Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų Ž. B. ir L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ergus“, tretieji asmenys Ž. B. ir L. B., kreditorius A. K..

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ergus“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė, skolininkė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Insolvency Group“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Ergus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas. Kreditoriaus A. K. 173 355 Eur (126 000 Eur skola ir 47 355 Eur palūkanos) finansinis reikalavimas į įkeitimu užtikrintų BUAB „Ergus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtrauktas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-1689-779/2023).

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi BUAB „Ergus“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Ergus“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 24 d.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė bendrovės nemokumo administratorės prašymą pratęsti likvidavimo terminą ir nutarė 2024 m. rugsėjo 24 d. 10 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsti klausimą dėl bendrovės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir LUAB ,,Ergus“ pabaigos. Nemokumo administratorei pateikus informaciją, kad yra neparduoto bendrovės turto, teismo posėdis dėl LUAB ,,Ergus“ pabaigos atidėtas ir 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi bendrovės pabaigos klausimą nutarta nagrinėti 2025 m. birželio 19 d. 11 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo LUAB ,,Ergus“ nemokumo administratorę iki 2025 m. birželio 17 d. pateikti duomenis, įrodymus apie sutartinio įkeitimo (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimą.

Bendrovės nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama, kad teismas ex officio (savo iniciatyva) sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pripažintų pasibaigusiu ir išregistruotų; priimtų sprendimą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos, galiojant sutartinei hipotekai (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Nemokumo administratorė nurodė, kad tiek kreditorė UAB „ADPF“, tiek įkaito davėja UAB „Real Capital Baltic“ yra pasibaigę ir išregistruoti juridiniai asmenys, todėl per valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro savitarnos sistemą nėra galimybės išregistruoti sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)). Dėl sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimo nemokumo administratorė paaiškino, kad notarai nurodė, jog ne skolininkė, bet kreditorius turėtų kreiptis dėl sutartinės hipotekos išregistravimo. Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į kreditorių A. K. su prašymu išregistruoti sutartinę hipoteką, tačiau kreditorius atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad nepadengta skola.

Nemokumo administratorės vertinimu, galiojanti sutartinė hipoteka nėra kliūtis bendrovės pabaigai, nes už bendrovės skolą, kurios grąžinimas yra užtikrintas sutartine hipoteka, kreditoriui atsako kiti asmenys, neviršijant įkeisto turto vertės (svetimo daikto hipoteka). Pasak nemokumo administratorės, galiojant sutartinei hipotekai ir pripažinus bendrovę pasibaigusia, kreditorius A. K. bendrovės nesumokėtos skolos išieškojimą galės nukreipti (jeigu to dar nepadarė) į svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu patenkino bendrovės nemokumo administratorės prašymą: patvirtino LUAB „Ergus“ 2025 m. gegužės 5 d. galutinę bankroto ataskaitą; pripažino LUAB ,,Ergus“ veiklą pasibaigusia ir nurodė išregistruoti ją iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – Juridinių asmenų registras); pripažino sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pasibaigusiu ir nurodė jį išregistruoti; paliko galioti sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-500-910/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių sprendimui dėl bendrovės pabaigos ir svetimo daikto hipotekos (ne)pasibaigimo priimti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė ir dėl įkaito davėjų Ž. B. ir L. B., kurie nedalyvavo teismo procese, materialiųjų pareigų.

Tretieji asmenys Ž. B. ir L. B. atsiliepime prašė atmesti nemokumo administratorės prašymą dėl sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) palikimo galioti ir pripažinti sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pasibaigusia (panaikinta) ir ją išregistruoti. Tretieji asmenys nurodė, kad reikšminga aplinkybe sprendžiant klausimą dėl sutartinės hipotekos pripažinimo pasibaigusia yra tai, ar iki 2025 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl skolininkės pabaigos, buvo pradėti išieškojimo veiksmai iš kreditoriui A. K. sutartine hipoteka įkeisto turto. Iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo inicijuotas skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Kreditorius A. K. tik 2025 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į notarą dėl išieškojimo, pateikdamas prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Neinicijavus skolos išieškojimo iki 2025 m. rugpjūčio 27 d., baigiasi tiek pagrindinė prievolė, tiek ją užtikrinanti prievolė, nagrinėjamu atveju – hipoteka. Tretieji asmenys pažymėjo, kad kreditoriaus A. K. ir LUAB „Ergus“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu bendrovei buvo perduota 150 000 Eur, vertintina kaip apsimestinė, skirta paskolos teisiniams santykiams pridengti. Toks apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pirkėjams sumokėjus visą turto kainą už hipoteka suvaržyto turto įsigijimą, pirkėjų prievolė pasibaigė ir jie įgijo teisę reikalauti, kad turto hipoteka būtų išregistruota.

Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Atsakovės LUAB „Ergus“ nemokumo administratorė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose prašė pripažinti ex officio sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pasibaigusiu ir sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistruoti; patvirtinti galutinę bankroto ataskaitą; priimti sprendimą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos. Nemokumo administratorė nurodė, kad byloje yra išimtinai nagrinėjamas klausimas tik dėl juridinio asmens pabaigos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 100 straipsnį. Bet kokie kiti klausimai ir (ar) reikalavimai, nesusiję su juridinio asmens pabaiga, turėtų būti nagrinėjami ginčo teisenos pagrindu atskiroje civilinėje byloje, bet ne šioje byloje. Bendrovės kreditorius A. K., būdamas hipotekos kreditoriumi ir naudos gavėju, yra pradėjęs vykdomąją bylą Nr. 0139/25/02029 (antstolė Inga Karalienė) dėl skolos išieškojimo iš hipotekos įkaito davėjų Ž. B. ir L. B. įkeisto turto už bendrovę pagal sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)). Dėl vykdomosios bylos Nr. 0139/25/02029 pradėjimo buvo nagrinėjamas ginčas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-2221-1176/2026. Kadangi vykdomoji byla Nr. 0139/25/02029 pagal sutartinę hipoteką yra pradėta, skolininkė – bendrovė – gali būti išregistruota ir gali būti priimtas sprendimas dėl bendrovės pabaigos.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 10 d. sprendimu patenkino bendrovės nemokumo administratorės prašymą: patvirtino LUAB „Ergus“ 2025 m. gegužės 5 d. galutinę bankroto ataskaitą; pripažino LUAB ,,Ergus“ veiklą pasibaigusia ir nurodė ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro; pripažino sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pasibaigusiu ir nurodė jį išregistruoti; paliko galioti sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Teismas, įvertinęs, kad pateikta tvirtinti LUAB „Ergus“ 2025 m. gegužės 5 d. galutinė bankroto ataskaita atitinka įstatymo jai keliamus reikalavimus, ją patvirtino.

Teismas priėjo prie išvados, kad visos galimos bankroto procedūros yra baigtos, teismui pateikti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai, nemokumo administratorės prašymas atitinka teisinį reglamentavimą, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos.

Teismas nustatė, kad LUAB ,,Ergus“ vardu yra įregistruoti sutartinis įkeitimas (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)). Įvertinęs aplinkybes, susijusias su sutartiniu įkeitimu (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)), teismas konstatavo, kad tiek kreditorė UAB „ADPF“, tiek įkaito davėja UAB „Real Capital Baltic“ yra likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro.

Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius ir įkaito davėjas yra pagrindiniai hipotekos teisinio santykio subjektai, teismas priėjo išvadą, jog šių pagrindinių elementų išnykimas nulemia tai, kad įkeitimas netenka savo teisinio pagrindo ir tikslinės paskirties, todėl nusprendė, jog yra pagrindas sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pripažinti pasibaigusiu bei išregistruoti.

Spręsdamas dėl sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) palikimo galioti, teismas nustatė, kad skolininkė LUAB „Ergus“ ir kreditorius A. K. 2019 m. kovo 19 d. susitarė dėl maksimaliosios hipotekos, bendrovės skolos padengimui užtikrinti buvo įkeista trečiajam asmeniui P. P. (įkaito davėjui) nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo dalis; prievolės įvykdymo terminas – 2020 m. rugsėjo 1 d. Kreditorius nurodė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. jam sumokėta skolos dalis, t. y. 68 000 Eur, todėl jis, įvertinęs tai, jog prievolė vykdoma savanoriškai, nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Teismo įpareigotas pateikti papildomus paaiškinimus dėl (ne)vykdomo išieškojimo iš sutartine hipoteka įkeisto turto, kreditorius kreipėsi į notarą dėl priverstinio išieškojimo proceso pradėjimo.

Teismas nustatė, kad dėl priverstinio skolos išieškojimo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras Rolandas Kirlys 2025 m. spalio 14 d. išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį išieškojimą vykdo antstolė Inga Karalienė vykdomojoje byloje Nr. 0139/25/02029. Teismas konstatavo, kad hipotekos kreditorius ėmėsi išieškojimo veiksmų iki sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo, todėl hipoteką paliko galioti.

Teismas atmetė trečiųjų asmenų argumentus, kad kreditorius A. K. nesiėmė išieškojimo veiksmų iki Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dėl bendrovės pabaigos, nes nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovės pabaigos buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ir neįsiteisėjo, o kreditorius išieškojimo procesą iš hipotekos objekto pradėjo dar iki galutinio sprendimo dėl bendrovės pabaigos įsiteisėjimo, išsaugodamas teisę gauti prievolės patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto.

Teismas nesutiko su trečiųjų asmenų argumentais, kad ginčo sutartinė hipoteka yra pasibaigusi dėl atsiskaitymo su kreditoriumi. Teismas konstatavo, kad sutartine maksimaliąja hipoteka užtikrinami visi iš jungtinės veiklos sutarties kylantys įsipareigojimai (ne tik pagrindinė skola), todėl 68 000 Eur grąžinimas nereiškia visiško atsiskaitymo. Nustatyta 150 000 Eur maksimali suma apima ir prievolių nevykdymo pasekmes. Hipoteka užtikrina tiek pagrindinio reikalavimo įvykdymą, tiek iš jo kylančių palūkanų bei netesybų išieškojimą, nepriklausomai nuo to, ar šios papildomos sumos buvo tiksliai apibrėžtos sudarant sutartį.

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kad kreditoriaus A. K. ir LUAB „Ergus“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris. Teismas nustatė, kad ši sutartis buvo faktiškai vykdoma: pagal ją atlikti mokėjimai, jos įvykdymo užtikrinimui sudaryta hipotekos sutartis, dalis mokėtinų sumų kreditoriui jau sumokėta. Šio sandorio neginčija nė viena iš jį sudariusių šalių. Teismas priėjo išvadą, kad byloje nėra pagrindo pripažinti sutartį apsimestine.

Teismas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymą ir jos vykdymą, iš jos kilusias prievoles įvertino Vilniaus apygardos teismas, tvirtindamas kreditoriaus A. K. finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs nemokumo administratorės ir kreditoriaus ginčą, 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1689-779/2023 patvirtino kreditoriaus A. K. 173 355 Eur finansinį reikalavimą. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde tretieji asmenys Ž. B. ir L. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimo dalis, kuriomis LUAB „Ergus“ veikla pripažinta pasibaigusia ir nurodyta ją išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, o sutartinė hipoteka (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) palikta galioti, taip pat prašo pripažinti sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pasibaigusia (panaikinta) ir ją išregistruoti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Sutartinė hipoteka turi būti pripažinta pasibaigusia, nes kreditorius buvo pasyvus ir iki pirmojo teismo sprendimo dėl skolininkės pabaigos priėmimo (2025 m. rugpjūčio 27 d.) neinicijavo skolos išieškojimo iš svetimo daikto – vykdomasis įrašas išduotas vėliau (2025 m. spalio 14 d.). Teisiškai reikšminga yra būtent pirminė faktinė padėtis, o priešingas teismo aiškinimas (kad išieškojimą galima pradėti vėliau, panaikinus sprendimą apeliacine tvarka) pažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir sudaro sąlygas kreditoriui piktnaudžiauti teise sąmoningai vilkinant bankroto procedūras. Dėl to nepradėjus išieškojimo iki 2025 m. rugpjūčio 27 d., pasibaigė tiek pagrindinė prievolė, tiek ją užtikrinanti hipoteka, todėl neproporcingas pasyvaus kreditoriaus interesų gynimas teismo iniciatyva pažeidžia įkaito davėjų teises bei šalių lygiateisiškumo principą.

Juridinio asmens (skolininko) pabaiga negalima paliekant galioti svetimo turto hipoteką, nes tai pažeidžia hipotekos akcesoriškumo principą, pagal kurį pasibaigus pagrindinei prievolei privalo baigtis ir ją užtikrinanti hipoteka. Likvidavus skolininkę ir palikus suvaržytą svetimą turtą, nepagrįstai eliminuojama įkaito davėjų atgręžtinio reikalavimo teisė, pažeidžiama kreditorių ir kitų asmenų interesų pusiausvyra, teisinio tikrumo bei nuosavybės apsaugos principai. Nemokumo procesas negali būti laikomas baigtu įkaito davėjų atžvilgiu, o pripažinus bendrovę pasibaigusia, hipoteka privalo būti automatiškai išregistruota.

Teismas nepagrįstai atmetė trečiųjų asmenų argumentus, kad 2019 m. kovo 18 d. tarp kreditoriaus A. K. ir LUAB „Ergus“ (skolininkės) sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris. Tikrasis šalių tikslas buvo pridengti paskolos teisinius santykius, siekiant išvengti privalomos notarinės formos, kuri būtina, kai fizinio asmens suteikiama paskola viršija 3 000 Eur ir yra vykdoma grynaisiais pinigais. Paskolinus 113 435 Eur grynaisiais pinigais ir nesudarius notarinės sutarties, paskolos sandoris yra negaliojantis, o nesant objektyvių pinigų perdavimo įrodymų, kreditorius neįgijo reikalavimo teisės.

Aplinkybė, kad sutarties šalys jos neginčija, neįrodo sandorio tikrumo, nes abiejų šalių suinteresuotumas palaikyti netikrą situaciją yra būdinga apsimestinių sandorių savybė. Be to, bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus A. K. finansinis reikalavimas neturi prejudicinės galios įkaito davėjams, nes šiame procese tretieji asmenys nedalyvavo ir apsimestinumo aplinkybės ten nebuvo tiriamos.

Negaliojant ar pasibaigus pagrindinei užtikrintai prievolei, šalutinė prievolė – hipoteka – netenka teisinio pagrindo ir privalo būti panaikinta bei išregistruota. Pripažinus jungtinės veiklos sutartį apsimestine, o paskolos sutartį – negaliojančia dėl formos reikalavimų pažeidimo, kartu privalo būti panaikinta ir ginčo nekilnojamojo turto hipoteka.

Svetimo turto hipotekos atveju įkaito davėjų ir trečiųjų asmenų (įkeisto turto pirkėjų) atsakomybė ribojama tik paties įkeisto daikto kaina, todėl jie neprivalo padengti visos skolininkės (LUAB „Ergus“) skolos. Tretieji asmenys visiškai įvykdė savo prievolę pagal sklypo įsigijimo sandorį – tiesiogiai kreditoriui pervedė 68 000 Eur (nors pats kreditorius sutikime parduoti reikalavo ne mažesnės nei 62 000 Eur sumos), o likusią kainos dalį sumokėjo pardavėjai, taip padengdami visą sutartą turto vertę (kuri sutartyse kreditoriaus buvo įvertinta 68 500 Eur).

Hipotekos kreditorius, davęs sutikimą parduoti įkeistą turtą, nukreipiant lėšas skolai padengti, tapo šių santykių dalyviu, o pirkėjams visiškai atsiskaičius pagal turto pirkimo–pardavimo sandorį, jų prievolė pasibaigė. Kadangi tretieji asmenys neperėmė skolininkės prievolių, reikalavimas padengti likusią bendrovės skolą reiškia nepagrįstą dvigubos atsakomybės taikymą ir kreditoriaus nepagrįstą praturtėjimą. Vadinasi, visiškai atsiskaičius už įgytą turtą, pirkėjai įgijo teisėtą reikalavimo teisę, kad hipoteka būtų pripažinta pasibaigusia ir išregistruota.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės LUAB „Ergus“ nemokumo administratorė prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Apeliantai nėra bendrovės kreditoriai, todėl jeigu mano, kad jų teisės yra (buvo) pažeistos, gali inicijuoti atskirą civilinę bylą, bet ne skųsti teismų sprendimus ir taip vilkinti bendrovės bankroto procesą, kuris yra pabaigtas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-500-910/2025 išaiškino, kad hipoteka, kaip šalutinė (akcesorinė) daiktinė teisė, yra priklausoma nuo pagrindinės prievolės pabaigos, nebent yra pradėtas ir vykdomas išieškojimas iš hipotekos įkaito davėjų. Tokiu atveju skolininkė gali pasibaigti ir būti išregistruota, kai tuo tarpu hipotekos gavėjas išsaugo teisę skolos išieškojimą nukreipti į hipotekos įkaito davėjų turtą.

Kadangi nagrinėjamu atveju kreditorius A. K. pradėjo vykdymo veiksmus, bendrovė (skolininkė) gali būti išregistruota ir gali būti priimtas sprendimas dėl jos pabaigos.

Atsiliepime į apeliacinį skundą kreditorius A. K. prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Išieškojimo veiksmų buvo imtasi dar 2023 metais po turto perleidimo, tačiau procesas buvo laikinai sustabdytas apeliantų prašymu bei pažadu atsiskaityti. Be to, vykdydamas teismo įpareigojimą, kreditorius kreipėsi į notarą dėl išieškojimo pradėjimo, todėl priimant skundžiamą sprendimą išieškojimo procedūra jau faktiškai vyko. Tai užkerta kelią pripažinti hipoteką pasibaigusia. Kreditorius pažymi, kad apeliantų kritika dėl 2025 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimo trūkumų yra teisiškai nepagrįsta ir nebeaktuali, nes sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliantai neteisingai interpretuoja teisės normas bei teismų praktiką, kadangi skolininko pabaiga nebūtinai reiškia hipotekos pabaigą – teismų praktikoje taikoma išimtis, kai išieškojimas iš įkeisto turto pradedamas iki sprendimo dėl bendrovės pabaigos įsiteisėjimo, o šiuo atveju kreditorius procesą pradėjo laiku. Hipoteka baigiasi tik visiškai įvykdžius skolinį įsipareigojimą, kuris šiuo atveju nėra padengtas.

Apeliantai, būdami patyrę verslininkai, vėlavo atsiskaityti (iš dalies atsiskaitė tik 2023 metais, kai bendrovė jau buvo likviduojama) ir prisiėmė riziką dėl tokio reikalavimo įgyvendinimo galimybių. Be to, savo valia įsigijo įkeistą turtą bei turėjo suvokti visą riziką, kurią prisiėmė.

Apeliantai byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo pripažinti jungtinės veiklos sutarties niekine, o prašymas išregistruoti hipoteką neatstoja tokio reikalavimo. Teismas neturėjo pareigos ex officio spręsti dėl šios sutarties galiojimo. Jungtinė veiklos sutartis atitinka visus esminius įstatymo reikalaujamus šios sutarties rūšies požymius (lėšų bei žinių kooperavimas nekilnojamojo turto projektui įgyvendinti). Apeliantai nebuvo šio sandorio šalis, todėl ši sutartis nepažeidė jų teisių.

Jungtinės veiklos sutartyje įtvirtintas šalių susitarimas dėl pajamų paskirstymo (150 000 Eur ir palūkanos kreditoriui, o likusi dalis – bendrovei) nepažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų. Šios sąlygos numatė būsimo pelno dalijimąsi ir atitiko abiejų šalių interesus, apsaugant kreditorių nuo proceso vilkinimo. Be to, byloje nėra įrodymų, kad šalys siekė išvengti notarinės paskolos sutarties formos ir toks išvengimas joms būtų buvęs naudingas. Šią sutartį pasiūlė bei parengė LUAB „Ergus“, todėl ji negalėjo pažeisti vėliau turtą įsigijusių trečiųjų asmenų teisių.

Kreditoriaus reikalavimo teisės ir pinigų perdavimo faktas yra patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi, kuria kreditoriaus reikalavimas buvo įtrauktas į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą. Kadangi ši nutartis prilygsta teismo sprendimui dėl materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo, ji užkerta kelią abejoti reikalavimo pagrįstumu. Apeliantų argumentas, kad jie nedalyvavo tvirtinant kreditoriaus reikalavimą, nedera su jų teiginiu apie „akivaizdžiai niekinį“ sandorį: jei sutartis būtų akivaizdžiai niekinė, to atskirai įrodinėti nereikėtų, o teismas būtų tai nustatęs ex officio.

Sandorio negaliojimas reikalauja faktinių aplinkybių įrodinėjimo, todėl negali būti laikomas akivaizdžiu. Apeliantų argumentus dėl sutarties negaliojimo išnagrinėjo ir 2026 m. gegužės 5 d. sprendimu atmetė Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinė byla Nr. e2-1387-534/2026), kuriame dalyvavo ir apeliantai, turintys atsiskaitymo įrodymus.

Nors kreditorius davė sutikimą parduoti turtą, hipoteka nebuvo panaikinta, o pati sutikimo sąlyga buvo pažeista – apeliantai vėlavo atsiskaityti ir sumokėjo 68 000 Eur tik 2023 metais Šalys buvo susitarusios dėl maksimaliosios 150 000 Eur hipotekos, užtikrinančios ne tik pagrindinę skolą, bet ir netesybas bei nuostolius, todėl gauta suma nereiškia visiško prievolės įvykdymo. Kadangi pagal teisės normas ir sutartį hipotekos prievolė yra nedaloma, o sąlygų dėl jos dalinio pasibaigimo nebuvo numatyta, dalinis lėšų sumokėjimas nepanaikina hipotekos.

Teismas atmetė galimybę taikyti CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o apeliantai nepateikė šią išvadą paneigiančių argumentų. Be to, faktas, kad apeliantai nėra visiškai atsiskaitę su kreditoriumi ir neturi pagrindo reikalauti hipotekos išregistravimo, jau buvo konstatuotas ir atmestas kitoje jų inicijuotoje civilinėje byloje dėl hipotekos pabaigos.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra, pažymėdama, kad apeliaciniame skunde iš esmės kartojami pirmosios instancijos teisme jau nagrinėti argumentai.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Ergus“ iškelta bankroto byla. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Ergus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis buvo patikslintas.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1689-779/2023 į BUAB „Ergus“ įkeitimu užtikrintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įtrauktas kreditorius A. K. su 173 355 Eur finansiniu reikalavimu (126 000 Eur skola ir 47 355 Eur palūkanos). Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kreditoriaus A. K. finansinis reikalavimas patikslintas: patvirtintas 155 741,15 Eur (I etapo – 108 386,15 Eur; II etapo – 47 355 Eur) finansinis reikalavimas ir perkeltas į antrosios eilės kreditorių sąrašą.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 15 d. nutartimi bendrovė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartimi LUAB „Ergus“ likvidavimo terminas pratęstas iki 2024 m. rugpjūčio 24 d.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atmetė bendrovės nemokumo administratorės prašymą pratęsti likvidavimo terminą ir nutarė 2024 m. rugsėjo 24 d. 10 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka spręsti dėl bendrovės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir LUAB ,,Ergus“ pabaigos.

Nemokumo administratorei pateikus informaciją, kad yra neparduoto bendrovės turto, bylos nagrinėjimas atidėtas ir 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo bei bendrovės pabaigos klausimą nutarta nagrinėti 2025 m. birželio 19 d. 11 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo LUAB ,,Ergus“ nemokumo administratorę iki 2025 m. birželio 17 d. pateikti duomenis, įrodymus apie sutartinio įkeitimo (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimą.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atidėjo bylos dėl bendrovės pabaigos nagrinėjimą, priėjęs prie išvados, kad, esant įregistruotiems sutartiniam įkeitimui ir sutartinei hipotekai, nėra atlikti visi įstatyme numatyti būtini veiksmai bankroto procedūroms tinkamai užbaigti. Teismas įpareigojo bendrovės nemokumo administratorę iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateikti įrodymus apie sutartinio įkeitimo (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir sutartinės hipotekos (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimą, bylą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos paskyrė nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 19 d. 13 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, nurodęs, kad reikšminga aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl bendrovės pabaigos ir sutartinės hipotekos (ne)pripažinimo pasibaigusia, laiko tai, ar buvo pradėti išieškojimo veiksmai iš kreditoriui A. K. sutartine hipoteka (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) įkeisto turto. Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui duomenis, kad kreipėsi į kreditorių dėl tokios informacijos, tačiau atsakymo negavo. Teismas įpareigojo kreditorių A. K. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. pateikti duomenis ar kitą bankroto bylai reikšmingą informaciją, susijusią su išieškojimo veiksmų (ne)pradėjimu iš sutartine hipoteka (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) įkeisto turto. Bylą dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo ir LUAB „Ergus“ pabaigos teismas paskyrė nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 27 d. 14 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugpjūčio 26 d. gauti kreditoriaus A. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose kreditorius nurodė, kad LUAB „Ergus“ skolos grąžinimui užtikrinti 2019 m. kovo 19 d. buvo sudaryta sutartinės maksimaliosios hipotekos sutartis, kuria kreditoriui įkeista P. P. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis. Įkaito davėjui mirus, įkeista žemės sklypo dalis buvo paveldėta, vėliau – parduota, šiuo metu priklauso fiziniam asmeniui Ž. B., kuris 2023 m. lapkričio 27 d. kreditoriui skolai padengti savanoriškai sumokėjo 68 000 Eur, kitus 30 000 Eur žadėjo sumokėti pardavęs įkeistą žemės sklypą. Įkaito davėjai informavo kreditorių, kad ieško pirkėjo, galinčio sumokėti didžiausią kainą, dėl to, kreditoriaus vertinimu, imtis priverstinio išieškojimo nebuvo ir nėra būtina. Kreditoriaus teigimu, gavęs teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, jis 2025 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į hipotekos sandorį patvirtinusį notarą Ramūną Trečioką, kad būtų pradėti išieškojimo veiksmai, tačiau gavo automatinį pranešimą, jog notaras iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. atostogauja.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu patvirtino LUAB „Ergus“ 2025 m. gegužės 5 d. galutinę bankroto ataskaitą; pripažino LUAB ,,Ergus“ veiklą pasibaigusia ir nurodė išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro; pripažino sutartinį įkeitimą (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) pasibaigusiu ir nurodė jį išregistruoti; paliko galioti sutartinę hipoteką (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad nors hipoteka priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo, akcesoriškumas nėra absoliutus. Jei svetimo turto hipotekos kreditorius kreipėsi dėl išieškojimo iki pagrindinio skolininko likvidavimo ir prievolės pabaigos, jis turi teisę šį išieškojimo procesą užbaigti net ir po skolininko išregistravimo. Priešingas aiškinimas leistų įkaito davėjams piktnaudžiauti, sąmoningai vilkinant procesą iki juridinio asmens pabaigos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad esant bankrotui, sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos negali būti atidėliojamas vien todėl, jog kreditorius delsia pradėti priverstinį išieškojimą. Jei įkaito davėjas siekia atsiskaityti savanoriškai, kreditorius ir įkaito davėjas gali sudaryti atskirą susitarimą dėl skolos sumokėjimo jau be bankrutavusio skolininko dalyvavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumų, t. y. kad įkaito davėjas yra miręs, o įkeistas turtas parduotas kitiems asmenims, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su išieškojimo iš sutartine svetimo turto hipoteka įkeisto turto proceso (ne)pradėjimu, išvadas grindė prielaidomis, sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją, nesiėmė priemonių informuoti įkaito davėjus apie vykstantį procesą, kuris tiesiogiai yra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis pagal sutartinę hipoteką.

Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras Rolandas Kirlys 2025 m. spalio 14 d. kreditoriui A. K. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 2940. Išieškojimą pagal vykdomąjį įrašą vykdo antstolė Inga Karalienė vykdomojoje byloje Nr. 0139/25/02029.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-2221-1176/2026 pagal Ž. B. ir L. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys Inga Karalienė, A. K., LUAB „Ergus“. Nurodytoje byloje skundu buvo prašoma: 1) panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2025 m. spalio 22 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-139-26735 (vykdomoji byla Nr. 0139/25/02029); 2) panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2025 m. spalio 22 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-26738 (vykdomoji byla Nr. 0139/25/02029); 3) panaikinti antstolės Ingos Karalienės 2025 m. spalio 22 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-26739. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjų skundas atmestas. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi palikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartis nepakeista (civilinė byla Nr. e2S-768-587/2026).

Dėl naujų įrodymų

Kreditorius A. K. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2023 m. gruodžio 11–12 d. Ž. B. ir A. K. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis istoriją; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1387-534/2026; Vilniaus miesto apylinkės teismo2025 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-40355-534/2025.

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2023 m. gruodžio 11–12 d. Ž. B. ir A. K. susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis duomenys buvo pateikti ir priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1387-534/2026. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima naujų įrodymų, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO duomenimis, informacinėmis sistemomis ir registrais. Pažymėtina ir tai, kad teismų procesiniai dokumentai įstatymų leidėjo iš viso nėra priskiriami prie įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, priėmimo klausimas pagal CPK 314 straipsnio nuostatas nespręstinas.

Dėl juridinio asmens pabaigos ir sutartinės hipotekos galiojimo

JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens pabaigos, gali priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020, 21 punktas). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardyti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje, buvo pateikti teismui. Taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Šiuo atveju spręstinas klausimas, ar apeliantų nurodomos aplinkybės kliudo priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismui palikus galioti sutartinę hipoteką, sprendimas dėl LUAB „Ergus“ pabaigos neturėtų būti priimamas. Apeliantų vertinimu, skolininkės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro be pagrindinės prievolės ir hipotekos pabaigos pripažinimo pažeistų jų teises. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais ir vertina, kad bendrovės bankroto procesas užbaigtas pagrįstai, siekiant nepažeisti proceso operatyvumo principo, užtikrinti proceso efektyvumo principo įgyvendinimą, nes byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog taip pasiekiama visų bankroto proceso dalyvių interesų pusiausvyra ir įgyvendinami bankroto proceso tikslai.

Hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Sutartinė hipoteka atsiranda sutarties arba vienašalio sandorio (pareiškimo) pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalis). Įkaito davėju pagal hipotekos sandorį gali būti hipotekos objektu esančio nekilnojamojo daikto savininkas (CK 4.170 straipsnio 2 dalis). Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.170 straipsnio 4 dalį hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos pagrindinės prievolės galiojimo. CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad hipoteka baigiasi, kai tinkamai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kitais pagrindais pasibaigia hipoteka užtikrinta prievolė.

Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010). Įstatymų leidėjas nereglamentuoja, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33, 34 punktai). Identiškos pasekmės nurodytos ir JANĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-611/2021, 21 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl kito prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo – laidavimo, kuris yra akcesorinis, priklausantis nuo pagrindinės prievolės galiojimo, išaiškino, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012).

Hipoteka, kaip ir laidavimas, yra akcesorinio pobūdžio prievolės užtikrinimo priemonė, tiesiogiai priklausanti nuo pagrindinės prievolės galiojimo. Abiejų institutų akcesoriškumas yra tapatus, todėl kasacinio teismo suformuluota praktika dėl laidavimo pasibaigimo pagrindinio skolininko likvidavimo atveju taikytina ir sprendžiant dėl hipotekos pasibaigimo.

Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju reikšminga tai, ar bendrovės kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas svetimo daikto hipoteka, iki skolininkės (juridinio asmens) pabaigos ėmėsi veiksmų pasinaudoti šia teisių apsaugos priemone ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į notarą dėl išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto, nes kreditoriui atlikus šiuos veiksmus nėra pagrindo pripažinti sutartinę hipoteką pasibaigusia.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kreditorius A. K. iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo inicijavo skolos išieškojimą iš įkaito davėjų (apeliantų) hipoteka įkeisto turto. Išieškojimo procesas iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo daikto buvo pradėtas galiojant pagrindinei prievolei, todėl kreditorius turi teisę šį procesą tęsti ir užbaigti, nepaisydamas to, kad bankroto procedūrų metu pagrindinis skolininkas yra likviduojamas ir jo prievolės pasibaigia bendruoju CK 6.128 straipsnio 3 dalies pagrindu. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o apeliantų reikalavimas pripažinti sutartinę hipoteką pasibaigusia ir ją išregistruoti vien dėl pagrindinės skolininkės likvidavimo yra teisiškai nepagrįstas, nes priešingas aiškinimas pažeistų daiktinės teisės patikimumą ir suteiktų prielaidas nesąžiningam prievolių išvengimui. Tai sudaro teisinį pagrindą palikti sutartinę hipoteką galioti.

Apeliantų argumentai, kad kreditoriui nepradėjus išieškojimo veiksmų iki pirmojo teismo sprendimo dėl skolininko pabaigos priėmimo (2025 m. rugpjūčio 27 d.) pasibaigė tiek pagrindinė prievolė, tiek ją užtikrinanti hipoteka, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-500-910/2025, o byla perduota nagrinėti iš naujo. Vien sprendimo priėmimo faktas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nesukūrė nei materialiųjų, nei procesinių teisinių padarinių dėl skolininkės pabaigos ir neapribojo kreditoriaus teisės nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą, nes šis sprendimas buvo apskųstas ir neįsiteisėjo. Kadangi kreditorius kreipėsi į notarą dėl išieškojimo pradėjimo galiojant hipotekai, o procesas buvo faktiškai pradėtas iki teismo sprendimo dėl bendrovės pabaigos įsiteisėjimo, nėra teisinio pagrindo laikyti sutartinę hipoteką pasibaigusia ar konstatuoti, jog hipotekos kreditorius prarado teisę į reikalavimų patenkinimą iš hipoteka įkeisto turto.

Dėl apsimestinio sandorio ir teismo teisės ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio nevertino galimo niekinio sandorio aplinkybių bei ignoravo akivaizdžias aplinkybes, pagrindžiančias, jog kreditoriaus A. K. ir atsakovės LUAB „Ergus“ sudaryta jungtinė veiklos sutartis yra apsimestinis sandoris.

CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar jis pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020, 41 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, ne kartą konstatuota, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas savo iniciatyva gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2024, 83 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pareikštas ieškininis reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą teismo iniciatyva kreditoriaus su atsakove sudarytą jungtinės veiklos sutartį pripažinti niekine (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) ar apsimestine sutartimi (CK 1.87 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad ši sutartis buvo realiai vykdoma: jai užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, kreditorius perdavė sutartas lėšas bendram projektui finansuoti, o sandorio vykdymo faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimų nurodymai bei kasos pajamų orderiai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas gali ex officio pripažinti sandorį niekiniu tik tuomet, kai jo negaliojimas yra visiškai akivaizdus ir nereikalauja papildomų įrodymų rinkimo. Kadangi šiuo atveju apeliantai sandorio negaliojimą grindžia aplinkybėmis, reikalaujančiomis atskiro faktinių aplinkybių įrodinėjimo ir įvertinimo, o pačios sutarties vykdymas yra pagrįstas įrodymais, nėra teisinio pagrindo pripažinti sandorį akivaizdžiai niekiniu. Be to, apeliantai nebuvo šios sutarties šalimi, o pati LUAB „Ergus“ parengė minėtą sutartį savo ūkinės veiklos tikslams pasiekti, todėl vien apeliantų subjektyvūs nesutikimai neįrodo šalių valios ydingumo ar siekio pridengti kitus teisinius santykius. Taigi, apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo ex officio spręsti dėl jungtinės veiklos sutarties negaliojimo yra nepagrįsti ir atmestini.

Dėl hipotekos pabaigos įvykdžius prievolę

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo laikyti sutartinę hipoteką pasibaigusia, bei nurodo, kad įsigydami įkeistą turtą privalėjo sumokėti tik jo kainą. Su tokiais apeliantų argumentais nėra pagrindo sutikti.

CK 4.175 straipsnio 5 dalyje nustatytos sutartinės hipotekos rūšys: įmonės hipoteka; paprastoji hipoteka; jungtinė hipoteka; svetimo daikto hipoteka; maksimalioji hipoteka; bendroji hipoteka; sąlyginė hipoteka. Nagrinėjamu atveju yra aktuali maksimaliosios hipotekos rūšis, nes būtent tokią hipotekos sutartį kreditorius ir pradinis įkaito davėjas (P. P.) sudarė.

Maksimaliosios hipotekos ypatybė, kad sudarant sandorį, nenurodamas konkretus (esamas ar būsimas) turtinės prievolės dydis, bet susitariama dėl maksimalios užtikrinamos turtinės prievolės sumos (CK 4.182 straipsnio 1 dalis, 4.186 straipsnio 1 dalis). Turtinei prievolei viršijus maksimalią hipotekos sandoryje nurodytą sumą, viršyta suma lieka neužtikrinta ir gali būti išieškoma bendrąja ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2020, 28 punktas).

Teisės doktrinoje nurodoma, kad maksimaliąją hipoteką paprastai šalys renkasi tada, kai nėra aiškus vykdytinos turtinės prievolės dydis ir šalys susitaria dėl turtinės prievolės maksimalios sumos, kurios sumokėjimas bus užtikrintas hipoteka. Maksimaliosios hipotekos sandoriu gali būti užtikrinama netesybų ir nuostolių, atsiradusių dėl to, kad hipotekos skolininkas neįvykdė hipoteka užtikrintų įsipareigojimų ar juos įvykdė netinkamai, atlyginimas. Tik maksimaliąja hipoteka gali būti užtikrinamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, netesybos ir nuostoliai. Tokios kompensuojamosios palūkanos gali būti sutartinės arba minimalūs nuostoliai, numatyti CK 6.210 straipsnyje, o taip pat procesinės palūkanos, numatytos CK 6.37 straipsnyje (Smaliukas, A., ir kiti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras: Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė. XI skyrius. Hipoteka. Vilnius: Justitia, 2013, p. 65-66).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. kovo 19 d. yra įregistruota sutartinė maksimalioji hipoteka, skolininkė – UAB ,,Ergus“, kreditorius – A. K.; įkaito davėjas – P. P.; įkeitimo objektas – 1007/4528 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. kovo 19 d. sutartinės maksimaliosios hipotekos sutarties specialiųjų sąlygų 6 punktą nustatyta, kad maksimalus sutartine hipoteka užtikrintos prievolės dydis yra 150 000 Eur.

Byloje esančioje LUAB „Ergus“ nemokumo administratorės galutinėje bankroto ataskaitoje nurodyta, kad vienintelis bendrovės akcininkas ir įkaito davėjas pagal sutartinę hipoteką P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus A. K. 2021 m. liepos 19 d. sutikimas dėl įkeisto turto pakartotinio įkeitimo patvirtina, kad sutikimas pakartotinai įkeisti 1007/4528 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išduotas V. P.. Hipotekos duomenų 2025 m. birželio 6 d. išraše dėl hipotekos objekto nurodyta, kad 1007/4528 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkaito davėjai yra L. B. ir Ž. B.. Byloje nėra ginčo, kad 2023 m. lapkričio 27 d. apeliantas Ž. B. pervedė kreditoriui A. K. 68 000 Eur.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys hipotekos sutartyje susitarė dėl hipoteka užtikrintos prievolės apimties: 7 punkte nurodyta, kad hipoteka užtikrinami visi iš jungtinės veiklos sutarties kylantys įsipareigojimai. Hipotekos sutarties 5 punkte nurodyta įkeičiamo turto vertė (68 500 Eur), žinoma sandorio sudarymo dieną, tačiau ši nuostata neapriboja išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto tik šia suma. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas tiek pagrindinio reikalavimo įvykdymas, tiek iš jo kylančių palūkanų išieškojimas, ir ši teisės norma taikoma tiesiogiai, nepriklausomai nuo to, ar ji atskirai įrašyta į sutartį.

Apeliantai, įsigydami hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą, žinojo, kad hipoteka užtikrina visą skolininkės prievolę, įskaitant palūkanas bei netesybas. Taigi, apeliantų atliktas dalinis atsiskaitymas už įgytą turtą nesudaro pagrindo konstatuoti hipotekos pabaigos ar apriboti kreditoriaus teisės reikalauti prievolės patenkinimo iš hipoteka įkeisto turto.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialiąsias ir bankroto procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, nes byla išnagrinėta teisingai. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies (principas „pralaimėjęs moka“). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nes kreditorius A. K. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Kreditorius A. K. pateikė įrodymus (2026 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą faktūrą ir 2026 m. liepos 24 d. susitarimą dėl apmokėjimo išdėstymo) dėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir apmokėjimo ne vėliau kaip iki 2026 m. gruodžio 31 d.

Tuo atveju, kai, teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, 106 punktas).

Nagrinėjamu atveju nutartis, kuria priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, priimta III ketvirtį (2026 m. rugpjūčio mėn.), todėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimui imamas 2026 m. I ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 554,20 Eur. Taigi, pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 320,46 Eur (2 554,20 Eur x 1,3). Kadangi kreditoriaus prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.11 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, jam iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiamas 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. iš kiekvieno apelianto po 484 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš trečiųjų asmenų Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.