Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus verslo parkas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Eminta“ dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo .sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas. Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

2019 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „Via Lietuva“) sudarė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo iki 2024 metų pabaigos įgyvendinti projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 9,276 km iki 10,238 km tunelinio pravažiavimo, jungiamųjų kelių bei pėsčiųjų viaduko projektavimas ir statyba“ (past. šioje nutartyje – Kompleksinis projektas). Šiam projektui įgyvendinti ieškovė turėjo organizuoti ir įgyvendinti objektą „Tunelinio pravažiavimo 10,127 km, eismo mazgo po magistraliniu keliu A2 Vilnius–Panevėžys naują statybą ir magistralinio kelio A2 Vilnius– Panevėžys nuo Nesvydžiaus g. 9,276 km iki nuvažiavimo į tunelinį viaduką 9,912 km rekonstravimas“ (past. šioje nutartyje – Projektą).

2021 m. gegužės 20 d. ieškovė ir atsakovės sudarė Sutartį dėl investavimo į ieškovės patikėjimo teisė valdomą turtą. Sutarties dalykas yra šalių bendra veikla ir bendri įsipareigojimai bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymas tinkamai ir laiku, įgyvendinant Projektą (Sutarties 1 punktas). Sutartis sudaryta siekiant nustatyti Projektui įgyvendinti reikalingų šalių įnašų, teisių, pareigų, atsakomybės ir Projekto rezultatų paskirstymą bei tęstinės veiklos po Projekto užbaigimo vykdymą (Sutarties 2 punktas). Sutartimi šalys, kooperuodamos savo darbą, žinias ir žmogiškuosius išteklius, įsipareigojo bendrai veikdamos rengtis Projekto įgyvendinimui, įgyvendinti Projektą bei užtikrinti šalims tenkančios tęstinės veiklos po Projekto užbaigimo vykdymą (Sutarties 3 punktas). Projekto įgyvendinimas, kuris bus vykdomas ieškovės su tiekėjais sudarytų sutarčių pagrindu, apima tunelinio pravažiavimo 10,127 km, eismo mazgo po magistraliniu keliu A2 Vilnius–Panevėžys naują statybą ir magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys nuo Nesvyžiaus g. 9,276 km iki nuvažiavimo į tunelinį viaduką 9,912 km rekonstravimą (gali būti tikslinama techninio darbo projekto tikslinimo metu), įskaitant projektavimą (projekto tikslinimą (esant poreikiui); kelių saugumo auditą (esant poreikiui); ekspertizę (esant poreikiui); Projekto vykdymo priežiūrą; statybos darbus; statybos darbų techninę priežiūrą ir su ja susijusius laboratorinius tyrimus ir bandymus; geodezinių nuotraukų, sklypų ir statinių kadastrinių matavimų bylų parengimą pagerintam ir (ar) naujai sukurtam turtui, statybos užbaigimo procedūras (Sutarties 4 punktas).

Sutarties preambulėje nurodyta, kad Sutartis sudaryta atsižvelgus į tai, jog: a) Vilniaus mieste ir rajone bus įgyvendinamas projektas „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys ruože nuo 9,276 km iki 10,238 km tunelinio pravažiavimo, jungiamųjų kelių bei pėsčiųjų viaduko projektavimas ir statyba“; b) Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir ieškovė 2019 rugsėjo 27 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir įsipareigojo Kompleksinį projektą įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos; c) Kompleksiniam projektui įgyvendinti ieškovė organizuos ir įgyvendins objektą „Tunelinio pravažiavimo 10,127 km, eismo mazgo po magistraliniu keliu A2 Vilnius–Panevėžys nauja statyba ir magistralinio kelio A2 Vilnius–Panevėžys nuo Nesvyžiaus g. 9,276 km iki nuvažiavimo į tunelinį viaduką 9,912 km rekonstravimas“; d) ieškovė, bendradarbiaudama su pasirašytos bendradarbiavimo sutarties šalimis, planuoja spartinti Projekto įgyvendinimą ir įgyvendinti Projektą iki 2023 m. pabaigos; e) ieškovė valstybinės reikšmės magistralinį kelią A2 Vilnius–Panevėžys valdo patikėjimo teise; f) Projektas bus vykdomas ieškovės patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje; g) Projektas bus įgyvendinamas pagal Atsakovės 2 užsakytą ir parengtą, ieškovės patikslintą (esant poreikiui), Projekto techninį darbo projektą; h) atsakovės yra suinteresuotos ir jų veiklai reikalingas Projekto įgyvendinimas, kadangi Projekto metu įgyvendinami sprendiniai sudarys galimybes tiesioginiam ir saugiam transporto patekimui prie atsakovių valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių, tokiu būdu užtikrinant tinkamą atsakovėms priklausančio turto eksploatavimą ir pasiekiamumą; i) dėl Atsakovės 2 prisidėjimo prie Projekto įgyvendinimo buvo priimtas ieškovės posėdžio 2020 m. vasario 4 d. protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), po kurio priėmimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiu tapo Atsakovė 1; k) šalys įsipareigoja užtikrinti rojekto finansavimą ir patvirtina, kad yra finansiškai pajėgios įgyvendinti Projektą (2025 m. balandžio 25 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP 503 priedas Nr. 1).

Dėl Sutarties nuostatų aiškinimo

Konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuojamas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025, 48–49 punktai).

CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).

Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo prioritetas: kilus šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 27 punktas; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025, 51 punktas).

CK 6.193 straipsnio, reglamentuojančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2 dalis pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aiškinama plačiai, pažymint, kad sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja. Šis aiškinimas atkartoja UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principų 4.5 straipsnio nuostatas; toks aiškinimas taikomas ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-381/2025, 52 punktas).

Subjektyvusis sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30, 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar Sutartyje buvo numatytas Projekto įgyvendinimo terminas, ar ieškovė pažeidė Projekto įgyvendinimo terminą ir atitinkamai, ar atsakovėms kilo prievolė finansuoti ieškovės vykdomą Projektą. Apeliantės teigimu, teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad ieškovė praleido Sutartyje aiškiai nenustatytą Projekto įgyvendinimo terminą ir todėl atsakovės neturėjo pareigos įvykdyti prisiimtą prievolę ir skirti 822 060,80 Eur Projekto finansavimui. Apeliantė nurodė, kad: 1) Projekto įgyvendinimo terminų Sutartyje nėra nustatyta, dėl jų šalys nesiderėjo ir Sutartyje neįtvirtino, todėl teismas, nesant reikalavimo užpildyti Sutarties spragas, neturėjo teisinio pagrindo Sutartyje nustatyti naujos sąlygos, dėl kurios šalys nesitarė; 2) teismas Sutarties nuostatas aiškino remdamasis tik subjektyviuoju Sutarčių aiškinimo metodu, tačiau esant šalių nesutarimams dėl Sutarties teksto, toks metodas nėra pakankamas, kartu turėjo būti taikomas ir objektyvusis Sutarties aiškinimo metodas, kuris grindžiamas lingvistine – sistemine Sutarties nuostatų analize; 3) teismo motyvai, kad šalys sutarė dėl to, jog Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2024 m. pabaigos prieštarauja šalių elgesiui Sutarties vykdymo metu. Šalių komunikacija bei Sutarties projektų dokumentai nenurodo, kad šalys atskirai derėjosi dėl konkretaus Projekto įgyvendinimo termino prieš Sutarties pasirašymą. Priešingai, nei viena iš šalių šio termino per kurį Projektas turi būti įgyvendintas, nepasiūlė; 4) nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovių 2024 m. liepos mėnesio patvirtinimas, jog finansavimas bus skiriamas, yra šalių vykusių derybų pasekmė ir derybinė pozicija. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apeliacinio skundo argumentais.

Visų pirma, Sutarties 10 punkte nurodyta, kad Sutarties 8.6, 8.7 ir 9.1 papunkčiuose numatyti šalių įsipareigojimai yra esminės Sutarties sąlygos. Pagal minėtas Sutarties nuostatas:

ieškovė įsipareigojo organizuoti ir finansuoti Projekto statybos darbus (finansuoti 80 proc. Projekto statybos darbų išlaidų ar apskaičiuotą šių išlaidų sumą, atsižvelgus į 9.1 papunkčio nuostatą), Projekto vykdymo bei techninę priežiūrą ir su ja susijusius laboratorinius tyrimus ir bandymus (Sutarties 8.6 papunktis);

ieškovė įsipareigojo organizuoti ir finansuoti Projekto statybos darbų užbaigimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis Projektui įgyvendinti numatytų terminų (Sutarties 8.7 papunktis);

atsakovės įsipareigojo: bendrai finansuoti 20 (dvidešimt) proc. patirtų Projekto statybos darbų išlaidų, bet ne daugiau kaip 822 060,80 Eur suma, nurodytas išlaidas prisiimant šiomis proporcijomis: 1) Atsakovės 1 finansuojama dalis sudaro 58 proc. nuo nurodytos bendros finansuojamos sumos, kas sudaro ne daugiau kaip 476 795,26 Eur sumą; 2) Atsakovės 2 finansuojama dalis sudaro 42 proc. nuo nurodytos bendros finansuojamos sumos, kas sudaro ne daugiau kaip 345 265,54 Eur sumą. Atsakovės su Projekto finansavimu susijusius įsipareigojimus prisiima su prielaida, kad ieškovė tinkamai vykdys savo prievoles ir užbaigs Projekto įgyvendinimą (Sutarties 9.1 papunktis).

Taigi, Sutartyje įtvirtintų esminių sąlygų turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovės įsipareigojo finansuoti Projektą tik tuo atveju, jeigu ieškovė tinkamai įvykdys savo prievoles ir užbaigs Projekto įgyvendinimą laikydamasi Projekto įgyvendinimui numatytų terminų.

Tai, kad Sutartyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su Projekto įgyvendinimo terminu, buvo esminės atsakovėms patvirtina ir šalių derybos iki Sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 30 d. įvyko susitikimas dėl planuojamo įgyvendinti Projekto finansavimo. Minėto susitikimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovė su Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių administracijomis pasirašė bendradarbiavimo sutartį Kompleksiniam projektui įgyvendinti. Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos priimtais sprendimais pritarė šiai bendradarbiavimo sutarčiai. Bendradarbiavimo sutartimi visos šalys įsipareigojo projektus įgyvendinti iki 2024 m., t. y. turėti užbaigtą funkcionuojantį eismo mazgą (2025 m. balandžio 25 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP 503 priedo Nr. 9 priedas Nr. 4). 2020 m. lapkričio 4 d. įvyko susitikimas su Atsakove 2 ir UAB „Darnu group“ atstovais dėl planuojamo įgyvendinti Projekto. Ieškovė nurodė, kad planuoja skelbti Projekto statybos darbų pirkimą kartu su techninio darbo projekto patikslinimo paslaugomis 2020 m. gruodžio mėn., planuojant darbų atlikimo trukmę apie 12 mėn. Visas transporto mazgas kelyje A2 Vilnius–Panevėžys funkcionuotų saugiai, svarbu, kad Vilniaus miesto savivaldybė užbaigtų jungiamojo kelio statybos darbus kartu. Planuojant, kad sutartis galėtų būti pasirašoma 2021 m. kovo, gegužės mėn., Projekto statybos darbų pabaiga persikeltų į 2022 m. (2025 m. balandžio 25 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP 503 priedo Nr. 9 priedas Nr. 5). 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovės pateikė ieškovei papildytą Sutarties projektą, kuriuo prašė papildyti: Sutarties 8.7 papunktį dalimi „<...> laikantis Projektui įgyvendinti numatytų terminų“, Sutarties 9.1 papunktį dalimi „<...> Finansuotojas ir Finansuotojas 2 su Projekto finansavimu susijusius įsipareigojimus prisiima su prielaida, kad Kelių direkcija tinkamai vykdys savo prievoles ir užbaigs Projekto įgyvendinimą“, Sutarties 29 punktą „Kelių direkcijai neįvykdžius įsipareigojimų, numatytų Sutarties 8.6 ir (ar) 8.7 punktuose, Finansuotojas ir (ar) Finansuotojas 2, įspėję prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, turi teisę nutraukti Sutartį ir reikalauti iš Kelių direkcijos atlyginti visus patirtus nuostolius ir turėtas išlaidas, susijusias su konkretaus įsipareigojimo nevykdymu“, Sutarties 10 punktą, įtraukiant į esmines Sutarties sąlygas Sutarties 8.7 papunktį (2025 m. birželio 27 d. Atsakovės 2 atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-23585 priedas Nr. 1). 2021 m. gegužės 20 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta Sutartis, į kurios sąlygas buvo įtrauktos visos atsakovių pasiūlytos Sutarties sąlygos, be kita ko ir tos, kurios Sutarties 10 punkte įvardintos kaip esminės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovai prieš Sutarties sudarymą būtų reiškę pastabas (prieštaravimus) dėl atsakovių pasiūlytų esminių Sutarties sąlygų. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad esminės Sutarties sąlygos buvo pasirašytos tik po šalių derybų, t. y. atsakovėms pasiūlius, be kita ko, papildyti Sutarties 8.7, 9.1 papunkčius bei 10 punktą. Tokia derybų eiga, kurios metu Sutarties sąlygos papildytos nuostatomis, susijusiomis su ieškovės įsipareigojimu laikytis Projekto įgyvendinimo terminų ir atsakovių įsipareigojimu suteikti finansavimą su prielaida, kad ieškovė tinkamai vykdys savo prievoles, kaip pagrįstai pripažino ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad Projekto įgyvendinimo terminas turėjo esminės reikšmės atsakovėms, t. y. atsakovės prisiėmė prievolę finansuoti Projektą tik su sąlyga, kad ieškovė jį įgyvendins nustatytais terminais pagrindžia ir tarp šalių vykusios derybos dėl Sutarties sąlygų, o ieškovė apie tokias sąlygas žinojo ir su tokiomis sąlygomis sutiko.

Nors apeliantė teigia, kad Projekto įgyvendinimo terminų Sutartyje nėra nustatyta, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties preambulės a), b) ir c) punktuose yra nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės įgyvendinimais Kompleksiniu projektu ir Projektu, įskaitant ir tai, kad Kompleksinį projektą įsipareigojo įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos. Be to, Sutarties preambulės d) punkte nurodyta, kad „Kelių direkcija, bendradarbiaudama su pasirašytos bendradarbiavimo sutarties šalimis, planuoja spartinti Projekto įgyvendinimą ir įgyvendinti Projektą iki 2023 m. pabaigos“ (žr. šios nutarties 23 punktą). Taigi, Kompleksinio projekto, atitinkamai ir Projekto, įgyvendinimo terminai buvo nurodyti Sutarties preambulėje.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti naujos sąlygos dėl kurios šalys nesitarė yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenustatė nei naujo Projekto įgyvendinimo termino, nei konstatavo, kad Sutarties šalys nustatė konkretų Projekto įgyvendinimo terminą. Šiuo atveju dėl Kompleksinio projekto, atitinkamai ir Projekto, įgyvendinimo terminų buvo nuspręsta ne Sutartimi, o bendradarbiavimo sutartimi. Nepaisant to, aplinkybės, susijusios su Kompleksinio projekto ir Projekto įgyvendinimo terminais buvo nurodytos Sutarties preambulėje (b) ir d) punktuose), nes buvo esmingai susijusios su Sutartyje šalių nustatytomis esminėmis sąlygomis bei apibrėžė teisinį kontekstą, kuriame šalys sudarė šią Sutartį. Be to, tai, kad Sutarties vykdymas buvo neatsiejamai susijęs su Projekto įgyvendinimo terminu, yra deklaruota ir Sutarties preambulės h) punkte. Todėl vien deklaratyvūs apeliantės samprotavimai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto Sutarties nuostatų vertinimo nepaneigia nei tikrosios šalių valios, nei ketinimų sudarant Sutartį, nei pirmosios instancijos teismo išvados, pagrįstos Sutarties turinio analize, kad Projekto įgyvendinimo terminas turėjo esminės reikšmės atsakovėms, su tokia sąlyga šalys susiejo 822 060,80 Eur finansavimo įsipareigojimą, o ieškovė Projektą turėjo įgyvendinti vėliausiai iki 2024 metų pabaigos.

Antra, nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Sutarties nuostatų vertinimu, nurodydama, kad teismas turėjo vadovautis ne tik subjektyviuoju, bet ir lingvistiniu sutarties aiškinimo metodu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktas Sutarties nuostatų ir preambulės teksto interpretavimas, deklaratyviai nurodant, kad Sutartyje nėra nustatytas Projekto įvykdymo terminas, nepatvirtina, kad lingvistinis Sutarties aiškinimas turėtų lemti kitokį Sutarties nuostatų aiškinimą ir paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Projekto įgyvendinimo terminas turėjo esminės reikšmės atsakovėms, su tokia sąlyga šalys susiejo finansavimo įsipareigojimą, o ieškovė turėjo laikytis Projektui įgyvendinti numatytų terminų, kurie apibrėžti Sutarties preambulėje. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualios Sutarties esminės sąlygos (8.7 ir 9.1 papunkčiai), vertinant juos pažodžiui, aiškiai nustatė atsakovių įsipareigojimą finansuoti Projektą tik tuo atveju, jeigu ieškovė tinkamai vykdys savo prievoles ir užbaigs Projekto įgyvendinimą (žr. šios nutarties 41 punktą), o Sutarties preambulės tekstas apibrėžė Sutarties sudarymo aplinkybes bei šalių pareiškimus, be kita ko, ir dėl Kompleksinio projekto ir atitinkamai Projekto įgyvendinimo terminų (žr. šios nutarties 23 punktą). Taigi, šiuo atveju lingvistinis (pažodinis) aktualių Sutarties nuostatų bei preambulėje nurodytų aplinkybių aiškinimas leidžia pripažinti, kad šalys susitarė, jog atsakovės įvykdys savo įsipareigojimus pagal Sutartį ir finansuos Projektą tik tuo atveju, jeigu Projektas bus įgyvendintas numatytais terminais, kurie nurodyti Sutarties preambulės b) ir d) punktuose.

Trečia, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismo motyvai, jog šalys susitarė dėl to, jog Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2024 m. pabaigos, prieštarauja šalių elgesiui Sutarties vykdymo metu. Iš šalių tarpusavio susirašinėjimo (Atsakovės 1 2023 m. rugpjūčio 18 d. paklausimo dėl Projekto vykdymo ir ieškovės atsakymo į šį paklausimą) matyti, kad Atsakovei 1 buvo aktuali tiek Projekto vykdymo eiga, tiek faktiški atlikti darbai pagal Projektą, tiek esama Projekto stadija, planuojami atlikti darbai ir jų terminai. Atsakovė 1 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė raštą ieškovei, kuriuo prašė informuoti „<...> ar Projektas bus įgyvendintas iki 2023 m. pabaigos, kaip tą numato Sutarties preambulės d) dalis“. Ieškovė, atsakydama į Atsakovės 1 užduotus klausimus dėl Projekto vykdymo eigos ir terminų, nurodė, kad: Sutarties sudarymo metu ieškovė buvo paskelbusi Projekto statybos darbų viešąjį pirkimą, tačiau ieškovės vykdytas viešasis pirkimas buvo nutrauktas teismo sprendimu; ieškovė, vykdydama teismo sprendimą, turėjo atlikti Projekto techninio darbo projekto korektūrą; ieškovės ir paslaugų teikėjos UAB „Kelprojektas“ pasirašytos sutarties pagrindu buvo atliktas Projekto techninio darbo koregavimas, išleidžiant techninio darbo projekto atskiras dalis nauja laida ir 2023 m. liepos 27 d. pateiktas ieškovei; Projekto (tunelinio pravažiavimo) projektinis funkcionavimas ir eismo saugumas būtų užtikrintas tik Vilniaus miesto savivaldybei įrengus jungiamąjį kelią; Sutarties preambulės a) ir b) dalys pažymi, kad Vilniaus mieste ir rajone bus įgyvendinamas Kompleksinis projektas, bendradarbiavimo sutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir ieškovė įsipareigojo Kompleksinį projektą įgyvendinti iki 2024 m. pabaigos; 2023 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto ir rajono savivaldybių administracijų bei ieškovės atstovai bendro posėdžio metu įvertino visų projektų parengtumą, nutarė užbaigti likusių techninių darbo projektų parengimus, spręsti trūkstamo finansavimo klausimus; bendradarbiavimo sutarties šalims užsitikrinus trūkstamą finansavimą, planuojamas Kompleksinio projekto, įskaitant ir ieškovės Projektą, įgyvendinimas 2024 m. (2025 m. balandžio 25 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP 503 priedas Nr. 9 priedai Nr. 6–7).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas šalių susirašinėjimo turinys leidžia daryti išvadą, kad Sutarties vykdymo metu Atsakovė 1 Projekto įgyvendinimą siejo su Sutarties preambulės d) dalyje nurodytu terminu – 2023 m. pabaiga, o ieškovė, pacitavusi Sutarties preambulės a) ir b) dalis, kuriose nurodytas Kompleksinio projekto įgyvendinimo terminas (iki 2024 m. pabaigos) bei nurodžiusi, jog dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo reikalinga atlikti Projekto techninio darbo projekto korekcijas, Kompleksinio projekto, įskaitant Projekto, įgyvendinimą siejo su 2024 m. Taigi, pati ieškovė atsakydama į Atsakovės 1 paklausimą dėl Projekto vykdymo eigos, Atsakovę 1 nukreipė į Sutarties preambulės a) ir b) punktus, kuriuose apibrėžtas Kompleksinis projektas bei bendradarbiavimo sutartimi nustatytas Kompleksinio projekto įgyvendinimo terminas – iki 2024 m. pabaigos. Toks ieškovės pateiktas Projekto įgyvendinimo termino aiškinimas, vertinant jį CK 6.193 straipsnio 5 dalies kontekste, reiškia, kad ieškovė neabejotinai suprato, kad Projektas turėjo būti įgyvendinimas vėliausiai iki 2024 m. pabaigos ir paneigia apeliantės apeliacinio skundo argumentus, kad šalių elgesys Sutarties vykdymo metu prieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2024 m. pabaigos. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties šalys iš esmės vienodai suprato, jog Projekto įgyvendinimo terminai yra aptarti Sutarties preambulėje, o išsiskyrė tik nuomonės, ar tai yra 2023, ar 2024 metų pabaiga.

Ketvirta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2024 m. liepos 11 d. Atsakovės 1 rašto, kuriame ji patvirtino, kad Sutartis yra galiojanti ir atsakovės ketina tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus dėl Projekto įgyvendinimui numatytų sumų sumokėjimo (žr. šios nutarties 25 punktą), esmę ir nepagrįstai konstatavo, jog tai yra tik derybų dokumentas, o ne besąlygiškas patvirtinimas apie tolimesnį Sutarties vykdymą.

Minėta, kad Projekto įgyvendinimo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga, todėl ieškovei tokios sąlygos neįvykdžius laiku, atsakovės neturėjo pareigos pagal Sutartį finansuoti Projekto (žr. šios nutarties 42 punktą). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad tarp šalių jau nuo 2024 m. vasario mėn. vyko komunikacija keliant klausimą dėl įvažų (nuovažų) prijungimo prie Projekto ir galimybės išsaugoti Sutartį (t. 1, b. l. 51–70). 2024 m. lapkričio 28 d. atsakovės pateikė raštą, kuriuo prašė „<...> pateikti informaciją/patvirtinimą, ar įgyvendinant Projektą bus numatyta/užtikrinta galimybė prie pagal Projektą įrengiamų pravažiavimų leisti prijungti įvažas/nuovažas, pagal pridėtą schemą“ (2025 m. birželio 27 d. Atsakovės 1 atsiliepimo į ieškinį Nr. DOK-23586 priedas Nr. 4). 2025 m. sausio 6 d. buvo išsiųstas ieškovės atsakymas, kuriame nurodyta, kad ieškovė nepritaria atsakovių prašymui prijungti įvažas (nuovažas) pagal pridėtą schemą. Iš 2025 m. sausio 7 d. pasitarimo protokolo matyti, kad atsakovės laikėsi pozicijos, jog po to, kai Sutartis nebuvo įvykdyta pagal joje numatytas sąlygas, pagal kurias Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2024 m. pabaigos, iš esmės pasikeitė investicijų prasmės poreikis, nes atsakovių vystytas objektas (Vilniaus verslo parkas I) yra užbaigtas, atsakovių nebėra valdomas, todėl tunelio įrengimas nėra aktualus ir reikalingas. Atsakovės nurodė, kad finansavimas pagal Sutarties sąlygas būtų galimas, jei nekeičiant esminių sprendinių būtų patikslintas Projektas, platinant esamas nuovažas, besiribojančias su „EMSI“ degaline, taip sukuriant tiesioginius įvažiavimą ir išvažiavimą į šiuo metu valdomus ir vystomus atsakovės sklypus. Ieškovė 2025 m. sausio 7 d. pasitarimo metu pasiūlė nuovažų įrengimą spręsti tariantis su esamos „EMSI“ degalinės atstovais, formuojant bendrą nuovažą ant sklypų ribos, užtikrinant bendrą patekimą tiek į minėtą degalinę, tiek į atsakovių sklypą, tačiau atsakovių atstovai šį pasiūlymą kategoriškai atmetė (2025 m. balandžio 25 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP 503 priedo Nr. 8 priedas Nr. 1). 2025 m. sausio 17 d. tarp šalių taip pat vyko pasitarimas, kurio metu šalys nusprendė organizuoti naują susitikimą dėl nuovažų įrengimo galimybių (2025 m. balandžio 25 d. ieškovės ieškinio Nr. CBP 503 priedo Nr. 8 priedas Nr. 2). Nurodytų aplinkybių visuma iš esmės leidžia daryti išvadą, kad tolesnis Projekto finansavimas po to, kai ieškovė neįvykdė esminių Sutarties sąlygų ir neįgyvendino Projekto nurodytais terminais, vis dar buvo įmanomas, nes atsakovės tikėjosi, kad bus pakeisti Projekto sprendiniai dėl nuovažų įrengimo. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2024 m. liepos 11 d. atsakovių raštas, atsižvelgiant į nurodytu laikotarpiu buvusį šalių bendravimo kontekstą, buvo pateiktas kaip derybinė pozicija, tikintis, jog bus pakoreguoti Projekto sprendiniai ir papildomai numatytos nuovažos.

Taigi, vien apeliantės deklaratyvūs pasvarstymai ar bendro pobūdžio abejonės dėl tam tikrų dokumentų reikšmės ir vertinimo nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tarp šalių vykusią komunikaciją ir tai lėmė nepagrįstas išvadas, kad Sutartyje buvo nustatyti Projekto įgyvendinimo terminai. Kita vertus, Projekto įgyvendinimo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga, kurios neįvykdžius, atsakovės neturėjo pareigos ir finansuoti Projekto.

Apibendrindama teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės subjektyvūs samprotavimai, susiję su netinkamu Sutarties aiškinimu, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, negu ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, konstatuojant, jog ieškovė, neįvykdžiusi Sutarties sąlygos, su kuria buvo susieta atsakovių pareiga finansuoti Projektą, neįgijo teisės reikalauti sumokėti Projekto finansavimo dalį (CPK 185 straipsnis).

Dėl nutrauktos Sutarties vykdymo

Sutarties nutraukimo teisines pasekmes reglamentuoja CK 6.221 straipsnis: sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (1 dalis); sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis); sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis).

Analogiškos aptartiems UNIDROIT principams taisyklės įtvirtintos ir Europos sutarčių teisės principų (angl. The Principles of European Contract Law, sutrumpintai PECL) 9:305 straipsnyje bei Bendrųjų principų sistemos projekto (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR) 3:509 straipsnyje. Bendra šių taisyklių idėja – sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis. Vadovaujantis aptartomis nuostatomis, sutarties nutraukimas ir reikalavimas vykdyti sutartinę prievolę natūra kaip kreditoriaus teisių gynimo būdai negali būti taikomi kartu, kadangi bendro jų taikymo neleidžia sutarties nutraukimo, kaip kreditoriaus teisių gynimo būdo, reiškiančio ne ką kitą, kaip bet kokį tolesnio sutarties vykdymo atsisakymą, teisinė prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 37 punktas).

Toks pats aiškinimas dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių pateikiamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pažymima, kad sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygomis, kurios pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, be ginčų sprendimą nustatančių sutarties sąlygų, kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos „šalutinės“, t. y. su nepagrindinių sutartinių prievolių vykdymu pagal konkrečią sutartį susijusios, sutarties sąlygos, pavyzdžiui, netesybas ar kitas sutartinių prievolių užtikrinimą (laidavimą) nustatančios sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 40 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 39 punktas).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės 2025 m. balandžio 16 d. ir 2025 m. gegužės 14 d. pranešimais (žr. šios nutarties 30, 31 punktus) nutraukė šalių sudarytą Sutartį dėl esminio jos pažeidimo bei Sutartyje numatytu pagrindu (Sutarties 27, 29 punktai).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovių 822 060,80 Eur laikytinas reikalavimu įvykdyti Sutartį natūra, todėl laikė, jog jis nesuderinamas su atsakovių taikytu Sutarties nutraukimu. Apeliantė nesutiko su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliantės teigimu, sutarties nutraukimas galioja tik į ateitį ir negali galioti toms prievolėms, kurios turi arba turėjo būti vykdomos iki sutarties nutraukimo, nepriklausomai nuo to, ar sutarties nutraukimas yra skundžiamas savarankiškai, t. y. Sutartį pažeidusios atsakovės, kurioms prievolė sumokėti finansavimą kilo 2024 m. lapkričio 27 d. ieškovei pareikalavus atlikti mokėjimus, negali gintis nuo šios prievolės vykdymo 2025 m. gegužės mėnesį priimtu sprendimu nutraukti Sutartį. Juolab kad Sutartis buvo nutraukta tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.

Visų pirma, teismas įprastais bylos nagrinėjimo pagal ginčo teisenos taisykles atvejais neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 23 punktas). Kadangi ieškovė byloje nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (negaliojančiu), aplinkybės, susijusios su Sutarties nutraukimu, šią bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertinamos tik tiek, kiek tai yra reikšminga sprendžiant dėl šioje byloje ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 822 060,80 Eur pagal Sutartį iš esmės reiškia reikalavimą įpareigoti atsakoves įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis), o tai nesuderinama su atsakovių taikytu Sutarties nutraukimu, kaip teisių gynimo priemone.

Antra, nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties nutraukimas galioja tik į ateitį ir negali galioti toms prievolėms, kurios turi arba turėjo būti vykdomos iki sutarties nutraukimo, nepriklausomai nuo to, ar sutarties nutraukimas yra skundžiamas savarankiškai, tačiau pirmiau minėta kasacinio teismo praktika nurodo, kad sutarties nutraukimas išlaisvina abi sutarties šalis nuo tolesnio sutartinių prievolių vykdymo, o sutarties šalis siejusį sutartinį santykį keičia sutartinės atsakomybės teisinis santykis (žr. šios nutarties 58 punktą). Taigi, po sutarties nutraukimo suinteresuota šalis įgyja teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas, tačiau ne sutarties vykdymo natūra.

Kita vertus, nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad ieškovė, neįvykdžiusi Sutarties sąlygos, su kuria buvo susieta atsakovių pareiga finansuoti Projektą, neįgijo teisės reikalauti sumokėti Projekto finansavimo dalį (žr. šios nutarties 55 punktą), todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta apeliantės aiškinimui, nesudarytų pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Kiti apeliantės argumentai, susiję su Sutarties nutraukimo aplinkybėmis, teisinių požiūrių nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Taigi, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su teismo priimtomis išvadomis dėl Sutarties nutraukimo vertinimo, nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai aiškino Sutarties nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant Rekomendacijų dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio 2 punkte nurodytus kriterijus, reikėtų vadovautis jų visuma ir, nesant pakankamo pagrindo, neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas; 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024, 97 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 198 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytam maksimaliam dydžiui viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas).

Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovės pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovės įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Atsakovė 1 pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 720,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimas (2026 m. birželio 8 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo priedas Nr. 1; DOK-19014; DOK-19024). Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą buvo sumokėta 2026 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (1 720,75 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (2 526,80 Eur × 1,3 = 3 284,84 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl jos priteistinos iš ieškovės Atsakovei 1.

Atsakovė 2 pateikė teismui įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 527,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimas (2026 m. birželio 8 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jo priedas Nr. 1; DOK-19015; DOK-19024). Kadangi už suteiktą teisinę pagalbą buvo sumokėta 2026 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu, todėl laikytina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu (1 527,26 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto rekomenduojamo dydžio (2 526,80 Eur × 1,3 = 3 284,84 Eur) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl jos priteistinos iš ieškovės Atsakovei 2.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“, juridinio asmens kodas 188710638, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus verslo parkas“, juridinio asmens kodas 305621996, 1 720,75 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Via Lietuva“, juridinio asmens kodas 188710638, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eminta“, juridinio asmens kodas 305621996, 1 527,26 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.