- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-969-861/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21973-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- UAB „Arlitanus“
- Trečiasis asmuo
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis, Rūta Lazauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei UAB „Arlitanus“, trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“, dėl netesybų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 620,00 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-09-23 pasirašė nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) pirkimo-pardavimo Sutartį (toliau - Sutartis). Šia Sutartimi atsakovė ieškovui pardavė 0,1519 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo savo lėšomis iki 2016-12-31 atlikti Sutarties 3.2.3 papunktyje nurodytus darbus. Iki Sutarties 3.2.3 papunktyje nurodyto termino, t. y. 2016-12-31, nė vieno iš minėtame Sutarties papunktyje išvardintų įsipareigojimų atsakovė neįvykdė, todėl 2017-01-09 atsakovei per Vilniaus m. 30-ąjį notarų biurą buvo išsiųstas ieškovo pareiškimas su raginimu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei priminimu apie susikaupusius delspinigius, tačiau iš atsakovės jokio atsakymo negauta. Sutarties 3.2.3.2 papunktyje nurodytą įsipareigojimą atsakovė įvykdė tik 2017-07-25. Tuo tarpu Sutarties 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai nėra įvykdyti iki šiol, dėl ko ieškovas su šeima negali visavertiškai naudotis įsigytu gyvenamuoju namu, t. y. dėl nepakankamos elektros galios negali naudoti name suprojektuotos ir įrengtos geoterminio šildymo sistemos, todėl teko įsigyti ir įsirengti kieto kuro krosnelę namui šildyti.
2017-12-04 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-32930-545/2017 priteisė iš atsakovės ieškovo naudai delspinigius už pirmąjį 2017 m. pusmetį, t. y. už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30 imtinai. Šį teismo sprendimą atsakovė apskundė.
2018-04-27 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4942-868/2018 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018-06-23 imtinai sumokėti ieškovui 3 812,00 Eur kaip netesybas už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 imtinai ir atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pasirašęs taikos sutartį ieškovas vylėsi, kad atsakovė pagaliau įvykdys savo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl delsė su ieškinio pateikimu dėl netesybų už trečiąjį Sutarties nevykdymo pusmetį priteisimo.
Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, t. y. per nustatytą terminą neatliko Sutarties 3.2.3 papunktyje išvardintų darbų (CK 6.260 str. 1 d.), tai, remiantis CK 6.73 str. 1 d., atsakovė privalo ne tik realiai įvykdyti prievolę (atlikti Sutarties 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 papunkčiuose išvardintus darbus), bet ir sumokėti netesybas, šiuo atveju delspinigius, kurie lygūs 10 Eur už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant už kiekvienos pareigos neįvykdymą atskirai (Sutarties 6.6. punktas). Tai sudaro po 2 X 10 Eur už 181 dieną (už laikotarpį nuo 2018-01-17 iki 2018-07-16 imtinai) pagal Sutarties 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 papunkčius. Iš viso – 3 620,00 Eur.
Atsakovė aukščiau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-32930-545/2017 patvirtino, kad Sutarties 3.2.3 papunktyje nustatytų įsipareigojimų nėra įvykdęs, tačiau jis teigė, kad įsipareigojimų neįvykdė ne dėl savo, o dėl kitų asmenų kaltės, ir nurodė, kad jis turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės pagal LR CK 6.253 straipsnio 1 ir 4 dalis. Pažymėjo, kad LR CK 6.253 straipsnis yra bendroji civilinę atsakomybę reglamentuojanti norma. Tuo tarpu tarp ieškovo ir atsakovės kilusiam ginčui taikytina specialiosios sutartinę atsakomybę reglamentuojančios civilinio kodekso normos, o būtent LR CK 6.256 straipsnio 4 dalis, nes atsakovė yra verslininkė. Taigi, sutartinės prievolės neįvykdžiusi atsakovė atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų įsipareigojimams įvykdyti. Iki žemės sklypo buvo atvesta 3 kW galingumo elektra, 2016 m. spalio mėnesį atlikti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimai ir patvirtinta, jog elektros tinklai gali būti naudojami pagal paskirtį. Atsakovė pateikė paraišką dėl elektros įrenginių įvedimo, 2016-10-05 AB „Energijos skirstymo operatorius“ išdavė Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygas, 2016-10-10 parengta Elektros įrenginių iškėlimo (rekonstrukcijos) paslaugų sutartis. 0,4 kV elektros kabelių linija turėjo būti nutiesta per gretimą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį keliems savininkams, AB „Energijos skirstymo operatorius“ dokumentacija turėjo būti suderinta su savininkais. Savininkas G. T. nepasirašė sutikimo, dėl ko elektros komunikacijų įrengimas buvo laikinai sustabdytas. Atsakovė ne dėl savo kaltės negalėjo įvykdyti įsipareigojimų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą sprendžia teisminiu keliu ir įsiteisėjus teismo sprendimui, bus galima tęsti elektros tinklo įvedimo darbus. Iki žemės sklypo buvo atvestas vanduo bei įrenginėjami valymo įrenginiai, tolesni vandentiekio komunikacijų įrengimo darbai pristabdyti, nes reikalinga elektros energija.
Šalys sudarė taikos sutartį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4942-868/2018, pagal kurią atsakovė ieškovui sumokėjo 3 812,0 Eur, taip pat atlygino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ uždelsė savo pačių rengtoje Sutartyje nustatytą elektros įrenginių prijungimo terminą nuo atsakovės niekaip nepriklausė, atsakovė už ieškovo ir kitų greta esančių namų elektros įrenginių pajungimą AB „Energijos skirstymo operatorius“ sumokėjo 1 603,50 Eur. Atsakovė įsipareigojimus, prisiimtus tarp šalių sudaryta Sutartimi, vykdė tinkamai, komunikacijų įvedimo eiga nebuvo vilkinama, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos veiksmų neteisėtumo.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodomas teisių pažeidimas paaiškėjo suėjus Sutartyje numatytam darbų atlikimo terminui, t. y. 2016-12-31. Ieškovas kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-04 sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-3293 0-545/2017) ieškovo naudai iš atsakovės buvo priteisti delspinigiai už 6 mėnesių laikotarpį. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą prašydamas priteisti delspinigius už sekantį 6 mėnesių laikotarpį. Vertina, jog minėtam reikalavimui, atsakovės prašymu, teismas turėjo taikyti netesybų senaties terminą, tačiau atsakovė to nereikalavo ir sudarė su ieškovu taikos sutartį, patirtintą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-27 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-4942-868/2018), kurią vykdydama atsakovė ieškovui sumokėjo 3 812,00 Eur netesybas, paskaičiuotas už sekantį 6 mėnesių laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31, taip pat atlygino ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teismui reiškiamus reikalavimus dėl netesybų priteisimo specialiai išskaido pagal CK numatytą 6 mėnesių senaties terminą, tikėdamasis, kad kiekvienoje atskiroje byloje netesybų senaties terminas bus nagrinėjamas ir taikomas atskirai. Tačiau toks ieškovo elgesys nėra sąžiningas atsakovės atžvilgiu. Ieškovas kreipdamasis į teismą dėl netesybų už prievolės įvykdymo termino, kurio pabaiga suėjo 2016-12-31, pažeidimą, kai teismo sprendimu ir nutartimi ieškovui jau priteistos netesybos už 12 mėnesių laikotarpį, yra praleidęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą senaties terminą ir atsakovė prašo teismo jį taikyti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo nuostolius įrodinėja kieto kuro krosnelės namui šildyti įsigijimu, kai tiek minėtos krosnelės, tiek visas jos eksploatacijai reikalingas išlaidas pilnai padengė atsakovės ieškovui jau sumokėtos 3 812,00 Eur netesybos. Be to, atsakovė iki šiol savo lėšomis apmoka už ieškovo name naudojamą elektrą, taip pat finansuoja visus minėtus elektros linijos projektavimo ir įrengimo darbus. Pažymi, jog pagal teismų formuojamą praktiką, netesybos negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Nurodo, jog teismas turi įvertinti ne tik šioje byloje ieškovo prašomas priteisti netesybas, bet ir tai, jog kitose bylose ieškovui už tą patį prievolės pažeidimą yra bendrai priteista ir sumokėta 7 624,00 Eur suma. Nagrinėjamoje byloje ieškovas dar reikalauja 3 620,00 Eur sumos, taigi bendra netesybų suma sudarytų 11 244,00 Eur.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog Sutarties 4 punkte šalys susitarė dėl Objekto prijungimo termino: 120 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo bei grąžinimo Operatoriui dienos, ir prijungimo paslaugos įmokos ar atitinkamos jos dalies sumokėjimo dienos, kai prijungimo paslaugos išlaidos pagal projekte nurodytą sąmatinę vertę neviršija 35 000,00 Eur be PVM ir yra parinktas metinis rangovas prijungimo darbams atlikti. Pažymėtina, kad nors atsakovė Prijungimo įmoką sumokėjo ir pasirašytą Sutarti pateikė, tačiau metinis rangovas nėra parinktas. Rangovas bus renkamas atlikus rekonstrukcijos darbus, įvardintus Prijungimo sąlygų 4.1–4.5 punktuose. Pažymėjo, kad prijungimo sąlygų 3.9 punkte yra nustatyta, kad naujo vartotojo prijungimas galimas tik įvykdžius 4.1–4.5 sąlygas. Prijungimo sąlygų 4 punkte (4.1–4.5) yra nustatyti techniniai sprendimai operatoriaus tinklo daliai, šiai dienai pirkimas dar nėra įvykęs. operatorius apie tai atsakovę informavo. Taigi, prijungimo paslaugą operatorius atsakovei įsipareigojo suteikti tik po to, kai bus įgyvendintas Rekonstrukcijos projektas, atsakovei apie tai buvo žinoma, ir tai buvo numatyta Prijungimo sąlygose (3.9 punkte). Atsižvelgiant į tai, kad šiai dienai Rekonstrukcijos projektas nėra baigtas, metinis rangovas prijungimo darbams atlikti pagal Sutartį, sudarytą su atsakove, nėra parinktas. Todėl Sutartyje numatytas 120 dienų objekto prijungimo terminas operatoriaus nėra praleistas, nes jis pradedamas skaičiuoti esant visų 3 sąlygų visetui: pasirašius ir grąžinus Sutartį operatoriui, sumokėjus prijungimo paslaugos įmoką ir parinkus metinį rangovą.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog atsakovė, laisva valia ir niekieno neverčiama prisiėmė įsipareigojimus. Atsakovė yra verslininkė, užsiimanti statybų veikla, todėl ji turi numatyti, per kokį laikotarpį gali įvykdyti savo įsipareigojimus, kurie betarpiškai susiję su jos vykdoma veikla. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė žinojo ir galėjo žinoti apie galimas kliūtis atvedant elektrą ir kitas komunikacijas iki žemės sklypo, nes tiek žemės sklypą, tiek ir gyvenamąjį namą ieškovui pardavė atsakovė. Taigi, atsakovė, būdama pirmine žemės sklypo ir namo savininke, žinodama sklypo dislokacijos vietą, turėjo žinoti, kad bus reikalingi gretimų sklypų savininkų sutikimai ir galėjo numatyti, kad procesas gali užtrukti, todėl jau sudarydamas Pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu ji galėjo nustatyti kitokius savo įsipareigojimų įvykdymo terminus. To atsakovė nepadarė ir suklaidino ieškovą dėl būtinų komunikacijų atvedimo terminų.
Ieškovas prašo priteisti delspinigius už trečią pusmetį, t. y. tolesnį ir tebesitęsiantį įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį. Ieškovas prašo priteisti delspinigius ne už 18, o už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos. Pažymėtina, kad pati atsakovė nusimatė sutartyje netesybas delspinigių, o ne baudos forma. Delspinigių esmė ir yra jų tęstinis pobūdis bei jų skaičiavimas už kiekvieną pažeidimo dieną iki visiško prievolės įvykdymo. Jei remtis atsakovės logika, delspinigių numatymas sutartyje netektų prasmės, nes po 6 mėnesių jie taptų bauda ir sutartį pažeidusi šalis, sumokėjusi baudą, galėtų nebevykdyti savo įsipareigojimų, kadangi tokiu būdu suprantamos netesybos nebetektų savo prievolės įvykdymą skatinančios funkcijos. Vertina, jog netesybos negali būti mažinamos, nes tiek Preliminarioji sutartis, tiek sutartis buvo sudarytos pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas, įskaitant dėl netesybų dydžio abiejų sutarties šalių atžvilgiu. Pažymi, jog skirtingos bylos atsakovei buvo keliamos už skirtingus įsipareigojimų nevykdymo laikotarpius. Dėl tęstinio įsipareigojimų pažeidimo pobūdžio laikytina, kad atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų, kiekvieną dieną daro naują pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovas, manydamas, jog patiria nuostolius dėl atsakovės kaltės, turėjo teisę ir galimybę pats organizuoti atitinkamų darbų atlikimą atsakovės sąskaita. Tačiau ieškovas tokia savo teise nesinaudoja. Pažymėjo, jog ieškovas turėjo ir turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
2019-01-08 atsakovė pateikė priešieškinį. Teismo posėdžio metu 2019-06-25 atsakovė priešieškinio atsisakė, teismas prašymą dėl priešieškinio atsisakymo tenkina.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. A. paaiškino, jog naujas projektas yra atliktas, tačiau su trūkumais, o dėl naujų vartotojų duomenys perduoti rangovams. Yra tinklas, transformatorinė, darbus toliau vykdo rangovas UAB „Elektra“. Nurodė, jog pagal parengtą projektą reikia statyti skydą ir didinti galingumą, o į vartotojų sklypus kabelių tiesti naujai nereikia. Naujas vartotojas turi pateikti Energijos impulsų pažymą.
2019-06-04 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad reikalavimas už už ankstesnį sutartinių įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2018-01-17 iki 218-07-16 imtinai. Ieškovas nesutinka, kad turėtų būti mažinamos netesybos, kadangi ieškovas laikomas vartotoju. Sutarties sąlygas suformulavo atsakovė. Sutarties sudarymo laikotarpiu atsakovė sąlygų dėl netesybų nelaikė neprotingai didelėmis. Jei netesybas pasiūlo stipresnė šalis, šiuo atveju atsakovė, yra vienašališkai jos paregta sutartis, o ieškovas prisijungė prie sutarties, tai netesybos nemažinamos. Ieškovas neturi įrodyti žalos, jis prašo 3 620,00 Eur netesybų, tai jo teisė. Paaiškino, jog viso ginčo metu atsakovė nebendradarbiauja, nepateikia svarbios informacijos. Nurodo, jog nėra atlikti šie Sutartyje numatyti darbai: atvesti iki žemės sklypo elektros energijos komunikacijas (15 kW galingumo), teisės aktų nustatyta tvarka įrengti elektros įvadą bei sujungti elektros komunikacijas su gyvenamojo namo elektros komunikacijomis (Sutarties 3.2.3.1 papunktis); įrengti valymo įrenginius ir atvesti valymo įrenginių komunikacijas iki žemės sklypo bei sujungti jas su gyvenamojo namo komunikacijomis, atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį (Sutarties 3.2.3.3 papunktis). Atkreipė dėmesį, kad Preliminariojoje sutartyje kalbama apie nuotekų valymo įrenginius, o ne apie nuotekų surinkimo įrenginį. Šios sąvokos skiriasi būtent dėl valymo. Jokie valymo darbai nėra atliekami, yra įrengta nuotekų surinkimų duobė, kuria naudojasi keli kaimynai. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog rangovai įrengė valymo įrengius. Tą patvirtina ir atsakovė, jog buitinės nuotekos yra išvežiamos iš nuotekų valymo rezervuaro. Nuotekų kaupimo rezervuaras bei nuotekų valymo įrenginiai yra skirtingos sąvokos. Sutartyje yra numatyta, jog atsakovė įrengs nuotekų valymo įrenginius.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, jog dėl nuotekų valymo įrenginio įsipareigojimai yra įvykdyti. Nurodo, jog yra įrengta nuotekų surinkimų duobė. Tokia nuotekų sistema įrengta pagal įstatymą. Paaiškino, jog statinys buvo įregistruotas su tokia vietine kanalizacija, todėl vertina, jog atsakovė savo įsipareigojimus yra įvykdžiusi. Taip pat nurodo, jog elektros įrenginiai buvo sujungti ir anksčiau, tik nebuvo atitinkamas galingumas. Šiuo metu yra atvestas galingesnis kabelis ir įrodyta, kad yra paruošta pajungimui. Pažymėjo, jog ieškovo nurodyti reikalavimai, tokie kaip varžų matavimas, elektros įtampos tikrinimas negali būti atlikti atsakovės, nes ne ji yra namo savininkė, o ieškovas, todėl vertina, jog šiuos darbus turi atlikti ieškovas. Pažymėjo, kad elektros energija 3 kW yra atvesta. Nurodo, jog naudotis viskuo gali. Atliekant Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kilo problemų su gretimo sklypo savininkais bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojimais. Taikytina ieškinio senatis 6 mėn. dėl netesybų. Ieškovas reiškia pakartotinai tapačius reikalavimus. Dėl šitų įsipareigojimų nevykdymų, teismas yra priėmęs sprendimą ir jis yra įsiteisėjęs. Pagal kasacinio teismo praktiką, netesybos yra kompensuojamo, o ne baudos, todėl kiekvienu atveju teismas gali mažinti netesybas. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, jog jau yra priimti sprendimai ankstesnėse bylose, yra pagrindas mažinti netesybas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Nustatyta, kad ieškovas P. K. ir atsakovė UAB „Arlitanus” 2016-09-23 pasirašė nekilnojamojo turto (žemės sklypo ir gyvenamojo namo) pirkimo-pardavimo Sutartį. Šia Sutartimi atsakovė ieškovui pardavė 0,1519 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi atsakovė taip pat įsipareigojo savo lėšomis iki 2016-12-31 atlikti Sutarties 3.2.3 papunktyje nurodytus darbus: 3.2.3.1. atvesti iki žemės sklypo elektros energijos komunikacijas (15 kW galingumo), įrengti elektros įvadą bei sujungti elektros komunikacijas su Gyvenamojo namo elektros komunikacijomis, t. y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį; 3.2.3.2. įrengti vandens gręžinį ir atvesti vandens gręžinio vandentiekio komunikacijas į Gyvenamąjį namą bei sujungti jas su Gyvenamojo namo komunikacijomis, t. y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį; 3.2.3.3. įrengti valymo įrenginius ir atvesti valymo įrenginių komunikacijas iki žemės sklypo bei sujungti jas su Gyvenamojo namo komunikacijomis, t. y. atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Šalys Sutarties 6. 6. p. susitarė, kad pardavėjui (atsakovui) vėluojant įvykdyti šios Sutarties 3.2.3.1. ir/ar 3.2.3.2., 3.2.3.3. papunktyje/-iuose nurodytą/-as pareigą/-as, pardavėjas (atsakovas) įsipareigoja mokėti pirkėjui (ieškovui) 10 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant už kiekvienos pareigos neįvykdymą atskirai.
Atsakovei pažeidus prievolę ir neįvykdžius sutarties 3.2.3 papunktyje išvardintų įsipareigojimų, remiantis CK 6.73 str. 1 d., atsakovė privalo sumokėti netesybas, kurios lygios 10 Eur už kiekvieną praleistą dieną, skaičiuojant už kiekvienos pareigos neįvykdymą atskirai (Sutarties 6.6. p.). Tai sudaro po 2 X 10 Eur už 181 dieną (už laikotarpį nuo 2018-01-17 iki 2018-07-16 imtinai) pagal sutarties 3.2.3.1 ir 3.2.3.3 papunkčius, iš viso – 3 620 Eur.
Sutarties šalys aptarė 7.1.–7.4 p. p. nenugalimos jėgos akcentus, t. y. šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties nevykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuiti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsiželgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties vykdymui. Taip pat Sutarties 7.3 p. įpareigoja sutarties neįvykdžiuisią šalį pranešti kitai šaliai apie nurodytos aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jei šio pranešimo šalys per protingą terminą negauna, tai kaltioji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. Be to, ši aplinkybė neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį, sustabdyti jos vykdymą arba reikalauti sumokėti palūkanas.
Bylos duomenimis, atsakovė iki 2016-12-31 nurodytų sutarties 3.2.3.1.-3.2.3.3. p.p. darbų neįvykdė, todėl 2017-01-09 ieškovas jai per Vilniaus m. 30-ąjį notarų biurą išsiuntė pareiškimą su raginimu įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei priminimu apie susikaupusius delspinigius, tačiau iš atsakovės atsakymas nebuvo gautas, protingas terminas dėl darbų atlikimo pratęsimo šalių nebuvo derinamas. 2017-12-04 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-32930-545/2017 priteisė iš atsakovės ieškovo naudai delspinigius už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-30 imtinai. Šį teismo sprendimą atsakovė apskundė. 2018-04-27 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-4942-868/2018 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2018-06-23 imtinai sumokėti ieškovui 3 812,00 Eur kaip netesybas už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-12-31 imtinai ir atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ir atsakovė pasirašė taikos sutartį, tačiau atsakovė nevykdė įsipareigojimų. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovės prisiimtų sutartinių pareigų nevykdymo, jis ir jo šeima patyrė daug nepatogumų: dėl nepakankamos elektros galios negali naudoti name suprojektuotos ir įrengtos geoterminio šildymo sistemos, todėl teko įsigyti ir įsirengti kieto kuro krosnelę namui šildyti. Taip pat negali įsijungti atitinkamų buitinių prietaisų, turi derinti skalbimo bei kitus klausimus, susijusius su didesnės galios prietaisų pajungimu, su kaimynais.
Atsakovė nurodė, kad atliekant prisiimtus sutartinius įsirareigojimus, numatytus 2016-09-23 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, kilo problemų su gretimo sklypo savininkais bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojimais. Atsakovės nuomone, ji prisiimtų pirkimo-pardavimo 2016-09-23 sutarties 3.2.3. p. negali tinkamai įvykdyti ne dėl savo kaltės. Pažymėjo, kad visus darbus, kurie priklauso nuo jos valios, ji vykdė: iki žemės sklypo buvo atvesta 3 kW galingumo elektra, būtina gyvenamojo namo darbams, taip pat įrengti valymo įrenginiai ir atvesti valymo įrenginių komunikacijos iki žemės sklypo bei sujungti su gyvenamojo namo komunikacijomis, kurios yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. Atsakovės atstovas pateikė 2019-05-21 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos raštą Nr. (18.5)-AD5-9017, kuriame konstatuojama, kad „iš namų Nr. 6, 18, 20, esančių (duomenys neskelbtini), buitinės nuotekos surenkamos į vieną išgrėbimo duobę. Nuotekas pagal užsakymą išveža UAB „Nemenčinės komunalininkas“.“ Ieškovo atstovė pažymėjo, kad nuotekų išgrėbimo duobė ar nuotekų kaupimo rezervuaras nėra tapatūs nuotekų valymo įrenginiams, kuriuos įrengti pagal Sutartį įsipareigojo atsakovė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-01-09 įsakymu Nr. D1-18 patvirtinto Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų irengimo, eksploatavimo ir kontroles tvarkos aprašo 2.2 punkte yra paaiškinta, kad ,,nuotekų kaupimo rezervuaras" - talpykla pavienių objektų ar jų grupių nuotekoms kaupti ir laikyi, kol jos bus transportuojamos galutinai sutvarkyti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-11 įsakymu Nr. D1-412 patvirtintame Nuotekų valymo irenginių taikymo reglamento 3 punkte yra paaiškinta, kad ,,nuotekų valymo irenginiai (nuotekų valyklos),, - statinys arba inžinerinis įrenginys arba technologiškai susietų statinių ir/arba inžinerinių irenginių kompleksas, nuotekų tvarkymo sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti (teršalams iš vandens išimti) bei valymo metu susidarandiam dumblui ar susidarandioms atliekoms (šlamui, smėliui, šiukšlėms, stambiems nešmenims) tvarkyti (pirminiam tvarkymui/kaupimui valymo irenginių teritorijoje). Pagal pateiktas aprašuose sąvokas galima teigti, kad nuotekų kaupimo rezervuaras ir nuotekų valymo irenginių specifika, technines paskirtys yra skirtingos, reglamentuojamos skirtingais teises aktais ir negali buti tapatinami kaip analogiški įrenginiai. Teismas konstatuoja, kad byloje pateiktas 2019-06-18 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos raštas Nr. (18.5)-AD5-10981 patvirtina, kad atsakovė nėra įvykdžiusi Sutarties 3.2.3.3 papunktyje prisiimto įsipareigojimo, nes atsakovės nurodoma nuotekų išgrėbimo duobė nėra nuotekų valymo įrenginys.
Ieškovo argumentus, kad atsakovė žadėjo įrengti atitinkamo tiekėjo nuotekų valymo įrenginius patvirtina atsakovės domoplius.lt pateiktas skelbimas, kuriame nurodomas konkretus nuotekų valymo įrenginių gamintojas: „kanalizacija – Traidenio”. Atmestini atsakovės argumentai, jog kitokios nuotekų šalinimo sistemos negalėjo įvesti, kadangi veikė pagal galiojantį įstatymą, kadangi atsakovė sutartyje ir skelbiamame internetiniame puslapyje nurodė, jog įrengs „Traidenio“ nuotekų valymo sistemą. Teismas konstatuoja, jog atsakovė savo sutartinių sąlygų pagal Sutartį neįvykdė.
Pagal 6.645 straipsnio 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Iš Sutarties 3.2.3.1 papunkčio matyti, jog atsakovė įsipareigojo atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Tokia įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog atsakovė Sutarties 3.2.3.1 papunkčiu įsipareigojo pasiekti konkretų rezultatą – komunikacijų įrengimą. CK 6.200 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu netinkamai įvykdyta prievolė, pagal kurią yra pareiga užtikrinti rezultatą, laikoma, kad neteisėti veiksmai atlikti, jeigu rezultatas nepasiektas, nesvarbu, kad tai įvyko ne dėl skolininko kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
Atsakovė yra verslininkė. Teismo vertinimu, atsakovė, būdama pirmine Žemės sklypo ir namo savininke, žinodama sklypo dislokacijos vietą, turėjo žinoti, kad elektros linija turi būti nutiesta per gretimą sklypą ir bus reikalingi gretimų sklypų savininkų sutikimai ir galėjo numatyti, kad procesas gali užtrukti, todėl jau sudarydama Pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu ji galėjo nustatyti kitokius savo įsipareigojimų įvykdymo terminus. Sutarties pobūdis patvirtina, jog atsakovės įsipareigoti atlikti darbai turi esminę reikšmę tam, kad įgytą turtą būtų galima naudoti pagal paskirtį kaip gyvenamąjį namą. Elektros įvado įrengimas būtinas, kadangi gyvenamajame name nėra galimybių naudoti valymo įrengimo įrenginių bei nėra vandentiekio komunikacijų. Atsakovė, neįvykdžiusi Sutarties 3.2.3.1 papunktyje numatyto įsipareigojimo iki 2016-12-31, t. y. neįrengusi tinkamai veikiančių elektros komunikacijų, atliko neteisėtus veiksmus.
Teismas nesutinka su atsakovės nuomone, kad šios nurodytos faktinės bylos aplinkybės, t. y. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčas su vienu iš žemės sklypo, per kurį turėjo būti nurtiestas 15 kW galingumo elektros kabelis, savininku, atsakovę atleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų, numatytų Sutarties 3.2.3. p.p. vykdymo. Teismas pažymi, kad byloje nėra konstatuojama nenugalima jėga (Sutarties 7.1-7.4 p.p). Atsakovė turėjo protingai numatyti, kad elektos kabelis (elektros energijos komunikacijos) turėjo būti tęsiamas per kitą žemės sklypą, kuris nuosavybės teise priklauso keliems savininkams ir bus reikalingas jų visų sutikimas. Atmestini atsakovės argumentai, jog šiuo metu jau yra atlikti visi Sutartimi prisiimti įsipareigojimai ir ieškovas gali prisijungti stiprensės galios elektros srovę. Teismas pažymi, jog atsakovė turi užbaigti darbus ir paruošti objektą naudojimui, o ne ieškovas turi pats pabaigti atsakovės pradėtus darbus, t. y. matuoti varžas ir tikrinti elektros įtampos srovę.Todėl vertintina, jog atsakovė įsipareigojimų tinkamai nėra įvykdžiusi.
Dėl senaties taikymo
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Netesyboms taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį tuo atveju, kai pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvieną praleistą dieną (arba kitą sutartyje nustatytą laikotarpį) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Atmestini atsakovės argumentai, jog ieškovui ankstesnėse bylose priteistos netesybos už prievolių neįvykdymą, todėl šiuoje byloje ieškovas prašo netesybų už 18 mėn. laikotarpį. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje reikalavimas reiškiamas už 2018-01-17 – 2018-07-16 laikotarpį, t. y. už 6 mėn. laikotarpį.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
CK 1.127 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuo tada, kai asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, nuo šio termino skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Kadangi ieškovės ieškinys teisme gautas 2018-07-17, priimtas 2018-07-18, teismas konstatuoja, kad jis pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio ieškinio reikalavimu.
Dėl sutartyje numatytų delspinigių mažinimo
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę mažinti netesybas, jei nustatoma, kad jos yra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Spręsdamas dėl netesybų mažinimo, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kt.) ir nepažeisti Sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
Ieškovas nurodė, kad Sutarties sudarymo metu atsakovė netesybų nelaikė neprotingai didelėmis. Ieškovas, kaip vartotojas, Sutartį sudarė prisijungimo būdu, kadangi atsakovė pati ją parengė ir numatė joje netesybų dydį. Šalys dėl netesybų dydžio susitarė Sutarties 6.6 papunktyje, t. y. atsakovei vėluojant įvykdyti Sutarties 3.2.3.1–3.2.3.3 papunkčiuose nurodytas pareigas, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovui 10 Eur netesybų už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant už kiekvienos pareigos nevykdymą atskirai.
Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) CK nesukonkretintos. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į nebaigtinį sąrašą aplinkybių: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir Sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą ir kt. Ieškovas yra vartotojas, žemės sklypą su gyvenamuoju namu įsigijęs savo asmeninimas ar šeimos poreikiams tenkinti, o atsakovė – verslininkė, pardavusi žemės sklypą su namu bei įsipareigojusi atlikti tam tikrus darbus, siekdama komercinės naudos. Vienodo dydžio, t. y. 10 Eur netesybos buvo numatytos tiek Preliminariojoje Sutartyje, tiek pagrindinėje Sutartyje. Dėl to, kad atsakovė neįvykdė Sutarties 3.2.3.1 papunktyje numatyto reikalavimo atvesti 15 kW galingumo elektros komunikacijas, ieškovas negali kokybiškai naudotis gyvenamuoju namu. Teismas sprendžia, jog Sutarties 6.6 papunktyje numatytos 10 Eur netesybos nelaikytinos per didelėmis.
Antrasis netesybų mažinimo teisinis pagrindas – iš dalies įvykdyta prievolė. Sutarties 3.2.3.1–3.2.3.3 papunkčiais atsakovė įsipareigojo įrengti elektros įvadą bei sujungti elektros komunikacijas su gyvenamojo namo komunikacijomis, įrengti vandens gręžinį ir atvesti vandens gręžinio vandentiekio komunikacijas į gyvenamąjį namą bei sujungti jas su gyvenamojo namo komunikacijomis bei įrengti valymo įrenginius ir atvesti valymo įrenginių komunikacijas iki žemės sklypo bei sujungti jas su gyvenamojo namo komunikacijomis. Aptariamomis Sutarties nuostatomis atsakovė įsipareigojo atlikti visus reikiamus veiksmus, kad nurodytos komunikacijos būtų tinkamos naudoti pagal paskirtį. Ieškovas nurodė, jog po 2017 m. liepos mėnesio atsakovė tam tikrus techninius darbus atliko. Visgi, vertintina tai, kad neįrengus reikiamo galingumo elektros komunikacijų ieškovas neturi galimybės naudotis įrenginiais. Teismas sprendžia, jog iš esmės atsakovė Sutarties 3.2.3.1–3.2.3.3 papunkčiuose numatytos prievolės atlikti veiksmus, kad komunikacijomis būtų galima tinkamai naudotis, neįvykdė. Negalima laikyti daliniu prievolės įvykdymu atsakovės atliktų veiksmų, kadangi faktiškai atsakovės atliktu darbo rezultatu ieškovas negali pasinaudoti pagal paskirtį.
Teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji nėra atsakinga už Sutarties neįvykdymą, nes Sutartis neįvykdyta ne dėl nuo atsakovės valios priklausančių veiksmų, o dėl kilusių problemų su gretimo sklypo savininkais bei AB „Energijos skirstymo operatorius“ įsipareigojimais. Pažymėtina, kad pagal Sutartį prisiimtas sutartines prievoles privalo vykdyti atsakovė. Teismas atmeta atsakovės nurodomus argumentus, jog bylos šalių Sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Atsakovė Sutartimi susitarė su ieškovu, jog netinkamai vykdant Sutarties sąlygas, mokės sutarto dydžio netesybas–delspinigius. Ieškovas prisijungimo būdu sudarė Sutartį su atsakove, todėl atsakovė nebuvo silpnesnioji sutartinių santykių šalis, dėl ko jos teisės turėtų būti ginamos prioritetiškai. Atsakovė laisva valia sudarydama Sutartis ir kartu su ieškovu nustatę sutartinius delspinigius, turi prisiimti tokio veikimo teisines pasekmes.
Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.156, 6.189 straipsniais, teismas įvertindamas tai, jog ieškovo nurodytas delspinigių skaičiavimas atitinka CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimą, t. y. neviršija šešių mėnesių ieškinio senaties termino, iš atsakovės ieškovo naudai viso priteisia 3 620,00 Eur delspinigių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas taip pat prašė jo naudai iš atsakovės priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 6.37 str. 1 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovo ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteistina 781,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 81,00 Eur žyminio mokesčio bei 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant teismo sprendimą, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,45 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priimti atsakovės UAB „Arlitanus“, į. k. 126030261 prašymą dėl priešieškinio atsisakymo ir šioje dalyje bylą nutraukti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Arlitanus“, į. k. 145751974, ieškovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 620,00 Eur netesybų, 781,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 81,00 Eur žyminio mokesčio bei 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Arlitanus“, į. k. 126030261, į valstybės biudžetą 3,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.