- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-91-1083/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24616-2025-1
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Nuteistasis
- A. L.
- Ieškovas
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Prokuroras
- Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-asis skyrius (Vilniaus rajonas)
- Kategorijos
Byla Nr. 1A-91-1083/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24616-2025-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 17 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Mariaus Jankausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Jatužio,
Rezoliucinė dalis
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, nuspręsta:
- A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;
- Priteisti iš A. L. nukentėjusiajai S. K. (S. K.) 4500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Bylos esmė
A. L. nuteistas už tai, kad 2025 m. liepos 12 d. apie 20 val. poilsiavietėje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – prieš sugyventinę S. K. ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai bei proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. L. prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį – sumažinti nukentėjusiajai S. K. priteistą neturtinę žalą iki 2000 Eur ir šios sumos sumokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 1 metų laikotarpiui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai S. K. priteista neturtinė žala yra per didelė, nes, nuteistojo manymu, nukentėjusiosios patirta neturtinė žala galėtų būti ne daugiau kaip 2000 Eur. Taip pat nuteistasis nurodo, kad jo turtinė padėtis yra sunki (jis gauna nedidelį darbo užmokestį; patiria išlaidas gyvenamojo būsto nuomai; neturi santaupų ir kito turto) ir jis negali iškart atsiskaityti su kreditoriais, todėl prašo nukentėjusiajai S. K. priteistos neturtinės žalos sumokėjimo terminą išdėstyti lygiomis dalimis 1 metų laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prokuroras su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusius padarinius, nuteistojo veiksmų intensyvumą, sužalotą kūno dalį, sveikatos sutrikdymo mastą bei teismų praktiką ir padarė motyvuotas bei pagrįstas išvadas, kad protinga nukentėjusiosios ir nuteistojo skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą bus pasiekta nustačius 4500 Eur dydžio neturtinę žalą. Prokuroro nuomone, nėra teisinio pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir ją sumažinti iki 2000 Eur, o taip pat neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis vienerių metų laikotarpiui.
Nukentėjusiosios S. K. įgaliotasis atstovas advokatas Darius Karvelis atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Taip pat įgaliotasis atstovas prašo priteisti iš apelianto nukentėjusiajai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įgaliotasis atstovas cituoja skundžiamą nuosprendį, apeliacinį skundą ir nurodo, kad apeliantas nepateikė nė vieno teisinio motyvo ar faktinės aplinkybės, kuriomis prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį ir išdėstyti jos mokėjimą. Įgaliotasis atstovas atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pateikė išsamius teisinius motyvus dėl 4500 Eur dydžio neturtinės žalos nustatymo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra teisiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji ir jos įgaliotasis atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį ir prašo išdėstyti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos sumokėjimo terminą 1 metų laikotarpiui, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
Dėl nukentėjusiosios S. K. patirtos neturtinės žalos dydžio
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl aptariamo įvykio nukentėjusioji S. K. patyrė 4500 Eur dydžio neturtinę žalą ir jos atlyginimą priteisė iš apelianto. Nuteistasis A. L. apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 2000 Eur. Apeliantas skunde nenurodo objektyviai pagrįstų tokio savo prašymo motyvų ir argumentų. Susipažinusi su baudžiamąja byla, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir proceso dalyvių atsiliepimais į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai įvertino tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje numatytus įstatyminius kriterijus, tiek visas baudžiamosios bylos aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą ir sumažinti nukentėjusiosios patirtos bei jai priteistos neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo <...>. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pirmiau paminėtą teisinį reglamentavimą neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo teisė ir pareiga. Pirmiau paminėtas neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos dydį, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017 ir kt.).
Aptariamo įvykio metu nukentėjusiajai S. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jai buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairės akies vokuose, smakre, dešinėje ausyje, kairėje plaštakoje, nugaroje; žaizda dešiniame antakyje; kraujosruvos dešinės akies odenoje, apatinės lūpos gleivinėje ir raudonyje, apatinėse dantenose, viršutinės lūpos gleivinėje; poodinė kraujosruva (su odos nubrozdinimu) kairiame žaste; poodinės kraujosruvos (su intraodinėmis kraujosruvomis) krūtinės ląstoje, kaklo dešinėje; odos nubrozdinimai kairiame žaste; dešinės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžiai. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji tą pačią dieną iš įvykio vietos greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo skubiai pristatyta į gydymo įstaigą, kur jai buvo suteikta skubi medicininė pagalba (be kita ko, atlikta dešiniojo antakio srityje padarytos žaizdos revizija, hemostazė ir pirminis žaizdos sutvarkymas (susiūti minkštieji audiniai)). Šalinant sužalojimų pasekmes nukentėjusioji S. K. vėliau buvo operuota (jai buvo atlikta dešinės pusės akiduobės dugno plastika titaniniu implantu, dešiniojo paakinio nervo dekompresija) ir savaitę (laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d.) ji buvo gydoma gydymo įstaigos stacionare. Taip pat nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius sužalojimus, bet ir psichologinę traumą ((duomenys neskelbtini)). Gydydamasi tiek fizinius sužalojimus, tiek psichologinę traumą nukentėjusioji turėjo lankytis pas atitinkamų sričių specialistus (gydytojus), dėl to sutriko normalus jos gyvenimo ritmas. Dėl nuteistojo A. L. padarytos nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji S. K. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, ji patyrė dvasinius ir kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl aiškiai matomų sumušimo žymių veide neabejotinai buvo apribotos nukentėjusiosios S. K. galimybės bendrauti su kitais žmonėmis, sumažėjo jos bendravimo galimybės ir gyvenimo kokybė, ji jautė gėdą prieš kitus asmenis. Taip pat ji patyrė ir turtinę žalą, ji negalėjo dirbti ir gauti darbo užmokesčio pagal sudarytą darbo sutartį. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusiąją S. K. sužalojo fiziškai stipresnis nuteistasis A. L., su kuriuo ji kūrė bendrą gyvenimą.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-P-135-648/2016; Nr. 2K-221-648/2016, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-291-942/2018, Nr. 2K-289-693/2019, Nr. 2K-105-222/2019, Nr. 2K-227-697/2022, Nr. 2K-207-628/2023, Nr. 2K-85-594/2024 ir kt.), pagal kurią neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1000 iki 8000 Eur.
Atsižvelgdama į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į apelianto kaltę (nusikalstamą veiką jis padarė tyčia), jo asmenybę ir turtinę padėtį (jis neteistas; nebaustas administracine tvarka; yra jauno amžiaus, sveikas ir dirba), o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas neturtinės žalos dydžio nustatymui svarbias aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog nukentėjusioji S. K. patyrė 4500 Eur dydžio neturtinę žalą bei priteisė ją iš nuteistojo A. L.. Toks pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas, todėl keisti jį pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą pagrindo nėra.
Dėl nukentėjusiosios S. K. patirtos neturtinės žalos sumokėjimo termino
BPK nenumato galimybės atidėti ar išdėstyti priteisto civilinio ieškinio mokėjimą. Tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos teismų jurisprudencijoje pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Būtina pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko (nuteistojo), tiek su išieškotojo interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-301/2006).
Visų pirmiausiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. K. (atsižvelgdama į savo finansinę padėtį) nesutiko, kad jai priteistos neturtinės žalos mokėjimas būtų išdėstytas ilgesniam laikui. Be to, iš nuteistojo A. L. apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. balandžio 15 d. (per 3,5 mėnesio) į apelianto banko sąskaitą buvo pervesta 8216,17 Eur (iš jų 62,32 Eur jis pervedė pats sau iš kitos banko sąskaitos). Taigi, paminėtu laikotarpiu nuteistojo pajamos sudarė iš viso 8153,85 Eur (8216,17 Eur – 62,32 Eur = 8153,85 Eur). Iš jų iš viso 2852,31 Eur apeliantas sumokėjo būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams (3 t., 187–199 b. l.). Tokiu būdu paminėtu laikotarpiu nuteistajam A. L. kitiems poreikiams (maistui, drabužiams, laisvalaikiui ir kt.) liko 5301,54 Eur, t. y. vidutiniškai po 1514,72 Eur per mėnesį. Tokie byloje esantys duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti apie išimtinę itin sunkią apelianto finansinę padėtį ir susidariusias labai nepalankias aplinkybes jam įvykdyti procesinį sprendimą. Svarbu ir tai, kad nuteistasis yra jaunas, sveikas, jis dirba, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo turtinė padėtis ateityje neturi perspektyvų gerėti.
Nemažiau svarbu tai, kad po aptariamo įvykio praėjus 11 mėnesių byloje nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis A. L. būtų savanoriškai atlyginęs kokią nors iš jo nukentėjusiajai S. K. priteistos žalos dalį. Būtina paminėti tai, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo išdėstytas iš apelianto Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistos turtinės žalos sumokėjimo terminas, kas, be jokių abejonių, palengvins nuteistojo turtinę padėtį ir padės užtikrinti kuo skubesnį nukentėjusiajai S. K. priteistos neturtinės žalos atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ši nutartis neeliminuoja nuteistojo A. L. galimybės tiesiogiai kreiptis į nukentėjusiąją dėl jai priteistos neturtinės žalos sumokėjimo dalimis, dėl mokėjimų grafiko sudarymo ir dėl kitų klausimų, susijusių su jai priteistos neturtinės žalos sumokėjimu.
Apibendrindama pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant objektyvių duomenų apie išimtinę itin sunkią apelianto finansinę padėtį ir susidariusias labai nepalankias aplinkybes jam įvykdyti procesinį sprendimą, šiuo metu nėra pagrindo išdėstyti nukentėjusiajai S. K. priteistos neturtinės žalos sumokėjimo terminą. Šiuo metu išdėsčius nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos sumokėjimo terminą nebūtų užtikrinta nuteistojo ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyra, nebūtų įgyvendintas lygiateisiškumo principas ir apeliantui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prie nukentėjusiąją S. K.. Todėl nuteistojo A. L. prašymas išdėstyti nukentėjusiajai S. K. priteistos neturtinės žalos sumokėjimą lygiomis dalimis 1 metų laikotarpiui netenkinamas.
Dėl kitų klausimų
Panevėžio apygardos teismui pateiktu prašymu nuteistasis A. L. prašo, be kita ko, sugrąžinti jam asmens dokumentą – pasą (3 t., 180 b. l.).
Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu apeliantui taikomos kelios kardomosios priemonės, viena iš jų – dokumento paėmimas (iš nuteistojo buvo paimtas jam išduotas (duomenys neskelbtini) (3 t., 9–11, 13–15 b. l.)). Šios kardomosios priemonės taikymas yra pagrįstas, ji turi būti taikoma toliau ir jos reikalingumo kardomųjų priemonių tikslų kontekste nepaneigia apelianto prašyme išdėstyti argumentai. Tai, kad iš nuteistojo A. L. buvo paimtas jam išduotas asmens dokumentas – pasas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, padeda užkirsti nuteistajam kelią išvykti į užsienį ir ten pasislėpti nuo skundžiamo nuosprendžio vykdymo, o leidimas pasinaudoti paminėtu dokumentu net ir trumpam laikui bei konkretiems tikslams sąlygotų tam prieštaraujančią išvadą. Tai, kad nuteistasis A. L. dėl jam taikomos kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – laikinai patiria tam tikrų nepatogumų, yra suderinama su BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis nuteistojo padėtį baudžiamajame procese.
Be to, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – taikymą nustatė iki nuteistajam A. L. paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Tai reiškia, kad įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, apeliantui pradėjus vykdyti jam paskirtą bausmę ir panaikinus aptariamą kardomąją priemonę, nuteistajam A. L. bus sugrąžintas iš jo paimtas (duomenys neskelbtini) pasas.
Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo panaikinti nuteistajam A. L. taikomą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – ir sugrąžinti jam išduotą asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini) pasą.
Nukentėjusiosios S. K. įgaliotasis atstovas advokatas Darius Karvelis pateikė apeliacinės instancijos teismui 2026 m. balandžio 21 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2026 m. gegužės 5 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias seka, jog dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą) nukentėjusiajai S. K. buvo suteikta teisinė pagalba ir dėl šios teisinės pagalbos ji patyrė iš viso 500 Eur dydžio išlaidas. Įgaliotasis atstovas prašo šias išlaidas išieškoti (priteisti) S. K. iš apelianto A. L..
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi teisę nuspręsti iš nuteistojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato (ar jo padėjėjo), dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų priežastis yra pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą vykęs bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme. Jeigu ne nuteistojo A. L. apeliacinis skundas ir pagal jį pradėtas procesas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Pagal nuteistojo apeliacinį skundą pradėjus apeliacinį procesą nukentėjusioji galėjo pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji galėjo tai daryti per įgaliotąjį atstovą (advokatą ar jo padėjėją), o atstovą ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Bendras nukentėjusiosios patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nuteistajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju apeliantas visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji.
Iš nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusioji S. K. už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur dydžio išlaidas. Įgaliotojo atstovo darbų apimtis šio proceso metu leidžia manyti, jog atstovas atsakingai ruošėsi bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgusi į pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu. Kaip jau buvo paminėta šios nutarties 9.3. punkte, byloje esantys duomenys nerodo išimtinės itin sunkios apelianto finansinės padėties ir susidariusių labai nepalankių aplinkybių jam įvykdyti procesinį sprendimą; nuteistasis yra jaunas, sveikas, jis dirba, todėl nuteistojo turtinė padėtis ateityje turi perspektyvų gerėti.
Įvertinusi pirmiau paminėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukentėjusiajai S. K. iš nuteistojo A. L. išieško visas jos patirtas proceso išlaidas už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo apeliacinį skundą).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. gegužės 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašo priteisti (išieškoti) iš nuteistojo A. L. valstybei 187,50 Eur dydžio išlaidas, patirtas už gynėjo teisinę pagalbą nuteistajam A. L. (bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme).
Gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme byloje nebuvo duomenų apie tai, kad nuteistasis A. L. būtų susitaręs su gynėju dėl jo (apelianto) gynybos apeliacinės instancijos teisme, todėl siekdama užtikrinti teisės aktų reikalavimus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė apeliantui gynėją. Pirmiau paminėtos valstybės patirtos išlaidos už apelianto gynybą apeliacinės instancijos teisme pagrįstos byloje esančiais dokumentais. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą. Jeigu ne nuteistojo A. L. apeliacinis skundas ir pagal jį pradėtas apeliacinis procesas, valstybė nebūtų patyrusi išlaidų, susijusių su apelianto gynyba apeliacinės instancijos teisme. Įvertinęs gynybos apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, būtinas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, o kartu ir pirmiau jau aptartą nuteistojo A. L. turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos išieškoti proceso išlaidos yra objektyviai proporcingos gynėjo suteiktoms teisinėms paslaugoms ir neviršija nustatytų rekomenduojamų teisinių paslaugų įkainių. Todėl jos visa apimtimi iš apelianto išieškomos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. L. apeliacinį skundą.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo A. L.:
- valstybei 187,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) dydžio išlaidas gynėjo advokato paslaugoms (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu) apmokėti (šias proceso išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AB „Citadele“ bankas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Artea bankas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AB); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB „Urbo bankas“) (įmokos kodas 5630));
- nukentėjusiajai S. K. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio išlaidas įgaliotojo atstovo advokato paslaugoms (bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu) apmokėti.