- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-535-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj, Kristina Domarkienė, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panorama LT“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kristinos Domarkienės, Aušros Maškevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panorama LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10088-1032/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dream City“, atstovaujamos bankroto administratoriaus T. U., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panorama LT“ dėl vienašalio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės BUAB „Dream City“ atstovas bankroto administratorius T. U. ieškiniu prašė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu atsakovės UAB „Panorama LT“ 2017-09-04 atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 11 737 Eur sumai pripažinti negaliojančiu nuo įskaitymo momento, taikyti restituciją bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 11 737 Eur, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinys patenkintas.
3. Teismas nustatė, jog 2017-08-14 UAB „Dream City“ atsakovei UAB „Panorama LT“ už 9 700 Eur ir PVM pardavė įrangą, esančią vaikų žaidimo kambaryje (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu 2017-08-14 UAB „Dream City“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą. UAB „Panorama LT“ 2017-08-16 pateikė ieškovei tarpusavio skolų suderinimo aktą, prašydama patvirtinti, kad UAB „Dream City“ sutinka su 212,10 Eur skola, bei tos pačios dienos tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo nurodė, kad užskaitys 11 737 Eur UAB „Dream City“ skolą (nesumokėtą nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal 2013-04-17 komercinių patalpų nuomos sutartį, nutrauktą 2017-08-14). Atsakovė 2017-09-04 raštu informavo ieškovę apie atliktą 2017-08-16 vienašalį įskaitymą dėl UAB „Dream City“ 11 949,10 Eur skolos. 2018-06-05 bankroto administratorius pateikė atsakovei pretenziją prašydamas grąžinti 11 737 Eur, tačiau atsakovė 2018-06-11 atsisakė pretenziją tenkinti.
4. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, jog yra pagrindas tenkinti ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes nustatytos visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos ir pripažino negaliojančiu nuo įskaitymo momento UAB „Panorama LT“ atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 11 737 Eur sumai bei CK 6.145 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka taikė restituciją bei ieškovės naudai priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
5. Teismas konstatavo, jog įskaitymo data yra 2017-09-04, nes būtent šios datos pranešimu atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai informavo UAB „Dream City“, jog padarė vienašalį įskaitymą. Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis CK 6.130 ir 6.131 straipsniais ir teismų praktika pranešimas apie įskaitymą laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą, todėl laikė, kad 2017-08-16 skolų suderinimo aktas negali būti pripažįstamas tinkamu pranešimu apie prievolės įskaitymą, kadangi jame yra numatyta sąlyga dėl papildomo informavimo per 2 darbo dienas. Teismas konstatavo, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1028-538/2018 UAB „Dream City“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2018-04-06, o ieškinys teisme pareikštas 2018-07-23. Teismas pažymėjo, jog atsakovė neginčija bankroto administratoriaus teisės reikšti ieškinį.
6. Teismas nustatė, jog UAB „Dream City“ Didžiosios knygos duomenimis 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais įmonės mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai viršijo turimą turtą, ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Dream City“ jau buvo nemoki, ieškovė nebuvo sumokėjusi laikotarpiu nuo 2017-04-28 iki 2017-07-18 išrašytų sąskaitų-faktūrų pagal 2013-04-17 patalpų nuomos sutartį, todėl darė išvadą, jog atsakovei sunki ieškovės finansinė padėtis turėjo būti žinoma. Teismas vertino, jog akivaizdu, kad buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui – atsakovei, taip sumažinant UAB „Dream City“ galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais ir pažeidžiant kitų kreditorių teises. Teismas nurodė, jog tokie šalių veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais, o atsakovės atliktas įskaitymas patvirtina egzistavus neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus (ieškovės) reikalavimo teisę skolininkui (atsakovei).
7. Teismas nustatė, jog pagal UAB „Dream City“ ir UAB „Panorama LT“ 2017-08-14 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties 1 punktą buvo numatyta, kad pirkėjas (atsakovė UAB „Panorama LT“) įsipareigoja sumokėti už perkamą vaikų žaidimų kambario įrangą 9 700 Eur ir PVM per tris darbo dienas nuo sutarties pasirašymo, t. y. šalys nebuvo susitarusios dėl skolos mokėjimo įskaitymo būdu. Priešingai, teismas nurodė, jog atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti UAB „Dream City“ sutartyje nurodytą pinigų sumą, tačiau savo prievolės nustatytu terminu neįvykdė. Teismas konstatavo, jog nebuvo jokios sutarties sąlygos, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovę ir atsakovę sudaryti ginčijamą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kurį sudarius UAB „Dream City“ negavo jokių pajamų bei perleido savo turtą, t. y. ginčijamas sandoris nebuvo privalomas.
8. Vertindamas atsakovės sąžiningumą teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovės veiksmai atitiko teismų praktikoje suformuotus kontrahento sąžiningumo standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti UAB „Dream City“ mokumo būsena (įsipareigojimais kreditoriams) sudarant ginčijamą sandorį, – ir tokio kvalifikuoto versle veikiančio subjekto neapdairumo pakanka, kad atsakovės neveikimas būtų pripažįstamas kaip jos nesąžiningumas. Teismas pažymėjo, jog teisiniam įskaitymo sandorio vertinimui kaip pažeidžiančiam kreditoriaus teises ir pripažintinam negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nėra svarbu, kad vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Teismas nurodė, jog įskaitymas kaip sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises ir pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, yra draudžiamas vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktu, o tai suponuoja, kad atsakovė, veikdama apdairiai ir rūpestingai ir sąžiningai, turėjo pareikšti prieštaravimus atlikti įskaitymą būtent dėl kreditorių teisių pažeidimo ir įskaitymo draudimo šiuo pagrindu. Teismas darė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „Dream City“ nuo 2017 m. balandžio iki 2017 m. liepos mėnesio tinkamai nevykdė savo pareigos mokėti nuomos ir kitus mokesčius atsakovei UAB „Panorama LT“, atsakovė turėjo numanyti, jog ieškovė turi finansinių sunkumų bei galėjo pasidomėti ieškovės finansine padėtimi, juo labiau, kad duomenys apie įmonių mokumą skelbiami ir viešai. Teismas pažymėjo, jog pats atsakovės atstovas pripažino, kad atsakovė UAB „Panorama LT“ sudarydama įrangos pirkimo – pardavimo sutartį siekė ne įsigyti įrangą, o atlikti vienašalį įskaitymą žinodama, jog ieškovė turi finansinių sunkumų.
9. Teismas vertino, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, jog ieškovės ginčijamas vienašalis įskaitymas pažeidė kitų kreditorių, negavusių iš ieškovės prievolių įvykdymo, teises, kadangi juo buvo suteikta išskirtinė privilegija vienam iš kreditorių, t. y. atsakovei, be to, kiti ieškovės kreditoriai (VSDFV ir VMI) turėjo pirmenybės teisę, todėl ieškovė turėjo prievolę laikytis CK 6.930¹ straipsnio nustatytos mokėjimo eilės tvarkos, tačiau šios įstatyme nustatytos pareigos nevykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė (apeliantė) UAB „Panorama LT“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Argumentuoja, jog teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos.
Šalies argumentai
12. Apeliantė nurodo, jog 2013-04-17 su UAB „Dream City“ sudarė komercinių patalpų nuomos sutartį, kuri nutraukta 2017-08-14, ir pagal kurią ieškovė liko skolinga 11 949,10 Eur. Teigia, jog remdamasi CK 6.131 straipsniu bei 2017-08-16 sudarytais tarpusavio atsiskaitymų suderinimo bei tarpusavio skolų užskaitymo aktais, 2017-08-16 atliko vienarūšių reikalavimų, kylančių iš nuomos sutarties ir įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, įskaitymą. Atsakovės teigimu, jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie ieškovės nemokumą, nesąžiningumas nebuvo įrodytas, todėl nenustačius nors vienos actio Pauliana sąlygos, nėra pagrindo pripažinti įskaitymą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu.
13. Argumentuoja, jog sandorio, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, sudarymas pateisinamas konstatavus sandorio ekonominį naudingumą įmonei, pagrįstą skolininko siekį išvengti bankroto ar sumažinti įmonės nemokumą. Teigia, jog nagrinėjamu atveju būtent taip ir buvo, nes įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekiama ne tik sumažinti ieškovės įsiskolinimą atsakovei padengiant skolą turtu, tačiau, akivaizdu, kad buvo sudarytos sąlygos mažėti (ar bent jau nedidėti) ieškovės finansiniams įsipareigojimams, t. y. padengus ieškovės įsiskolinimą pagal nuomos sutartį nebebuvo skaičiuojami delspinigiai (skola nedidėjo), perdavus įrangą ieškovei nebereikėjo įrangos demontuoti, sandėliuoti ir saugoti, kol įranga bus perleista kitam pirkėjui. Mano, kad nesudarius įrangos pirkimo-pardavimo sutarties ir jos neįvykdžius, ieškovės finansinė padėtis būtų tik blogėjusi. Pažymi, jog įprastai skolininko turto pirkimo- pardavimo sandoris, pagal kurį mokėtina kaina įskaityta į priešpriešinį reikalavimą, arba jam savo esme analogiškas turto perleidimo už skolą sandoris nėra draudžiamas, jeigu turtas yra perleistas už rinkos kainą. Tokiu atveju svarbu, kad toks turto perleidimas ir/ar reikalavimu įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti tą patį turtą įsigyti ir įkaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Teigia, jog kitų kreditorių, suinteresuotų ieškovės įrangą įsigyti ir įskaityti savo reikalavimus, nebuvo, be to, sutarties 4 punktu ieškovė patvirtino, kad į turtą nėra jokių trečiųjų asmenų pretenzijų. Mano, jog šiuo atveju pirkimo-pardavimo sutartis ir įskaitymas turėtų būti vertinami neatsiejamai. Teigia, jog ieškovei nesutikus atlikti įskaitymo nebūtų sudariusi pirkimo-pardavimo sutarties.
Atsiliepimas
14. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad įrangos pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tik tam, kad būtų atliktas įskaitymas. Nurodo, jog įrangą vis dar naudoja savo veikloje. Pažymi, jog ieškovė geriausiai žino savo finansinę situaciją, todėl ji pati iš karto turėjo nesutikti su atliktu įskaitymu ir jį ginčyti. Teigia, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, veikė sąžiningai, o ilgalaikis bendradarbiavimas su ieškove (nuo 2013 metų) ir abipusis pasitikėjimas bei ieškovės pareiškimas apie trečiųjų asmenų pretenzijų į turtą nebuvimas buvo akivaizdi sąlyga, kad nėra aplinkybių, trukdančių sudaryti įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir įskaitymą.
15. Pažymi, jog atsakovės nesąžiningumas turi būti įrodytas ne galimomis prielaidomis, o konkrečiais faktais. Tuo tarpu, teismo sprendimas grįstas tik prielaidomis apie nesąžiningumą. Nurodo, jog ieškovės skola VSDF biudžetui svyravo nuo 2014 metų, todėl net ir vertinant viešus duomenis nebūtų buvę aišku, ar ieškovė negali atsiskaityti su VSDFV, ar įskaitymas kokiu nors būdu pažeis VSDFV ar kitų galimų kreditorių teises. Apie tai ieškovė niekada nenurodė net ir po atlikto įskaitymo. Pažymi, kad ieškovė neįrodė ir nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad ginčijamu įskaitymu buvo nulemtas ieškovės negalėjimas atsiskaityti su VSDFV ar VMI.
16. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė buvo nemoki ir įskaitymas pažeidė kitų jos kreditorių teises. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įskaitymo atlikimo momentu skola VSDFV sudarė 7 499,46 Eur, o VMI - 792,28 Eur. Mano, kad nepagrįstai taikytas CK 6.930¹ straipsnis, nes teismas nevertino, ieškovė įskaitymo metu turėjo galimybes atsiskaityti su šiais kreditoriais.
17. Mano, kad galima restitucija natūra, nes turtas egzistuoja, nėra sugadintas, sutinka jį perduoti ieškovei. Taikius restituciją pinigais ieškovė grąžinta į geresnę padėtį nei buvo iki sandorių sudarymo dienos.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Dream City“, atstovaujama bankroto administratoriaus T. U., prašo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
19. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad ginčo dalykas – pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas. Pažymi, jog šios sutarties neginčija ir negaliojančia pripažinti neprašo. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad pagal CK 6.193 straipsnį pirkimo-pardavimo sutartis ir įskaitymas turi būti vertinami kaip vienas sandoris. Priešingai, nurodo, jog pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo už perkamą įrangą sumokėti 11 737,00 Eur (9 700,00 Eur + PVM) per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos. Be to, pagal Sutartį išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje serija DC Nr. 0000268 yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas sąskaitos sumokėjimo terminas ir būdas – „apmokėti sąskaitą pavedimu“, taigi, parduodama atsakovei įrangą siekė gauti realias pinigines lėšas ir nepasirašė atsakovės pateikto tarpusavio įsiskolinimų suderinimo akto. Argumentuoja, jog visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad šalys susitarė dėl skolos dengimo turtu ir teisiškai nereikšmingi argumentai, jog nebuvo kitų kreditorių, siekiančių įsigyti įmonės turtą ir atlikti įskaitymus, taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai dėl tariamo sandorio naudingumo įmonei išvengiant papildomų parduotos įrangos saugojimo ir transportavimo kaštų ir dėl restitucijos taikymo natūra grąžinant įsigytą įrangą.
20. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad atlikdama įskaitymą atsakovė veikė sąžiningai, kad tai atitiko bendrąją verslo logiką ir įprastą praktiką ir kad įskaitymu nebuvo pažeisti kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai, ir vertina šiuos argumentus kaip gynybos poziciją. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo actio Pauliana taikymo sąlygas. Pažymi, jog pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkto nuostata, kuria argumentuoja atsakovė, kad pardavėja patvirtina, jog nėra jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į turtą, reiškia, jog parduodama įranga priklausė ieškovei nuosavybės teise ir ieškovės daiktinės teisės į parduodamą turtą nebuvo apribotos. Teigia, jog ši Sutarties sąlyga negali būti aiškinama plečiamai ir interpretuojama kaip patvirtinimas, jog Bendrovės finansinė padėtis Sutarties sudarymo metu buvo gera, kaip nepagrįstai teigia atsakovė.
21. Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad atliktas įskaitymas atitiko įprastą verslo logiką ir praktiką. Pažymi, jog atsakovė elgėsi priešingai šalių susitarimui, pažeidė sutartį, nes nesumokėjo sutartos kainos ir tokiu būdu pažeidė kitų Bendrovės kreditorių interesus ir atsidūrė nepalyginamai geresnėje padėtyje nei kiti kreditoriai. Jokios susiformavusios ilgalaikės praktikos tarp ieškovės ir atsakovės dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų atlikimo tarpusavio veikloje nebuvo.
22. Nurodo, jog actio Pauliana pagrindu panaikinus ginčijamą įskaitymo sandorį ir pripažintina, jog UAB „Panorama LT“ neteisėtai gavo 11 737,00 Eur dydžio piniginę naudą (nesumokėjo Bendrovei už įsigytą įrangą), todėl būtent ši suma ir priteistina iš atsakovės, kuri įgyja teisę pateikti savo finansinį reikalavimą BUAB „Dream City“ bankroto byloje. Mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo taikyti atsakovės siūlomą restitucijos būdą – grąžinti įrangą, nes kaip minėta, nėra sprendžiamas pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo klausimas, be to, įranga atsakovė naudojosi ilgiau kaip metus, todėl jos grąžinimas ieškovei neatitiktų kreditorių interesų.
23. Pažymi, jog sandoris, sudarytas pažeidžiant skolininko kreditorių teises ir teisėtus interesus, gali būti pripažintas negaliojančiu tiek pagal CK 6.930¹ ir 1.80 straipsnius, tiek vadovaujantis CK 6.66 straipsnio nuostatomis. Šioje civilinėje byloje ieškovės reikalavimas buvo atsakovės atliktą vienašalį įskaitymo sandorį negaliojančiu pripažinti CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, būtent tai teismas ir padarė. Ieškinyje CK 6.930¹ straipsnį paminėjo tik kaip nuorodą į kreditorių eiliškumą, bet ne teisinį pagrindą, kuriuo įskaitymo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu, todėl mano, kad teisiškai nereikšmingi atsakovės argumentai dėl CK 6.930¹ straipsnio taikymo.
24. Argumentuoja, jog atsakovės nurodoma teismų praktika faktinėmis aplinkybėmis ir ginčo esme skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, todėl ja neturėtų būti vadovaujamasi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
26. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
27. Nustatyta, kad 2017-08-14 UAB „Dream City“ atsakovei UAB „Panorama LT“ už 9 700 Eur ir PVM pardavė įrangą, esančią vaikų žaidimo kambaryje (duomenys neskelbtini), sutarties pagrindu 2017-08-14 UAB „Dream City“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą. UAB „Panorama LT“ 2017-08-16 pateikė ieškovei tarpusavio skolų suderinimo aktą, prašydama patvirtinti, kad UAB „Dream City“ sutinka su 212,10 Eur skola, bei tos pačios dienos tarpusavio skolų užskaitymo aktą, kuriuo nurodė, kad užskaitys 11 737 Eur UAB „Dream City“ skolą (nesumokėtą nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal 2013-04-17 komercinių patalpų nuomos sutartį, nutrauktą 2017-08-14). Atsakovė 2017-09-04 raštu informavo ieškovę apie atliktą 2017-08-16 vienašalį įskaitymą dėl UAB „Dream City“ 11 949,10 Eur skolos. 2018-06-05 bankroto administratorius pateikė atsakovei pretenziją prašydamas grąžinti 11 737 Eur, tačiau atsakovė 2018-06-11 atsisakė pretenziją tenkinti. Ieškovė 2018-07-23 pareiškė ieškinį.
28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija įskaitymo sandorį. Teismų praktikoje pažymėta, kad, nors įskaitymo sandoriu nesumažinamas skolininko mokumas, toks sandoris gali pažeisti skolininko kreditorių teises, jei įskaitymų atlikimo metu skolininkas buvo nemokus ir neturėjo galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais – kreditorių teisių pažeidimas tokiu atveju pasireiškia nepagrįstos pirmenybės vienam iš kreditorių suteikimu, atimant ar apribojant kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-684/2015). Taigi, įskaitymo sandoris, esant kitoms actio Pauliana tenkinimo sąlygoms, kreditorių ar juos atstovaujančio bankroto administratoriaus reikalavimu teismo gali būti panaikintas, tokiu būdu pašalinant šio sandorio sukurtą skolininko kreditorių nelygybę.
29. Nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė grindžia iš esmės tuo, kad, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji, atlikdama ginčo įskaitymą, elgėsi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka.
30. Actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir galimybė gauti visišką savo reikalavimų tenkinimą. Šiuo institutu siekiama atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų tenkinti savo reikalavimą. Actio Pauliana ieškinio taikymui būtina nustatyti egzistuojant visas sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pažymėtina, jog sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant anksčiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
31. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, ginčijamas vienašalis atsakovės sandoris – įskaitymas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčijama bankroto administratoriaus teisė reikšti ieškinį. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamo įskaitymo data laikytina 2017-09-04. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytam CK 6.130 straipsnyje numatytų sąlygų ir CK 6.131 straipsnyje nurodytos įskaitymo tvarkos vertinimui nagrinėjamos bylos aplinkybių požiūriu. Nors apeliantės teigimu, nėra teisiškai reikšminga atlikto įskaitymo, kaip vienašalio sandorio, data, tačiau kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pranešimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, o būtent toks pranešimas buvo 2017-09-04, o ne sąlyginis 2017-08-16, kuriame nurodyta, kad negavus patvirtinimo per 2 darbo dienas skolos likutis bus laikomas galiojančiu (e. bylos t. 1, b. l. 88-90). Ieškinys teisme pareikštas 2018-07-23, todėl vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.
Dėl ieškovės nemokumo ir kreditorių teisių pažeidimo
32. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; kt.).
33. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ieškovės mokumą, analizavo ir įvertino byloje pateiktą 2017-07-01 – 2017-07-31 laikotarpio Didžiąją knygą ir jos duomenis (e. bylos t. 1, b. l. 15-17), pagal kuriuos ieškovė turėjo 78 054,26 Eur vertės turto (46 451,06 Eur ilgalaikis turtas + 31 603,20 Eur trumpalaikis turtas), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 73 000,82 Eur. VSDFV biudžetui 2017 m. balandžio mėn. – 2017 m. rugpjūčio mėn. bei 2018 m. balandžio mėn. buvo skolinga iš viso 8 155,67 Eur, 2017 m. liepos mėn. taip pat buvo skolinga 3 519,84 Eur ir 357,04 Eur delspinigių VMI (e. bylos t. 1, b. l. 18-21). VSDFV Klaipėdos skyriaus pareiškimo pagrindu Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-26 nutartimi UAB „Dream City“ iškelta bankroto byla, įsiskolinimas VSDF biudžetui 2018-02-15 sudarė 7 038,54 Eur. Teismas nustatė, kad įmonės 2016 metų balanso duomenimis ji turėjo 135 090 Eur vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 19 559 Eur, tačiau po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 57 207 Eur. Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. visų įsipareigojimų terminai buvo pasibaigę ir sudarė 76 766 Eur, tokiu būdu pradelstos skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (e. bylos t. 1, b. l. 9-10). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kiek tiksliai 2017-07-31 įmonė turėjo pradelstų įsiskolinimų, tačiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog labiau tikėtina, kad tuo metu ieškovė jau buvo nemoki. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybės, kad ieškovė atsakovei nebuvo sumokėjusi laikotarpiu nuo 2017-04-28 iki 2017-07-18 išrašytų sąskaitų-faktūrų pagal 2013-04-17 patalpų nuomos sutartį bei tai, kad už įsiskolinimą VSDF biudžetui ir VMI buvo skaičiuojami delspinigiai.
34. Kadangi ginčo įskaitymą atsakovė atliko ieškovei esant faktiškai nemokiai ir turint pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo sandoriu buvo pažeisti kitų ieškovės kreditorių, visų pirma, VSDFV ir VMI, interesai, kadangi buvo apribotos jų galimybės nukreipti savo reikalavimus į ieškovės turtą lygiomis su atsakove sąlygomis.
Dėl atsakovės nesąžiningumo
35. CK 6.66 straipsnio taikymo požiūriu ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018). Žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. Turėjimas žinoti suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas asmens, sudariusio sandorį su skolininku, nesąžiningumas actio Pauliana taikymo požiūriu, neturi būti nustatyta, jog šis asmuo savo veiksmais sąmoningai siekė patenkinti savo reikalavimus kitų skolininko kreditorių sąskaita. Sandorį su skolininku sudaręs asmuo gali būti pripažįstamas nesąžiningu taip pat ir tuo atveju, kai jis nebuvo pakankamai apdairus ir nesidomėjo savo kontrahento finansine padėtimi, nesiekė gauti duomenų, reikalingų, kad šalių sudarytas sandoris nepažeistų įstatymų.
36. Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad labiau tikėtina, jog atsakovė, atlikdama ginčijamą įskaitymą, žinojo ar bent turėjo žinoti, kad ieškovės finansinė padėtis yra sunki ir kad ji neturi galimybių atsiskaityti su visais savo kreditoriais, t. y., atlikdama ginčijamą įskaitymą veikė nesąžiningai. Kaip minėta, ieškovė atsakovei nebuvo sumokėjusi laikotarpiu nuo 2017-04-28 iki 2017-07-18 išrašytų sąskaitų-faktūrų pagal 2013-04-17 patalpų nuomos sutartį. Nuomos sutartis nutraukta 2017-08-14, tą pačią dieną sudaryta vaikų žaidimo kambario įrangos pardavimo sutartis, kurios kaina su PVM atitiko ieškovės įsiskolinimą atsakovei už nuomą ir komunalines paslaugas. Nors atsakovė neigia sudariusi įrangos pirkimo-pardavimo sutartį tik tam, kad būtų atliktas įskaitymas, jos pozicija nėra nuosekli. Atsakovė pati nurodo, jog nebūtų sudariusi šios sutarties, jeigu nebūtų galimas įskaitymas.
37. Argumentuodama pirkimo-pardavimo sutarties 4 punktu, kuriuo pardavėja patvirtino, jog parduodamas turtas jai priklauso nuosavybės teise ir jokių trečiųjų asmenų pretenzijų į turtą nėra, atsakovė jį nepagrįstai išplečia aiškindama, kad šio punkto nuostata reiškia ne tik kliūčių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį nebuvimą, bet ir kliūčių atlikti vienašalį įskaitymą nebuvimą. Kaip teisingai nurodo ieškovė, ši sutarties nuostata būtent reiškia tik tai, jog parduodamas turtas priklauso pardavėjai ir ji turi teisę jį parduoti, bet negali būti interpretuojama kaip patvirtinimas, jog ieškovės finansinė padėtis sutarties sudarymo metu buvo gera ir ji neturi kitų kreditorių, kaip nepagrįstai teigia atsakovė. Pažymėtina, jog iš to paties sutarties 4 punkto matyti, jog pirkėjos naudai buvo taikytas pardavėjos turto areštas, todėl vien ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė žinojo arba turėjo žinoti apie sunkią ieškovės turtinę padėtį.
38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina, kad atsakovė turėjo galimybę minimaliomis pastangomis sužinoti, jog ieškovė turi pradelstų skolų, todėl, sudarydama ginčo sandorį – įskaitymą, buvo nesąžininga, nes siekė patenkinti savo finansinius reikalavimus nesilaikydama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Be to, pats atsiskaitymo būdas – įskaitymas – patvirtina, jog ieškovė nebeturėjo galimybės atsiskaityti su atsakove įprastu būdu grynaisiais ar negrynaisiais pinigais. Byloje duomenų, kad tarp šalių būtų nusistovėjusi tokia atsiskaitymo praktika nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad apdairaus ir rūpestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio šalies patikimumu: apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Konstatuotina, jog atsakovės nesąžiningumas atliekant įskaitymą yra įrodytas. Tuo tarpu, teiginių, kad ieškovė įskaitymo metu turėjo galimybes atsiskaityti su VMI ir VSDFV, atsakovė nepagrindė rašytiniais įrodymais.
39. Pažymėtina, kad skolininkas, kuris susiduria su finansiniais sunkumais ir nėra pajėgus patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų, negali savo nuožiūra pasirinkti, kurių iš kreditorių reikalavimai bus patenkinti pirmiausiai, o kurių – vėliau, iš likusio turto. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šios nuostatos taikymo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018), aptariamame straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi.
40. Minėta, kad įskaitymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki ir neturėjo galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl ji privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų. Atsakovės reikalavimai, kurie buvo patenkinti atlikus įskaitymą, buvo kildinami iš šalių sudarytos nuomos sutarties, o tokie reikalavimai yra laikomi reikalavimais, kurie tenkinami penktąja eile. Nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčijamo įskaitymo metu ieškovė turėjo kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami ankstesne eile – VSDFV ir VMI, kurių reikalavimai turėjo būti tenkinami trečiąja eile. Jeigu atsakovė nebūtų atlikusi įskaitymo, o ginčijama atsakovės įskaitytos suma (11 737 Eur) būtų grąžinta ieškovei, ši suma būtų panaudota ieškovės kreditorių reikalavimams patenkinti CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta eilės tvarka. Tokiu atveju visų pirma, šios lėšos būtų panaudotos tenkinant kitų ieškovės kreditorių, su kuriais turi būti atsiskaitoma pirmiau, nei su atsakove, reikalavimus. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčijamu įskaitymu buvo pažeistos ieškovės kreditorių teisės. Nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, kad įskaitymas prieštarauja imperatyviai CK 6.930¹ straipsnio nuostatai, o tai sudaro savarankišką pagrindą pripažinti šį sandorį negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis).
41. Nustatyta, kad ginčijamo įskaitymo metu ieškovė faktiškai buvo nemoki ir nebuvo pajėgi atsiskaityti su visais savo kreditoriais; įskaitymu patenkinti išimtinai tik atsakovės reikalavimai, kuri nebuvo sąžininga, nebuvo laikomasi imperatyvaus CK 6.930¹ straipsnyje išdėstyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo; įskaitymas nebuvo ekonomiškai naudingas ieškovei, nepagerino jos finansinės būklės ir nepadėjo išvengti bankroto; neabejotinai pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus ir iš esmės užkirto jiems kelią panaudoti atsakovės įskaitytą 11 737 Eur sumą savo reikalavimams patenkinti. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų ginčas nekilo, todėl plačiau nekartodama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.
42. Atsakovei argumentuojant, jog taikant restituciją ji galėtų grąžinti turtą natūra, dar kartą pažymėtina, jog ginčas kilo ne dėl pirkimo-pardavimo sutarties, bet dėl įskaitymo teisėtumo. Taip pat sutiktina su ieškovės argumentu, jog įsigytą įrangą atsakovė naudojo ilgiau kaip metus, todėl ji yra nusidėvėjusi ir jos grąžinimas natūra neatitiktų ieškovės kreditorių interesų. Pripažinus negaliojančiu 2017-09-04 atsakovės atliktą vienašalį įskaitymą, konstatuotina, jog UAB „Panorama LT“ neteisėtai gavo 11 737 Eur, kurių nesumokėjo ieškovei už įsigytą įrangą, todėl ši suma iš atsakovės priteistina ieškovei (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria kitiems ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, taip pat ir išdėstytam teisiniam reglamentavimui, ir jų nekartoja bei plačiau neanalizuoja. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują ar pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
44. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Apeliacinis skundas atmestas, todėl apeliantei nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
46. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato padėjėjo teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 1 000 Eur išlaidų (e. bylos t. 2, b. l. 16-17). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte įtvirtinto dydžio ir priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti BUAB Dream City“, atstovaujamai bankroto administratoriaus T. U., 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) iš UAB „Panorama LT“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.