Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universitetui, prašydamas įskaityti 309 379,27 Eur į likviduojamos dėl bankroto J. įmonės (toliau – LĮ) „Jonas“ mokėtiną 412 521,42 Eur sumą atsakovei, kuri priteista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, paliekant 103 142,15 Eur LĮ „Jonas“ skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. balandžio 13 d. nutartimi ieškovo netiesioginį ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį grindžia naujomis aplinkybėmis, išanalizavęs atsakovės teiktus dokumentus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, kurie bylos eigoje nebuvo nagrinėti. Ieškovo teigimu, paaiškėjo, kad dalį atsakovės tariamai patirtų nuostolių sudaro mokėjimai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Versina“ už neatliktus darbus, dalį už LĮ „Jonas“ atliktus ir nebaigtus darbus, kuriuos atsakovė nusavino.

Teismas nurodė, kad ieškovas siekia pareikšti netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo LĮ ,,Jonas“ naudai dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 išnagrinėto ginčo. Teismo vertinimu, ieškovo inicijuojamas ginčas yra tapatus anksčiau teisme išnagrinėtam ginčui, t. y. ieškovas J. J. siekia LĮ „Jonas“ naudai priteisti nuostolių, atsiradusių nutraukus rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664, ieškinyje dėstydamas iš esmės tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus dėl sutarties sudarymo ir vykdymo eigos, LĮ „Jonas“ bei VšĮ Vilniaus universiteto veiksmų, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019. Ieškinyje nurodytos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, susijusios su rangos sutarties Nr. Ran-5000-2664 nutraukimu, buvo įvertintos tiek civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, tiek sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eA2-2027-565/2022.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 LĮ „Jonas“ teismo prašė priteisti iš VšĮ Vilniaus universiteto 29 203,27 Eur skolą už atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664, 1 343,21 Eur delspinigius ir sulaikytą 46 528,95 Eur sumą. Atsakovė VšĮ Vilniaus universitetas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iš LĮ ,,Jonas“ ir J. J. 479 658,47 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies – įskaitęs ieškovei iš atsakovės priteistus 77 137,56 Eur, teismas priteisė atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir subsidiariai ieškovės savininko J. J. 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas. LĮ ,,Jonas“ ginčijo atsakovės nurodytus priimtų darbų trūkumus ir naujojo rangovo atliktų darbų apimtį. Teismas pažymėjo, kad buvo paskyręs statybos darbų techninę ekspertizę, ieškovei suteikdamas galimybę įrodyti jos atliktų darbų apimtį, tačiau, ieškovei nesumokėjus užstato dėl ekspertizės atlikimo, byla išnagrinėta pagal byloje esančius įrodymus. Teismas nurodė, kad ieškovė objektyviais rašytiniais įrodymais nepaneigė į bylą pateiktų įrodymų dėl naujai skelbto viešojo pirkimo darbų apimties pagrįstumo, UAB „Versina“ atliktų darbų apimties pagal naujo viešojo pirkimo sąlygas, o ieškovės pateikta lokalinė sąmata, sudaryta nesuderinus su atsakovu, negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas darbų kiekiui nustatyti. VšĮ Vilniaus universitetas kartu su 2017 m. spalio 10 d. priešieškiniu pateikė tuos pačius dokumentus, kuriuos J. J. pateikė su nauju ieškiniu šioje byloje.

Teismas pripažino, kad ieškovo ieškinys tapatus Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 išnagrinėtam ginčui faktinio ir teisinio pagrindo aspektu, sutampa ir bylos šalys.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį ir ieškovo netiesioginį ieškinį perduoti pirmosios instancijos teismui, kad jis būtų išnagrinėtas iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas nurodo, kad skundą teikia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų pagrindu, leidžiančiu procesą atnaujinti.

Ieškovas nesutinka, kad netiesioginį ieškinį pateikė kaip LĮ ,,Jonas“ kreditorius.

Ieškovas nesutinka su teismo išvada dėl ieškinių tapatumo. Nurodo, kad ankstesnėse bylose šalys buvo VšĮ Vilniaus universitetas ir LĮ „Jonas“, kuriai atstovavo nemokumo administratorė. J. J. niekada nebuvo pareiškęs ieškinio VšĮ Vilniaus universitetui. Netiesioginio ieškinio pagrindą sudaro VšĮ Vilniaus universiteto veiksmai nutraukus rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664 ir sudarius naują rangos sutartį Nr. RanS-50000-1009 su UAB „Versina“. Tuo tarpu kitose civilinėse bylose ieškinių pagrindą sudaro rangos sutartis Nr. RanS-50000-2664.

Ieškovas nesutinka, kad netiesioginiu ieškiniu keliami klausimai jau yra išnagrinėti civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017.

Teismas nevertino ir netyrė ieškinyje nurodytų aplinkybių ir įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis tam nustatytų sąlygų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011).

Vienas iš atvejų, kada procesas negali vykti – kai asmuo kreipiasi į teismą, prieš tai jau realizavęs teisę į teisminę gynybą. Jeigu ieškovas jau buvo pareiškęs ieškinį ir jį teismas išsprendė, ieškovas praranda teisę kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu pakartotinai. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-1075/2023).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kaip LĮ ,,Jonas“ kreditorius, pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad tarp LĮ ,,Jonas“ ir VšĮ Vilniaus universiteto 2014 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. RanS-50000-2664, kuria šalys susitarė dėl atsakovės bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbų. Rangos sutartį atsakovė vienašališkai prieš terminą nutraukė dėl LĮ ,,Jonas“ įvykdyto esminio sutarčių pažeidimo bei pareikalavo perduoti statybvietes. Atsakovė ir UAB ,,Versina“ 2016 m. liepos 28 d. sudarė rangos sutartį Nr. RanS-50000-1009 (pakeičiančioji sutartis), kuria nauja rangovė įsipareigojo ištaisyti LĮ ,,Jonas“ nekokybiškai atliktus darbus bei užbaigti neatliktus darbus. Ieškovo teigimu, rangos sutartis Nr. RanS-50000-1009 negali būti laikoma pakeičiančiąja sutartimi, o pagal ją atsakovės sumokėtos sumos nelaikytinos atsakovės dėl LĮ ,,Jonas“ kaltės patirtais nuostoliais. Ieškovo teigimu, dalį atsakovės tariamai patirtų nuostolių sudaro mokėjimai UAB „Versina“ už neatliktus darbus ar atsakovės įsigytus daiktus, kurie negali būti laikomi atsakovės patirtais nuostoliais. Ieškovas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš 2016 m. liepos 28 d. VšĮ Vilniaus universiteto ir UAB „Versina“ sudarytos rangos sutarties Nr. RanS-50000-1009, jos priedų (techninės specifikacijos, protokolo Nr. 1, VšĮ Vilniaus universiteto 2017 m. sausio 25 d. projekto ataskaitos). Ieškovo teigimu, šie įrodymai nebuvo įvertinti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1441-866/2019, tačiau pagrindžia, kad atsakovei iš LĮ ,,Jonas“ priteistina nuostolių suma sudaro ne 412 521,42 Eur (kaip priteista nurodytoje byloje), o 103 142,15 Eur.

Šiame kontekste pažymima, kad ieškovo atskirojo skundo argumentas, jog jis netiesioginio ieškinio nepareiškė kaip LĮ „Jonas“ kreditorius, neatitinka jo paties ieškinyje nurodytų aplinkybių. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad ieškovas netiesioginį ieškinį pareiškė būtent kaip LĮ „Jonas“ kreditorius, gindamas, jo teigimu, šio juridinio asmens pažeistas teises.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, į kurį ieškinyje daro nuorodą ieškovas, išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės LĮ „Jonas“ ieškinį atsakovei VšĮ Vilniaus universitetui dėl skolos priteisimo ir atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto priešieškinį LĮ „Jonas“ bei J. J. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, pagal atsakovės priešieškinį – UAB „Versina“ ir UAB „Prie Lėvens“. Teismo sprendimu iš LĮ ,,Jonas“ ir J. J. subsidiariai VšĮ Vilniaus universitetui priteista 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimas nutraukus rangos sutartį Nr. RanS-5000-2664 (dėl pakeičiančios sutarties Nr. RanS-50000-1009 sudarymo) ir 6 proc. metinės palūkanos. LĮ ,,Jonas“ iš VšĮ Vilniaus universiteto priteisti 77 137,56 Eur (skola, sulaikyta suma ir delspinigiai) pagal rangos sutartį įskaityta į VšĮ Vilniaus universitetui priteistą nuostolių atlyginimą. Išnagrinėtoje byloje, be kita ko, išspręstas ginčas dėl rangos sutarties Nr. RanS-5000-2664 sudarymo ir jos vykdymo, įvertinta, ar darbai atlikti pagal sutarties reikalavimus, techninius projektus, nustatyta atliktų darbų kokybė ir apimtis, taip pat pasisakyta dėl atsakovės nuostolių, patirtų dėl pakeičiančiosios sutarties su UAB ,,Versina“ sudarymo.

Netiesioginio ieškinio turinys ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1441-866/2019 medžiaga patvirtina, kad civilinių bylų šalys yra tapačios. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo aplinkybė, jog pareiškėjui nesikreipiant į teismą dėl savo teisių gynimo ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio pagrindu to pareiškėjo (skolininko) vardu pareiškė jo kreditorius, turi būti vertinama materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi kontekste, nes netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju išreikalautas turtas būtų įskaitomas būtent į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Taigi, nors šioje civilinėje byloje ieškovo procesiniu statusu ieškinį pateikė J. J., kaip LĮ ,,Jonas“ kreditorius, o civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 – LĮ ,,Jonas“, atstovaujama nemokumo administratorės, ieškiniai pareikšti LĮ ,,Jonas“ vardu ir interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021 42 punktas).

Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tiesų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 39 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022 27 punktas).

Civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 buvo sprendžiama dėl skolos LĮ „Jonas“ iš atsakovės priteisimo, dėl rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 vykdymo, nutraukimo, atsakovės nuostolių, patirtų dėl nutrauktos rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664, dydžio klausimas. Įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu šioje byloje konstatuota, kad atsakovės su UAB „Versina“ sudaryta rangos sutartis Nr. RanS-50000-1009 laikytina pakeičiančiąja sutartimi ir pagal ją sumokėtos sumos laikytinos atsakovės nuostoliais, patirtais dėl rangos sutarties nutraukimo.

Pažymima, kad nagrinėjamoje byloje pateiktu ieškiniu iš esmės siekiama peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ir nustatyti, jog atsakovė nepagrindė patirtų nuostolių (sumos, sumokėtos UAB „Versina“ pagal rangos sutartį Nr. RanS-50000-1009), todėl 309 379,27 Eur (ieškovas šią sumą įvardija kaip nepagrįstai pripažinta atsakovės nuostoliais) turi būti įskaityta į civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 iš LĮ „Jonas“ atsakovei priteistą sumą. Nors teikiamame netiesioginiame ieškinyje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ieškinių reikalavimai lingvistiškai suformuoti skirtingai, tačiau ieškinių pagrindas ir dalykas sutampa. Ieškinių pagrindiniai elementai pagrindžia, kad ieškiniais siekiama to paties materialiojo teisinio rezultato – konstatuoti, jog atsakovė nepatyrė nuostolių (patyrė mažiau nuostolių) dėl rangos sutarties Nr. RanS-50000-2664 nutraukimo ir pakeičiančiosios sutarties Nr. RanS-50000-1009 sudarymo. Civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 jau įvertinta ir pasisakyta, kad atsakovė dėl LĮ ,,Jonas“ neteisėtų veiksmų vykdant rangos sutartį Nr. RanS-50000-2664 patyrė nuostolius, kuriuos sudaro rangos sutarties ir ją pakeitusios sutarties kainų skirtumas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teikiamo ieškinio ir civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 išnagrinėto ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas sutampa.

Netiesioginiame ieškinyje nurodoma, kad jis teikiamas paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios sudaro pagrindą peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 ir nustatyti, jog atsakovė nepagrindė patirtų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl ieškovo netiesioginiame ieškinyje reiškiamų reikalavimų pagrįstumo ir galimybių tokio pobūdžio reikalavimus tenkinti iš esmės jau yra pasisakyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, kuris byloje dalyvavusiems asmenims turi tiek prejudicinę (CPK 182 straipsnio 2 punktas), tiek res judicata (galutinio sprendimo) (CPK 279 straipsnio 4 dalis) galią, todėl jie (reikalavimai) negali būti materialiojo pobūdžio dalykas (ginčo objektas) naujoje civilinėje byloje. Priešingu atveju būtų sudaryta galimybė anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, taip pat būtų pažeisti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principai, šalių teisėti lūkesčiai. Be to, kartu su priešieškiniu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019 atsakovė buvo pateikusi ne tik su UAB „Versina“ sudarytą rangos sutartį Nr. RanS-50000-1009, bet ir jos priedus (techninę specifikaciją, protokolą Nr. 1, 2017 m. sausio 25 d. projekto ataskaitą). Teismas įvertino ir pasisakė dėl atsakovės su UAB „Versina“ sudarytos sutarties kainos, atliktų darbų apimties, sumokėjimo už juos pagrįstumo. Taigi, ieškovo netiesioginiame ieškinyje teikiami kaip nauji nurodyti įrodymai tokiais nelaikytini.

Nors ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nenagrinėjo bylos ir netyrė įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas (CPK 137 straipsnis), tokie veiksmai ir neturėjo būti atliekami. Ieškinio pagrindo ir dalyko tyrimas bei įrodymų vertinimas atliekamas tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, o ginčo atveju J. J. ieškinys nėra priimtas.

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog netiesioginiu ieškiniu keliami klausimai jau yra išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje tokios išvados nėra padaręs, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-708-345/2017 nutartyje neminima, todėl šis atskirojo skundo argumentas nevertinamas.

Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad skundą teikia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, aiškiai nurodė reiškiantis naują netiesioginį ieškinį atsakovei. Iš ieškovo pateikto dokumento turinio taip pat akivaizdu, kad netiesioginiame ieškinyje, kurį apskųsta nutartimi atsisakyta priimti, suformuluoti ieškinio reikalavimai, o ne pareiškimas dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Ieškovo argumentai dėl CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė proceso atnaujinimo klausimo, o nutartimi išsprendė tik ieškovo pareikšto netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu. Dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.