Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (kreditoriaus) A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ergus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Ergus“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Insolvency Group“ (toliau – ir nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 11 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.2. Bendrovės bankroto bylos pabaiga ir bendrovės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro negali priklausyti nuo apelianto neveikimo.

17.3. Visos bendrovės bankroto procedūros yra baigtos, todėl yra pagrindas bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių

24. Nemokumo administratorei pateikus informaciją, kad yra neparduoto bendrovės turto, bylos nagrinėjimas atidėtas ir 2025 m. balandžio 22 d. nutartimi galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo bei LUAB ,,Ergus“ pabaigos klausimą nutarta nagrinėti 2025 m. birželio 19 d. 11.00 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

25. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo LUAB ,,Ergus“ nemokumo administratorę iki 2025 m. birželio 17 d. (imtinai) pateikti duomenis, įrodymus apie sutartinio įkeitimo (Lietuvos Respublikos hipotekos registro (toliau – Hipotekos registras) dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir sutartinės hipotekos (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimą.

26. Bendrovės nemokumo administratorė pateikė rašytinius paaiškinimus, prašydama, kad teismas: sutartinį įkeitimą (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ex officio pripažintų pasibaigusiu ir išregistruotų; priimtų sprendimą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos, galiojant sutartinei hipotekai (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)).

27. Dėl sutartinės hipotekos (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimo nemokumo administratorė paaiškino, kad notarai nurodė, jog ne skolininkas, bet kreditorius turėtų kreiptis dėl hipotekos išregistravimo. Bendrovės nemokumo administratorė kreipėsi į kreditorių A. K. su prašymu išregistruoti sutartinę hipoteką, tačiau kreditorius atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad nepadengta skola. Nemokumo administratorės nuomone, galiojanti sutartinė hipoteka nėra kliūtis bendrovės pabaigai, nes už bendrovės skolą, kurios grąžinimas yra užtikrintas sutartine hipoteka, kreditoriui atsako kiti asmenys, neviršijant įkeisto turto vertės (svetimo daikto hipoteka); pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pasak nemokumo administratorės, galiojant sutartinei hipotekai ir pripažinus bendrovę pasibaigusia, kreditorius A. K. bendrovės nesumokėtos skolos išieškojimą galės nukreipti (jeigu to dar nepadarė) į svetimo turto hipoteka įkeistą turtą (CK 4.195 straipsnio 1 dalis, 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

28. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atidėjo bylos dėl bendrovės pabaigos nagrinėjimą, priėjęs prie išvados, kad, esant įregistruotiems sutartiniam įkeitimui ir sutartinei hipotekai, nėra atlikti visi įstatyme numatyti būtini veiksmai bankroto procedūroms tinkamai užbaigti. Teismas įpareigojo bendrovės nemokumo administratorę iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateikti įrodymus apie sutartinio įkeitimo (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir sutartinės hipotekos (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimą, bylą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos paskyrė nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 19 d. 13 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

29. Teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, nurodęs, kad reikšminga aplinkybe, sprendžiant klausimą dėl bendrovės pabaigos ir sutartinės hipotekos (ne)pripažinimo pasibaigusia, laiko tai, ar buvo pradėti išieškojimo veiksmai iš kreditoriui A. K. sutartine hipoteka (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) įkeisto turto. Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui duomenis, kad kreipėsi į kreditorių dėl tokios informacijos, tačiau atsakymo negavo. Remdamasis tuo, kad nurodyta informacija yra reikšminga sprendžiant dėl bendrovės pabaigos ir sutartinės hipotekos (ne)pripažinimo pasibaigusia, teismas įpareigojo kreditorių A. K. iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai) pateikti duomenis ar kitą bankroto bylai reikšmingą informaciją, susijusią su išieškojimo veiksmų (ne)pradėjimu iš sutartine hipoteka (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) įkeisto turto. Bylą dėl galutinės ataskaitos tvirtinimo ir LUAB „Ergus“ pabaigos teismas paskyrė nagrinėti 2025 m. rugpjūčio 27 d. 14 val. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

30. Teisme 2025 m. rugpjūčio 26 d. gauti kreditoriaus A. K. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose kreditorius nurodė, kad UAB „Ergus“ skolos grąžinimui užtikrinti 2019 m. kovo 19 d. buvo sudaryta sutartinės maksimaliosios hipotekos sutartis, kuria kreditoriui įkeista P. P. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalis. Įkaito davėjui mirus, įkeista žemės sklypo dalis buvo paveldėta, vėliau – parduota, šiuo metu priklauso fiziniam asmeniui Ž. B., kuris 2023 m. lapkričio 27 d. kreditoriaus skolai padengti savanoriškai sumokėjo 68 000 Eur, kitus 30 000 Eur žadėjo sumokėti pardavęs įkeistą žemės sklypą. Įkaito davėjas yra informavęs kreditorių, kad šiuo metu ieško pirkėjo, galinčio sumokėti didžiausią kainą, dėl to, kreditoriaus vertinimu, imtis priverstinio išieškojimo nebuvo ir nėra būtina. Kreditoriaus teigimu, gavęs teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, jis 2025 m. rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu kreipėsi į hipotekos sandorį patvirtinusį notarą R. T., kad būtų pradėti išieškojimo veiksmai, tačiau gavo automatinį pranešimą, jog notaras iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. atostogauja. Kreditorius 2025 m. rugpjūčio 25 d. susisiekė su notaru telefonu, šis nurodė, kokius dokumentus reikia užpildyti tam, kad būtų pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai, nors, kreditoriaus įsitikinimu, priverstinio išieškojimo pradėjimas, kai skola grąžinama savanoriškai, yra netikslingas, netgi žalingas. Kreditoriaus vertinimu, nėra teisinio pagrindo sieti hipotekos (ne)išregistravimo su priverstinio išieškojimo pradėjimu ar nepradėjimu. Hipoteka yra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuri galioja tol, kol nėra patenkinti kreditoriaus reikalavimai, todėl teismas negali jos tiesiog pripažinti negaliojančia. Pasak kreditoriaus, bendrovės pabaigos patvirtinimas, neatsižvelgiant į galiojančią hipoteką, sukeltų klausimų, ar pasibaigus juridiniam asmeniui dar egzistuoja jo prievolė, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka. Remdamasis nurodytais argumentais, kreditorius prašė teismo nesvarstyti hipotekos pasibaigimo klausimo, o bendrovės nemokumo administratoriaus prašymą atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, be to, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų išsamiai išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės.

31. Pirmosios instancijos teismas, negavęs duomenų apie notaro veiksmus pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs LUAB „Ergus“ nemokumo administratorės prašymą, 2025 m. rugpjūčio 27 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo LUAB „Ergus“ pripažino pasibaigusia ir nurodė bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, o sutartinę hipoteką (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) paliko galioti.

Dėl juridinio asmens pabaigos

32. Apeliantas – LUAB „Ergus“ kreditorius A. K. – apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria LUAB „Ergus“ pripažinta pasibaigusia ir nurodyta bendrovę išregistruoti iš Juridinių asmenų registro, bei teigia, kad bendrovės prievolės jam įvykdymas yra užtikrintas trečiajam asmeniui priklausančios žemės sklypo dalies hipoteka; įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bendrovės pabaigos ir išregistravus bendrovę iš Juridinių asmenų registro, sukuriama teisinio neapibrėžtumo situacija, nes lieka neaišku, ar įkaito davėjas turės įvykdyti prievolę kreditoriui (apeliantui), ar toks sprendimas neprieštarauja CK 6.128 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, jog, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys.

33. Hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). CK 4.170 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo pagrindinės prievolės galiojimo. Ši teisės norma įtvirtina svarbią hipotekos savybę – akcesoriškumą. Hipoteka yra akcesorinė teisė, kuri galioja tol, kol egzistuoja hipoteka užtikrinta prievolė.

34. Įkeitimo teisės doktrina numato skirtingų tipų akcesoriškumą ir skirtingą šios savybės funkciją. Pavyzdžiui, kai hipotekos davėjas yra trečiasis asmuo, hipotekos davėjo atsakomybę lemia hipotekos sutartis, o ne užtikrinamos prievolės sutartis. Maksimaliosios hipotekos atveju užtikrinama ne visa prievolė, o tokio dydžio, kokį nustato hipotekos sutartis. Yra teisinė galimybė hipotekos teisei išlikti pasibaigus užtikrintai konkrečiai prievolei (Stripeikienė, J. Ar įkeitimo teisės akcesoriškumas – dogma? Jurisprudencija, 2008, Nr. 1 (103), p. 55–63).

35. Apeliantas bendrąja prasme teisingai nurodo, kad, pripažinus LUAB „Ergus“ pasibaigusia ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, pasibaigs visos bendrovės prievolės kreditoriams ir jis, kaip bendrovės kreditorius, neturės teisės tęsti arba inicijuoti bet kokius teisinius procesus dėl išieškojimo iš bendrovės (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Tačiau iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų visumos aišku, kad apeliantas savo, kaip bendrovės kreditoriaus, teisėtų interesų pažeidimą, teismui priėmus sprendimą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos, sieja ne su galimybės išieškoti skolą iš bendrovės praradimu (nagrinėjamos bylos duomenimis, LUAB „Ergus“ bankroto procese buvo parduotas visas bendrovės nuosavybės teise turėtas turtas), bet su galimu svetimo turto hipotekos, kuria užtikrintas bendrovės prievolės kreditoriui įvykdymas, pasibaigimu, likvidavus pagrindinę skolininkę – bendrovę ir dėl to pasibaigus prievolei, kurios įvykdymas užtikrintas hipoteka.

36. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl kito prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo – laidavimo, kuris taip pat yra akcesorinis, priklausantis nuo pagrindinės prievolės galiojimo, yra išaiškinta, jog tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Atsižvelgus į tai, kad tiek laidavimas, tiek hipoteka yra akcesorinio pobūdžio prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais dėl laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, (ne)pasibaigimo, gali būti remiamasi sprendžiant dėl hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, (ne)pasibaigimo.

37. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje ginčo situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisiškai reikšminga yra tai, ar bendrovės kreditorius, kuriam bendrovės piniginės prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo daikto hipoteka, iki bendrovės (skolininkės), kaip juridinio asmens, pabaigos ėmėsi veiksmų pasinaudoti šia prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone ir teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į notarą dėl bendrovės skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Jeigu svetimo daikto hipotekos turėtojas šią teisę pradeda įgyvendinti iki juridinio asmens – skolininko – pabaigos, kartu ir prievolės, užtikrintos svetimo daikto hipoteka, pabaigos, jis šią teisę gali užbaigti įgyvendinti, nepaisant to, kad priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto proceso metu skolininkas likviduojamas dėl bankroto ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro ir dėl to baigiasi prievolė, kuri užtikrinta svetimo daikto hipoteka. Priešingas aiškinimas paneigtų hipotekos, kaip daiktinio prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtį, patikimumą, suteiktų galimybę įkaito davėjams piktnaudžiauti, sąmoningai užtęsiant įkeisto turto pardavimo procesą, tikintis, kad, priėmus sprendimą dėl juridinio asmens, kuris yra pagrindinis skolininkas, pabaigos ir išregistravus jį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigs tiek pagrindinė prievolė, tiek ją užtikrinanti akcesorinė įkeitimo prievolė ir įkeisto turto realizavimas bus nutrauktas.

38. Apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, laikėsi pozicijos, kad, atsižvelgus į tai, jog įkaito davėjas (šiam mirus – jo teisių ir pareigų perėmėjas), siekia įkeistą žemės sklypo dalį parduoti už didžiausią galimą kainą ir sutinka savanoriškai įvykdyti prievolę, imtis priverstinio išieškojimo nebuvo ir nėra būtina.

39. Pažymima tai, kad įprastoje situacijoje, jeigu įkaito davėjas gera valia sutinka įvykdyti pagrindinio skolininko prievolę, kreditoriaus pozicija nepradėti priverstinio išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto yra racionali, ekonomiškai pagrįsta, nepažeidžianti kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Tačiau, kai pagrindiniam skolininkui inicijuota bankroto byla, susiklosto kitokia situacija. Bankrotas yra kolektyvinis procesas, kuriame turi būti ginami ir įgyvendinami visų bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių interesai. Iškėlus skolininkui bankroto bylą, kreditorius, kuriam prievolės įvykdymas užtikrintas svetimo daikto hipoteka, savo teisę išsiieškoti skolą turi įgyvendinti atsižvelgdamas į nemokumo teisės normų nustatytą bankroto proceso reglamentavimą, be kita ko, bankroto proceso efektyvumo, operatyvumo principus. Nagrinėjamu atveju susiklosčiusios ginčo situacijos kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad sprendimo dėl bendrovės pabaigos priėmimo klausimas negali būti nesprendžiamas dėl to, jog vienas iš bendrovės kreditorių turi galimybę bendrovės skolą išsiieškoti pasinaudodamas prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone – svetimo daikto hipoteka, tačiau tokios teisės dar neįgyvendino. Pažymima ir tai, kad tuo atveju, jeigu įkaito davėjas savanoriškai sutinka įvykdyti pagrindinio skolininko neįvykdytą prievolę, tik tam reikia laiko, tai kreditorius ir įkaito davėjas turi teisę sudaryti naują susitarimą dėl skolos sumokėjimo, be pagrindinio skolininko, kuris bankrutavo ir dėl to likviduojamas.

40. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurtos teisinio neapibrėžtumo situacijos.

41. Visų pirma, pažymima tai, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi atidėjo bylos dėl LUAB „Ergus“ pabaigos nagrinėjimą, remdamasis tuo, jog, esant įregistruotiems sutartiniam įkeitimui ir sutartinei hipotekai, nėra atlikti visi įstatyme numatyti būtini veiksmai bankroto procedūroms tinkamai užbaigti, bei įpareigojo bendrovės nemokumo administratorę iki 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateikti įrodymus, be kita ko, apie sutartinės hipotekos (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) išregistravimą. Nemokumo administratorei pateikus rašytinius paaiškinimus, kad notarai nurodė, jog ne skolininkas, bet kreditorius turėtų kreiptis dėl hipotekos išregistravimo, teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi dar kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, nurodęs, kad reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl bendrovės pabaigos ir sutartinės hipotekos (ne)pripažinimo pasibaigusia, laiko tai, ar buvo pradėti išieškojimo veiksmai iš kreditoriui A. K. sutartine hipoteka (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) įkeisto turto, ir įpareigojo šį kreditorių iki 2025 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai) pateikti duomenis, susijusius su išieškojimo veiksmų (ne)pradėjimu. Kai kreditorius 2025 m. rugpjūčio 26 d. informavo teismą, kad dėl notaro atostogų su juo susisiekė tik likus dienai iki posėdžio, teismas, negavęs prašytų duomenų, kuriuos pats pripažino reikšmingais sprendžiant dėl bendrovės pabaigos ir sutartinės hipotekos (ne)pripažinimo pasibaigusia, kitą dieną (2025 m. rugpjūčio 27 d.) išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė skundžiamą sprendimą.

42. Antra, pažymima tai, kad pasisakydamas dėl hipotekos ir juridinio asmens pabaigos santykio, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, byloje nesant akivaizdžių duomenų, kad būtų pradėtas išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesas, yra pagrindas sutartinę hipoteką pripažinti pasibaigusia, nes, likvidavus juridinį asmenį, baigiasi tiek pagrindinė prievolė, tiek ją užtikrinanti prievolė, nagrinėjamu atveju – hipoteka. Kartu teismas nurodė, kad, nepaisant duomenų apie pradėtą išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto procesą nebuvimo, atsižvelgus į minimalius kreditoriaus inicijuotus veiksmus ir terminą, per kurį įsiteisėja sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos, yra pagrindas manyti, jog iki šio sprendimo įsiteisėjimo išieškojimo procesas bus pradėtas, todėl sprendimas sutartinę hipoteką pripažinti pasibaigusia, nepaisant kreditoriaus tam tikro pasyvumo ginant savo teisinius interesus, būtų neproporcingas. Remdamasis tokiais argumentais, teismas nusprendė, kad nėra kliūčių priimti sprendimą dėl bendrovės pabaigos, o sutartinę svetimo turto hipoteką paliko galioti. Teisėjų kolegijos įvertinimu, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis prielaidomis, nenustačius teisiškai reikšmingų aplinkybių sprendimui dėl bendrovės pabaigos ir svetimo daikto hipotekos (ne)pasibaigimo priimti, todėl negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

43. Trečia, jau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios ginčo situacijos ypatumas yra tas, jog LUAB „Ergus“ piniginės prievolės kreditoriui A. K. įvykdymas užtikrintas ne bendrovės (skolininkės) nekilnojamojo turto, bet trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančio turto sutartine hipoteka, t. y. svetimo daikto hipoteka (CK 4.175 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 4.181 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs LUAB „Ergus“ pasibaigusia, kartu nusprendė, kad sutartinė hipoteka (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) paliekama galioti. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl LUAB „Ergus“ pabaigos, o sutartinę hipoteką palikęs galioti, be kita ko, nusprendė ir dėl įkaito davėjo, kurio nekilnojamuoju turtu užtikrintas LUAB „Ergus“ piniginės prievolės kreditoriui įvykdymas, teisių bei pareigų. Tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka nėra inicijuotas bendrovės skolos išieškojimas iš svetimo daikto hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto, priėmus sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, pasibaigtų ne tik pagrindinė bendrovės prievolė, bet ir ją užtikrinanti akcesorinė daiktinė teisė – svetimo daikto hipoteka (CK 4.170 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nurodyta daiktinė teisė palikta galioti, nors teismas neišsiaiškino, ar pradėtas bendrovės skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto procesas, o įkaito davėjas nedalyvavo šiame teismo procese. Teismo argumentas, kad per sprendimo dėl bendrovės pabaigos įsiteisėjimo terminą išieškojimas iš hipoteka įkeisto svetimo turto gali būti pradėtas, viena vertus, reiškia draudimo grįsti teismo sprendimą prielaidomis pažeidimą, kita vertus, negali būti teisėtas, nes teismo spendimas priimamas nustačius ir įvertinus jo priėmimo metu buvusias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal jo priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi proceso, siekiant išspręsti LUAB „Ergus“ pabaigos klausimą, eigą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl bendrovės pabaigos priėmė skubotai, nenustatęs ir neįvertinęs aplinkybių, kurias pripažino teisiškai reikšmingomis šiam klausimui, sukeliančiam reikšmingus teisinius padarinius, išspręsti. Pripažįstant bankroto proceso operatyvumo principo svarbą, sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos negali būti priimtas nenustačius, neištyrus ir neįvertinus visų aplinkybių, turinčių teisinę reikšmę konkretaus juridinio asmens bankroto procesui tinkamai užbaigti.

45. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, prieina prie išvados, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl LUAB „Ergus“ pabaigos priimta nenustačius, neištyrus ir neįvertinus reikšmingų aplinkybių, remiantis prielaidomis ir sukuriant teisinio neapibrėžtumo situaciją, todėl ji negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Dėl absoliutaus teismo sprendimo dalies negaliojimo

46. Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs LUAB „Ergus“ pasibaigusia ir nurodęs išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro, kartu nusprendė, jog sutartinė hipoteka (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)), kuria bendrovės prievolės kreditoriui įvykdymui užtikrinti įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, paliekama galioti. Teismas neišsiaiškino, ar įstatymų nustatyta tvarka yra pradėtas išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesas, ir sprendimą svetimo turto hipoteką palikti galioti po bendrovės (skolininkės, kurios prievolės įvykdymas šia hipoteka užtikrintas) pabaigos priėmė neinformavęs įkaito davėjo, kurio turtui teismo sprendimu paliekama galioti hipoteka.

47. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro ir Sutarčių ir teisių suvaržymo registro 2025 m. birželio 6 d. hipotekos duomenų išrašo nustatyta, kad 2019 m. kovo 19 d. yra įregistruota sutartinė maksimalioji hipoteka, skolininkas – UAB ,,Ergus“, kreditorius – A. K.; įkaito davėjas – P. P.; įkeitimo objektas – 1007/4528 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) (8 t., b. l. 107–109; 171–177, 178).

48. Byloje esančioje LUAB „Ergus“ nemokumo administratorės galutinėje ataskaitoje nurodyta, kad vienintelis bendrovės akcininkas ir įkaito davėjas pagal sutartinę hipoteką (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) P. P. yra miręs (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 78). Byloje nėra duomenų apie teisių perėmimą, tačiau iš byloje esančio kreditoriaus A. K. 2021 m. liepos 19 d. sutikimo dėl įkeisto turto pakartotinio įkeitimo matyti, kad sutikimas pakartotinai įkeisti 1007/4528 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), išduotas V. P. (8 t., b. l. 178). Hipotekos duomenų 2025 m. birželio 6 d. išrašo hipotekos objekto skiltyje nurodyta, kad 1007/4528 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įkaito davėjai yra L. B. ir Ž. B. (8 t., b. l. 107–109).

49. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali būti konstatuotas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (asmenys); 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto (-ų) asmens (-ų) materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų gali būti konstatuotas taip pat tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: pirma, sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, antra, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1075/2025, 24 punktas).

51. Jau nurodyta, kad pagal CK 4.170 straipsnio 4 dalį hipoteka ir jos galiojimas priklauso nuo hipoteka užtikrintos prievolės galiojimo.

52. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Juridinis asmuo laikomas likviduotu nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Taigi, juridinio asmens išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momentas sutampa su šio asmens prievolių, kurios nėra pasibaigusios kitais pagrindais, pabaiga, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Tokia išimtimi įstatymų leidėjas pripažįsta atvejus, kai prievolę už likviduotą juridinį asmenį turi įvykdyti kiti asmenys (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

53. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į hipotekos, kaip šalutinės (akcesorinės) daiktinės teisės specifiškumą, lemiantį jos priklausomybę nuo pagrindinės prievolės, ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tačiau nustatęs, jog sutartinė svetimo daikto hipoteka (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) lieka galioti ir po bendrovės–skolininkės pabaigos, taigi ir hipoteka užtikrintos prievolės pasibaigimo, nors neišsiaiškino, ar įstatymų nustatyta tvarka yra pradėtas išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesas, taip nusprendė ir dėl įkaito davėjų, kurie nedalyvavo teismo procese, materialiųjų pareigų. Tokia išvada grindžiama tuo, kad teismas sprendimu nustatė, jog lieka galioti akcesorinė teisė, kuri, kreditoriui iki bendrovės (skolininkės) pabaigos neinicijavus išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, pasibaigtų pagal įstatymą, pasibaigus pagrindinei prievolei (CK 4.170 straipsnio 4 dalis, 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos įvertinimu, tai patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo sutartinė svetimo daikto hipoteka (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) palikta galioti, neišsiaiškinus tokiam sprendimui priimti teisiškai reikšmingų aplinkybių, absoliutų negaliojimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės pabaigos ir nuspręsdamas sutartinę hipoteką (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) palikti galioti, neįvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su išieškojimo iš sutartine svetimo turto hipoteka įkeisto turto proceso (ne)pradėjimu, išvadas grindė prielaidomis, sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją, nesiėmė priemonių informuoti įkaito davėjus apie vykstantį procesą, kuris tiesiogiai yra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis pagal sutartinę hipoteką (Hipotekos registro dokumento identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo LUAB „Ergus“ pripažinta pasibaigusia ir išspręsti su šios bendrovės pabaiga susiję klausimai, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

55. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio byla dėl LUAB „Ergus“ pabaigos apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais, pirmosios instancijos teismo netirtais, aspektais, be kita ko, svarstant dėl įkaito davėjų įtraukimo dalyvauti procese. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Be to, nauji dalyvaujantys byloje asmenys negali įstoti į procesą apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla dėl LUAB „Ergus“ pabaigos ir su šios bendrovės pabaiga susijusių klausimų perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nustatyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.