- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-2879-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06657-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- S. K., notarei J
- Kategorijos
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-770-868/2017 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams S. K. ir notarei J. S. dėl hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. K. ir notarei J. S., prašydama pripažinti 2008 m. birželio 18 d. sudarytą hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0016640 (notarinis registras JS-3211) atsakovo S. K. naudai, bei 2009 m. gruodžio 1 d. hipotekos lakšto Nr. 1/1/2008/0016640 (notarinis registras Nr. JS-7022) priedą Nr. 1 negaliojančiais nuo sudarymo momento.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovui S. K. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovei notarei J. S. 1 511,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės J. Š. valstybės naudai 451 Eur žyminio mokesčio bei 9,18 Eur pašto išlaidų, iš viso 460,18 Eur. Įsiteisėjus teismo sprendimui, teismas nusprendė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, dėl padaryto įrašo viešame registre dėl nekilnojamojo turto: buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovė J. Š. padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi Nr. 2A-497-656/2018 nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
5. Ieškovė J. Š. pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo ir atsakyti į šiuos klausimus: 1) kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo pakeistas pateikto ieškinio dalykas; 2) kodėl ieškinys, kurio pagrindas neteisėtai atliktas notarinis veiksmas ir atsakovų nesąžiningumas, tapo vaiko teisių pažeidimu; 3) ką bendra turi neteisėtai atliktas notarinis veiksmas, esant nepilnamečiui vaikui, su tuo, kad šiuo metu nepilnametis vaikas tapo pilnamečiu; 4) kodėl teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (II byla 36-39 psl.) ir Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (II byla 55-58 psl.) CK 3.58 straipsnio 2 dalies išaiškinimais bei nesistengė įsigilinti į pateiktus dokumentus ir įrodymus; 5) kodėl nuo pirmo posėdžio 2016 m. lapkričio 7 d. buvo netenkinami ieškovės prašymai kviesti apklausai abu atsakovus; tik po 2017 m. kovo 7 d. buvo nutarta iškviesti notarę apklausai, nepranešant, nesuderinus su ieškove posėdžio datos; kodėl buvo atsisakoma kviesti atsakovą S. K. (to buvo prašoma kiekvieno posėdžio metu, ko reikėjo bijoti, jei jis tikrai buvo nekaltas); 6) kodėl nuo 2014 m. reikalauta mokėti žyminius mokesčius (2014 m. spalio 27 d. nutartis, 2016 m. kovo 9 d. nutartis, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis), tačiau ieškinį atmetus dėl to, kad vaiko teisės nebuvo pažeistos, nes 2017 m. ieškovės dukra A. E. Š. yra pilnametė; kodėl tai nebuvo įvardyta 2014 m. – ieškovės dukra 2014 m. jau buvo pilnametė; 7) ar teisinį išsilavinimą turinti notarė J. S. neprivalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, priimtų teisės aktų reikalavimais; 8) ar nebuvo pažeidžiami teisingumo principai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5,6 straipsniai. Nurodė, kad prašo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir atsakyti į pateiktus klausimus, nes Lietuvos Respublikos teisinė sistema nesuteikia kitos galimybės (negalima pateikti ieškinį teisėjams), todėl lieka vienintelis būdas apginti savo pažeistas konstitucines teises, teikiant ieškinį prieš Lietuvą.
Atsiliepimas
6. Atsakovė notarė J. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad proceso įstatymas nenumato teismo teisės atsakyti į šalies keliamus bendro pobūdžio klausimus, o priimto ir įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės J. Š. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies išaiškinimo.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškovės J. Š. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovui S. K. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovei notarei J. S. 1 511,62 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš ieškovės J. Š. valstybės naudai 451 Eur žyminio mokesčio bei 9,18 Eur pašto išlaidų.
9. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, teismo sprendimo motyvai yra išdėstyti ir negali būti ieškovės prašymu papildomai aiškinami ar plečiami, todėl nėra pagrindo taikyti procesinio sprendimo išaiškinimo institutą. Teismo sprendimo rezoliucinė dalis nėra suformuluota nesuprantamai ar dviprasmiškai. Aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties.
10. Teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, konkreti, suprantama ir įvykdoma, todėl teismas nenustatė pagrindo išaiškinti sprendimo rezoliucinę dalį (CPK 278 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Ieškovė R. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo išaiškinimo. Nurodė, kad analogišką prašymą dėl išaiškinimo pateikė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-497-656/2018. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo, nes pagal Baudžiamojo kodekso 230 str. teismas negali atsisakyti teikti ieškovei informaciją ir paaiškinimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, kadangi ieškovės dukra A. E. Š. sprendimo priėmimo metu jau buvo tapusi pilnametė ir jos teisės nebuvo pažeistos, nors ieškinio dalykas buvo neteisėti notarės veiksmai, susitarus su kreditoriumi S. K. Pagal CK 3.85 str. 2 d. buto savininkui, kuris turi nepilnamečių vaikų, įkeisti butą, kuris yra šeimos turtas, būtinas teismo leidimas. Tai reiškia, kad buto, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, įkeitimas negali būti sudaromas nesant išduoto teismo leidimo įkeisti butą. CK 3.85 str. 2 d. nuostatomis buvo pasinaudota net 2 kartus, todėl ieškovė nesuprato ir kreipėsi į teismą dėl sprendimo motyvų ir rezoliucinės dalies išaiškinimo. Teismas, vykdydamas teisingumą, neturi bijoti išaiškinti savo sprendimo, jei jis yra teisėtas ir priimtas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Ieškovė nesupranta notarės J. S. atsiliepime nurodytų CK 3.85 str. 2 d. reikalavimų. Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 46 str. 3 d. yra numatyta, kad sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir tas daiktas priskirtas šeimos turtui, perleidimo, įkeitimo ar kitokio teisių į jį suvaržymo notaras tvirtina tik tada, kai yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas. Jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, notaras tvirtina tada, kai yra teismo leidimas. Notarė, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, privalo besąlygiškai vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais bei priimtais teisės aktais. Ieškovė nesupranta, kodėl teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad sprendimą priėmęs teismas negali aiškinto to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas išaiškinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Ieškovė prie atskirojo skundo pridėjo 2021 m. rugsėjo 3 d. procesinių dokumentų įteikimo pažymas, ieškovės 2017 m. sausio 26 d. prašymą ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. kovo 7 d. atsakymą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 23 d. atsakymą, Lietuvos notarų rūmų 2019 m. kovo 6 d. atsakymą.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. procesinių dokumentų įteikimo pažymos neturi įtakos apeliacijos objektui, todėl nėra priimamos. Apeliantės pateikti kiti nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir buvo sudaryti iki skundžiamos nutarties priėmimo, juose nenurodytos naujos aplinkybės, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
17. Pagal CPK 278 str. 1 d. jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo aiškinimo paskirtis yra pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti 2008 m. birželio 18 d. sudarytą hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0016640 (notarinis registras JS-3211) atsakovo S. K. naudai, bei 2009 m. gruodžio 1 d. hipotekos lakšto Nr. 1/1/2008/0016640 (notarinis registras Nr. JS-7022) priedą Nr. 1 negaliojančiais nuo sudarymo momento.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės J. Š. atsakovui S. K. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei notarei J. S. 1 511,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 451 Eur žyminio mokesčio bei 9,18 Eur pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė sudarė du įkeitimo sandorius (2008 m. balandžio 8 d. ir 2008 m. birželio 18 d.) bei vieną įkeitimo sandorio pakeitimą (2009 m. gruodžio 1 d.), turėdama tik vieną teismo leidimą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį. Teismas iš civilinės bylos Nr. S2-6954-600/2008 duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį gavo tik pati ieškovė, nutartimi ieškovei suteikta teisė įkeisti butą kreditoriui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad hipotekos sandoris, kuomet ieškovės butas buvo įkeistas kreditoriui (atsakovui), buvo notarės patvirtintas, neturint teismo leidimo. Dėl hipotekos lakšto pakeitimo, kai padidėjo ieškovės prievolės dydis iki 174 000 Lt, teismo vertinimu, pakeitimui buvo būtinas teismo leidimas pagal įstatymo reikalavimus (CK 3.85 str., Notariato įstatymo 46 str.). Teismas pažymėjo, kad 2008 m. birželio 18 d. hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeitimu buvo užtikrinama prievolė pagal 2008 m. birželio 18 d. paskolos sutartį su visais galimais pakeitimais ir papildymais. Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės (CK 3.86 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.2 p.). Pažeistų vaiko teisių gynimo būdas – sandorių, kurie prieštarauja vaiko interesams, pripažinimas negaliojančiais gali būti taikomas, jeigu teisės turėtojas dar nėra sukakęs 18 metų amžiaus. Nurodyta aplinkybė sudarė teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį, kiek jis grindžiamas jau tapusio pilnamečiu kito asmens (ieškovės dukros) teisių ir interesų, kurie turi būti užtikrinami vaikams, pažeidimu. Ieškovė 2008 m. galėjo turėti ir kitą šeimos gyvenamąją patalpą, nes būtent buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui ji skolino pinigus iš atsakovo. Nors ieškovė prašė panaikinti hipotekos sandorius ir tuo pagrindu, kad paskola gauta L. P. naudai, tačiau nurodytas aplinkybes teismas vertino, kaip teisiškai nereikšmingas kilusiam ginčui, juolab, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, jog prašė 2008 m. birželio 18 d. paskolos sandorį pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo ar apgaulės.
20. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą. Teismas nurodė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės duktė A. E. Š., kurios interesais buvo reiškiamas ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, jau buvo pilnametė. Ši aplinkybė sudarė papildomą teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį, kiek jis grindžiamas jau tapusio pilnamečiu kito asmens teisių ir interesų, kurie turi būti užtikrinami vaikams, pažeidimu. Ieškovė jau nebeturėjo išimtinės padėties, atkuriant iki pažeidimo egzistavusias teises, todėl argumentą, kad reikėjo atskiro teismo leidimo kiekvienam įkeitimo sandoriui, teismas laikė teisiškai nereikšmingu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi leidimas buvo išduotas konkretaus buto (duomenys neskelbtini) įkeitimui konkrečiam kreditoriui S. K., todėl ginčijamais hipotekos sandoriais teismo leidimo sąlygos nebuvo pažeistos.
21. 2021 m. liepos 16 d. ieškovė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ir Vilniaus apygardos teismui analogiškus prašymus dėl atitinkamai 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo ir 2018 m. gegužės 28 d. nutarties išaiškinimo.
22. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė atmesti ieškovės J. Š. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties išaiškinimo. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinį dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimas, jo rezoliucinė dalis yra aiški, dėl jos neaiškumo apeliantė argumentų neteikė, todėl teismas nutarė atmesti ieškovės prašymą išaiškinti nutarties rezoliucinę dalį bei jos vykdymą. Teismas nurodė, kad apeliantės prašymas išaiškinti motyvuojamąją teismo nutarties dalį, pirmosios instancijos teismo procesinius veiksmus bei kitus su teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumu nesusijusius klausimus, neatitinka CPK 278 str. 1 d. paskirties, kadangi teismas gali byloje dalyvaujančiam asmeniui išaiškinti teismo nutarties rezoliucinės dalies neaiškumus, dėl kurių teismo priimtas procesinis sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti.
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas, be to, teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį atmesti, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota aiškiai, suprantamai ir vienareikšmiškai.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė savo prašyme dėl sprendimo išaiškinimo iš esmės išreiškė savo abejones dėl sprendimo motyvų, teisės taikymo, procesinių klausimų, nors pagal CPK 278 str. 1 d. teismas turi teisę suinteresuotam asmeniui išaiškinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė argumentų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimas yra neaiškus ir tai trukdo jį įvykdyti.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prašymo išaiškinti sprendimą ir atsakyti į pateiktus klausimus pateikimo tikslas yra ne prašyme nurodyto teismo sprendimo neaiškumas, o tai, kad ieškovė nesutinka su jai nepalankiu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau tokio pobūdžio ieškovės prašymo argumentai nėra suderinami su sprendimo išaiškinimo instituto paskirtimi.
27. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 18 str.; 178 str., 278 str., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį nepakeistą.