Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2. Skunde nurodyta, kad notaras yra išdavęs vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą. Vykdomajame įraše nurodoma, kad Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaras R. K. siūlo priverstinai išieškoti hipoteka užtikrintą skolinio įsipareigojimo sumą (arba nesumokėtos skolos dalį) su priklausančiomis palūkanomis iš skolininkės UAB „ERGUS“ hipotekos kreditoriaus naudai pagal 2019-03-19 Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. patvirtintą sutartinės hipotekos sutartį, notarinio registro Nr. 3-2170 (hipotekos identifikavimo kodas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre ir Sutarčių ir teisių suvaržymų registre: (duoenys neskelbtini)). Vykdomajame įraše taip pat nurodoma, kad subsidiariai su skolininku atsakingi įkaito davėjai: L. B. ir Ž. B.. Antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą ir raginimus įvykdyti sprendimą. Pareiškėjai pažymi, kad pagrindinė skolininkė UAB „ERGUS“ yra bankrutuojanti, todėl išieškotojas A. K. savo reikalavimus turėjo teikti ne antstolei, o įmonės nemokumo administratoriui. Dėl šios priežasties antstolė negalėjo priimti vykdomojo dokumento ir pradėti išieškojimo. Jeigu patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti būti teisėtas, iškėlus skolininkui bankroto bylą, antstolė privalėtų vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 str. 1 d. 3 p.). Persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 str. 1 d. 4 p.). Dėl to ne tik patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra neteisėtas, bet neteisėti yra ir 2025-10-22 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-26738, 2025-10-22 raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-25-139-26739. Pareiškėjų nuomone, neteisinga raginimų išsiuntimo tvarka, nes pareiškėjai yra ne skolininkai, o įkaito davėjai (užtikrinę svetimą skolą savo turtu). Pagal CPK 746 straipsnio 1 dalį, antstolė turėjo siųsti raginimą sumokėti skolą pagrindinei skolininkei (UAB „ERGUS“), o pareiškėjams – tik raginimo kopiją. Vietoj to, ji išsiuntė raginimus tiesiogiai pareiškėjams, reikalaudama, kad jie sumokėtų skolą, nors pareiškėjai nėra ir nebuvo išieškotojo skolininkai. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad jų atsakomybė yra apribota jų įkeisto turto verte, kuri sutartyje įvertinta 68 500 Eur. Nepaisant to, antstolė neteisėtai reikalauja iš kiekvieno jų sumokėti po 105 748,11 Eur. Toks reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Tuo labiau, kad pareiškėjai, vykdydami hipotekos kreditoriaus sutikimo sąlygas, yra sumokėję 68 000 Eur. Be to, pagrindinė skolininkė sumokėjo išieškotojui 68 000 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.195 str. 3 d., hipotekos kreditorius pirmiausia privalo pasinaudoti ir išieškojimą turi vykdyti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. CK 4.195 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Pažymėtina, kad tam pačiam hipotekos kreditoriaus skoliniam įsipareigojimui užtikrinti yra sudaryti ir kiti sutartinės hipotekos sandoriai, identifikavimo kodai (duoenys neskelbtini), (duoenys neskelbtini), kuriais hipotekos kreditorius (išieškotojas) ne tik gali, bet, vadovaujantis CK 4.195 str. 3 d., privalo pasinaudoti. Akivaizdu, kad antstolė, priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, neišsiaiškino, kokio dydžio hipotekos kreditoriaus reikalavimai buvo patenkinti iš įkeisto skolininkui UAB „ERGUS“ nuosavybės teise priklausančio turto. Kaip minėta, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto (šiuo atveju iš pareiškėjams priklausančio žemės sklypo) tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui UAB „ERGUS“ nuosavybės teise priklausančio daikto. Dėl nurodytų aplinkybių 2025-10-22 antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-139-26735 yra neteisėtas.

3. Antstolė Inga Karalienė 2025-11-11 patvarkymu Nr. S-25-139-28612 atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis 2023-03-28 pagrindinės skolininkės UAB „ERGUS“ bankroto procedūra užbaigta, nuo 2023-03-28 įmonė įgijo teisinį statusą kaip įmonė likviduojama dėl bankroto. 2025-10-22 sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo klausimą nebuvo akivaizdžių pagrindų atsisakyti jį priimti. Raginimu įvykdyti sprendimą antstolis informuoja skolininkus apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėtas priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu skolininkui suteikiama galimybė per antstolio nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo procedūros. Dėl to pareiškėjų teiginiai dėl neteisėto raginimo išsiuntimo yra nepagrįsti, nes vykdomajame įraše nurodytas pagrindinis skolininkas ir subsidiariai su skolininke atsakingi įkaito davėjai. Pagrindinė skolininkė yra nemoki ir negali įvykdyti prievolės, tačiau vykdymo procese priverstinis išieškojimas iš įkaito davėjų galimas tik po to, kai bus priimtas atitinkamas procesinis sprendimas vykdomojoje byloje dėl išieškojimo negalimumo iš pagrindinio skolininko. Pagal CPK 658 straipsnio 1 dalies nuostatas, tik įteikus skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, antstolis gali įpareigoti skolininką pateikti duomenis apie turimą turtą ir kitą procesiniams sprendimams reikalingą informaciją. Įstatyme ir vykdomajame rašte nurodytas vykdymo priemones bus taikomos pasibaigus raginime nurodytam terminui. Be to, 2025-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-47845-1099/2025 ir Nr. e2YT-48761-937/2025, vykdomoji byla Nr. 0139/25/02029 sustabdyta.