Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo A. P. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gilminta“ nemokumo (bankroto) byloje,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-569-921/2026 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gilminta“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Žydrūnas Anilionis (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsitesėjo 2026 m. kovo 14 d.

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi, be kita ko, nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nurodytų įpareigojimų įvykdymui terminas baigėsi 2026 m. kovo 29 d. Pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenis bendrovės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas).

Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi patenkino nemokumo administratoriaus prašymą ir skyrė bendrovės buvusiam vadovui A. P. 1 000 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą.

Pareiškėjas A. P. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2026 m. gegužės 6 d. nemokumo administratoriui jo buveinėje perdavė 6 dėžes su visais bendrovės dokumentais (iš viso 54 segtuvai, 11 568 lapai). Pareiškėjas teigė, kad vėlavimą perduoti dokumentus lėmė ne atsakomybės vengimas, o fizinis nebuvimas Lietuvoje proceso pradžioje, didelė dokumentų apimtis ir jų sisteminimo poreikis, dokumentų transportavimo organizavimas, neturint asmeninių lėšų ir transporto priemonės. Tai, kad vos per savaitę po nutarties gavimo dokumentai buvo tinkamai suformuoti ir asmeniškai nuvežti nemokumo administratoriui į kitą miestą, įrodo pareiškėjo geranoriškumą. Be to, pareiškėjas yra bedarbis, neturi pajamų, todėl, jo vertinimu, paskirta bauda yra neproporcingai didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. birželio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė, o prašymą dėl baudos sumažinimo patenkino ir Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirtą baudą sumažino iki 500 Eur.

Teismo vertinimu, bendrovės dokumentų perdavimas nemokumo administratoriui tik po baudos skyrimo patvirtina buvusio bendrovės vadovo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalyje, ir Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų neįvykdymą bei bauda siekiamų tikslų įgyvendinimą. Nors pareiškėjas nurodo, kad neturėjo galimybės perduoti bendrovės dokumentų anksčiau dėl didelės jų apimties ir transporto priemonės neturėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendrovės dokumentai nemokumo administratoriui galėjo būti perduoti anksčiau, jeigu pareiškėjas nebūtų konfliktavęs su nemokumo administratoriumi dėl tinkamo dokumentų perdavimo būdo. Be to, nors pareiškėjas nurodo, kad dokumentų transportavimo organizavimas, neturint asmeninių lėšų ir transporto priemonės, buvo apsunkintas, tačiau akivaizdu, jog paskyrus baudą nurodytos priežastys nesutrukdė pareiškėjui perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentų. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės dokumentai nemokumo administratoriui galėjo būti perduoti anksčiau, o pareiškėjo nurodytos dokumentų neperdavimo Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytu terminu priežastys nelaikytinos objektyviomis.

Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius pateikė paaiškinimus, jog bendrovės dokumentai buvo perduoti tik iš dalies. Perduotoje dokumentacijoje nėra dalies bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų (tinkamai pasirašytų bendrovės finansinių ataskaitų ir kitų finansinės apskaitos dokumentų bankroto bylos iškėlimo dienai), kurių pagrindu būtų galima tinkamai vykdyti bankroto procedūras bei ginti kreditorių interesus. Dėl buvusio vadovo neperduotų dokumentų bendrovei jau kilo neigiamos pasekmės. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2026 m. birželio 11 d. sprendimu atsisakė grąžinti bendrovei 7 473,77 Eur mokesčių permoką, nurodydama, kad nebuvo pateikti dokumentai ir duomenys, susiję su šios permokos susidarymu. Nepaisant pakartotinių reikalavimų, pareiškėjas trūkstamų dokumentų nemokumo administratoriui neperdavė ir jų buvimo vietos nenurodė.

Teismas nustatė, kad po dokumentų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo nemokumo administratoriui paprašius pateikti papildomus dokumentus, pareiškėjas nemokumo administratoriui nurodė, jog dėl trūkstamų dokumentų jis turėtų kreiptis į bendrovės buhalterę V. V., tačiau nepateikė įrodymų, kad pats ėmėsi aktyvių veiksmų gauti trūkstamus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad būtent bendrovės vadovas atsako už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą, tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje bei jos perdavimą nemokumo administratoriui, todėl negali perkelti atsakomybės bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas elgiasi pasyviai, nededa pastangų, siekiant perduoti trūkstamus itin reikšmingus bendrovės dokumentus, kuriais nedisponuodamas nemokumo administratorius negali tinkamai įvertinti tikrosios bendrovės finansinės padėties, tikrinant apskaitos duomenų teisingumą bei vykdant JANĮ nemokumo administratoriui nustatytas pareigas. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad visi reikšmingi bendrovės dokumentai nemokumo administratoriui yra perduoti ir pareiškėjui kilusi pareiga yra tinkamai įvykdyta. Teismas pripažino, kad bauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir jos panaikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Spręsdamas dėl paskirtos baudos dydžio, teismas, viena vertus, nurodė, kad pareiškėjas savo turtinei padėčiai pagrįsti pateikė tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) pažymą apie atleidimą iš bendrovės, tačiau nepateikė jam priklausančių banko sąskaitų išrašų, duomenų apie turtą ir kitų dokumentų, iš kurių teismas galėtų spręsti apie pareiškėjo turtinę padėtį. Kita vertus, nustatęs, kad po baudos paskyrimo pareiškėjas perdavė nemokumo administratoriui nemažą kiekį bendrovės dokumentų, vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas sumažino paskirtą baudą iki 500 Eur, pažymėdamas, jog pareiškėjui išlieka prievolė perduoti bendrovės trūkstamus dokumentus nemokumo administratoriui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyti panaikinti baudą, ir klausimą išspręsti iš esmės – baudą panaikinti visiškai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Finansinių ataskaitų rinkiniai, kuriuos nemokumo administratorius reikalauja pasirašyti, yra sugeneruoti trečiųjų asmenų atgaline data. ,,Google“ sistemos išrašai, teikiami apeliacinės instancijos teismui, patvirtina, kad 2026 m. birželio 4 d. įvyko trečiųjų asmenų prisijungimas į bendrovės elektroninio pašto paskyrą ir iš bendrovės paskyros buvo sugeneruoti ir išsiųsti suklastoti finansiniai paketai buvusiai bendrovės buhalterei. Nemokumo administratorius ir buvusi bendrovės buhalterė rengia dokumentus atgaline data, siekdami dirbtinai imituoti neperduotų dokumentų trūkumą.

VMI negrąžino mokesčių permokos dėl pirminių dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), trūkumo, tačiau šias operacijas vienašališkai vykdė ir deklaravo buvusi bendrovės buhalterė. Pareiškėjas šių dokumentų nėra matęs.

Aplinkybė, kad teisme parvirtintas kreditorių sąrašas, remiantis po neteisėto prisijungimo prie bendrovės paskyros sugeneruotais dokumentais, patvirtina, jog teismas buvo suklaidintas, o baudos paskyrimas dėl to prieštarauja teisingumo principui.

Pareiškėjas asmeniškai nuvežė ir perdavė nemokumo administratoriui visus dokumentus, kuriuos pareiškėjas turėjo. Pareiškėjas šiuo metu neturi darbo ir pajamų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 500 Eur bauda neatitinka protingumo principo ir yra perteklinė finansinė bausmė už trečiųjų asmenų veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties dalies, kuria atmestas pareiškėjo A. P. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjas neskundžia nutarties dalies, kuria Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirta bauda sumažinta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies teisumo ir pagrįstumo nepasisakys.

Dėl naujų įrodymų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti – išrašus iš bendrovės ,,Google“ paskyros, 2026 m. birželio 21 d. elektroninį laišką nemokumo administratoriui ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroninį laišką pareiškėjui dėl paskirtos konsultacijos.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Įvertinęs apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį ir pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad išrašai iš bendrovės ,,Google“ paskyros ir 2026 m. birželio 21 d. pareiškėjo elektroninis laiškas nemokumo administratoriui gali būti reikšmingi, nustatant aplinkybes dėl bendrovės dokumentų neperdavimo priežasčių, todėl šie įrodymai priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Tuo tarpu Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos elektroninį laišką pareiškėjui dėl paskirtos konsultacijos atsisakoma priimti, nes jis neturi reikšmės sprendžiant byloje kilusį klausimą. Pažymima, kad duomenys, patvirtinantys pareiškėjo bedarbio statusą, jau yra bylos medžiagoje.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. liepos 23 d. gautas UAB „Gilminta“ nemokumo administratoriaus atsiliepimas į atskirąjį skundą (DOK-19572). Atsiliepimas pateiktas praleidus Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 27 d. pranešimu nustatytą terminą (CPK 335 straipsnio 2 dalis), termino praleidimo priežasčių nenurodyta ir neprašoma jį atnaujinti (CPK 78 straipsnio 2, 4 dalys), todėl atsiliepimas į atskirąjį skundą grąžinamas jį pateikusiam asmeniui ir nagrinėjant civilinę bylą nevertinamas (CPK 318 straipsnio 3 dalis, CPK 338 straipsnis).

Dėl pagrindo (ne)panaikinti paskirtą baudą

JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu šie asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki 1 MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančio juridinio asmens vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui juridinio asmens finansinius bei kitus svarbiausius su juridinio asmens veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020).

JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir CPK nustatyto dydžio. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

Pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-568-790/2022).

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad bendrovės vadovu ir vieninteliu akcininku nuo 2021 m. vasario 25 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo A. P.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi iškelta bendrovės nemokumo (bankroto) byla, nustatytas 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla; perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šia nutartimi buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2026 m. kovo 14 d., todėl terminas įvykdyti nutartimi nustatytus įpareigojimus suėjo 2026 m. kovo 29 d.

Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi, patenkinus nemokumo administratoriaus prašymą, buvusiam bendrovės vadovui A. P. paskirta 1 000 Eur bauda už Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens dokumentus nevykdymą.

Iš 2026 m. gegužės 6 d. dokumentų priėmimo–perdavimo akto matyti, kad buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratoriaus buveinės patalpose perdavė jam 6 dėžes bendrovės dokumentų (54 segtuvai, 11 568 lapai).

Buvęs bendrovės vadovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas panaikinti paskirtą baudą, nes perdavė nemokumo administratoriui visus jo turimus bendrovės dokumentus. Nurodė, kad dokumentų negalėjo perduoti laiku dėl didelės jų apimties ir transporto neturėjimo. Teigė, kad likusius bendrovės dokumentus turi buvusi bendrovės buhalterė. Prašė atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra bedarbis ir neturi pajamų.

Nemokumo administratorius, atsiliepdamas į pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodė, kad reikšminga dokumentų dalis nemokumo administratoriui nėra perduota. Po dalies dokumentų priėmimo paaiškėjo, kad perduotoje dokumentacijoje nėra dalies bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų, kurių pagrindu būtų galima tinkamai vykdyti bankroto procedūras bei ginti kreditorių interesus. Dokumentų trūkumą patvirtina ir VMI 2026 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 331-1041943, kuriuo atsisakyta grąžinti bendrovei 7 473,77 Eur mokesčių permoką dėl to, kad nebuvo pateikti VMI pareikalauti dokumentai ir duomenys, susiję su permokos susidarymu. VMI nurodė, kad nebuvo pateikti dokumentai dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo pagrindo, investicijų į šį turtą, ryšio su bendrovės ekonomine veikla bei kiti apskaitos ir veiklos dokumentai. Be to, A. P. iki šiol nėra pateikęs tinkamai pasirašytų bendrovės finansinių ataskaitų ir kitų finansinės apskaitos dokumentų bankroto bylos iškėlimo dienai.

Kauno apygardos teismas apskųsta nutartimi pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo patenkino iš dalies – sumažino paskirtą baudą iki 500 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjo dokumentų neperdavimo priežastys nėra objektyvios, taip pat pažymėjo, jog pareiga perduoti bendrovės dokumentus tenka būtent pareiškėjui, kaip buvusiam bendrovės vadovui, o ne bendrovės buhalterei. Įvertinęs tai, kad dalis dokumentų buvo perduoti nemokumo administratoriui, teismas paskirtą baudą sumažino.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo nurodytas priežastis, kuriomis jis grindė negalėjimą laiku perduoti bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui, t. y. didelę dokumentų apimtį, būtinybę juos susisteminti, transporto priemonės neturėjimą. Šios aplinkybės pagrįstai nepripažintos objektyviomis kliūtimis, sutrukdžiusiomis pareiškėjui įvykdyti įstatyme nustatytą pareigą ir perduoti nemokumo administratoriui visus bendrovės dokumentus Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartyje nustatytu terminu, konstatavus, jog dokumentai galėjo būti perduoti ir anksčiau, o jų neperdavimą iš esmės lėmė tarp pareiškėjo ir nemokumo administratoriaus kilę nesutarimai dėl dokumentų perdavimo organizavimo. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, o atskirajame skunde nenurodyta naujų faktinių ar teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą šias aplinkybes vertinti kitaip.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nemokumo administratorius nurodė, kad trūksta reikšmingų bendrovės apskaitos ir finansinių dokumentų, o VMI sprendime taip pat konstatuotas dokumentų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), trūkumas. Pareiškėjas atskirajame skunde, taip pat savo 2026 m. birželio 21 d. elektroniniame laiške nemokumo administratoriui pakartotinai nurodo, kad pareiškėjas nemokumo administratoriui perdavė visus jo žinioje buvusius dokumentus, o dėl trūkstamų dokumentų nemokumo administratorius turėtų kreiptis į buvusią bendrovės buhalterę. Pažymima, kad būtent pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, buvo atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, sandorių bendrovės vardu sudarymą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent netekęs įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organas (buvęs vadovas) pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį privalo imtis veiksmų, kad bendrovės dokumentai ir turtas būtų faktiškai perduoti nemokumo administratoriui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis faktiškai neturi dalies bendrovės dokumentų, taip pat teigdamas, jog dalis bendrovės dokumentų yra buvusios bendrovės buhalterės žinioje, nepateikė objektyvių duomenų, kad siekdamas įvykdyti teismo jam paskirtą įpareigojimą, elgėsi rūpestingai ir atidžiai bei pats kreipėsi į buvusią bendrovės buhalterę, prašydamas pateikti jam bendrovės dokumentus, o pastaroji atsisakė tai padaryti.

Pasisakant dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su trečiųjų asmenų prisijungimais prie bendrovės elektroninio pašto ar „Google“ paskyros, pažymima, kad net ir pripažinus, jog tokie prisijungimai buvo fiksuoti, ši aplinkybė savaime nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie dokumentų (finansinių ataskaitų) klastojimą ar jų sukūrimą atgaline data. Pareiškėjo nurodomi teiginiai apie dokumentų klastojimą, grindžiami prielaidomis, tačiau nėra patvirtinti byloje esančiais leistinais ir pakankamais įrodymais. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad nemokumo administratoriaus nurodomi trūkstami dokumentai buvo sukurti po bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis). Pažymima, kad aplinkybė, jog buvusi bendrovės buhalterė ar kiti tretieji asmenys galėjo atlikti tam tikrus veiksmus bendrovės informacinėse sistemose, nepaneigia pareiškėjo, kaip buvusio bendrovės vadovo, įstatyme nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratoriui bendrovės dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis bendrovės dokumentų negalėjo pateikti nemokumo administratoriui dėl objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nutarė visiškai nepanaikinti paskirtos baudos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad 500 Eur dydžio bauda neatitinka protingumo principo ir yra perteklinė finansinė bausmė už trečiųjų asmenų veiksmus. Kaip jau konstatuota šioje nutartyje, pareiga perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui tenka būtent buvusiam bendrovės vadovui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad dalį dokumentų pareiškėjas perdavė nemokumo administratoriui, sumažino jam paskirtą baudą nuo 1000 Eur iki 500 Eur. Taigi, aplinkybė dėl dalies dokumentų nemokumo administratoriui perdavimo pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta sumažinant paskirtos baudos dydį, tačiau nesudaro pagrindo visiškai panaikinti paskirtos baudos, juolab nustačius, jog dalis reikšmingų bendrovės dokumentų iki šiol nėra perduoti. Aplinkybė, susijusi su pareiškėjo finansine situacija, ne tik nepaneigia jo pareigos perduoti bendrovės dokumentus nemokumo administratoriui, bet ir nelemia pagrindo panaikinti jam paskirtą baudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-242-450/2024). Be to, pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardytų duomenų apie finansinę situaciją (duomenų apie turimą turtą, banko sąskaitos išrašų ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų panaikinti (arba sumažinti) paskirtą vienkartinę 500 Eur baudą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo A. P. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo A. P. prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, palikti nepakeistą.

Uždarosios akcinės bendrovės „Gilminta“ nemokumo administratoriaus Žydrūno Anilionio atsiliepimą į atskirąjį skundą (DOK-19572) grąžinti jį padavusiam asmeniui.