Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Paulina Baukienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui TRA1, nutarimą priėmusios institucijos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Agnei Golubovei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) TRA1 skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2228-2026 (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

TRA1 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Kazanavičienės 2026 m. liepos 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas, skundžiamas nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveiki priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 50 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 60 Eur bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2026 m. gegužės 31 d., 21 val. 00 min., Utenoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo elektrinę mikrojudumo priemonę, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausias projektinis greitis didesnis kaip 25 km/val. ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 14, 226, 66.10 punktus. TRA1 pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo prašo Nutarimą pakeisti – skirti kuo švelnesnę įstatymo leidžiamą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti atėmimo arba taikyti minimalų galimą jo terminą. Nurodė, jog neneigia nustatytų faktinių aplinkybių ir nuoširdžiai apgailestauja dėl susidariusios situacijos. Pažymi, kad pažeidimą padarė ne siekdamas išvengti įstatymo reikalavimų ar juos sąmoningai ignoruoti, o dėl sąžiningo suklydimo. Pirkdamas elektrinį paspirtuką gavo pardavėjo pateiktus dokumentus, kuriuose buvo nurodyta, kad transporto priemonės galia yra iki 1 kW. Remdamasis šia oficialiai pateikta informacija, pagrįstai manė, kad tai yra elektrinė mikrojudumo priemonė, kuriai netaikomi registracijos, techninės apžiūros, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir atitinkamos vairavimo teisės reikalavimai. Jeigu būtų žinojęs, kad faktinę transporto priemonės galia yra 1,3 kW ir jai taikomi kitokie teisės aktų reikalavimai, nebūtų ja važiavęs viešajame eisme, kol nebūtų įvykdyti visi įstatymų reikalavimai. Važiavimo metu dėvėjo apsauginį šalmą, važiavo atsargiai, nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos žmonėms ar turtui, nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, viso proceso metu bendradarbiavo su pareigūnais, elgėsi pagarbiai ir netrukdė tyrimui. Tai yra pirmasis tokio pobūdžio jo padarytas pažeidimas, iki šiol nebuvo padaręs analogiškų pažeidimų. Teisės vairuoti atėmimas jam sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes. Dirba darbą, kuriam būtinas traktorininko pažymėjimas, jo darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su traktorių ir kitos savaeigės technikos vairavimu, todėl netekęs teisės vairuoti faktiškai netektų galimybės dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas TRA1 teismo posėdyje skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, jo neginčija. Transporto priemonę pirko iš pažįstamo prieš metus, visą laiką važinėjo, jokių pažeidimų nepadarė. Kai pirko vadovavosi dokumentais, o kad motociklo apačioje yra lentelė, nežinojo, jos nesimato, dokumentuose parašyta, kad 1 kW. Jei būtų žinojęs, būtų nepirkęs. Sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pažįstamas parodė dokumentus, kur nurodyta 1 kW. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta 60V. Nežiūrėjo, ar pardavėjo pateiktuose dokumentuose identifikacinis numeris sutampa su dokumentuose nurodytu numeriu. Ant transporto priemonės yra spidometras, į pakalnę važiuoja gal 26 km/h, ir virš 30 km/h, dar nuo svorio priklauso, o lyguma daugiau nevažiuoja. Jis važiavo iš garažo ir jį sustabdė, pareigūnai apvertė motorolerį, tada jis pamatė, kad yra maža kortelė. Pareigūnas kortelę nufotografavo, pasakė, kad galingumas 1,3 kW. Jis dirba „šrote“ ir vežioja mašinas, kilnoja, taip pat turi sveikatos, stuburo problemų. Teisės jam reikalingos, kadangi turi traktoriuką, o ir darbe jos taip pat reikalingos. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi, turėjo prieš 15-18 m, prarado ir teisės vairuoti nesusigrąžino. Šiuo metu išsimokėtinai nusipirkęs kitokią elektrinę mikrojudumo transporto priemonę. Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir Nutarimą palikti galioti. Nurodė, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad pirkdamas elektrinę mikrojudumo priemonę buvo įsitikinęs, kad ji yra iki 1 kW, tačiau TRA1 pateiktuose dokumentuose matyti, kad tai yra elektrinis motoroleris. Aplinkybės, jog TRA1 pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, nesudaro pagrindo švelninti administracinio poveikio priemonių ar jų visiškai netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės jam bus apsunkintos galimybės atlikti darbines pareigas ir pablogėtų finansinė padėtis, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Institucijos atstovė A. G. teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Paaiškino, kad ant transporto priemonės lentelės yra tiksliai nurodyta galia 1,37 kW ir greitis iki 45 km/h. Sėdimosios vietos aukštis nebuvo matuotas, buvo remtasi tik galia ir greičiu. Transporto priemonė su tokia specifikacija kvalifikuojama kaip elektrinis mopedas, o ne mikrojudumo priemonė. Įvertinusi šiuos duomenis pareigūnė surašė administracinio nusižengimo protokolą, kadangi tokiai transporto priemonei leidžiama dalyvauti eisme kai atlikta techninė apžiūra ir apdrausta nustatyta tvarka. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas kitos transporto priemonės identifikavimo numeris nei dokumentuose. Ant transporto priemonės kortelės esantis identifikavimo numeris vietomis susiliejęs, todėl pareigūnai rašydami galėjo padaryti klaidą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

Iš skundžiamo Nutarimo nustatyta, kad Institucija TRA1 už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė minimalią – 300 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui – 6 mėnesiams, už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė šiek tiek didesnę nei minimalią – 60 Eur baudą, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė minimalią – 50 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu TRA1 buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

TRA1 tiek nuo nusižengimų užfiksavimo momento, tiek ir bylos bei skundo nagrinėjimo metu teigė, jog nežinojo, kad jo įsigytos transporto priemonės galia didesnė nei 1 kW, o greitis didesnis nei 25 km/val., kadangi jis vadovavosi turimais dokumentais, kuriuose nurodyta galia 1 kW, o greitis 25 km/val. Ar dokumentuose nurodyti identifikaciniai numeriai sutampa jis netikrino, ant transporto priemonės esančios lentelės taip pat netikrino. Pažymėjo, kad pasitikėjimo pažįstamu, iš kurio pirko transporto priemonę. Žinodamas, kad transporto priemonė yra galingesnė, jos nebūtų pirkęs.

2026 m. gegužės 31 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo elektrinę mikrojudumo priemonę, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė. Transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nutarime aiškiai nenurodyta, dėl kokių konkrečiai transporto priemonės savybių (parametrų) neatitikimo teisės aktų reikalavimams TRA1 inkriminuojami administraciniai nusižengimai. Surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytas transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)4.

Bylos duomenimis pareiškėjas, bylą nagrinėjant ne teismo tvarka, Institucijai pateikė jo turėtus dokumentus apie transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Institucijai pateiktuose „Jiannsgu Xinri E-Vehicle Co. Ltd.“ kinų gamybos transporto priemonės dokumentuose (išverstuose iš anglų kalbos) matyti, jog transporto priemonės XZY EPICO 45, variklio galia 1000 W, maksimalus greitis 25 km/val., transporto priemonės identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-4). 2025 m. birželio 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi TRA1 iš V. M. įsigijo transporto priemonę, kurios identifikacinis numeris nurodytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Byloje esančiose dvejuose UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 20 d. išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) egzemplioriuose prekės pavadinimo eilutėje nurodyti netapatūs prekės pavadinimai: vienoje nurodyta „Motoroleris elektrin. EPICO 45 km/h 60 V“, kitoje – „Motoroleris elektrin. EPICO 60 V“ (b. l. 7, 8).

Bylą nagrinėjant 2026 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdyje, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, nustatyta, kad transporto priemonės tam tikrų parametrų neatitikimas buvo nustatytas policijos pareigūnams patikrinus ant transporto priemonės privirtintą lentelę. 2026 m. rugpjūčio 6 d. į bylą dokumentu, kurios registracijos Nr. DOK-62673 (b. l. 43-44), Institucija pateikė papildomą medžiagą – vaizdo ir garso įrašus bei fotonuotraukas (b. l. 44-50).

Iš prie policijos pareigūno uniformos tvirtinamomis („kūno“) kameromis įrašytų vaizdo ir garso įrašų (b. l. 50) nustatyta, jog policijos pareigūnai, sustabdę TRA1, nufotografuoja ant jo vairuotos transporto priemonės apačios esančią lentelę ir informuoja TRA1, jog lentelėje nurodyta transporto priemonės galia yra 1,37 kW, o maksimalus greitis iki 45 km/h, ir tokia transporto priemonė turi būti įregistruota. TRA1 teigia, jog šių duomenų nežinojo, pažymi, kad jo turimuose dokumentuose nurodyta galia – 1 kW, šių dokumentų su savimi neturi. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas ant TRA1 vairuotos transporto priemonės tvirtinamos lentelės vaizdas, matyti nurodyta transporto priemonės galia – „1,37 KW“ ir greitis – „45 km/h“, tačiau identifikacinis numeris nėra aiškiai įskaitomas (b. l. 45-46).

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAK) 2 straipsnio 31¹ dalį, elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami. Tuo tarpu pagal to paties straipsnio 33 dalį mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, bet ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Byloje nekilo ginčas dėl faktinio V. S. vairuotos transporto priemonės didžiausios naudingosios galios ar didžiausiasis projektinio greičio ir to, kad teisingais duomenimis laikytini ant transporto priemonės pritvirtintoje lentelėje nurodyti duomenys. Byloje nustačius, kad TRA1 vairuotos transporto priemonės didžiausias greitis – 45 km/val., o galia 1,37 kW, darytina išvada, kad V. S. įvykio metu vairuota transporto priemonė neatitinka elektrinės mikrojudumo priemonės apibrėžties (SEAK 2 straipsnio 31¹ dalis), tuo tarpu atitinka mopedo apibrėžtį (SEAK 2 straipsnio 33 dalis).

Pagal KET 66.10 punktą į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas tik tais atvejais, kai asmuo vairuoja motorinę transporto priemonę, nes teisė vairuoti tokias transporto priemones suteikiama tik įstatymo nustatyta tvarka ją įgijusiems asmenims, turintiems vairuotojo pažymėjimą (SEAK 22 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad, kai transporto priemonė priskiriama mopedui, jai reikalingas vairuotojo pažymėjimas, registracija, privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas bei techninė apžiūra, nes šie reikalavimai taikomi motorinėms transporto priemonėms. Taigi TRA1 veiksmai šiuo atveju pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį. Nors nei administracinio nusižengimo protokole, nei Nutarime nebuvo aiškia nurodyta, kurio (-ių) reikalavimų neatitiko TRA1 vairuota transporto priemonė, šie netikslumai buvo pašalinti teisminio nagrinėjimo metu.

ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022). Tokios teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Tuo tarpu minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nors ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje neatsargios kaltės formos rūšys (pasitikėjimas ir nerūpestingumas) aprašytos kaip taikytinos materialioms administracinių nusižengimų sudėtims, tačiau teismų praktikoje tokios neatsargios kaltės rūšys taikomos ir administraciniams nusižengimams, aprašytiems formaliomis sudėtimis. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo 2025 m. birželio 4 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje ir jo turėtuose „Jiannsgu Xinri E-Vehicle Co. Ltd.“ dokumentuose -techninėje specifikacijoje esantys transporto priemonės identifikavimo numeriai nesutampa. Taip pat nustatyta, kad egzistavo dvi UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros versijos, iš kurių vienoje buvo nurodytas maksimalus greitis – 45 km/val., o kitoje – ne. Transporto priemonę TRA1 pirko iš pažįstamo fizinio asmens, bet ne iš transporto priemonių platintojo, kurio turimomis žiniomis ir patirtimi šioje srityje būtų galima pagrįstai pasitikėti. Jis nepasitikrino savo paties turimų dokumentų ir prie transporto priemonės pritvirtintos lentelės su transporto priemonės specifikacija.

Atsižvelgiat į nurodytą, TRA1 kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, pasireiškė nerūpestingumu, dėl to, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pakankamai neįsitikino jo vairuojamos transporto priemonės parametrų teisingumu, nenumatė savo veikimo padarinių, nors galėjo ir turėjo tai numatyti.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-648/2023). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Institucija nustatė ir priimdama Nutarimą įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Savo kaltę dėl padarytų nusižengimų TRA1 pripažino nuo pat administracinio nusižengimo protokolo surašymo momento.

Nustatytos padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, be kita ko, kad jis važiavo remontuojamoje, nejudrioje gatvės atkarpoje, pažeidėjo kaltės forma (neatsargumas), teismo vertinimu, rodo mažesnį TRA1 padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumą. Be to, pareiškėjo asmenybė išsiskiria tuo, kad jis penkių metų laikotarpiu nė karto nebuvo baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 12-13). Teismo vertinimu, jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir jam nebūdingas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo (b. l. 35) ir pareiškėjo paaiškinimų, nustatyta, kad TRA1 dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir teisė vairuoti specialių kategorijų transporto priemones jam yra reikalinga darbe.

Nors nustatydamas skiriamų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių dydžius įstatymų leidėjas siekia, be kita ko, nubausti teisės pažeidėją, sukeliant jam atitinkamas neigimas pasekmes, tačiau tai savaime nereiškia, kad visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019).

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nagrinėjimu atveju konstatuoja susiklosčiusias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, taip išreiškiant pasitikėjimą administracinėn atsakomybėn patrauktu TRA1. Atsižvelgdamas į TRA1 charakterizuojančių duomenų visumą bei įvykio aplinkybes, kaltės formą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas daro išvadą, jog TRA1 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtina. Tokiu būdu bus pasiekta ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis, ir tokios administracinės nuobaudos paskyrimas bus proporcingas jo padaryto nusižengimo pavojingumui bei jo asmenybei.

Esant nurodytam, Institucijos Nutarimas keistinas, skundas tenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto TRA1 skundą. Pakeisti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-2228-2026 (ROIK (duomenys neskelbtini)) ir TRA1 pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, TRA1 pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą. Likusioje dalyje skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.