Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Astos Pikelienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „NK Ventures“, uždarosios akcinės bendrovės „Kulionių investicijos“, E. D., D. B., M. D., uždarosios akcinės bendrovės „PRIOR TEST GROUP“, Č. S. ir D. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tedeksas“ finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Stabilus Srautas“ (toliau – ir bendrovė, ar atsakovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Angorela“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 26 d.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija ex officio patikrinusi, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimą nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

2026 m. rugpjūčio 12 d. apeliantai pateikė teismui paaiškinimus ir kartu su jais naujus rašytinius įrodymus: 2026 m. liepos 10 d. pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, 2026 m. liepos 3 d. teismo pranešimą; 2026 m. rugpjūčio 7 d. bendrovės kreditorių susirikimo protokolą. Paaiškinimuose išdėstė argumentus, susijusius su naujai pateikiamais dokumentais (2026 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimai Nr. DOK-19754). Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023). Taigi, Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantų pateikti duomenys apie ikiteisminį tyrimą susiję su pareikštu prašymų pranešti prokurorui apie V. M. veiklą, galimai turinčią nusikalstamos veiklos požymių, nutaria pateiktą pranešimą priimti ir esant poreikiui jį įvertinti pateikto prašymo kontekste (CPK 314 straipsnis). Tačiau atsisakyti priimti pateiktus duomenis apie 2026 m. rugpjūčio 7 d. bendrovės kreditorių susirikimą bei su tuo susijusius paaiškinimus, kadangi apeliantai nepagrindė jų sąsajumo su ginčo dalyku, jo nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 180 straipsnis).

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

2020 m. vasario 20 d. KŪB „Tedeksas“, atstovaujama tikrojo nario UAB „DAO FAMILY OFFICE“ direktoriaus V. M., ir bendrovė, atstovaujama direktoriaus V. M., sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią KŪB „Tedeksas“ įsipareigojo suteikti bendrovei 2 000 000 Eur paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis. Šalys susitarė, kad suteikiamai paskolai bus taikoma 15 proc. metinių palūkanų norma. Palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies, laikant, kad sutarties galiojimo metu mėnuo, už kurį skaičiuojamos palūkanos, turi faktinį dienų skaičių, o metuose yra 365 dienos (2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 2.1 papunktis). Paskolos grąžinimo terminas: 2024 m. gruodžio 1 d. Jeigu paskolos gavėja negrąžina paskolos per nustatytą terminą ir paskolos davėja nepareikalauja jos grąžinimo, paskolos grąžinimo terminas automatiškai be papildomo įforminimo pratęsiamas dar vieniems metams (2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 2.4 papunktis).

2020 m. birželio 25 d. KŪB „Tedeksas“, bendrovė ir UAB „DARNU GROUP“ sudarė Paskolų subordinavimo sutartį. Paskolų subordinavimo sutartyje minimos paskolų sutartys – visos tarp paskolos gavėjos (šiuo atveju – bendrovės) ir paskolos davėjos (šiuo atveju – pareiškėjos) (iki ir po šios sutarties sudarymo) sudarytos paskolos ir (ar) kitokio skolinimo ir (ar) finansavimo sutartys, taip pat bet kurie kiti sandoriai, pagal kuriuos paskolos gavėja (bendrovė) turi pareigą mokėti paskolos davėjai (pareiškėjai). 2020 m. birželio 25 d. Paskolų subordinavimo sutarties sudarymo dieną paskolos davėja (pareiškėja) yra suteikusi paskolos gavėjai (bendrovei) 1 000 000 Eur paskolų. Paskolų subordinavimo sutartyje minimos kreditorės paskolos sutartys – kreditorės (UAB „DARNU GROUP“) ir paskolos gavėjos (bendrovės) 2020 m. birželio 25 d. sudaryta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorė įsipareigojo suteikti paskolos gavėjai (bendrovei) 3 000 000 Eur paskolą. Paskolų subordinavimo sutartyje minima subordinuota paskola – reiškia visas paskolų sumas pagal paskolos sutartis, kurios šios sutarties pagrindu subordinuojamos kreditorės paskolos ir kitų paskolos gavėjos (bendrovės) piniginių prievolių kreditorei, kylančių iš kreditorės paskolos sutarties, atžvilgiu. Šalys susitarė, kad visos esamos ir būsimos paskolos davėjos (pareiškėjos) teisės ir visi esami ir būsimi paskolos gavėjos (bendrovės) įsipareigojimai grąžinti paskolas pagal visas paskolos sutartis yra šios sutarties nustatyta tvarka subordinuojami kreditorės (UAB „DARNU GROUP“) paskolos ir visų kreditorės teisių, kylančių kreditorės paskolos sutarties, atžvilgiu, kaip toliau nustatyta sutartyje (2020 m. birželio 25 d. Paskolų subordinavimo sutarties 1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad, neatsižvelgdamos į tai, ar tam prieštarauja paskolos sutarties nuostatos ir į tai, ar yra suėję paskolos grąžinimo terminai, paskolos gavėja (bendrovė) įsipareigojo negrąžinti, o atitinkamai paskolos davėja (pareiškėja) įsipareigojo nereikalauti grąžinti paskolos gavėjai (bendrovei) suteiktos paskolos, mokėti palūkanas ar atlikti bet kokių kitų mokėjimų pagal paskolos sutartis, kol paskolos gavėja (bendrovė) yra neįvykdžiusi kreditorei (UAB „DARNU GROUP“) visų savo piniginių prievolių pagal kreditorės paskolos sutartį (2020 m. birželio 25 d. Paskolų subordinavimo sutarties 1.2 papunktis).

2021 m. rugpjūčio 31 d. KŪB „Tedeksas“, UAB „DAO GRANORAMA“ ir bendrovė sudarė Susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo. Susitarimas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad: akcininkė (šiuo atveju – pareiškėja) yra vienintelė UAB „DAO GRANORAMA“ akcininkė, valdanti 100 proc. akcijų; šalys susitarė dėl visų UAB „DAO GRANORAMA“ akcijų perleidimo būsimajai akcininkei (šiuo atveju – bendrovei); akcininkė (pareiškėja) šio Susitarimo pasirašymo dieną yra sumokėjusi UAB „DAO GRANORAMA“ iš viso 2 066 091,85 Eur avansinių mokėjimų už būsimą UAB „DAO GRANORAMA“ akcijų emisiją; būsima akcininkė (bendrovė) šio Susitarimo dieną yra suteikusi akcininkei (pareiškėjai) 1 512 500 Eur paskolą. Susitarimu akcininkė (pareiškėja) perleido būsimajai akcininkei (bendrovei), o pastaroji perėmė reikalavimo teises į avansus. Nuo šio Susitarimo sudarymo dienos laikoma, kad būsimoji akcininkė (bendrovė) yra sumokėjusi 2 066 091,85 Eur avansinių mokėjimų už būsimą bendrovės akcijų emisiją (2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo 1 punktas). Už perleistą reikalavimo teisę į avansus, būsimoji akcininkė (bendrovė) įsipareigojo sumokėti akcininkei (pareiškėjai) 2 066 091,85 Eur (2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo 2 punktas). Akcininkė (pareiškėja) ir būsimoji akcininkė (bendrovė) susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Po įskaitymo laikoma, kad akcininkė (pareiškėja) grąžino būsimajai akcininkei (bendrovei) visą paskolą, o būsimoji akcininkė (bendrovė) įsipareigojo sumokėti skolą akcininkei (pareiškėjai) 553 591,85 Eur už šiuo Susitarimu perleistas reikalavimo teises. Būsimoji akcininkė (bendrovė) įsipareigojo sumokėti skolą akcininkei (pareiškėjai) ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo 3 punktas).

2021 m. rugpjūčio 31 d. KŪB „Tedeksas“ ir bendrovė sudarė Susitarimą dėl kompensacijos. Susitarimo šalys, atsižvelgdamos į tai, kad paskolos davėja (šiuo atveju – pareiškėja) Susitarimo dėl kompensacijos pasirašymo dieną yra suteikusi paskolos gavėjai (šiuo atveju – bendrovei) 1 000 000 Eur paskolą pagal 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į tai, jog šalys paskolos sutartimi susitarė dėl suteiktos paskolos subordinavimo, susitarė, kad dėl suteiktos paskolos subordinavimo paskolos davėja (pareiškėja) patyrė papildomų nuostolių, kurie šalių susitarimu šio Susitarimo dėl kompensacijos sudarymo dieną sudaro 263 763,82 Eur. Šalys susitarė, kad paskolos gavėja (bendrovė) kompensuos šiuos nuostolius (2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl kompensacijos 1 punktas). Šalys susitarė, kad šio Susitarimo dėl kompensacijos 1 punkte numatytą nuostolių sumą paskolos gavėja (bendrovė) sumokės paskolos davėjai (pareiškėjai) ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2021 m. rugpjūčio 31 d. KŪB „Tedeksas“ ir bendrovė sudarė Novacijos sutartį. Sudarydamos novacijos sutartį šalys atsižvelgė į tai, kad šalys sudarė 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimą dėl kompensacijos, pagal kurį paskolos gavėja (šiuo atveju – bendrovė) yra skolinga paskolos davėjai (šiuo atveju – pareiškėjai) 263 763,82 Eur, taip pat į tai, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. šalys ir UAB „DAO GRANORAMA“ sudarė Susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kurį paskolos gavėja (šiuo atveju – bendrovė) yra skolinga paskolos davėjai (šiuo atveju – pareiškėjai) 553 591,85 Eur. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartimi šalys atliko novaciją, kurios pasėkoje paskolos gavėjos (bendrovės) prievolė sumokėti paskolos davėjai (pareiškėjai) 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties preambulėje nurodytas sumas (viso 817 355,67 Eur) pakeičiama paskolos prievole, t. y. nuo šios sutarties sudarymo dienos laikoma, kad paskolos davėja (pareiškėja) suteikė paskolos gavėjai (bendrovei) 817 355,67 Eur paskolą (2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties 1.1 papunktis). Paskola suteikia paskolos gavėjai šalių 2020 m. vasario 20 d. sudarytoje Paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytomis sąlygomis (2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties 1.2 papunktis).

2021 m. gruodžio 31 d. KŪB „Tedeksas“ ir bendrovė sudarė Susitarimą dėl palūkanų kapitalizavimo. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo pasirašymo dieną paskolos davėja (šiuo atveju – pareiškėja) yra suteikusi paskolos gavėjai (šiuo atveju – bendrovei) 1 917 605,67 Eur paskolą, taip pat į tai, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo pasirašymo dieną paskolos gavėjos (bendrovės) mokėtina paskolos davėjai (pareiškėjai) palūkanų suma sudaro 141 743,47 Eur, susitarė, jog kapitalizuos 82 394,33 Eur mokėtinas palūkanas (2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo 1 punktas). Po palūkanų kapitalizavimo laikoma, kad paskolos davėja (pareiškėja) yra suteikusi paskolos gavėjai (bendrovei) 2 000 000 Eur paskolą, paskolos gavėja (bendrovė) privalo sumokėti paskolos davėjai (pareiškėjai) 59 349,14 Eur palūkanas, kurias įsipareigojo sumokėti šalių sudarytose paskolų sutartyse numatytais terminais ir tvarka.

2022 m. liepos 14 d. A. M. ir bendrovė sudarė Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paskolos davėja (šiuo atveju – A. M.) įsipareigojo suteikti paskolos gavėjai (šiuo atveju – bendrovei) iki 400 000 Eur paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis.

2022 m. gruodžio 30 d. V. M., UAB „Tvarios investicijos“ ir bendrovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad skolininkė (šiuo atveju – bendrovė) šios sutarties sudarymo dieną skolinga kreditorei (šio atveju – UAB „Tvarios investicijos“) iš viso 485 000 Eur, iš kurių kreditorė (UAB „Tvarios investicijos“) siekia perleisti reikalavimo teises į 229 639 Eur, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kreditorė (UAB „Tvarios investicijos“) skolinga naujajam kreditoriui (šiuo atveju – V. M.) 229 639 Eur pagal 2022 m. lapkričio 17 d. susitarimą, sudarytą tarp naujojo kreditoriaus (V. M.), kreditorės (UAB „Tvarios investicijos“) ir KŪB „Dehidra Invest“. Kreditorė (UAB „Tvarios investicijos“) 2022 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui (V. M.) reikalavimo teises į skolą, o naujasis kreditorius perėmė iš kreditorės (UAB „Tvarios investicijos“) reikalavimo teises už 229 639 Eur (2022 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktis). Naujasis kreditorius (V. M.) ir kreditorė (UAB „Tvarios investicijos“) susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Po įskaitymo laikoma, kad: kreditorė (UAB „Tvarios investicijos“) sumokėjo naujajam kreditoriui (V. M.) 229 639 Eur ir visiškai atsiskaitė pagal 2022 m. lapkričio 17 d. susitarimą; naujasis kreditorius (V. M.) sumokėjo 229 639 Eur kreditorei (UAB „Tvarios investicijos“) už šia sutartimi perleistas reikalavimo teises; skolininkė (bendrovė) yra skolinga naujajam kreditoriui (V. M.) 229 639 Eur; skolininkė (bendrovė) lieka skolinga kreditorei (UAB „Tvarios investicijos“) 255 361 Eur (2022 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 papunktis).

2023 m. balandžio 26 d. V. M. ir bendrovė sudarė Novacijos sutartį. Ši novacijos sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. balandžio 26 d. šalys ir KŪB „Tedeksas“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos gavėja (šiuo atveju – bendrovė) skolinga paskolos davėjui (šiuo atveju – V. M.) 222 768,49 Eur. Šia sutartimi šalys atliko novaciją, kurios pagrindu paskolos gavėjo (bendrovės) prievolė sumokėti paskolos davėjui (V. M.) šios sutarties preambulėje nurodytą skolą yra pakeičiama paskolos prievole, t. y. nuo šios sutarties sudarymo dienos laikoma, kad paskolos davėjas (V. M.) suteikė paskolos gavėjai (bendrovei) 222 768,49 Eur paskolą (2023 m. balandžio 26 d. Novacijos sutarties 1.1 papunktis). Paskolos grąžinimo terminas: 2024 m. gruodžio 31 d. (2023 m. balandžio 26 d. Novacijos sutarties 1.3 papunktis).

2023 m. gruodžio 31 d. KŪB „Tedeksas“ ir bendrovė sudarė Susitarimą dėl palūkanų kapitalizavimo. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad šio 2023 m. gruodžio 31 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo pasirašymo dieną paskolos davėja (šiuo atveju – pareiškėja) yra suteikusi paskolos gavėjai (šiuo atveju – bendrovei) 2 000 000 Eur paskolą, taip pat į tai, kad šio 2023 m. gruodžio 31 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo pasirašymo dieną paskolos gavėjos (bendrovės) mokėtina paskolos davėjai (pareiškėjai) palūkanų suma sudaro 252 976,08 Eur, susitarė, kad kapitalizuos visas apskaičiuotas 252 976,08 Eur palūkanas (2023 m. gruodžio 31 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo 1 punktas). Po palūkanų kapitalizavimo laikoma, kad paskolos davėja (pareiškėja) yra suteikusi paskolos gavėjai (bendrovei) 2 252 976,08 Eur paskolą, paskolos gavėja (bendrovė) yra sumokėjusi paskolos davėjai (pareiškėjai) visas nuo paskolos paskaičiuotas palūkanas.

2024 m. balandžio 2 d. UAB „Tedeksas“, Labdaros ir paramos fondas „DAO Labdaros fondas“ ir bendrovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad skolininkas (šiuo atveju – Labdaros ir paramos fondas „DAO Labdaros fondas“) šios sutarties sudarymo dieną skolingas kreditorei (šiuo atveju – bendrovei) 250 000 Eur pagal 2024 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp bendrovės, Labdaros ir paramos fondo „DAO Labdaros fondas“ ir A. R., taip pat atsižvelgiant į tai, jog šalys susitarė dėl reikalavimo į skolą perleidimo. Kreditorė (bendrovė) šia sutartimi perleido naujajai kreditorei (šiuo atveju – pareiškėjai) visas reikalavimo teises į skolą, kylančias iš pagrindinės sutarties (2024 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties) (2024 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktis). Už reikalavimo teises, įgyjamas pagal šia sutartį, naujoji kreditorė (pareiškėja) įsipareigoja sumokėti kreditorei (bendrovei) 250 000 Eur (2024 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 papunktis).

2024 m. balandžio 5 d. UAB „Tedeksas“, V. M. ir bendrovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys atsižvelgdamos į tai, kad skolininkė (šiuo atveju – bendrovė) šios 2024 m. balandžio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną yra skolinga kreditoriui (V. M.) 424 000 Eur paskolos ir 73 675,34 Eur palūkanų, viso 497 675,34 Eur pagal 2023 m. balandžio 26 d. Novacijos sutartį, sudarytą tarp kreditoriaus (V. M.) ir skolininkės (bendrovės), ir 2022 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp kreditoriaus (V. M.), skolininkės (bendrovės) ir UAB „Tvarios investicijos“, taip pat į tai, jog naujoji kreditorė (šiuo atveju – pareiškėja) yra skolinga skolininkei (bendrovei) 250 000 Eur pagal 2024 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp naujosios kreditorės (pareiškėjos), skolininkės (bendrovės) ir Labdaros ir paramos fondo „DAO Labdaros Fondas“, susiarė, kad kreditorius (V. M.) šia 2024 m. balandžio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleidžia naujajai kreditorei (pareiškėjai) reikalavimo teises į skolą, kylančią iš pagrindinės sutarties (2023 m. balandžio 26 d. Novacijos sutarties ir 2022 m. gruodžio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) (2024 m. balandžio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktis). Už reikalavimo teises, įgyjamas pagal šią sutartį, naujoji kreditorė (pareiškėja) įsipareigojo sumokėti kreditoriui (V. M.) 497 675,34 Eur (2024 m. balandžio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 papunktis). Kadangi naujoji kreditorė (pareiškėja) yra skolinga skolininkei (bendrovei) 250 000 Eur, o skolininkė (bendrovė) pagal šią 2024 m. balandžio 5 d. Reikalavimo perleidimo sutartį turi sumokėti naujajai kreditorei (pareiškėjai), šalys susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Po reikalavimo įskaitymo laikoma, kad naujoji kreditorė (pareiškėja) visiškai atsiskaitė su skolininke (bendrove) pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o skolininkė (bendrovė) lieka skolinga naujajai kreditorei (pareiškėjai) 247 675,34 Eur.

2024 m. balandžio 22 d. tarp UAB „Tedeksas“, A. M. ir bendrovės sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad šios sutarties sudarymo dieną skolininkė (šiuo atveju – bendrovė) yra skolinga kreditorei (šiuo atveju – A. M.) 311 500 Eur paskolos ir 26 242,80 Eur, iš viso 337 742,80 Eur pagal 2022 m. liepos 14 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. M. ir bendrovės, susitarė dėl reikalavimo teisių į minėtą skolą perleidimo, t. y. kreditorė šia sutartimi perleido naujajai kreditorei (UAB „Tedeksas“) visas reikalavimo teises į skolą, kylančią iš pagrindinės sutarties (2022 m. liepos 14 d. Paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) (2024 m. balandžio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktis). Už reikalavimo teises, įgyjamas pagal šią sutartį, naujoji kreditorė (šiuo atveju – pareiškėja) įsipareigoja sumokėti kreditorei (A. M.) 337 742,80 Eur. (2024 m. balandžio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 papunktis). Naujoji kreditorė (pareiškėja) įsipareigojo sumokėti kreditorei (A. M.) 26 242,80 Eur ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Naujoji kreditorė (pareiškėja) ir kreditorė (A. M.) šia sutartimi atliko novaciją ir naujosios kreditorės (pareiškėjos)prievolė sumokėti kreditorei (A. M.) 311 500 Eur pakeista paskolos prievole, t. y. nuo šios sutarties sudarymo dienos laikoma, kad kreditorė (A. M.) suteikė naujajai kreditorei (pareiškėjai) 311 500 Eur paskolą. Paskola suteikta naujajai kreditorei (pareiškėjai) šalių 2023 m. balandžio 24 d. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytomis sąlygomis (2024 m. balandžio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 papunktis). Skolininkė (bendrovė) įsipareigojo sumokėti skolą naujajai kreditorei (pareiškėjai) pagrindinėje sutartyje numatytais terminais (2024 m. balandžio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 papunktis).

2024 m. balandžio 30 d. UAB „Tedeksas“ ir bendrovė sudarė Susitarimą dėl palūkanų kapitalizavimo. Susitarimas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad šio susitarimo pasirašymo dieną: paskolos davėja (šiuo atveju – pareiškėja) yra suteikusi paskolos gavėjai (šiuo atveju – bendrovei) 2 267 976,08 Eur paskolą; mokėtina palūkanų suma nuo paskolos sudaro 112 150,74 Eur; paskolos gavėja yra skolinga paskolos davėjai 585 418,14 Eur pagal kitus tarpusavyje sudarytus sandorius. Šalys susitarė šio Susitarimo pasirašymo dieną kapitalizuoti visas apskaičiuotas palūkanas ir skolą (2024 m. balandžio 30 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo 1 punktas). Po palūkanų kapitalizavimo laikoma, kad: paskolos davėja suteikė paskolos gavėjai 2 965,544,96 Eur paskolą; paskolos gavėja sumokėjo paskolos davėjai visas nuo paskolos apskaičiuotas palūkanas (2024 m. balandžio 30 d. Susitarimo dėl palūkanų kapitalizavimo 2 punktas).

2025 m. sausio 9 d. UAB „Tedeksas“, V. M. ir bendrovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis sudaryta atsižvelgiant į tai, kad: skolininkas (V. M.) šios sutarties pasirašymo dieną skolingas kreditorei (šiuo atveju – bendrovei) 252 541,10 Eur pagal 2025 m. sausio 9 d. Skolos perkėlimo sutartį, sudarytą tarp kreditorės (bendrovės), skolininko (V. M.) ir Gage Partners OU; šios 2025 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną naujoji kreditorė (šiuo atveju – pareiškėja) skolinga skolininkui (V. M.) 766 200 Eur pagal 2024 m. balandžio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp naujosios kreditorės (pareiškėjos), skolininko (V. M.) ir Labdaros ir paramos fondo „DAO Labdaros fondas“; šios 2025 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dieną kreditorė (bendrovė) skolinga naujajai kreditorei (pareiškėjai) 3 196 978,05 Eur paskolos ir 116 738 Eur palūkanų pagal tarpusavyje sudarytus sandorius; šalys susitarė dėl reikalavimo į skolą perleidimo. Kreditorė (bendrovė) šia 2025 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajai kreditorei (pareiškėjai) visas reikalavimo teises į skolą, kylančias iš pagrindinės sutarties (2025 m. sausio 9 d. Skolos perkėlimo sutarties) (2025 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktis). Už reikalavimo teises, įgyjamas pagal šią sutartį, naujoji kreditorė (pareiškėja) įsipareigojo sumokėti kreditorei (bendrovei) 252 541,10 Eur (2025 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.1 papunktis). Naujoji kreditorė (pareiškėja) ir skolininkas (V. M.) susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Po įskaitymo laikoma, kad naujoji kreditorė (pareiškėja) sumokėjo skolininkui (V. M.) 252 541,10 Eur reikalavimo teisių kainos dalį ir liko skolinga 513 658,90 Eur, o skolininkas (V. M.) sumokėjo naujajai kreditorei (pareiškėjai) 252 541,10 Eur skolą ir nebėra skolingas pagal šią sutartį (2025 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.2 papunktis). Kreditorė (bendrovė) ir naujoji kreditorė (pareiškėja) susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius reikalavimus. Po įskaitymo laikoma, kad naujoji kreditorė (pareiškėja) sumokėjo kreditorei (bendrovei) 252 541,10 Eur už šia sutartimi perleistas reikalavimo teises ir visiškai už jas atsiskaitė, o kreditorė (bendrovė) sumokėjo naujajai kreditorei (pareiškėjai) 116 738,77 Eur palūkanų ir 135 802,33 Eur paskolos (2025 m. sausio 9 d. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 papunktis).

Dėl finansinio reikalavimo (ne)patvirtinimo

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 29 punktas).

Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 39 punktas). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 37 punktas). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2025 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-1075/2025, 27 punktas).

Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą, teismas bankroto bylose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių reikšmingoms kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui aplinkybėms išaiškinti. Tokį teismo aktyvumą, nepažeidžiant rungimosi civiliniame procese principo, įtvirtina ir JANĮ 3 straipsnio 4 punkte nustatytas teisėjo vadovavimo procesui principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023, 34 punktas). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).

Taigi, teismo aktyvumas tokio pobūdžio bylose, saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo reikalavimų, todėl pirmiausia pareiškėjai, siekiančiai jos finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje, teko procesinė našta nurodyti teismui visas reikšmingas aplinkybes ir pateikti visus įrodymus, galinčius pagrįsti jos finansinį reikalavimą (jo dydį) bendrovės atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina pareiškėjos pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumą. Kreditoriai su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko. Kreditorių vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos finansinį reikalavimą patvirtino ignoruodamas kreditorių argumentus, kad: bendrovės banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog pareiškėja yra bendrovės skolininkė, o ne kreditorė; pareiškėjos prašomos patvirtinti palūkanos yra nepagrįstos, akivaizdžiai per didelės, jų skaičiavimas neatitinka faktinių duomenų, o be to, palūkanų „kapitalizavimas“ nepagrįstas atsižvelgiant ir į kreditorių prašomą taikyti ieškinio senaties terminą; finansinio reikalavimo dalis, kylanti iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties, yra neįrodyta ir nepagrįsta, nes byloje nepateikti pirminiai dokumentai, kurie galėtų pagrįsti 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartyje nurodyto 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl kompensacijos ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo realumą ir pagrįstumą. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir įrodymai paneigia kreditorių abejones, jog 2020 m. vasario 21 d. pareiškėjos bendrovei suteikta 1 000 000 Eur paskola buvo grąžinta tą pačią dieną, padarant pavedimus į bendrovės sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantų atskirojo skundo argumentus, juos aptaria ir įvertina toliau.

Dėl 1 266 749 Eur paskolos

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Tačiau, kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 15, 16 punktai).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktas). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020, 27 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir bendrovė sudarė 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį, pagal kurią pareiškėja įsipareigojo suteikti bendrovei 2 000 000 Eur paskolą sutartyje numatytomis sąlygomis, o paskolos gavėja (bendrovė) įsipareigojo grąžinti visą paskolą ne vėliau kaip paskutinę sutarties 2.4 papunktyje nurodyto termino dieną (žr. šios nutarties 35 punktą). Bendrovės sąskaitų išrašai patvirtina, kad pareiškėja atskirais pavedimais pervedė bendrovei iš viso 1 266 749 Eur: 500 000 Eur – 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 500 000 Eur – 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Paskola pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 100 000 Eur – 2021 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pervedimas“; 250 Eur – 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu, mokėjimo paskirtyje nurodant „Pervedimas“; 166 499,04 Eur (5 000 Eur + 5 000 Eur + 5 000 Eur + 7 000 Eur + 6 000 Eur + 50 000 Eur + 10 000 Eur + 6 000 Eur + 5 000 Eur + 19 000 Eur + 11 000 Eur + 4 955,04 Eur + 3 000 Eur 12 500 Eur + 3 000 Eur + 14 000 Eur + 44 Eur = 166 499,04 Eur) mokėjimo pavedimais nuo 2024 m. balandžio 11 d. iki 2024 m. gruodžio 13 d., mokėjimo paskirtyse nurodant „Paskola“ (2026 m. kovo 13 d. pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. DOK-9201 priedai Nr. 1, 2, 3).

Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėją ir bendrovę siejo paskolos teisiniai santykiai – paskolos davėja (pareiškėja) perdavė paskolos gavėjos (bendrovės) nuosavybėn įvairiais pavedimais 1 266 749 Eur paskolą, o ši įsipareigojo iki 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartyje nustatyto termino tokią pat sumą kartu su skaičiuojamomis palūkanomis grąžinti pareiškėjai.

Apeliantai, siekdami paneigti bendrovės pareikštą finansinį reikalavimą dėl 1 266 749 Eur paskolos bendrovei suteikimo, atskirajame skunde nurodė, kad: nemokumo administratorės pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina tai, jog pareiškėja yra bendrovės skolininkė, o ne kreditorė, t. y. V. M. iš bendrovės sąskaitos nuo įsteigimo iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo į pareiškėjos sąskaitą iš viso pervedė 6 577 788,16 Eur, o iš pareiškėjos sąskaitos atgal grąžino tik 3 355 867,34 Eur; nepateiktas nė vienas pirminis dokumentas, galintis pagrįsti, kad 1 000 000 Eur pervedimas iš bendrovės sąskaitos į pareiškėjos sąskaitą ir tos pačios sumos tą pačią dieną pervedimas iš pareiškėjos sąskaitos bendrovei nereiškia, kad pareiškėja paskolino 1 000 000 Eur, kurį buvo gavusi iš bendrovės tą pačią dieną kaip paskolą (arba jos grąžinimą). Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka.

Visų pirma, nors apeliantai teigia, kad pareiškėja buvo bendrovės skolininkė, o ne kreditorė, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo, susijusio su paskolos teisiniais santykiais, todėl šiuo atveju vertinami ir analizuojami duomenys, susiję su konkrečiais šalių sudarytais tarpusavio sandoriais (šiuo atveju su – 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartimi) ir jų (ne)įvykdymu, o ne nuo bendrovės įsteigimo iki jos bankroto iškėlimo tarp šalių vykusiu visu lėšų judėjimu. Vien tai, kad, apeliantų įsitikinimu, nuo bendrovės įsteigimo iki jos bankroto bylos iškėlimo į pareiškėjos sąskaitą iš viso pervesta 6 577 788,16 Eur, o iš pareiškėjos sąskaitos atgal grąžinta bendrovei tik 3 355 867,34 Eur, savaime nereiškia pareikšto finansinio reikalavimo nepagrįstumo (CPK 185 straipsnis).

Antra, atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad paskola pagal 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį buvo grąžinta dar 2020 m. vasario 21 d., kai bendrovė 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimais du kartus po 500 000 Eur pervedė pareiškėjai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 21 d. bendrovė dviem mokėjimo pavedimais pervedė pareiškėjai po 500 000 Eur, mokėjimo paskirtyse nurodydama, jog tai „paprastųjų ir subordinuotų obligacijų grąžinimas“ bei „paskolos grąžinimas, palūkanos, paprastųjų ir subordinuotų obligacijų palūkanos“ (2026 m. balandžio 2 d. pranešimo Nr. DOK-11923 priedas Nr. 8).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja byloje pateikė duomenis ir paaiškino, kad 500 000 Eur pavedimas, kuriame nurodyta paskirtis „paprastųjų ir subordinuotų obligacijų grąžinimas“ sudarytas iš: 1) 125 000 Eur bendrovės prievolės išpirkti iš pareiškėjos obligacijas už nominalią jų vertę (125 000 Eur) ir sumokėti palūkanas pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp bendrovės ir T. M. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį, pagal kurią T. M. įsigijo 125 000 vnt. paprastųjų obligacijų už 125 000 Eur ir pagal 2019 m. lapkričio 30 d. tarp pareiškėjos ir T. M. sudarytą Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią T. M. pardavė įsigytas 125 000 vnt. obligacijas pareiškėjai; 2) 300 000 Eur bendrovės prievolės sumokėti pareiškėjai pagal tarp bendrovės, A. M. ir DAO LONG FIXED INCOME LP sudarytą 2019 m. rugsėjo 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. M. perleido bendrovei savo reikalavimą į DAO LONG FIXED INCOME LP 300 000 Eur skolą, už kurią bendrovė įgijo prievolę sumokėti A. M. 300 000 Eur ir pagal 2019 m. lapkričio 30 d. tarp pareiškėjos, A. M. ir bendrovės sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. M. perleido pareiškėjai savo reikalavimo teisę į 300 000 Eur bendrovės skolą; 3) 75 000 Eur bendrovės prievolės sumokėti pareiškėjai skolą pagal 2019 m. rugsėjo 30 d. tarp bendrovės, T. M. ir DAO LONG FIXED INCOME LP sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią T. M. perleido bendrovei 75 000 Eur finansinį reikalavimą į skolininką DAO LONG FIXED INCOME LP, o bendrovė įgijo prievolę sumokėti T. M. 75 000 Eur ir pagal 2019 m. lapkričio 30 d. tarp pareiškėjos, T. M. ir bendrovės sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią T. M. perleido savo 75 000 Eur reikalavimo teisę į bendrovę pareiškėjai (2026 m. balandžio 29 d. pareiškėjos prašymo Nr. DOK-15390 priedai Nr. 1–6).

Be to, pareiškėja pateikė duomenis ir paaiškino, kad 500 000 Eur pavedimas, kurio mokėjimo paskirtyje nurodyta „paskolos grąžinimas, palūkanos, paprastųjų ir subordinuotų obligacijų palūkanos“ sudarytas iš: 1) 24 328,76 Eur obligacijų palūkanų, kurios paskaičiuotos nuo 125 000 vnt. obligacijų, kurias pareiškėja įsigijo iš T. M. pagal 2019 m. lapkričio 30 d. tarp pareiškėjos ir T. M. sudarytą Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartį; 2) 6 192,57 Eur palūkanų pagal tarp pareiškėjos, T. M. ir bendrovės sudarytą 2019 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią T. M. perleido pareiškėjai reikalavimo teises į bendrovės 165 848,03 Eur paskolą ir 9 678,3 Eur palūkanas ir kurių dalį, t. y. 6 192,57 Eur bendrovė sumokėjo pareiškėjai 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimu; 3) 447 286,88 Eur paskolų pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bendrovė turėjo grąžinti pareiškėjai 165 848,03 Eur paskolą ir pagal 2019 m. gruodžio 31 d. tarp pareiškėjos, MORBUNK ESTATE LP ir bendrovės sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią MORBUNK ESTATE LP perleido savo reikalavimo teises bendrovei suteiktą 256 438,85 Eur paskolą; 4) 22 191,79 Eur obligacijų palūkanų, kurios apskaičiuotos pagal šios nutarties 67 punkte nurodytas sutartis (2026 m. balandžio 29 d. pareiškėjos prašymo Nr. DOK-15390 priedai Nr. 1–8).

Taigi, pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėją ir bendrovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai ne tik 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties pagrindu, tačiau bendrovė buvo įsipareigojusi pareiškėjai ir pagal kitus tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius (žr. šios nutarties 67–68 punktus). Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, todėl prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti įvairių teisinių santykių pagrindu. Apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai įsitikinti, kad bendrovės 2020 m. vasario 21 d. atlikti mokėjimo pavedimai buvo atlikti būtent siekiant padengti paskolą pagal 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vien deklaratyvūs pasvarstymai apie tai, ką turėjo nurodyti bendrovė mokėjimo pavedimų, atliktų pagal pareiškėjos pateiktas sutartis, mokėjimo paskirtyse ar bendro pobūdžio abejonės dėl pareiškėjos pateiktų reikalavimo perleidimo sutarčių reikšmės (kaip išvestino dokumento), nesant duomenų, kad jos negaliojančios ar nuginčytos, nepaneigia nei bendrovės atliktų 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodyto tikslo („paprastųjų ir subordinuotų obligacijų grąžinimas“; paskolos grąžinimas, palūkanos, paprastųjų ir subordinuotų obligacijų palūkanos“), nei bendrovės prievolės atsiskaityti pagal pareiškėjos paaiškinime (žr. šios nutarties 67–68 punktus) nurodytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis.

Be to, nors apeliantai atskirajame skunde teigia, kad T. M. bendrovei nepervedė 125 000 Eur už nusipirktas obligacijas per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, todėl 2019 m. lapkričio 30 d. Obligacijų pirkimo–pardavimo sutartimi parduoti įsigytų 125 000 vnt. obligacijų pareiškėjai negalėjo, be to, 2019 m. rugsėjo 30 d. Obligacijų pasirašymo sutartyje numatyta, kad obligacijos gali būti išperkamos tik po penkerių metų. Tačiau nagrinėjamu atveju 2019 m. rugsėjo 30 d. Obligacijų pasirašymo sutarties ir (ar) 2019 m. lapkričio 30 d. Obligacijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, vykdymo aplinkybės ir (ar) sąlygos nėra nagrinėjamos bylos dalykas, o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantai nepateikė, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliantų argumentų, kad pagal aptartas sutartis palūkanos turėjo būti pervestos kartu su dengiama skola bei dėl netinkamai apskaičiuotų palūkanų.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantų argumentais, kad: 2019 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, jog bendrovė buvo skolinga T. M. 165 848,03 Eur; 2019 m. gruodžio 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina, kad bendrovė buvo skolinga MORBUNK ESTATE LP 256 438,85 Eur. Priešingai nei teigia apeliantai, tai, kad bendrovė buvo skolinga pagal minėtas sutartis netiesiogiai patvirtina tiek pateiktų sutarčių preambulėse nurodytos aplinkybės (pvz., „skolininkas šios sutarties sudarymo dieną yra skolingas kreditoriui 165848,03 Eur paskolos ir 9678,30 Eur palūkanų pagal skolininko, kreditoriaus ir MORBUNK ESTATE LP 2019 m. spalio 31 d. sudarytą Skolos perkėlimo sutartį“; skolininkas šios sutarties sudarymo dieną yra skolingas kreditoriui 256438,85 Eur pagal 2019 m. gruodžio 31 d. tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytą Susitarimą dėl novacijos), tiek jų 1.5 papunktis, kuriame skolininkė (šiuo atveju – bendrovė) patvirtino, kad reikalavimo teisės į skolą yra galiojančios ir ji neprieštarauja reikalavimo teisių perleidimui bei įsipareigoja grąžinti skolą (2019 m. lapkričio 30 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atveju – ir palūkanas), kylančią iš pagrindinės sutarties, vykdyti naujajam kreditoriui (2026 m. balandžio 29 d. pareiškėjos prašymo Nr. DOK-15390 priedai Nr. 7, 8).

Taigi, apeliantai objektyvių duomenų, kad 2020 m. vasario 21 d. bendrovės sumokėta 1 000 000 Eur suma buvo skirta 2020 m. vasario 20 d. paskolos grąžinimui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pareiškėjos pateiktų objektyvių duomenų (2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties ir banko sąskaitų išrašų), patvirtinančių, kad pareiškėja bendrovei suteikė 1 266 749 Eur paskolą ir papildomų duomenų (sutarčių), kad bendrovės pareiškėjai 2020 m. vasario 21 d. pervesta 1 000 000 Eur suma yra susijusi ne su paskolos grąžinimu pagal 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį, o su kitais tarp pareiškėjos ir bendrovės susiklosčiusiais sutartiniais teisiniais santykiais. Todėl įrodymais pagrįsto finansinio reikalavimo nepatvirtinimas prieštarautų teisingumo, bankroto proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principams (JANĮ 3 straipsnis) bei neatitiktų bankroto proceso paskirties ir tikslo. Vien tai, kad apeliantai turi subjektyvią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų įvertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nelemia išvados, jog pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas įrodymais pagrįstą finansinį reikalavimą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas bei nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl šios dalies.

Dėl 817 355,67 Eur paskolos pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartį

Pareiškėja prašė patvirtinti jos 817 355,67 Eur finansinį reikalavimą, kildinimą iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, surinktus įrodymus ir šalių argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjos 817 355,67 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas, todėl jį patvirtino. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigdami, kad teismas nepagrįstai pripažino byloje esančius įrodymus pakankamais pareiškėjos 817 355,67 Eur finansiniam reikalavimui, kildinamam iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties, patvirtinti. Apeliantų vertinimu, 817 355,67 Eur reikalavimas yra neįrodytas ir nepagrįstas, nes nebuvo pateikti pirminiai dokumentai, galintys pagrįsti nurodyto susitarimo dėl kompensacijos ir susitarimo reikalavimo teisių perleidimo realumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija su tokia apeliantų pozicija sutinka dėl toliau nurodomų motyvų.

Vadovaujantis CK 6.880 straipsniu, šalių susitarimu skola, kilusi iš pirkimo–pardavimo, nuomos ar kitokios sutarties, gali būti pakeista paskolos prievole pagal CK 6.141–6.144 straipsnių, reglamentuojančių novacijos teisinius santykius, nustatytas taisykles. Novacijos samprata apibrėžta CK 6.141 straipsnyje. Prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą (novacija). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui (1 dalis). Novacija nepreziumuojama, todėl visais atvejais turi būti aiškiai ir neabejotinai pareikšta (2 dalis). Novacija galima tik tais atvejais, kai galioja ankstesnė prievolė (3 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas novaciją reglamentuojančias teisės normas, yra pažymėjęs, kad novacija reiškia esamos prievolės pasibaigimą dėl naujos prievolės sukūrimo. Nauja prievolė esant novacijai reiškia skirtingą prievolės dalyką, skirtingą įvykdymo būdą ar skolininko arba kreditoriaus pakeitimą nauju (CK 6.141 straipsnio 1 dalis). Taigi novacijos padarinys tas, kad ji pabaigia šalių prievolę ir ją pakeičia nauja prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, 35 punktas; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-781/2023, 39 punktas).

Taigi, nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika (žr. šios nutarties 74 punktą) leidžia daryti išvadą, kad novacija pakeičia pirminę prievolę nauja prievole, tačiau nors ji laikoma pirminiu dokumentu, sukuriančiu naują prievolę skolininkui, tačiau yra neatsiejamai susijusi su pradinės prievolės egzistavimu.

Kadangi kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais (žr. šios nutarties 53 punktą), o vien reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo (žr. šios nutarties 54 punktą), todėl pareiškėja, reikšdama reikalavimą dėl finansinio reikalavimo, susijusio su novacijos teisiniais santykiais, patvirtinimo, turi pateikti ir duomenis, susijusius su pradinės prievolės egzistavimu. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant finansinio reikalavimo, susijusio su novacijos sutartimi, patvirtinimo klausimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-407/2025).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartis buvo sudaryta atsižvelgiant į tai, jog: 1) 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja ir bendrovė sudarė Susitarimą dėl kompensacijos, pagal kurį bendrovė buvo skolinga pareiškėjai 263 763,82 Eur; 2) 2021 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėja ir bendrovė sudarė Susitarimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, pagal kurį bendrovė buvo skolinga pareiškėjai 553 591,85 Eur (žr. šios nutarties 39 punktą).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, siekdama pagrįsti 817 355,67 Eur finansinį reikalavimą, kildinimą iš 2021 m. Novacijos sutarties, pateikė į bylą šios nutarties 77 punkte nurodytus rašytinius įrodymus, kuriuos įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas ir tvirtintinas bendrovės bankroto byloje. Tačiau teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, lėmusiu išvadą, kad pareiškėja įrodė prašomą patvirtinti 817 719,42 Eur finansinį reikalavimą. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, vien 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl kompensacijos ir 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo pateikimas per se (savaime) nėra pakankami pagrįsti 817 719,42 Eur finansinį reikalavimą, nes reikšdamas reikalavimą dėl finansinio reikalavimo, susijusio su novacijos teisiniais santykiais, patvirtinimo, pareiškėja, be kita ko, turėjo pateikti ir duomenis, pagrindžiančius pradinės prievolės egzistavimą (žr. šios nutarties 76 punktą), juolab kad pirmosios instancijos teismas buvo sudaręs galimybę šalims pateikti finansinį reikalavimą pagrindžiančius duomenis (žr. šios nutarties 8 punktą).

Visų pirma, 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimu dėl kompensacijos šalys susitarė, kad dėl suteiktos paskolos pagal 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį subordinavimo paskolos davėja (pareiškėja) patyrė papildomų nuostolių, kurie šalių susitarimu susitarimo dieną sudarė 263 763,82 Eur. Šalys susitarė, kad minėtą nuostolių sumą paskolos gavėja (bendrovė sumokės paskolos davėjai (pareiškėjai) ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 31 d. (žr. šios nutarties 38 punktą). Taigi, 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartimi buvo novuoti 263 763,82 Eur nuostoliai, pareiškėjos patirti dėl 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties subordinavimo. Nors byloje pateikta 2020 m. birželio 25 d. Paskolų subordinavimo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjos, bendrovės ir UAB „DARNU GROUP“ (žr. šios nutarties 36 punktą), tačiau byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų 263 763,82 Eur nuostolius, t. y. kaip jie buvo apskaičiuoti.

Antra, kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo turinio, šis susitarimas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad: akcininkė (šiuo atveju – pareiškėja) buvo vienintelė UAB „DAO GRANORAMA“ akcininkė, valdanti 100 proc. akcijų; šalys susitarė dėl visų UAB „DAO GRANORAMA“ akcijų perleidimo būsimajai akcininkei (šiuo atveju – bendrovei); akcininkė (pareiškėja) šio susitarimo pasirašymo dieną buvo sumokėjusi UAB „DAO GRANORAMA“ iš viso 2 066 091,85 Eur avansinių mokėjimų už būsimą UAB „DAO GRANORAMA“ akcijų emisiją; būsima akcininkė (bendrovė) šio susitarimo dieną buvo suteikusi akcininkei (pareiškėjai) 1 512 500 Eur paskolą (žr. šios nutarties 37 punktą). Nemokumo administratorė pateikė pirmosios instancijos teismui 2026 m. balandžio 2 d. pranešimą, kuriame paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo D dalyje nurodytą faktą, jog bendrovė suteikė pareiškėjai paskolų už 1 512 500 Eur patvirtina Paskolų suteikimo apyvarta, bendrovės atlikti mokėjimo pavedimai bei 2021 m. balandžio 30 d. Perleidimo sutartis, kuria dalis paskolos (1 391 498,81 Eur) grąžinta įskaitymo būdu (2026 m. balandžio 2 d. nemokumo administratorės pranešimo dėl informacijos pateikimo Nr. DOK-11923 priedai Nr. 1, 2, 3). Tačiau nemokumo administratorės pateikti pirminiai apskaitos dokumentai – mokėjimo pavedimai – patvirtina, kad bendrovė atliko mokėjimus pareiškėjai, tačiau priešingai negu nurodyta Paskolų suteikimo apyvartoje, jų mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai „Grąžinimas“ (pvz., 2020 m. vasario 4 d. mokėjimo pavedimas – 4 600 Eur), „Avansas“ (pvz., 2020 m. vasario 6 d. mokėjimo pavedimas – 59 000 Eur), „Pervedimas“ (pvz., 2020 m. balandžio 28 d. mokėjimo pavedimas – 22 000 Eur; 2020 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimas – 15 000 Eur; 2020 m. liepos 3 d. mokėjimo pavedimas – 50 000 Eur; 2020 m. liepos 8 d. mokėjimo pavedimas – 75 000 Eur ir kt.). Taigi, nemokumo administratorės pateikti duomenys neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad bendrovė suteikė pareiškėjai 1 512 500 Eur paskolą. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo pasirašymo dieną pareiškėja buvo sumokėjusi UAB „DAO GRANORAMA“ iš viso 2 066 091,85 Eur avansinių mokėjimų už būsimą UAB „DAO GRANORAMA“ akcijų emisiją.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nepateikus pradinę prievolę pagrindžiančių įrodymų, juolab kad jų nebuvimo klausimas buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme, darytina išvada, jog pareiškėjos reikalavimo atsiradimo pagrindas ir dydis nėra tinkamai pagrįsti. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra pakankami jos finansiniam reikalavimui patvirtinti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sutinka su apeliantų atskirajame skunde nurodyta išvada, kad pareiškėja neįrodė reikalavimo, kildinamo iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta priešingai, negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apeliantų atskirąjį skundą dėl šios dalies tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjos 817 355,67 Eur finansinis reikalavimas, kildinimas iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutarties, ir klausimą išspręsti iš esmės – šio pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl 1 447 074,34 Eur kapitalizuotų palūkanų pagal paskolos ir kitus sandorius

Pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kurį, be kita ko, sudaro ir 1 447 074,34 Eur kapitalizuotos palūkanos pagal paskolas ir kitus sandorius. Pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą, susijusį su 1 447 074,34 Eur kapitalizuotomis palūkanomis. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjos prašomos patvirtinti palūkanos yra nepagrįstos, akivaizdžiai per didelės, o jų skaičiavimas neatitinka faktinių duomenų, nes tokio dydžio paskolų, kokios buvo nurodytos susitarimuose dėl palūkanų kapitalizavimo pareiškėja nebuvo suteikusi. Be to, šių palūkanų „kapitalizavimas“ nepagrįstas atsižvelgiant ir į kreditorių prašomą taikyti ieškinio senaties terminą.

Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose, tiek ir specialiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 11 punktas).

Bylos duomenis nustatyta, kad pagal 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį suteikiamai paskolai buvo taikoma 15 proc. metinių palūkanų norma, palūkanos skaičiuotos nuo negrąžintos paskolos dalies, laikant, kad sutarties galiojimo metu mėnuo, už kurį skaičiuojamos palūkanos, turi faktinį dienų skaičių, o metuose yra 365 dienos (2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 2.1 papunktis). Numatytas paskolos grąžinimo terminas: 2024 m. gruodžio 1 d. Jeigu paskolos gavėja (bendrovė) negrąžina paskolos per nustatytą terminą ir paskolos davėja (pareiškėja) nepareikalauja jos grąžinimo, paskolos grąžinimo terminas automatiškai be papildomo įforminimo pratęsiamas dar vieniems metams (2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutarties 2.4 papunktis).

Be to, nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 31 d., 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. Susitarimais dėl palūkanų kapitalizavimo buvo kapitalizuotos 1 447 074,34 Eur palūkanos tiek pagal paskolas, tiek pagal kitus sandorius:

Nurodytų aplinkybių visuma (žr. šios nutarties 86.1 papunktį) leidžia daryti išvadą, kad kapitalizuotos palūkanos (pagal paskolas) buvo apskaičiuojamos atsižvelgiant į atitinkamo susitarimo dėl paskolos kapitalizavimo pasirašymo dieną paskolos gavėjos (bendrovės) paskolos davėjai (pareiškėjai) mokėtiną paskolą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, t. y. tai, kad pagal 2021 m. gruodžio 31 d. Susitarimą dėl palūkanų kapitalizavimo palūkanos buvo kapitalizuotos atsižvelgiant į bendrovės pareiškėjai mokėtiną 1 917 605,67 Eur paskolą (žr. šios nutarties 40 punktą), kurią sudaro 1 000 000 Eur paskola, suteikta 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo pavedimais, 817 355,67 Eur paskola, novuota pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartį, 100 000 Eur paskola, suteikta 2021 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo pavedimu ir 250 Eur paskola, suteikta 2021 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimu, taip pat atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja nepagrindė finansinio reikalavimo, kildinimo pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartį (žr. šios nutarties 81 punktą), neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis dėl kapitalizuotų palūkanų yra pagrįsta ir teisėta. Juolab kad ir likusios palūkanos buvo kapitalizuotos atsižvelgiant į paskutinę paskolos sumą kartu su prieš tai kapitalizuotomis palūkanomis (žr. šios nutarties 86.1 papunktį), o tai reiškia, kad kapitalizuojant visas palūkanas buvo įtraukta 817 355,67 Eur paskolos suma, kuri novuota pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartį.

CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš naujo, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą

Šiuo atveju teisėjų kolegijai iš esmės perskaičiuojant pareiškėjos finansinio reikalavimo, susijusio su kapitalizuotomis palūkanomis, dydį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas būtų pakeistas apeliaciniu procesu ir taip būtų paneigta ginčo šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, egzistuoja pagrindas perduoti pareiškėjos finansinio reikalavimo, susijusio su kapitalizuotomis palūkanomis, klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog iš viso buvo kapitalizuota 861 656,20 Eur palūkanų, nevertino ir nepasisakė dėl kreditorių argumentų, susijusių su senaties terminu, jo (ne)taikymu. Teismų praktikoje nurodyta, kad įstatymas nedraudžia paskolos sutarties šalims susitarti dėl palūkanų kapitalizavimo ir nesumokėtos palūkanų sumos dydžiu padidinti bendrą paskolos sumą. Palūkanų kapitalizavimas (pasirinkta palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo forma) nepaneigia pačių palūkanų kaip periodiškai atliekamų (vykdomų) mokėjimų prigimties. Palūkanų kapitalizavimas paskolos gavėjui leidžia tik atidėti faktinį palūkanų mokėjimo terminą vėlesniam laikotarpiui, t. y. kartu su grąžintinos paskolos suma, o paskolos davėjui – teisę skaičiuoti palūkanas nuo sukauptų palūkanų. Atsižvelgiant į tai, nurodytoms palūkanoms taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1078-241/2018, 38 punktas). Taigi, šiuo atveju pareiškėjos finansinio reikalavimo dalį dėl kapitalizuotų palūkanų grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turi būti įvertinami ir kreditorių argumentai, susiję su senaties terminu.

Dėl 196 773,58 Eur palūkanų

Pareiškėjos finansinį reikalavimą, be kita ko, sudaro ir 196 773,58 Eur palūkanos (nekapitalizuotos). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas, susijęs su 196 773,58 Eur yra pagrįstas. Atskirajame skunde apeliantai nurodė, kad byloje esantys duomenys paneigia paskolos suteikimą, todėl pareiškėjos 1 643 847,92 Eur reikalavimas, į kurį įeina ir 196 773,58 Eur palūkanos, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino pareiškėjos finansinį reikalavimą, susijusį su 196 773,58 Eur palūkanomis (nekapitalizuotomis), visų pirma pažymi, kad nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pareiškėja suteikė bendrovei 1 266 749 Eur paskolą pagal 2020 m. vasario 20 d. Paskolos sutartį (žr. šios nutarties 72 punktą), spręstina, jog pareiškėja turi teisę ir į minėtoje sutartyje nustatytas palūkanas. Pareiškėja 2026 m. balandžio 2 d. prašyme nurodė, kad 196 773,58 Eur palūkanos apskaičiuotos nuo 2025 m. birželio 30 d. (nuo paskutinio palūkanų kapitalizavimo) iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2026 m. birželio 2 d. prašymas Nr. DOK-11840). Nemokumo administratorė 2026 m. balandžio 2 d. pateikė lentelę „Palūkanų apyvarta“ (2026 m. balandžio 2 d. pranešimo Nr. DOK-11923 priedas Nr. 4), iš kurios turinio matyti, kad nuo 2025 m. birželio 30 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d. apskaičiuotos palūkanos siekia 196 773,58 Eur (40 382,45 Eur + 40 382,45 + 39 079,79 Eur + 41 838,52 Eur + 35 090,37 Eur = 196 773,58 Eur). Tačiau byloje nėra pateikti paaiškinimai ar duomenys kaip minėtos palūkanos buvo skaičiuojamos, t. y. kokia buvo taikoma metinė palūkanų norma, nuo kokios sumos palūkanos buvo skaičiuojamos. Nesant šių duomenų, nėra galimybės įsitikinti nurodytų palūkanų teisėtumu ir teisingumu. Juolab kad minėtos palūkanos galimai buvo skaičiuojamos nuo paskolos sumos, į kurią įtraukta paskola, novuota pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartį, kuri, kaip konstatuota šioje nutartyje, nėra pagrįsta byloje esančiais duomenimis (žr. šios nutarties 81 punktą). Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjos finansinio reikalavimo dalis dėl 196 773,58 Eur palūkanų patvirtinta nepagrįstai, nesiaiškinant kaip jos buvo apskaičiuotos, todėl ši apskųstos nutarties dalis naikinama, pareiškėjos prašymo dalis dėl 196 773,58 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kreditoriai atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus, nes procesinį sprendimą patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą priėmė remdamasis paaiškinimais ir dokumentais, kuriuos pareiškėja pateikė prieš pat rašytinį teismo posėdį, praleidusi teismo nustatytą terminą jiems pateikti bei nesudaręs galimybės kreditoriams dėl šių dokumentų pasisakyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės: pasiūlė nemokumo administratorei ir pareiškėjai iki 2026 m. balandžio 3 d. pagrįsti rašytiniais įrodymais prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo kilmę bei apskaičiavimo tvarką; įpareigojo nemokumo administratorę iki 2026 m. balandžio 3 d. pateikti bankrutuojančios bendrovės išrašus iš banko sąskaitų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d.; nustatė bylos dalyviams terminą iki 2026 m. balandžio 20 d. pateikti savo nuomonę ir (ar) argumentus dėl naujai į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. 2026 m. balandžio 2 d. nemokumo administratorė pateikė teismui bendrovės banko išrašus nuo 2020 m. sausio 1 d. ir papildomus rašytinius paaiškinimus (2026 m. balandžio 2 d. pranešimas dėl informacijos pateikimo Nr. DOK-11923). 2026 m. balandžio 2 d. pareiškėja pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir papildomus paaiškinimus (2026 m. balandžio 2 d. prašymas Nr. DOK-11840). 2026 m. balandžio 24 d. kreditoriai pateikė paaiškinimus dėl pareiškėjos ginčijamo finansinio reikalavimo (2026 m. balandžio 24 d. paaiškinimai Nr. DOK-14797). Pareiškėja 2026 m. balandžio 29 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus (2026 m. balandžio 20 d. prašymas Nr. DOK-15390). Teisė į rungtynišką procesą, kaip viena sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių, reiškia, jog šalys privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Ternovskis prieš Latviją, peticijos Nr. 33637/02). Nagrinėjamu atveju 2026 m. balandžio 29 d. papildomi rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai buvo iš esmės pateikti atsižvelgiant į 2026 m. balandžio 24 d. kreditorių pateiktus paaiškinimus, kuriuose teigiama, jog 1 000 000 Eur paskola arba buvo grąžinta tą pačią dieną, arba ji buvo tariamai suteikta iš tą pačią dieną bendrovės pareiškėjai pervesto 1 000 000 Eur, t. y. pareiškėja 2026 m. balandžio 29 d. rašytinius paaiškinimus ir įrodymus pateikė reaguodama į kreditorių 2026 m. balandžio 24 d. paaiškinimuose išdėstytus argumentus, todėl byloje aktualiu ginčo klausimu, susijusiu su bendrovės pervestais 1 000 000 Eur, turėjo galimybę pasisakyti tiek kreditoriai, tiek ir pareiškėja. Be to, kreditoriai dėl pareiškėjos 2026 m. balandžio 29 d. pateiktų naujų rašytinių įrodymų pasisakė ir atskirajame skunde, o teisėjų kolegija kreditorių argumentus dėl pareiškėjos 2026 m. balandžio 29 d. pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų įvertino nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Todėl remiantis apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo apskųstą teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, juolab kad byloje nutarta nutarties dalį, kuria patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, susijęs su 1 447 074,34 Eur kapitalizuotomis palūkanomis bei su 196 773,58 Eur palūkanomis (nekapitalizuotomis), panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą dėl 1 266 749 Eur finansinio reikalavimo, susijusio su paskolos teisiniais santykiais, patvirtinimo, tinkamai taikė JANĮ nuostatas ir dėl šios dalies priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl šios dalies atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias finansinio reikalavimo, susijusio su novacijos teisiniais santykiais, tvirtinimą bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Dėl šios priežasties yra pagrindas apeliantų atskirąjį skundą dėl šios dalies tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas pareiškėjos 817 355,67 Eur finansinis reikalavimas pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – šio pareiškėjos finansinio reikalavimo netvirtinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl prašomo patvirtini finansinio reikalavimo, susijusio su palūkanomis, pagrįstumo, dydžio, todėl skundžiama nutarties dalis, kuria patvirtintas pareiškėjos finansinis reikalavimas, susijęs su 1 447 074,34 Eur kapitalizuotomis palūkanomis bei su 196 773,58 Eur palūkanomis (nekapitalizuotomis) naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi dalis bylos perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (įskaitant patirtas apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme priklausomai nuo galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

Kreditoriai atskiruoju skundu prašo apeliacinės instancijos tesimo pasinaudoti CPK 300 straipsnyje numatyta teise ir pranešti prokurorui apie V. M. veiklą, turinčią nusikalstamos veiklos požymių. Kreditoriai paaiškino, kad: V. M., būdamas bendrovės vadovu ir galutiniu naudos gavėju ne tik perleido visą vertingą bendrovės turtą sau ir susijusiems asmenims, bet ir apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą ir bendrovės bankroto byloje pareiškėjos vardu, kuri yra bendrovės skolininkė, o ne kreditorė, teikia fiktyvius finansinius reikalavimus, kurie nėra pagrįsti pirminiais dokumentais. Teismų praktikoje dėl CPK 300 straipsnio 1 dalies taikymo yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi (išreiškia) proceso šalys (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-368-467/2022, 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-853-933/2022; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-380-881/2024, 31 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kreditorių nurodytas aplinkybes (žr. šios nutarties 103 punktą) neturi pakankamo pagrindo, vadovaudamasi CPK 300 straipsnio 1 dalimi, pranešti prokurorui apie V. M. veiklą, galimai turinčią nusikalstamos veiklos požymių. Be to, šios nutarties priėmimas neužkerta kelio patiems apeliantams kreiptis prokurorą dėl galimos nusikalstamos veikos, jeigu tam yra pagrindas, juolab kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas (2026 m. rugpjūčio 12 d. paaiškinimų Nr. DOK-19764 priedas Nr. 1).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tedeksas“ prašymas dėl 817 355,67 Eur finansinio reikalavimo, susijusio su 2021 m. rugpjūčio 31 d. Novacijos sutartimi, patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas“ nemokumo (bankroto) byloje. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties dalį, kuria patenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tedeksas“ prašymas dėl 1 447 074,34 Eur finansinio reikalavimo, susijusio su kapitalizuotomis palūkanomis ir 196 773,58 Eur finansinio reikalavimo, susijusio su palūkanomis, patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas“ nemokumo (bankroto) byloje ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tedeksas“ prašymo dalį dėl 1 447 074,34 Eur finansinio reikalavimo, susijusio su kapitalizuotomis palūkanomis ir 196 773,58 Eur finansinio reikalavimo, susijusio su palūkanomis, patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stabilus Srautas“ nemokumo (bankroto) byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.