Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2008-06-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 str. 1 d. (4 veikos), 180 str. 2 d. (2 veikos), 63 str. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 2009-08-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., minėta bausmė subendrinta su 2008-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m.;

3) 2012-02-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2009-08-12 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2012-05-25 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 63 str. 1, 4 d. - 2 m. laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2012-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 m. 7 mėn. laisvės atėmimo (bausmę atlikęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2015-09-12, apie 20.10 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio Subačiaus g. 116, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasivijęs iš minėto prekybos centro išėjusį nukentėjusįjį Vokietijos Federacinės Respublikos pilietį M. K., smogė jam į veidą, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, po ko, nukentėjusiajam nuo smūgio pargriuvus, iš nukentėjusiojo M. K. kelnių kairės kišenės ištraukė 20 eurų vertės juodos spalvos piniginę su joje buvusiais 95 eurais, 50 Lenkijos zlotų, kas atitinka 11,88 eurų (pagal 2015-09-12 valiutų kursą 1 zlotas atitiko 0,2376 euro) grynųjų pinigų bei nukentėjusiojo M. K. vardu išduotais dokumentais: 40 eurų vertės Vokietijos Federacinės Respublikos išduota asmens tapatybės kortele, 6 eurų vertės „DNB“ banko kortele, 10 eurų vertės Vokietijos „VISA“ banko kortele, 10 eurų vertės Vokietijos „VISA“ kreditine banko kortele, 10 eurų vertės „Vilniečio“ kortele, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. 202,88 eurų turtinę žalą.

Tokiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2015 m. spalio 14 d. nutarimo pripažinti civiliniu ieškovu matyti, kad M. K. pripažintas byloje civiliniu ieškovu 2202,88 Eur sumai (b. l. 31).

M. K. civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad iš viso M. K. prašo 202,88 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 eurų moralinės žalos atlyginimo (b. l. 30).

Nukentėjusysis M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad yra byloje pateikęs civilinį ieškinį, kurį palaiko. Prašo 2000 eurų moralinės žalos atlyginimo, nes turi galvoje piktybinį auglį ir kaltinamojo smūgis galėjo būti mirtinas. Dėl tos priežasties negali normaliai kalbėti. Nors ir nesimato, jis yra patyręs devynias operacijas. Pats yra buvęs boksininkas. Tas smūgis galėjo jam būti mirtinas. Turi daug dokumentų, kurie patvirtintų jo sveikatos būklę, bet dabar su savimi nepasiėmė. Tuos dokumentus rodė policijoje. Jis neturtinės žalos nereikalauja už patirtus skausmus, bet ją sieja ir su nepatogumais gaunant naujus dokumentus, patirtais rūpesčiais. Reikėjo tvarkyti reikalus ambasadoje. (b. l. 159-164).

Teismas, įvertinęs šiuos aukščiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo teismui papasakotas įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. K., taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, vaizdo įrašas. A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d., nes jis panaudodamas fizinį smurtą prieš M. K. pagrobė jam priklausantį turtą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. S. padarė nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis teisiamas 5 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 73-74), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 96, 97), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 95). A. S. nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, padarytos žalos neatlygino. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo polinkį nusikalsti. A. S. padarė savanaudišką nusikaltimą, pavartojo smurtą, kaip turto užvaldymo priemonę, dėl to nukentėjusiajam nežymiai sutriko sveikata. Anksčiau teistas taip pat už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant nusikaltimų recidyvui (BK 56 str.) kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad A. S. jauno amžiaus, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad teismo proceso metu jis atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam už plėšimo padarymą laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu nesiekia įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. , buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka 2015-10-05, 13.30 val. (b. l. 41). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-07 nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-10-07 (b. l. 65-66). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-03 nutartimi A. S. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-12-07 (b. l. 139-140). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina. Laikinojo sulaikymo ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 202,88 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ieškinį palaikė, nurodė, kad iš jo buvo pavogta juoda 20 eurų vertės piniginė, kurioje buvo 95 eurai, 50 zlotų, kas atitinka 11,88 eurų (pagal 2015-09-12 valiutų kursą 1 zlotas atitiko 0,2376 euro) grynųjų pinigų, 6 eurų vertės „DNB“ banko kortelė, 10 eurų vertės Vokietijos banko kortelė „Visa“, 10 eurų vertės Vokietijos banko kreditinė kortelė „Visa“, 40 eurų vertės Vokietijos asmens tapatybės kortelė, 10 eurų vertės, „Vilniečio“ kortelė. Jam padaryta 202,88 eurų turtinė žala. Neturtinę žalą grindė tuo, kad kaltinamojo smūgis į galvos sritį galėjo būti mirtinas, nes turi galvoje piktybinį auglį (teismui tai patvirtinančių duomenų nepateikta). Nurodė, kad neturtinę žalą sieja daugiau ne su patirtu skausmu, o su patirtais nepatogumais ir rūpesčiais, praradus dokumentus, banko korteles, dėl to, kad, jam, kaip užsienio piliečiui reikėjo gaišti laiką tvarkant reikalus ambasadoje.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Kaltinamasis A. S. pripažino, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinės ir neturtinės žalos, palieka šį klausimą spręsti teismui.

Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. S. pagrobė svetimą, M. K. priklausantį turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Ieškinio dydis įrodytas.

A. S. pripažintas kaltu padaręs BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, todėl privalo nukentėjusiajam atlyginti ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus.

Padarytas smurtinis nusikaltimas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamų išgyvenimų ir fizinį skausmą, nerimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių. Dėl A. S. padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė pažeminimą, buvo priverstos kęsti skausmą, neteko turto, dėl sužalojimų veide laikinai pablogėjo jo išvaizda, o tuo pačiu ir bendravimo galimybės. Taip pat dėl pagrobtų dokumentų buvo priverstas gaišti savo laiką įsigyjant naujus asmens bei banko dokumentus. Pažymėtina, kad nukentėjusysis Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, todėl reikėjo tvarkyti dokumentus ir ambasadoje. Šie padariniai atsirado ir nukentėjusiajam buvo padaryta žala tyčiniais smurtiniais kaltininko veiksmais. Vertinant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į M. K. patirtų sužalojimų laipsnį, pastarajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo turtinę padėtį, nors jis ir nedirba, tačiau sveikas, jauno amžiaus, galintis dirbti. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-57/2008, 2K-82/2008, 2K-540/2009, 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012), taip pat į teismų praktiką bylose, kai nežymus sveikatos sutrikdymas padaromas viešosios tvarkos pažeidimo metu: neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems, kuriems nežymiai sutrikdyta sveikata, nustatomas nuo 145–579 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-605/2011, 2K-144/2010, 2K-382/2009, 2K-316/2008) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiajam M. K. priteistina 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu, kuris saugomas byloje (b. l. 13), paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmę, vadovaujantis BK 66 str. 2 d., įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2016 m. vasario 5 d.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo M. K. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. S. 202,88 Eur (du šimtus du eurus 88 centus) turtinės žalos ir 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BK 91 straipsniu ir 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD diskas paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.