- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-400-781/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00054-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Jūratė Varanauskaitė, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- T. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Kupolis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kupolis“ ieškinį atsakovui T. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo T. K. priteisti 47 693,16 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kupolis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Mokumo atkūrimas“, įmonės valdymo organams buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti UAB „Kupolis“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis. UAB „Kupolis“ vadovo pareigas nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2018 m. birželio 4 d. ėjo atsakovas, todėl atsakovas yra atsakingas už tinkamą įpareigojimo perduoti administratorei visą įmonei priklausantį turtą įvykdymą, tačiau jo nėra tinkamai įvykdęs, todėl ieškovė patyrė 47 693,16 Eur nuostolių.
2. Ieškovė nurodė, kad bankroto procedūros metu atsakovas perdavė tik dalį įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Bankroto administratorei iš pateiktos dokumentacijos nepavyko konkrečiai nustatyti, koks turtas priklausė ieškovei 2018 m. birželio 4 d. duomenimis.
3. Ieškovė teigia, jog bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Kupolis“ veiklą vykdė iki 2017 m. gruodžio 1 d. Paskutinis pardavimo sandoris buvo įvykdytas 2017 m. lapkričio 8 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktas išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų registras pagrindžia, jog ieškovė 2017 m. spalio – lapkričio mėnesiais pardavė prekių ar įvykdė paslaugų už 29 613,67 Eur, patyrė 14 113,50 Eur išlaidų. 2017 m. rugsėjo 30 d. ieškovės balansas turėtų kisti sumažėjus trumpalaikio turto apimčiai, taip pat turėtų kisti ir pelno nuostolių ataskaita. 2017 m. rugsėjo 30 d. įmonės balanso duomenimis, ieškovės turtas iš viso sudarė 150 195 Eur. Teigė, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 1 d. turėjo neperduoto trumpalaikio turto apytiksliai už 105 063,50 Eur. Pažymėjo, kad ieškinys reiškiamas nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalyje, t. y. dėl 47 693,16 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas T. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Teigia, kad atsakovas įvykdė pareigą perduoti dokumentus ir turtą administratorei, kito turto neturi. Bendrovėje darbuotojai dirbo iki 2018 metų kovo mėnesio. Pažymėjo, kad bendrovė veiklą vykdė iki 2017 metų pabaigos ir planavo ją vykdyti 2018 metais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nedisponuoja visais bendrovės dokumentais ir duomenimis dėl objektyvių priežasčių – dokumentų vagystės. Paaiškino, kad atsargos, sudarančios 32 130 Eur, buvo sunaudotos statybų objektuose. Nurodė, kad UAB „Kupolis“ turėti kreditoriniai įsiskolinimai (skola tiekėjams) 2017 m. rugsėjo 30 d. sudarė 62 073,09 Eur, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo jie sumažėjo iki 24 888,52 Eur. Teigė, kad iš pirkėjų gauta 37 184,57 Eur suma buvo panaudota atsiskaitymui su tiekėjais – UAB „Bauen“, UAB „Kia auto“, UAB „Mimeta“. Paaiškino, kad bendrovės turto balanse nurodytas trumpalaikis turtas, kurį ieškovė interpretuoja kaip neperduotą ir dingusį, kito ir ženkliai mažėjo. Ieškovės nurodytas trumpalaikis turtas 105 063,50 Eur sumai neegzistavo bankroto iškėlimo dieną, nes atsargos buvo sunaudotos, gautais atsiskaitymais mažinti įsiskolinimai, dalis piniginių sumų buvo fiksuota tik dokumentuose (pvz., sulaikytos sumos).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, jog ir ieškovė neginčija bendrovės dokumentų vagystės fakto, nėra įrodymų, kad atsakovas kokiais nors savo nesąžiningais veiksmais prisidėjo prie dokumentų dingimo, todėl atsakovo neveikimas neperduodant vagystės metu prarastų dalies dokumentų nelaikytinas neteisėtu, nes dėl dokumentų dingimo nėra jo kaltės. Atsakovas įvykdė pareigą perduoti išlikusius dokumentus ir turtą administratorei bei paaiškino apie dalies dokumentų ir turto vagystę.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog realiai darbuotojai nebuvo atleisti ir dirbo iki 2018 m. kovo mėnesio, atsakovas ir 2018 m. pavasarį galėjo turėti pagrįstų lūkesčių sulaukti naujų darbų užsakymų, naujų objektų ir uždirbti pajamų ir dėjo atitinkamas pastangas siekdamas dalyvauti įvairiuose projektuose, konkursuose, gauti užsakymų ir darbų 2018 m. pavasariui, ieškojo partnerių bendradarbiavimui, skambino įvairioms įmonėms, siekė užmegzti bendradarbiavimo santykius su kitomis įmonėmis, siekė gauti komercinių pasiūlymų, dalyvauti projektuose, ieškojo potencialių užsakovų.
8. Teismas konstatavo, jog trumpalaikio turto vertė įmonei vykdant veiklą turėjo kisti, dalis šio turto (atsargos) sunaudotos įmonės veikloje (statybų objektuose), dalis panaudota atsiskaitymui su kreditoriais. Bendrovė turėjo sudariusi prekių tiekimo sutartis su tiekėjais ir buvo pirkusi medžiagų už 29 953,79 Eur, šios atsargos buvo sunaudotos statybų objektuose ir atlikta darbų už 75 725,16 Eur. Be to, iš pirkėjų gautais pinigais buvo atsiskaitoma su tiekėjais, nuo kurių priklausė bendrovės galimybės vykdyti veiklą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė BUAB „Kupolis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas, darydamas išvadą, jog 2017 m rugsėjo 30 d. balanse įrašytos atsargos buvo sunaudotos statybiniuose objektuose, turėjo įvertinti tai, kad įmonės trumpalaikio turto dalis ne sumažėjo, o priešingai, padidėjo 43 595,16 Eur suma (iš atliktų darbų sumos minusuojama atsargų suma, t. y. 75 725,16–32 130=43 595,16), kas laikytina, kad įmonės trumpalaikį turtą sudarė 201 779,16 Eur (70 194+55 860+75 725,16=201 779,16).
9.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kas sudaro trumpalaikio turto 70 194 Eur sumą. Tiek UAB „Rentalis“, tiek UAB „Bikuvos prekyba“ yra statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės, byloje nėra nustatyta aplinkybė, kad šios įmonės pirko statybos rangos darbus iš ieškovės. Aplinkybė, kad su klientais UAB „Rentalis“ ir UAB „Bikuvos prekyba“ buvo sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai 1 061,21 Eur sumai, už kuriuos ieškovė atsiskaitė, grindžia 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumažėjimą, o ne kito trumpalaikio turto už 70 194 Eur sumą sumažėjimą.
9.3. Teismas nepasisakė dėl 54 178,12 Eur sumos skirtumo tarp 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse apskaityto kito trumpalaikio turto 70 194 Eur ir byloje nustatytų panaudotų sumų 16 015,88 Eur bei neteisingai įvertino kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. UAB „Bauen“ 2019 m. kovo 4 d. elektroninį raštą bei UAB „Mimeta“ klientų apyvartos žiniaraštį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
Atsiliepimas
10. Atsakovas T. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teigia, kad dėl objektyvių priežasčių, t. y. pavogtų įmonės dokumentų, informacijos trūkumo, subjektyvių priežasčių atsakovui sudėtinga visiškai tiksliai parodyti kas sudarė visą trumpalaikį turtą bei kaip jis pakito. Nurodo, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. bendrovė iš UAB „Lemora“, UAB „Bikuvos prekyba“, UAB „Mimeta“, UAB „Lankava“, UAB „Bauen“ nusipirko įvairių statybinių medžiagų už 29 953,79 Eur, minėtos medžiagos buvo sunaudotos statybų objektuose. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartyje, kuri įsiteisėjusi, nustatytos aplinkybės apie bendrovės turtą ir jo pokytį, t. y. jog 2016 m. balanse nurodytos gautinos sumos panaudotos atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, kreditoriais, o atsargos (medžiagos) buvo sunaudotos vykdant veiklą, t. y. statybų objektuose, yra teisiškai reikšmingos šioje byloje, nes turi res judicata galią bei sukuria prejudicinius faktus, paneigiančius teiginius apie tariamai neperduotą bendrovės trumpalaikį turtą. Šie prejudiciniai faktai tik dar kartą patvirtina išvadą, jog ieškovės nurodytas trumpalaikis turtas neegzistavo bankroto bylos iškėlimo dieną. Atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nesiekė įmonei sukelti žalos ir jos nesukėlė. Priešingai, atsakovas visais įmanomais būdais siekė išvengti bankroto, stengėsi mokėti visiems kreditoriams tol, kol bendrovė vykdė veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad 2017 m rugsėjo 30 d. balanse įrašytos atsargos buvo sunaudotos statybiniuose objektuose, turėjo įvertinti tai, kad įmonės trumpalaikio turto dalis ne sumažėjo, o priešingai, padidėjo 43 595,16 Eur suma (iš atliktų darbų sumos minusuojama atsargų suma, t. y. 75 725,16–32 130=43 595,16), kas laikytina, kad įmonės trumpalaikį turtą sudarė 201 779,16 Eur (70 194+55 860+75 725,16=201 779,16). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
13. Bylos duomenimis nustatyta, jog atliekant darbus daugiabutyje name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. spalio 25 d. atliktų darbų aktą Nr. 2017.10.25, pažymą Nr. KUP-2017.10.25, statybos rangos sutartį Nr. KUP-11/09/2017, taip pat atliekant darbus Vilniaus Pilaitės gimnazijoje pagal 2017 m. spalio 18 d. atliktų darbų aktą Nr. 2017/10/18, sutartį Nr. KUP-2017.08.21, sutartį Nr. KUP-2017.08.23, atliekant darbus administraciniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. lapkričio 6 d. atliktų darbų aktą Nr. 2-2017/11/06, pažymą Nr. KUP/F3/2017.11.06/2, statybos rangos sutartį Nr. SR997 bei atliekant darbus PC Ozas pagal 2017 m. spalio 2 d atliktų darbų aktą Nr. 2-2017/10/02, sutartį Nr. KUP-2017.09.18 UAB „Kupolis“ viso atliko darbų už 75 725,16 Eur sumą.
14. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 28 punktą).
15. Apeliantė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia prielaida, kad bendrovės turtinė situacija nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. nesikeitė ir neperduoto trumpalaikio turto vertę apskaičiuoja pagal balansą, sudarytą 2017 m. rugsėjo 30 d., bei teigia, jog atsakovas nėra perdavęs trumpalaikio turto, kurio vertė pagal balansą sudaro 105 063,95 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš minėtų byloje esančių įrodymų matyti, jog UAB „Kupolis“ atliekant minėtus statybos rangos darbus pagal sutartis, kurios sudarytos 2017 m. spalio mėnesį, 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašytas atsargas, kurių vertė 32 130 Eur, sunaudojo minėtiems darbams atlikti bei iš šių darbų uždirbo 75 725,16 Eur, todėl prie trumpalaikio turto turi būti priskaičiuojama ne 75 725,16 Eur suma, bet 43 595,16 Eur suma (75 725,16 – 32 130 = 43 595,16). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl trumpalaikio turto padidėjimo 75 725,16 Eur suma atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).
16. Apeliaciniame skunde teigama, kad apskųstame sprendime nevertinta, kas sudaro trumpalaikio turto 70 194 Eur sumą, įrašytą 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse. Pažymi, kad aplinkybė dėl su klientais UAB „Rentalis“ ir UAB „Bikuvos prekyba“ sudarytų pirkimo – pardavimo sandorių 1061,21 Eur sumai, už kuriuos ieškovė atsiskaitė, grindžia 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse įrašytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumažėjimą, o ne kito trumpalaikio turto 70 194 Eur suma sumažėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
17. Iš apskųsto teismo sprendimo 28 punkto matyti, kad sprendžiant dėl minėtos kito trumpalaikio turto 70 194 Eur sumos pagrįstumo, nustatyta, jog skolas tiekėjoms UAB „RENTALIS“ ir UAB „Bikuvos prekyba“ bendrovė dengė iš pirkėjų gautais pinigais, kadangi nuo tiekėjų priklausė bendrovės galimybės vykdyti veiklą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 15 d. ieškovės skola tiekėjai UAB „RENTALIS“ padengta visiškai, o nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės skola tiekėjai UAB „Bikuvos prekyba“ padengta visiškai (t. 1 b. l. 100, 122). Taip pat nustatyta, kad pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą įmonės mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 73 288 Eur, o bankroto byloje patvirtintų trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro tik 24 888,52 Eur. Bylos duomenimis, kreditorė UAB „Bauen“, kuriai skola sudarė 3 398,97 Eur, kreditorė UAB „KIA AUTO“, kuriai skola sudarė 2 106,73 Eur, patvirtino, jog UAB „Kupolis“ su jomis atsiskaitė (t. 1 b. l. 77, 123) bei savo finansinių reikalavimų bankroto byloje nepareiškė. Be to, kreditorės UAB „Mimeta“ reikalavimas sumažėjo nuo 33 726,22 Eur iki 5 580,99 Eur (t. 1 b. l. 124). Taip pat nustatyta, kad bendrovės 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse prie trumpalaikio turto įtrauktos pagal rangos sutartis užsakovų sulaikytos sumos, kurios turėjo būti gautos įvykdžius sutartis: pagal byloje pateiktą 2017 m. rugsėjo 11 d. statybos rangos sutartį Nr. KUP-11/09/2017 su UAB „BR Finance“ buvo sulaikyta (neišmokėta) 1 636,38 Eur suma, pagal 2017 m. birželio 16 d. statybos rangos sutartį Nr. SR997 su UAB „Mitnija“ buvo sulaikyta (neišmokėta) 1 723,48 Eur suma. Minėtos sulaikytos sumos buvo nesumokėtos dėl sutarčių tam tikrų sąlygų neįvykdymo. Be to, informacija apie sulaikytas sumas nurodyta ir bankroto administratorės veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal 2017 m. rugsėjo 30 d. balansą ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos sudarė 55 860 Eur, tačiau šioje eilutėje užfiksuotos būsimos pajamos pagal bendrovės pasirašytas sutartis, sulaikytos ir nesumokėtos bendrovei pagal rangos sutartis sumos, todėl darytina išvada, kad tai nėra realus finansinis turtas. Šioje balanso eilutėje taip pat fiksuotos sumos gautinos iš pretenzijų dėl baudų ir netesybų: iš MB „Laikas LT“ 2 430,9 Eur suma, iš UAB „Datesta“ 5 138,39 Eur suma, iš UAB SELTUS 13 000 Eur suma. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog šios sumos nedaro įtakos kito trumpalaikio turto mažėjimui, kadangi ieškovė vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, jiems išmokėjo lėšas, kurios laikytinos trumpalaikiu turtu, bei ieškovė negavo nurodytų sulaikytų sumų pagal rangos sutartis, todėl šios sumos taip pat nepriskirtinos prie realaus ieškovės turėto turto iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, atmestinas ir apeliantės argumentas, jog teismas nepasisakė dėl 54 178,12 Eur balanse įtraukto kito trumpalaikio turto, nes šią sumą ir sudaro minėtos sulaikytos ir ieškovei neišmokėtos sumos pagal rangos sutartis bei sumos, sumokėtos atsiskaitant su kreditorėmis, kurios nepareiškė finansinių reikalavimų bankroto byloje arba pareiškė sumažintus reikalavimus (šios Nutarties 17 punktas).
19. Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, t. y. UAB „Bauen“ 2019 m. kovo 4 d. elektroninį laišką bei UAB „Mimeta“ klientų apyvartos žiniaraštį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.
20. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).
21. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Bauen“ 2019 m. kovo 4 d. elektroniniame laiške dėl BUAB „Kupolis“ įsiskolinimo kreditorei UAB „Bauen“ nurodė, jog ieškovės skola kreditorei yra sumokėta. Taip pat iš byloje esančio kreditorės UAB „Mimeta“ klientų apyvartos žiniaraščio nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. matyti, jog ieškovės skolos likutis UAB „Mimeta“ sumažėjo nuo 33 726,22 Eur ir sudaro 5 580,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendė, kad ieškovė atliko mokėjimus kreditorėms UAB „Bauen“ bei UAB „Mimeta“ iš 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse kaip kitas trumpalaikis turtas nurodytos sumos, todėl balanse nurodytas kitas trumpalaikis turtas nėra realus įmonės bankroto bylos iškėlimo metu turėtas finansinis turtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse nurodyta trumpalaikio turto vertė įmonei vykdant veiklą galėjo kisti ir kito, dalis šio turto sunaudota įmonės veikloje, dalis panaudota atsiskaitymui su kreditoriais, todėl bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo realus įmonės finansinis turtas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktines bylos aplinkybes bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
23. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio ieškovės apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).
26. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
27. Atsakovas T. K. pateikė prašymą priteisti jam 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą).
28. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos 2019 m. rugpjūčio 27 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. I ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1262,7 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Atsižvelgiant į tai, iš BUAB „Kupolis“ administravimo išlaidų atsakovui T. K. už advokato teisines paslaugas priteisiama 726 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kupolis“ (juridinio asmens kodas 300104984) administravimo išlaidų atsakovui T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.