakties metu.Pažymėjo, kad šios kategorijos byloms būdinga palyginti trumpa laisvės atėmimo trukmė. Nagrinėjamu atveju vėliausiai ieškovo sulaikymas prasidėjo nuo jo įsodinimo į tarnybinį policijos pareigūnų automobilį, o baigėsi paleidimu iš policijos komisariato, taigi truko kiek ilgiau nei valandą. Atsakovė įtikinamai nepagrindė, kad su ieškovu atlikti veiksmai buvo objektyviai būtini ir proporcingi siekiant proceso tikslų. Atsakovė pati patvirtino, jog šaukimai paprastai yra įteikiami kitokia tvarka, o policijos komisariatas jau kitą dieną teikė oficialius užklausimus į gydymo įstaigą ir valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą dėl informacijos pateikimo. Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas sprendė, jog susiklosčiusi situacija turėtų būti traktuojama kaip ieškovo laisvės atėmimas Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme. Nepaisant to, ieškovo laisvės suvaržymas nebuvo užfiksuotas BPK nustatyta tvarka surašant protokolą, tinkamai neužfiksuotas sulaikymo momentas ir ieškovo, kaip įtariamojo statusas, jam neužtikrintos su šiuo statusu susijusios procesinės teisės.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės į laisvę pobūdį, nustatytas aplinkybes, kuriomis vyko ieškovo faktinis sulaikymas, sprendė, kad byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui neigiamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimą, nesaugumo jausmą, nepatogumus. Teismas vertino, kad ne visi ieškovo argumentai, kuriais jis motyvavo neturtinę žalą, pasitvirtino, taip pat nesutiko, kad ieškovo prašomas priteisti 7 500 Eur neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką analogiškose bylose. Todėl konstatavęs, kad yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas iš atsakovės, atstovaujamos Utenos AVPK, priteisė 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, įverinęs įrodymus ir nustatyas aplinkybes, susijusias su ieškovo reikalavimu priteisti neturtinę žalą ir iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ieškovo patirta neturtinė žala būtų kilusi dėl ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro atliktų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl konstatavo, kad šioje dalyje nenustatytos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir šią ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad dalis ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti viršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius, todėl šias išlaidas sumažino iki 5 889,25 Eur, ir iš viso ieškovui iš atsakovės, atstovaujamos Utenos AVPK, priteisė 6 702,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 889,25 Eur+213,26 Eur+600 Eur). Vertino, kad, nors formaliai patenkinti 47 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau bylose dėl neturtinės žalos priteisimo žalos atlyginimo dydis nėra žinomas, jį nustato teismas, todėl bylinėjimosi išlaidas ieškovui nusprendė atlyginti visa apimtimi. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentaiAtsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Utenos AVPK (toliau – ir apeliantė), pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti arba pripažinti ieškovo teisių pažeidimo faktą kaip pakankamą ir teisingą satisfakciją už patirtą skriaudą, arba sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė ir nepagrindė prašomos žalos dydžio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:18.1. Nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kuria pripažinta, jog, nepaisant to, kad ieškovas ginčo situacijoje veikė savanoriškai, nėra pagrindo teigti, jog jo laisvė nebuvo suvaržyta. Nurodo, kad sankcionuotos kratos metu pas ieškovą buvo rasti neleistini turėti vaistai, ir tai suteikė teisę ikiteisminio tyrimo pareigūnams priimti tam tikrus veiksmus dėl įrodymų pateikimo. Pats ieškovas teikė pasiūlymus jungtis prie „e-sveikata“ portalo, vykti į namus, bet paskui persigalvojo, pasiūlė vykti į Švenčionių ligoninę duomenims apie išrašytus receptinius vaistus gauti, bet pareigūnams nesutikus (nes vėliau planuota vykti į Ignalinos rajono policijos komisariatą), buvo nuspręsta vykti į Ignalinos ligoninę.18.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo laisvės suvaržymas nebuvo užfiksuotas BPK numatyta tvarka, kadangi 2024 m. gruodžio 11 d. nutarime atsisakyti patenkinti skundą ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01939-24 konstatuota, jog laikotarpis tarp kratų darbovietėje ir apsilankymo Ignalinos rajono ligoninėje pateisinamas kelionės laiku. Šis laikotarpis negali būti vertinamas kaip laikinas sulaikymas pagal BPK 140 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, nėra civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį taikyti. 18.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog buvo pažeistas Konvencijos 5 straipsnis, nes laisvės atėmimas gali pažeisti šį straipsnį net ir tada, kai žmogus su tuo sutinka. Visgi, apeliantė nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, kadangi laikinas sulaikymas tęsėsi tik virš 1 valandos, pateikti įrodymai žalos ir jos dydžio nepagrindžia, nes pateikti įrodymai tik apie ieškovo 2024 m. kovo 19 d. apsilankymą pas gydytoją psichiatrą ir šeimos gydytoją (dėl gripo).18.4. Nebuvo įrodyta, kad atsakovės veiksmai turėjo neigiamos įtakos ieškovo santykiams su kolegomis. Ieškovas jau keletą metų bylinėjasi teismuose kitose bylose, todėl jis jau iš anksčiau turėjo sveikatos problemų ir registruotų apsilankymų pas psichiatrą. Ieškovas visuomet buvo patalpose arba automobilyje, todėl argumentai dėl peršalimo ir pridedami kvitai neįrodo, kad sirgimas gripu yra susijęs su ginčo situacija. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su ilgalaike žala jo sveikatai. Nurodė, kad, atsižvelgiant į laikino sulaikymo trukmę ir teismų praktiką, ieškovui turėjo būti priteisti 79 Eur. Be to, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Apeliantė nurodo, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis. 18.5. Nurodė, kad priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos, kadangi byla nebuvo sudėtinga, teismas neatsižvelgė į tenkintų reikalavimų kiekį. Be to, ieškovo atstovas atstovavo jam ir ikiteisminiame tyrime, todėl jis buvo gerai susipažinęs su bylos medžiaga. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Generalinės prokuratūros, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliantės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:19.1. Poreikis vykti į Ignalinos ligoninę kilo, kai ieškovas negalėjo prisijungti prie „e-sveikata“ ir patvirtinti, kad kratos metu rastus vaistus jam paskyrė gydytojas. Ieškovas pats pasiūlė vykti į ligoninę. Vaizdo įrašai patvirtina, kad ieškovo laisvė ir valia elgtis taip, kaip nori, nebuvo suvaržyta ar apribota. Vien tai, jog ieškovas į ligoninę vyko su policijos pareigūnais, nesant kitų duomenų, negali nulemti aplinkybių dėl ieškovo laisvės suvaržymo egzistavimo. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovas į Ignalinos rajono policijos komisariatą atvyko ir ten buvo ne savo valia, o vykdydamas įsakmius pareigūnų nurodymus. Byloje esantys įrodymai nepatvirtino, jog ieškovas į Ignalinos policijos komisariato patalpas įėjo ne savo valia ir negalėjo iš jų išeiti, t. y. buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų. 19.2. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo laisvės suvaržymas truko apie 1 valandą, nesant jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių ieškovas galėjo patirti itin didelius nepatogumus, neeilinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir pan., yra nepagrįstas, neracionalus, neatitinka nei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nei teismų praktikoje analogiškais atvejais priteisiamų neturtinės žalos dydžių. 19.3. Nurodė, jog dalis pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų yra patirtos už paslaugas, advokato suteiktas ikiteisminiame tyrime, todėl jos negalėjo būti priteisiamos iš atsakovės šioje byloje. Teismas taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, kad reikalavimas atsakovei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, buvo atmestas. Ieškovo vardu, kuris ikiteisminiame tyrime dalyvavo liudytojo statusu, skundus prokurorui rengė jo įgaliotasis atstovas advokatas Andrejus Melkovas, todėl tai, kad jis nebuvo ieškovo gynėju, nešalina aplinkybės, kad šie procesiniai dokumentai buvo parengti atstovaujant ieškovą baudžiamajame procese ir išlaidos už jų rengimą negali būti atlyginamos nagrinėjamoje byloje. Ieškovas M. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:20.1. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai po kratos jį žodžiu informavo apie laikiną sulaikymą 48 valandoms ir įsakmiai davė nurodymą nepalikti darbovietės patalpų, neleido paimti nuosavo automobilio ir liepė sėsti į tarnybinį policijos automobilį bei vykti su jais. Tai policijos pareigūnai ligoninėje nurodė ieškovui pateikti asmens tapatybę patvirtinančius duomenis budinčiai gydytojai. Policijos pareigūnai Ignalinos rajono policijos komisariate jį laikė pastato 2 aukšto patalpose, kuriose išėjimas / įėjimas galimas tik su specialiomis kortelėmis. Jam nebuvo atskleistas jo išvežimo tarnybiniu automobiliu pagrindas, jo lydėjimo ir draudimo laisvai judėti pagrindai, šie veiksmai nebuvo tinkamai įforminti. Toks asmens sulaikymas akivaizdžiai negali būti pripažintas teisėtu. Pats ieškovas sprendė, jog jis yra laikinai sulaikytas ir apie tai pranešė savo sutuoktinei, kuriai skambino iš policijos pareigūno paskolinto telefono vykstant į Ignaliną. 20.2.Pažymėjo, kad jokio poreikio rinkti įrodymus ir vežioti ieškovą naktį nebuvo, tai patvirtina ir tyrėjų jau 2024 m. sausio 23 d. atliktos įvairios užklausos, į kurias buvo atsakyta. 20.3.Po kratos tyrėja L. Juodelienė pati patvirtino, kad bus vykstama į Ignaliną ir į ieškovo klausimą „tai ir mane imsite?“, atsakė „savaime suprantama“. Kitas tyrėjos pokalbis su kolega taip pat patvirtino, kad ieškovas buvo laikinai sulaikytas ir bus paleistas su šaukimu. Pati atsakovė patvirtino, kad įprastai šaukimai įteikiami kitokia tvarka.20.4. Nurodė, kad pareigūnai pažeidė vieną svarbiausių įstatymo vertybių – asmens teisę į laisvę įstatymo nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog jokio pagrindo sulaikyti ieškovo nebuvo, ką patvirtina ir įteiktame šaukime nurodomas jo statusas „kitas dalyvis“. Nei faktinio sulaikymo dieną, nei kitą dieną jokie įtarimai nebuvo pareikšti. 20.5.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio pagrįstos ir su jomis visiškai sutiko.20.6.Paaiškino, kad įtariamojo statusas ieškovui buvo suteiktas tik 2025 m. sausio 14 d., o neteisėti veiksmai buvo atlikti 2024 m. vasario 22 d., todėl iki to laiko advokatas ir veikė kaip atstovas, rinkęs duomenis civilinei bylai. Nurodė, kad mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindų nėra. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a: