Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo V. A. prašymą atnaujinti procesą dėl likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „DV international“ bankroto byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties nepanaikinti ir nesumažinti pareiškėjui V. A. paskirtos baudos,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „DV international“ (toliau – ir bendrija) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Jurgita Šileikienė. Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi bendrija pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi buvusiam likviduojamos dėl bankroto MB (toliau – LMB) „DV international“ vadovui V. A. (toliau – ir pareiškėjas) paskirta 2 485 Eur bauda už pareigos perduoti bendrijos nemokumo administratorei turtą ir dokumentus nevykdymą.

Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo atmestas. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 28 d., o 2025 m. gruodžio 4 d. išduotas vykdomasis raštas.

Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-331-450/2026 Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartis palikta nepakeista.

Pareiškėjas V. A. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydamas:

atnaujinti procesą dėl bendrijos bankroto byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo;

panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl baudos panaikinimo arba sumažinimo;

iki šio prašymo išnagrinėjimo sustabdyti vykdymo veiksmus pagal 2025 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą arba neperduoti vykdomojo rašto vykdyti antstoliui;

jeigu proceso atnaujinimas negalimas, laikyti šį dokumentą prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties paduoti ir sudaryti pareiškėjui galimybę pateikti atskirąjį skundą.

Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant klausimą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, tačiau turi esminę reikšmę teisingam šio klausimo išsprendimui. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), „Paysera LT“ ir Lietuvos banko raštai patvirtina, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bendrijai bankroto bylą, buvusio vadovo įgaliojimai yra pasibaigę, todėl jis neturėjo teisės savarankiškai gauti bendrijos finansinių bei mokestinių duomenų, o prieiga prie banko sąskaitų yra galima tik nemokumo administratorei arba teismui. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą priteisti iš pareiškėjo 72 023 Eur žalos atlyginimo ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ši aplinkybė patvirtina, kad bauda pareiškėjui paskirta neįvertinus faktinės turto sudėties ir realių jo galimybių šį turtą perduoti. Ši aplinkybė patvirtina, kad bauda pareiškėjui paskirta neįvertinus faktinės turto sudėties ir to, ar jis objektyviai galėjo šį turtą perduoti. Be to, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) nemokumo administratorės veikloje užfiksavo pažeidimą, kuris kelia pagrįstų abejonių dėl jos veiksmų ir teikiamų duomenų patikimumo.

Kauno apygardos teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. A. prašymą atnaujinti procesą dėl LMB „DV international“ bankroto byloje priimtos Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo.

Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas yra išskirtinė priemonė, galima tik dėl bylų, užbaigtų nagrinėti dėl ginčo esmės. Tuo tarpu teismo nutartis, kuria buvusiam vadovui paskirta bauda už dokumentų ir turto neperdavimą, yra priimta šalutiniame, papildomame procese. Kadangi LMB „DV international“ bankroto byla nėra galutinai užbaigta teismo sprendimu dėl bendrijos pabaigos ar nutartimi dėl bylos nutraukimo, ši šalutinė nutartis negali būti proceso atnaujinimo objektas CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme.

Be to, teismas pabrėžė, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas atnaujinti procesą bankroto ir restruktūrizavimo bylose, numatant vienintelę išimtį – nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dėl paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo ir grąžino jį pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas V. A. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, neišsprendė alternatyvaus pareiškėjo prašymo, kuris buvo aiškiai suformuluotas: jei teismas konstatuotų, kad proceso atnaujinimas bankroto byloje yra negalimas, šį dokumentą vertinti kaip prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties paduoti. Teismas privalėjo vertinti visą pateikto dokumento turinį bei esmę, o kilus neaiškumams ar trūkstant paties atskirojo skundo – taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne ignoruoti pareikštą reikalavimą.

Teismas sukūrė procesinę aklavietę, kurioje pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, paskirta individuali bauda liko be veiksmingos teisminės kontrolės. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. balandžio 24 d. nutartyje išaiškino, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis, kuria pareiškėjui paskirta bauda, negali būti skundžiama, o apskundimo objektu gali būti tik Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartis atmesti prašymą panaikinti arba sumažinti baudą. Dėl to pareiškėjas ir pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Susidariusi situacija pažeidžia tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek CPK įtvirtintą teisę į teisminę gynybą.

Naujai gauti valstybės institucijų bei finansų įstaigų dokumentai patvirtina pareiškėjo nekaltumą. Oficialiuose VMI, „Paysera LT“ ir Lietuvos banko raštuose konstatuota, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, bendrijos vadovo įgaliojimai pasibaigia, o finansiniai, banko bei mokestiniai bendrijos duomenys sudaro komercinę paslaptį, kuri buvusiam vadovui nebėra prieinama. Dėl to jis negali būti baudžiamas už dokumentų bei informacijos nepateikimą, jeigu jis dėl valstybės nustatyto teisinio režimo ir prarasto statuso objektyviai neturėjo galimybės tų duomenų savarankiškai gauti.

Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-276-981/2026 panaikino sprendimą dėl 72 023 Eur žalos atlyginimo ir konstatavo, kad vien 2018 m. balanso duomenų nepakanka realiai 2024 m. turto sudėčiai ir vertei nustatyti. Neindividualizavus konkretaus turto egzistavimo ar jo buvimo buvusio bendrijos vadovo dispozicijoje, nėra pagrindo skirti baudą. Be to, VDI nustatė nemokumo administratorės veiksmuose pažeidimų.

Vykdymo sustabdymo klausimas šioje stadijoje turi savarankišką reikšmę, siekiant užkirsti kelią negrįžtamų neigiamų pasekmių kilimui. Kadangi vykdomasis raštas jau perduotas antstolei ir pradėtas priverstinis išieškojimas (sąskaitų areštas, lėšų nurašymas), vykdymo veiksmų nesustabdymas dar iki tol, kol bus išspręstas praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimas, paverčia CPK 107 straipsnyje garantuojamą teisę į vykdymo sustabdymą deklaratyvia ir neveiksminga.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dėl bendrijos bankroto byloje priimtos nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl teismo nutartimi paskirtos baudos panaikinimo arba sumažinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutarties kopiją; 2026 m. balandžio 30 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo kopiją; Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties ir 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties kopijas; Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. vykdomojo rašto kopiją; Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties kopiją; VMI 2026 m. sausio 9 d. rašto kopiją, UAB „Paysera LT“ atsakymą dėl prieigos prie duomenų; Lietuvos banko 2025 m. lapkričio 28 d. rašto kopiją, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-276-981/2026 kopiją; VDI 2026 m. kovo 9 d. dokumento Nr. SD-2-4494 kopiją; dokumentų išrašų, kuriuose nurodytas klaidingas juridinio asmens kodas 305987634, kopijas; dokumentų dėl 129 Eur aritmetinio neatitikimo kopijas; antstolio patvarkymo, vykdomosios bylos užvedimo dokumento kopiją, atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties kopiją; akcinės bendrovės „Artea“ banko dokumento kopiją; antstolės nurodymo dėl priverstinio lėšų nurašymo / rezervavimo kopiją; nemokumo administratorės Jurgitos Šileikienės prašymo dėl baudos skyrimo kopiją; Juridinių asmenų registro išrašo kopiją; Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutarties dėl LMB „DV international“ bankroto bylos iškėlimo kopiją.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. gegužės 22 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai bei prie jų pateikti nauji įrodymai (dokumento registracijos Nr. DOK-2279): nemokumo administratorės Jurgitos Šileikienės prašymo dėl baudos skyrimo kopija; pareiškėjo atsiliepimas į prašymą dėl baudos skyrimo; pareiškėjo atsakymas bankroto administratorei dėl dokumentų ir turto perdavimo; VSDFV Kauno skyriaus 2026 m. gegės 14 d. atsakymo kopija; VMI 2026 m. sausio 9 d. rašto Nr. R-60 kopija; UAB „Paysera LT” atsakymo kopija; Lietuvos banko atsakymo kopija; akcinės bendrovės „Artea“ banko dokumento dėl 2 937,60 Eur nurašymo kopija; 2024 m. lapkričio 20 d. taikos sutarties kopija.

CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pateiktais rašytiniais paaiškinimais siekia papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais. Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto rašytinius paaiškinimus, kaip atskirojo skundo papildymą.

CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).

Pažymėtina tai, kad dalis pateiktų įrodymų neatitinka naujumo reikalavimo, nes jau yra nagrinėjamos bylos dalimi: prašymas dėl proceso atnaujinimo, valstybės institucijų raštai, nemokumo administratorės prašymas dėl baudos skyrimo, teismų nutartys. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, teismas gali savo iniciatyva naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO), kitų informacinių sistemų bei registrų. Pakartotinis dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų ar teismų procesinių sprendimų teikimas yra perteklinis, nes šie duomenys teismui yra prieinami tiesiogiai, o papildomas jų teikimas nepagrįstai didina bylos medžiagos apimtį. Pareiškėjo teikiami nauji įrodymai egzistavo jau pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad proceso atnaujinimas nėra nauja ar papildoma civilinės bylos nagrinėjimo stadija, kurioje teismas dar kartą įgyvendintų įrodinėjimo procesą. Esminis teisės viršenybės principo elementas yra teisinis apibrėžtumas (teisinis tikrumas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 2 dalis), kartu suponuojantis pasitikėjimą įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui, o galutinio ir įsiteisėjusio procesinio teismo sprendimo panaikinimas proceso atnaujinimo procese visada reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo, nes byloje jau išspręstas šalių teisinės padėties klausimas vėl tampa nežinomas, dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esminėms klaidoms taisyti ir tik esant itin svarbioms bei įtikinamoms aplinkybėms. Įstatymai nesuteikia galimybės proceso šalims inicijuoti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu užbaigtos bylos nagrinėjimo atnaujinimo vien siekiant pakartotinio to paties ginčo teisme išnagrinėjimo, papildant savo procesines pozicijas naujais argumentais bei grindžiant jas naujais įrodymais, kuriais šalys anksčiau nesirėmė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad šis institutas negali virsti priemone šalims dar kartą pasibylinėti ar, juo labiau, vilkinti įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016, 19 punktas).

Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas nustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalyje, todėl teikiantis prašymą atnaujinti procesą asmuo privalo nurodyti ir įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. tokią aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu bei dalyku.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad po Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas panaikinti arba sumažinti baudą, buvo gauti oficialūs dokumentai, patvirtinantys negalėjimą disponuoti dalimi bendrijos duomenų. Pareiškėjo teigimu, šios naujai paaiškėjusios aplinkybės įrodo, kad jam buvo nepagrįstai perkelta objektyviai neįvykdoma pareiga, už kurios pažeidimą paskirta bauda.

Procesas byloje negali būti atnaujinamas, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, o teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) nebuvo pasisakyta dėl ginčo esmės, taip pat jeigu toks teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, išskyrus teismų procesinius sprendimus nutraukti bylą. Tokia įstatymo nuostata paaiškinama tuo, kad, jeigu byla nebuvo išnagrinėta iš esmės ir teismas nebuvo pasisakęs dėl ginčo esmės, tokiu atveju šalims išlieka teisė kreiptis į teismą dėl teisminės pažeistų teisių gynybos kitoje civilinėje byloje, o jeigu teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti skundžiamas instancine tvarka.

CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose. Aptarta CPK norma nustato išimtines kategorijas bylų, kuriose procesas negali būti atnaujinamas, neatsižvelgiant į CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimą. Toks įstatymo ribojimas yra poreikio tam tikros kategorijos ginčuose apsaugoti pamatines vertybes, viešąjį interesą išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-284-611/2018, 23 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad bankroto byloje gali būti išsprendžiami ginčai iš esmės, taip pat galimi šalutiniai, papildomi procesai, kurių metų sprendžiami iš bankroto teisinių santykių kylantys ginčai dėl daugelio su bankroto procesu susijusių, klausimų (pavyzdžiui, tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nagrinėjami skundai dėl kreditorių susirinkimo sprendimų). Nutartis, kuria pareiškėjui paskirta bauda už pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrijos dokumentus ir turtą nevykdymą, laikytina nutartimi, kuri priimta šalutiniame procese LMB „DV international“ bankroto byloje. Tokia nutartimi nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (dėl bankroto bylos nutraukimo arba juridinio asmens pabaigos pripažinimo). Šie veiksmai laikytini šalutiniu, papildomu procesu, bet ne bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo dėl nutarties, kuria nėra iš esmės išsprendžiama byla dėl ginčo esmės (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo yra apribota įstatymu (CK 2.95 straipsnio 3 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 3 dalis).

Taigi, byloje, kurioje išspręstas tarpinis bankroto proceso klausimas, prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks aiškinimas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu formuojamą praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2050-407/2016; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1221-823/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-198-370/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1098-553/2019; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1281-881/2021; 2026 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-577/2026), tiek CPK 366 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų bankroto bylose.

Dėl bylos procesinės baigties

Kadangi apeliacine tvarka nagrinėtas tik procesinio pobūdžio klausimas, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo paduotą prašymą dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kurių pagrindu yra prašoma atnaujinti procesą, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bei prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties. Atsižvelgiant į tai, kad tokio prašymo nagrinėjimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas perduoda pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties paduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Perduoti pareiškėjo V. A. prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties paduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.