- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-833-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02767-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., A. J., R. R.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.26pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas skirti baudą civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – M. J., A. J., R. R.; išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui A. J. skyrimo už teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą, t. y. suinteresuotas asmuo nesilaikė psichologo rekomendacijų ir taip savo veiksmais pažeidė bendravimo tvarką.
2. Pareikškime nurodoma, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-621-558/2017, kuriuo nustatyta suinteresuoto asmens M. J. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Antstolė 2019 m. sausio 15 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aktą, nurodė, kad vykdomasis dokumentas nevykdomas jame nustatytomis sąlygomis.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo M. J. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir priteisti iš suinteresuoto asmens A. J. bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo A. J. prašė antstolės pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Išvadą teikianti institucija pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas yra privalomas, vaiko teisių bendrauti su tėvais užtikrinimu privalo rūpintis abu tėvai, tačiau vykdymo procese prievartos vaikui taikymas negalimas. Iš pokalbio su A. J. nenustatė, jog ji nebūtų suinteresuota vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimu, t. y. vaiko ir jo tėvo tarpusavio ryšio išsaugojimu ir puoselėjimu.
6. Suinteresuotas asmuo R. R. atsiliepimo į antstolės prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skolininkei A. J. skyrimo už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties dalies dėl nustatytos išieškotojo M. J. bendravimo tvarkos su sūnumi nevykdymą, priteisė iš suinteresuoto asmens M. J. suinteresuotam asmeniui A. J. 370 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, valstybei 8,38 Eur dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas, įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0015/18/01215 duomenis, M. J. atstovės advokatės V. G. prašymus antstolei dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymo, sprendė, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. J. skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už teismo nutartimi Nr. e2-621-558/2016 patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą, t. y. ar A. J. sąmoningai nesilaikė psichologo rekomendacijų siekiant sklandžių tėvo ir vaiko susitikimų ar su nakvyne ar be nakvynės tėvo namuose.
9. Teismas padarė išvadą, kad 2019 m. sausio 15 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S1-45682 surašytas nesant objektyvių duomenų dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. vykdomojo rašto dėl M. J. bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymo, tik minėtų išieškotojo prašymų ir psichologės rekomendacijų pagrindu dėl tėvų elgesio siekiant atkurti tėvo ir sūnaus ryšį, galimybės tėvui pasiimti sūnų pas save (su nakvyne ar ne jos), dėl tuo metu susidariusios situacijos ir vaiko būsenos jos metu.
10. Teismas nurodė, kad psichologės kompetencija vykdymo procese apima tik rekomendacijų antstolei dėl vykdymo eigos, t.y. tarpininkavimo vykdymo procese teikimą, todėl psichologės rekomendacijos yra pagrindas inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimus, tačiau jų nepakanka kreiptis dėl baudos skyrimo, juolab kad iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą, kad vaikas su tėvu ne visada nori susitikti ir vykti pas jį nakvoti išimtinai tik dėl skolininkės A. J. sąmoningo psichologės rekomendacijų nevykdymo.
11. Teismas pažymėjo, kad tinkamas tokios tvarkos įgyvendinimas yra susijęs su abiejų tėvų atitinkamu elgesiu (veikimu ir neveikimu). Įgyvendindami teismo procesiniais sprendimais nustatytas pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai, tačiau vaiko interesai yra prioritetiniai.
12. Teismas vertino, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkė nepakankamai bendradarbiavo vykdydami bendravimo tvarką su vaiku teismo nutartyje nustatyta tvarka.
13. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl skolininkės A. J. kaltės išieškotojas M. J. negalėjo pasiimti vaiko bendrauti 2018 m. rugpjūčio 31 d., rugsėjo 4, 11, 14, 19, 25 d., spalio 3, 12, 13, 14 d. (CPK 185 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
14. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės pareiškimą tenkinti, priteisti iš A. J. M. J. naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai pakeitė bylos nagrinėjimo dalyką – antstolio pareiškimo dėl baudos skyrimo esmę, dėl ko neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisingą sprendimą. Bylos nagrinėjimo dalykas – antstolės 2019 m. sausio 25 d. pareiškimas dėl baudos skyrimo, surašytas 2019 m. sausio 15 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S1-45682 pagrindu. Tinkamas teismo patvirtintos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos vykdymas yra susijęs su psichologės R. R. raštu išdėstytų rekomendacijų dėl sūnaus nakvynės tėvo namuose vykdymo.
14.2. Teismas negali nustatyti, ar, A. J. nepažeidus psichologės rekomendacijų, sūnus būtų likęs nakvoti pas tėvą, tačiau psichologės rekomendacijų pažeidimu buvo pažeista teismo nustatyta bendravimo tvarka, pažeidimas užkirto kelią tokių rekomendacijų įgyvendinimui ir galimybei pirmą kartą pasiimti sūnų nakvynei tėvo namuose 2018 m. birželio 8 dieną, t. y. įgyvendinti bendravimo tvarkos 1.1. punktą.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Teismas neteisingai aiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 5.3. punkto nuostatą, nenustatė psichologo rekomendacijų šalims privalomo pobūdžio, kas nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
14.4. Teismo išvada, kad psichologės kompetencija nagrinėjamos bylos atveju apima tik „rekomendacijų antstolei dėl vykdymo eigos, t.y. tarpininkavimo vykdymo procese teikimą, todėl psichologės rekomendacijos yra pagrindas inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimus, tačiau jų nepakanka kreiptis dėl baudos skyrimo“ prieštarauja įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 5.3. punkto nuostatoms ir pažeidžia CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo privalomumo principą. Bylą išnagrinėjęs teismas neturi kompetencijos keisti teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties nuostatų privalomo pobūdžio.
14.5. Teismo padaryti pažeidimai lėmė, kad psichologo rekomendacijų pažeidimas nebuvo laikomas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 5.3. punkto pažeidimu.
14.6. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie įrodo faktines aplinkybes, kad A. J. vykdydama bendravimo tvarką nebendradarbiauja, sąmoningai nesilaiko psichologo rekomendacijų. Tokių ar panašių duomenų M. J. atžvilgiu nėra.
14.7. Psichologės pažymoje nuosekliai aprašomas stebimas stiprėjantis tėvo ir sūnaus ryšys. Sūnaus ir tėvo ryšys buvo pakankamai stiprus organizuoti nakvynę tėvo namuose. Tam pritarė ir psichologė, todėl parengė atitinkamas rekomendacijas.
14.8. A. J. 2018 m. lapkričio 8 d. paaiškinime pripažįsta, kad pažeidė rekomendacijas ir deklaratyviai kaltina tėvą: „Psichologės rekomendacijas taip pat vykdau tik ta apimtimi, kiek jos atitinka vaiko interesus, eliminuoja prievartos vaikui taikymą bei yra aiškios ir konkrečios.“; „Jo (turima omeny - sūnaus) nakvynės su tėvu klausimų nederinau, tiesiog laikydamasi rekomendacijų nurodžiau, kad tai nuspręs tėvas, kuris deja to padaryti nesugebėjo ir sukėlė didelę įtampą vaikui, o dėl kilusių pasekmių stengiasi apkaltinti mane“.
14.9. Psichologė rašytinėse rekomendacijose nurodė iš anksto vaiko neperspėti ir su juo nederinti nakvynės klausimų. A. J. į vykdomąją bylą pateikė garso įrašą, kuriame girdėti, kaip, pažeisdama psichologės rekomendacijas, dar iki ateinant į namus M. J., ji kalbasi su sūnumi apie nakvynę tėvo namuose, o sūnus verkia.
14.10. Psichologė R. R. 2018 m. rugsėjo 20 d. patikslintoje išvadoje nurodė, jog nakvynės tėčio namuose neįvyko dėl „N. mamos atsitraukimo, nors viskas buvo suderinta iš anksto. Kaip paaiškėjo, N. mama nepritarė, kai kuriems rekomendacijų punktams, todėl rekomendacijas ignoravo. N., sekdamas atsitraukimo pavyzdžiu ir tapatindamasis su mama, pradėjo priešintis susitikimams su tėčiu. Šis posūkio taškas, gali būti traktuojamas kaip prieraišumo regresas tėčio ir sūnaus santykiuose“.
14.11. Psichologė 2018 m. rugsėjo 30 d. elektroniniu laišku informavo M. J. apie A. J. elgesį nurodydama: „Mūsų susitikimams su N., taip pat vis iškyla kliūčių: tai mamos darbo reikalai, tai skiepas, tai jau suderinta vizitų laiką reikia perderinti, ir t.t., ir pan. Vienu žodžiu, žaidimai; vengimas atsikartojantis ir N. elgesyje“.
14.12. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nenustatė, kad, priešingai nei M. J., skolininkė A. J. nebendradarbiauja, nededa pakankamai pastangų tam, kad būtų įgyvendinta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka.
14.13. Vien tik tėvo pastangų nepakanka tam, kad būtų užtikrintas bendravimo su sūnumi tvarkos įgyvendinimas. Skolininkei piktnaudžiaujant savo, kaip motinos, teisėmis, nesilaikant psichologės rekomendacijų, jas sąmoningai pažeidžiant, teismo sprendimas yra neįgyvendinamas ir neįvykdomas.
14.14. Jokios atsakomybės nebuvimas lemia, kad A. J. griauna bet kokias pastangas, kurios galėtų užtikrinti realų teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. nakvynę tėvo namuose, tėvo ir sūnaus santykių tęstinumą ir ryšio stiprinimą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš suinteresuoto asmens M. J. bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
15.1. Atskirajame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir negali būti pagrindu tenkinti pateikto skundo reikalavimų.
15.2. Tėvas supranta tik tai, ką nori suprasti ir girdi tik tai, ką nori girdėti. Jo supratimas apie bendravimą su vaiku yra ne tik klaidingas, bet ir žalingas. Tėvas, kuris pats savo daugiamečiu elgesiu bei veiksmais ne tik neatkūrė savo visiškai prarasto dėl savo kaltės santykio su vaiku, bet jį dar labiau sugadino, nenori suprasti, kad vaikas yra ne daiktas, ne žaislas, o gyvas ir kuo toliau, tuo labiau mąstantis bei savarankiškai darantis išvadas žmogus. Vaiko negalima bet kada panorėjus priversti daryti vieną ar kitą veiksmą, bendraujant su juo būtina didžiulė kantrybė, nuoseklumas bei pagarba.
15.3. Tėvo pagrindinis siekis yra ne ryšio su vaiku atkūrimas, o savo sąlygų, kurias privalo vykdyti visi ir visada, diktatas.
15.4. Tėvas nėra nuoseklus siekdamas savo deklaruojamo tikslo (bendrauti su vaiku), nes bendravimo tvarkos leidžia sau laikytis kada nori ir kaip nori: jo atostogos, komandiruotės, kiti jo užsiėmimai (pvz. pramogų parkai) bei netgi vaiko liga visada yra svarbesni pretekstai nevykdyti teismo nustatytos tvarkos.
15.5. Tėvo teisė su vaiku visada, buvo ir bus pripažįstama, tačiau motina negali padaryti to, ką privalo padaryti pats tėvas, kad ir kokias pastangas tam dėtų. Dar 2015 m. lapkričio mėnesį buvo kreiptasi psichologinės pagalbos ir ji teikiama iki šiol. Vaikui visada žinoma, kada turi atvykti tėvas (tėvo problema yra ta, kad jis, minėta, turėdamas asmeninių reikalų dažnai teismo patvirtintoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku bendrauti neatvyksta), vaiko daiktai visada yra paruošti. Tėvo nesugebėjimas bendrauti su vaiku yra pakankamai ilgo paties tėvo elgesio rezultatas. Ilgą laiką demonstruotas A. J. ir vaiko ignoravimas, siekis įvairiomis priemonėmis reikalauti visiško paklusnumo baigėsi tuo, jog vaiko ir tėvo ryšys visiškai dingo.
15.6. Vaikas bendrauja su tėvu tik tada, kai jaučiasi saugus, o tėvas saugumo jausmo vaikui nesugeba užtikrinti. Tėvo pasirinktas bendravimo stilius su vaiku visada pakankamai agresyvus, tam tikrais atvejais jis ne tik bandė, bet ir taikė vaikui prievartą. Tėvas nesugeba ilgiau nei kelias minutes pabūti su vaiku, kas kartą atvykęs kartoja tuos pačius kelis žodžius, vaikui pasiūlius užsiimti kokia nors veikla, nuolat atsisako ir nuolat viską filmuoja bei įrašinėja.
15.7. Negalėdamas pasiekti savo, jis nuolat kreipiasi į antstolius, siekiant baudų skyrimo. Antstolės teiginiai, kad viena motina privalo sudaryti sąlygas tėvo ir vaiko bendravimui yra nepagrįsti, nekonkretūs (nenurodomas pažeidimas).
15.8. Sūnus lanko ugdymo įstaigą, tėvui atsirado galimybės susitikti su vaiku „neutralioje“ teritorijoje, tačiau tai nevyksta. Jau kelis metus pasinaudodama specialistų pagalba A. J. stengiasi surasti būdą, kaip išvengti nesusipratimų tėvo bendravime su sūnumi.
15.9. Bylos nagrinėjimo metu ekspertizės akte nurodyta, kad vaiko nenoras bendrauti su tėvu susijęs su daugeliu veiksnių ankstesne vaiko santykių su tėvu istorija, tėvų konfliktiniais tarpusavio santykiais, probleminiu vaiko elgesiu, tėvų patiriamomis nesėkmėmis vaikui taikant elgesio taisykles.
15.10. Nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo nutarties priėmimo situacija keičiasi ir vaikas po truputį priprato prie tėvo, nors labai dažnai jis būdavo kategoriškas ir atsisakydavo vykti su tėvu. Tėvas 2018 m. birželio 8 d. eilinį (ne pirmą kartą) leido sau taikyti vaikui prievartą. Vaikas ne kartą yra matęs tėvą pakankamai agresyviai nusiteikusį, atvykstantį su svetimais žmonėmis (antstoliais), darantį įvairius įrašus, reikalaujantį daryti tai, ko nori jis, o ne vaikas.
15.11. Išgirdus psichologės rekomendacijas, buvo suabejota, ar jas vykdant nebus padaryta žala vaikui, nes išvežimas slapta ir nieko neaiškinant jau savaime yra prievarta. Psichologė, kurios buvo paklausta, kas bus atsakingas už galimai sukeltas neigiamas vaikui pasekmes, nurodė, kad toks jos pasiūlymas nėra privalomas.
15.12. Įraše nėra duomenų apie tai, kad vaikui buvo pasakyta nevykti su tėvu nakvynei ir įrašo turinį bandoma interpretuoti sau naudinga linkme. Kaip ir visais atvejais, sūnui buvo aiškinama apie tai, kad yra skirtas laikas jo bendravimui su tėvu ir tėvas sprendžia, kas, kur ir kokiu būdu tuo laiku bus veikiama įskaitant ir teisę nuspręsti dėl nakvynių. Tai jokiu būdu negalima laikyti išankstiniu perspėjimu apie numatomą nakvynę, nes analogiškai su sūnumi kalbama visada jau eilę metų.
15.13. Vaiko atsisako vykti su tėvu dėl kitų priežasčių: demonstruojamo priešiškumo, įsakmių reikalavimų. Pirmas bandymas išsivežti vaiką nakvynėn 2014 metais taip pat baigėsi tuo, kad vaikas verkiantis tėvo buvo grąžintas į namus.
15.14. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 11 d. iki 27 d. tėvas, atvykęs po 2 savaičių atostogų pasimatyti su vaiku, praleido 5 minutes prie durų, prašė, kad tik vaikas jo neapsikabintų ir nekosėtų jam į veidą, nes gali užkrėsti ir jis tokiu būdu užkrės savo dukrą iš kitos santuokos. Į kitus susitikimus arba neatvykdavo arba jie būdavo panašūs.
15.15. Tėvas tik deklaruoja, kad nori, siekia, reikalauja būti su vaiku, bet nuolat suranda priežasčių to nedaryti ir ieško priežasčių, kad galėtų paprašyti antstolio pateikti eilinį prašymą dėl baudos skyrimo.
15.16. Psichologas, teikdamas pasiūlymus, privalo numatyti ir pasiūlymo padarinius. Nurodo, kad nepažeidė psichologo rekomendacijų, nes vaikui jos nebuvo atskleistos. Vaikui buvo paaiškinta, jog tėvas turi teisę į nakvynę su vaiku.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Atskirasis skundas atmestinas dėl tokių priežasčių. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė baudos suinteresuotam asmeniui už teismo nutarties nevykdymą.
16. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino M. J. ir A. J. sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-621-558/2017 dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (vykdomoji byla Nr. 0015/18/01215, b. l. 3-6).
17. Nurodytos taikos sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad M. J. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą.
18. Pagal taikos sutarties 1.2 punktą M. J. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. M. J. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina jį tą pačią dieną į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą nuo 20 val. iki 21 val.
19. Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, kad tėvai, vykdydami šią bendravimo su sūnumi tvarką vadovaujasi tik raštu išdėstytomis psichologo rekomendacijomis bei jų pakeitimais. Ši bendravimo su sūnumi tvarka nevykdoma, ar konkrečiu atveju modifikuojama tiek, kiek rekomenduoja tėvus ir sūnų konsultuojantis psichologas.
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-621-558/2017 dėl M. J. bendravimo tvarkos su sūnumi N. L. J. (gim. (duomenys neskelbtini.), kurį antstolė V. M. priėmė vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0015/18/01215, b. l. 7–10, 16).
21. Išieškotojo M. J. atstovė 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė antstolei prašymą kreiptis į teismą dėl procesinių sankcijų A. J. taikymo, nes skolininkė A. J. nesilaikė psichologo rekomendacijų ir dėl jos kaltės tėvas negalėjo pasiimti sūnaus bendrauti 2018 m. rugpjūčio 31 d., rugsėjo 4, 11, 14, 19, 25 d., spalio 3, 12, 13, 14 d. (vykdomoji byla Nr. 0015/18/01215, b. l. 81, 82).
22. Antstolės padėjėja M. Č., vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. sausio 15 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1-45682, kuriame nurodė, kad ieškovo M. J. atstovė advokatė V. G. 2018 m. spalio 15 d., gruodžio 13 d. prašymuose teigia, jog skolininkė A. J. pažeidė teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos 5.3. punktą, t. y. kad tėvai, vykdydami šią bendravimo su sūnumi tvarką vadovaujasi tik raštu išdėstytomis psichologo rekomendacijomis bei jų pakeitimais. Ši bendravimo su sūnumi tvarka nevykdoma, ar konkrečiu atveju modifikuojama tiek, kiek rekomenduoja tėvus ir sūnų konsultuojantis psichologas.
23. Advokatė V. G.2018 m. spalio 15 d., gruodžio 13 d. prašymuose antstolei dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nevykdymo nurodo 2018 m. rugsėjo 30 d. psichologės R. R. elektroninį laišką M. J., kuriame nurodoma, jog susitikimams su vaiku vis iškyla kliūčių: mamos darbo reikalai, skiepas, suderintą vizitų laiką reikia perderinti, ir t. t. Vengimas atsikartojantis ir vaiko elgesyje. Pažymi, kad psichologė rašytinėse rekomendacijose nurodė iš anksto vaiko neperspėti ir su juo nederinti nakvynės klausimų (vykdomoji byla Nr. 0015/18/01215, b. l. 12, 16, 29, 33-34, 73, 79-82).
24. Psichologė R. R. 2018 m. lapkričio 26 d. išvadoje nurodo, kad nuo 2017 m. lapkričio 15 d., tarpininkaujant psichologui, vaiko ir jo tėčio kassavaitiniai apsilankymai vyko pakankamai sklandžiai iki 2018 m. gegužės–birželio mėn., kuomet iškilo M. J. inicijuotas pasiruošimas nakvynei tėčio namuose. Psichologiniu požiūriu, nakvynė neįvyko dėl nepakankamo tėvų pasitikėjimo vienas kitu, konkrečių rekomendacijų kvestionavimo, nuoseklumo stokos, polinkio perkelti atsakomybę dėl iškilusių ar įsivaizduojamų sunkumų kitam, poreikio perdėtai kontroliuoti ne save, bet kitą, ieškoti kaltų (abu tėvai pradėjo slapta filmuoti susitikimus). Užslėptas tėvų konfliktas iškilo į pirmą vietą ir užgožė vaiko interesus (vykdomoji byla Nr. 0015/18/01215, b. l. 73).
25. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
26. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). CPK 771 straipsnio 5 dalies (dabar galiojančios redakcijos 6 dalies) norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu). Teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad ši bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009, 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).
27. Teismas, gavęs antstolės prašymą skirti baudą už teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų nevykdymą, turi atsižvelgti į baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, įvertinti, ar yra įstatyme nustatytos sąlygos ir pagrindas skirti baudą.
13. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvo ir motinos teisių bei pareigų savo vaikams lygiateisiškumas. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys M. J. ir A. J. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ši sutartis patvirtinta teismo nutartimi. Taigi užtikrinta ne tik skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku, rūpinimasis juo, dalyvavimas jį auklėjant, bet taip pat ir nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Nustatytai tvarkai vykdyti, vaiko ir tėvo ryšiui stiprinti būtinas abiejų tėvų geranoriškas sutarimas ir bendradarbiavimas.
14. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė bylos nagrinėjimo dalyką. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė, gavusi M. J. atstovės advokatės 2018 m. spalio 15 d., gruodžio 13 d. prašymus kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, surašė Sprendimų neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, kad motina pažeidė teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos 5.3 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas motinai skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį už teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą, t. y. ar vaiko motina sąmoningai nesilaikė psichologo rekomendacijų, nesiekė sklandžių tėvo ir vaiko susitikimų ar su nakvyne ar be nakvynės tėvo namuose.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rekomendacijos suvokiamos ne kaip privalomo, bet rekomenduojamo pobūdžio taisyklės (tvarka). Psichologo rekomendacijos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku galėtų būti privalomai vykdomos tik esant jas patvirtinusiam teismo sprendimai (nutarčiai). Šiuo atveju psichologės R. R. konkrečios rekomendacijos dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku būdo nepatvirtintos teismo nutartimi. Be to, psichologė motinai patvirtino, kad jos rekomendacijos vienareikšmiškai tik rekomendacijos, bet ne nurodymai, kuriuos privalo vykdyti motina (b. l. 35). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad psichologės rekomendacijos yra pagrindas inicijuoti bendravimo tvarkos pakeitimus, bet jų nepakanka kreiptis dėl baudos skyrimo.
16. Teismui pateikta medicinos psichologės R. R. rekomendacija pirmai nakvynei, kurioje siūloma iš anksto vaiko neperspėti ir su juo nederinti nakvynės klausimų. Apeliantas teigia, kad vaiko motina pateikė garso įrašą, kuris patvirtina, jog ji pažeidė šią nuostatą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrašo turinį, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog motina pažeidė psichologės rekomendaciją. Tai, kad vaikas nenori miegoti tėvo namuose nereiškia, kad motina apie tai pasakė vaikui. Teismas neturi pagrindo netikėti motinos paaiškinimu, kad vaikui buvo aiškinama apie tai, kad yra skirtas laikas jo bendravimui su tėvu, tėvas sprendžia, kas, kur ir kokiu būdu tuo laiku bus veikiama, įskaitant ir teisę nuspręsti dėl nakvynių. Taigi, kaip ir nurodyta toje pačioje rekomendacijoje, vaikui buvo diegiama nuostata, kad jis aiškia žinotų, jog sprendimus dėl nakvynės priima tėvai be jo įtakos ar sąlygų.
17. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių santykiai konfliktiniai. Psichologė 2018 m. lapkričio 26 d. išvadoje nurodo, kad užslėptas tėvų konfliktas iškilo į pirmą vietą ir užgožė vaiko interesus. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko nakvynė tėvo namuose neįvyko dėl abiejų tėvų nepakankamų pastangų, nebendradarbiavimo. Procesiniuose dokumentuose abu tėvai kaltina vienas kitą netinkamu sutarties vykdymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkė nepakankamai bendradarbiavo vykdydami bendravimo tvarką su vaiku teismo nutartyje nustatyta tvarka, ir nenustatė pagrindo konstatuoti, jog būtent dėl motinos kaltės tėvas negalėjo pasiimti vaiko bendrauti 2018 m. rugpjūčio 31 d., rugsėjo 4, 11, 14, 19, 25 d., spalio 3, 12, 13, 14 d.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, todėl išsamiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europo Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Eiropos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
19. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
20. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas.
21. Suinteresuotas asmuo A. J. prašo priteisti 380 Eur, patirtų už advokato teisinę pagalba surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Įvertinęs atsiliepimo turinį, nagrinėjamos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgęs į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.3, 2.6, 2.7, 2.9, 8.16 punktai), teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis per didelis, todėl A. J. iš M. J. priteistina 200 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti suinteresuoto asmens M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) M. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui (skolininkei) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.