Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties atsisakyti panaikinti paskirtą baudą, kuri priimta civilinėje byloje pagal ieškovų J. V. ir V. V. pareiškimą iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benart projektai“ bankroto bylą.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Benart projektai“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) vadovui R. V. paskirta 300 Eur bauda. Teismas nurodė, kad atsakovės vadovui iki 2026 m. balandžio 10 d. buvo nustatytas terminas pateikti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartyje įvardytus įrodymus, tačiau jis papildomus įrodymus ir paaiškinimus pateikė tik 2026 m. balandžio 20 d., t. y. daug praleidęs teismo nustatytą terminą ir likus dienai iki paskirto teismo posėdžio. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės vadovas šioje byloje ne kartą nesilaikė teismo nustatytų procesinių terminų, už procesinių pareigų nevykdymą (rašytinių įrodymų teismui per nustatytą terminą nepateikimą) jam jau buvo paskirta 100 Eur bauda. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės vadovas sistemingai nesilaikė teismo nustatytų procesinių terminų, pavėluotai teikė procesinius dokumentus ir įrodymus bei taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, paskyrė jam 300 Eur dydžio baudą.

Suinteresuotas asmuo R. V. 2026 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi jam paskirtą 300 Eur baudą. Nurodė, kad jis nėra buhalteris ar finansininkas, todėl nemoka suvesti bendrovės apskaitos, tam reikia specialių žinių, bendrovės buhalteriją veda buhalteris. Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties laiku įvykdyti negalėjo, nes privalėjo tinkamai suvesti bendrovės balansą, tačiau per 2025–2026 metus bendrovės balanso duomenys esmingai keitėsi, kadangi buvo dengiamos skolos, pradedamas naujai statybų rangos verslas, akcininkas investavo ir palaikė bendrovės veiklą. Atlikus bendrovės inventorizaciją ir įsigilinus į jos balanso duomenis, daugumą senų tiek debitorinių, tiek kreditorinių skolų reikėjo nurašyti, o tokiam darbui atlikti reikėjo patikrinti kiekvieną registrą ir surasti pirminius apskaitos dokumentus, tai užėmė labai daug laiko. Be to, bendrovė daug metų dirba rinkoje ir naujai atėjusiam vadovui bei buhalteriui yra sunku viską peržiūrėti ir suvesti. Pažymėjo, kad teismui buvo pateiktas bendrovės 2026 m. balandžio 15 d. balansas, kuris suinteresuoto asmens gautas tik 2026 m. balandžio 17 d. vakare. Gavęs bendrovės balansą, jis parengė teismui paaiškinimus, kuriuose atsakė į visus teismo klausimus, o atsižvelgęs į tai, kad informacijos kiekis buvo nedidelis, atskirų pažymų nesudarinėjo, visą reikiamą informaciją teismui pateikė 2026 m. balandžio 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad jo veiksmuose nebuvo piktnaudžiavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi bendrovės vadovo prašymo dėl baudos panaikinimo netenkino.

Teismas nurodė, kad bendrovės vadovui R. V. Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi paskirta 300 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgiant į tai, kad jis sistemingai nesilaikė teismo nustatytų procesinių terminų, pavėluotai teikė procesinius dokumentus ir įrodymus ir taip piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro (toliau – JAR) 2025 m. lapkričio 19 d. išplėstinio išrašo su istorija teismas nustatė, kad R. V. UAB „Benart projektai“ vadovu yra nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., todėl padarė išvadą, jos tai yra pakankamai ilgas laikas susipažinti su bendrovės veikla ir dokumentais. Teismas pabrėžė, kad bendrovės vadovas nepateikė jokių įrodymų nurodytai aplinkybei dėl naujai atėjusio buhalterio pagrįsti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo prašyme nurodė prieštaringus argumentus. Viena vertus, nurodė, kad per 2025–2026 metus bendrovės balanso duomenys esmingai keitėsi, atlikus bendrovės inventorizaciją daugumą senų tiek debitorinių, tiek kreditorinių skolų reikėjo nurašyti, šiam darbui atlikti reikėjo sutikrinti kiekvieną registrą ir surasti pirminius apskaitos dokumentus, t. y. iš esmės teigė, jog duomenų parengimas buvo sudėtingas ir didelės apimties. Kita verstus, nurodė, kad teismui teikiamos informacijos kiekis buvo nedidelis, todėl jokių pažymų nesudarinėjo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta nei nurašymo, nei inventorizacijos aktų.

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartimi terminas pateikti šioje nutartyje įvardytus įrodymus ir informaciją buvo nustatytas iki 2026 m. balandžio 10 d., tačiau atsakovės vadovas papildomus įrodymus ir paaiškinimus pateikė tik 2026 m. balandžio 20 d. Tai sukėlė neigiamas pasekmes bylos procesui – teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pasisakyti dėl pateiktų naujų dokumentų. Be to, pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tik epizodiškai pasisakyta apie debitorius ir kreditorius, tačiau prašomo kreditorių ir debitorių sąrašo, kuriame būtų nurodyti asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai, nepateikta. Teismas pabrėžė, kad atsakovės vadovas buvo net tris kartus įpareigotas pateikti kreditorių ir debitorių sąrašus, tačiau įpareigojimas tinkamai neįvykdytas net ir po baudų skyrimo.

Teismas, įvertinęs prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytus argumentus, taip pat byloje esančius duomenis, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo panaikinti bendrovės vadovui R. V. paskirtą 300 Eur baudą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 107 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo R. V. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria atmestas jo prašymas dėl baudos panaikinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi apeliantui paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties įvykdyti laiku negalėjo, nes pirmiausia privalėjo tinkamai suvesti bendrovės balansą, išsiaiškinti kiekvieną senųjų balansų skaičių, patikrinti registrus ir pan., o tam teismo nustatyto termino neužteko. Bendrovė daug metų dirba rinkoje ir atėjusiam naujam vadovui bei buhalteriui yra sunku viską peržiūrėti ir suvesti per trumpą laiką. Teismui 2026 m. balandžio 19 d. pateiktą bendrovės 2026 m. balandžio 15 d. balansą gavo 2026 m. balandžio 17 d. vakare. Kadangi teismui teikiamos informacijos kiekis buvo nedidelis, atskirų kreditorių ir skolininkų pažymų nesudarinėjo, o visą teismui reikalingą informaciją pateikė rašytiniuose paaiškinimuose. Pažymėjo, kad jo veiksmuose jokio piktybiškumo nebuvo, terminą praleido nedaug – tik 9 dienas.

Teismas nenurodė bendrovės vadovo tyčinių veiksmų ir jų neanalizavo, nepasisakė dėl suinteresuoto asmens prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, tik formaliai nurodė, kad R. V. laiku nepateikė teismo prašomų duomenų. Tačiau įvardintas duomenų nepateikimas negali būti vertinamas kaip tyčinis R. V. veiksmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi, neturi ir kuo piktnaudžiauti. Šiuo atveju pagal teismo nutartį suinteresuoto piktnaudžiavimas pasireiškia tuo, kad jis siekė teismui pateikti teisingus duomenis.

Ieškovai V. V. ir J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi įpareigojo UAB „Benart projektai“ vadovą R. V. iki 2026 m. balandžio 10 d. pateikti teismui bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus ir kitus įvardytus dokumentus. Nepaisant aiškaus ir nedviprasmiško teismo įpareigojimo, R. V. šių procesinių pareigų tinkamai nevykdė, sistemingai nesilaikė teismo nustatytų terminų, vilkino procesą, nes pateikė tik dalį neišsamių duomenų, be to, juos pateikė prieš pat paskirtą teismo posėdį. Bendrovės vadovo procesinis elgesys nebuvo atsitiktinis ar nulemtas objektyvių kliūčių, tai buvo nuosekli ir kryptinga taktika, vengiant pareigos atskleisti tikrąją bendrovės finansinę padėtį ir apsunkinti nemokumo bylos nagrinėjimą. Bendrovė iki pat 2026 m. balandžio 30 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos didžiosios dalies dokumentų taip ir nepateikė

Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie dėtas kokias nors pastangas pateikti teismui išsamius ir objektyvius bendrovės turtinės padėties duomenis ir įvykdyti 2026 m. kovo 9 d. teismo nutarties įpareigojimus.

Bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimas yra sprendžiamas nuo 2025 m. liepos 1 d. Šio proceso metu dokumentai piktybiškai nebuvo teikiami, o bankroto byla nutraukta tik dėl to, kad tuo metu bankroto bylos siekė tik vienas iš ieškovų ir jo tuo metu buvęs nedidelis finansinis reikalavimas buvo padengtas už bendrovę trečiojo asmens. Taigi, nuo 2025 m. liepos 1 d. buvo pakankamai laiko „suvesti įmonės finansinius rezultatus“ ir „atstatyti kreditorių tikslius rekvizitus“, tačiau to iki šiol nesugebėta arba nenorėta padaryti.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas panaikinti jam Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi paskirtą baudą už teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo pateikti bendrovės duomenis nevykdymą. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą skyrimas bei panaikinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

Ieškovai V. V. ir J. V. Kauno apygardos teisme 2025 m. lapkričio 17 d. pareiškė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Benart projektai“ (reg. Nr. CBP-513).

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškimas priimtas ir atsakovės UAB „Benart projektai“ vadovas R. V. įpareigotas per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos pateikti teismui: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovės UAB „Benart projektai“ vadovas R. V. 2025 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą, kuriuo prašė 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytiems įpareigojimams atlikti nustatytą terminą pratęsti iki 2025 m. gruodžio 24 d. Prašymą grindė tuo, kad yra išvykęs į Baltarusijos Respubliką, planuoja grįžti 2025 m. gruodžio 12 d., nurodė, jog pakankamas laikas teismo įpareigojimams įvykdyti būtų 2025 m. gruodžio 24 d. (reg. Nr. DOK-27583).

Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovės vadovo prašymą patenkino ir terminą 2025 m. lapkričio 19 d. nutartyje nurodytiems įpareigojimams įvykdyti pratęsė, taip pat pratęsė pasirengimo nagrinėti UAB „Benart projektai“ bankroto bylą iki 2026 m. sausio 19 d.; civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. sausio 12 d. 10.00 val. teismo posėdyje.

Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 6 d. nutartimi už procesinių pareigų nevykdymą – rašytinių įrodymų teismui per nustatytą terminą nepateikimą – paskyrė atsakovės vadovui R. V. 100 Eur baudą ir pakartotinai įpareigojo iki 2026 m. sausio 12 d. 10.00 val. teismo posėdžio pateikti: 1) juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; 2) juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; 3) informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; 4) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; 5) juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; 6) nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo.

Atsakovės UAB „Benart projektai“ vadovas R. V. 2026 m. sausio 12 d. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Benart projektai“ iškėlimo, kuriame prašė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo atmesti, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovams 5 000 Eur baudą, pridėti prie bylos civilinių bylų Nr. eB2-1135-886/2025, e2-914-577/2025, e2-304-1193/2026, e2-3096-1093/2026 medžiagą ir panaikinti bendrovės vadovui paskirtą baudą. Su šiuo atsiliepimu jokie įrodymai nebuvo pateikti. Atsiliepime nurodė, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą yra pateikusi 2025 metais; šiuo metu bendrovė neturi galimybės pateikti į bylą 2025, 2026 metų finansinių ataskaitų, nes nebuvo pakankamai laiko suvesti bendrovės apskaitą, tačiau finansiniai bendrovės duomenys nėra pakitę, lyginant su nurodytais 2024 metų finansiniuose dokumentuose. Bendrovės balansai yra pateikti viešame registre; bendrovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jos vardu registruota viena transporto priemonė, kuriai taikomi apribojimai; bendrovė vykdo turizmo bei statybos rangos veiklą, sumažino įsipareigojimus kreditoriams, iki metų pabaigos, tikėtina, atsiskaitys su kreditoriais; ieškovai nėra bendrovės kreditoriai, bendrovė skolų VMI ir VSDFV neturi (dėl VSDFV skolos vyksta ginčas) (reg. Nr. DOK-687).

Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atidėjo 2026 m. sausio 19 d. 11.00 val., pasiūlė atsakovės vadovui R. V. iki 2026 m. sausio 14 d. 24.00 val. pateikti teismui trūkstamus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytus dokumentus, taip pat kitus įrodymus, kuriais atsakovė grindžia savo teiginius apie sėkmingai vykdomą tiek turizmo, tiek statybų rangos veiklą, gaunamas ar ateityje gautinas pajamas, susitarimus su kreditoriais ir tokių susitarimų vykdymą, ir kt., t. y. pateikti duomenis, kurie leistų spręsti apie atsakovės mokumą, gyvybingumą, taip pat kitus, atsakovės vertinimu, reikšmingus duomenis.

Atsakovė 2026 m. sausio 15 d. pateikė teismui paaiškinimus, 2024 metų bendrovės balansą, 2025 metų balansą (preliminarų), rangos sutartis 2026 metams, ieškinius bylose su ieškovais ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį (reg. Nr. DOK-971).

Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Benart projektai“ bankroto bylą; panaikino 2026 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtą baudą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-232-407/2026 panaikino Kauno apygardos teismo 2026 m. sausio 21 d. nutartį ir bankroto bylos atsakovei UAB „Benart projektai“ iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi įpareigojo atsakovės UAB „Benart projektai“ vadovą R. V. iki 2026 m. balandžio 10 d. pateikti teismui bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; pasiūlė atsakovės UAB „Benart projektai“ vadovui R. V. iki 2026 m. balandžio 10 d. pateikti teismui: 1) informaciją kartu su ją pagrindžiančiais įrodymais apie bendrovei priklausančio turto vertę ir šio turto sudėtį; 2) įrodymus apie išankstinius apmokėjimus turizmo paslaugų tiekėjams, nurodant, kam ir už kokias paslaugas yra sumokėta; 3) įrodymus, kuriais atsakovė grindžia savo teiginius apie sėkmingai vykdomą turizmo veiklą; 4) įrodymus apie realų vykdytinų rangos sutarčių vykdymą; 5) kitus dokumentus (įrodymus), kurie gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti. Civilinę bylą paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2026 m. balandžio 21 d. 9.20 val.

Atsakovė UAB „Benart projektai“ 2026 m. balandžio 20 d. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose prašė priimti paaiškinimus su papildomais įrodymais ir atsisakyti iškelti atsakovei bankroto bylą. Pridėjo 2026 m. balandžio 15 d. balansą, draudimo liudijimą, skolų suderinimo aktą, ILTE pranešimą, sutartis su turistais ir sąskaitą už teisines paslaugas. Pažymėjo, kad teismas įpareigojo UAB „Benart projektai“ vadovą R. V. iki 2026 m. balandžio 10 d. pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus, tačiau šių dokumentų surinkti ir pateikti iki nustatytos datos nebuvo galimybės. Buvo suvedinėjami bendrovės finansiniai rezultatai, tam reikėjo nemažai buhalterio ir vadovo laiko (reg. Nr. DOK-8742).

Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi atidėjo teismo posėdį 2026 m. balandžio 30 d. 9.40 val., nustatė ieškovams 7 dienų terminą nuomonei dėl atsakovės 2026 m. balandžio 20 d. prašyme nurodytų paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikti; atsakovės vadovui R. V. paskyrė 300 Eur baudą už piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Atsakovės vadovas R. V. 2026 m. gegužės 6 d. pateikė teismui prašymą panaikinti 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi jam paskirtą baudą, argumentuodamas tuo, kad: 1) teismo įpareigojimams įvykdyti nepakako termino, nes reikėjo patikrinti didelį kiekį duomenų, o naujam vadovui ir buhalteriui tai padaryti sudėtinga; 2) terminą praleido nedaug – tik 9 dienomis, tačiau teismui pateikė tikslius duomenis; 3) bendrovės vadovas turėjo teismo nutartimi nustatytą pareigą, t. y. jis neturėjo procesinės teisės, todėl neturėjo kuo piktnaudžiauti (reg. DOK-10159).

Kauno apygardos teismas skundžiama 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atsakovės vadovo R. V. prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad: 1) bendrovės vadovas prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė įrodymų; 2) prašyme nurodė prieštaringas aplinkybes – viena vertus, kad turėjo peržiūrėti didelį kiekį duomenų, kita vertus, jog dėl teismui teikiamo nedidelio informacijos kiekio pažymų nesudarinėjo; 3) terminas praleistas daug; 4) dėl duomenų pateikimo praleidus terminą buvo atidėtas teismo posėdis.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti. Be pakartotų argumentų, išdėstytų 2026 m. gegužės 6 d. prašyme panaikinti baudą (reg. DOK-10159), papildomai remiasi tuo, kad teismas nenustatė tyčinių atsakovės vadovo veiksmų, tik formaliai nurodė, jog atsakovės vadovas laiku nepateikė duomenų.

Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Benart projektai“ bankroto bylą; nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Ex lege“. Dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė UAB „Benart projektai“ yra padavusi atskirąjį skundą (reg. Nr. 80065).

Dėl teismo paskirtos baudos (ne)panaikinimo

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovės UAB „Benart projektai“ vadovui teismo paskirtos baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą ir veikimą prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą.

Pagal CPK 106 straipsnio 1 dalį teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Spręsdamas dėl skirtinos baudos, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, reglamentuojančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 21 punktas).

JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Pagal JANĮ 20 straipsnio 2 dalį juridinio asmens vadovas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos gavimo dienos pateikia teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose nurodytą informaciją, t. y. juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas); juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktas); informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas); informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 6 punktas); juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

JANĮ 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos priima nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo. Šį terminą teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (JANĮ 25 straipsnio 2 dalis).

Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis, kuria teismui nustatyta pareiga siekti bylą išnagrinėti operatyviai, o bylos nagrinėjimą atidėti tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėjama), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo.

Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią teisės normą dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Nustatant tokias dalyvaujančių byloje asmenų pareigas ir reikalaujant jas vykdyti yra siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.

CPK 42 straipsnio, kurio 1 dalyje nurodytos šalių teisės ir pareigos, tarp jų – teisė teikti įrodymus, prašymus ir rašytinius paaiškinimus žodžiu ir raštu, argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, o 4 dalyje įtvirtinta šalių pareiga joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, taip pat veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.

Bylą nagrinėjantis teismas, siekdamas CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų, dalyvaujantiems byloje asmenims, netinkamai besinaudojantiems jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis arba nevykdantiems procesinių pareigų, gali taikyti teismo nuobaudas (CPK 103 straipsnis), tarp jų – skirti baudas (CPK 106 straipsnis). Baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ar sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

Taigi, teismas, spręsdamas dėl baudos skyrimo, jos dydžio turi individualiai įvertinti konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Benart projektai“ iškėlimo priimtas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi, kuria, be kita ko, bendrovės vadovas įpareigotas pateikti duomenis apie bendrovę, nurodytus JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–7 punktuose, ir pareikšti nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo (nutarties 18 punktas). Apeliantas 2025 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui prašymą pratęsti nustatytą terminą ir pats nurodė, kad pakankamas terminas teismo įpareigojimams įvykdyti būtų 2025 m. gruodžio 24 d. (nutarties 19 punktas) Teismas 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi apelianto prašymą patenkino, taip pat pratęsė pasirengimo bendrovės bankroto iškėlimo klausimui nagrinėti terminą iki 2026 m. sausio 19 d. (nutarties 20 punktas). Teismas 2026 m. sausio 6 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymą paskyrė apeliantui 100 Eur baudą ir pakartotinai įpareigojo iki 2026 m. sausio 12 d. 10.00 val. teismo posėdžio pateikti duomenis apie bendrovę bei pareikšti nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo (nutarties 21 punktas). Apeliantas 2026 m. sausio 12 d., t. y. teismo posėdžio dieną, pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, tačiau su atsiliepimu nei teismo nurodytų duomenų apie bendrovę, nei atsiliepime išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (nutarties 22 punktas). Teismas 2026 m. sausio 12 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2026 m. sausio 19 d. 11.00 val. ir pasiūlė atsakovės vadovui iki 2026 m. sausio 14 d. 24.00 val. pateikti trūkstamus duomenis apie bendrovę (nutarties 23 punktas). Atsakovė 2026 m. sausio 15 d. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuose nurodė duomenis apie bendrovę, pridėjo 2024 metų balansą, 2025 metų preliminarių balansą, duomenis apie teismuose nagrinėjamas bylas, kuriuose dalyvauja bendrovė, rangos sutartis (nutarties 24 punktas). Teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė iškelti bendrovei bankroto bylą ir panaikino apeliantui 2026 m. sausio 6 d. nutartimi paskirtą baudą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2026 d. kovo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (nutarties 25, 26 punktai). Kauno apygardos teismas, iš naujo nagrinėdamas bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą, 2026 m. kovo 9 d. nutartimi įpareigojo apeliantą iki 2026 m. balandžio 10 d. pateikti teismui bendrovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, taip pat pasiūlė pateikti nutartyje nurodytus duomenis apie bendrovę bei paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2026 m. balandžio 21 d. 9.20 val. (nutarties 27 punktas). Apeliantas 2026 m. balandžio 20 d. pateikė teismui paaiškinimus, pridėjo tam tikrus duomenis apie bendrovę (nutarties 28 punktas). Teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą nuomonei dėl atsakovės paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, atidėjo bylos nagrinėjimą 2026 m. balandžio 30 d. 9.40 val. ir paskyrė apeliantui 300 Eur baudą už veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (nutarties 29 punktas).

Aptartos bylos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad apeliantas, kaip bendrovės vadovas, sprendžiant bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei (iš)kėlimo klausimą, per teismo nustatytą terminą nepateikė duomenų apie bendrovę, tarp jų ir tų, kuriuos pateikti įpareigoja JANĮ nuostatos, po to duomenis teikė epizodiškai ir neišsamius. Be to, apeliantas duomenų apie bendrovę nepateikė ir per jo paties nurodytą kaip pakankamą reikalingiems duomenims surinkti terminą (iki 2025 m. gruodžio 24 d.), dalį duomenų pateikė 2026 m. sausio 12 d., t. y. teismo posėdžio dieną, tik po to, kai už duomenų nepateikimą jam 2026 m. sausio 6 d. nutartimi buvo paskirta bauda bei apeliantas buvo pakartotinai įpareigotas pateikti duomenis. Apeliantas su atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nepateikė jokių įrodymų, taip pat ir tokių, kurie pagrįstų jo atsiliepime nurodytas aplinkybes. Dėl to, kad apeliantas 2016 m. sausio 12 d. nepateikė visų teismo reikalautų duomenų apie bendrovę, taip pat atsiliepime nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, teismas, siekdamas tinkamai išspręsti bankroto bylos bendrovei (ne)iškėlimo klausimą, turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir dar kartą pasiūlyti pateikti reikalingus šiam klausimui objektyviai išspręsti duomenis apie bendrovę, taip pat atsiliepime nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad dėl apelianto prašymo pratęsti iki 2025 m. gruodžio 24 d. terminą teismo įpareigojimams įvykdyti, bankroto bylos bendrovei (ne)iškėlimo klausimą nagrinėjęs teismas, 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi pratęsė ir pasirengimo nagrinėti šį klausimą terminą iki 2026 m. sausio 19 d. Jau nurodyta, kad pagal JANĮ 25 straipsnio nuostatas teismas nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų po pareiškimo priėmimo ir šį terminą gali pratęsti tik vieną kartą, be to, ne ilgiau kaip 30 dienų. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi (nutarties 18 punktas), taigi, nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo turėjo būti priimta vėliausiai 2026 m. sausio 19 d. Tačiau dėl apelianto neveikimo, jam nevykdant teismo įpareigojimo pateikti šiam klausimui išspręsti būtinus duomenis, taip pat nepateikiant atsiliepime į pareiškimą nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta 2026 m. sausio 21 d.

Nagrinėdamas bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 9 d. nutartimi vėl įpareigojo apeliantą, kaip bendrovės vadovą, pateikti duomenis apie bendrovę iki 2026 m. balandžio 10 d. Tačiau apeliantas duomenis pateikė tik 2026 m. balandžio 20 d., be to, likus vienai dienai iki teismo posėdžio. Dėl to teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, nes reikėjo užtikrinti CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ieškovų teisę susipažinti su apelianto pateiktais duomenimis bei pareikšti nuomonę dėl jų.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas tiek 2026 m. gegužės 6 d. prašyme panaikinti jam paskirtą baudą, tiek atskirajame skunde nurodo, jog įpareigojimams įvykdyti jam nepakako teismo nustatyto termino, nes reikėjo patikrinti didelį kiekį duomenų, o naujam vadovui ir buhalteriui tai padaryti buvo sudėtinga. Tačiau bylos duomenys šiuos apelianto argumentus paneigia.

Pirma, jau nurodyta, kad teismas apeliantą, kaip bendrovės vadovą, duomenis apie bendrovę pirmą kartą įpareigojo pateikti dar 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi. Apeliantas net tris kartus (2025 m. lapkričio 19 d., 2026 m. sausio 6 d. ir 2026 m. kovo 9 d. nutartimis) buvo įpareigotas pateikti duomenis, paskutinį kartą terminas nustatytas iki 2026 m. balandžio 10 d. Taigi, nuo 2025 m. lapkričio 19 d. iki 2026 m. balandžio 10 d. rinkti, sisteminti ir teikti duomenis buvo pakankamai laiko, juolab kad apeliantas nesutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iš kėlimo ir prašė pareiškimą atmesti.

Antra, pats apeliantas 2025 m. gruodžio 4 d. pateiktame prašyme nurodė, kad pakankamas terminas teismo įpareigojimams įvykdyti būtų 2025 m. gruodžio 24 d. Tačiau teismo įpareigojimų neįvykdė ir per paties paprašytą terminą.

Trečia, iš bylos duomenų nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad apeliantas bendrovės vadovo pareigas eina nuo 2024 m. rugsėjo 11 d., o įpareigojimas pateikti duomenis apie bendrovę pirmą kartą nustatytas, jau nurodyta, 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tai yra pakankamai laikas vadovui susipažinti su bendrovės veikla ir dokumentais, o apie buhalterio pasikeitimą byloje nėra duomenų. Be to, tokios aplinkybės, kaip trukdančios pateikti duomenis apie bendrovę, ankstesniuose procesiniuose dokumentuose apeliantas nenurodė – šiuo argumentu pasirėmė tik 2026 m. gegužės 6 d. prašyme panaikinti 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi paskirtą baudą. Jau nurodyta, kad pats apeliantas 2025 m. gruodžio 4 d. pateiktame prašyme buvo pareiškęs, jog pakankamas terminas teismo įpareigojimams įvykdyti būtų 2025 m. gruodžio 24 d.

Ketvirta, apeliantas nepateikė teismui prašymo pratęsti 2026 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytą terminą teismo įpareigojimams įvykdyti, duomenis pateikė tik 2026 m. balandžio 20 d., pavėluotą pateikimą grįsdamas teismo nustatyto termino nepakankamu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantas dėl 2026 m. kovo 9 d. nutartyje nustatyto termino praleidimo priežasčių prašyme bei atskirajame skunde išdėstė prieštaringus argumentus: viena vertus, teigė, kad duomenų parengimas buvo sudėtingas ir didelės apimties; kita vertus, nurodė, kad teismui teikiamos informacijos kiekis buvo nedidelis, todėl jokių pažymų nesudarinėjo. Be kita ko, pabrėžtina tai, kad apeliantas nepateikė į bylą nei nurašymo, nei inventorizacijos aktų.

Penkta, apelianto elgesys bylos nagrinėjimo metu sukėlė neigiamas pasekmes teismo procesui – bankroto bylos bendrovei (ne)iškėlimo klausimo nagrinėjimas užruko dėl apelianto neveikimo, kadangi dėl nepateiktų duomenų net du kartus buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, o JANĮ nustato itin trumpus terminus bankroto bylos (ne)iškėlimo klausimui išspręsti.

Šešta, apeliantas, kaip bendrovės vadovas, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškimo dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau atsiliepime nurodytoms aplinkybėms dėl bendrovės vykdomos veiklos, jos mokumo, galimybių atsiskaityti su kreditoriais pagrįsti jokių įrodymų nepridėjo. Tik teismui pasiūlius, pateikė tam tikrų įrodymų, teismo įvertintų kaip neišsamių. Toks apelianto elgesys, be kita ko, nesuderinamas ne tik su bendraisiais civilinio proceso principais (proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos (bendradarbiavimo (CPK 7–8 straipsniai), bet ir su JANĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu nemokumo proceso efektyvumo principu.

Aptartos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, sudaro pagrindą išvadai, kad apelianto elgesys teismo proceso metu buvo sąmoningai nukreiptas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei pagrįstai pripažintinas pagrindu skirti apeliantui baudą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas netinkamai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais ir tvirtina, jog šiuo atveju jis turėjo pareigą, o ne teisę pateikti įrodymus, todėl negali būti pripažinta, kad jis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Jau nurodyta, kad teismas gali taikyti sankciją ir skirti baudą ne tik už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, bet ir procesinių pareigų nevykdymą. Nagrinėjamu atveju nustatytos teismo proceso, sprendžiant bankroto bylos bendrovei, vadovaujamai apelianto, iškėlimo klausimą, apeliantas sistemingai nevykdė teismo įpareigojimų ir toks jo elgesys, išanalizavus konkrečius apelianto veiksmus, pirmosios instancijos teismo teisingai kvalifikuotas kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Tai yra vienas iš CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytų piktnaudžiavimo pagrindų, suteikiančių teismui teisę skirti procesą trukdžiusiam asmeniui baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, susijus su apelianto elgesiu, nevykdant teismo įpareigojimų, nustatytų kelis kartus, daro išvadą, kad jam paskirta 300 Eur bauda yra protingo ir proporcingo dydžio, ją sumažinti taip pat nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs proceso, sprendžiant bankroto bylos bendrovei iškėlimo klausimą, eigą, apelianto, kaip bendrovės vadovo, elgesį, sistemingai nevykdant teismo įpareigojimų pateikti bendrovės dokumentus, būtinus bankroto bylos iškėlimo klausimui išspręsti, arba įpareigojimus vykdant netinkamai (pateikiant ne visus dokumentus, nepridedant įrodymų atsiliepime išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti), padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir dėl to paskyrė jam 300 Eur baudą. Skundžiama nutartimi atsisakęs paskirtą baudą panaikinti, teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias baudų civiliniame procese panaikinimą ar sumažinimą, tinkamai ištyrė ir įvertino klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Atmetus apelianto atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo ieškovai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas V. V. pateikė prašymą atlyginti 780 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia 2026 m. liepos 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. RK26-19 bei susitarimas dėl sąskaitos apmokėjimo.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.

Ieškovo V. V. patirtų išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą suma – 780 Eur – neviršija pagal Rekomendacijų 7 punktą, 8.16 papunktį apskaičiuoto rekomenduojamo maksimalaus atlygio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto nuostatomis pripažįstama pagrįsta visa apimtimi, todėl priteisiama iš apelianto R. V..

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.