- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-21
- Bylos Nr.
- e2-2645-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18877-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Artūras Šafronas (pirm.)
- Ieškovas
- UAB „TELE2“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, Vastybinė įmonė Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TELE2“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „TELE2“ (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo R. K. 338,46 Eur skolą už suteiktas telekomunikacijų paslaugas, 12,18 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį, 20,57 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 0,29 Eur bankinį komisinį mokestį.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. ieškovė ir atsakovas (klientas) sudarė „Tele2 telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo“ sutartį Nr.: 2.38-60704827-10610. Už suteiktas paslaugas klientui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas per nustatytą terminą neatliko mokėjimų pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl 2018 m. gegužės 11 d. ieškovė raštiškai kreipėsi į atsakovą su pranešimu „Dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, jog nesumokėjus įsiskolinimo iki 2018 m. birželio 12 d., sutartis bus nutraukta. Atsakovas pažeidė prievolę – laiku neapmokėjo sąskaitų už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. 2018 m. birželio 30 d. buvo išsiųsta 338,46 Eur PVM sąskaita faktūra. Bendra atsakovo skola ieškovei už suteiktas paslaugas, įskaičius priskaičiuotus delspinigius, yra 350,64 Eur, iš kurių: 338,46 Eur dydžio įsiskolinimas už suteiktas paslaugas; 12,18 Eur delspinigiai.
Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, patikrinus kompiuterinėje duomenų bazėje nustatyta, kad atsakovas R. K. mirė (duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki pasibaigs 3 mėnesių terminas pareikšti prašymus dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po atsakovo R. K. mirties.
Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Pakeisti atsakovą R. K. jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo neprieštarauja R. K. 338,46 Eur skolos ir 12,18 Eur delspinigių priteisimui paveldėto turto ribose, atskaičius mokesčių inspekcijos patirtas būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas, jeigu ieškovė pateiks tai patvirtinančius įrodymus ir teismas juos pripažins teisėtais ir pagrįstais; prašo netenkinti prašymo priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad peržiūrėjus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrą ir VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro duomenis, nustatyta, kad palikėjas R. K. registruojamo turto neturi. Pirmiausia iš paveldėto turto atskaitomos mokesčių inspekcijos patirtos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Taigi paskirstant lėšas, gautas pardavus palikėjo turtą, pirmiausiai iš priimto palikimo turi būti atlyginamos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos.
Trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė į bylą prašymą ir pateikė išrašą apie palikėjo turėtas akcijas.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko pilna apimtimi, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2017 m. spalio 26 d. ieškovė ir atsakovas (klientas) sudarė „Tele2 telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo“ sutartį Nr.: 2.38-60704827-10610. Už suteiktas paslaugas klientui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas per nustatytą terminą neatliko mokėjimų pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl 2018 m. gegužės 11 d. ieškovė raštiškai kreipėsi į atsakovą su pranešimu „Dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, jog nesumokėjus įsiskolinimo iki 2018 m. birželio 12 d., sutartis bus nutraukta. Atsakovas pažeidė prievolę – laiku neapmokėjo sąskaitų už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. 2018 m. birželio 30 d. buvo išsiųsta 338,46 Eur PVM sąskaita faktūra. Atsakovas neatsiskaitė už ieškovės suteiktas telekomunikacijos paslaugas. Pagal PVM sąskaitas faktūras, įsiskolinimas už ieškovės suteiktas telekomunikacijos paslaugas sudaro 338,46 Eur. Sutarties bendrųjų sąlygų 2.3. p. numatyta, kad jeigu klientas nustatytu laiku neapmoka sąskaitos pagal šią sutartį, klientas privalo mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė paskaičiavo ir prašo priteisti 12,18 Eur delspinigius už paskutiniąsias 180 dienų iki ieškinio pateikimo dienos.
Nustatyta, kad tarp ieškovės ir mirusiojo R. K. susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę. Sutartyje yra numatytas įsipareigojimas mokėti delspinigius nuo pradelstos mokėti sumos už kiekvieną pradelsto mokėjimo dieną.
Atsakovas R. K. buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Atsakovė nurodė, kad neprieštarauja 338,46 Eur skolos ir 12,18 Eur delspinigių priteisimui paveldėto turto ribose.
Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Nustatyta, kad R. K., žinodamas apie savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, šios pareigos nevykdė, todėl atsakovą R. K. pakeitus jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai laikomi pagrįstais, todėl tenkinami ir iš atsakovės ieškovei priteistina 338,46 Eur skola, 12,18 Eur delspinigiai, neviršijant valstybei perėjusios R. K. turto tikrosios vertės (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 2 dalis, 6.70 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnis).
Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo priskaičiuotos sumos palikėjui. Ieškovės reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės yra pagrįstas, todėl jo tenkinimas negali priklausyti nuo to, kad atsakovė nurodė, jog palikėjas registruojamo turto neturi. Be to, trečiasis asmuo nurodė, kad palikėjas turėjo akcijų. Valstybės atsakomybė už palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai nevaržo ieškovės teisės pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo ir tokiu būdu ginti savo privatų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Nustatyta, kad skola yra pagrįsta ir nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo ieškinio dėl skolos netenkinti. Klausimas, ar palikėjas neturi turto, kurio verte turėtų atsakyti atsakovė, yra vykdymo proceso reikalas. Jeigu tai ir pasitvirtintų, priteistos skolos išieškojimas nebūtų įmanomas, tačiau tai nesuponuoja, kad skola neturi būti priteista.
CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-929-794/2019).
Tai, kad atsakovė yra valstybė nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės, kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 93 straipsnio 1 dalis). Priešingai vertinant būtų pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti principai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-651-614/2019). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis, 20,57 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 0,29 Eur bankinis komisinis mokestis, iš viso 35,86 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, kodas 188659752, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TELE2“, į. k. 111471645, 338,46 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 46 ct) skolą, 12,18 Eur (dvylikos eurų 18 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,86 Eur (trisdešimt penkių eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, neviršijant valstybei perėjusios R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) turto tikrosios vertės.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.