- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-22
- Bylos Nr.
- e2KT-721-407/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01713-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis (pran.)
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, susipažinęs su pareiškėjo P. V. pareiškimu dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1192-730/2026 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. gegužės 28 d. teisėjos rezoliucija Lietuvos apeliaciniam teismui persiuntė pareiškėjo P. V. pareiškimą, kuriuo prašoma nušalinti Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apygardų teismus nuo civilinės bylos Nr. e2S-1192-730/2026 nagrinėjimo.
Pareiškime nurodyta, kad teismai nesilaiko procesinių terminų, pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismų šališkumą, visų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Teismai nesprendžia prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, toleruoja antstolių veiksmus. Teismų šališkumą turėtų įvertinti Teisėjų taryba, Nacionalinė teismų administracija. Kauno apygardos teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjai priima vienodus procesinius sprendimus. Apygardų teismams kilo kolektyvinė atsakomybė, nes jų vadovai žinojo apie situaciją, kai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sujungė devynias civilines bylas. Bylų sujungimas patvirtina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose teisingumas vykdomas neobjektyviai. Pareiškėjas bando gintis, bet jam skiriamos baudos už skundų teikimą, teismų sistema pareiškėją bando nutildyti finansiškai, bet nenagrinėja ginčo iš esmės.
Pareiškimas dėl apygardų teismų nušalinimo netenkinamas
Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
Žemesnės instancijos teismas
Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.
Pažymėtina, kad tai nėra pirmas pareiškėjo pareiškimas nušalinti visus Lietuvoje veikiančius bendrosios kompetencijos apygardų teismus nuo civilinių bylų pagal jo atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų bylose dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11 d., 2026 m. gegužės 18 d., 2026 m. gegužės 22 d., 2026 m. gegužės 27 d., 2026 m. gegužės 28 d., 2026 m. birželio 2 d., 2026 m. birželio 22 d., 2026 m. birželio 26 d. nutartimis jau buvo išnagrinėta virš dvidešimt prieš tai pateiktų pareiškėjo pareiškimų kitose Klaipėdos ir Kauno apygardos teismo civilinėse bylose, kurie patenkinti nebuvo, konstatavus, kad nurodyti deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo abejoti visų apygardų teismų teisėjų nešališkumu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo civilines bylas Nr. e2KT-67-912/2026, Nr. e2KT-69-912/2026, Nr.e2KT-70-912/2026, Nr. e2KT-72-912/2026, Nr. e2KT-73-912/2026, Nr. e2KT-77-912/2026, Nr.e2KT-82-912/2026, Nr.e2KT-84-912/2026 ir Nr. e2KT-85-912/2026, Nr.e2KT-86-912/2026, Nr. e2KT-87-912/2026, Nr. e2KT-88-912/2026, Nr. e2KT-89-912/2026, Nr. e2KT-90-912/2026, Nr. e2KT-91-912/2026, Nr. e2KT-92-912/2026, Nr. e2KT-93-912/2026, Nr. e2KT-95-912/2026, Nr. e2KT-519-912/2026 ir Nr. e2KT-524-912/2026, Nr. e2KT-536-912/2026).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimas grindžiamas tais pačiais (identiškais) argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11 d., 2026 m. gegužės 18 d., 2026 m. gegužės 22 d., 2026 m. gegužės 27 d., 2026 m. gegužės 28 d., 2026 m. birželio 2 d., 2026 m. birželio 22 d., 2026 m. birželio 26 d. nutartyse. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių apygardos teismai turėtų būti nušalinti kitais, nei ankstesniuose pareiškimuose nurodytais, pagrindais. Pareiškėjas nepagrindė, kad visų bendrosios kompetencijos apygardų teismų visi teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Dėl to pareiškėjo P. V. pareiškimas dėl apygardų teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1192-730/2026 nagrinėjimo netenkinamas.
Pažymėtina, kad pareiškėjo procesinis elgesys, teikiant identiško turinio pareiškimus dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų pagal pareiškėjo atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo nutarčių nagrinėjimo, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2KT-86-912/2026, Nr. e2KT-87-912/2026, Nr. e2KT-88-912/2026 ir Nr. e2KT-89-912/2026 pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise buvo paskyręs 1 000 Eur baudą, o 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2KT-90-912/2026, Nr. e2KT-91-912/2026, Nr. e2KT-92-912/2026 ir Nr. e2KT-93-912/2026 pakartotinai buvo įspėjęs pareiškėją dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-95-912/2026 pareiškėjas dar kartą buvo įspėtas dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, o 2026 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-536-912/2026 pareiškėjui buvo skirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.
Nagrinėjamas pareiškimas dėl apygardos teismų nušalinimo buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui 2026 m. gegužės 25 d., t. y. prieš pirmiau nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 27 d., 2026 m. gegužės 28 d., 2026 m. birželio 2 d., 2026 m. birželio 26 d. nutarčių, kuriomis jis įspėtas dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir pareiškėjui paskirtos baudos, priėmimo. Dėl LITEKO II diegimo darbų ir techninių sistemos sutrikimų pareiškėjo pareiškimas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ir užregistruotas tik 2026 m. liepos 22 d. Todėl, nepaisant to, kad pareiškėjo pareiškimas grindžiamas identiško turinio argumentais, dėl kurių jau pasisakyta ankstesnė nutartyse, pareiškėjui bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise neskiriama, tačiau jis pakartotinai įspėjamas, kad nekeičiant savo procesinio elgesio, teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti iki 5 000 eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo P. V. pareiškimo dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1192-730/2026 nagrinėjimo.
Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Vigintas Višinskis