Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo P. V. pareiškimais dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų pagal pareiškėjo P. V. atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundus dėl antstolio veiksmų, nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškėjo pareiškimai dėl apygardų teismų nušalinimo, pateikti Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. e2S-1101-513/2026 ir Nr. e2S-1114-777/2026, grindžiami tokiais pačiais (identiškais) argumentais. Dėl to šie pareiškimai išsprendžiami viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Abejuose pareiškimuose nurodyta, kad teismai nesilaiko procesinių terminų, pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Teismų šališkumą, visų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad jis neturi lėšų pragyvenimui. Teismai nesprendžia prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, toleruoja antstolių veiksmus. Teismų šališkumą turėtų įvertinti Teisėjų taryba, Nacionalinė teismų administracija. Kauno apygardos teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjai priima vienodus procesinius sprendimus. Apygardų teismams kilo kolektyvinė atsakomybė, nes jų vadovai žinojo apie situaciją, kai Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sujungė devynias civilines bylas (civilinės bylos Nr. e2S-821-924/2026, e2S-864-390/2026, e2S-936-1060/2026, e2S-943-1043/2026, e2S-981-413/2026, e2S-997-638/2026, e2S-1190-390/2026, e2S-1191-924/2026, e2S-1194-886/2026). Bylų sujungimas patvirtina, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose teisingumas vykdomas neobjektyviai. Pareiškėjas bando gintis, bet jam skiriamos baudos už skundų teikimą, teismų sistema pareiškėją bando nutildyti finansiškai, bet nenagrinėja ginčo iš esmės.

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi vienos apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardų teismo teisėjų nešališkumu. Pažymėtina, kad tai nėra pirmas pareiškėjo pareiškimas nušalinti visus Lietuvoje veikiančius bendrosios kompetencijos apygardų teismus nuo Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamų civilinių bylų pagal jo atskiruosius skundus dėl Telšių apylinkės teismo priimtų procesinių sprendimų bylose dėl antstolių veiksmų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi jau buvo išnagrinėti prieš tai pateikti keturi pareiškėjo pareiškimai kitose Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2S-1046-889/2026, Nr. e2S-1047-796/2026, Nr. e2S-1044-613/2026, Nr. e2S-1425-812/2026, kurie patenkinti nebuvo, konstatavus, kad nurodyti deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo abejoti visų apygardų teismo teisėjų nešališkumu (žr. Lietuvos apeliacinio teismo civilines bylas Nr. e2KT-67-912/2026, Nr. e2KT-69-912/2026, Nr. e2KT-70-912/2026, Nr. e2KT-72-912/2026). Nagrinėjami pareiškėjo pareiškimai grindžiami tais pačiais (identiškais) argumentais, kurie jau buvo įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2026 m. gegužės 11 d. nutartyje. Pareiškėjas nenurodė naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių apygardos teismai turėtų būti nušalinti kitais, nei ankstesniuose prašyme nurodytais, pagrindais, todėl ir šie pareiškimai atmetami.

6. Nagrinėjamuose, kaip ir anksčiau pateiktuose identiško turinio pareiškimuose, pareiškėjas beveik visas aplinkybes, dėl kurių jis prašo nušalinti apygardų teismus, sieja su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmais, nenurodydamas objektyvių pagrindų, kurie galėtų kelti abejonių dėl teismų ir (ar) teisėjų nešališkumo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, kitaip vertina savo padėtį (lėšų neturėjimą) savaime nepagrindžia visų apygardų teismų teisėjų šališkumo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip ir kada buvo pažeistas terminas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti. Be to, nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę skųsti juos instancine tvarka CPK nustatytais atvejais. Nušalinimo institutas nėra skirtas teismo priimtų procesinių sprendimų patikrai, o pareiškimas dėl nušalinimo turėtų būti motyvuotas konkrečiais CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtintais pagrindais.

7. Priešingai negu nurodo pareiškėjas, aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas priėmė procesinį sprendimą sujungti devynias civilines bylas pagal jo atskiruosius skundus į vieną civilinę bylą, taip pat nepatvirtina jo prašymo pagrįstumo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, sujungdamas Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. e2S-821-924/2026, Nr. e2S-864-390/2026, Nr. e2S-936-1060/2026, Nr. e2S-943-1043/2026, Nr. e2S-981-413/2026, Nr. e2S-997-638/2026, Nr. e2S-1190-390/2026, Nr. e2S-1191-924/2026 ir Nr. e2S-1194-886/2026 į vieną civilinę bylą, įvertino tai, kad visose bylose nagrinėjami pareiškėjo atskirieji skundai dėl Telšių apylinkės teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, nes jis į teismą kreipėsi nepasinaudojęs CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir atsižvelgė į būtinybę kompleksiškai įvertinti nurodytas aplinkybes. Nei nurodytas bylų sujungimas, nei kitų apygardų teismų pirmininkų žinojimas apie sujungtas civilines bylas nepagrindžia visų apygardų teismų teisėjų šališkumo.

8. Pareiškėjas nepagrindė, kad visų bendrosios kompetencijos apygardų teismų visi teisėjai yra suinteresuoti civilinėje byloje sprendžiamais klausimais ar turi asmeninį išankstinį nusistatymą. Vien pareiškėjo teiginiai nelemia ir nėra pagrindas nušalinti visus apygardų teismų teisėjus nuo bylų pagal pareiškėjo atskiruosius skundus nagrinėjimo. Dėl to pareiškėjo P. V. pareiškimai dėl apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. e2S-1101-513/2026 ir Nr. e2S-1114-777/2026 nagrinėjimo netenkinami. Be to, pareiškėjui išaiškintina, kad asmuo turi laikytis įstatymo reikalavimų, jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis pagal paskirtį, todėl byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti paskirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo P. V. pareiškimų dėl Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių Vilniaus apygardų teismų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. e2S-1101-513/2026, Nr. e2S-1114-777/2026 nagrinėjimo.