Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-1181-513/2015

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-09-18
Bylos Nr.: 2A-1181-513/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-00619-2014-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj (pran.), Žydrūnas Bertašius, Rimvida Zubernienė
Atsakovas: L. G.
Ieškovas: BUAB „Rąstinės pirtys“
Trečiasis asmuo: UAB „Noble group“

Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1181-513/2015

Teisėjas Gintaras Stonkus Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00619-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 42.9; 42.10; 44.5.1; 52.1; 52.3; 121.14; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-102-903/2015 pagal ieškovo BUAB „Rąstinės pirtys“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Noble group“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 15 080,00 Lt skolą, 1 788,94 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybėmis, jog 2010-12-20 šalys sudarė rangos sutartį, pagal kurią tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, 2011-08-09 – papildomą susitarimą. Ieškovas 2011-10-11 ir 2011-11-09 perdavė atliktų darbų rezultatą atsakovui ir savo prievolę įvykdė tinkamai. Atsakovas dėl atliktų darbų masto ir kokybės pretenzijų nepareiškė, tačiau 2011-11-16, pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, neatsiskaitė už atliktus darbus, taip pažeidė savo prievolę.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalių sudarytos rangos sutarties kaina buvo 48 000 Lt, atsakovas sumokėjo ieškovui 43 000 Lt, tačiau ieškovas darbo nebaigė, darbas nebuvo perduotas. 2011-11-09 akto atsakovas nepasirašė, nurodė motyvuotas priežastis, tačiau nebuvo pašalinti darbų trūkumai, taip pat nebuvo perduoti darbų ir medžiagų sertifikatai, numatyti Statybos įstatyme. Pagal 2011-08-08 šalių sudarytą papildomą susitarimą, ieškovas įsipareigojo sumokėti 10 000 Lt baudą ir atlyginti nuostolius, jei sutartis nutrūks nė dėl atsakovo kaltės. Pagal šį susitarimą darbai turėjo būto pabaigti iki 2011-09-01, tačiau ir lapkričio mėnesį darbai nebuvo baigti, trūkumai nepašalinti. 2011-11-09 akto atsakovas nepasirašė, nes jis neatitiko tikrovės, ieškovas pats pažeidė sutartį. Ieškovas skolą bandė išieškoti paduodamas pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismas gavęs jo prieštaravimus 2012-01-24 teismo įsakymą panaikino, o ieškovas ieškinio jam nebepareiškė. Be to, atsakovas 2012-12-12 iš UAB „Noble group“ gavo laišką apie tai, kad ši bendrovė perėmė ieškovo reikalavimo teisę ir prašė sumokėti skolą, tačiau įmonei nusiuntus atsakymą, UAB „Noble group“ nebereikalavo sumokėti skolos ir į teismą nesikreipė. Taigi ieškovas neturi reikalavimo teisės į prašomą iš jo priteisti skolą.

Šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu palaikė savo pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose. Ieškovas paaiškino, jog 2011-10-11 darbų perdavimo aktu buvo perduoti darbai tik su nedideliais defektais, šie defektai vėliau buvo ištaisyti, taip pat padaryti papildomi darbai ir atsakovui buvo padaryta didelė nuolaida už darbų vėlavimą. Vėliau reikalavimo teisė į ginčo 15 080,00 Lt skolą buvo perleista UAB „Noble group“, tačiau bylos nagrinėjimo metu ši reikalavimo teisė buvo grąžinta ieškovui. Atsakovas papildomai paaiškino, kad rangos sutartimi buvo sutarta dėl rąstinės pirties pastatymo, pirtis padaryta su dideliais defektais, pro sienojų plyšį matosi kaimyno statiniai, be to, jis padarė inventorizaciją ir nustatė, kad į pirtį yra sudėta mažiau sienojų, nei numatyta sutartyje, tačiau 2011-10-11 perdavimo akte šių defektų nepažymėjo. Po šio akto ieškovas sutvarkė terasą, tačiau vėl su defektais, kuriuos jis pats vėliau išsitaisė. Po 2011-11-09 jis dėl darbų kokybės trūkumų į ieškovą nesikreipė, kadangi ieškovas nereikalavo jokių skolų mokėjimo. Ieškovui atsakovas sumokėjo 43 000 Lt, t. y. visą sumą už tuos darbus, kurie buvo atlikti, ir nėra skolingas ieškovui.

UAB „Noble group“ teismui pranešė, kad 2014-12-30 buvo sudarytas susitarimas Nr. 2 dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. NOBLE/RP/12/12/12 nutraukimo ir šiuo susitarimu visos reikalavimo teisės buvo grąžintos pradinei kreditorei BUAB „Rąstinės pirtys“, o UAB „Noble group“ jų neteko (b. l. 119).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-04-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo 4 367,47 Eur skolą, 180,68 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 367,47 Eur sumos nuo 2014-04-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 261,53 Eur advokato pagalbai apmokėti ieškovo naudai. Priteisė iš atsakovo 136,31 Eur žyminio mokesčio ir 8,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatė, jog 2010-12-20 šalys sudarė rangos sutartį, kurios objektas – statoma rąstinė nesudėtingo negyvenamosios paskirties statinio konstrukcija, sienojo plotas apie 170 kv. m, aukštis apie 3,5 m, statinio ilgis 10 m, plotis 5,5 m, statinio vidus apie 9,2 x 4,7 m, rąstai apvalūs (b. l. 13–14). Šios sutarties priede numatytas konkretus darbų mastas (pamatų montavimas, sienų montavimas, perdanga) ir kaina – 48 000 Lt + PVM, be to, padarytas prierašas ranka: „Su gegnėmis ir terasos grindinėm lagėm po atsiskaitymo“ (b. l. 15). 2011-08-09 šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2010-12-20 rangos sutarties, ja rangovas (ieškovas) įsipareigojo baigti sutartyje numatytus darbus iki 2011-09-01, pažeidęs terminą mokėti 0,04 proc. sutarties dalyko kainos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o nutraukęs sutartį ne dėl užsakovo (atsakovo) kaltės sumokėti 10 000 Lt baudą ir atlyginti nuostolius (b. l. 16). 2011-10-11 surašytas darbų priėmimo aktas, kuriame spausdintinėmis raidėmis nurodyta, kad atlikti darbai pagal 2010-12-20 rangos sutartį, pastatyta rąstinė nesudėtingo negyvenamosios paskirties statinio konstrukcija, o ranka prirašyta: „Su nedideliais defektais, kuriuos rangovas pasižada pataisyti (lauko grindys terasoje)“, šį aktą pasirašė L. G. ir M. Š. (b. l. 17). 2011-11-09 surašytas darbų priėmimo aktas, kuriame spausdintinėmis raidėmis nurodyta, kad įrengta lauko terasa iš pušinių lentų, sumontuotos stogo gegnės, statinys impregnuotas, paruoštos visos langų ir durų angos langų ir durų įstatymui, o ranka prirašyta: „Terasa – 6 000 Lt + PVM, gegnės – 2 000 Lt + PVM, langų išpjovos – 400 Lt + PVM, 8 400 x 21% / 1 764 + 8 400 / 10 164 Lt, šių darbų kaina paliekama už vėlavimą ir jiems garantija neteikiama“, šį aktą pasirašė tik M. Š. (b. l. 18). 2011-11-09 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų suma – 48 000 Lt, PVM (21 proc.) – 10 080 Lt, bendra suma – 58 080 Lt, taip pat nurodyta, kad sumokėti yra 43 000 Lt, likusią sumą nurodyta pervesti į sąskaitą (b. l. 19). 2011-11-09 ieškovas išrašė kasos pajamų orderį, jog iš L. G. priimta 43 000 Lt (ši pinigų suma buvo mokama dalimis: 18 000, 20 000, 5 000) (b. l. 20). 2012-12-12 tarp UAB „Noble group“ (naujasis kreditorius) ir UAB „Rąstinės pirtys“ (pradinis kreditorius) sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. NOBLE/RP/12/12/12, ja UAB „Rąstinės pirtys“ perleido UAB „Noble group“ reikalavimo teisę į ginčo L. G. 15 080,00 Lt skolą, apie reikalavimo teisės perleidimą L. G. informuotas raštais (b. l. 45, 50–56). 2014-12-30 sudarytas susitarimas Nr. 2 dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties nutraukimo, juo visos reikalavimo teisės grąžintos pradinei kreditorei BUAB „Rąstinės pirtys“, o UAB „Noble group“ jų neteko (b. l. 120). Iš Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-394-900/2012 nustatyta, kad UAB „Rąstinės pirtys“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 15 080 Lt skolos pagal 2010-12-20 rangos sutartį priteisimo, 2012-01-24 išduotas teismo įsakymas dėl 15 080 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2012-01-24 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš L. G. UAB „Rąstinės pirtys“ naudai, 2012-02-03 atsakovas pateikė prieštaravimus, o 2012-02-27 nutartimi 2012-01-24 teismo įsakymas panaikintas, pareiškimas su priedais grąžintas UAB „Rąstinės pirtys“.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis rangos sutarties teisiniu reguliavimu, numatytu CPK, taip pat kasacinio teismo išaiškinimais (dėl vienašališkai pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto juridinės galios, dėl įrodymų vertinimo taisyklių), padarė išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, kuria buvo numatyti konkretūs darbai ir konkreti darbų kaina (58 080 Lt), jog ieškovas 2011-10-11 darbų priėmimo aktu perdavė darbus, t. y. pastatytą rąstinę nesudėtingo negyvenamosios paskirties statinio konstrukciją, su nedideliais defektais, juos ieškovas ištaisė 2011-11-09 ir surašė papildomą darbų priėmimo aktą, iš kurio matyti, kad buvo ne tik ištaisyti defektai, numatyti ankstesniame darbų priėmimo akte, bet buvo atlikti ir papildomi darbai, kurių kaina buvo įskaityta už vėlavimą, ir jie atsakovui papildomai nekainavo. 2011-11-09 darbų priėmimo akte nėra atsakovo parašo, tačiau iš jo paaiškinimų ir atsiliepimo matyti, kad rangos darbai buvo padaryti, tačiau, pasak atsakovo, vėlgi su defektais. Teismas, įvertinęs atsakovo paaiškinimus ir jo rašytinius prašymus dėl ekspertizės skyrimo, padarė išvadą, kad esminiai darbų defektai yra susiję su darbų mastu ir konstrukciniais elementais, o ne su terasos grindimis, tačiau šie defektai nebuvo užfiksuoti 2011-10-11 darbų priėmimo akte. Ieškovas tinkamai atliko rangos sutartyje numatytus darbus, kurių sutarta bendra kaina buvo 58 080 Lt, ir šiuos darbus tinkamai perdavė, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui už atliktus rangos darbus. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė priešieškinio dėl kokybės trūkumų ir neprašė sumažinti ieškinio sumos, taip pat atsisakė savo prašymo dėl statinio ekspertizės skyrimo, motyvuodamas tuo, kad iš ieškovo neatgaus už ekspertizę sumokėtų pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 43 000 Lt, iš atsakovo priteistina likusi nesumokėta skola – 15 080 Lt arba 4 367,47 Eur.

Teismas nustatęs, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovas pareikalavo iš atsakovo sumokėti 15 080 Lt skolą iki 2011-11-16, jog ieškovas reikalavimo teisę į ginčo skolą 2012-12-12 perleido kitam asmeniui, ją susigrąžino tik šios bylos nagrinėjimo metu – 2014-12-30, sprendė, kad iš atsakovo priteistinos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos tik už laikotarpį nuo 2012-01-24 iki 2012-12-12 (302 dienos), kurios sudaro 623,86 Lt (15 080 Lt x 5 proc. : 365 d. x 302 d.) arba 180,68 Eur. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. normų pagrindu priteisė iš atsakovo ieškovui 5 proc. procesines palūkanas. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškinys patenkintas iš dalies (93 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisė 136,31 Eur žyminį mokestį (CPK 96 str. 1 d.), taip pat 8,16 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir iš 261,53 Eur ieškovui už advokato paslaugas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-04-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Prašo skirti ginčo pastato – pirtelės, esančios atsakovo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų ekspertizę, užduoti ekspertams klausimus: 1. Ar pastatyta pirtelė turi darbų atlikimo trūkumų? 2. Jei pirtelė turi darbų atlikimo trūkumų, kokia šių trūkumų šalinimo kaina? 3. Kiek kvadratinių metrų medžio sienojų panaudota pirtelės statybai? Prašo pavesti ekspertizės išlaidas apmokėti šalims lygiomis dalimis, o atsisakius ieškovei mokėti už ekspertizę, įpareigoti ieškovę įmokėti atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą atsakovo nuostoliams atlyginti tuo atveju, jei ekspertizė (ir teismo sprendimas) būtų palankus atsakovui. Šį prašymą grindžia aplinkybe, jog pirtelės inventorizacijos metu nustatė, jog statiniui panaudota tik 123 kv. m sienojų, o pagal šalių rangos sutartį turėjo būti 170 kv. m, be to, ieškovas darbų nesugebėjo atlikti iki nustatyto termino – 2011-09-01, darbus tęsė iki gruodžio mėn. ir galutinai paliko darbus nebaigęs. Argumentuoja, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes atsakovo 2015-01-18 pareikštas nušalinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjui G. Stonkui neišnagrinėtas, nes Klaipėdos apygardos teismas pasisakė tik dėl to, jog nepagrįstas atsakovo prašymas dėl viso apylinkės teismo nušalinimo. Ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 1 p. numatytu pagrindu. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos kasacinio teismo nutartys ginčui neaktualios, jose visose ginčai vyko tarp juridinių asmenų, t. y. verslo subjektų, kurių negina teisės aktai, reglamentuojantys vartotojų teises. Pažymi, jog ginčo atveju darbų trūkumai buvo nustatyti, atsisakymas pasirašyti darbų priėmimo aktą aiškiai suformuluotas, darbų trūkumai užfiksuoti. Ginčas kilo dėl darbų kokybės ir rangos sutarties vykdymo termino. Ieškovas (rangovas) darbų neatliko sutartu laiku, todėl turi arba ištaisyti darbų trūkumus, arba skirti ekspertizę ir už ją sumokėti (CPK 6.662 str. 5 d.). Tačiau ieškovas nei trūkumus taisė, nei ekspertizę skyrė, o 2012-01-18 kreipėsi į teismą dėl ginčo skolos priteisimo (teismo įsakymo išdavimo). 2012-02-03 teikdamas prieštaravimus, atsakovas teismui pateikė statinio fotonuotraukas, kuriose matyti, kokie statinio rangos darbai taisytini. Tačiau ieškovas nieko netaisė, o pardavė reikalavimo teisę į ginčo skolą trečiajam asmeniui, nors tarp šalių jau buvo kilęs teisminis ginčas dėl ginčo skolos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi vienašališku 2011-11-09 darbų priėmimo–perdavimo aktu, vertindamas šį aktą kaip patvirtinantį ginčo rangos darbų atlikimą. Pareiga įrodyti, jog darbai buvo atlikti ir jų kokybė tinkama, tenka ieškovui. Atsakovas nevengė priimti iš ieškovo darbų, priešingai, nurodė darbų trūkumus, pareikalavo iš ieškovo juos ištaisyti. Ieškovas pareikšdamas ieškinį nuslėpė jam žinomas aplinkybes dėl reikalavimo teisės į ginčo skolą perleidimo, tokiu būdu gaišino teismo ir atsakovo laiką. Teismas atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui neišnagrinėjo. Taip pat teismas atmetė atsakovo prašymus skirti statinio ekspertizę, motyvuodamas, jog atsakovas atsisako mokėti už ekspertizę. Nesutinka su tokiu teismo motyvu, nes atsakovas sutiko apmokėti ekspertizės išlaidas lygiomis dalimis su ieškovu. Be to, CPK nustato, jog už ekspertizę sumoka šalis, kuri prašo ją atlikti, ir ekspertizė atliekama rangovo lėšomis.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apelianto argumentai nepagrįsti. Nurodo, jog atsakovo prašymas dėl teismo ir bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-06 nutartimi. Išdėsto tas pačias faktines ginčo aplinkybes, kurios nustatytos pirmosios instancijos teismo, ir teigia, jog ginčo skolos fakto apeliantas nepaneigė. Teigdamas, jog darbai pagal šalių rangos sutartį atlikti ieškovo pavėluotai, nekokybiškai, atsakovas nereiškė priešieškinio dėl kokybės trūkumų ir neprašė sumažinti ieškinio sumos, taip pat atsisakė nuo savo prašymo skirti statinio ekspertizę, motyvuodamas, jog iš ieškovo neatgaus už ekspertizę sumokėtų pinigų. Dėl ekspertizės skyrimo paaiškina, jog apeliantui tik dabar atsirado abejonių dėl statiniui panaudotų medžiagų kiekio ir atliktų darbų masto. Nurodo, jog atsakovas nėra pateikęs byloje jokio pirminio statinio (pirtelės) brėžinio, statybos baigimo akto, statinio įteisinimo dokumentų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nuo pirminio susitarimo (brėžinio, projekto) nėra nukrypimų. Nuo ginčo rangos darbų perdavimo (2011-10-11) yra praėję 3 metai. Šiuo laikotarpiu pirtis galėjo būti perstatyta bent kelis kartus (dėl stichinės nelaimės, gaisro ir t. t.). Remiasi CK 6.653 str. 5 d. norma, numatančia, jog jei sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Net jie ekspertai ir nustatytų panaudotų medžiagų (medienos) kiekį, tai įtakos fiksuotai rangos sutarties kainai neturėtų. Apelianto norimas užduoti klausimas ekspertui – Ar pirtelė turi darbų atlikimo trūkumų? – yra ydingas, nes nekonkretus ir nesusijęs su bylos dalyku ir įrodinėjimo mastu. Teismui nusprendus skirti ekspertizę, apeliantui pateikus tinkamus klausimus, ieškovas suformuluotų savo klausimus ekspertui.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovo pareigą atsiskaityti su ieškovu už atliktus rangos darbus, priteisė iš atsakovo ieškovui 4 367,47 Eur įsiskolinimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kelių pagrindinių aspektų: 1) dėl užsakovo (atsakovo), nepriėmusio rangos darbų, teisės remtis rangovo prievolių netinkamu vykdymu; 2) dėl atliktų darbų apmokėjimo; 3) dėl šalių pareigos įrodinėti, kad statybos darbai yra realiai (ne) atlikti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-12-20 šalys sudarė rangos sutartį, kurios objektas – statoma rąstinė nesudėtingo negyvenamosios paskirties statinio konstrukcija, sienojo plotas apie 170 kv. m., aukštis apie 3,5 m, statinio ilgis 10 m. plotis 5,5 m, statinio vidus apie 9,2 x 4,7, rąstai apvalūs (b. l. 13–14). Šios sutarties priede numatyta konkreti darbų apimtis (pamatų montavimas, sienų montavimas, perdanga) ir kaina 48 000 Lt + PVM, be to, padarytas prierašas ranka „Su gegnėmis ir terasos grindinėm lagėm po atsiskaitymo“ (b. l. 15). 2011-08-09 šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2010-12-20 rangos sutarties, ja rangovas (ieškovas) įsipareigojo baigti sutartyje numatytus darbus iki 2011-09-01, pažeidus terminą mokėti 0,04 proc. sutarties dalyko kainos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o nutraukus sutartį ne dėl užsakovo (atsakovo) kaltės sumokėti 10 000 Lt baudą ir atlyginti nuostolius (b. l. 16). Taigi šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 str.), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 str.) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 str. 2 d.).

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį apmokėti ir priešingai. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą (CK 6.694 str. 1 d.). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Tokiame akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo – priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

Įvertinus apelianto argumentus, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, byloje iš esmės spręstina, ar šalių sudaryta rangos sutartis yra įvykdyta tinkamai, ar atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui likusią rangos sutarties darbų kainą, ar pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti jam minėtą pinigų sumą, delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau, nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl statybos rangos sutarties vykdymo. Ieškovas teigia sutartį įvykdęs ir vykdęs tinkamai ir reikalauja sumokėti likusius pagal sutartį pinigus, o atsakovas nesutinka, jog ieškovė tinkamai vykdė (įvykdė) sutartį, todėl nesutinka su ieškovui iki galo atsiskaityti.

Rangos sutarties 1.2 p. rangovas (UAB „Rąstinės pirtys“) įsipareigojo atlikti ir perduoti užsakovui (L. G.) darbo rezultatus, numatytus šioje sutartyje, o užsakovas – priimti darbus ir sumokėti rangovui sutartyje numatytą pinigų sumą. Šios sutarties 3.2 p. numatyta, jog užsakovas privalo per 3 darbo dienas priimti atliktus darbus arba pateikti motyvuotą atsisakymą juos priimti. Sutarties šalys 5.1 ir 5.2 p. numatė apmokėjimo už rangos darbus tvarką: 5.1 p. – Medžiagos pristatomos ir darbai pradedami atlikti užsakovui sumokėjus avansą rangovui; 5.2 p. Pabaigus darbus užsakovas rangovui sumoką likusią sumą (b. l. 13–14). Ginčo rangos sutarties priede numatyta konkreti darbų apimtis (pamatų montavimas, sienų montavimas, perdanga) ir rangos darbų kaina 48 000 Lt + PVM, padarytas prierašas ranka „Su gegnėmis ir terasos grindinėm lagėm po atsiskaitymo“, taip pat rangovo UAB „Rąstinės pirtys“ atstovo, direktoriaus M. Š. pasirašyta, jog jis gavo 18 000 Lt avansą pirtelės statybai (b. l. 15). 2011-08-09 šalys sudarė papildomą susitarimą prie 2010-12-20 rangos sutarties, ja rangovas (ieškovas) įsipareigojo baigti sutartyje numatytus darbus iki 2011-09-01, pažeidus terminą, mokėti 0,04 proc. sutarties dalyko kainos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, o nutraukus sutartį ne dėl užsakovo (atsakovo) kaltės sumokėti 10 000 Lt baudą ir atlyginti nuostolius (b. l. 16). 2011-10-11 surašytas ir rangos sutarties šalių pasirašytas darbų priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad: atlikti darbai pagal 2010-12-20 rangos sutartį, pastatyta rąstinė nesudėtingo negyvenamosios paskirties statinio konstrukcija, su nedideliais defektais, kuriuos rangovas pasižada pataisyti (lauko grindys terasoje) (b. l. 17). 2011-11-09 surašytas „Darbų priėmimo aktas“, kuriame nurodyta, kad įrengta lauko terasa iš pušinių lentų, sumontuotos stogo gegnės, statinys impregnuotas, paruoštos visos langų ir durų angos langų ir durų įstatymui, o ranka prirašyta „terasa – 6 000 Lt + PVM, gegnės – 2 000 Lt + PVM, langų išpjovos – 400 Lt + PVM, 8 400 x 21 % / 1 764 + 8 400 / 10 164 Lt, šių darbų kaina paliekama už vėlavimą ir jiems garantija neteikiama”. Šis aktas pasirašytas tik rangovo (b. l. 18). Kito (kitų) darbų priėmimo – perdavimo akto (aktų) byloje nėra. Be to, įvertinęs 2011-10-11 ir 2011-11-09 darbų priėmimo aktų turinį, teismas daro išvadą, jog 2011-10-11 akte užsakovo nurodytą trūkumą rangovas ištaisė ir nesant duomenų apie kitus rangos darbų trūkumus, sprendžia, jog 2011-11-09 dienai buvo atlikęs visus darbus pagal rangos sutartį ir siekė rangos darbų rezultatą perduoti užsakovui (CPK 185 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog minėtame 2011-11-09 akte užsakovo nepasirašyta bei jo neįrašyta, jog perduodami rangovo užsakovui darbai turi trūkumų, pavyzdžiui nurodant, jog šalių sutarti darbai nebaigti ir/ar nekokybiški, ir/ar pastatytas ne tokio dydžio/išmatavimų statinys, jog panaudotos netinkamos statybinės medžiagos, jog šių medžiagų panaudota per mažai ir pan. Be to, įvertinus minėto 2011-10-11 darbų priėmimo akto turinį, teismas daro išvadą, jog užsakovas 2011-10-11 siekė priimti iš rangovo jau pastatytą statinį (pirtelę), tačiau jo netenkino tik lauko grindų terasoje kokybė. Jokių kitų rangos darbų trūkumų (dėl statinio konstrukcijos, jo dydžio/išmatavimų, dėl panaudotų statybai medžiagų ir pan.) užsakovas nenurodė nei šiame akte, nei minėtame 2011-11-09 akte. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, jog jis nevengė priimti darbų rezultato (2011-11-09), nurodė jų trūkumus ir reikalavo juos ištaisyti. Atsakovas, 2011-10-11 darbų priėmimo akte nurodydamas rangos darbų trūkumus, tinkamai realizavo CK 6.662 str. 2 d. numatytą užsakovo pareigą darbų priėmimo akte aptarti pastebėtus darbų trūkumus. Tačiau apeliantas byloje neįrodė, jog šią pareigą tinkamai realizavo bei vykdė rangos sutarties 3.2 p. prisiimtas imperatyvias pareigas – priimti atliktus darbus arba pateikti motyvuotą atsisakymą juos priimti (CK 6.662 str. 1 d., 6.694 str. 1 d.). Duomenų, jog atsakovas po 2011-11-09 dienos ir/ar vėliau kreipėsi į rangovą su pretenzija (-iomis) dėl ginčo rangos darbų kokybės, ar statinio konstrukcijos neatitikimo rangos sutarties sąlygoms ir pan., byloje nepateikta ir teismas tokių duomenų byloje nenustatė.

Byloje įrodyta, jog 2011-11-09 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų suma 48 000 Lt, PVM (21 proc.) – 10 080 Lt, bendra suma – 58 080 Lt, nurodant, kad sumokėta grynais 43 000 Lt, o likusią sumą atsakovo pervestina į rangovo sąskaitą (b. l. 19). 2011-11-09 ieškovas išrašė kasos pajamų orderį, jog iš užsakovo priimta 43 000 Lt, nurodant, jog ši pinigų suma buvo mokama dalimis 18 000, 20 000, 5 000) (b. l. 20). Duomenų, jog atsakovas sumokėjo rangovui likusią rangos darbų kainą, byloje nėra. Nustatyta, jog 2012-01-18 UAB „Rąstinės pirtys“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 15 080 Lt skolos pagal 2010-12-20 rangos sutartį priteisimo, 2012-01-24 išduotas teismo įsakymas dėl 15 080 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2012-01-24 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš L. G. UAB „Rąstinės pirtys“ naudai (žr. prijungta Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-394-900/2012, b. l. 14). 2012-02-03 atsakovas pateikė prieštaravimus, o 2012-02-27 nutartimi 2012-01-24 teismo įsakymas panaikintas, pareiškimas su priedais grąžintas UAB „Rąstinės pirtys (žr. prijungta Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. L2-394-900/2012, b. l. 17, 20, 24). Kartu su minėtais prieštaravimais apelianto pateiktos statinio/vietovės fotonuotraukos, per se neįrodo apelianto teiginių, jog statinys turi (turėjo) defektų, jog apskritai tai ginčo statinio padarytos nuotraukos ir todėl apeliantas turėjo objektyvių priežasčių 2011-11-09 darbų priėmimo akto nepasirašyti ir/ar atsisakyti šiame akte pasirašyti bei įrašyti, jo manymu, esančius darbų trūkumus (CK 6.694 str. 4 d.). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog rangovas 2011-11-09 perdavė užsakovui galutinį rangos darbų rezultatą, o gavęs tik dalį (43 000 Lt) atsiskaitymo, nedelsė – kreipėsi į teismą dėl likusios rangos darbų kainos priteisimo iš atsakovo. Duomenų, jog atsakovas pareiškė rangovui kitokias pretenzijas nei 2011-10-11 akte nurodytų, jog ginčijo rangos darbų kokybę ir pan., byloje nenustatyta.

Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, byla Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Modesta“, byla Nr. 3K-3-17/2007). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. G. A., byla Nr. 3K-3-2005).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog apeliantas siekdamas rangovo panaudotų medžio sienojų kiekio nustatymo (prašė (-o) skirti ekspertizę), argumentuodamas, jog sienojų plotas yra faktiškai mažesnis (yra 123 kv. m.), o rangos sutartimi šalys numatė – 170 kv. m. sienojų ploto, neįrodė, jog 2011-10-11 bei 2011-11-09, iš esmės konkliudentiniais veiksmais priimdamas rangos darbus (jų rezultatą), atsakovas šio akivaizdaus (galimo vizualiai pastebėti sienojų ploto trūkumo, nes atsakovas žinojo, kokie rangos sutartimi numatyti statinio vidaus ir išorės išmatavimai turi būti) trūkumo negalėjo pastebėti ir /ar neturėjo galimybės patikrinti, ar statinio išorės ir vidaus išmatavimai atitinka rangos sutarties objektui numatytus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog konkretus sienojų plotas rangos sutartimi nebuvo nustatytas, sutariant, jog šis plotas bus apie 170 kv. m. (rangos sutarties 1.1 p.).

Išanalizavusi išdėstytas rangos sutarties nuostatas, įvertinusi byloje pateiktų darbų priėmimo aktų turinį (b. l. 17, 18), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog šie aktai nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovas priėmė rangovo atliktą darbą. Aplinkybė, jog ieškovas ištaisė atliktų darbų rezultatą – lauko grindis terasoje sutvarkė pagal užsakovo (atsakovo) pastabas (b. l. 17, 18) ir dėl to užsakovas nepatyrė išlaidų ir/ar už tai ieškovas nereikalavo ir nereikalauja iš atsakovo atlygio, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas sutartį vykdė geranoriškai, bendradarbiavo su atsakovu (CK 6.691 str. 1 d.). Atsakovas nesumokėjo už perduotus darbus likusios pinigų sumos rangovui ir tik rangovui inicijavus ginčo nagrinėjimą teisme pareiškė formalias, abstrakčias pastabas (nereiškė jokių pretenzijų dėl rangos darbų po 2011-11-09, tačiau formuluoja abstraktų klausimą ekspertui – ar statinys turi darbų atlikimo trūkumų?), tokiu būdu iš esmės vilkino ir vilkina atsiskaitymą su ieškovu, o ne siekia greito ir tinkamo atsiskaitymo. Duomenų, jog atsakovas dėl neva rangos darbų trūkumų patyrė ir/ar patiria žalą, byloje nenustatyta.

Pagal CK 6.681 str. 1 d. pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 str. 4 d. nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovą vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat perdavimas užsakovui. Nesant šalių darbų perdavimo – priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio dokumento nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už tinkamai atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“; bylos Nr. 3K-3-423/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, faktinių bylos duomenų visetą, remdamasi išdėstytu teisiniais rangos (statybos rangos) aspektais, konstatuoja, kad atsakovas yra gavęs baigtą rangos darbų rezultatą iš rangovo, tačiau už perduotą jam rangos darbų rezultatą su rangovu iki šiol nėra atsiskaitęs. Faktinio pagrindo pripažinti, jog atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti 2011-11-09 darbų priėmimo aktą, nėra ir teismas atitinkamų aplinkybių nenustatė. Ieškovas, prašydamas priteisti ginčo skolą, įrodė, kad ji atliko ginčo rangos darbus, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti darbų rezultatą, o atsakovas neįrodė, jog už rangos darbus su rangovu yra atsiskaitęs.

Pagal CK 6.154 str. 1 d. sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Pažymėtina, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog sutartį vykdė ir yra įvykdęs tinkamai, tačiau atsakovas iki galo su rangovu nėra atsiskaitęs. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, ji yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.).

Dėl palūkanų priteisimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino aplinkybes, jog pirma, ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl ginčo skolos pagal rangos sutartį priteisimo, jog 2012-01-24 buvo išduotas teismo įsakymas dėl ginčo skolos priteisimo, jog ieškovas reikalavimo teisę į skolą 2012-12-12 perleido kitam asmeniui ir šią reikalavimo teisę susigrąžino tik šios bylos nagrinėjimo metu 2014-12-30 ir sprendė, kad iš atsakovo priteistinos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos tik už laikotarpį nuo 2012-01-24 iki 2012-12-12 (302 dienos), kurios sudaro 623,86 Lt arba 180,68 Eur.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų teismų praktikoje vadinamas procesines palūkanas. Pagal CK 6.37 str. 2 d. skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. reglamentuota, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovo ieškinį patenkinus (iš dalies), teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė 5 procentų procesines palūkanas.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Be to, akivaizdu, jog apelianto argumentas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo yra išspręstas ir tai patvirtina Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Jolantos Gailevičienės 2015-02-06 nutartis – atsakovo prašymas nušalinti visą apylinkės teismą (taigi ir bylą nagrinėjusį teisėją) netenkintas (b. l. 126–128).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

CPK 98 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokato padėjėjui G. Degimui sumokėjo 350 Eur, todėl ši suma priteistina ieškovei iš apeliantės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui BUAB „Rąstinės pirtys“ iš atsakovo L. G. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusRimvida Zubernienė