- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-1661-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18877-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas patikslintas.
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė (pirm.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublika
- Ieškovas
- „Tele2“
- Trečiasis asmuo
- " Turto bankas "
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „TELE2“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonei Turto bankui dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo R. K. 338,46 Eur skolą už suteiktas telekomunikacijų paslaugas, 12,18 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį, 20,57 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 0,29 Eur bankinį komisinį mokestį.
2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 26 d. ieškovė ir atsakovas (klientas) sudarė „Tele2 telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo“ sutartį Nr.: 2.38-60704827-10610. Už suteiktas paslaugas klientui išrašė PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas per nustatytą terminą neatliko mokėjimų pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, todėl 2018 m. gegužės 11 d. ieškovė raštiškai kreipėsi į atsakovą su pranešimu „Dėl paslaugų teikimo sutarties nutraukimo“, kuriame nurodė, jog nesumokėjus įsiskolinimo iki 2018 m. birželio 12 d., sutartis bus nutraukta. Atsakovas pažeidė prievolę – laiku neapmokėjo sąskaitų už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovė 2018 m. birželio 30 d. išsiuntė atsakovui 338,46 Eur PVM sąskaitą faktūrą. Bendra atsakovo skola ieškovei už suteiktas paslaugas, įskaičius priskaičiuotus delspinigius, yra 350,64 Eur, iš kurių: 338,46 Eur dydžio įsiskolinimas už suteiktas paslaugas ir 12,18 Eur delspinigiai.
3. Nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, teismas nustatė, kad atsakovas 2020 m. gruodžio 7 d. mirė.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki pasibaigs 3 mėnesių terminas pareikšti prašymus dėl palikimo priėmimo, atsiradusio po atsakovo mirties. Teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, pakeitė atsakovą jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
Atsiliepimas
5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo neprieštaravo R. K. 338,46 Eur skolos ir 12,18 Eur delspinigių priteisimui paveldėto turto ribose, atskaičius patirtas būtinąsias palikimo priėmimo išlaidas; prašė nepriteisti 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad, peržiūrėjus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registrą ir VĮ „Regitra“ transporto priemonių registro duomenis, nustatė, jog palikėjas R. K. registruojamo turto neturi. Pažymėjo, kad pirmiausia iš paveldėto turto atskaitomos mokesčių inspekcijos patirtos palikimo priėmimo būtinosios išlaidos. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
6. Trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė išrašą apie palikėjo turėtas akcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, 338,46 Eur skolą, 12,18 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, neviršijant valstybei perėjusios R. K. turto tikrosios vertės.
8. Teismas nustatė, kad R. K. žinojo savo pareigą vykdyti piniginę prievolę, tačiau šios pareigos nevykdė. R. K. pakeitus jo teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, ir įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai laikomi pagrįstais, juos tenkino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 338,46 Eur skolą, 12,18 Eur delspinigius, neviršijant valstybei perėjusios R. K. turto tikrosios vertės. Klausimas, ar palikėjas neturi turto, kurio verte turėtų atsakyti atsakovė, yra vykdymo proceso reikalas. Jeigu tai pasitvirtintų, priteistos skolos išieškojimas nebūtų įmanomas, tačiau tai nesuponavo, kad skola neturi būti priteista. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė.
9. Tai, kad atsakovė yra valstybė nesudarė pagrindo netenkinti ieškovės, kurios atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį po žodžių „priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752,“ įrašyti žodžius: „ir valstybės įmonės Turto banko, kodas 112021042“; kitą sprendimo tekstą paliekant nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nurodo, kad atsakovę Lietuvos Respubliką byloje atstovavo VMI ir VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankas byloje pateikė išrašą apie palikėjo turėtas akcijas. Nurodo, nuo 2020 m. liepos 1 d. valstybei perduotino nekilnojamojo turto, tame tarpe uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, administravimu užsiima centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, t. y. VĮ Turto bankas. Palikėjas R. K. turi akcijų, tai reiškia, kad palikimo priėmimo procedūras vykdys VĮ Turto bankas.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė neginčija ieškovės ieškinio reikalavimų. Teismas nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl trečiojo asmens VĮ Turto banko materialiųjų teisių ir pareigų, todėl rezoliucinėje dalyje nustatant trečiajam asmeniui atitinkamas pareigas nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo. Atsakovė, prašydama patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, iš esmės prašo pakeisti teismo sprendimą ir sukurti naujas pareigas proceso šalims. Patenkinus atsakovės prašymą, būtų nepagrįstai pakeista teismo sprendimo esmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją.
14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnis). Pareiga atsakyti pagal palikėjos prievoles valstybei, kaip ir kitiems įpėdiniams, atsiranda ne nuo palikėjo turto įforminimo, bet nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016).
15. Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, ieškovei 338,46 Eur skolą, 12,18 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, neviršijant valstybei perėjusios palikėjo turto tikrosios vertės. Apeliantė neginčija Lietuvos Respublikos materialinės teisinės atsakomybės už priteistą palikėjo skolą. Tačiau apeliaciniu skundu kelia tarpinstitucinį klausimą, susijusį su palikėjo turto (akcijų) administravimu. Nurodo, kad palikėjui priklausė akcijos, todėl palikimo priėmimo procedūras vykdys VĮ Turto bankas. Tuo pagrindu prašo patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, pinigines lėšas priteisiant ne tik iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, bet ir iš VĮ Turto banko. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus iš esmės laiko pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
16. Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių 43 punktą, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti mokesčių inspekciją apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, jeigu paveldimas mokesčių inspekcijos administruojamas turtas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamas turtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Taisyklių 2 punktas nustato, jog nekilnojamąjį turtą – statinius ar jų dalis, įskaitant jiems priskirtą žemės sklypą, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka gali būti parduodamas, ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas (toliau – akcijos) administruoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – VĮ Turto bankas (Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Mokesčių inspekcija, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavę paveldėjimo teisės liudijimą, valstybės paveldėtą turtą realizuoja šių Taisyklių IV skyriaus nustatyta tvarka (Taisyklių 51 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikėjas registruojamo turto neturi, jam priklauso įmonių akcijos. Atsižvelgiant į nutarties 16 punkte nurodytą teisinį reguliavimą, kai valstybės paveldėtiną turtą sudaro akcijos, paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu inicijuoja VĮ Turto bankas (Taisyklių 2, 43 punktai). Apeliacinio proceso metu VĮ Turto bankas 2021 m. lapkričio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiuo metu palikėjo turėtų akcijų tikroji vertė nėra žinoma. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, palikėjo turimo turto vertė neturi reikšmės sprendžiant dėl šio turto valstybę paveldėjimo santykiuose atstovaujančios institucijos nustatymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendimo dalimi dėl kurios nebuvo paduotas apeliacinis skundas, priteisęs pinigines lėšas iš atsakovės Lietuvos Respublikos, netiksliai įvardino atsakovę atstovaujančią instituciją VMI, o ne VĮ Turto banką.
18. Minėta, kad atsakovė, atstovaujama VMI, apeliaciniu skundu pačios VMI atsakomybės už priteistą palikėjo skolą neginčija, todėl tai nėra šios apeliacijos dalykas ir apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso metu iš VĮ Turto bankas rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, jau yra pateikusi pranešimą dėl R. K. palikimo paveldėjimo.
19. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad VĮ Turto bankui kaip trečiajam asmeniui negali būti nustatytos atitinkamos pareigos, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl VĮ Turto banko materialiųjų teisių ir pareigų.
20. Nustatyta, kad byloje atsakovą R. K. pakeitus jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VMI, pastaroji nurodė, kad palikėjo R. K. paveldimo turto (ar jo dalį) sudėties dar nežinoma, todėl į bylą prašė įtraukti VĮ Turto banką. Atsižvelgęs į atsakovės prašymą, pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto banką.
21. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Taigi, CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjančiam teismui įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, ir savo iniciatyva.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, o ne kuriai nors jos institucijai. Šį turtą administruojančios institucijos gali skirtis priklausomai nuo turto pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad teismas gali priteisti iš valstybės palikėjo skolą tik iš kiekvienos šį turtą administruojančios institucijos atskirai, neviršijant konkrečios institucijos administruojamo valstybės paveldėto turto vertės. Siekdamas palengvinti patį skolos išieškojimą ir atsižvelgdamas į tai, kad už palikėjo skolas yra atsakinga paveldėtą turtą priėmusi valstybė, o ne konkreti jai atstovaujanti institucija, valstybės atsakomybės už palikėjo skolas ribas apibrėžia viso paveldėto turto tikroji vertė, teismas gali priteisti iš valstybės palikėjo skolą, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, iš kelių šį turtą administruojančių institucijų solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-687/2016).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: šioje byloje atsakovė yra Lietuvos Respublika; pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl Lietuvos Respublikos teisių ir pareigų, o ne ją atstovaujančios institucijos – VMI ar VĮ Turto banko; VĮ Turto bankas patvirtino, jog, net paveldėjimo procedūrą pradėjus VMI, tai neriboja VĮ Turto banko atstovauti valstybės interesus dėl palikėjo palikimo paveldėjimo; taip pat atsižvelgdamas į nutarties 22 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, paveldėtino turto rūšį, sprendžia palikėjo skolą, susidariusią iki palikėjo mirties, priteisti solidariai ir iš VĮ Turto banko.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
24. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia patikslinti pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį, nurodant, kad skola, delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ieškovei yra priteisiamos iš atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujančių institucijų, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Turto banko, solidariai, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusios R. K. turto tikrosios vertės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą ir ją išdėstant taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „TELE2“, judrinio asmens kodas 111471645, solidariai iš atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujančių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, judrinio asmens kodas 188659752, ir valstybės įmonės Turto banko, judrinio asmens kodas 112021042, 338,46 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 46 ct) skolą, 12,18 Eur (dvylikos eurų 18 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 35,86 Eur (trisdešimt penkių eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas, neviršijant valstybei perėjusios R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tikrosios vertės“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.