- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-17
- Bylos Nr.
- e2-897-553/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00101-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“
- Atsakovas
- MONTUOTOJAS
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, "Serpantinas", Bilfinger Industrial Services GmbH, "Serfas", UAB Litnobiles
- Ieškovas
- Rekonstrukcinis Baltijos montažas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rywal LT“ prašymas priimti papildomą nutartį bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „MONTUOTOJAS“ nemokumo (bankroto) byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „MONTUOTOJAS“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratoriumi paskirtas M. K. (toliau – ir nemokumo administratorius). Nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2026 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-353-407/2026 palikus nepakeistą apygardos teismo nutartį.
Šalies argumentai
Bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „MONTUOTOJAS“ nemokumo administratorius 2026 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti neginčijamų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nemokumo administratorius prašė kreditorių UAB „Rywal LT“ (47,20 Eur), Ramirent Baltic AS, veikiančio per Vilniaus filialą (59,67 Eur), UAB „Serpantinas“ (890,80 Eur), UAB „Žalvaris“ (1,55 Eur), advokatų profesinės bendrijos „Constat“ (1 170,15 Eur) ir UAB „Krafts“ (10,61 Eur) finansinių reikalavimų dėl delspinigių netvirtinti, taip pat netvirtinti kreditorės Bilfinger Industrial services GmbH 533 815,05 Eur finansinio reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 16 d. nutartimi nemokumo administratoriaus prašymą patenkino – neginčijamų BUAB „MONTUOTOJAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą (iš viso 13 085 250,23 Eur) patvirtino, o nemokumo administratoriaus ginčijamų finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti į atskiras bylas.
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Rywal LT“ 2026 m. liepos 27 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties dalies, kuria buvo patvirtinti kreditorių BUAB „FERN PRODUCTION“ 132 910,96 Eur finansinis reikalavimas ir kreditorės BUAB „FERN Group“ 10 181 281,56 Eur finansinis reikalavimas. Kreditorė prašė šių reikalavimų netvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino iš dalies ir pasinaikino teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių BUAB „FERN PRODUCTION“ 132 910,96 Eur ir kreditorės BUAB „FERN Group“ 10 181 281,56 Eur finansiniai reikalavimai ir šių finansinių reikalavimų patvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti į atskiras bylas.
Šalies argumentai
Kreditorė UAB „Rywal LT“ 2026 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą nutartį ir priteisti UAB „Rywal LT“ iš BUAB „MONTUOTOJAS”, BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“ nemokumo administratorių arba bankroto proceso administravimo lėšų lygiomis dalimis 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino kreditorės UAB „Rywal LT“ prašymo priimti papildomą nutartį.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaip jau buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, kuria iš dalies buvo patenkintas kreditorės UAB „Rywal LT“ atskirasis skundas, tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų yra kilęs ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese yra paskirstomos galutiniu sprendimu, ginčą išsprendus iš esmės, o nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl kreditorių (BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“) materialiųjų teisinių reikalavimų pagrįstumo, teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra palankesnė kreditorei UAB „Rywal LT“, todėl proceso šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniais procesiniais sprendimais, atsižvelgus į bylos baigtį, išskirtose civilinėse bylose.
Anksčiau nurodytiems motyvams pagrįsti teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016 37 punkte pateiktu išaiškinimu, kad bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, kuris nepriėmė galutinio sprendimo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas galutiniu procesiniu sprendimu, atsižvelgus į bylos baigtį.
Atskirojo skundo argumentai
Kreditorė UAB „Rywal LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išspręsti iš esmės – priteisti kreditorei UAB „Rywal LT“ iš BUAB „MONTUOTOJAS“, BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“ nemokumo administratorių arba bankroto proceso administravimo lėšų lygiomis dalimis 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas (po 338,80 Eur). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, reikia atsižvelgti į tai, kad kreditorės BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“, atstovaujami nemokumo administratorių, kurių reikalavimus ginčija UAB „Rywal LT“, pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalį, turėdami net 30 dienų terminą pateikti BUAB „MONTUOTOJAS“ nemokumo administratoriui finansinį reikalavimą, neteisėtai ir laiku nepateikė visų reikalavimą pagrindžiančių dokumentų ir duomenų, o BUAB „MONTUOTOJAS“ nemokumo administratorius, neturėdamas reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, tokį reikalavimą nepagrįstai vis tiek pateikė teismui ir jo neginčijo, o prašė tvirtinti, todėl apeliantė pateikė pagrįstą atskirąjį skundą. Toks neteisėtas kreditorių ir (arba) jas atstovaujančių nemokumo administratorių, t. y profesionalių bankroto procesų dalyvių, imperatyvios pareigos nevykdymas lėmė apeliantės bylinėjimosi išlaidų susidarymą.
Apeliantei negali tekti neigiamos pasekmės bylinėjimosi išlaidų forma dėl to, kad tiek kreditorės, tiek BUAB „MONTUOTOJAS“ nemokumo administratorius nesugebėjo tinkamai ir laiku įvykdyti jiems JANĮ nustatytų pareigų. Atitinkamai, būtent kreditorėms ir nemokumo administratoriui turi tekti tokio jų neveikimo neigiamos pasekmės.
Bylinėjimosi išlaidos turi būti vertinamos atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurios egzistavo jų atsiradimo metu. Vien tai, kad kreditorės vėliau (naujų, anksčiau neteisėtai vengtų teikti įrodymų pagrindu) visgi įrodytų finansinius reikalavimus arba jų dalį, tai nereiškia, jog iki tol neįrodyto finansinio reikalavimo pagrįstas ginčijimas neturi būti kompensuotas, priteisiant apeliantei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bankrutuojančių juridinių asmenų bankroto proceso administravimo išlaidų, viena vertus, atlygintų tokias išlaidas UAB „Rywal LT“ apeliantei, tačiau tuo pat metu sumažintų jos finansinio reikalavimo patenkinimo galimybę, nes, sumažėjus tokių įmonių turto masei priteistų bylinėjimosi išlaidų apimtimi, tiek pat sumažėtų turto masė, kuri skiriama kreditorių, įskaitant apeliantės, reikalavimų patenkinimui, o tai neatitiktų visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo.
Vien tai, kad ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo dar nėra galutinai išspręstas, savaime nepanaikina galimybės teismui išspręsti klausimą dėl iki šiol patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, ypač kai jų atsiradimo priežastys jau yra objektyviai nustatytos ir nepasikeis. Apeliantės atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 16 d. nebuvo nepagrįstas ar perteklinis. Priešingai, jo pateikimą lėmė objektyvi situacija, kai itin didelės apimties kitų kreditorių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti jų pagrįstumo tinkamai neištyrus dėl nemokumo administratorių aplaidumo.
Teismas taip pat nepagrįstai neįvertino priežasties teorijos, t. y. dėl kieno procesinio elgesio bei kokių aplinkybių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija yra tiesioginė nemokumo administratorių pareigų nevykdymo pasekmė, kurios išvengti apeliantė galėjo tik pateikdama atskirąjį skundą ir patirdama bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2026 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtino BUAB „MONTUOTOJAS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, antros eilės kreditorių BUAB „FERN PRODUCTION“ 132 910,96 Eur ir kreditorės BUAB „FERN Group“ 10 181 281,56 Eur finansinius reikalavimus. Kreditorė UAB „Rywal LT“, nesutikdama su šia nutarties dalimi, 2026 m. liepos 27 d. pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino iš dalies ir pasinaikino teismo 2026 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“ finansiniai reikalavimai ir bei jų patvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti į atskiras bylas. Kreditorė UAB „Rywal LT“ kreipėsi į teismą, prašydama priimti papildomą nutartį ir priteisti UAB „Rywal LT“ iš BUAB „MONTUOTOJAS”, BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“ nemokumo administratorių arba bankroto proceso administravimo lėšų lygiomis dalimis 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Apskųsta nutartimi pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė.
Apeliantė, nesutikdama su apskųsta nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad kreditorės BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“, atstovaujamos profesionalių subjektų (nemokumo administratorių), ir pati bankrutuojanti UAB „MONTUOTOJAS“ (jos nemokumo administratorė) yra atsakingos, jog apeliantė patyrė bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, kadangi pateikė teismui tvirtinti nepatikrintus bei įrodymais nepagrįstus finansinius reikalavimus. Anot apeliantės, jau šioje proceso stadijoje yra aiškios bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys, kurios nesikeis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti papildomą nutartį ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą (nutartį) (CPK 277 straipsnis). Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 277 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims. Tokia pirmosios instancijos teismo teisė įstatyme numatyta atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, kadangi, teismui realizavus teisę pačiam pasinaikinti skundžiamą nutartį, tam tikrais atvejais gali būti išvengta su apeliaciniu procesu susijusių laiko ir finansinių sąnaudų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092-823/2018, 11 punktas).
CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas, apeliacinės instancijos teisme – apeliacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas, kasaciniame teisme – kasacinio skundo reikalavimo išsprendimo rezultatas. Bylinėjimosi išlaidos, susidariusios atitinkamos instancijos teisme, paskirstomos pagal bylos išsprendimo ta konkrečia instancine tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra procesinio teisinio pobūdžio. Šio reikalavimo pagrįstumą lemia materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas. Tai reiškia, kad, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma dėl procesinio pobūdžio reikalavimo ir dėl jo pagrįstumo sprendžiama įvertinus materialinių teisinių reikalavimų patenkinimo ar nepatenkinimo faktą. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kuria apygardos teismas pasinaikino 2026 m. liepos 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtino kreditorių BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“ finansinius reikalavimus ir jų patvirtinimo klausimą išskyrė nagrinėti į atskiras civilines bylas, negali būti laikoma materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesne kuriai nors proceso šaliai. Aptariama nutartimi nebuvo priimtas joks galutinis procesinis sprendimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų, o šis klausimas išskirtas nagrinėti į atskiras civilines bylas. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1004-934/2023, 18 punktas; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023, 24 punktas). Dėl to sutiktina su apskųstos nutarties motyvu, kad dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atskirojo skundo parengimą pirmosios instancijos teismas pasisakys, iš esmės išnagrinėjęs klausimą dėl BUAB „FERN PRODUCTION“ ir BUAB „FERN Group“ finansinių reikalavimų patvirtinimo.
Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliante, teigiančia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti apeliantės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, kadangi jau šiame proceso etape yra aiškios jų susidarymo priežastys, t. y. dėl kokių proceso dalyvių veiksmų buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pritariant tokiai apeliantės pozicijai, būtų paneigtas kertinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių principas, t. y. kad „pralaimėjęs moka“. Civilinis procesas susideda iš atskirų, tarpinių procesinių veiksmų. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo to konkretaus tarpinio procesinio veiksmo rezultato. Priešingai, įstatymo leidėjas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sieja su materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatu (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-979-450/2020, 24 punktą). Atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokant už advokato paslaugas parengiant 2026 m. liepos 27 d. atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas pagrįstai bus išspręstas, atsižvelgus į galutinę klausimo išsprendimo baigtį, o ne į tarpinio procesinio veiksmo rezultatą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti papildomą teismo procesinį sprendimą, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.