- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2-9635-1093/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03512-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- P. I.
- Atsakovas
- D. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Andris Šukėnas
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.
2025 m. birželio 19 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. I. ieškinį atsakovui D. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė P. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. V., prašydama (i) nustatyti bylos šalių nepilnamečio vaiko E. V., gim. (duomenys neskelbiami) m., gyvenamąją vietą su motina ieškove P. I., (ii) priteisti iš atsakovo D. V. nepilnamečiui vaikui E. V. išlaikymui skirtą 450 Eur sumą, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant P. I., (iii) priteisti iš atsakovo D. V. nepilnametei dukrai E. V. (duomenys neskelbiami) Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami) d., ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, (iv) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbiami) šalys – P. I. ir D. V. susilaukė dukters E. V.. Šalys santuokos sudarę nebuvo, bendrą ūkį vedė iki (duomenys neskelbiami) metų (duomenys neskelbiami), kuomet atsakovas pareiškė, jog nėra šeimos žmogus ir jam yra reikalinga laisvė. Ieškovei išsikėlus iš bendro šeimos būsto, atsakovas tą patį vakarą atsivedė į namus naują moterį, su kuria šiai dienai yra susituokęs. Po santykių nutraukimo ieškovė su nepilnamečiu vaiku persikėlė gyventi į nuomojamą būstą, kuriame iki pat šių dienų gyvena su nepilnamečiu vaiku ir viena rūpinasi visais dukros poreikiais. Atsakovas tik iki (duomenys neskelbiami) teikė išlaikymą dukrai, šiuo metu nuo vaiko poreikių tenkinimo yra visiškai nusišalinęs. Atsižvelgiant į dukros amžių, prisirišimą prie ieškovės, į tai, jog atsakovas nuo šalių faktinio išsiskyrimo vaiko gyvenime dalyvauja minimaliai, šalių dukters nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ieškove. Ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Atsižvelgiant į tai priteistino išlaikymo dydis neturėtų būti mažinamas valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis. Orientacinio dydžio – minimalios mėnesinės algos – išlaikymo užtenka tik minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti. Tačiau norint, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, neužtenka tenkinti tik minimalius vaiko poreikius. Reali vaiko išlaikymo suma per mėnesį yra apie 1 100 – 1 200 Eur, todėl iš atsakovo vaiko naudai priteistinas 450 Eur dydžio išlaikymas. Šis išlaikymo dydis yra artimas minimaliai mėnesinei algai, todėl laikytinas kaip atitinkantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes teikti savo nepilnamečio vaiko išlaikymui nurodytą 450 Eur dydžio sumą, išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams. Atsakovas savo dukrai teikė išlaikymą iki (duomenys neskelbiami), vėliau joks išlaikymas nebuvo teiktas, todėl teisė į išlaikymą atsirado nuo (duomenys neskelbiami). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbiami) d. iki (duomenys neskelbiami)., t. y. (duomenys neskelbiami) Eur (450 Eur X (duomenys neskelbiami) mėn.). Nei vaiko amžius, nei jo poreikiai ženkliai nepakito laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, dėl to apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, sprendžiant dėl jo dydžio, aplinkybių nereikėtų vertinti vadovaujantis to meto MMA dydžiu. Ieškovė dirba (duomenys neskelbiami), jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie (duomenys neskelbiami) Eur atskaičius mokesčius. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, yra įgijusi automobilį. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra sveikas ir darbingas, šiuo metu dėl turimų skolų dirbantis užsienio įmonėje neoficialiai, kuri darbo užmokestį jam moka į užsienyje esančią banko sąskaitą. Atsakovas susituokęs, tačiau kitų išlaikytinių (vaikų) neturi, taip pat gyvena savo tėvų bute.
3. Atsakovas D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jam teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka geriausius nepilnametės interesus. Yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės. Prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis po 450 Eur/mėn., atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie pragyvenimo Lietuvoje lygį, o taip pat į kasacinio teismo praktikoje suformuotą orientacinį vaiko išlaikymo dydį, galėtų būti pakankamas kasdieniams nepilnametės poreikiams tenkinti. Nustačius, jog atsakovas ginčo laikotarpiu neteikė dukteriai išlaikymo ar šią pareigą vykdė nepakankamai, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas arba tenkinamas iš dalies.
Šalies argumentai
5. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė P. I. ir atsakovas D. V. yra E. V., gimusios (duomenys neskelbiami) tėvai. Bylos šalys santuokos sudarę nebuvo, tačiau gyveno kartu ir iki (duomenys neskelbiami) vedė bendrą ūkį. (Duomenys neskelbiami) šalys pradėjo gyventi skyrium, kai ieškovė su dukra išsikraustė iš bendrų su atsakovu namų į nuomojamą butą. Nepilnametė E. V. iki šiol gyvena su motina. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, į tai, kad atsakovas dėl jam reiškiamų reikalavimų neprieštaravo, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
7. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismui nepateikė. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
8. Iš Tarnybos pateiktų duomenų (Tarnybos 2025 m. kovo 20 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1ŠTA-127) matyti, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje – dviejų kambarių bute, kurį ieškovė nuomoja. Apsilankymo metu namuose buvo švaru ir tvarkinga. Nustatyta, kad mergaitė miega miegamajame kartu su ieškove, atskiroje lovytėje; kambaryje yra spinta, lova, lovytė, komoda su stalčiukais, yra žaislų, knygų; svetainėje, yra vaiko žaidimo zona, kur vaikui pastatytas staliukas su kėdute, virtuvėlė; mergaitė aprūpinta visomis reikiamomis piešimo ir rankdarbių priemonėmis, turi paspirtuką ir dviratį; namuose yra augintinis – žiurkėniukas, kurį augina mergaitė; nepilnametei sudarytos sąlygos poreikiams tenkinti. Tarnyba savo išvadoje nurodė, kad kadangi nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios nepilnametė gyvena su ieškove, kuri, Tarnybos vertinimu, dukra rūpinasi tinkamai, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų nepilnametės geriausius interesus. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaiko interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkina.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų. Vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 450 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodo, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį skirtina 1 100-1 200 Eur suma: maistui – 200 Eur, aprangai – 150 Eur, lavinimui – 200 Eur, higienai – 20 Eur, sveikatai – 30 Eur, poilsiui ir laisvalaikiui – 80 Eur, vaikui tenkančios išlaidos būstui – 372 Eur, išlaidos kurui – 150 Eur.
11. Iš ieškovės teismo posėdyje duotų žodinių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė su šalių dukra gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą ieškovė moka 615 Eur per mėnesį. Taip pat už butą yra mokami komunaliniai mokesčiai, kurie, išvedus vidurkį tarp vasarą ir žiemą sumokėtų mokesčių (laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d.), vidutiniškai yra apie 137 Eur per mėnesį. Šalių dukra lanko valstybinį lopšelį-darželį, už kurį pagal į bylą pateiktas sąskaitas (2024 m. liepos-gruodžio mėn.) per mėnesį vidutiniškai mokamas 66 Eur dydžio mokestis. Be to, šalių dukra lanko ankstyvojo anglų kalbos ugdymo programą (2024 m. rugsėjo 5 d. paslaugų teikimo sutartis su (duomenys neskelbiami); užsiėmimo kaina 6 Eur, užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę), taip pat lanko šokių būrelį (2024 m. rugsėjo 1 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutartis su E. N.; 6 eur už vieną pamoką, užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę). Iš patektų kvitų matyti, kad mergaitė skiepyta nuo erkinio encefalito, vėjaraupių (visų skiepų kaina 194 Eur), už automobilio kėdutę mokėta 239,20 Eur, už žieminius drabužius - 104,18 Eur. Ieškovė su dukra gyvena (duomenys neskelbiami) gatvėje, o dukters lankomas darželis yra už maždaug 8 km (duomenys neskelbiami) gatvėje Vilniuje, šiuo atstumu ieškovė grindžia dideles išlaidas kurui. Kitų įrodymų, patvirtinančių išlaidas maistui, higienai, vaistams, laisvalaikiui ir kt. ieškovė nepateikė. Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Dėl to teismas sprendžia, kad šalių vaikas turi ieškovės nurodomus poreikius, kurie savo esme vertinti kaip būtinieji ir kuriems tenkinti reikalingos lėšos. Atsakovas neginčijo nei ieškovės nurodomų vaiko poreikių, nei patiriamų išlaidų jiems tenkinti.
12. Kitas kriterijus, kurį privalo įvertinti teismas, nustatydamas tėvų vaikui teiktino išlaikymo dydį, yra tėvų turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ir nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
13. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbiami) Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos iš darbinės veiklos po mokesčių yra 1 100 Eur fiksuotas atlyginimas ir 300-500 Eur dydžio priedas, priklausantis nuo darbo rezultatų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovės vidutinės pajamos iš darbinės veiklos (duomenys neskelbiami) 2024 m. spalio – 2025 m. sausio mėn. buvo 3 142 Eur, t. y. apie 1 800-1 900 Eur, priklausomai nuo to, ar ieškovė kaupia pensijai. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, kaip minėta, gyvena nuomojamame bute, jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 2012 m. automobilis, daugiau išlaikytinių neturi, santuokos nėra sudariusi.
14. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą neteikė. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie pajamas nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovės paaiškinimais, atsakovas darbingas, dirba užsienio įmonėje, yra susituokęs, kitų išlaikytinių neturi, gyvena giminaičių bute, iš bendrų draugų jai yra žinoma, kad atsakovas su sutuoktine keliauja, remontuoja būstą, turi automobilius. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. O iš Tarnybos 2025 m. kovo 20 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 1ŠTA-128 matyti, kad atsakovas su sutuoktine nurodo nedirbantys ir pajamų negaunantys, tačiau atsakovas Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teigia turintis didelių skolų, gyvena trijų kambarių bute, kuris priklauso atsakovo močiutei, vaiko kambario bute nėra, atsakovas su ieškove nebendrauja, dukrą pasiima bendravimui atsakovo tėvai kas antrą savaitgalį, kur atsakovas nuvažiuoja ir būna su vaiku, kai atsakovas išspręs savo finansines problemas, su dukra bendraus dažniau. Be to, iš šio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto taip pat matyti, kad atsakovas Tarnybos specialistei nurodė, jog mediacijos metu šalys buvo sutarę, kad atsakovas mokės dukrai 450 Eur/mėn. išlaikymą, o išlaikymo įsiskolinimas – taip pat ne problema. Taigi atsakovas teigia nedirbantis, tačiau Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pašalpų negauna, verčiasi individualia veikla, atsakovas mediacijos metu sutiko mokėti dukrai 450 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimas taip pat ne problema, ir šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neatskleidė byloje tikrosios savo turtinės padėties, pajamų, nes teigdamas, jog nedirba ir negauna pajamų, sutiko dukrai teikti periodinį išlaikymą, vadinasi, atsakovas pajamų turi. Visas abejones dėl atsakovo turtinės padėties teismas vertina vaiko naudai. Be to, atsakovas yra susituokęs, gyvena močiutės bute, tad šiuo aspektu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kuri gyvena viena ir moka 615 Eur/mėn. dydžio nuomos mokestį.
15. Atsižvelgęs į tai, kad (i) atsakovas su dukra iš esmės nebendrauja, pabūna su ja tik mergaitei viešint pas atsakovo tėvus, taigi nuo rūpesčio dukra iš esmės yra nusišalinęs, dėl to ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, atlikti namų ruošos darbus, vežti į darželį, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vedant pas gydytojus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus, o atsakovas išvengia galimų papildomų išlaidų vaikui, kurias, tikėtina, patirtų leisdamas su dukra laiką, į tai, kad (ii) byloje nenustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis būti žymiai prastesnė nei ieškovės, dėl ko ji turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, į tai, kad (iii) atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, o visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties vertinamos vaiko naudai, į tai, kad (iv) atsakovas neginčijo nei vaiko poreikių, nei ieškovės nurodomų išlaidų tiems poreikiams tenkinti, taip pat į tai, kad (v) atsakovas mediacijos metu sutiko vaikui mokėti 450 Eur/mėn. dydžio išlaikymą, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkina visiškai ir iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisia išlaikymą po 450 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
16. Bylos šalių vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mokama išmoka, kurios dydis šiuo metu yra 122,50 Eur. Duomenų, kad vaikui būtų mokamos kitos išmokos ar pašalpos, byloje nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Teismas, remdamasis sprendimo 15 punkte nurodytais motyvais, sprendžia, kad dukrai reikalingo išlaikymo dydis nemažinamas vaikui mokamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą dydžiu.
17. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
18. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
19. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
20. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 9 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo (duomenys neskelbiami) kai atsakovas nustojo teikti dukrai išlaikymą, iki (duomenys neskelbiami). Ieškovė nurodo, kad atsakovas per šį laiką išlaikymo dukrai neteikė.
21. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
22. Atsakovas, žinodamas apie jam iškeltą bylą ir pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo, tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo, į bylą neteikė įrodymų, kad teikė išlaikymą dukrai, neginčijo ieškovės nurodomo išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teismui spręsti, kad šalių dukters poreikiai tada, kai tėvas nustojo išlaikyti dukterį, žymiai skyrėsi nuo dabartinių jos poreikių, be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad prieš nustodamas mokėti dukrai išlaikymą, atsakovas dukrai mokėjo 600 Eur dydžio išlaikymą (2023 m. sausio ir vasario mokėjimai), taigi atsakovas nevertino, kad tuo metu vaiko išlaikymui buvo reikalinga mažesnė nei 450 Eur suma. Tą įvertinęs, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami) t. y. už (duomenys neskelbiami) mėnesius, išlaikymą skaičiuojant po 450 Eur/mėn. Ieškovė ieškinyje, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo (duomenys neskelbiami) iki (duomenys neskelbiami)., neteisingai paskaičiavo, kad šį laikotarpį sudaro (duomenys neskelbiami) mėnesiai, dėl ko prašo teismo priteisti (duomenys neskelbiami) Eur išlaikymo įsiskolinimą. Vis tik, vadovaudamasis prioritetiniu geriausių vaiko interesų principu ir CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas iš atsakovo priteisia 10 350 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą (duomenys neskelbiami) mėn. X 450 Eur).
Dėl bendravimo tvarkos
23. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
24. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su dukra nustatyti neprašo. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nedraudžia atsakovui matytis su dukra, tėvas su dukra bendrauja, kai mergaitė vieši pas atsakovo tėvus. Kad tėvas su dukra palaiko ryšį ir bendrauja tada, kai mergaitė vieši pas atsakovo tėvus, matyti ir iš Tarnybos išvados. Taigi tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, atsakovas su dukra susitinka pagal savo galimybes, ieškovė nepilnametei dukrai nedraudžia matytis su tėvu, taigi šalys iš esmės sutaria dėl nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo, dėl to teismas savo iniciatyva nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos nenustato.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, taigi ji laikoma laimėjusia bylą ir turi teisę į visišką jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Iš į bylą pridėtos 2025 m. sausio 27 d. sąskaitos Nr. AŠ 005/25 matyti, kad ieškovė patyrė 820 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti: 709 Eur už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje bei 111 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovė 2025 m. sausio 27 d. šią sumą sumokėjo ją byloje atstovavusiam advokato padėjėjui. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos atlyginti išlaidos, patirtos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, nėra per didelės ar neprotingo dydžio. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 820 Eur šių bylinėjimosi išlaidų.
27. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už jos ieškinio reikalavimus dėl (i) išlaikymo priteisimo ir (ii) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šio žyminio mokesčio, teikdama ieškinį teismui, nemokėjo. Tačiau CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo turi būti apmokėtas 122 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 223 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Ieškinį patenkinus visiškai, šis mokestis (bendra 345 Eur suma) priteisiamas iš atsakovo. Nagrinėjant šią civilinę bylą, teismas patyrė 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, teismas visas teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisia iš atsakovo. Bendra valstybei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 357 Eur.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
28. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteista iš atsakovo 390 Eur laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Priėmus sprendimą ir nukreipus jį vykdyti skubiai, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės E. V., gimusios (duomenys neskelbiami) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vieta su motina P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V., gimusiai (duomenys neskelbiami)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2025 m. vasario 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki einamojo mėnesio 15 dienos.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. V., gimusiai (duomenys neskelbiami)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 350 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbiami). iki (duomenys neskelbiami).
Paskirti ieškovę P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. V., gimusiai (duomenys neskelbiami)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti ieškovei P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 820 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 357 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminį mokestį ir už procesinių dokumentų siuntimą. Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.