Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gilminta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. ir 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarčių civilinėje byloje pagal nemokumo administratoriaus Žydrūno Anilionio prašymus dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo už tęstinį dokumentų neperdavimą ir papildomos nutarties priėmimo, suinteresuotas asmuo (buvęs vadovas) A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-569-921/2026 iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gilminta“; paskyrė nemokumo administratorių Žydrūną Anilionį. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 14 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmės

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir naujų įrodymų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

Skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliacinės instancijos teisme atliekamas pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo priimtus, ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti bei tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus ir priimtus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, susiję su Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi ir JANĮ 57 straipsnio 1 dalimi nustatytos pareigos vykdymu (nevykdymu) yra pakankami teisingam bylos išnagrinėjimui. Ginčas, kilęs dėl buvusios buhalterės V. V. ir (ar) nemokumo administratoriaus galimai neteisėtų veiksmų, susijusių su UAB „Gilminta“ finansinės apskaitos dokumentų parengimu po bankroto bylos iškėlimo, remiantis nemokumo administratoriaus pateikta informacija, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Dėl to apelianto ir suinteresuoto asmens (buvusio vadovo) pateikti nauji įrodymai nepriimami bei nevertinami.

Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. ir 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl buvusio vadovo pareigos perduoti bankrutuojančio juridinio asmens visus dokumentus

Vadovas turi pareigą rūpintis tinkamu vadovaujamo juridinio asmens apskaitos organizavimu (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis) ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimu (Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12, 13 straipsniai). Iškėlus juridiniam asmeniui bankroto bylą specialaus įstatymo pagrindu buvusiam vadovui atsiranda pareiga teismo nustatytu terminu perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Jeigu buvęs vadovas per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui visų dokumentų, teismas gali jam skirti iki vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 1–3 dalys). Bankrutuojančio juridinio asmens vadovas privalo bendradarbiauti su paskirtu nemokumo administratoriumi ir teismu.

Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi, kuria iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Gilminta“, be kita ko, nustatė 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų BUAB „Gilminta“ valdymo organai (t. y. nuo 2021 m. vasario 23 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvęs vadovas A. P.) privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui Žydrūnui Anilioniui visus atsakovės dokumentus pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Taip pat šioje nutartyje teismas išaiškino, kad valdymo organui nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui atsakovės dokumentų, gali būti paskirta iki vieno MMA dydžio bauda už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Teismo nustatytu terminu buvęs vadovas A. P. neperdavė nemokumo administratoriui visų BUAB „Gilminta“ dokumentų. Dėl to nemokumo administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo.

Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi patenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir paskyrė buvusiam vadovui A. P. 1 000 Eur baudą už BUAB „Gilminta“ dokumentų neperdavimą (Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties dalies nevykdymą).

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, taip pat pateikė 2026 m. gegužės 6 d. dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kurio pagrindu buvęs vadovas perdavė nemokumo administratoriui 6 dėžes (54 segtuvus; iš viso 11 568 lapus) BUAB „Gilminta“ pirminių dokumentų. Nemokumo administratorius pasirašytinai patvirtino, kad gauti dokumentai yra tvarkingi ir sukomplektuoti.

Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi atmetė buvusio vadovo prašymą dėl baudos panaikinimo ir patenkino iš dalies prašymą baudos sumažinimo – A. P. paskirtą baudą sumažino iki 500 Eur.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-658-467/2026 Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

Nemokumo administratorius el. paštu išsiuntė A. P. 2026 m. liepos 23 d. raginimą dėl BUAB „Gilminta“ finansinių dokumentų perdavimo, kuriame, be kita ko, nurodė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio raginimo gavimo dienos perduoti tinkamai parengtus ir pasirašytus šiuos dokumentus: 1) pažymą apie grynųjų pinigų likutį BUAB „Gilminta“ kasoje; 2) bankų ir juose atidarytų BUAB „Gilminta“ sąskaitų sąrašą; 3) pažymą apie BUAB „Gilminta“ akcinį kapitalą ir jo sudėtį; 4) BUAB „Gilminta“ savininko arba akcininkų sąrašą; 5) darbuotojų, įskaitant atleistus, kuriems bendrovė liko skolinga, sąrašus; 6) BUAB „Gilminta“ kreditorių sąrašą; 7) galiojančių sutarčių sąrašą; 8) asmenų, naudojančių ar valdančių BUAB „Gilminta turtą, sąrašą; 9) vykstančių teisminių bylų ir ginčų sąrašą; bendrovės debitorių sąrašą; 10) BUAB „Gilminta“ finansinių ataskaitų rinkinį 2026 m. kovo 14 d. duomenis ir 3 paskutinių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinius; 11) BUAB „Gilminta ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus 2026 m. kovo 14 d. duomenis; 12) duomenų apie ilgalaikio turto įsigijimą, pardavimą ir nurašymą per 3 metus sąrašus; 13) pinigų srautų bei pirkimo ir pardavimo operacijų per 3 metus sąrašus, taip pat įsakymo priede Nr. 1 „Deklaracijos“ nurodytas finansines ataskaitas, deklaracijas, ataskaitas bei formas, kurias BUAB „Gilminta“ pagal jai taikomus teisės aktus privalėjo parengti ir pateikti iki 2026 m. kovo 14 d.

2026 m. liepos 23 d. raginime nurodyti dokumentai nemokumo administratoriui nebuvo perduoti. Dėl to nemokumo administratorius 2026 m. liepos 29 d. pakartotinai kreipėsi į teismą su prašymu skirti buvusiam vadovui A. P. baudą už tęstinį finansinių dokumentų neperdavimą (atsisakymą sudaryti ir perduoti).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad JANĮ 57 straipsnio nuostatų pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančio juridinio asmens vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui bendrovės finansinius bei kitus svarbiausius su jos veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019, 10 punktas; 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021, 15 punktas).

Įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka patiems valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020, 17 punktas; 2026 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2026, 18 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismui, kad buvęs vadovas gali nesutikti su buvusios buhalterės sudarytų BUAB „Gilminta“ finansinių dokumentų duomenimis, gali jų nepasirašyti bei juos kvestionuoti, tačiau nesutinka, jog buvusio vadovo atsisakymas sudaryti ir perduoti nemokumo administratoriui. BUAB „Gilminta“ finansinių dokumentų, sudarytų 2026 m. kovo 14 d. duomenimis, yra pagrindas neskirti jokios baudos, o jos skyrimas būtų neproporcingas, neturintis teisinio pagrindo ir neatitinkantis baudos tikslo.

A. P. nepasirašyti ir ginčijami buvusios buhalterės sudaryti po bankroto bylose iškėlimo BUAB „Gilminta“ finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriose yra apskaityta buvusio vadovo skola bendrovei, nėra objektyvi priežastis jam ignoruoti JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą, įsiteisėjusių teismo nutarčių privalomumą bei nemokumo administratoriaus reikalavimus perduoti dokumentus, užtikrinančius sklandų BUAB „Gilminta“ nemokumo procedūrų vykdymą. Pirmiausiai, buvęs vadovas A. P. turi prievolę perduoti nemokumo administratoriui visus atsakovės BUAB „Gilminta“ dokumentus. Sprendžiant klausimą dėl baudos už dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui skyrimo, neturi esminės reikšmės tai, kad buvęs vadovas yra perdavęs nemokumo administratoriui dokumentų dalį, nes jis turi pareigą perduoti nemokumo administratoriui visus bankrutuojančio juridinio asmens dokumentus (ir visą turtą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-394-910/2023). Antra, nagrinėjamu atveju teismas sumažino buvusiam vadovui paskirtą baudą nuo 1 000 Eur iki 500 Eur, kadangi A. P. 2026 m. gegužės 6 d. perdavė nemokumo administratoriui dalį dokumentų, tačiau reikšmingos BUAB „Gilminta“ finansinių dokumentų dalies nebuvo neperdavęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-658-467/2026, 33 punktas). Įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties 16 punkte pažymėta (išaiškinta), kad suinteresuotam asmeniui A. Petrauskui išlieka prievolė perduoti nemokumo administratoriui trūkstamus BUAB „Gilminta“ dokumentus. Iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo (2026 m. rugpjūčio 7 d.) įstatyminė pareiga, nustatyta įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. ir 2026 m. birželio 18 d. nutartimis, nebuvo įvykdyta, t. y. pažeidimas tęsėsi. Priešingų įrodymų nepateikta (CPK 178 straipsnis). Už tęstinį vengimą įvykdyti teismo įpareigojimus nuo 2026 m. liepos 23 d. (Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties įsiteisėjimo) iki 2026 m. rugpjūčio 7 d. (skundžiamos teismo nutarties priėmimo) galėjo būti paskirtas maksimalus baudos dydis, t. y. 17 295 Eur (nuo 2026 m. sausio 1 d. – 1 153 Eur MMA × 15 d. (nuo 2026 m. liepos 23 d. iki 2026 m. rugpjūčio 7 d. ) (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administratorius prašo skirti daug mažesnę baudą, t. y. 100 Eur baudą už vieną nevykdymo dieną, skaičiuojamą nuo 2026 m. liepos 29 d. (prašymo dėl papildomos baudos skyrimo pateikimo) iki visiško šios pareigos įvykdymo. Nuobaudos, kuri skiriama už kiekvieną teisėto reikalavimo nevykdymo dieną, tikslas yra ne nubaudimas, o skatinimas įvykdyti įsipareigojimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022, 26 punktas).

2026 m. rugpjūčio 5 d. atsiliepime į prašymą nurodyta, kad nemokumo administratoriui perduotoje dėžėje Nr. 5 yra BUAB „Gilminta“ metinės finansinės ataskaitos iki 2025 m. pabaigos. Nemokumo administratorius prašo buvusio vadovo perduoti UAB „Gilminta“ finansinių ataskaitų rinkinį (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą), sudarytą 2026 m. kovo 14 d. duomenimis.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad buvęs vadovas ir nemokumo administratorius neturi BUAB „Gilminta“ skaitmeninės apskaitos programos atsarginės kopijos ir (ar) USB. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus prašomi pateikti dokumentai (2026 m. kovo 14 d. balansas, finansinių ataskaitų rinkinys, turto ir įsipareigojimų sąrašai bei kiti finansinės apskaitos duomenys) sudaromi BUAB „Gilminta“ pirminių (t. y. perduotų) dokumentų pagrindu. Nemokumo administratorius sudarė sąlygas (pasiūlė suderintu laiku atvykti) buvusiam vadovui susipažinti su perduotais BUAB „Gilminta“ pirminiais dokumentais. A. P. nėra nurodęs pateisinamos priežasties, dėl kurios negalėjo (negali), operuodamas nemokumo administratoriui perduotais pirminiais dokumentais, parengti ir perduoti nemokumo administratoriui BUAB „Gilminta“ finansinės ataskaitos dokumentų pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis.

Atsiliepime į prašymą nurodyta, kad nemokumo administratoriui perduotoje dėžėje Nr. 5 yra banko išrašai, dėžėje Nr. 6 yra pirkimai–pardavimai, darbo grafikai bei 2025–2026 metų laikotarpio darbuotojų atlyginimų žiniaraščiai. Nemokumo administratorius prašo buvusio vadovo perduoti 2026 m. kovo 14 d. duomenimis informaciją apie BUAB „Gilminta“: 1) grynuosius pinigus kasoje; 2) banko sąskaitas ir jose buvusias pinigines lėšas (jų likučius); 3) ilgalaikį ir trumpalaikį turtą; 4) kreditorių ir debitorių sąrašus; 5) kitus įsipareigojimus; 6) 2026 m. liepos 23 d. raginime nurodytus kitus duomenis: i) pažymą apie BUAB „Gilminta“ akcinį kapitalą ir jo sudėtį; ii) BUAB „Gilminta“ akcininko (akcininkų) sąrašą; iii) darbuotojų, įskaitant atleistus, kuriems bendrovė liko skolinga, sąrašus; iv) galiojančių sutarčių sąrašą; v) asmenų, naudojančių ar valdančių BUAB „Gilminta“ priklausantį turtą, sąrašą; vi) vykstančių teisminių bylų ir ginčų sąrašą; vii) 3 paskutinių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinius; viii) duomenis apie ilgalaikio turto įsigijimą, pardavimą ir nurašymą per 3 metus sąrašus; ix) pinigų srautų bei pirkimo–pardavimo operacijų per 3 metus sąrašus, taip pat įsakymo priede Nr. 1 „Deklaracijos“ nurodytas finansines ataskaitas, deklaracijas, ataskaitas bei formas. Skundžiamoje teismo nutartyje nepasisakyt. dėl nurodytų visų ar atitinkamų dokumentų (duomenų, informacijos) perdavimo su pirminiais dokumentais (kurioje perduotoje dėžėje yra konkretus dokumentas arba duomenys) arba jų neperdavimo pateisinamų priežasčių.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nemokumo administratoriaus 2026 m. liepos 29 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir reikalavimus, taip pat buvusio vadovo pateiktus atsikirtimus į šį prašymą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su BUAB „Gilminta“ dokumentų dalies neperdavimu (ar buvęs vadovas objektyviai negali iš nemokumo administratoriui perduotų pirminių dokumentų sudaryti ir perduoti pasirašytus reikalaujamus visus ar konkrečius BUAB „Gilminta“ finansinius dokumentus), kurios yra teisiškai svarbios tam, kad būtų teisingai išspręsta byla. Dėl to Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartis panaikinama ir perduodami 2026 m. liepos 29 d. prašymo reikalavimai pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Dėl papildomos nutarties, prašyme suformuluotiems ir teismo nutartimi nespręstiems reikalavimams išspręsti, priėmimo

Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė <...> veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo (nutarties) institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Nėra pagrindo teismo sprendimo trūkumo taisymu laikyti išsprendimo tokio reikalavimo, kuris nebuvo išnagrinėtas ir ištirtas teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019, 39 punktas).

Kauno apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi netenkino nemokumo administratoriaus 2026 m. liepos 29 d. prašymo pirmo reikalavimo dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo už tęstinį įstatyminės pareigos perduoti dokumentus nevykdymą, todėl kiti du šio prašymo reikalavimai buvo neaktualūs (nespręsti). Jeigu pirmosios instancijos teismas papildomu procesiniu sprendimu būtų išsprendęs 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nespręstus ir (ar) prašyme dėl papildomos nutarties priėmimo išdėstytus reikalavimus, būtų padaręs proceso teisės normų pažeidimą (byla nebūtų užbaigta vienu baigiamuoju teismo aktu). Baigiamasis teismo aktas jokiomis aplinkybėmis negali būti „sudurstytas“ iš atskirų skirtingu laiku surašytų fragmentų – atskirų dokumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Dėl to Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovės BUAB „Gilminta“ nemokumo administratoriaus prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 331, 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti nemokumo administratoriaus 2026 m. liepos 29 d. prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.