- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- e2-353-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00101-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Trečiasis asmuo
- Bilfinger Industrial Services GmbH
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Bilfinger Industrial Services GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „MONTUOTOJAS“ iškelta bankroto byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti UAB „MONTUOTOJAS“ bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė yra skolinga pareiškėjai 39 175,34 Eur sumą pagal tarp šalių sudarytą 2023 m. vasario 1 d. paslaugų teikimo sutartį. Ieškovei pareikalavus, atsakovė pateikė finansinę ataskaitą 2025 m. lapkričio 5 d., iš kurios matyti, jog atsakovė yra nemoki. UAB „MONTUOTOJAS“ su pareiškimu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi, be kita ko, UAB „MONTUOTOJAS“ iškėlė bankroto bylą.
3. Teismas iš pateiktų finansinės apskaitos dokumentų nustatė, kad tiek 2025 m., tiek 2026 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę. Iš ieškovės pateikto 2026 m. sausio 22 d. kreditorių sąrašo matyti, jog bendrovė turi 226 kreditorius, kurių bendra reikalavimų suma siekia 18 307 115,84 Eur sumą, iš kurios pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro 17 430 829,66 Eur.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovės pateiktus argumentus ir duomenis apie turto ir įsipareigojimų santykį, iš viešųjų registrų gautus duomenis, padarė išvadą, kad UAB „MONTUOTOJAS“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių, šiuo metu yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Pareiškėjas Bilfinger Industrial Services GmbH atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėjas yra vienas iš didžiausių UAB „MONTUOTOJAS“ kreditorių, kuris nepriklauso tai pačiai įmonių grupei. Pareiškėją ir UAB „MONTUOTOJAS“ siekia rangos teisiniai santykiai, ši sutartis nėra nutrūkusi ir pareiškėjas yra suinteresuotas šią sutartį tęsti. Pareiškėjas yra suinteresuotas UAB „MONTUOTOJAS“ gyvybingumo išsaugojimu ir galimybėmis mokumo problemas spręsti kitu, ne bankroto būdu.
5.2. UAB „MONTUOTOJAS“ jau ne kartą siekė inicijuoti nemokumo bylos iškėlimą, tačiau apie tai pareiškėjo tinkamai neinformavo taip, kaip numato JANĮ 8 straipsnio nuostatos. Tuo pagrindu viena bankroto byla jau buvo nutraukta, tačiau vėliau kreditorius nebuvo informuotas apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi UAB „MONTUOTOJAS“ tinkamai nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėti pašto siuntos duomenys yra neegzistuojantys.
5.3. Šią civilinę bylą fiktyviai pateikė kreditorė UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“, kad būtų išvengta privalomos kreditorių informavimo tvarkos.
5.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, apsiribojo tik formaliu finansinių rodiklių bei viešųjų registrų duomenų analize, tačiau neištyrė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie realią UAB „MONTUOTOJAS“ finansinę būklę ir galimą (ne)mokumą. Turėjo būti ne formaliai įvertinti balanso duomenys, bet reali bendrovės finansinė situacija. Taip pat turi būti įvertinti ne tik pradelsti įsipareigojimai ir balansinė turto vertė, bet ir juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdis, rezultatai, perspektyvos, debitorinių reikalavimų dydis, struktūra ir realios jų atgavimo galimybės. UAB „MONTUOTOJAS“ šiuo metu turi 73 darbuotojus, kuriems moka darbo užmokestį, kas suponuoja tęstinę veiklą generuojančią pajamas.
5.5. Vidinės įmonių grupės skolos, kurios galimai yra subordinuotos, nėra kliūtis tolimesniam veiklos vykdymui, jeigu tokia veikla yra perspektyvi. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino esminių aplinkybių, susijusių su UAB „MONTUOTOJAS“ faktine turtine padėtimi, grupės įmonių vidinių įsipareigojimų realumu ir struktūra bei veiklos tęstinumo galimybėmis, nagrinėta byla laikytina neatskleista iš esmės. Todėl egzistuoja teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
6. Kreditorė UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
6.1. Pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išreiškė savo valią ir siekė ginti savo interesus. Pareiškėja tinkamai inicijavo nemokumo procesą pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnį.
6.2. Bendrovės įsipareigojimai beveik 5 mln. viršija turimo turto vertę. Tuo tarpu pradelstų skolų suma siekia virš 17 mln. Tokie neigiami rodikliai negali būti vertinami kaip laikini finansiniai sunkumai. Bendrovė patraukta atsakove trejose bylose dėl skolos priteisimo, bendrovės turtas yra areštuotas, bendrovė nevykdo savo prievolių kreditoriams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog UAB „MONTUOTOJAS“ yra nemoki.
Šalies argumentai
6.3. Apeliantė nesiūlo pradėti restruktūrizavimo proceso, o prašo iš naujo nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Delsimas iškelti bankroto bylą kreditoriai gali patirti žalos.
Atsiliepimas
7. UAB „MONTUOTOJAS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
7.1. UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“ yra juridinis asmuo, nepriklausantis įmonių grupei, kuriai priklauso UAB „MONTUOTOJAS“. UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“ yra UAB „MONTUOTOJAS“ kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, taigi jis patenka į JANĮ 4 straipsnyje nustatytą asmenų ratą, turinčių teisę inicijuoti nemokumo procesą. Atitinkamai pareiškėja, kaip kreditorė, laikydamasi JANĮ 9 straipsnyje nustatyto reglamentavimo, tinkamai inicijavo UAB „MONTUOTOJAS“ nemokumo procesą. Apeliantė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šias aplinkybes.
7.2. Apeliantė klaidina teismą, kad pašto siunta, kuria jai buvo pranešta apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, neegzistuoja. Siunta buvo išsiųsta naudojantis SAMUS kurjerių paslaugomis, todėl Lietuvos pašto siuntų sistemoje šios siuntos numerio nebuvo; siunta buvo įteikta kreditorei 2026 m. sausio 28 d.
7.3. Duomenys, kad UAB „MONTUOTOJAS“ susiduria su finansiniais sunkumais, apeliantei buvo žinomi dar 2025 m. lapkričio mėnesį, kai UAB „MONTUOTOJAS“ direktorė informavo apeliantę, kad UAB „MONTUOTOJAS“ neatitinka reikalavimų, būtinų neteisminės bankroto procedūros vykdymui bei pranešė, jog pateikė prašymą dėl teisminės bankroto procedūros inicijavimo 2025 m. lapkričio 10 d. 2026 m. sausio mėnesį apeliantė buvo informuota, kad tolesnis sutarties vykdymas nėra galimas. Galiausiai, 2026 m. vasario 16 d. UAB „MONTUOTOJAS“ ir apeliantė pasirašė susitarimą, kuriame aiškiai nurodyta, kad nuo 2026 m. sausio 19 d. UAB „MONTUOTOJAS“ nebegalėjo tęsti vamzdžių segmentų surinkimo darbų, skirtų projektui vykdyti.
7.4. Apie tai, kad su finansiniais sunkumais susiduria visa įmonių grupė buvo skelbiama viešai.
7.5. Apeliantė ilgą laiką žinojo apie UAB „MONTUOTOJAS“ finansinius sunkumus, tačiau nei savarankiškai, nei su kitais kreditoriais neteikė konkrečių pagalbos pasiūlymų, nesiekė finansinių problemų spręsti kitu būdu.
7.6. Aplinkybė, ar tam tikri kreditorių reikalavimai yra subordinuoti kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, neturi reikšmės mokumo vertinimui. Tai nepanaikina UAB „MONTUOTOJAS“ įsiskolinimo fakto bei nesumažina turimų skolų dydžio.
7.7. Atsakovė nuosekliai atleidžia darbuotojus, 2026 m. kovo 18 d. duomenimis, UAB „MONTUOTOJAS“ turėjo 58 darbuotojus, darbuotojams paskelbtos prastovos; 2026 m. sausio 21 d. kreditorių (darbuotojų) sąrašo duomenimis, UAB „MONTUOTOJAS“ buvo skolinga 604 800,64 Eur darbuotojams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų, naujų įrodymų priėmimo ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Tiek apeliantė, tiek UAB „MONTUOTOJAS“ apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus dokumentus, reikšmingus bylos išnagrinėjimui.
11. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujai pateiktais dokumentais apeliantė siekė paneigti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą, o atsakovė, pateikusi papildomus dokumentus, atsikirto į atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad šalys turėjo galimybę dėl pateiktų papildomų dokumentų pasisakyti, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atitinkamai, tiek apeliantės, tiek UAB „MONTUOTOJAS“ naujai teikiamus įrodymus priima.
13. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis, kuria UAB „MONTUOTOJAS“ iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, o pradelsta finansinių įsipareigojimų suma siekia 17 430 829,66 Eur. Teismas sprendė, kad UAB „MONTUOTOJAS“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir šiuo metu yra nemoki; UAB „MONTUOTOJAS“ pareiškė, kad yra nemoki. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas UAB „MONTUOTOJAS“ finansinę būklę įvertino neišsamiai – nenagrinėjo realaus turto ir įsipareigojimų santykio, nevertino įmonės gyvybingumo. Be to, nepagrįstai priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi nebuvo įgyvendinta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.
Dėl privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos laikymosi
14. JANĮ 8–9 straipsniuose įtvirtinta nemokumo (restruktūrizavimo) procese taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 16 punktas). Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Šios nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 17 punktas).
15. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie ketinimą kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo, todėl buvo pažeista ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka; jis yra suinteresuotas išsaugoti įmonę ir toliau tęsti bendradarbiavimą su ja. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad bankroto procesą inicijavo UAB „MONTUOTOJAS“ kreditorė UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“. Nemokumo bylos iškėlimo tvarką, kai ją incijuoja kreditorius, nustato JANĮ 9 straipsnis. Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta kreditoriaus teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kreditorius turi apie tai informuoti skolininką ir suteikti jam galimybę įvykdyti prievolę (JANĮ 9 straipsnis). Kreditorius, inicijuodamas nemokumo procesą, turi pateikti duomenis, pagrindžiančius jo reikalavimą, ir duomenis, patvirtinančius, kad prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, t. y. kreditoriaus reikalavimo teisė yra pradelsta (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Kai skolininkas per kreditoriaus nustatytą terminą neįvykdo kreditoriaus reikalavimo teisės arba nesudaro susitarimo dėl pagalbos (JANĮ 9 straipsnis), laikoma, kad atsirado teisinis pagrindas kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ši JANĮ 9 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įgyvendinta tinkamai. Kreditorė neturi pareigos pranešti kitiems skolininkės kreditoriams apie ketinamą inicijuoti procesą.
17. Apeliantė atskirajame skunde įrodinėja, kad UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“ inicijavo nemokumo procesą tam, kad UAB „MONTUOTOJAS“ išvengtų pranešimo kreditoriams apie ketinamą kelti bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad vien faktas, jog UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“ pranešimas skolininkei UAB „MONTUOTOJAS“ buvo įteiktas pasirašytinai, nereiškia išankstinio susitarimo pradėti nemokumo procedūras ir siekio išvengti pranešimo kreditoriams siuntimo. Aplinkybė, kad UAB „MONTUOTOJAS“ anksčiau siekė nemokumo bylos iškėlimo, tačiau pareiškimą buvo atsisakyta priimti dėl to, kad nesilaikyta ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, savaime nepaneigia fakto, kad kiti kreditoriai galėjo savarankiškai apsispręsti teikti pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Neįrodytas joks UAB „Rekonstrukcinis Baltijos montažas“ ir UAB „MONTUOTOJAS“ sąsajumas, leidžiantis spręsti apie kokius nors nesąžiningus šalių ketinimus, siekiant išvengti JANĮ nustatytų nemokumo inicijavimo procedūrų.
18. Kita vertus, UAB „MONTUOTOJAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą paneigė faktą, kad apeliantė nebuvo informuota apie UAB „MONTUOTOJAS“ finansines problemas ir ketinamą inicijuoti nemokumo bylą: pranešimas apie ketinamą kelti bankroto bylą apeliantei oficialiai buvo įteiktas registruotąja pašto siunta per SAMUS kurjerių tarnybą 2026 m. sausio 28 d. Iki šios datos apeliantė taip pat nedviprasmiškai elektroniniais laiškais buvo informuota apie UAB „MONTUOTOJAS“ finansines problemas ir jų sprendimą neteisminio bankroto tvarka bei tolesnių galimybių vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį nebuvimą. Nenustatyta, kad tarp apeliantės ir UAB „MONTUOTOJAS“ buvo siekiama sudaryti susitarimą dėl pagalbos; kita vertus UAB „MONTUOTOJAS“ nėra įpareigota priimti bet kokių pagalbos pasiūlymų, taip pat šalys nėra įpareigotos pasiekti abi šalis tenkinantį susitarimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo laikyti, kad šiuo atveju nebuvo įgyvendinti visi privalomos ikiteisminės procedūros tikslai ir išnaudotos visos priemonės susitarimui dėl pagalbos pasiekti. Be to, apeliacinės instancijos teismas reikšminga laiko ir tai, kad JANĮ nustato galimybę iš bankroto pereiti į restruktūrizavimo procesą, taip pat sudaryti taikos sutartį. Todėl, jeigu apeliantas realiai yra suinteresuotas, kad UAB „MONTUOTOJAS“ veikla būtų tęsiama, jis nėra praradęs teisinės galimybės derėtis dėl kitų (kitokių) UAB „MONTUOTOJAS“ finansinių problemų sprendimo galimybių.
Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų
19. Apeliantė laiko, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo UAB „MONTUOTOJAS“ finansinę būklę, nevertino fakto, kad 13 mln. Eur skolų susidarė tarp susijusių asmenų, taip pat nevertino įmonės veiklos perspektyvų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiais atskirojo skundo argumentais sutikti.
20. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, bankroto bylos iškėlimo metu nėra vertinamos juridinio asmens veiklos perspektyvos, kai juridinis asmuo su bankroto bylos iškėlimu sutinka.
21. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumento, kad vidinės įmonių grupės skolos, kurios galimai yra subordinuotos, nėra kliūtis tolimesniam veiklos vykdymui, jeigu tokia veikla yra perspektyvi, pažymėtina, kad įmonių grupę identifikuoja du požymiai – grupės narių pliuralizmas ir įmones siejantys kontrolės ar vieningo valdymo ryšiai. Šie požymiai lemia, kad įmonių grupių reguliavimas įvairiose šalyse gali būti paremtas viena iš dviejų doktrinų: 1) grupės įmonių atskirumo doktrina ir 2) vieno verslo subjekto doktrina (UNCITRAL. Legislative Guide On Insolvency Law. Part III: Treatment of Enterprise Groups in Insolvency. New York, 2012, p. 16). Pati įmonių grupė, būdama verslo organizacijos forma, nėra teisės subjektas nė vienoje teisinėje sistemoje (Papijanc, V. Įmonių grupės teisinio reguliavimo aspektai: samprata ir požymiai. Jurisprudencija, 2007 Nr. 4 (94), p. 82).
22. Įmonių atskirumo doktrina grindžiama nuostata, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis. Ši doktrina paremta ribota akcininkų atsakomybe ir įmonės valdymo organų fiduciarinėmis pareigomis tik konkrečiai įmonei. Šiuo atveju motininė įmonė yra traktuojama kaip akcininkė, kuri rizikuoja tik turimų akcijų verte ir neatsako už dukterinės įmonės įsipareigojimus. Įmonių atskirumas reiškia, kad įmonė įgyja savo teises ir pareigas, nepriklausomai nuo to, kas valdo jos akcijas ir ar ji priklauso įmonių grupei. Įmonės įsipareigojimai yra jos skolos ir grupės įmonių turtas negali būti naudojamas kitos įmonės skoloms padengti. Įmonės sudarytos sutartys automatiškai neįtraukia kitų grupės įmonių. Motininė įmonė negali nepaskirstyto dukterinės įmonės pelno laikyti savo pelnu (UNCITRAL. Legislative Guide On Insolvency Law. Part III: Treatment of Enterprise Groups in Insolvency. New York, 2012, p. 16). Lietuvos civilinėje teisėje įmonių grupių reguliavimas yra paremtas grupės įmonių atskirumo doktrina, kuri reiškia, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-380-330/2023).
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria UAB „MONTUOTOJAS“ atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomiems argumentams, kad UAB „MONTUOTOJAS“ skolos susijusiems asmenims yra reikšmingos vertinant įmonės mokumą. Atskirajame skunde keliamos dvejonės dėl šių paskolų realumo yra susijusios su sandorių vertinimu, kuris nėra atliekamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, todėl atskirajame skunde reiškiamos dvejonės, kad, galimai, UAB „MONTUOTOJAS“ skolos yra mažesnės nei yra nurodyta balansuose ar jos nėra reikšmingos nemokumo kontekste, nėra teisiškai reikšmingos. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie klausimai galės būti keliami bankroto bylos nagrinėjimo metu.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.