Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-333-302/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-13
Bylos Nr.: e2A-333-302/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01802-2019-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Agnė Tikniūtė, Romualda Janovičienė, Vytautas Zelianka
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, uždarosios akcinės bendrovės ,,YIT Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Fegda“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelprojektas“
Atsakovas: valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos

Kategorijos

2.1.5.1.2.3Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo

Civilinė byla Nr. e2A-333-302/2021Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01802-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3., 2.6.6.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių akcinės bendrovės ,,Kauno tiltai“, uždarosios akcinės bendrovės ,,YIT Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Fegda“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Kelprojektas“ ir atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių akcinės bendrovės „Kauno tiltai“, uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „FEGDA“, uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl skolos priteisimo, atliktų įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno tiltai“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „YIT Lietuva“, UAB „FEGDA“, UAB „Kelprojektas“ ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir direkcija) atliktus įskaitymus ir juos panaikinti bei priteisti 102 231,05 Eur iš atsakovės solidariai ieškovų naudai už atliktus darbus pagal 2015 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. S-1056 ir sutartį Nr. S-1057, 11 341,20 Eur palūkanų už vėlavimą atsiskaityti, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. Direkcija 2015 m. liepos 8 d. paskelbė atvirą konkursą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas, ruožų nuo 20,06 iki 22,16 km ir nuo 21,6 iki km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“, pirkimo Nr. 166285. Ūkio subjektų grupė, kurią sudarė AB „Kauno tiltai“, UAB „Lemminkainen Lietuva“ (dabar UAB „YIT Lietuva“), UAB „FEGDA“, UAB „Kelprojektas“, 2015 m. lapkričio 12 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. 17719 ir pateikė bendrą pasiūlymą. Jungtinės veiklos sutartimi pagrindiniu partneriu buvo paskirta AB „Kauno tiltai“, kuri buvo įgaliota atstovauti partnerius santykiuose su užsakovu ir trečiaisiais asmenimis.

1.2. Užsakovas su rangovu 2015 m. gruodžio 16 d. sudarė dvi sutartis, t. y. Nr. S-1056 (toliau – ir sutartis 1) dėl projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas“ bei Nr. S-1057 (toliau – ir sutartis 2) dėl projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožų nuo 20,06 iki 22,16 km ir nuo 27,6 iki 36,9 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas, projekto vykdymo priežiūra ir darbų atlikimas“. Ieškovės tinkamai įvykdė sutartis ir baigė darbus: pagal sutartį 1 – 2017 m. birželio 27 d., o pagal sutartį 2 – 2017 m. spalio 4 d.. Rangovui tinkamai įvykdžius sutartis, užsakovas vienašališkai nusprendė nesumokėti rangovui 102 231,05 Eur tokiais pagrindais: 26 737,30 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal sutartį 1; 15 283,54 Eur dėl neva nekokybiškai atliktų darbų pagal sutartį 2; 60 210,21 Eur delspinigių dėl neva pradelsto darbų atlikimo termino pagal sutartį 2.

1.3. 2017 m. spalio 23 d. užsakovas vienašališkai sumažino sutarties 1 kainą 26 737,30 Eur remdamasis Lietuvos automobiliu kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintu Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksniu įrengimo taisyklių IT ASFALTAS 08 (toliau – taisyklės) 226 punktu. Užsakovas nurodė, kad buvo nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 9,4 cm, nei nurodytas projektinis storis 10 cm. Kadangi viršutinis asfalto sluoksnis buvo faktiškai paklotas 2 mm storesnis nei projektinis, kainos perskaičiavimas buvo atliktas remiantis tokiais duomenimis – faktinis storis 9,6 cm, lyginant su 10 cm projektiniu storiu. Tai reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 4 procentais, nei projektinis storis.

1.4. 2018 m. birželio 21 d. užsakovas vienašališkai sumažino sutarties 2 kainą 15 283,54 Eur remdamasis tais pačiais argumentais kaip ir sutarties 1 atveju. Kaina buvo sumažinta dėl trijų skirtingų sluoksnių neatitikimo konkrečiose atkarpose, t. y.: 1) pirmoje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 7,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm. (reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 3,75 procento, nei projektinis storis); 2) antroje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 7,6 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm (reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 5 procentais nei projektinis storis); 3) trečioje atkarpoje nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 4,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 5 cm (reiškia, kad faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 6 procentais, nei projektinis storis).

1.5. 2017 m. gruodžio 20 d. užsakovas vienašališkai paskaičiavo 60 210,21 Eur delspinigių dėl tariamo vėlavimo atlikti darbus pagal sutartį 2. Užsakovas nurodė, kad darbai pagal sutartį 2 turėjo būti baigti 2017 m. rugpjūčio 15 d., tačiau buvo užbaigti tik 2017 m. spalio 4 d., t. y. 50 dienų vėliau. Užsakovas pritarė, kad vėlesnį darbų vykdymą 20 dienų lėmė užsakovo neveikimas, todėl skaičiavo delspinigius už 30 dienų. Delspinigiai buvo paskaičiuoti nuo visos sutarties 2 kainos su PVM (6 690 023,45 Eur x 0,03 proc. x 30 d.). Užsakovas 2017 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė, kad vienašališkai išskaičiuoja (įskaito) 25 532,86 Eur priskaičiuotų delspinigių sumą iš rangovo pateiktos 2017 m. gruodžio 13 d. sąskaitos, o 2018 m. balandžio 20 d. raštu pranešė, kad vienašališkai išskaičiuoja (įskaito) likusią 34 677,35 Eur delspinigių sumą iš rangovui pagal sutartį 2 grąžinamų sulaikytų pinigų sumos. Užsakovas 2019 m. sausio 28 d. vienašališkai įskaitė pagal sutartį 1 paskaičiuotą 26 737,30 Eur piniginių išskaitų sumą ir pagal sutartį 2 paskaičiuotą 15 283,54 Eur piniginių išskaitų sumą iš rangovui mokėtinos sulaikytų pinigų sumos pagal 2018 m. gruodžio 18 d. atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą Nr. 10.

1.6. Užsakovas neteisėtai sumažino sutarčių kainas. Rangovas darbus atliko kokybiškai, vadovaudamasis sutarčių nuostatomis ir sutarčių sudarymo metu galiojusiais teisės aktais, įskaitant taisykles. Sutartyse nebuvo numatyta užsakovo teisė mažinti sutarčių kainą už mažesnius nuokrypius. Sutarčių sudarymo metu galiojusi taisyklių 226 punkto redakcija, kuri numatė kainos perskaičiavimą ją didinat ar mažinant, galėjo būti taikoma tik tada, kai tai buvo nurodyta konkrečioje sutartyje. Be to, iki 2017 metų taisyklių 226 punktas buvo taikomas tik tais atvejais, kai po sutarties pasirašymo pasikeitus aplinkybėms užsakovo nurodymu buvo klojamas storesnis ar plonesnis asfalto sluoksnis nei sudarytoje sutartyje.

1.7. Vykdant sutartis visi užsakovo ar techninio prižiūrėtojo darbų eigoje fiksuoti defektai buvo ištaisyti, techninis prižiūrėtojas patvirtino, kad darbai baigti tinkamai, o ribinės vertės ir leistini nuokrypiai nebuvo viršyti.

1.8. Pagal techninio prižiūrėtojo patvirtinimą, sutarties 2 darbai buvo formaliai baigti 2019 m. spalio 4 d., t. y. 50 dienų vėliau nei nustatytas terminas. Užsakovas sutiko, kad dėl nuo rangovo nepriklausančių priežasčių (dėl užsitęsusių projektų audito procedūrų), rangovui būtų neskaičiuojami delspinigiai už 20 dienų, o paskaičiavo delspinigius rangovui už 30 dienų. Sutarties 2 darbų vykdymo uždelsimą lėmė paties užsakovo, valstybės bei savivaldos institucijų veiksmai ir neveikimas, iš viso trukę 278 dienas, todėl yra pagrindas netaikyti ieškovei ir delspinigius už 30 dienų (60 210,21 Eur).

1.9. Jeigu teismas vertintų, kad nėra teisinio pagrindo ieškovėms netaikyti civilinės atsakomybės dėl sutarties 2 vykdymo uždelsimo, ieškovės turėtų būti atleistos nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.64, 6.253 ir 6.259 straipsnius.

1.10. Užsakovo atlikti įskaitymai 102 231,05 Eur sumai yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti, o su rangovu turi būti visiškai atsiskaityta už atliktus darbus pagal rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras.

1.11. Atsakovės reikalavimui dėl 60 210,21 Eur delspinigius išieškojimo pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, kurį atsakovė praleido.

1.12. Atsakovė 34 677,35 Eur delspinigius įskaitė į ieškovėms mokėtiną sumą 2018 m. balandžio 24 d. – praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo reikalavimo į delspinigius atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad 2018 m. balandžio 24 d. buvo praleistas reikalavimo dėl darbų trūkumo senaties terminas ir šis reikalavimas nebuvo galiojantis ir vykdytinas.

1.13. Atsakovės atlikti įskaitymai 76 698,19 Eur turi būti pripažinti negaliojančiais, nes atsakovės reikalavimai nebuvo vykdytini. Ieškinio reikalavimai 76 698,19 Eur turi būti tenkinami vien šiuo pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą 47 420,16 Eur dydžio sumai neteisėtu ir jį panaikino, ieškovėms AB „Kauno tiltai“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „FEGDA“, UAB „Kelprojektas“ solidariai iš atsakovės priteisė 47 420,16 Eur skolą už atliktus darbus vykdant 2015 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. S-1057, 6 252,67 Eur palūkanų, 8 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (53 672,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovei AB „Kauno tiltai“ iš atsakovės priteisė 2 007,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

3. Teismas nustatė, kad nors ieškovės ir ginčija atsakovės apskaičiuotus delspinigius, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino. Taigi, teismas nusprendė, kad ieškovių pareikštiems reikalavimams taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

4. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog taisyklėse reglamentuoti reikalavimai darbams, atliekamiems įrengiant dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės keliuose. Šios taisyklės yra kelių ir gatvių tiesimo bei kitų eismo zonų įrengimo (statybos) sutarties sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkrečiosiose sąlygose arba techninėse specifikacijose (taisyklių 3 punktas). Šiuo atveju, sutarčių nuostatos numatė, jog sutartyse nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutartims tinkamai įvykdyti.

5. Teismas nustatė, kad pagal sutartį 1 buvo nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis, t. y. 9,4 cm, nei nurodytas projektinis storis 10 cm. Kadangi viršutinis asfalto sluoksnis buvo faktiškai paklotas 2 mm storesnis, nei projektinis, tai kainos perskaičiavimas buvo atliktas remiantis tokiais duomenimis – faktinis storis 9,6 cm, lyginant su 10 cm projektiniu storiu, t. y. faktiškai apatinis asfalto sluoksnis buvo mažesnis 4 procentais, nei projektinis storis. Teismas taip pat nustatė, kad pagal sutartį 2 kaina buvo sumažinta dėl trijų skirtingų sluoksnių neatitikimo konkrečiose atkarpose, t. y. nustatytas faktinis mažesnis vidutinis paklotas apatinis asfalto sluoksnis: 1) pirmoje atkarpoje 7,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm; 2) antroje atkarpoje 7,6 cm, nei nurodytas projektinis storis 8 cm; 3) trečioje atkarpoje 4,7 cm, nei nurodytas projektinis storis 5 cm. Kadangi ieškovai nepateikė įrodymų, kurie leistų pripažinti atliktą asfalto sluoksnio paskaičiavimą neteisingu, mažinant kainą buvo remtasi Taisyklių 226 punktu, kuris reglamentuoja būtent atsiskaitymo tvarką, todėl pagal sutartį 1 kaina buvo sumažinta 26 737,30 Eur suma, o sutartį 2 kaina buvo sumažinta 15 283,54 Eur suma.

6. Teismas įvertinęs sutarčių sąlygas ir teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad atsakovė turėto galimybę perskaičiuoti sutarčių kainas, sutarčių sąlygos bei nurodytas reguliavimas patvirtina, kad nors asfalto sluoksnis neviršijo 14 lentelėje nurodytų ribinių verčių, tačiau sluoksniui esant mažesniam, negu jis nurodytas projektinėje dokumentacijoje, atsakovė (užsakovė) turėjo teisę perskaičiuoti atsiskaitymo kainą, o sutarčių sąlygos numatė, kad darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių ir atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus. Nors ieškovės, ginčydamos kainos perskaičiavimą rėmėsi CK 6.667 straipsniu, tačiau kaina perskaičiuota ne nustačius darbų trūkumus, tačiau pagal sutartyse ir teisiniame reguliavime nustatytas taisykles, t. y. įvertinus faktiškai nupirktų statybos darbų apimtis, bei tai, kad atsiskaitoma už faktiškai atliktus darbus.

7. Teismas pažymėjo, kad praleistas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl 34 677,35 Eur delspinigių įskaitymo. Ieškovės 2020 m. sausio 30 d. teiktoje pažymoje nurodė, kad pagal sutartį 2 rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų (pirmą sulaikytų pinigų dalį – 241 769,90 Eur užsakovas sumokėjo 2018 m. balandžio 24 d., užsakovas, atlikdamas šį mokėjimą, vienašališkai įskaitė 34 677,35 Eur. Kitoje pažymoje 2020 m. balandžio 3 d. nurodyta, kad pagal sutartį 2 rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų užsakovas sumokėjo 2018 m. gruodžio 27 d. Atliekant šį mokėjimą, užsakovas vienašališkai įskaitė 55 870,61 Eur (15 283,54 Eur + 34 677,35 Eur + 5 909,72 Eur). Teismas vertindamas ieškovių pateiktus mokėjimo išrašus, iš 2017 m. gruodžio 20 d. rašto turinio nustatė, jog išskaita buvo atlikta 2018 m. balandžio 24 d., praleidus senaties terminą.

8. Teismas nurodė, kad iš 2017 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. (6.9)2-5584 turinio bei jo gramatinės formuluotės, 25 532,86 Eur delspinigiai išskaičiuojami iš pateiktos 2017 m. gruodžio 13 d. sąskaitos faktūros KT001 Nr. 004882, todėl teismo vertinimu šiam reikalavimui nėra pagrindo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyto senaties termino.

9. Pasisakydamas dėl ieškovių įrodinėtinų aplinkybių, kurios siejamos su delspinigių skaičiavimu, teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija ar Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (teisių perėmėjas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas) būtų atlikę neteisėtus veiksmus ir tai būtų turėję įtakos darbų pabaigos terminui. Be to, ieškovės neįrodė, kad sutarties 2 darbų vykdymo uždelsimą lėmė pačios atsakovės (ne)veikimas.

10. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutarties 2 nuostatos numatė delspinigių skaičiavimą nuo visos priimtos sutarties sumos. Teismo vertinimu, minėta sutarties nuostata yra galiojanti, materialaus teisinio reikalavimo dėl jos pripažinimo negaliojančia nėra pareikšta, o ieškovių aiškinimas, esą netesybos turėtų būti skaičiuojamos tik nuo neatliktų darbų sumos neatitinka sutarties sąlygų.

11. Teismas sutiko su ieškovėmis, kad atsakovė neįrodė tikslaus nuostolių dydžio, tačiau pažymėjo, kad šioje byloje tikslus nuostolių dydis nesudaro ginčo dalyko, nes šalys susitarė dėl netesybų dydžio ir atsakovė neturi pareigos įrodinėti nuostolius, tuo labiau, kad ieškovės yra verslininkai, prisiimantys verslo neigiamų padarinių rizikas. Taigi, teismo vertinimu, delspinigių sumažinimas ar pripažinimas neprotingai dideliais prieštarautų sutarties šalių valiai sudarant sutartį.

12. Teismas pažymėjo, kad netesybos šiuo atveju turėjo būti skaičiuotos nuo pačios atsakovės sutarties sumažintos kainos sumos (6 690 023,45 Eur - 15 283,54 Eur). Be to, netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo sumos be PVM. Taip pat, atlikdama įskaitymo dalį 34 667,35 Eur dydžio sumai, atsakovė praleido ieškinio senaties terminą. Taigi, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas mažinti atsakovės ieškovėms apskaičiuotas netesybas nuo 60 210,21 Eur sumos iki 12 790,05 Eur ((5 273 044,53 Eur * 30 * 0,03 procento) – 34 667,35 Eur).

13. Teismas nurodė, kad atsakovė iš viso yra atlikusi 102 231,05 Eur įskaitymą, tačiau sutarčių nuostatos numatė galimybę atsakovei atlikti įskaitymą ir pareigą apie atliktą įskaitymą raštu informuoti rangovą. Teismas, įvertinęs ieškovių nurodytas aplinkybes dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nenustatė savarankiškų pagrindų, kurie leistų atsakovės atliktus įskaitymus pripažinti negaliojančiais, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad 60 210,21 Eur suma ieškovėms buvo paskaičiuota nepagrįstai ir sumažinta iki 12 790,05 Eur, todėl darė išvadą, kad yra pagrindas panaikinti atsakovės atlikto 47 420,16 Eur dydžio įskaitymo dalį (60 210,21 Eur – 12 790,05 Eur) bei priteisti nurodytą sumą iš atsakovės solidariai ieškovų naudai už atliktus darbus pagal 2015 m. gruodžio16 d. sutartį Nr. S-1057.

14. Teismas vadovaudamasis sutarties 2 37 ir 2 19 punktais, ieškovių pateiktais skaičiavimais, kurių atsakovė neginčijo, priteisė ieškovėms 6 252,67 Eur (4 522 Eur už 34 677,35 Eur sumą ir 1 730,67 Eur už 12 742,81 sumą (25 532,86 Eur – 12 790,05 Eur)) palūkanų už termino atsisakyti už atliktus darbus praleidimą.

15. Taip pat, teismas remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, ieškovėms iš atsakovės priteisė 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tenkintas ir atmestas ieškovių reikalavimų dalis, priteisė iš atsakovės, ieškovės AB „Kauno tiltai“ naudai 863,44 Eur žyminio mokesčio ir 1 143,69 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Apeliaciniame skunde ieškovės AB „Kauno tiltai“, UAB „YIT Lietuva“, UAB „FEGDA“, UAB „Kelprojektas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovių ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtais atsakovės atliktus vienašalius įskaitymus 54 810,89 Eur (42 020,84 Eur+12 790,05 Eur) dydžio sumai ir juos panaikinti. Taip pat ieškovės prašo priteisti iš atsakovės solidariai ieškovių naudai 54 810,89 Eur skolą už atliktus darbus vykdant 2015 m. gruodžio 16 d. sutartį, 5 08.53 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovei AB „Kauno tiltai“ naudai 2 239,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovės prašė iš atsakovės priteisti 1 123,49 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir ieškovių apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad taisyklių 226 punkto nuostata yra sąlyginė, o sutartyse nėra numatyta, jog užsakovas turi teisę taikyti taisyklių 226 punktą darbams, vykdomiems pagal sutartis, bei vadovaudamasis taisyklių 226 punktu taikyti pinigines išskaitas. Sutarčių sudarymo metu minėtas taisyklių punktas net negalėjo būti taikomas išskaitoms dėl asfalto sluoksnių storio nuokrypių leistinose ribose, nes taisyklės buvo pakeistos tik 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu ir atsakovė sutartims realiai pritaikė naują teisinį reguliavimą, kuris sutarčių sudarymo metu negaliojo.

17.2. Užsakovas neturėjo teisės vienašališkai taikyti piniginių išskaitų, t. y. 26 737,30 Eur pagal sutartį 1 ir 18 283,54 Eur pagal sutartį 2, nes nei atsakovė, nei techninis prižiūrėtojas baigus darbus nepareiškė jokių pretenzijų dėl asfalto sluoksnių storio, nors bandymai buvo atlikti prieš baigiant darbus ir jų rezultatai atsakovui buvo žinomi. 26 737,30 Eur išskaitymas atsakovės buvo atliktas tik 2019 m. sausio 28 d. – praėjus beveik 2 metams po sužinojimo apie savo pažeistas teises – darbų trūkumus. Tai reiškia, kad buvo praleistas reikalavimo dėl darbų trūkumų senaties terminas. 15 283,54 Eur įskaitymas iš ieškovėms mokėtinų sumų atliktas tik 2018 m. gruodžio 27 d., praėjus 1 metams ir 5 mėnesiams po sužinojimo apie savo pažeistas teises – darbų trūkumus. Taigi buvo praleistas ir reikalavimo dėl darbų trūkumo senaties terminas.

17.3. Atsakovė apie tariamai netinkamai atliktus darbus sužinojo 2017 m. kovo 2 d., kai buvo atlikti asfalto bandymai. Darbai pagal sutartį 1 buvo baigti 2017 m. birželio 27 d. Nei techninis prižiūrėtojas, nei atsakovė jokių pretenzijų dėl asfalto sluoksnių storio ieškovėms nepareiškė, nors bandymų rezultatai jau buvo atlikti ir žinomi prieš 4 mėnesius.

17.4. Sutartyje 2 numatytų darbų atlikimo uždelsimą lėmė nuo rangovo nepriklausančios aplinkybės, susijusios su techninių darbo projektų parengimu ir suderinimu, t. y. paties užsakovo ir valstybės (savivaldos) institucijų veiksmai ir neveikimas, trukę iš viso 278 dienas. Taigi, vadovaujantis CK 6.64, 6.253, 6.691 straipsniais yra pagrindas netaikyti ieškovėms civilinės atsakomybės (pritaikytų delspinigių už 30 dienų – 60 210,21 Eur).

17.5. Užsakovo atlikti įskaitymai yra nesąžiningi ir neteisėti bei neabejotinai laikytini nepagrįstu užsakovo praturtėjimu. Šio ginčo atveju nei CK 6.130 straipsnio, nei teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų atsakovės atlikti įskaitymai neatitinka, nes atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai pritaikė išskaitas dėl neva darbų trūkumų bei taikė netesybas rangovui, nors rangovas nesutiko su atliktais įskaitymais ir jam pritaikytomis netesybomis. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atlikti įskaitymai yra nepagrįsti ir neteisėti bei turi būti panaikinti.

17.6. Faktiškai 34 667,35 Eur delspinigių įskaitymas buvo atliktas 8 mėnesiais vėliau, nei nurodyta sprendime. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė 34 667,35 Eur vienašalį įskaitymą atliko tik 2018 m. gruodžio 27 d., o ne 2018 m. balandžio 24 d.

Atsiliepimas

18. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

18.1. Ieškinyje, dublike ir apeliaciniame skunde ieškovės akivaizdžiai painioja skirtingus taisyklių skyrius ir taikytinas nuostatas, t. y. XIII skyriuje ir 1 priede įtvirtintą išskaitų už ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių taikymą su XV skyriuje įtvirtintu sluoksnio įrengimo kainos perskaičiavimu. Viešojo pirkimo dokumentuose buvo pateiktos nuorodos į Viešojo pirkimo metu galiojusios taisyklių redakciją, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16. Taigi, atsakovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi taisyklių nuostatomis, atliko asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimą.

18.2. Dalis ieškinio reikalavimu siejama su kainos perskaičiavimu pagal sutarties sąlygas, o ne darbų trūkumu, todėl nėra pagrindo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą. Be to, pačios apeliantės savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusios, kad nereiškia reikalavimų atsakovei CK 6.667 straipsnio 1 dalies nurodytais pagrindais.

18.3. Nebuvo kumuliatyvių sąlygų visumos civilinei atsakomybei taikyti. Nors apeliantės pažeidę sutartyje 2 ir papildomame susitarime nustatytus terminus, tačiau savo sutartines prievoles įvykdė, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl kokių nors valstybės veiksmų (aktų) prievolės įvykdyti buvo neįmanoma. Be to, apeliantės turėjo visas teisines galimybes ginčyti tiek Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, tiek Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmus ar neveikimą, tačiau byloje nėra pateikusios duomenų, kad tokių veiksmų būtų ėmusiosios. Vien ta aplinkybė, kad apeliantės nepasinaudojo teise ginčyti minėtų institucijų veiksmus (neveikimą), nesudaro pagrindo manyti, kad šios teisės jos neturėjo.

18.4. Egzistavo visos sąlygos įskaitymui atlikti: 1) apeliantės ir atsakovė turėjo abipusių teisių ir pareigų – atsakovė buvo ieškovių skolininkė ir kreditorė, atitinkamai apeliantės buvo atsakovės kreditoriai ir skolininkai; 2) apeliančių ir atsakovės reikalavimai buvo priešpriešiniai ir kilę iš tos pačios sutarties vykdymo. Šie reikalavimai buvo vienarūšiai – abi sutarties šalys turėjo teisę į piniginius reikalavimus, kildinamus iš sutarties vykdymo, juolab iš tos pačios sutarties; 3) apeliančių ir atsakovės reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini; 4) tiek apeliančių, tiek atsakovės reikalavimai buvo aiškiai apibrėžti, ką parodo pranešimų dėl taikomų netesybų turinys, kuriuose nurodyta tiksli delspinigių suma, apskaičiavimo pagrindimas ir t. t.

18.5. Įskaitymas visai 60 210,21 Eur sumai buvo atliktas 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (6.9)2-5584 atsakovei pranešus ieškovėms apie įskaitymą, tuo tarpu 2018 m. balandžio 24 d. atliktas mokėjimas ieškovėms, atskaičius 34 677,35 Eur, buvo ne savarankiškas įskaitymas, o 2017 m. gruodžio 20 d. atlikto įskaitymo pasekmė.

Šalies argumentai

19. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – sumažinti neteisėtu pripažinto atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo dalį iki 10 449,71 Eur dydžio sumos, ieškovėms solidariai priteistą sumą už atliktus darbus, vykdant 2015 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. S-1057, iki 10 449,71 Eur dydžio, priteistas palūkanas iki 1579,99 Eur dydžio sumos bei ieškovei AB „Kauno tiltai“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 449,85 Eur dydžio sumos. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

19.1. Kadangi teismas ginčijamame sprendime yra konstatavęs, kad 2017 m. gruodžio 20 d. atliekant įskaitymą, ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas (ginčijamo sprendimo 39.1 pastraipa), taip pat įvertinus tai, kad tą dieną ieškovams buvo pranešta ne apie dalies (25 532,86 Eur) delspinigių įskaitymą, o apie visų (60 210,21 Eur) delspinigių įskaitymą, spręstina, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas visai 60 210,21 Eur sumai.

19.2. Įvertinus bylos aplinkybių chronologinę seką, delspinigių apskaičiavimo metu objektyviai nebuvo įmanoma žinoti kokio dydžio piniginės išskaitos ieškovams bus pritaikytos, po pusės metų perskaičiavus asfalto dangos įrengimo kainą. Nors netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo sutarties sumos be PVM, tačiau įskaitymui nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl teismas neteisingai sumažino apeliantės ieškovėms apskaičiuotas netesybas.

19.3. Teismas suklydo nustatydamas sumą, nuo kurios apskaičiavo ir mažino netesybas. Teismo nurodyta 5 273 044,53 Eur suma, kuri atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvaciją turėtų būti sutarties suma be PVM, yra net 255 900,47 Eur mažesnė, nei 2015 m. gruodžio 16 d. sutartyje Nr. S-1057 nurodyta sutarties suma be PVM: (projektavimo darbų kaina be PVM 90 500 Eur + statybos darbų kaina be PVM 5 394 445 Eur + projekto vykdymo priežiūros kaina be PVM 44 000 Eur = 5 528 945 Eur). Taigi, teismas turėjo pagrindą mažinti netesybas nuo 60 210,21 Eur sumos iki 49 760,50 Eur, bet ne iki 12 790,05 Eur. Atitinkamai turėtų būti mažinamos palūkanos (nuo 6 252,67 Eur iki 1579,99 Eur) ir bylinėjimosi išlaidos (nuo 2007,13 Eur iki 449,85 Eur).

Atsiliepimas

20. Ieškovės atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos ieškovių naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

20.1. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pritaikė senatį 34 677,35 Eur įskaitymui. Kadangi atsakovė paskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. spalio 4 d., šešių mėnesių ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. balandžio 4 d. Be to, atsakovė realiai atliko 34 677,35 Eur įskaitymą tik 2018 m. gruodžio 27 d., išmokėdama ieškovėms antrą sulaikytų pinigų dalį – nesumokėdama visų sulaikytų pinigų, o tai reiškia, kad įskaitymas atliktas praėjus daugiau nei 14 mėnesių nuo senaties termino skaičiavimo pradžios.

20.2. Jei teismas vertintų, kad 34 667,35 Eur įskaitymo momentas buvo, kai atsakovė pranešė ieškovėms apie įskaitymą, tokiu pranešimu laikytinas atsakovės 2018 m. balandžio 20 d. raštas. Tai reikštų, kad 6 mėnesių senaties terminas atlikti 34 677,35 Eur įskaitymą taip pat yra praleistas.

20.3. Teismui nusprendus, kad atsakovė atliko 34 667,35 Eur delspinigių įskaitymą 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (6.9) 2–5584, toks įskaitymas neatitiktų nei CK 6.130 straipsnio, nei teismų praktikoje įtvirtintų būtinų įskaitymo sąlygų, todėl būtų nepagrįstas ir neteisėtas – įskaitymo momentu nebuvo priešpriešinio galiojančio, vykdytino ir apibrėžto ieškovių reikalavimo atsakovei.

20.4. Ieškovės tinkamai vykdė sutartį 2 ir darbus pagal ją baigė – 2017 m. spalio 4 d., todėl rangovei turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur ((6 690 023,45 Eur – 1 161 078,45 Eur PVM) x 10 proc.) sulaikytų pinigų suma. Pirma sulaikytų pinigų dalis (276 447,25) buvo sumokėta 2018 m. balandžio 24 d., antra – 220 576,64 Eur (iš 276 447,25 Eur) buvo išmokėta 2018 m. gruodžio 27 d. Taigi, ieškovių reikalavimai išmokėti likusius 5 proc. sulaikytų pinigų tapo galiojantys, vykdytini ir apibrėžti tik pateikus sutartyse nurodytus dokumentus – pagal sutartį 2 2018 m. gruodžio 19 d.

20.5. Pati atsakovė 2017 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. (6.9) 2–5584 išdėstė, kad delspinigiai išskaičiuojami iš rangovo pateiktos 2017 m. gruodžio 13 d. sąskaitos faktūros KT001 Nr. 004882. Kadangi iš nurodytos sąskaitos išskaičiuojama delspinigių suma sudaro 25 532,86 Eur ir yra nepakankama padengti visus nuostolius, todėl likusi delspinigių dalis, kuri sudaro 34 667,35 Eur, bus išskaičiuota iš sulaikytų pinigų sumos jų grąžinimo metu.

20.6. Užsakovas neturėjo teisės atlikti 15 283,54 Eur išskaitą, nes asfalto sluoksniui neviršijant taisyklių 14 lentelėje nurodytų ribinių verčių ir nesant sutartyse specialių tai leidžiančių nuostatų, užsakovas negalėjo vadovautis taisyklių 226 punktu ir perskaičiuoti atsiskaitymo kainos ar atitinkamai taikyti ieškovėms pinigines išskaitas. Visgi teismui sprendžiant priešingai, ieškovės palaikytų pirmosios instancijos poziciją dėl delspinigių skaičiavimo nuo sutarties 2 sumažintos kainos.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo dėl atsakovės apeliacinio skundo spręsti savo nuožiūra. Taip pat, trečiasis asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas jo atžvilgiu yra teisėtas, pagrįstas, o išsamus atsiliepimas buvo pateiktas byloje 2022 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (3.0)-AD5-6254.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo ribų

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 16 d. ieškovės, veikdamos pagal 2015 m. lapkričio 12 d. jungtinės veiklos sutartį, su atsakove sudarė sutartį 1, kuria rangovas (ieškovės) įsipareigojo pagal užsakovo (atsakovės) pateiktą techninį darbo projektą „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė ruožo nuo 0,0 iki 6,0 km rekonstravimas“ atlikti darbus bei parengti vykdomų darbų darbo projektinę dokumentaciją, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Taip pat 2015 m. gruodžio 16 d. tarp ieškovių ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo sutartis 2, kuria rangovas įsipareigojo pagal užsakovo patvirtintą techninę specifikaciją (techninę užduotį) parengti valstybinės reikšmės kelio Nr. 108 Vievis – Maišiagala – Nemenčinė ruožų nuo 20,06 iki 22,76 km ir nuo 27,60 iki 36,90 rekonstravimo techninį darbo projektą, suderinti jį su visomis institucijomis ir užsakovu; pagal suderintą užsakovo patvirtintą Techninį darbo projektą, gavus statybą leidžiantį dokumentą, atlikti numatytus statybos darbus; vykdyti Techninio darbo projekto vykdymo priežiūrą statybos darbų vykdymo metu, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti tinkamai (kokybiškai) atliktų darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už darbus sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. 2017 m. gegužės 31 d. pasirašytas susitarimas, kuriuo sutarties 2 darbų atlikimo terminas pratęstas iki 2017 m. rugpjūčio 15 d.

24. Ieškovės AB „Kauno tiltai“ 2020 m. sausio 30 d. pažymoje nurodyta, kad pagal sutartį 1 rangovui turėjo būti sumokėta 243 063,46 Eur sulaikytų pinigų. Užsakovas 2019 m. sausio 28 d. sumokėjo 216 326,16 Eur sulaikytų pinigų ir atlikdamas mokėjimą vienašališkai įskaitė 26 737,30 Eur. Pagal sutartį 2 rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų. Pirmoji sulaikytų pinigų dalis (241 769,90 Eur) buvo sumokėta 2018 m. balandžio 24 d., tačiau atliekant mokėjimą vienašališkai buvo įskaityta 34 677,35 Eur suma. Antra sulaikytų pinigų dalis (255 253,99 Eur) sumokėjo 2018 m. gruodžio 27 d., vienašališkai įskaičius 15 283,54 Eur sumą.

25. Iš 2020 m. balandžio 3 d. pažymos nustatyta, kad pagal sutartį 1 rangovui turėjo būti sumokėta 247 540,53 Eur sulaikytų pinigų. Užsakovas 2019 m. sausio 28 d. sumokėjo 216 326,16 Eur sulaikytų pinigų ir vienašališkai įskaitė 31 214,37 Eur (26 737,30 Eur ir 4 477,07 Eur). Pagal sutartį 2 rangovui turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų. Pirmą sulaikytų pinigų dalį (276 447,25 Eur) užsakovas sumokėjo 2018 m. balandžio 24 d., o antrą sulaikytų pinigų dalį (220 576,64 Eur) 2018 m. gruodžio 27 d., tačiau atlikus vienašalį 55 870,61 Eur (15 283,54 Eur + 34 677,35 Eur + 5 909,72 Eur) įskaitymą.

26. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo iš esmės prašė pripažinti neteisėtais atsakovės (užsakovės) atliktus vienašalius įskaitymus, o juos panaikinus, priteisti ieškovėms iš atsakovės solidariai 102 231,05 Eur už atliktus darbus pagal sutartį 1 ir sutartį 2.

Žemesnės instancijos teismas

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nenustatė savarankiškų pagrindų, kurie leistų atsakovės atliktus įskaitymus pripažinti negaliojančiais. Pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, kad: 1) atsakovė pagal sudarytas sutartis galėjo atlikti įskaitymus; 2) įskaitymams atlikti egzistavo nurodytos sąlygos, 3) teismas nustatė, kad ieškovėms nepagrįstai buvo paskaičiuota 60 210,21 Eur suma, kurią atsakovė sumažino iki 12 790, 05 Eur, 4) atsakovė atlikdama įskaitymo dalį 34 667,35 Eur dydžio sumai, praleido ieškinio senaties terminą, todėl teismas panaikino atsakovės atlikto įskaitymo dalį 47 420,16 Eur dydžio sumai bei priteisė nurodytą sumą iš atsakovės solidariai ieškovių naudai.

28. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiomis esminės argumentų grupėmis: pirma, teismas nepagrįstai sutartims pritaikė naują teisinį reguliavimą, kuris negaliojo sutarčių sudarymo metu (taisyklių 226 punktą); antra, buvo praleistas reikalavimo dėl darbų trūkumo senaties terminas ir šis reikalavimas nebuvo galiojantis ar vykdytinas; trečia, sutartyje 2 numatytų darbų atlikimo uždelsimą lėmė nuo rangovo nepriklausančios aplinkybės, susijusios su techninių darbo projektų parengimu ir suderinimu.

29. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovė apeliacinį skundą grindžia šiomis esminėmis aplinkybėmis: pirma, senaties terminas nebuvo praleistas visai 60 210,21 Eur sumai; antra, teismas nepagrįstai sumažino apeliantės ieškovėms apskaičiuotas netesybas; trečia, teismas suklydo sumą nuo kurios apskaičiavo netesybas ir jas sumažino.

30. Neišeinant už apeliacinių skundų ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų argumentų (ne)pagrįstumo.

Dėl 26 737,30 Eur pagal sutartį 1 ir 15 283,54 Eur pagal sutartį 2 įskaitymo

31. Kaip jau minėta, ieškovei už sutarties 1 atliktus darbus turėjo būti sumokėta 243 063,46 Eur sulaikytų pinigų, tačiau atsakovė dėl faktiškai nupirktų mažesnių statybos darbų apimčių 2019 m. sausio 28 d. atliko vienašališką 26 737,30 Eur įskaitymą ir ieškovei sumokėjo tik 216 326,16 Eur. Taip pat ieškovei už sutarties 2 atliktus darbus turėjo būti sumokėta 552 894,50 Eur sulaikytų pinigų suma, tačiau 2018 m. gruodžio 27 d. išmokant antrąją sulaikytų pinigų dalį, buvo sumokėta tik 255 253,99 Eur, atliekant 15 283,54 Eur įskaitymą dėl faktiškai nupirktų mažesnių statybos darbų apimčių.

32. Įvertinęs sutarčių turinį ir remdamasis taisyklių 226 punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 26 737,30 Eur pagal sutartį 1 ir 15 283,54 Eur pagal sutartį 2 išskaitymai buvo atlikti pagrįstai.

33. Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovė neteisėtai atliko išskaitas dėl neva nekokybiškų darbų, nes negalėjo remtis taisyklių 226 punkto nuostatomis piniginėms išskaitoms atlikti.

34. Pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme, turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, taip pat, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).

36. Taip pat kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, aiškinant viešojo pirkimo sutartį, pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis vertinami, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) tikslus ir viešųjų pirkimų principus bei bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, taikant juos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant sutartinius ginčus, viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos aiškinamos ir taikomos retrospektyviai (atsižvelgdami į praeitį), įvertinus šalių argumentus. Tuo tarpu tiekėjai prieš teikdami pasiūlymą ir vertindami pirkimo sąlygų turinį nedisponuoja tokia pačia vertinimo galimybe (apimtimi) Dėl to viešojo pirkimo ir sutarties sąlygos turi būti kiek įmanoma aiškesnės, tikslesnės. Konkurso nuostatų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).

38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, sutarčių nuostatos numatė, kad sutartyse nurodytų statybos darbų kaina priklausys nuo faktiškai nupirktų statybos darbų apimčių, reikalingų sutarčiai tinkamai įvykdyti, tačiau neviršys statinio statybos skaičiuojamos kainos, nustatytos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. įsakymu Nr1. D1-708. Tiek sutartyje 1, tiek sutartyje 2 šalys iš esmės susitarė, kad galutinis rangovo atliktų statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais. Ribinių verčių ir leistinųjų nuokrypių viršijimai laikomi defektais už kuriuos taikomos piniginės išskaitos. Piniginės iškaitos už ribinių verčių ir leistinų nuokrypių nesilaikymą apskaičiuojami pagal ĮT ASFALTAS 08, apie tai raštu informuojant rangovą (atitinkamai 33 ir 38 sutarčių punktai). Rangovas įsipareigojo atlikti darbus savo rizika pagal suderintą ir užsakovo patvirtintą Techninį darbo projektą, kurio sprendiniai turi būti detalizuojami darbo projektu (sutarties 1 11.2 punktas). Už faktiškai atliktus darbus sutartyje 1 susitarta apmokėti per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą, o galutinis rangovo statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais (12.3, 13 punktai). Remiantis sutartimi 2, faktiškai atlikus darbus užsakovas apmoka rangovui per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kai užsakovas priima pažymą apie atliktus darbus ir gauna PVM sąskaitą faktūrą arba lygiavertį dokumentą, o galutinis rangovo atliktų statybos darbų įvertinimas ir atsiskaitymas atliekamas remiantis kontrolinių bandymų rezultatais (15, 35 punktai).

39. Esant nurodytoms sutarčių sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Viešojo pirkimo dokumentuose buvo pateiktos nuorodos į Viešojo pirkimo metu galiojusios redakcijos Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles ĮT ASFALTAS 08, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16.

40. Kita vertus, taisyklėse numatytas reglamentavimas yra iš esmės analogiškas sutarčių nuostatoms – taisyklių 226 punkte buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei atsiskaitant už atliktus darbus reikia atsižvelgti į mažesnį arba didesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, tai sluoksnio įrengimo kaina perskaičiuojama pagal storių pokyčio santykį (atsiskaitymo vienetinė kaina).

41. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo metu galiojusio Statybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numatė, kad statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės, Lietuvos standartai ir techniniai įvertinimai taikomi savanoriškai, išskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teisės aktuose nurodoma, kad minėtas taisykles, standartus, įvertinimus taikyti privaloma. Statybos taisyklės, Lietuvos standartai, techniniai įvertinimai, į kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutartį sudariusioms šalims, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovių argumentu, kad taisyklių 226 punktas negalėjo būti taikomas atliekant išskaitymus.

42. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi taisyklių nuostatomis, atliko asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimą.

Dėl senaties taikymo reikalavimams dėl 26 737,30 Eur pagal sutartį 1 ir 15 283,54 Eur pagal sutartį 2

43. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti vienerių metų senatį atsakovės reikalavimams dėl 26 737,30 Eur pagal sutartį 1 ir 15 283,54 Eur pagal sutartį 2, nes dalis ieškinio reikalavimų yra siejama su kainos perskaičiavimu pagal sutarties sąlygas, o ne darbų trūkumu.

44. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo atsakovės atliktų išskaitų pagal sutartį 1 ir sutartį 2 pagrindą – neatsižvelgė į tai, kad išskaitos buvo atliktos remiantis atsakovės reikalavimu ieškovėms dėl neva su trūkumais atliktų darbų (mažesnio asfalto sluoksnio), todėl tokiems reikalavimams turėjo būti taikomas CK 6.667 straipsnis.

45. Pažymėtina, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rūšių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi CK šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

46. Teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu.

47. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme, todėl ar reikalavimas pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką.

48. Nors ieškovės teigia, kad 26 737,30 Eur pagal sutartį 1 ir 15 283,54 Eur pagal sutartį 2 išskaitos buvo atliktos dėl darbų trūkumų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti, nes rangos darbų kokybės klausimas šiuo atveju keliamas nebuvo. Pačios ieškovės savo procesiniuose dokumentuose yra nurodžiusios, kad nereiškia reikalavimų atsakovei CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais – ginčas tarp šalių kilo dėl įskaitymų teisėtumo ir skolos už pagal sutartis atliktus darbus priteisimo. Tuo tarpu, išskaitos buvo atliktos remiantis ne darbų trūkumais, kaip teigia ieškovės, o faktiškai atliktais mažesniais darbų kiekiais, pagal kuriuos mokėtinos sumos perskaičiavimo galimybė iš anksto buvo numatyta šalių pasirašytoje sutartyje ir atitiko išskaitų at1ikimo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatas.

49. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgdama į ginčo šalių materialinių teisių santykių ir atsakovės reikalavimo pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo, kad ieškinio reikalavimai siejami ne su darbų trūkumais, o su kainos perskaičiavimu pagal sutarties sąlygas, todėl tokiems reikalavimas taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad atsakovės atlikti įskaitymai 42 020,84 Eur sumoje yra galiojantys ir vykdytini.

Dėl senaties termino reikalavimui dėl 60 210,21 Eur delspinigių priteisimo

50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė ieškovėms delspinigius skaičiavo nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. spalio 4 d., todėl nuo šių datų yra skaičiuojamas 6 mėnesių senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo. Teismas taip pat nurodė, kad 34 677,35 Eur delspinigių dalis ieškovėms buvo įskaityta 2018 m. balandžio 24 d, todėl buvo praleistas 6 mėnesių, nuo reikalavimo į delspinigius atsiradimo dienos, terminas ir šis reikalavimas nebuvo galiojantis ar vykdytinas.

51. CPK įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali būti nustatyti ir įvairios trukmės sutrumpinti terminai (CK 1.125 straipsnis).

52. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

53. Ieškinio senaties instituto prigimtis, tikslai bei jo taikymo pasekmės lemia tai, kad, ginčo šaliai pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktą prašymą konkrečių aplinkybių kontekste.

54. Atsakovė, remdamasi civilėse bylose Nr. e2A-535- 513/2019 ir Nr. 2A-1537-460/2014 pateiktais išaiškinimais teigia, kad 2017 m. gruodžio 20 d. ieškovėms buvo pranešta ne apie dalies (25 532,86 Eur), o apie visų (60 210,21 Eur) delspinigių įskaitymą. Tai atsakovės nuomone reiškia, kad įskaitymas visai 60 210,21 Eur sumai buvo atliktas 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (6.9)2-5584 apeliantei pranešus ieškovėms apie įskaitymą, o ne 2018 m. balandžio 24 d. atlikus mokėjimas mokėjimą ir atskaičius 34 677,35 Eur sumą.

55. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Dėl juridinio asmens veiklos teisinio reglamentavimo įskaitymo, kaip ir kitų sandorių, sudarymas turi būti pagrįstas rašytiniais įrodymais, jų vertinimas turi būti paremtas nuoseklia visų įrodymų analize ir atitikti CPK normų bei teismų praktikos suformuotas bendrąsias įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-407/2010).

56. Pasisakydamas dėl senaties termino reikalavimui dėl delspinigių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė klaidingai interpretuoja teismų praktiką šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad teismų praktikoje vienareikšmiškai laikoma, kad įskaitymas yra atliktas nuo pranešimo apie įskaitymą, o ne nuo pinigų išmokėjimo ar nuskaitymo fakto, kuris gali būti įvykęs tiek pranešimo apie įskaitymą metu, tiek ir po jo. Viena vertus, konkrečioje situacijoje, atsakovė 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. (6.9)2-5584 informavo ieškoves apie paskaičiuotus delspinigius ir atliktą 25 532,86 Eur delspinigių išskaitymą iš 2017 m. gruodžio 13 d. pateiktos sąskaitos faktūros. Kita vertus, tame pačiame rašte atsakovė nurodė, kad 34 677,35 Eur lieka neįskaityta, nes bus išskaičiuota iš sulaikytų pinigų sumos jų grąžinimo metu. Iš tokios rašto formuluotės matyti, kad delspinigiai dar nėra realiai išskaičiuoti ir nėra aišku kada bus atliekamas įskaitymas, nes nėra tiksliai nurodoma kada bus grąžinama sulaikytų pinigų suma. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės argumentas, jog 34 677,35 Eur delspinigių įskaitymas buvo atliktas dar 2017 m. gruodžio 20 d. (nepraleidus 6 mėnesių senaties termino) yra atmestinas kaip nepagrįstas.

57. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, kad civilinėse bylose Nr. e2A-535-513/2019 ir Nr. 2A-1537-460/2014 pateikti išaiškinimai nėra aktualūs nagrinėjamam ginčui, nes jose nustatytos aplinkybės iš esmės nesutampa su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis – civilinėse bylose Nr. e2A-535-513/2019 ir Nr. 2A-1537-460/2014 išskaitymai buvo atlikti bankrutuojančioms bendrovėms ir pripažinta, kad įskaitymai atlikti išrašius sąskaitas faktūras, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje 2017 m. gruodžio 20 d. nebuvo išrašyta jokia sąskaita dėl 34 677,35 Eur delspinigių reikalavimo ir atsakovė neinformuota kada tiksliai bus atliktas tokios sumos išskaitymas. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti procesiniai sprendimai yra apygardos teismo, kurio išaiškinimai nesaisto Apeliacinio teismo.

Dėl vėlavimo atlikti darbus

58. Kaip jau minėta, atsakovė paskaičiavo ieškovėms 60 210,21 Eur delspinigių dėl pradelsto darbų atlikimo termino pagal sutartį 2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbai pagal sutartį 2 turėjo būti baigti 2017 m. rugpjūčio 15 d., tačiau faktiškai jie buvo baigti tik 2017 m. spalio 4 d., t. y. 50 dienų vėliau. Esant tokiai situacijai, atsakovė paskaičiavo ieškovėms delspinigius, tik ne už 50 dienų vėlavimą, o už 30.

59. Bylos duomenys patvirtina ir šalys neginčija to, kad rangos darbai pagal sutartį 2 buvo atlikti praleidus sutartyje įtvirtintą šių darbų atlikimo terminą, tačiau šalys skirtingai aiškina darbų vėlavimo priežastis: ieškovė tvirtina, kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl užsakovo bei trečiųjų asmenų veiksmų, tuo tarpu atsakovė teigia, kad darbų vėlavimą iš esmės sąlygojo tik ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

60. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, šalių argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovių skundo argumentais, nes jie yra nepagrįsti bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų.

61. Pažymėtina, kad CK 6.256 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

62. Nustatyta, kad šalys sutarties 2 32 punktu numatė atsakomybę už sutarties vykdymo pažeidimus – rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, ar neužbaigęs darbų per pratęsimo laikotarpį taip pat nesilaikęs pagal darbų grafiką darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo visos sutarties sumos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai išskaičiuojami iš rangovui pagal šią sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus. Delspinigių suma apskaičiuojama už apmokėjimui pateiktą laikotarpį. Apie atliktą įskaitymą užsakovas raštu informuoja rangovą.

63. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovėms laiku neatlikus darbų, atsakovė turėjo pagrindą išskaičiuoti delspinigius iš ieškovėms mokėtinų sumų, nuo sutartyje numatyto darbams atlikti termino pabaigos iki faktinės darbų pagal sutartį pabaigos.

64. Kaip minėta, ieškovės, kaip aplinkybę, sukliudžiusia joms laiku užbaigti sutartyje nurodytus darbus, nurodo susijusia su trečiųjų asmenų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento veiksmais.

65. Byloje taip pat nustatyta, kad sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo metu, o techninė specifikacija, sutarties projektas ir kiti Pirkimo dokumentai tiekėjams buvo pateikti iš anksto. tiek ieškovės, tiek atsakovė yra profesionalūs ūkio subjektai, kurie ne pirmus metus perka ir vykdo kelių projektavimo bei rangos darbus, o tai suponuoja išvadą, kad darbų vėlavimo galimybę galėjo numatyti visi statybos proceso dalyviai, įskaitant ir ieškoves.

66. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia, kad ieškovės, dalyvaudamos atsakovės vykdytame pirkime, žinojo arba neabejotinai turėjo žinoti, jog vykdomi darbai susiję trečiųjų asmenų tam tikrų veiksmų atlikimu, kas taip pat gali užtrukti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovės, būdamos profesionalios verslininkės, ne pirmą kartą dalyvaujančios atsakovės skelbiamuose pirkimuose, sutikusi su tokia sutarties sąlyga, ją tinkamai įsivertino bei prisiėmė visus įsipareigojimus ir iš to kilsiančias pasekmes.

67. Pažymėtina tai, kad pagal sutarties 9 punktą, dėl trečiųjų asmenų neveikimo darbų atlikimo termino pabaiga galėjo būti nukelta vieną kartą, bet ne ilgesniam nei 1 mėnesio terminui. Pirkimo metu ieškovės šios sąlygos neginčijo ir su ja sutiko. Iš šalių 1917 05 31 pasirašyto susitarimo prie sutarties 2 buvo ši sąlyga išnaudota ir šalys pratęsė sutarties terminą iki rugpjūčio 15 d.

68. Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos medžiagą, nenustatė atsakovės ar trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kurie būtų turėję įtakos ieškovės darbų pabaigai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nes nei saugaus eismo audito procedūros, nei kitos ieškovių nurodomos aplinkybės, kurios atsirado po 2017 m. gegužės 31 d. pasirašyto sutarties 2 darbų atlikimo pratęsimo iki 2017 m. rugpjūčio 15 d., neturėjo įtakos vėlavimui atlikti rangos darbus.

69. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes ir sutarties 2 nuostatas, konstatuoja, kad ieškovėms pažeidus sutarties įvykdymo terminą, papildomai 2017 m. gegužės 31 d. nustatytą terminą ir nebeįgijus teisės į terminų pratęsimą, atsakovė vadovaudamasi sutarties Nr. S-1057 nuostatomis pagrįstai ir teisėtai už termino pažeidimą taikė sutartines netesybas – delspinigius – iki faktinės darbų pagal sutartį 2 pabaigos.

Dėl sumos nuo kurios turėjo būti skaičiuojami delspinigiai

70. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad netesybos turėjo būti skaičiuotos nuo pačios atsakovės sutarties sumažintos kainos sumos (6 690 023,45 Eur - 15 283,54 Eur); antra, netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo sumos be PVM; trečia, kaip išdėstyta aukščiau, atsakovė, atlikdama įskaitymo dalį 34 667,35 Eur dydžio sumai, praleido ieškinio senaties terminą, kurį prašo taikyti ieškovės. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti atsakovės ieškovams apskaičiuotas netesybas nuo 60 210,21 Eur sumos iki 12 790,05 Eur ((5 273 044,53 Eur * 30 * 0,03 procento) – 34 667,35 Eur).

71. Nors atsakovė sutinka su teismo išvada, kad netesybos turėjo būti skaičiuojamos nuo sumos be PVM, tačiau nesutinka su teismo vertinimu, kad netesybos, turėjo būti skaičiuojamos nuo sumažintos sutarties kainos, kuri buvo sumažinta 2018 m. birželio 21 d. aktu Nr. PI-48. Atsakovė teigia, kad įvertinus bylos aplinkybių chronologinę seką, delspinigių apskaičiavimo metu objektyviai nebuvo įmanoma žinoti kokio dydžio piniginės išskaitos ieškovėms bus pritaikytos, po pusės metų perskaičiavus asfalto dangos įrengimo kainą.

72. Pažymėtina, kad sutarties 2 2 punkte nurodyta, kad priimta sutarties suma, nustatyta viešojo pirkimo metu yra 6 690 023,45 Eur su PVM. Kaip jau minėta šioje nutartyje, sutarties 2 2 punkte numatyta kaina gali būti keičiama atsižvelgiant į faktiškai atliktus darbus ir kitas aplinkybes. Remiantis sutarties 2 31 punktu, darbai laikomi visiškai baigtais, pasirašius statybos užbaigimo aktą ir deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tuo tarpu delspinigiai skaičiuojami nuo visos priimtos sutarties sumos ir yra išskaičiuojami iš rangovui pagal sutartį mokėtinų sumų (be PVM), kiekvieną kartą rangovui pateikus PVM sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus (sutarties 2 32 punktas).

73. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangos darbai buvo baigti 2017 m. spalio 4 d. Byloje yra pateiktas 2017 m. spalio 23 d. atsakovės aktas Nr. PI-43 dėl Asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimo pagal taisykles bei 2018 m. birželio 21 d. atsakovės aktas Nr. PI-4 dėl Asfalto dangos įrengimo kainos perskaičiavimo pagal taisykles. Tuo tarpu, delspinigių išskaitymus atsakovė atliko jau po darbų pabaigimo, t. y. 2018 m. balandžio 20 d. ir 2018 m. gruodžio 27 d. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad nebuvo įmanoma žinoti kokio dydžio piniginės išskaitos ieškovėms galės būti pritaikytos ir, atsižvelgiant į tai, sumažinti delspinigių sumos.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų

74. Kadangi atsakovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į rangovę dalyje dėl delspinigių priteisimo, nėra pagrindo sutikti su ieškovių apeliacinio skundo argumentu, kad įskaitymai yra nesąžiningi ir neteisėti.

75. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

76. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais dėl ginčo esmės, kurių apeliacinių skundų argumentai nepaneigia, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

77. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).

78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovei ir atsakovei bylinėjimosi išlaidos už apeliacinių skundų parengimą ir žyminių mokesčių sumokėjimą nėra priteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).

79. Tuo tarpu, atmetus atsakovės apeliacinį skundą yra pagrindas iš jos priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

80. Ieškovė AB „Kauno tiltai“ 2021 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą, kuriuo prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 2 420,00 Eur išlaidas patirtas dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo ieškovė prideda 2021 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą KP Nr.20210401 ir 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo pavedimą.

81. Pažymėtina, kad nei 2021 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje KP Nr.20210401, nei ieškovės 2021 m. balandžio 26 d. atliktame pavedime nėra detalizuota kokia tiksliai suma ir už kokias tiksliai paslaugas buvo paskaičiuota, tačiau tiek iš sąskaitos, tiek iš apeliacinio proceso medžiagos matyti, kad ieškovei realiai buvo suteikta pagalba rengiant apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

82. Viena vertus, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 1 524,20 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma galėjo sudaryti 1 981,46 Eur (1 524,20 x 1,3). Kita vertus, teisėju kolegija, įvertinusi atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, bylos sudėtingumą bei bendrą realiai bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų dydį (2 420,00 Eur už apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, kitų procesinių dokumentų parengimą ir analizę), sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti 1 981,46 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą – šį suma mažintina iki 925,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) naudai iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 925,00 Eur (devynis šimtus dvidešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme

Teisėjai Romualda JanovičienėAgnė TikniūtėVytautas Zelianka