- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- e2A-27-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17793-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
- 2.6.8.4Preliminarioji sutartis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui D. P. dėl sumokėto avanso grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. M. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5 000 Eur negrąžintą avansą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2024 m. liepos 3 d. pasirašė preliminarią sutartį (toliau – ir Preliminari sutartis, Sutartis), kurioje buvo numatytos turto, esančio (duomenys neskelbtini) (turto numeris (duomenys neskelbtini)), pardavimo sąlygos. Šia Sutartimi atsakovas (turto savininkas) įsipareigojo iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. sudaryti notarinę turto pardavimo pirkimo sutartį ir parduoti nurodomą turtą už 112 000 Eur kainą, o ieškovė (pirkėja) įsipareigojo už nurodomą kainą pirkti šį turtą, sudarant notarinę pirkimo pardavimo sutartį iki 2024 m. rugpjūčio 4 d.
3. Preliminarioje sutartyje, be kita ko, buvo numatyta, kad patvirtinant savo ketinimų pirkti nurodomą turtą realumą, ieškovė (pirkėja) per vieną dieną nuo Sutarties pasirašymo sumokės 5000 Eur avansą, pervesdama jį mokestiniu pavedimu į pardavėjo (atsakovo) sąskaitą. Buvo numatyta, kad ši pinigų suma sudarant pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį bus įskaityta į bendrą pardavimo kainą. Avansas buvo sumokėtas. Taip pat Sutartimi buvo numatytos baudinės sankcijos už Sutarties nevykdymą (netinkamą vykdymą): esant pirkėjo kaltei – sumokėtas avansas negrąžinamas, esant pardavėjo kaltei – grąžinamas sumokėtas avansas bei mokama 5 000 Eur bauda (2.2. ir 3.1. punktai).
Šalies argumentai
4. Ieškovė nurodė, jog pasirašiusi Sutartį ji kreipėsi į Lietuvos bankus su paraiškomis finansavimui gauti, tačiau ieškovei pateikus paaiškinimus bei bankams įvertinus perkamo turto juridinį statusą bei su juo susijusias aplinkybes, bankai atsisakė kredituoti galimą pirkinį, motyvuodami tuo, jog turtas, kurį ieškovė ketina pirkti ir jame gyventi, registre yra įregistruotas kaip negyvenamosios patalpos – viešbučio patalpa, taip pat iki šiol nėra įregistruotas 100 procentų statinio baigtumas. Ieškovės vertinimu, susiklosčiusi situacija atitiko Sutarties 6.2. punkte numatytąją situaciją, todėl ji kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti pagal Sutartį jam sumokėtą avansą – 5 000 Eur. Tai daryti atsakovas atsisakė, nurodydamas, kad kreditavimą galėtų užtikrinti bankas „Bigbank“, iš kurio buvo gautas preliminarus bei neapibrėžtas atsakymas jau pasibaigus Sutartyje nustatytiems terminams ir kuriam Lietuvos bankas šiuo metu nėra išdavęs banko veiklos licencijos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad turto apžiūros metu ieškovės atsivestas specialistas atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto registre parduodama patalpa buvo įvardinta kaip negyvenamosios patalpos – viešbučio patalpos, ir tai galimai galėtų sudaryti keblumų ieškovei gauti finansavimą turto pirkimui, todėl šalys susitarė, kad bankams nefinansuojant turto pirkimo ar atsisakant turto pirkimą finansuoti ne mažesne nei 70 % turto kainos dalimi, ir dėl šios priežasties nesudarius šalims pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties, atsakovas grąžins ieškovės Sutarties sudarymo dieną mokėtiną avansą. Taigi, įgyvendinant šį susitarimą brokeris papildė jo parengtą tipinę Sutartį, šias sąlygas įrašydamas į Preliminarios sutarties 6.2. punktą. 2024 m. liepos 3 d. atsakovas gavo Sutarties projektą bei jį pasirašė, o vėliau atsakovui buvo atsiųsta šalių parašais patvirtinta 2024 m. liepos 3 d. Sutartis. Vykdydama Sutarties 2.2. punktą, ieškovė sumokėjo atsakovui 5 000 Eur dydžio avansą. 2024 m. liepos 12 d. atsakovas iš brokerio sužinojo, jog ieškovė, jos teigimu, negauna finansavimo turto pirkimui dėl turtą sudarančios patalpos paskirties bei Sutarties 6.2. punkto pagrindu prašo grąžinti atsakovui sumokėtą 5 000 Eur dydžio avansą. Atsakovui turint duomenų, kad Lietuvoje yra bankų, sutiksiančių finansuoti pirkimą, vienas tokių yra bankas „Bigbank“, atsakovas apie tokią galimybę per brokerį informavo ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovės G. M. ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo D. P. 5 000 Eur negrąžintą avansą pagal Sutartį ir 1 313 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybės naudai iš atsakovo D. P. 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, atsakovui sumokėjo 5 000 Eur avansą.
8. Teismas iš byloje surinktų įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojo A. J. parodymų nustatė, kad 2024 m. liepos 11 d. ieškovė informavo brokerį A. J. elektroniniu paštu, kad turto pirkti ji negalės, nes visi bankai, į kuriuos ji kreipėsi – Luminor bankas, Swedbank, SEB bankas, Citadele bankas, atsisako finansuoti turtą dėl paskirties, todėl 2024 m. liepos 12 d. ji paprašė grąžinti sumokėtą avansą. Brokeris A. J. 2024 m. liepos 12 d. informavo ieškovę, kad buvo kreiptasi į banką „Bigbank“, kuris pateikė duomenis, kad pagal Nekilnojamojo turto registre fiksuotus Turto duomenis paskolos svarstymas būtų galimas, paaiškino ieškovei, kad paskolų brokerė galėtų padėti derybose dėl geresnių sąlygų. Atsakydama į šį laišką, ieškovė tą pačią dieną 2024 m. liepos 12 d. pakartojo prašymą grąžinti avansą, pažymėdama, kad bankas „Bigbank“ nėra bankas, o yra kredito įstaiga.
9. Teismas nurodė, kad Sutarties 6.2 punkte šalys sulygo dėl šios šalių atsakomybės už šioje Sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma, todėl sprendžiant ieškovės pareikštą reikalavimą dėl avanso pagal Sutartį grąžinimo, būtina nustatyti, ar šiuo atveju egzistuoja sąlygos atsakovės atsakomybei pagal Sutartį kilti.
10. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi Sutarties 6.2 punktas, kuriame šalys numatė, kad jeigu ieškovė atsisakys nupirkti iš atsakovo Turtą Sutartyje nustatytomis aptartomis sąlygomis, tai atsakovo reikalavimu Sutartis turi būti nutraukta, o Sutarties 3.1 punkte nurodyta 5 000 Eur suma lieka atsakovui kaip bauda už ieškovės prievolių pagal Sutartį neįvykdymą, taip pat numatė, kad jeigu Lietuvos bankai atsisako finansuoti Turtą dėl paskirties arba jeigu Lietuvos bankai Turtą finansuoja mažiau nei 70 procentų nuo bendros pardavimo kainos, tokiu atveju sumokėta ieškovės pradinė suma grąžinama be baudų per 5 darbo dienas.
11. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 6.2 punkte ieškovės, kaip pirkėjos, atsakomybė už Sutarties nevykdymą yra ydingai susieta su tiesiog jos kaip pirkėjos atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas nurodė, kad CK, reglamentuodamas šalių pareigas ikisutartiniuose santykiuose, atsakomybės kilimą sieja tik su nesąžiningu derybose dalyvaujančio asmens elgesiu, tame tarpe nepagrįstu atsisakymu sudaryti pagrindinę sutartį ar nepagrįstu vengimu jį sudaryti. Išklausęs byloje dalyvaujančius asmenis teismo posėdyje ir ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nenustatė aplinkybių, kad ikisutartiniuose santykiuose ieškovė elgėsi nesąžiningai.
12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Preliminarios sutarties 6.2 punkte pavartotos sąvokos - Lietuvos bankai - aiškinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teigia, jog Sutartis aiškiai nustatė išlygą, kada bauda ieškovei negali būti taikoma (jai atsakomybė nekyla), jeigu Lietuvos bankai, į kuriuos ji kreipėsi dėl paskolos suteikimo, atsisako finansuoti Turto pirkimą arba jį finansuoja mažiau nei 70 procentų. Atsakovas teigė, kad pagal Sutarties 6.2 punktą bauda ieškovei negali būti taikoma (jai atsakomybė nekyla) tik tais atvejais, jei visi Lietuvos bankai atsisako finansuoti Turto pirkimą ar jį finansuoja mažiau nei 70 procentų.
13. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, liudytoju byloje apklausto A. J. parodymų, sprendė, jog aiškinti Preliminariosios sutarties 6.2 sąlygą atsakovo nurodytu būdu nei pagal subjektyvųjį, nei pagal lingvistinį aiškinimo metodą nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad šalims derantis dėl Preliminarios sutarties sąlygų ieškovė būtų prisiėmusi įsipareigojimą kreiptis į visus Lietuvos bankus dėl finansavimo Turtui gavimo. Tokio įsipareigojimo iš ieškovės reikalavęs nenurodė nei atsakovas, nei liudytoju byloje apklaustas A. J., betarpiškai dalyvavęs derybose su ieškove. Atsakovo, liudytoju byloje apklausto A. J. paaiškinimai/parodymai, kad sudarant Preliminarią sutartį su ieškove šiai jos pasiūlytai sąlygai nebuvo paprieštarauta, nes atsakovui nekilo abejonių, jog paskolą ieškovė gali gauti – būstus Name, kuriame yra ir Turtas, atsakovo žiniomis, su paskola pirko ne tik jis, bet ir kiti asmenys, tik patvirtina ieškovės poziciją, kad šalys derybų metu nesitarė, kad tik ieškovės kreipimasis į visus Lietuvos bankus ir negavimas finansavimo iš jų visų dėl Preliminarioje sutartyje nurodytų priežasčių bus laikomas pagrįstu atsisakymu sudaryti Pagrindinę sutartį Preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Tokią išvadą, teismo vertinimu, pagrindžia ir šalių elgesys po Sutarties sudarymo. Ieškovė, pasikreipusi į keturis jai priimtiniausius Lietuvos bankus dėl Turto finansavimo ir negavusi finansavimo, iš karto informavo atsakovą, jog sudaryti pagrindinės sutarties Preliminarioje sutartyje numatytomis sąlygomis ji negalės, nes Lietuvos bankai, į kuriuos ji kreipėsi, Turto pirkimą finansuoti atsisako dėl paskirties. Atsakovas tik gavęs tokią informaciją, ėmėsi aiškinti, kad pastaroji Preliminarios sutarties 6.2 punkto sąlyga atleidžia ieškovę nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu ji pasikreipia į visus Lietuvos bankus, tame tarpe ir banką „Bigbank“, siūlė ir skatino ieškovę kreiptis dėl paskolos suteikimo ir į pastarąją kredito įstaigą.
14. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad iki Sutarties sudarymo ar jos sudarymo metu ieškovė nurodė ketinanti kreiptis į šią kredito įstaigą ar atsakovas būtų reikalavęs ieškovę į ją kreiptis, taip pagrindžiant teisę į avanso grąžinimą pagal Preliminarios sutarties 6.2 punktą. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad ieškovei pareikalavus grąžinti avansą, jis jos sumokėtą avansą jau buvo panaudojęs, teismas tokį Preliminarios sutarties 6.2 punkto sąlygos subjektyvų aiškinimą iš atsakovo pusės vertino kaip gynybinį, o ne kaip pagrįstą tikraisiais šalių ketinimais sudarant Preliminarią sutartį.
15. Tokią pačią išvadą teismas darė vertindamas Sutarties 6.2 punkto sąlygą ir pagal lingvistinį aiškinimą. Preliminarios sutarties sąlygoje buvo naudojama konstrukcija ne „visi Lietuvos bankai“ atsisako finansuoti Turtą, o „Lietuvos bankai“ atsisako finansuoti Turtą. Bankai yra žodžio bankas daugiskaitos forma. Lietuvių kalbos gramatikoje daugiskaita yra skaičius (skaičius), reiškiantis daugiau nei vieną daiktą, gyvą daiktą, ar kitokius daiktavardžius. Ji yra priešinga vienaskaitai, kuri nurodo vieną daiktą. Taigi, lingvistine prasme sąlyga „Lietuvos bankai atsisako finansuoti“ negali būti aiškinama kaip ieškovės įsipareigojimas pasikreipti į visus Lietuvos bankus. Šiuo aspektu teismas atkreipė dėmesį į ypač dviprasmiškus liudytoju byloje apklausto A. J. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kuriuose jis, aiškindamas Sutarties 6.2 punkte įrašytos sąlygos prasmę, derybas dėl jos, pats ne vieną kartą paminėjo, kad ieškovė pagal Preliminarios sutarties sąlygas turėjo teisę į avanso grąžinimą ir tuo atveju, jeigu keletas iš bankų, o ne visi atsisakys finansuoti Turto pirkimą dėl paskirties.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose akcentuotas Lietuvoje veikiančių bankų sąrašas nėra aktualus, vertinant Preliminarios sutarties 6.2 punkto sąlygas, nes derantis dėl Preliminarios sutarties sąlygų ieškovė nurodė nesidomėjusi, kokie konkrečiai bankai gali būti priskirti Lietuvos bankų sąvokai. Teismo vertinimu, šios sąvokos prasmės Preliminarios sutarties sudarymo metu nenurodė kėlęs ir atsakovas, todėl jo argumentai, kad jis suprato, kad ši sąvoka apėmė ne tik Lietuvoje veikiančius bankus, bet ir kitas kredito įstaigas, šiam ginčui teisingai išnagrinėti, nustačius, kad ieškovė neprisiėmė įsipareigojimo pasikreipti į visus Lietuvos bankus, taip pat nereikšmingi.
17. Teismas sprendė, kad surinktų įrodymų nepakanka teigti, kad Preliminarios sutarties sudarymo metu ieškovė sulygo su atsakovu, kad jos elgesys bus laikomas sąžiningu tik tuo atveju, jeigu ji dėl Turto finansavimo pasikreips į visus Lietuvos bankus ir visi jie atsisakys Turtą finansuoti dėl paskirties. Teismas pažymėjo, kad tuomet, kai atsakovas 2024 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške išdėstė jo subjektyvų Sutarties 6.2 punkto aiškinimą, ieškovė kreipėsi ne tik į dar kelis bankus dėl Turto finansavimo, bet ji dar kartą 2024 m. liepos 18 d. elektroniniais laiškais kreipėsi į tuos pačius Lietuvos bankus – AB SEB banką, AB Swedbank, Luminor banką, prašydama peržiūrėti sprendimą dėl Turto finansavimo, įvertinus iš atsakovo gautą namo, kuriame yra Turtas, statytojo pažymą, kada žadama sutvarkyti Turto paskirties klausimą. Tai, teismo vertinimu, rodo sąžiningą ieškovės elgesį ikisutariniuose santykiuose – jos ketinimo pirkti Turtą Preliminarioje sutartyje sulygtomis sąlygomis realumą, jeigu Lietuvos bankai sutiktų Turtą finansuoti dėl jo paskirties ir ne mažesne nei 70/100 dalimi Turto pirkimo kainos, kita vertus, jie rodo, kad ieškovė kaip ir Preliminariosios sutarties sudarymo metu, taip ir jos vykdymo metu Turto pirkimo finansavimą pirmiausia siekė gauti iš jai priimtinų bankų. Šios savo teisės rinktis Lietuvos banką, kuris finansuos Turto pirkimą, ji neapribojo ir Preliminaria sutartimi. Preliminaria sutartimi ieškovė įsipareigojo tik, veikdama ikisutartiniuose santykiuose sąžiningai, pasikreipti ne į vieną, o ne mažiau kaip du Lietuvos bankus dėl Turto pirkimo finansavimo, ką ji įrodė šioje byloje padariusi. Todėl, teismo vertinimu, vien atsakovo įsitikinimas, kad bankas „Bigbank“ Turto pardavimą dėl paskirties finansuoja ir/ar jį finansuoja palankiausiomis sąlygomis, negali būti pagrindu varžyti ieškovės teisę į sutarties sudarymo laisvę tol, kol tokios laisvės savo valia neapribojo pati ieškovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
18. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės G. M. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės G. M. atsakovo D. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Preliminarios sutarties 6.2 punktą, neatsižvelgė į plačią kredito įstaigos sampratą pagal ES teisę.
18.2. Teismas turėjo nustatyti, kaip žodžių junginį „Lietuvos bankai“ suprastų vidutinis asmuo, neturintis specialių finansinių ar teisinių žinių, bet veikiantis sąžiningai ir protingai. Nei viena iš šalių nėra finansų sektoriaus specialistai, todėl teismo pasirinktas techninis aiškinimas pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą pažeidžia teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
18.3. Teismas turėjo pareigą nustatyti žodžio “Bankas“ reikšmę kasdienėje kalboje. Įprastai žodis “bankas“ vartojamas kaip sinonimas „kredito įstaigai“, ypač kai įstaiga teikia klasikines bankines paslaugas (indėliai, mokėjimai, paskolos). Žodynuose nurodomos dažniausiai visuomenėje tam tikram žodžiui priskiriamos reikšmės. Tiek lietuvių, tiek anglų kalbos žodynai patvirtina, kad žodis bankas reiškia generalizuotą terminą įstaigos, kuri gali suteikti paskolą.
18.4. Sutarties 6.2 punkto formuluotėje vartojamas terminas „Lietuvos bankai“ turi būti suprantamas plačiai, kaip visos Lietuvoje veikiančios kredito įstaigos, į kurias protingas pirkėjas kreipiasi dėl būsto finansavimo. Ši sąvoka apima ne tik kelis tradicinius komercinius bankus, bet ir užsienio bankų filialus bei kredito unijas, kurios realiai veikia Lietuvos finansų rinkoje.
18.5. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, „kredito įstaiga“ – tai įmonė, kuri verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu savo sąskaita. Taigi, sąvoka „bankas“ apima visas kredito įstaigas, turinčias teisę teikti paskolas Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, ar jos turi nacionalinę, ar kitą ES valstybės išduotą licenciją. Todėl „Bigbank AS“ filialas ir kredito unijos, kurios aktyviai teikia būsto paskolas, neabejotinai patenka į „Lietuvos bankų“ sąvoką šios sutarties kontekste.
18.6. Sutarties šalių tikslas buvo įvykdyti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį, o 6.2 punkte nustatyta išlyga buvo skirta tik visiškai neįmanomo finansavimo atvejui. kad šalių tikslas buvo užtikrinti pirkimo rimtumą, o ne suteikti pirkėjai „lengvą išėjimą“.
18.7. Preliminarios sutarties 6.2 punktas buvo įtrauktas kaip siaura atsakomybės išimtis, taikytina tik tuo atveju, kai finansavimas objektyviai neįmanomas dėl visuotinio atsisakymo.
18.8. Jeigu pakaktų kelių bankų atsisakymo, ši išlyga taptų beprasmė, nes pirkėjas galėtų formaliai kreiptis tik į tuos bankus, kurie, kaip žinoma, greičiausiai atsisakys finansuoti. Tokiu būdu būtų iškreipta šalių valia ir paneigta sutarties ekonominė prasmė.
18.9. Apeliantas gyveno objekte 5 metus, žinojo, kad visi perka su paskolomis, todėl sutiko su sąlyga be rizikos. Ieškovė nekreipė nei į banką „Bigbank“ iki Sutarties termino pabaigos ir visiškai ignoravo kredito unijas. Vėliau turtas parduotas kitam pirkėjui su „Bigbank“ paskola – tai įrodo finansavimo realumą.
Žemesnės instancijos teismas
18.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės elgesį kaip sąžiningą, neanalizuodamas visų reikšmingų aplinkybių ir pažeisdamas CK 6.163 straipsnio 3 dalies bei 6.165 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas nevertino, ar ieškovė dėjo pakankamas pastangas gauti finansavimą.
18.11. Ieškovė žinojo apie nekilnojamojo turto paskirtį dar prieš pasirašydama Preliminarią sutartį (tai matyti iš kadastrinės bylos, skelbimo ir faktinės apžiūros). Nepaisant to, ji kreipėsi tik į ribotą skaičių tradicinių bankų, nors buvo informuota apie kitus finansavimo šaltinius (kredito unijas, banką „Bigbank“). Šalis elgiasi nesąžiningai, kai ji dirbtinai kuria kliūtis sutarčiai sudaryti arba naudojasi formaliais pretekstais, siekdama išvengti įsipareigojimų
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantas analizuodamas jo nuomone klaidingus pirmosios instancijos teismo veiksmus labai plačiai savo argumentus iliustruoja ir kildina ne visai suprantamai ir tinkamai parinkta teismine praktika, o sutarčių aiškinimo taisykles apeliantas traktuoja laisvai bei labai selektyviai, pasinaudodamas tokiu tikslu tiek PECL (Europos sutarčių teisės) principais.
19.2. Didelė apeliacinio skundo dalis vienaip ar kitaip siejama su kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyto Sutarties 6.2. papunkčio vertinimo kritika. Tai pasireiškia ir pačios „Banko“ sąvokos analizėje vertinant ją, jos genezę Lietuvos kontekstu (Lietuvių kalbos žodynas) bei Europinio suvokimo kontekstu (ES Reglamentas). Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pakankamai aiškiai, suprantamai ir teisiškai teisingai atskleidė šią aplinkybę bei iš Sutarties kylančias subjektines teises.
Šalies argumentai
19.3. Apeliantas nepagrįstai bei neargumentuotai teigia ieškovę pažeidus CK 6.163 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nėra aišku, kokias aplinkybes apeliantas mano esant objektyviu įrodymu apie ieškovės nesąžiningą elgesį vykusių derybų metu, esą net neturint tikslo sudaryti sutartį ar/ir derėtis sąžiningai. Taip pat nesuprantami apelianto teiginiai apie nepagrįstą vengimą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį.
19.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė tokiais atvejais naudotiną objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys bei apeliaciniame skunde labai aktyviai minimą contra proferentem principą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
20. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės reikalavimas grąžinti avansą pagal Preliminarią sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2024 m. liepos 3 d. sudarė preliminarią sutartį dėl 37,32 kv. m bendro ploto negyvenamosios (viešbučio paskirties) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nekilnojamasis turtas) pirkimo, kuria šalys įsipareigojo iki 2024 m. rugpjūčio 4 d. sudaryti atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo-pardavimo sutartį (2.1 punktas).
23. Preliminaria sutartimi sutarta, kad Nekilnojamasis turtas bus parduodamas už 112 000 Eur, šios kainos dalį – 5 000 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui per 1 darbo dieną nuo Preliminarios sutarties pasirašymo. Preliminarioje sutartyje šalys sutarė, kad Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis iki Preliminarioje sutartyje nustatyto termino nebus sudaryta dėl ieškovės kaltės ar ieškovei atsisakius sudaryti Turto pirkimo pardavimo sutartį Preliminarioje sutartyje aptartomis sąlygomis, 5 000 Eur suma lieka atsakovui kaip bauda už ieškovės prievolių pagal Preliminarią sutartį neįvykdymą (Preliminarios sutarties 3.1, 6.2 punktai). Preliminarioje sutartyje šalys taip pat numatė šios sąlygos išlygas, būtent, kad 5 000 Eur avansas ieškovei grąžinamas be baudų per 5 darbo dienas, „jeigu Lietuvos bankai atsisako finansuoti turtą dėl paskirties“ ir „jeigu Lietuvos bankai turtą finansuoja mažiau nei 70 procentų nuo bendros pardavimo sumos“ (Preliminarios sutarties 6.2 punktas).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Preliminarios sutarties 6.2 punktą, neatsižvelgė į plačią kredito įstaigos sampratą pagal ES teisę. Pirmosios instancijos teismas klaidingai lingvistiškai aiškino Sutarties 6.2 punkto sąvoką „Lietuvos bankai“, teigdamas, kad jos daugiskaitinė forma leidžia suprasti „kelis bankus“, o ne visumą. Be to, teismas turėjo pareigą nustatyti žodžio „Bankas“ reikšmę kasdienėje kalboje.
25. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad apeliaciniame skunde keliamas esminis klausimas dėl Sutarties aiškinimo, t. y. konkrečiai dėl „Lietuvos bankų“ reikšmės ieškovės ir atsakovo sudarytos Preliminariosios sutarties kontekste.
26. Sutarties 6.2 punkte numatyta, kad jeigu būsimasis pirkėjas atsisakys nupirkti iš ketinamo parduoti turto savininko turtą šioje sutartyje aptartomis sąlygomis, tai ketinamo parduoti turto Savininko reikalavimu ši sutartis turi būti nutraukta, o šios sutarties 3.1. punkte nurodyta 5 000 eurų suma lieka ketinamo parduoti turto savininkui kaip bauda už būsimojo pirkėjo prievolių pagal šią sutartį neįvykdymą. Jeigu Lietuvos bankai atsisako finansuoti turtą dėl paskirties, tokiu atveju sumokėta Pirkėjo pradinė suma punktas 2.2. grąžinamas be baudų per 5 d. d. Jeigu Lietuvos bankai turtą finansuoja mažiau nei 70 procentų nuo bendros pardavimo sumos punktas 2.2. punktas, tokiu atveju sumokėta pirkėjo pradinė suma punktas 2.2. grąžinama be baudų per 5 d. d.
27. CK 6.193 straipsnyje, be kita ko, reglamentuojama, kad: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis); visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis); jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis); kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (4 dalis); aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (5 dalis).
28. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką, CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019). Tačiau, tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis, tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dar iki Sutarties sudarymo, informavo atsakovą atstovaujantį brokerį ir apie tai, kad Nekilnojamasis turtas, kurį ji norėjo įsigyti jai patinka, tačiau išreiškė nerimavimą dėl to, kad Nekilnojamasis turtas yra negyvenamosios (viešbučių) paskirties. Dėl šios priežasties buvo sutarta į Sutartį įtraukti sąlygą, numatančią, kad jeigu Lietuvos bankai Nekilnojamojo turto pirkimo nefinansuos dėl paskirties ar mažiau nei 70 procentų Nekilnojamojo turto kainos sumokėta ieškovės pradinė suma grąžinama be baudų per 5 darbo dienas.
31. Byloje taip pat pateikti susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, kad ieškovė kreipėsi su paraiškomis finansavimui gauti į šiuos bankus: Swedbank, SEB, Šiaulių bankas, Luminor bank, Citadelė bank, Urbo bankas. Minėti bankai, įvertinę perkamo turto juridinį statusą, atsisakė suteikti paskolą Nekilnojamam turtui įsigyti. Atsižvelgdama į tai, ieškovė kreipėsi į atsakovo turto brokerį, prašydama taikyti Sutarties 6.2. papunktį, kuriame buvo numatytas jos sumokėto avanso grąžinimas Lietuvos bankams atsisakius suteikti paskolą, tačiau atsakovas akcentavo, kad paskolą turtui įsigyti galėjo suteikti bankas „Bigbank“.
32. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – ir Bankų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Šiame Įstatyme sąvoka „bankas“ apima ir sąvoką „specializuotas bankas“. Specializuotas bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę ir kuri turi teisę teikti tik šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytas kitas finansines paslaugas (Bankų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Bankų įstatymas taip pat apibrėžia užsienio banko sąvoką, reiškiančią užsienio valstybėje įsteigtą kredito įstaigą, kuri turi užsienio valstybės priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių ir jų skolinimu (Bankų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus akcentuoja šiuos esminius argumentus: pirma, sutarčių teisėje yra akcentuotina protingumo ir sąžiningumo principų svarba. Atsižvelgiant į šiuos principus bei į apelianto argumentus, pažymėtina, kad Sutarties sąlyga dėl kreipimosi į visus Lietuvoje veikiančius bankus neatitiktų minėtų principų, nes įpareigotų pirkėją priimti finansavimą iš bet kurios finansų įstaigos. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas frazė „Lietuvos bankai“ nors yra išreikštas daugiskaita, tačiau jis neapibrėžia absoliučiai visų Lietuvoje veikiančių, be to, pati sąvokos konstrukcija yra parinkta, kad būtų pabrėžiama, kad bankas turi būti Lietuvos juridinis asmuo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pačios bankinės sistemos vertinimas nėra reikšmingas šios bylos atveju, tačiau vertinant sąvokos konstrukcija „Lietuvos bankai“ ir atsižvelgiant į valstybės (Lietuvos) išskyrimą šioje konstrukcijoje, pažymi, kad byloje pateikta Priežiūros institucijos funkcijas atliekančio Lietuvos banko informacija patvirtina, kad Bankų sektorių sudaro Lietuvoje įsteigti bankai, taip pat užsienio bankų filialai ir specializuoti bankai. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikia 6 licencijuoti bankai: AB Swedbank, AB SEB bankas, AB Artea (buv. Šiaulių bankas), UAB Urbo bankas, UAB Revolut Bank ir UAB PayRay bank. BIGBANK AS verslo forma - ES/EEE licencijuoto užsienio banko filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti, užsienio banko filialas reiškia, kad tai yra užsienio juridinio asmens padalinys, nors jis veikia Lietuvoje turėdamas filialą, tačiau tai nereiškia, kad jis yra Lietuvos juridinis asmuo, t. y. toks bankas laikytinas užsienio juridinio asmens padaliniu Lietuvoje. Atitinkamai Lietuvos Respublikoje licencijuotas bankas reiškia, kad toks bankas yra Lietuvos juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos juridinių asmenų registre, jo buveinė yra Lietuvoje. Taigi, Sutarties šalims skirtingai aiškinant „Lietuvos bankų“ sąvoką, matyti, kad Sutartyje vartojant būtent tokią konstrukciją, o ne tiesiog „Bankai“, banko kaip Lietuvos juridinio asmens faktas buvo svarbi Nekilnojamojo turto finansavimo aplinkybė, t. y. Sutarties sąlygos tikslas buvo įvertinti finansavimo galimybes per Lietuvos bankinę sistemą, o ne per bet kurią finansų instituciją.
34. Antra, apeliantas nurodo, kad ginčo nekilnojamame turte jis gyveno 5 metus ir žinojo, kad visi perka su paskolomis, todėl sutiko su sąlyga be rizikos. Vėliau turtas parduotas kitam pirkėjui su banko „Bigbank“ paskola. Pažymėtina, kad atsakovo kaip nekilnojamojo turto pardavėjo lūkesčiai parduoti turtą negali paneigti Sutarties sąlygos dėl Lietuvos bankų finansavimo, t. y. atsakovo lūkestis parduoti nekilnojamąjį turtą neturi lemti ieškovės teisės pasirinkti Sutartyje numatytą finansavimo įstaigą ribojimo. Be to, papildomai pažymėtina, kad banko „Bigbank“ sprendimas finansuoti kitą nekilnojamojo turto pirkėją neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos atveju.
35. Trečia, apeliantas pažymi, kad tikroji šalių valia buvo nustatoma ir aiški, todėl contra proferentem negalėjo būti taikoma. Apelianto teigimu, tikroji šalių valia buvo nustatoma – finansavimo neįmanomumas, o ne formalus kreipimasis. Šalys derėjosi dėl sąlygos, siekdamos apsidrausti nuo objektyviai neįmanomo finansavimo, o ne suteikti pirkėjai galimybę formaliai apklausti 2–3 bankus ir tuo pagrindu pasitraukti iš sutarties.
36. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies taisyklė dėl neaiškių ir dviprasmiškų sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies nenaudai (lot. contra proferentem) yra subsidiari sutarčių aiškinimo taisyklė. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse, t. y. pritaikius tiek subjektyvųjį, tiek objektyvųjį sutarties aiškinimo metodą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-823/2022, 79 punktas).
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto argumentus, pažymi, kad atsakovas nepagrįstai ir selektyviai vertina skundžiamą teismo sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas tik konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog šias sąlygas į Preliminarią sutartį pasiūlė įtraukti ieškovė, o jas faktiškai į Preliminarią sutartį įrašė atsakovo pasamdytas brokeris, kuris ir ruošė Preliminarios sutarties tekstą, t. y. teismas ne taikė contra proferentem taisyklę, tačiau akcentavo tam tikrą faktinę Sutarties sąlygos sudarymo aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nuosekliai tyrė tikrąją Sutarties šalių valią, pasitelkdamas, be kita ko, ir lingvistinį Sutarties aiškinimo metodą, o ne kaip teigia apeliantas, atsižvelgdamas išimtinai į Sutarties sudarytoją.
38. Ketvirta, apeliantas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ieškovės elgesį kaip sąžiningą, neanalizuodamas visų reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija nesutikdama su šiuo apelianto vertinimu, pažymi, kad atsižvelgiant į ieškovės ir bankų susirašinėjimo turinį, ieškovės veiksmų vertinti kaip nerodančių geros valios ir siekio įsigyti Nekilnojamąjį turtą, nebuvo pagrindo, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, akcentuodamas ieškovės galimą nesąžiningumą, nepagrįstai perkelia jai atsakomybę dėl Nekilnojamojo turto finansavimo sudarymo, t. y. šalys Preliminarioje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai sutarė, kad „jeigu Lietuvos bankai atsisako finansuoti turtą dėl paskirties, tokiu atveju sumokėta Pirkėjo pradinė suma punktas 2.2. grąžinamas be baudų per 5 d. d. Jeigu Lietuvos bankai turtą finansuoja mažiau nei 70 procentų nuo bendros pardavimo sumos punktas 2.2. punktas, tokiu atveju sumokėta pirkėjo pradinė suma punktas 2.2. grąžinama be baudų per 5 d. d.“. Pati Sutarties sąlygos konstrukcija su jungtuku „Jeigu“, jau pati savaime reiškia, kad gali būti kelios galimybės – finansavimas suteikiamas arba nesuteikiamas, tačiau apelianto argumentai leidžia spręsti apie jo (kaip nekilnojamojo turto pardavėjo) nepagrįstą lūkestį dėl ieškovės (kaip nekilnojamojo turto pirkėjos) prievolės bet kuriuo atveju sudaryti finansavimo sutartį.
39. Penkta, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai padarė išvadą apie gynybinį atsakovo elgesį. Atsakovas apie visus bankus neprabilo anksčiau todėl, kad tokio poreikio nekilo iki ieškovės 2024 m. liepos 30 d. pareiškimo apie sutarties nutraukimą.
40. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais pažymi, kad, kaip minėta, Sutartyje numatyta „Lietuvos bankų“ sąvoka neapėmė visų bankų skaičiaus, be to, o apelianto siekis, kad ieškovė kreiptųsi į konkrečią finansavimo įstaigą, tokią kaip banką „Bigbank“, turėjo būti aiškiai nurodyta Sutarties sudarymo metu, kad ieškovė galėtų įvertinti, ar ši finansų įstaiga jai priimtina. Šiuo atveju atsakovo siekis dėl ieškovės kreipimosi į banką „Bigbank“ yra vertintinas kaip nepagrįstas įpareigojimas ieškovei, ignoruojant galimybę ieškovei kreiptis į jos pageidaujamus Lietuvos bankus.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam apeliacinio skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 1 200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.