- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-19
- Bylos Nr.
- e2-595-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00002-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ vadovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1295-643/2020, kuria pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ vadovo A. J. pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsisakyta priimti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrima“ vadovas A. J. kreipėsi į teismą su prašymu iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą; restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Mokumo valdymo sprendimai“, nustatyti administravimo išlaidų sąmatą bei einamiesiems mokėjimams skirtiną sumą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Agrima“ iškėlimo atsisakė priimti, kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir pareiškimo dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
5. Teismas, remdamasis LITEKO duomenimis, nustatė, kad pareiškimas dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pakartotinis. Pakartotinius pareiškimus pareiškėjas teikia praėjus nedaug laiko nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą, įsiteisėjimo, t. y. antrą kartą kreipėsi praėjus 13 dienų nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo, o trečią pareiškimą pateikė praėjus 14 dienų nuo Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pakartotinį pareiškimą. Teismas sprendė, jog nepraėjus nei mėnesiui po teismo atlikto UAB „Agrima“ būklės įvertinimo, objektyviai negalėjo būti pašalintos priežastys, lėmusios teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą. Tokių esminių aplinkybių nenurodyta ir pareiškime.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą, teisėtumą, konstatavo UAB „Agrima“ nemokumą ir tokios būklės nuolatinį, o ne laikiną pobūdį. Jokių esminių naujų aplinkybių, galinčių lemti kitokį įmonės būklės vertinimą, pareiškėjas su nauju pareiškimu nepateikė.
7. Teismas, aptaręs nurodytinus duomenis teikiant naują pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nustatė, kad iš esmės vienintelis naujas pareiškėjo argumentas yra susijęs su Rato kredito unijos sutikimu refinansuoti UAB „Agrima“ įsiskolinimą kreditoriui AS „Citadele banka“ (2019 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. CS2019-806), kurį pareiškėjas laiko pakankamu ir užtikrinančiu restruktūrizavimo bylos perspektyvumą. Teismas pažymėjo, kad raštas tėra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip kredito unijos įsipareigojimas, todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip iš esmės pakeitusi UAB „Agrima“ būklę, lyginant ją su teismų jau įvertinta. Teismas nurodė, kad absoliuti dauguma pareiškimo argumentų yra susiję su ankstesniais teismų sprendimais jau įvertinto laikotarpio analize (2016–2019 m.), tačiau pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, atsiradusių po teismų įvertinimo (tiek atsisakant iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą, tiek atsisakant priimti pakartotinį pareiškimą).
8. Įvertinęs pateikto patikslinto 2019 m. gruodžio 27 d. balanso duomenis, kuriuose fiksuotas įmonės turto padidėjimas, teismas atkreipė dėmesį, kad įmonės balansinio turto padidėjimą didžiąja dalimi lėmė per vienerius metus gautinų sumų padidinimas. Teismas sprendė, kad prie pareiškimo pridedamų įmonės balansų (2019 m. liepos 1 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 27 d.) duomenų žymus pokytis per itin trumpą laikotarpį jo nepagrindžiant jokiais objektyviai vertintinais duomenimis, nelaikytinas naujomis esminėmis aplinkybėmis, sprendžiant dėl pareiškimo pakartotinumo ir tapatumo vertinimo.
Šalies argumentai
9. Teismas sprendė, jog A. J. pakartotinai 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktas pareiškimas dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo tapatus jau išnagrinėtam Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis (civilinė byla Nr. eB2-3727-560/2019), bei Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 11 d. teiktam ir teismo atsisakytam priimti pareiškimui (civilinė byla Nr. eB2-4800-392/2019). Nesant pateiktų duomenų apie esminius pasikeitimus veikloje ar įmonės struktūroje bei duomenų, leidžiančių spręsti apie esminį ekonominės situacijos pasikeitimą ar tikrąją valdymo organų valią ir realius veiksmus bei priimtus sprendimus, turėsiančius lemiamos įtakos giluminiams procesams bendrovėje, kas reikštų naujo pareiškimo pateikimą, teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Pareiškėjas UAB „Agrima“ vadovas A. J. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nesigilino į pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinį, kuriame buvo nurodytos naujos aplinkybės, lemiančios kitokį UAB „Agrima“ būklės vertinimą. Vien tai, kad pakartotinai kreiptasi praėjus palyginti mažai laiko nuo ankstesnės nutarties, kuria buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, savaime nepaneigia atsiradusių objektyvių ir esminių aplinkybių, patvirtinančių pasikeitusią UAB „Agrima“ būklę. Nebeliko priežasčių, lėmusių ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą bei atsirado naujų aplinkybių, sudarančių savarankišką pagrindą restruktūrizavimo bylai iškelti. Apeliantas teikė atnaujintą ir aktualų 2019 m. gruodžio 27 d. balansą bei pelno nuostolių ataskaitą, patvirtinančius, kad pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 965 828 Eur, įmonės turimas ilgalaikis turtas yra 3 678 184 Eur, trumpalaikis turtas 576 825 Eur, o turimas turtas iš viso sudaro 4 258 861 Eur.
10.2. Apeliantas išsamiai paaiškino, kad objektyvūs pokyčiai turto balanse įvyko, nes įmonė nusprendė perkainoti aktualų turimą turtą, remdamasi 2018 m. lapkričio 28 d. UAB „Latmas“ turto vertinimo išvada, patvirtinančia, jog turto vienetų vertės yra didesnės nei buvo nurodyta 2019 m. liepos 8 d. balanse ir tuometiniame 2018 m. redakcijos ilgalaikio turto sąraše, nes juos sudarinėjant buvo ydingai nustatytas per trumpas turto amortizacijos laikotarpis. Kadangi pateikto į bylą 2019 m. gruodžio 27 d. balanso duomenų galimo nepatikimumo teismas pats nekvestionavo, vadinasi, pateiktieji duomenys, pagrįsti turto vertinimo išvada, yra patikimi.
10.3. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog balansinio turto padidėjimą tariamai absoliučiai didžiąja dalimi lėmė per vienerius metus gautinų sumų padidinimas. Kur kas didesne apimtimi balansinio turto padidėjimą lėmė ilgalaikio turto vertės padidėjimas, taip pat perkainojimo rezervo korekcija, ką patvirtina į bylą pateikti įrodymai (UAB „Latmas“ turto vertinimo išvada), kurių pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai nevertino, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles.
10.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad įmonės balansų duomenų žymus pokytis per itin trumpą laikotarpį jo nepagrindžiant jokiais objektyviai vertintinais duomenimis, nelaikytinas naujomis esminėmis aplinkybėmis, sprendžiant dėl pareiškimo pakartotinumo ir tapatumo vertinimo, nes balanso pokyčiai buvo pagrįsti UAB „Latmas“ turto vertinimo išvada, taigi yra nurodytos egzistuojančios naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą vertinti įmonės būklę kaip pasikeitusią.
10.5. Apeliantas pareiškime nurodė apie atliktus realius veiksmus bei priimtus sprendimus, kurie turėjo lemiamos įtakos giluminiams procesams bendrovėje; dėl sudarytų ir įvykdytų sutarčių su užsakovais (klientais) įmonės pajamos iš viso už 2019 m. buvo didesnės nei buvo prognozuota. Pagal pateiktus, sutartimis grindžiamus duomenimis, 2020 m. pajamos objektyviai augs sutinkamai su sutartimis prisiimtų užsakovų (klientų) įsipareigojimų dydžiu. 2020 m. sezonui sudarytų sutarčių sudarymo datos yra 2019 m. lapkričio 28 d. ir 29 d., vadinasi, šios naujos esminės aplinkybės dėl naujų sutarčių sudarymo, potencialiai padidinant bendrovės pajamas, taip pat susiformavo jau po anksčiau teikto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
10.6. Teismas nepagrįstai nevertino kaip esminio pasikeitimo įmonės veikloje aplinkybės, kad paskutiniam 2019 m. mėnesiui bendrovė jau buvo viršijusi jos metmenyse numatytą 2020 m. 551 900 Eur pardavimo pajamų rodiklį ir anksčiau prognozuotą 415 334 Eur pardavimo pajamų be PVM rodiklį, kas pagrindžia gebėjimą kaupti pakankamai apyvartinių lėšų, siekiant metmenyse nurodyta tvarka atsiskaityti su kreditoriais bei stabilizuoti veiklą.
10.7. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, įmonėje įvyko ir struktūrinių pokyčių: lyginant su 2019 m. vasaros laikotarpiu, buvo sumažintas darbuotojų skaičius, vietoje anksčiau dirbusių 13 iki 12, be to, su laborante ir pagalbiniu buvo sudarytos tik terminuotos 4 ir 3 mėn. trukmės darbo sutartys, kurioms pasibaigus darbuotojų darbo užmokesčio kaštai dar labiau mažėja. Taip pat bendrovei optimizavus veiklą paskaičiuotas 20 000 Eur mažesnis išlaidų poreikis, rodantis aiškius ir tvirtus ketinimus pasiekti restruktūrizavimo plano metmenyse išsikeltus tikslus bei valdymo organų valią ir realius veiksmus, priimtus sprendimus, turėjusius lemiamos įtakos giluminiams procesams bendrovėje.
10.8. Teismas ydingai vertino, kad neva vienintelis naujas pareiškėjo argumentas yra susijęs tik su Rato kredito unijos sutikimu refinansuoti UAB „Agrima“ įsiskolinimą kreditoriui AS „Citadele banka“, ir netinkamai nurodė, kad šis raštas tėra informacinio pobūdžio ir negali būti vertinamas kaip kredito unijos įsipareigojimas. Tokio turinio sutikimas refinansuoti UAB „Agrima“ įsiskolinimą yra maksimaliai šioje stadijoje įpareigojantis dokumentas. Kredito unija pagal ją saistantį finansinį teisinį reguliavimą bei Lietuvos banko priežiūros instrumentus net negalėtų pateikti kitokio pobūdžio rašto. Esant tokiai bylos stadijai joks finansines paslaugas teikiantis subjektas negalėtų pateikti konkretesnio ir labiau įpareigojančio rašto nei šiuo atveju buvo pateiktas. Teismas nepagrįstai, neproporcingai ir vienašališkai apribojo pareiškėjo teisę į efektyvią teisminę gynybą bei pažeidė šalių rungimosi principą. Šiuo atveju laikytina, kad pareiškėjas įrodė naują egzistuojančią aplinkybę, tačiau pirmosios instancijos teismas to tinkamai neįvertino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, ;p338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
12. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
13. Atsakovės UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo procedūra pradėta galiojant ĮRĮ, skundžiama teismo nutartis priimta taikant ĮRĮ, todėl ir klausimas dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal procedūros pradėjimo metu galiojusio ĮRĮ normas.
14. Restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis).
15. Bylos dėl restruktūrizavimo proceso pradedamos jas inicijuojančio subjekto pareiškimu, kurio pateikimas teismui lemia civilinės bylos iškėlimą. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurios tikslas – iškelti civilinę bylą, be šios stadijos neįmanoma pradėti kitų proceso veiksmų. Restruktūrizavimo bylos atveju teismas taip pat pirmiausia išsprendžia pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą ir iškelia civilinę bylą, kurioje bus svarstomas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.
16. Spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo klausimą teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, t. y. ar pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė tokią teisę turintis subjektas (ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalis); ar pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinys ir forma atitinka bendruosius ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis) ir procesiniams dokumentams (CPK 111 straipsnis) keliamus reikalavimus bei ĮRĮ 6 straipsnyje nustatytus specialius reikalavimus; ar pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atitinka ĮRĮ įtvirtintas restruktūrizavimo taikymo sąlygas (ĮRĮ 4 straipsnis); ar nėra kitų aplinkybių, kurios užkirstų kelią pareiškimui priimti ir ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantas pakartotinai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria ankstesnį apelianto pareiškimą buvo atsisakyta priimti, bei esant įsiteisėjusiai nutarčiai, kuria atsisakyta iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, konstatavo, kad A. J. pakartotinai 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktas pareiškimas dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra tapatus jau išnagrinėtam Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1636-450/2019, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis (civilinė byla Nr. eB2-3727-560/2019), bei Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gruodžio 11 d. teiktam ir teismo atsisakytam priimti pareiškimui (civilinė byla Nr. eB2-4800-392/2019). Teismas nurodė, kad apeliantas nepateikė duomenų apie atsiradusias naujas aplinkybes dėl pasikeitimų įmonės veikloje ar struktūroje, leidžiančių spręsti apie situacijos pasikeitimą. Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės argumentuoja netinkamu pateiktų įrodymų vertinimu, teigia nurodęs pakankamai naujų ir esminių aplinkybių, dėl kurių situacija įmonėje yra iš esmės pasikeitusi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde apeliantas kitaip vertina savo pareiškimo argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus, tačiau toks vertinimas nepaneigia skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurioms apeliacinės instancijos teismas pritaria.
19. Vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų – įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, egzistavimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Šiuo atveju nekvestionuojamas ginčo šalių ir dalyko sutapimas, iš esmės ginčas kilo dėl ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių tapatumo. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
20. Apeliantas teisus, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ĮRĮ nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti restruktūrizavimo bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti restruktūrizavimo bylą ar ją nutraukti, arba atsirasti naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Jeigu tokių aplinkybių nėra ir ieškovas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą ieškinį, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą ieškinį teismas turėtų atsisakyti priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nurodyti esmines pasikeitusias aplinkybes itin svarbu tais atvejais, kai pakartotinis pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas praėjus labai trumpam laikui nuo teismo nutarties atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą arba ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis Nr. e2-496-823/2018, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis Nr. 2-1659-407/2019).
21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys liudija, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2019 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs įmonės vadovo A. J. atskirąjį skundą, 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 11 d. pateikė pakartotinį pareiškimą dėl UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti (nutartis įsiteisėjusi). Spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą teismas nustatė, kad neatsirado jokių esminių aplinkybių, kuriomis remiantis atsakovės turtinė padėtis ir restruktūrizavimo perspektyvos galėtų būti vertinamos kitaip. Naujai pateiktame pareiškime pagrindinė aplinkybė, kuria rėmėsi pareiškėjas, vertindamas įmonės padėtį, yra pervertintas turtas ir teikiamame balanse nurodyta didesnė jo vertė, t. y. pareiškėjas pateikė kitus, nei iki tol nagrinėtoje byloje, įrodymus, patvirtinančius įmonės turto vertę. Tačiau teismo vertinimu atsakovės turtinė padėtis nepakito, turto daugiau neatsirado, o didesnės turto vertės nurodymas (pervertinimas) susietas tik su pareiškėjui nepalankiu teismo sprendimu atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
22. Palyginus ankstesnio (2019 m. gruodžio 11 d.) ir pateikto nagrinėjamoje byloje pareiškimų turinį matyti, kad abiejuose pareiškimuose nurodomos pasikeitusios aplinkybės grindžiamos analogiškais faktiniais argumentais – nurodoma, kad remiantis UAB „Latmas“ 2018 m. lapkričio 28 d. turto vertinimo išvada iš naujo įvertintas įmonės turtas ir sudarytas naujas balansas, pagal kurį įmonės finansinė padėtis ženkliai geresnė, įmonė nebelaikytina nemokia; taip pat nurodoma, jog 2020 m. sezonui sudarytos 2019 m. lapkričio 28 ir 29 d. sutartys, didinančios įmonės pajamas; aptariama, kad ženkliai viršytos 2019 m. pajamų prognozės (ši aplinkybė įvertinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartyje); atlikti struktūriniai pokyčiai – nuo 13 iki 12 sumažintas darbuotojų skaičius; optimizuotos išlaidos. Taigi šios akivaizdžiai tapačios pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo, sprendusio 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimo priėmimo klausimą, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakyti priimti pareiškimą, todėl skundžiama nutartimi padaryta išvada dėl pareiškimų tapatumo yra pagrįsta ir jos nepaneigia atskirojo skundo argumentai dėl šių aplinkybių naujumo ir netinkamo jų įvertinimo.
23. Esant išdėstytiems duomenims pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš esmės vienintelis naujas pareiškėjo argumentas yra susijęs su Rato kredito unijos sutikimu refinansuoti UAB „Agrima“ įsiskolinimą kreditoriui AS „Citadele banka“. Rato kredito unija 2019 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. CS2019-806 nurodė, kad galėtų suteikti sindikuotą paskolą kredito refinansavimui, nustatant tam tikras išvardytas sąlygas, kad paskola kredito refinansavimui galėtų būti suteikta ir restruktūrizavimo procese, jeigu įmonės finansiniai rodikliai atitiks restruktūrizavimo plano metmenyse (ar restruktūrizavimo plane) nurodytus rodiklius bei įmonė bus pajėgi vykdyti mėnesines kredito grąžinimo ir palūkanų įmokas bei tokie mokėjimai bus numatyti restruktūrizavimo plane. Apeliantas šias aplinkybes laiko pakankamomis ir užtikrinančiomis restruktūrizavimo bylos perspektyvumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl rašto informacinio pobūdžio, kadangi pačiame rašte nurodyta, kad jis yra informacinio pobūdžio ir nėra kredito unijos įsipareigojimas suteikti kreditą. Taigi aptartas kredito unijos raštas, nesudarius jokios konkrečios sutarties, negali būti vertinamas, kaip iš esmės pakeičiantis atsakovės padėtį, lyginant ją su buvusia ir teismų jau įvertinta padėtimi.
24. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teikdamas naują pareiškimą pareiškėjas privalėjo ne tikslinti bei detalizuoti buvusius duomenis, bet nurodyti valdymo organų priimtus visiškai naujus organizacinius sprendimus, dėl kurių situacija įmonėje yra kardinaliai pasikeitusi, ar yra ir bus keičiama iš esmės, įrodinėti pamatinį veiklos pertvarkymą ir nurodyti turinčią jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių ženklią įtaką vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimą. Tačiau akivaizdu, kad absoliuti dauguma pareiškimo argumentų yra susiję su ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jau įvertinto laikotarpio analize (2016–2019 m.), tiek atsisakant iškelti UAB „Agrima“ restruktūrizavimo bylą, tiek atsisakant priimti pakartotinį 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimą.
25. Apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, apribojo pareiškėjo teisę į efektyvią teisminę gynybą bei pažeidė šalių rungimosi principą, iš esmės yra grindžiami į bylą pateiktiems įrodymams bei pareiškimo argumentams suteikiant kitą įrodomąją reikšmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principą (CPK 12, 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apelianto nuomonė dėl pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų kitokio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumu bei skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ĮRĮ bei CPK normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.