Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su pareiškėjo P. V. pareiškimais dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų pagal pareiškėjo P. V. atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundus dėl antstolio veiksmų, nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų 2026 m. birželio 15 ir 17 d. rezoliucijomis Lietuvos apeliaciniam teismui persiųsti pareiškėjo P. V., kuriais prašoma nušalinti Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apygardų teismus nuo civilinių bylų Nr. e2S-1205-796/2026 ir Nr. e2S-1208-460/2026 nagrinėjimo.

Pareiškėjo pareiškimai dėl apygardų teismų nušalinimo, pateikti Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose, grindžiami tokiais pačiais (identiškais) argumentais. Dėl to šie pareiškimai išsprendžiami viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Pareiškimuose nurodyta, kad teismai nesilaiko procesinių terminų, pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismų šališkumą, visų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Teismai nesprendžia prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, toleruoja antstolių veiksmus. Teismų šališkumą turėtų įvertinti Teisėjų taryba, Nacionalinė teismų administracija. Kauno apygardos teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjai priima vienodus procesinius sprendimus. Apygardų teismams kilo kolektyvinė atsakomybė, nes jų vadovai žinojo apie situaciją, kai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sujungė devynias civilines bylas. Bylų sujungimas patvirtina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose teisingumas vykdomas neobjektyviai. Pareiškėjas bando gintis, bet jam skiriamos baudos už skundų teikimą, teismų sistema pareiškėją bando nutildyti finansiškai, bet nenagrinėja ginčo iš esmės.

Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

Tam, kad būtų nušalinti visi vienos apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardų teismo teisėjų nešališkumu. Pažymėtina, kad tai nėra pirmas pareiškėjo pareiškimas nušalinti visus Lietuvoje veikiančius bendrosios kompetencijos apygardų teismus nuo civilinių bylų pagal jo atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų bylose dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11, 18, 22, 27, 28 d. ir birželio 2 d. nutartimis jau buvo išnagrinėti prieš tai pateikti aštuoniolika pareiškėjo pareiškimų kitose Klaipėdos ir Kauno apygardos teismo civilinėse bylose, kurie patenkinti nebuvo, konstatavus, kad nurodyti deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo abejoti visų apygardų teismų teisėjų nešališkumu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo civilines bylas Nr. e2KT-67-912/2026, Nr. e2KT-69-912/2026, Nr. e2KT-70-912/2026, Nr. e2KT-72-912/2026, Nr. e2KT-73-912/2026, Nr. e2KT-77-912/2026, Nr. e2KT-82-912/2026, Nr. e2KT-84-912/2026 ir Nr. e2KT-85-912/2026, Nr. e2KT-86-912/2026, Nr. e2KT-87-912/2026, Nr. e2KT-88-912/2026, Nr. e2KT-89-912/2026, Nr. e2KT-90-912/2026, Nr. e2KT-91-912/2026, Nr. e2KT-92-912/2026, Nr. e2KT-93-912/2026 ir Nr. e2KT-95-912/2026).

Nagrinėjamas pareiškėjo pareiškimas grindžiamas tais pačiais (identiškais) argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11, 18, 22, 27, 28 d. ir birželio 2 d. nutartyse. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių apygardos teismai turėtų būti nušalinti kitais, nei ankstesniuose prašyme nurodytais, pagrindais, todėl ir šie pareiškimai atmetami. Pareiškėjas nepagrindė, kad visų bendrosios kompetencijos apygardų teismų visi teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo teiginiai nelemia ir nėra pagrindas nušalinti visus apygardų teismų teisėjus nuo bylų pagal pareiškėjo atskiruosius skundus nagrinėjimo. Dėl to pareiškėjo P. V. pareiškimai dėl apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. e2S-1205-796/2026 ir Nr. e2S-1208-460/2026 nagrinėjimo netenkinami.

Pažymėtina, kad pareiškėjo P. V. procesinis elgesys, teikiant identiško turinio pareiškimus dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų pagal pareiškėjo atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo nutarčių nagrinėjimo, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių. Nustatyta, kad pareiškėjo pareiškimai dėl teisėjų nušalinimo buvo pateikti 2026 m. gegužės 28 d., tačiau dėl modernizuotos LITEKO sistemos sutrikimų jie buvo užregistruoti tik 2026 m. birželio 15 ir 17 d. ir, atitinkamai, vėliau pagal kompetenciją persiųsti nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Iki modernizuotos LITEKO veiklos pradžios, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2KT-86-912/2026, Nr. e2KT-87-912/2026, Nr. e2KT-88-912/2026 ir Nr. e2KT-89-912/2026 pareiškėjui P. V. už piktnaudžiavimą nušalinimo teise buvo paskyręs 1 000 Eur baudą, o 2026 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. e2KT-90-912/2026, Nr. e2KT-91-912/2026, Nr. e2KT-92-912/2026 ir Nr. e2KT-93-912/2026 pakartotinai buvo įspėjęs pareiškėją dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Pirmiau nurodytos teismo nutartys pareiškėjui išsiųstos jų priėmimo dieną ir atitinkamai įteiktos 2026 m. gegužės 28 ir 29 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-95-912/2026 pareiškėjas dar kartą buvo įspėtas dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Ši nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2026 m. birželio 8 d. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes matyti, kad pareiškėjas, 2026 m. gegužės 28 d. dar negalėjo būti susipažinęs su nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo Civiliių bylų skyriaus pirmininko nutartimis. Todėl pareiškėjas dar kartą įspėjamas, kad nustačius aplinkybes, kad pareiškėjui buvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 27, 28 d. ir birželio 2 d. priimtas nutartis, ir jam nepakeitus savo procesinio elgesio, teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo P. V. pareiškimų dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. e2S-1205-796/2026 ir Nr. e2S-1208-460/2026 nagrinėjimo.