Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-770-868/2017 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams S. K. ir notarei J. S. dėl hipotekos lakštų pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. K. ir notarei J. S., prašydama pripažinti 2008-06-18 sudarytą hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0016640 atsakovo S. K. naudai, bei 2009-12-01 hipotekos lakšto Nr. 1/1/2008/0016640 priedą Nr. 1 negaliojančiais nuo sudarymo momento.Ieškovė nurodė, kad 2008-03-31 ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl leidimo įkeisti butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno jos tuo metu nepilnametė dukra A. E. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), įkeitimą darant S. K. naudai, paskolos suma pagal 2008-04-01 paskolos sutartį -124 000,00 Lt. 2008-04-08 hipotekos lakštas buvo įregistruotas hipotekos registre - Nr. 011 2008 0009550. Turto arešto aktų registro informacijoje yra nurodomas civ. bylos dėl teismo leidimo išdavimo Nr.S2-6954-600/2008, kas liudija apie tai, kad šiam įkeitimui buvo panaudotas minėtas teismo leidimas. 2008 m. gegužės mėnesį ieškovė grąžino visą skolos sumą atsakovui S. K. ir minėta hipoteka buvo panaikinta.2008 m. birželio mėn. atsakovas nusprendė suteikti paskolą L. P., tačiau sutikimo suteikti paskolą sąlyga - paskolos suteikimas vykdomas per ieškovę, kuri tuo metu vykdė L. P. naudai kaimo turizmo sodybos projektinius darbus. 2008-06-18 ieškovė pasirašė antrą paskolos sutartį 124 000,00 Lt sumai su atsakovu ir tą pačią dieną Vilniaus miesto notarė J. S. sudarė, patvirtino ir perdavė centrinei hipotekos įstaigai hipotekos lakštą Nr. 01/l/2008/00l6640, kuriuo ieškovės šeimos turtas, t.y. butas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas kreditoriaus (atsakovo) naudai. 2008-06-18 atsakovas įtikino ieškovę, kad teismo leidimas įkeisti butą yra gautas ir perduotas notarui. 2009-11-30 atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl priedo prie 2008-06-18 paskolos sutarties pasirašymo, nes priede, pasak atsakovo, yra fiksuojamos skolininkės L. P. nesumokėtos jam palūkanos už paskolintą sumą. Pagal sutarties priedą atsakovas ieškovei papildomai paskolino 50 000,00 Lt ir bendra paskolos suma sudarė 174 000,00 Lt (50 394,00 Eur). Toks tariamos paskolos padidėjimas reikalavo iš ieškovės privalomai gauti teismo leidimą padidinti įkeisto turto kainą, tačiau į teismą kreiptasi nebuvo ir notarė J. S. notarine tvarka patvirtino sutartinės hipotekos pakeitimą padidinant užtikrintos prievolės dydį atsakovo naudai.Ieškovės tvirtinimu, nurodytas hipotekos lakštas bei jo pakeitimas yra niekiniai ir negaliojantys, nes notarės patvirtinti neturint atskiro teismo leidimo (CK 3.84 straipsnis, 3.85 straipsnio 2 dalis ir CK 1.80 straipsnis).Atsakovas S. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė skolinosi iš jo pinigų. Ieškovės prievolių atsakovui įvykdymas buvo užtikrintas, t. y. 2008-04-08 hipotekos registre buvo įregistruotas ieškovės buto įkeitimas. 2008 m. gegužės mėnesį ieškovė paskolą atsakovui grąžino ir minėta hipoteka buvo išregistruota. 2008-06-18 ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl paskolos suteikimo. 2008-06-18 atsakovas paskolino ieškovei 124 000 Lt. Ieškovė paskolos sutartu laiku negrąžino, tačiau paprašė paskolinti papildomą 50 000 Lt sumą. 2009 m. lapkričio mėnesį atsakovas ieškovei papildomai paskolino 50 000 Lt. Kaip ir ankstesniu sandoriu, ieškovės prievolių atsakovui įvykdymas buvo užtikrintas buto įkeitimu. Atsakovas neturi duomenų kokiais tikslais ieškovė panaudojo skolintus pinigus ir negali nei patvirtinti, nei paneigti ieškovės teiginių, kad minėti pinigai turėjo būti skirti pilietei L. P.. Šio asmens ir atsakovo nesieja jokie santykiai. Atsakovui taip pat nėra žinoma, kiek, kokiomis aplinkybėmis ir kokius teismo leidimus ieškovė gaudavo tam, kad galėtų sėkmingai atlikti buto įkeitimo sandorius. Sudarinėjant 2008-06-18 hipotekos sandorį ar 2009-12-01 keičiant hipotekos sandorio sąlygas nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, o jeigu ir būtų nustatytas teisės normų pažeidimas, jo negalima laikyti esminiu, o įkeitimo sandorį negaliojančiu ab initio. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad dėl sudaryto ginčijamo sandorio nukentėjo jos vaiko interesai. Atsakovė notarė J. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė apie jos nuomone neteisėtą notarinį veiksmą sužinojo 2008-06-18 pati pasirašydama hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0016640, o ieškinį pateikė tik 2016 metais, dėl ko prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.Laikytini nepagrįstais ieškovės argumentai, kad sudarant ginčijamą 2008-06-18 hipotekos lakštą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. S2-6954-600/2008 buvo negaliojanti, dėl ko notarė neturėjo teisės patvirtinti ginčijamo hipotekos lakšto.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeistų vaiko teisių gynimo būdas - sandorių, kurie prieštarauja vaiko interesams, pripažinimas negaliojančiais gali būti taikomas, jeigu teisės turėtojas dar nėra sukakęs 18 metų amžiaus. Ieškovės dukra yra gimusi 1993 metais ir šiuo metu yra pilnametė. Ši aplinkybė, sudaro papildomą teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį, kiek jis grindžiamas jau tapusio pilnamečiu kito asmens teisių ir interesų, kurie turi būti užtikrinami vaikams, pažeidimu.Ieškinyje yra minimos faktinės aplinkybės, susijusios su piliete L. P., tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų kokią nors sąsają tarp minėto asmens ir nagrinėjamos bylos. Nurodytas asmuo nėra ginčijamo hipotekos lakšto šalis, o deklaratyvūs teiginiai apie tariamus paskolinius santykius neturi jokios sąsajos su nagrinėjama byla ir nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės: atsakovui S. K. 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei notarei J. S. 1511,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 460,18 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų.Teismas nustatė, kad ieškovė sudarė du įkeitimo sandorius (2008-04-08 bei 2008-06-18) bei vieną įkeitimo sandorio pakeitimą (2009-12-01) turėdama tik vieną teismo leidimą – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį. Teismas iš civilinės bylos Nr. S2-6954-600/2008 duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nutartį gavo tik pati ieškovė, nutartimi ieškovei suteikta teisė įkeisti butą kreditoriui. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad hipotekos sandoris, kuomet ieškovės butas buvo įkeistas kreditoriui (atsakovui), buvo notarės patvirtintas neturint teismo leidimo (CK 1.80 straipsnis, 3.85 straipsnis, Notariato įstatymo 46 straipsnis). Dėl hipotekos lakšto pakeitimo, kai padidėjo ieškovės prievolės dydis iki 174 000,00 Lt iš 124 000,00 Lt, teismo vertinimu, pakeitimui buvo būtinas teismo leidimas pagal įstatymo reikalavimus (CK 3.85 str., Notariato įstatymo 46 straipsnis). Tačiau teismas pažymėjo, kad 2008-06-18 Hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeitimu buvo užtikrinama prievolė pagal 2008-06-18 Paskolos sutartį su visais galimais pakeitimais ir papildymais. Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės (CK 3.86 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.2 punktas). Pažeistų vaiko teisių gynimo būdas - sandorių, kurie prieštarauja vaiko interesams, pripažinimas negaliojančiais gali būti taikomas, jeigu teisės turėtojas dar nėra sukakęs 18 metų amžiaus. Ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį, kiek jis grindžiamas jau tapusio pilnamečiu kito asmens (šiuo atveju ieškovės dukros, gim. 1993-03-09) teisių ir interesų, kurie turi būti užtikrinami vaikams, pažeidimu.Be to, ieškovė 2008 metais galėjo turėti ir kitą šeimos gyvenamąją patalpą, nes būtent buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ji skolino pinigus iš atsakovo.Ieškovė prašo panaikinti hipotekos sandorius ir tuo pagrindu, kad paskola gauta L. P. naudai. Tačiau šitos ieškovės nurodytos aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos nagrinėjamam ginčui. Be to, ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog prašė 2008-06-18 Paskolos sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudaryta dėl suklydimo ar apgaulės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinio skundo argumentai:Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Patikslinto ieškinio kaina – 50 394 Eur, dėl ko byla buvo teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas, išnagrinėdamas šią bylą, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, dėl ko sprendimas naikintinas.Teismas nustatė ir pripažino faktinę aplinkybę, kad trims įkeitimo sandoriams, t.y. 2008-04-08, 2008-06-18 ir 2009-12-01 buvo panaudotas tik vienas teismo leidimas ieškovei įkeisti kreditoriui (atsakovui) šeimos gyvenamąją patalpą. Bylos duomenimis įrodyta, kad teismo leidimas buvo panaudotas tik 2008-04-08. Tokiu būdu kiti du buto įkeitimai (hipotekos lakštai) buvo sudaryti pažeidžiant įstatymo imperatyvus reikalavimus. Notarė pažeidė CK 3.85 straipsnio reikalavimus bei Notariato įstatymo 46 straipsnio reikalavimus, nes veiksmą atliko neturėdama teismo leidimo. Bylos teisingam išsprendimui, t.y. konstatavimui, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, neturi įtakos tas faktas, kad ieškinio pateikimo metu ieškovės dukra buvo pilnametė.Teismas netenkino ieškovės prašymo dėl duomenų (notarinių veiksmų registracijos žurnalo dėl 2008-04-04 hipotekos lakšto sudarymo) iš atsakovės išreikalavimo, tokiu būdu užimdamas šališką poziciją.Teismas netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą.

Atsakovė notarė J. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:Priešingai nei teigia apeliantė, civiliniame kodekse nėra nuostatos, kad teismo priimtos nutarties, kuriuo suteikiamas leidimas įkeisti turtą, galiojimas yra susijęs su teismo nutarties pateikimu asmenims, dalyvaujantiems teisiniuose santykiuose. Teismo nutartis yra galiojanti tol, kol nėra panaikinama. Analogiškos nuostatos laikosi ir Lietuvos notarų rūmai. Byloje yra pateiktas 2015-01-21 Lietuvos notarų rūmų pranešimas Nr.S-105, kuriame nurodyta, kad nei civilinis kodeksas, nei kiti teisės aktai nenustato teismo leidimo nekilnojamajam turtui įkeisti galiojimo termino. Todėl apeliantei pateikus notarei teismo nutartį dėl leidimo įkeisti nekilnojamąjį turtą, notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti patvirtinti sudarytą hipotekos lakštą, kuris savo turiniu atitiko pateiktą nutartį.Pažeistų vaiko teisių gynimo būdas - sandorių, kurie prieštarauja vaiko interesams, pripažinimas negaliojančiais gali būti taikomas, jeigu teisės turėtojas dar nėra sukakęs 18 metų amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siekusi pripažinti ginčijamą hipotekos lakštą negaliojančiu dukrai nesulaukus pilnametystės, o ieškinį byloje pateikė praėjus net 8 metams po ginčijamo sandorio sudarymo ir po to, kai buvo atlikta priverstinė turto realizacija. Ginčijamų sandorių sudarymu nebuvo pažeisti nepilnametės dukters interesai. 2008-03-07 apeliantė sudarė nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, todėl tuo metu nepilnamete buvusiai apeliantės dukrai pavojus netekti vienintelio gyvenamojo būsto realiai negrėsė, nes ji turėjo visas sąlygas naudotis kitu gyvenamuoju būstu. Todėl pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį dėl CK 3.85 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo pažeidimo, nėra pagrindo.Apeliantės teiginys, jog aplinkybė, kad įkeitimo sandorį patvirtinęs notaras pasilieka teismo leidimo originalą, neva yra visiems žinoma ir jos nereikia įrodinėti, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu, aplinkybė, kad įkeitimo sandorį patvirtinęs notaras pasilieka teismo leidimo originalą, tikrai nėra žinoma vidutinio išprusimo žmonėms, nėra pagrįsta jokia teisės norma, todėl apeliantė nėra atleista nuo pareigos įrodyti, kad notarė disponavo 2008 m. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo leidimu sudaryti įkeitimo sandorį. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas atsisakė ir neįvykdė apeliantės prašymo įpareigoti atsakovę notarę pateikti teismui notarinių veiksmų registro kopiją, kuriame būtų matyti 2008 m. balandžio 4 dieną atlikti notariniai veiksmai. Toks reikalavimas notarės atžvilgiu nebuvo keliamas, taigi teismas tokio reikalavimo ar prašymo nesprendė.Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles. pradiniu ieškiniu byloje buvo pareikštas turtinis reikalavimas, ieškinio suma sudarė 35 942 Eur, todėl darytina išvada, jog ieškinys pagrįstai buvo priimtas apylinkės teisme, nes ginčo suma nesiekė CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos ribos – 43 500 Eur. Ieškovei, patikslintu ieškiniu iškėlus papildomą reikalavimą, ginčo suma perkopė 43 500 Eur ribą, tačiau, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 1 dalimi, byla išliko teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui ir, priešingai nei nurodo apeliantė, neegzistavo pagrindas bylą persiųsti į apygardos teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliantė teigia, kad egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Patikslinto ieškinio kaina – 50 394 Eur, dėl ko byla buvo teisminga apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas, išnagrinėdamas šią bylą, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, dėl ko sprendimas naikintinas. Apeliantės argumentas nepagrįstas, nes teismas nepažeidė rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Tik rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).Byloje pareikštas ieškinys dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais, be kita ko, grindžiamas sandorio prieštaravimu vaiko interesams - vaiko teisių į šeimos turtą (gyvenamąjį būstą) pažeidimu. Vaikui šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sulaukus pilnametystės (CK 3.86 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8.2 p.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pažeistų vaiko teisių gynimo būdas - sandorių, kurie prieštarauja vaiko interesams, pripažinimas negaliojančiais gali būti taikomas, jeigu teisės turėtojas dar nėra sukakęs 18 metų amžiaus. Vaikui tapus pilnamečiu, jo, kaip vaiko, teisių pažeidimas neišnyksta, o gali būti ginamas pagal pilnamečio ieškinį visais civilinių teisių gynimo būdais. Tačiau, nustatant gynimo būdus, toks ieškovas jau neturi išimtinės padėties, atkuriant iki pažeidimo egzistavusias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-883/2002). Pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą ieškovės duktė A. E. Š., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios interesais buvo reiškiamas ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu, jau buvo pilnametė. Ši aplinkybė, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, sudaro papildomą teisinį pagrindą atmesti ieškovės ieškinį, kiek jis grindžiamas jau tapusio pilnamečiu kito asmens teisių ir interesų, kurie turi būti užtikrinami vaikams, pažeidimu.Esant pagrįstai teismo išvadai, kad ieškovė jau neturi išimtinės padėties, atkuriant iki pažeidimo egzistavusias teises, argumentas, kad reikėjo atskiro teismo leidimo kiekvienam įkeitimo sandoriui, teisiškai nereikšmingas. Be to, kolegijos nuomone, vertinant šį argumentą iš esmės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-02 nutartimi leidimas buvo išduotas konkretaus buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimui konkrečiam kreditoriui S. K., todėl ginčijamais hipotekos sandoriais teismo leidimo sąlygos nebuvo pažeistos.

Lietuvos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.