Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, A. M., jos atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo ir trečiojo asmens A. M. priešieškinį ieškovui A. J. dėl vekselių ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Aleksandras Selezniovas, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, V. N., notarė Audronė Vaitkuvienė, notarė Gina Drackienė, notaras Gintaras Bastakys, notarė Loreta Palionienė, notarė Rita Reistaitienė, antstolis Mindaugas Mažrimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pateikė reikalavimus: iš atsakovo A. M. priteisti 11 658,62 Eur skolą, bylinėjimosi išlaidas, už piktnaudžiavimą teise, t. y. už aiškiai nepagrįsto prieštaravimo pateikimą skirti atsakovui 5 000 Eur baudą, pusę sumos priteisiant ieškovui. Nurodo, kad 2020 m. birželio 3 d. iš jam priklausančios banko sąskaitos į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mogo LT“ banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini) A. M. A/K (duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 8 348,61 Eur. 2020 m. spalio 29 d. iš jam priklausančios banko sąskaitos antstoliui A. Selezniovui į banko sąskaitą, mokėjimo paskirtis „A. M. skolos apmokėjimas a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. 0010/15/03906“ sumokėjo 3 310 Eur. 2021 m. rugsėjo 2 d. išsiuntė pranešimą apie paskolos sutarties nutraukimą ir dėl paskolos grąžinimo. Nurodo, kad atsakovas skolos nėra grąžinęs, prašo ją priteisti.

Trečiojo asmens, reiškiančio savarankiškus reikalavimus byloje, A. M. priešieškinio reikalavimams užtikrinti 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

taikos sutartis tvirtintina, priešieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 8 d. tarp K. K. ir A. M. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią A. M. už 5 000 Eur įsigijo automobilį BMW X REIHE.

2018 m. kovo 23 d. atsakovas A. M. su UAB „Mogo LT“ sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Nr. FL23032018/0045, lizingo suma – 10 000 Eur. Sutartyje nurodyta paskutinės įmokos data – 2023 m. kovo 23 d.

Iš A. M. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 18 d. – 2019 m. sausio 3 d. A. M. mokėjo įmokas UAB „Mogo LT“. Iš mokėjimo nurodymo nustatyta, kad A. M. UAB „Mogo LT“ mokėjo taip pat 2019 m. spalio 1 d., 2019 m. spalio 2 d. Iš A. M. AB „Swedbank“ banko išrašo nustatyta, kad 2019 m. vasario 1 d. – 2020 m. gegužės 30 d. buvo mokamos įmokos UAB „Mogo LT“.

2018 m. liepos 11 d. sudaryta santuoka tarp A. M. ir A. M. (buvusi pavardė – P).

2019 m. liepos 8 d. I. G. pervedė ieškovui A. J. 5 030 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „asm“. Iš A. J. AB „Swedbank“ banko išrašo nustatyta, kad 2019 m. liepos 8 d. Plungėje išėmė 5 040 Eur.

Iš 2019 m. lapkričio 15 d. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo poliuso nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. – 2020 m. gegužės 14 d. automobilis buvo apdraustas A. M. vardu. Iš 2020 m. gegužės 17 d. Gjesidige draudimo sutarties nustatyta, kad automobilis 6 mėn. terminui buvo apdraustas A. M. vardu.

2020 m. birželio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl automobilio BMW X REIHE, transporto priemonės kaina nurodyta – 10 000 Eur. Sutartis neįregistruota VĮ „Regitra“.

2020 m. birželio 3 d. A. J. į UAB „Mogo LT“ sąskaitą parvedė 8 348,61, mokėjimo paskirtis „FL23032018/0045 A. M. a/k (duomenys neskelbtini)“.

2020 m. birželio 3 d. UAB „Mogo LT“ įgaliojo A. M. įregistruoti automobilį savo vardu.

2020 m. birželio 10 d. automobilį A. M. pardavė A. J. už 5 000 Eur. Šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartys įregistruotos VĮ „Regitra“.

Trečiasis asmuo A. M. ieškovui A. J. 2020 m. rugsėjo 29 d. išdavė 5 paprastuosius vekselius po 2 900 Eur su įsipareigojimu sumokėti pagal vekselį iki 2021 m. liepos 1 d. Išrašymo vieta – Gargždai, mokėjimo vieta – Gargždai.

2020 m. spalio 29 d. A. J. į Aleksandro Selezniovo sąskaitą pervedė 3 310 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta „A. M. skolos apmokėjimas a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos nr. 0010/15/03906“.

2021 m. liepos 19 d. Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarė Audronė Vaitkuvienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3715, 2021 m. rugpjūčio 10 d. Plungės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Gina Drackienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 5617, 2021 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaras Gintaras Bastakys išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 6794, 2021 m. lapkričio 4 d. Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarė Loreta Palionienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 3855, 2021 m. lapkričio 30 d. Mažeikių rajono 1-ojo notaro biuro notarė Rita Reistaitienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 6388.

2021 m. rugsėjo 2 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą pranešimu dėl paskolos sutarties nutraukimo ir lėšų grąžinimo, pranešė, kad iki 2021 m. spalio 5 d. reikalauja grąžinti pinigus pagal 2020 m. birželio 3 d. pavedimą UAB „Mogo LT“ ir 2020 m. spalio 29 d. pavedimą Aleksandrui Selezniovui. Pranešimas išsiųstas registruotu paštu.

2021 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos r. Gargždų vartotojų kooperatyvas antstoliui Mindaugui Mažrimui pervedė 68,35 Eur, 2021 m. gruodžio 30 d. – 162,73 Eur už A. M. vykdomosiose bylose.

Dėl taikos sutarties.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

Taigi, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).

Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).

Iš ieškovo ir atsakovo pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad šalys taikiu būdu išsprendė tarp jų kilusį ginčą, taikos sutarties sąlygos išdėstytos pagal išreikštą ir suderintą šalių tarpusavio valią. Tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad taikos sutartis sudaryta laisva valia, tarpusavio nuolaidų būdu ir išsprendžia tarp jų kilusį ginčą iš esmės. Pažymėtina, kad šios taikos sutarties patvirtinimui neprieštarauja ir trečiasis asmuo A. M.. Taikos sutartyje ieškovas ir atsakovas nurodė, kad ieškovo atliktas bankinis pavedimas UAB „Mogo LT“ ir antstoliui A. Selezniovui yra atsakovo asmeninis įsiskolinimas ieškovui. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas už ginčo automobilį jam atsiskaitė grynaisiais pinigais, todėl minėti pavedimai negali būti laikomi mokesčiu už automobilį, pripažino, kad yra skolingas ieškovui. Atsakovo pateiktą poziciją patvirtino ir liudytojo E. G. duoti parodymai, kad dalį pinigų už automobilį jis perdavė ieškovui grynaisiais, dalį – jo sutuoktinė pervedė bankiniu pavedimu, tam, kad jis atsiskaitytų su atsakovu. Darytina išvada, kad taikos sutartis nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų bei atitinka tiek ieškovo, tiek atsakovo laisvą valią. Šalių sudarytos taikos sutarties turinys atitinka taikos sutarčiai keliamus reikalavimus, numatytus CK 6.983 – 6.986 straipsniuose, sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Iš taikos sutarties turinio matyti, jog šalims yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294, 584, 587 straipsniuose.

Ieškovo ir atsakovo 2022 m. balandžio 28 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla dalyje dėl ieškovo ieškinio reikalavimų atsakovui nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu).

Dėl trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, priešieškinio.

Trečiasis asmuo A. M. pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento trečiojo asmens A. M. ieškovui A. J. 2020 m. rugsėjo 29 d. išduotus 5 paprastuosius vekselius bei panaikinti pagal juos notarų išduotus vykdomuosius įrašus. Nurodo, kad ji ieškovo buvo suklaidinta ir vekselius pasirašė kaip garantą, nes ieškovas apmokėjo atsakovo skolas ir dar nepardavė automobilio. Nurodė, kad vekseliai buvo paruošti ieškovo ir pasirašyti pas ją atvykus į namus Gargžduose. Tuo tarpu ieškovas teigia, kad dėl vekselių pasirašymo trečiasis asmuo A. M. atvyko pas jį į namus į P k., atsivežė 5 vekselių blankus ir pagal juos jis A. M. perdavė 14 500 Eur.

Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl vekselio teisinės prigimties ir iš jos kylančių ypatumų nurodoma, kad vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos reikalavimo teisės subjektas, o asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo išduoti šį vertybinį popierių, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima ir kita vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008, kt.).

ĮPVĮ 3 straipsnyje įtvirtinti privalomieji įsakomojo vekselio rekvizitai; pagal ĮPVĮ 4 straipsnio 1 dalį, dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš 3 straipsnyje išvardytų rekvizitų, nėra įsakomasis vekselis, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytais atvejais. Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl privalomųjų paprastojo vekselio rekvizitų ir jų nebuvimo teisinių padarinių įtvirtintas ĮPVĮ 77 straipsnyje, 78 straipsnio 1 dalyje.

Visiems vekseliams, nepaisant jų pobūdžio, yra taikomi ĮPVĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), nustatytas notarinės formos reikalavimas. Šis reikalavimas yra taikytinas ir vekseliams, kaip prievolės užtikrinimo priemonėms, todėl šiuo atveju turi būti įvertinta, ar vekseliai gali būti vertinami kaip visuma ir ar jiems (ne)taikytinas notarinės formos reikalavimas paprastajam vekseliui, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (CK 1.105 straipsnio 5 dalis, ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis).

Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. ieškovui A. J. 2020 m. rugsėjo 29 d. išdavė 5 paprastuosius vekselius po 2 900 Eur su įsipareigojimu sumokėti pagal vekselį iki 2021 m. liepos 1 d. Vertinant kiekvieną vekselį atskirai, jie pagal ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalį neturėjo būti sudaromi notarine forma, tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad visi 5 vekseliai buvo sudaryti tą pačią dieną (2020 m. rugsėjo 29 d.), toje pačioje vietoje (Gargžduose) ir tarp tų pačių asmenų, iš viso bendrai 14 500 Eur sumai.

Šiuo atveju būtina vadovautis kasacinio teismo praktika, kuri suformuota vertinant pinigų dovanojimo sutarčių teisėtumą, tačiau aktuali ir šioje byloje. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys. Geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Pažymėtina, kad pareiga būti sąžiningam nustatyta tiek ikisutartiniuose, derybiniuose, santykiuose, tiek sudarant, vykdant ir nutraukiant sutartį, tai yra vienas fundamentalių sutarčių teisės principų (CK 6.158 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 50 punktas).

CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 72 punktas; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 51 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog siekiant išsiaiškinti atitinkamų sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 49 punktas). Šiuo atveju manytina, jog, vertinant atvejus dėl keliems vekseliams, kaip vienašaliam sandoriui, taikytinos notarinės formos reikalavimo, turi būti atsižvelgiama į jų sudarymo aplinkybes, vertinami šalių ketinimai ir siekiai. Jeigu sudaromi keli sandoriai dėl vieno dalyko labai trumpu laiko tarpu tarp jų, tarp tų pačių šalių (arba vienašalio sandorio atveju – tos pačios šalies), jie gali būti vertinami kaip vienas sandoris, jeigu nustatyta, kad valia buvo nukreipta iš esmės į vienos prievolės sukūrimą. Priešingas vertinimas ir formalus požiūris analizuojant atskirais vekseliais patvirtintus įsipareigojimus, vertinant juos izoliuotai nuo jų sudarymo aplinkybių, sudarytų prielaidas šalims piktnaudžiauti išvengiant minėtų teisės aktų vekseliams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. e3K-3-231-611/2021).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad trečiasis asmuo A. M. ir ieškovas A. J. nurodo visiškai skirtingas vekselių surašymo aplinkybes. A. M. nurodo, kad vekseliai buvo išrašyti kaip atsakovo prievolės ieškovui užtikrinimas, ją suklaidinant, neperduodant ir neturint ketinimo perduoti pinigų. Tuo tarpu ieškovas nurodo, kad A. M. buvo perduoti pinigai pagal vekselius, nes ji ketino įsigyti nekilnojamojo turto. Teismo vertinimu, šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas, sudarydami taikos sutartį šioje byloje, patvirtino, kad atsakovas įsiskolinimą ieškovui turėjo, taikos sutartimi įsipareigojo jį dalimis padengti. Pažymėtina, kad vekseliai išrašyti praėjus keliems mėnesiams po to, kai ieškovas padengė atsakovo įsiskolinimą UAB „Mogo LT“, o praėjus mėnesiui po vekselių išrašymo, ieškovas padengė dar vieną atsakovo įsiskolinimą antstoliui. Taip pat svarbu ir tai, kad vekselio išrašymo vieta nurodyta Gargždai, o ne P k., todėl spręstina, kad vekseliai buvo išrašyti būtent ieškovui atvykus į trečiojo asmens A. M. namus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, spręstina, kad trečiasis asmuo A. M. 2020 m. rugsėjo 29 d. vekselius išdavė kaip atsakovo prievolės ieškovui užtikrinimą ir ieškovas A. M. pinigų pagal vekselius neperdavė. Tokį teismo įsitikinimą patvirtina ir tai, kad, nors ir teismo posėdžio metu tiek trečiasis asmuo A. M., tiek ieškovas patvirtino, kad jų tarpusavio ryšiai buvo geri, jie daug bendravo, kartu vykdė komercinę veiklą, tačiau teismui nebuvo pateikta aiškaus šalių susirašinėjimo, kuriame ieškovas, palaikydamas draugiškus ryšius, ragintų A. M. grąžinti paskolintus pinigus, ar teirautųsi dėl galimybės juos grąžinti, tačiau ieškovas kreipėsi į 5 notarus skirtinguose Lietuvos miestuose dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Spręstina, kad visi 5 vekseliai buvo sudaromi dėl vienos piniginės prievolės įvykdymo, tačiau sudaromi taip, kad būtų išvengta notarinio patvirtinimo, ir jie turi būti vertinami kaip visuma, o ne izoliuotai. Konstatuotina, kad šiuo atveju 2020 m. rugsėjo 29 d. A. M. išrašytais 5 vekseliais tą pačią dieną bei išskaidant juose nurodytas sumas buvo siekiama išvengti teisės aktuose nustatytos vekseliams taikytinos notarinės formos reikalavimo, todėl jie pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento CK 1.81 straipsnio 1 dalyje ir 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatytais pagrindais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiojo asmens A. M. 2020 m. rugsėjo 29 d. išrašyti 5 vekseliai nėra patvirtinti notaro, todėl neatitinka ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl jiems netaikomos ĮPVĮ nuostatos bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020, 23, 24 punktai). Spręstina, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. A. M. išrašyti 5 vekseliai neturi paprastojo vekselio galios. Remiantis nuoseklia kasacinio teismo praktika, tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog vekseliai buvo išduoti kaip prievolės užtikrinimo priemonė, jais remiantis nebuvo perduoti pinigai, todėl šiuo atveju restitucija netaikytina.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. A. M. išrašyti 5 vekseliai neturi paprastojo vekselio galios, jie pripažinti negaliojančiais, yra pagrindas tenkinti trečiojo asmens A. M. prašymą panaikinti vekselių pagrindu notarų išduotus vykdomuosius įrašus.

Nustatyta, kad pagal notarų vykdomuosius įrašus antstolis Mindaugas Mažrimas išieškojo 231,08 Eur. Ieškinį tenkinus, šios išieškotos lėšos priteistinos trečiajam asmeniui A. M. iš ieškovo A. J..

Dėl baudos už piktnaudžiavimą teise skyrimo ir perdavimo prokurorui.

Ieškovas prašo už piktnaudžiavimą teise, t. y. už aiškiai nepagrįsto priešieškinio pateikimą, skirti trečiajam asmeniui A. M. 5 000 Eur baudą, pusę sumos priteisiant ieškovui. Taip pat teismo posėdžio metu pateikė prašymą apie A. M. sukčiavimą pranešti prokurorui.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens A. M. priešieškinys tenkintas visiškai, priešieškinys buvo pateiktas pagrįstai, trečiasis asmuo A. M. dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo A. M. piktnaudžiavo teise. Taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl kreipimosi į prokurorą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta šalims išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. M. priešieškinį visa apimtimi, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo. A. M. pateikė duomenis, kad sumokėjo 369 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (priešieškinio parengimas, atsiliepimo dėl taikos sutarties parengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose), iš viso 1 569 Eur. Trečiojo asmens A. M. patirtos išlaidos neviršija remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 263 Eur žyminį mokestį, ieškovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 197,25 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Byloje yra susidariusių 85,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovas ir atsakovas taikos sutartyje susitarė, kad šias išlaidas padengs atsakovas, todėl yra pagrindas jas priteisti iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patvirtinti ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 28 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė:

1. Ši taikos sutartis sudaryta siekiant tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį ginčą civilinėje byloje Nr. e2-1174-904/2022, nagrinėjamoje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose dėl 2020 m. birželio 3 d. iš A. J. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į uždarosios akcinės bendrovės „Mogo LT“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „(duomenys neskelbtini) A. M. a. k. (duomenys neskelbtini)“ sumokėtų 8 348,61 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų, 61 ct) ir 2020 m. spalio 29 d. iš A. J. priklausančios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), antstoliui A. Selezniovui, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis „A. M. skolos apmokėjimas a. k. (duomenys neskelbtini) vykdomosios bylos Nr. 0010/15/03906“ sumokėtų 3 310 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) skolos.

2. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), šios sutarties 1 punkte nurodytas A. J. pervestas sumas patvirtina ir pripažįsta, kad tai yra jo asmeninės skolos.

3. A. M. ir A. J. susitaria, kad 11 658,61 Eur skolą (8348,61 + 3310) A. M. padengs lygiomis dalimis atlikdamas mokėjimus į A. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, per 18 mėnesių, atlikdamas mokėjimus kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. po 647,70 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus, 70 ct):

3.1. 647,70 Eur iki 2022 m. gegužės 15 d.;

3.2. 647,70 Eur iki 2022 m. birželio 15 d.;

3.3. 647,70 Eur iki 2022 m. liepos 15 d.;

3.4. 647,70 Eur iki 2022 m. rugpjūčio 15 d.;

3.5. 647,70 Eur iki 2022 m. rugsėjo 15 d.;

3.6. 647,70 Eur iki 2022 m. spalio 15 d.;

3.7. 647,70 Eur iki 2022 m. lapkričio 15 d.;

3.8. 647,70 Eur iki 2022 m. gruodžio 15 d.;

3.9. 647,70 Eur iki 2023 m. sausio 15 d.;

3.10. 647,70 Eur iki 2023 m. vasario 15 d.;

3.11. 647,70 Eur iki 2023 m. kovo 15 d.;

3.12. 647,70 Eur iki 2023 m. balandžio 15 d.;

3.13. 647,70 Eur iki 2023 m. gegužės 15 d.;

3.14. 647,70 Eur iki 2023 m. birželio 15 d.;

3.15. 647,70 Eur iki 2023 m. liepos 15 d.;

3.16. 647,70 Eur iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.;

3.17. 647,70 Eur iki 2023 m. rugsėjo 15 d.;

3.18. 647,70 Eur iki 2023 m. spalio 15 d.

4. A. M. pareiškia, kad jeigu jis, atlikdamas mokėjimus kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 d. nesumokės einamosios įmokos, bei per A. J. suteikiamas penkias po to einančias papildomas dienas, t. y. iki einamojo mėnesio 20 d., vis tiek nesumokės einamosios mėnesinės įmokos, ši sutartis laikoma iš esmės pažeista ir A. J. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nesumokėtos visos skolos išieškojimo su palūkanomis iš A. M. nuo 21 einamojo mėnesio dienos, nuo laiku nesumokėtos sumos.

5. Šalys susitarė, kad jų patirtas advokatų bylinėjimosi išlaidas, kiekviena iš šalių kompensuos iš savo lėšų. Teismo patirtas pašto išlaidas padengs A. M.;

6. A. M. iki 2022 m. gegužės 15 d. taip pat sumoka A. J. 25 procentus jo sumokėto valstybei žyminio mokesčio į A. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančia AB Swedbank (65,75 eurų);

7. Teismo prašome grąžinti A. J. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančia AB „Swedbank“ 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio pagal CPK 87 straipsnio 2 d.

8. A. J. atsisako prašymo skirti A. M. 5 000 Eur už piktnaudžiavimą teise ir procesinių palūkanų iki taikos sutarties sudarymo dienos ir tinkamo taikos sutarties sąlygų vykdymo.

9. Jei bet kuri iš sutarties nuostatų taps negaliojančia ar realiai neįgyvendinama, tai ji šalių raštišku susitarimu nedelsiant turi būti pakeičiama nauja nuostata, kuri būtų artimiausia pagal prasmę ir turinį negaliojančiai ar realiai neįgyvendinamai nuostatai.

10. Ši sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo ir galioja iki visų šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo ir teismo jos patvirtinimo.

11. Šalys pareiškė, kad ši sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią sutartį, bei, kad ši sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, visos šios sutarties sudarymo aplinkybės šalims žinomos.

12. Šalys susitaria ir prašo teismo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą e2-1174-904/2022, nutraukti ir pareiškia, kad šalims yra žinomos civilinės bylos nutraukimo sudarius taikos sutartį procesinės pasekmės, nustatytos CPK 293 ir 294 straipsniuose.

Civilinę bylą Nr. e2-1174-904/2022 dalyje dėl ieškovo ieškinio atsakovui nutraukti.

Trečiojo asmens A. M. priešieškinį tenkinti visiškai.

2020 m. rugsėjo 29 d. A. M. išrašytus 5 vekselius po 2 900 Eur pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir netaikyti restitucijos.

Panaikinti notarų išduotus vykdomuosius įrašus: 2021 m. liepos 19 d. Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės Audronės Vaitkuvienės vykdomąjį įrašą Nr. 3715; 2021 m. rugpjūčio 10 d. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Ginos Drackienės vykdomąjį įrašą Nr. 5617; 2021 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro notaro Gintaro Bastakio vykdomąjį įrašą Nr. 6794; 2021 m. lapkričio 4 d. Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarės Loretos Palionienės vykdomąjį įrašą Nr. 3855; 2021 m. lapkričio 30 d. Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės Ritos Reistaitienės vykdomąjį įrašą Nr. 6388.

Iš ieškovo A. J. priteisti 231,08 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras 8 ct) sumokėtų įmokų antstoliui trečiojo asmens A. M. naudai.

Iš ieškovo A. J. priteisti 1 569 Eur (tūkstantis penki šimtai šešiasdešimt devyni eurai) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens A. M. naudai.

Grąžinti ieškovui A. J. 197,25 Eur (šimtas devyniasdešimt septyni eurai 25 ct) sumokėto žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZK27694), pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Priteisti iš atsakovo A. M. 85,84 Eur (aštuoniasdešimt penki eurai 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.