- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-1033-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00669-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“
teismo posėdyje apeliacine rašytine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ vadovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ vadovo A. J. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrima“ vadovas A. J. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“; nustatyti administravimo išlaidų sąmatą bei einamiesiems mokėjimams skirtą sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad pareiškimas dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pakartotinis. Pareiškimus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pareiškėjas teikia praėjus nedaug laiko nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą.
4. Teismas pažymėjo, jog įmonė turi daug kreditorių su ilgą laiką pradelstais įsipareigojimais. Įsipareigojimai nėra išieškomi net pagal teismo priimtus sprendimus. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kelių mėnesių laikotarpyje priežastys, lėmusios teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą, negalėjo būti pašalintos. Teismo vertinimu, esminių naujų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareiškime nėra nurodyta.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad pakartotinai pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrima“ yra vertintinas kaip tapatus jau išnagrinėtam Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Todėl teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas UAB „Agrima“ direktorius A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, turėdamas pareigą įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, jų visiškai nevertino. Nutartis buvo priimta per itin trumpą laiką, o joje nurodyti motyvai yra neaiškūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, nenurodoma, kokiomis aplinkybėmis remiantis teismas atsisako priimti pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tokiu būdu teismas nevykdė pareigos tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylai reikšmingas aplinkybes bei priimti motyvuotą nutartį.
6.2. Teismas nevertino pateiktų taikos sutarčių. UAB „Agrima“ sudarė taikos sutartis su dviem kreditoriais, kurių reikalavimo sumos dydis yra apytiksliai 650 000 Eur. Ši aplinkybė esmingai keičia UAB „Agrima“ įsipareigojimų struktūrą, kadangi nurodyta suma nebegali būti laikoma pradelsta. UAB „Agrima“ kreditoriai, kurių reikalavimo dydis yra 301 505, 25 Eur, suteikė finansinę pagalbą ir sutiko išdėstyti skolas bei pritarti restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Be to, dauguma UAB „Agrima“ kreditorių pritaria restruktūrizavimo procesui, o priešingos pozicijos laikosi tik vienintelis kreditorius AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
8. Byloje ginčas kilo dėl pareiškimo dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Apeliantas atskiruoju skundu tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia. Atsižvelgiant į apelianto atskirajame skunde suformuotas bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas (faktinį skundo pagrindą ir dalyką), nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pagrindų bei pareiškimų iškelti ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylas nagrinėjimo tvarkos aiškinimo ir taikymo.
Dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo pagrindų ir tvarkos
9. Juridinių asmenų nemokumo problemos sprendžiamos restruktūrizavimo ar bankroto būdu. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens restruktūrizavimo procesas yra visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
10. Nemokumo (restruktūrizavimo) bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo klausimus reglamentuoja CPK, o išimtis iš bendrųjų civilinį procesą reglamentuojančių taisyklių nustato JANĮ. Nemokumo (restruktūrizavimo) byloje JANĮ laikomas specialiu teisės aktu (lot. lex specialis) CPK atžvilgiu.
11. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad nemokumo proceso inicijavimo sąlygos turi palengvinti pareiškimo vertinimą teisme ar kitoje institucijoje, sumažinti jo sudėtingumą ir leisti tokį sprendimą priimti laiku bei sumažinti proceso išlaidas, padidinti jo skaidrumą, nuspėjamumą. Todėl nemokumo proceso inicijavimo sąlygos ir jų taikymas turi būti operatyvus, aiškus ir nuspėjamas nemokumo proceso dalyviams. Pripažįstama, kad teismas gali atmesti prašymą dėl nemokumo proceso inicijavimo, jei siekiama netinkamai pasinaudoti nemokumo procesu ar egzistuoja teisinės ar faktinės priežastys, susijusios su draudimu inicijuoti nemokumo procesą (žr. UNCITRAL Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 57–59).
12. Nemokumo proceso inicijavimas pradedamas juridinio asmens arba kreditoriaus pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Ikiteisminė nemokumo problemų sprendimo tvarka reglamentuojama JANĮ 8–9 straipsniuose. Šios ikiteisminės tvarkos tikslas – suteikti galimybę skolininkui ir jo kreditoriams taikiai išspręsti skolininko nemokumo problemas, o to nepavykus padaryti – kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. JANĮ 16 straipsnyje reglamentuojami teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo pagrindai.
13. Nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimui kaip ir visam nemokumo procesui taikomas veiksmingumo reikalavimas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas turi būti sprendžiamas operatyviai, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą. Be to, remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, būtent teismas turi pareigą užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, šį klausimą turi spręsti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio proceso tikslus, veiksmingumo reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
14. JANĮ taip pat reglamentuojami kai kurie specialūs prašymų dėl juridinių asmenų nemokumo bylų iškėlimo nagrinėjimo klausimai. Šio įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu (3 dalis); jeigu pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas (4 dalis).
15. Sistemiškai aiškinant minėtas JANĮ nuostatas dėl juridinių asmenų nemokumo bylos iškėlimo ir nemokumo proceso veiksmingumo tikslo, galima teigti, kad tais atvejais, kai teismui pateikiamas prašymas dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tokie prašymai privalo būti nagrinėjami kartu. Tokiu būdu teismas, vertindamas pateiktus prašymus kartu, užtikrina veiksmingą nemokumo ginčų sprendimą, skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą bei lygiateisiškumą. Be to, toks pareiškimų dėl nemokumo procesų inicijavimo vertinimas yra operatyvus, aiškus ir nuspėjamas nemokumo proceso dalyviams. Teismas, įvertinęs prašymus dėl to paties juridinio asmens bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pateiktus duomenis ir šalių argumentus, gali nuspręsti, kokiu būdu (restruktūrizavimo ar bankroto) veiksmingiau būtų spręsti kilusias juridinio asmens nemokumo problemas. Taip pat toks pateiktų pareiškimų iškelti ir bankroto, ir restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas kartu padeda išvengti tų pačių aplinkybių skirtingo vertinimo ir prieštaringų sprendimų priėmimo.
Dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylų iškėlimo atribojimo sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimą
16. Praktikoje gali susiklostyti situacija, kai dėl to paties juridinio asmens yra pateiktas pareiškimas iškelti bankroto ir restruktūrizavimo bylą. JANĮ tiesiogiai nereglamentuojama tokių pareiškimų nagrinėjimo eiliškumo tvarka, kai tuo pačiu metu gaunami pareiškimai dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į nemokumo sistemos tikslus.
17. Aiškinant JANĮ, kuris pakeitė nemokumo ginčų nagrinėjimo sistemą, tikslinga įvertinti ir šio teisės akto parengiamuosius darbus. Iš JANĮ parengiamųjų darbų matyti, kad šiuo įstatymu siekiama didinti nemokumo procesų efektyvumą ir sudaryti sąlygas išsaugoti gyvybingą verslą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje (žr. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto 2018 m. spalio 23 d. aiškinamąjį raštą Nr. XIIIP-2777-XIIIP-2789).
18. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė toliau funkcionuos kaip verslo subjektas, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1790-330/2018).
19. Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai teismui pateikiami pareiškimai dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas, visų pirma, turi spręsti, ar nėra pagrindų iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą. Tik nustatęs aplinkybes, dėl kurių restruktūrizavimo byla negali būti iškeliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalis), teismas sprendžia dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu užtikrinamas restruktūrizavimo kaip prioritetinio nemokumo problemų sprendimo būdo taikymas, sudaromos galimybės esant įstatyme nustatytiems pagrindams įmonėms atkurti mokumą. Sprendžiant nemokumo bylos iškėlimo klausimus, turi būti taikoma nuosekliai formuojama teismų praktika, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei (skolininkei), t. y. apribojama jos veikla (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
21. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimo, kai teismui pateiktas prašymas dėl to paties juridinio asmens bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo, visų pirma, turi spręsti, ar nėra restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų. Teismui nusprendus, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrindų nėra, jis turi spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Dėl pareiškimo iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą nagrinėjimo
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui UAB „Agrima“ direktorius A. J. pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti, nustatęs, kad UAB „Agrima“ direktoriaus A. J. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Agrima“ yra tapatus jau anksčiau teiktiems ir išnagrinėtiems pareiškimams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
23. Iš teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme sprendžiamas UAB „Agrima“ bankroto bylos iškėlimo klausimas pagal įmonės kreditoriaus prašymą (civilinė byla Nr. eB2-2725-275/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi UAB „Agrima“ iškėlė bankroto bylą. Ši nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, skundžiamą nutartį panaikino ir klausimą dėl bankroto bylos UAB „Agrima“ iškėlimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
24. Taigi šiuo metu pirmosios instancijos teismas nagrinėja UAB „Agrima“ bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal vieno iš įmonės kreditorių prašymą, o pati įmonė siekia spręsti savo mokumo problemas restruktūrizavimo būdu. Remdamasis JANĮ 15 straipsnio 3 dalimi ir jos sisteminiu aiškinimu su kitomis JANĮ nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turi spręsti pareiškimą dėl UAB „Agrima“ bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo kartu.
25. Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pakartotinio pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos pateikimo nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika dėl pakartotino kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Agrima“ nepateikė esminių naujų duomenų, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo bylos priėmimo.
26. Remiantis teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, pareiškimai dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo teikiami ne vieną kartą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-595-241/2020, spręsdamas dėl Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo, nustatė, kad palyginus ankstesnio (2019 m. gruodžio 11 d.) ir pateikto nagrinėjamoje byloje pareiškimų turinį matyti, kad abiejuose pareiškimuose nurodomos pasikeitusios aplinkybės grindžiamos analogiškais faktiniais argumentais – nurodoma, kad remiantis UAB „Latmas“ 2018 m. lapkričio 28 d. turto vertinimo išvada iš naujo įvertintas įmonės turtas ir sudarytas naujas balansas, pagal kurį įmonės finansinė padėtis ženkliai geresnė, įmonė nebelaikytina nemokia; taip pat nurodoma, jog 2020 m. sezonui sudarytos 2019 m. lapkričio 28 ir 29 d. sutartys, didinančios įmonės pajamas; aptariama, kad ženkliai viršytos 2019 m. pajamų prognozės (ši aplinkybė įvertinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje); atlikti struktūriniai pokyčiai – nuo 13 iki 12 sumažintas darbuotojų skaičius; optimizuotos išlaidos. Minėta nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
27. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2020 m. gegužės 12 d. pareiškime dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytos naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos teikiant ankstesnius pareiškimus dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime nurodyta, kad UAB „Agrima“ su kreditoriais, kurių reikalavimo suma sudaro beveik 650 000 Eur, sudarė penkias taikos sutartis, kuriomis susitarė civilines bylas nutraukti bei atidėti piniginių prievolių vykdymo terminus, įmonės kreditoriai, kurių reikalavimo suma sudaro 301 505,25 Eur, suteikė įmonei pagalbą ir susitarė dėl skolos išdėstymo bei pritaria restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Be to, įmonė sudarė sutartį tarpinio finansavimo sutartį, kurios pagrindu ji užsitikrino papildomą iki 75 000 Eur finansavimą. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
28. Vertinant pareiškime dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytų argumentų pagrįstumą ir realumą, matyti, kad įmonė aktyviai siekia susitarti su savo kreditoriais, vykdyti veiklą. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-901-781/2020 patvirtino ieškovės N. E. ir atsakovės UAB „Agrima“ sudarytą taikos sutartį dėl įmonės 119 803,25 Eur skolos sumokėjimo atidėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d.; Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-634-781/2020 patvirtino tarp ieškovo S. R. ir atsakovų UAB „Agrima“, A. J., bei V. K. sudarytą taikos sutartį dėl 535 526,11 Eur skolos sumokėjimo atidėjimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. Prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pridėtame restruktūrizavimo plane nurodyti ir kiti kreditoriai, kurie suteikia pagalbą įmonei, sutikdami išdėstyti mokėjimus. Šios aplinkybės rodo, kad UAB „Agrima“ kreditoriai yra linkę pratęsti UAB „Agrima“ prievolių vykdymo terminus ir teigiamai vertina įmonės veiklos perspektyvas.
29. Taip pat reikšminga aplinkybe, kurios neįvertino pirmosios instancijos teismas, laikytina ir tai, kad prie pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikta 2020 m. gegužės 5 d. paskolos sutartis tarp UAB „3Ri“ ir UAB „Agrima“, pagal kurią UAB „3Ri“ įsipareigojo suteikti UAB „Agrima“ 75 000 Eur paskolą. Ši paskola apibrėžta kaip tarpinis juridinio asmens finansavimas pagal JANĮ 2 straipsnio 20 dalį. Ši aplinkybė rodo, kad UAB „Agrima“ siekia išlaikyti savo gyvybingumą, tęsti ūkinę komercinę veiklą ir vykdyti restruktūrizavimo procesą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „Agrima“ kreditorių pozicijos dėl įmonės restruktūrizavimo galimybės.
30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Agrima“ direktoriaus A. J. pateiktame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo yra nurodytos iš esmės naujos, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo vertintos sprendžiant ankstesnius pareiškimus dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kiti apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai (dėl CPK 185, 270 straipsnių pažeidimo) neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl atskirai nėra vertinami.
Dėl bylos baigties
31. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Kadangi apygardos teismas yra kompetentingas spręsti nemokumo bylos iškėlimo klausimą (JANĮ 15 straipsnio 1 dalis), pareiškimo dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas.
32. Grąžinus klausimą dėl pareiškimo dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėti iš naujo, šį klausimą pirmosios instancijos teismas turi spręsti kartu su nagrinėjamu pareiškimu dėl UAB „Agrima“ bankroto bylos iškėlimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo UAB „Agrima“ direktoriaus A. J. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.