Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-758-657/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-15
Bylos Nr.: e2A-758-657/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01806-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Tomas Romeika
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: L. B., Ž. B., M. G., L. G., E. T., A. U.
Advokatai: Saulius Majauskas

Civilinė byla Nr. e2A-758-657/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01806-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.11.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5820-947/2020 pagal A. B. patikslintą ieškinį atsakovams L. B., Ž. B., M. G., L. G., E. T., E. T., A. U. ir A. U. dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. B., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų L. B., Ž. B., M. G., L. G., E. T., E. T., A. U. ir A. U. 2 549,27 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė, 2019 m. spalio 27 d. atvykusi prie jai priklausančiame sklype statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra apgadinti namo garažo vartai, ant kurių matėsi įlenkimai, bei terasos atraminės sienos skardinė danga. Ieškovei kaimynas V. S. sakė, kad prie statomo ieškovės namo matė žaidžiančius mažamečius vaikus, kurie, galimai, akmenimis apmėtė ieškovės turtą. Ieškovė 2019 m. spalio 27 d. dėl sugadinimų pateikė pareiškimą policijai. Buvo nustatyta, kad akmenis į statomo namo garažo vartus bei terasą mėtė ir tokiais veiksmais juos apgadino nepilnamečiai M. B., L. G., O. T. ir P. U.. 2019 m. lapkričio 5 d. atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nusikalstamą veiką padarę asmenys dėl savo amžiaus negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Žalą padarę asmenys yra nepilnamečiai vaikai ir negali būti civilinės atsakomybės subjektai, todėl už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą atsako jų tėvai.

3. Neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, jog buvo nustatyta, kad mažamečiai vaikai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje. Dėl neteisėtų mažamečių veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią vertina 2 549,27 Eur suma. Tarp mažamečių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Tokiu būdu yra įvykdytos visos sąlygos deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

4. Už vartus, mechanizmus bei montavimo darbus ieškovė mokėjo 2 300 Eur. Sugadintas turtas nebuvo draustas. Ieškovė gavo UAB „Langvarta“ komercinį pasiūlymą, kad 3 vartų segmentai ir jų pakeitimas kainuotų 1 800 Eur. Vieno segmento kaina – 535 Eur, o buvo apgadinti 3 vartų segmentai. UAB „Stogresta“ apskaičiavo, kad dvi skardos bei jų pristatymas kainuotų 265,27 Eur. UAB „Medinis karkasas“ ieškovei nurodė, kad 2 skardų keitimas kainuotų 484 Eur. Taigi, viso už skardas ir jų keitimą mokėtina 749,27 Eur suma. Tokiu būdu ieškovė patyrė nuostolių 2 549,27 Eur sumai.

Atsiliepimas

5. Atsakovai L. G., E. T., E. T., Ž. B., L. B., A. U. ir A. U. su ieškiniu nesutiko.

6. Atsakovas L. G. nurodė, kad nėra neginčytinų duomenų apie jo vaiko padarytus nuostolius. Sūnus jam paaiškino, jog jis ir kiti vaikai buvo susirinkę, išdykavo, bet savo kaltės nepripažino. Buvo tik du įbrėžimai, tuo metu susirinkusių vaikų būta daugiau. Sūnus sakė, kad akmenį metė į medį, į betoną, tuo metu šalia buvo draugai, netoliese yra vaikų žaidimų aikštelė. Vaikas jam pasakojo, kad labiausiai išdykavo P. U.. Vaikai patys nieko gerai neprisimena, jų pasakojimai apie įvykius yra nenuoseklūs, ieškovės namų valdoje vyko statybos ir, tikėtina, kad žalą galėjo padaryti statybininkai.

7. Atsakovai E. T. ir E. T. nurodė, kad prašoma priteisti suma yra didelė ir neadekvati, nėra palyginamųjų variantų, be to, neaišku, ar tikrai vaikai mėtė ir pataikė, tuo labiau, kad ieškovės valdoje tuo metu vyko statybos. Iš sūnaus pasakojimų iniciatoriumi buvo P. U.. Jos sūnus tiek iš karto po įvykių, tiek dabar aiškina, kad jis akmenų nemėtė, žalos nepadarė, tik buvo prie namo. Prieš metus laiko liudytojo V. J. S. sutuoktinė automobiliu partrenkė jos sūnų O., tačiau tyrimas dėl avarijos baigėsi, pritrūkus įrodymų. Galimai, dėl to liudytojas nurodė jos sūnų policijos pareigūnams. Policijos pareigūno vykdyta vaiko apklausa vyko be vaiko teisių specialistų, klausimai buvo menami, vaiko atžvilgiu jautėsi spaudimas.

8. Atsakovai Ž. B. ir L. B. nurodė, kad liudytojo parodymai nenuoseklūs, vaikų pasakojimai prieštaringi (jie kaltina vienas kitą, nepripažįsta savo kaltės, bendrai nurodė tik tai, kad veiksmų iniciatorius buvo P. U.), Byloje nėra įrodymų, kad garažo vartai buvo tvarkingi, ieškovės namų valda yra neaptverta, prie pat miško, tuo metu ieškovės namų valdoje vyko statybos, todėl negalima atmesti galimybės, kad vartai galėjo būti apgadinti ir kitų asmenų. Prašoma priteisti suma yra neadekvati.

9. Atsakovai A. U. ir A. U. nurodė, kad reikalaujamos sumos dydis yra neadekvatus, ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, garažo vartų funkcija nėra sugadinta. Vaiko apklausa policijos įstaigoje buvo atlikta nekompetentingai, dalyvaujant dar kitiems trims policininkams, klausimai buvo labai konkretūs, buvo reikalaujama pasakyti, kiek kartų ir kas metė akmenis. Vaikas policijos komisariate nesijautė saugiai, todėl, galimai, priverstas pasakė bet kokius skaičius. Vaikas jai pačiai pasakojo, kad dalyvavo, žaidė. Byloje nėra įrodyti vaikų neteisėti veiksmai, o reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra neadekvatus ir nelogiškas.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės A. B. valstybei 103,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė ir jos atstovas byloje patvirtino, jog neturi tiesioginių įrodymų, kad būtent atsakovų nepilnamečiai vaikai savo veiksmais sukėlė žalą. Konstatavo, kad ieškovės įrodinėta aplinkybė apie nepilnamečių vaikų veiksmais padarytą žalą yra paremta daugiau prielaidomis – byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovų nepilnamečių vaikų atliktus veiksmus. Byloje nėra ir pakankamai kitų objektyvių duomenų, kurie leistų teismui vadovautis tikėtinumo taisykle ir padaryti išvadą, kad labiau tikėtina buvus ieškovės įrodinėtiems nepilnamečių vaikų neteisėtiems veiksmams, nei jų nebuvus.

12. Ieškovė pati patvirtino, kad ji tik iš kito asmens – liudytojo V. J. S. sužinojo, jog kelios dienos iki turto sugadinimo netoliese būriavosi ir akmenimis mėtėsi būrys vaikų. Nei policijos pareigūnams, nei teismo posėdyje liudytojas negalėjo patvirtinti, jog tame vaikų būryje buvo atsakovų nepilnamečiai vaikai. Liudytojas V. J. S. pats nematė vaikų, mėtant į ieškovės namų valdą. Ieškovės žemės sklypas, kuriame 2019 m. rudenį vyko statybos, nebuvo aptvertas tvora ir teritorija nebuvo stebima vaizdo kameromis. Byloje nėra vaizdo medžiagos, iš kurios duomenų būtų galima tiksliai nustatyti, kas konkrečiai įvyko ieškovės namų valdoje laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 24 d. 18.30 val. iki 2019 m. spalio 27 d. 9.00 val., kuomet, ieškovės teigimu, buvo apgadinti garažo vartai ir terasos atraminės sienos skardinė danga. Atsakovai nepripažino faktinės aplinkybės, kad būtent jų vaikai padarė žalą ieškovės turtui. Ieškovės atstovas advokatas Saulius Majauskas teismo posėdyje pripažino, kad byloje nėra galimybių individualizuoti, kuris iš vaikų, kiek ir kur konkrečiai pataikė mėtytus akmenis, rėmėsi tik prielaida, kad vaikai veikė kartu ir jų tyčia buvo bendra. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra tiesioginių ir neginčytinų įrodymų, jog būtent nepilnamečiai vaikai O. T., M. B., P. U. ir L. G. nurodytu laikotarpiu akmenimis apmėtė ir tokiu būdu sugadino ieškovės turtą.

13. Didelę reikšmę kontekste dėl priežastinio ryšio turi faktinė aplinkybė, kad ieškovės namų valdoje tiek 2019 m. rudenį, tiek iki šiol vyksta statybų darbai, be to, namų valda nėra ir nebuvo aptverta tvora. Nesant tiesioginių įrodymų, kad būtent atsakovų nepilnamečiai vaikai sugadino turtą, sutiktina su atsakovų argumentu, kad turtas galėjo būti apgadintas ir kitų asmenų, netrukdomai bet kuriuo paros metu galėjusių patekti prie ieškovės namų valdos. Darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovės turtiniai nuostoliai yra susiję išimtinai tik su galimai nepilnamečių vaikų atliktais veiksmais.

14. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato surinkta medžiaga apie įvykio aplinkybes taip pat neginčijamai nepatvirtina fakto, kad ieškovės turto sugadinimą padarė būtent nepilnamečiai vaikai O. T., M. B., P. U. ir L. G.. Vyresniojo tyrėjo Giedriaus Urbos 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo paremtas iš esmės vien tik mažamečių vaikų žodiniais paaiškinimais. Tai, kad įvykio aplinkybių nepatvirtino jokie kiti tiesioginiai įrodymai ir dėl to esminiais buvo laikomi tik vaikų paaiškinimai, patvirtina faktas, kad tyrėjui prireikė net po keletą kartų išklausyti mažamečius vaikus. Iš policijos komisariato medžiagos, atsakovų – nepilnamečių vaikų tėvų žodinių paaiškinimų ir liudytojo Giedriaus Urbos parodymų nustatyta, kad su kiekvienu mažamečiu vaiku, išskyrus L. G., tyrėjas bendravo po du kartus ir aiškinosi faktines aplinkybes dėl įvykio. Taigi, nors tyrėjęs turėjo teisinį pagrindą atlikti tam tikrus proceso veiksmus duomenų patikslinimo metu, tačiau gauti duomenys negali būti laikomi patikimu šaltiniu identifikuoti ieškovės turto sugadinimo subjektus ir civilinės atsakomybės dydį.

15. Savo turiniu tyrėjo „bendravimas su vaikais“ atitiko mažamečių vaikų apklausas, nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tačiau tyrėjas, aiškindamasis pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, nesilaikė rekomendacijų vengti detaliai apklausti nepilnametį Baudžiamojo proceso kodekso nenustatyta tvarka, nes į mažamečių vaikų apklausas policijos komisariate nebuvo kviečiamas psichologas, vaikai policijos buvo apklausti, nedalyvaujant vaiko teisių specialistams ir nedarant vaizdo bei garso įrašo. Mažamečių vaikų paaiškinimai, pateikti policijos pareigūnui, neužtikrinus visų būtinų vaiko apklausos sąlygų, neišsiaiškinus jų socialinės ir psichologinės brandos, negali turėti esminės teisinės reikšmės, įrodant neteisėtus veiksmus ir kaltę. Teismo abejones dėl nepilnamečių vaikų pateiktų paaiškinimų objektyvumo sustiprino dar ir tai, kad policijos įstaigos pateiktoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad vaikų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes buvo pateikti ne tik namuose, bet ir antrą kartą policijos įstaigos tarnybinėse patalpose, patalpose buvus dar keliems policijos pareigūnams. Nedarius vaikų apklausos garso, vaizdo įrašų net nėra galimybių patikrinti, ar tyrėjo pateiktame tarnybiniame pranešime vaikų paaiškinimai buvo surašyti teisingai.

16. Teismas atsižvelgė, kad nepilnamečiai vaikai jau po keletą kartų teisėsaugos institucijų atstovams teikė paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, be to, nuo įvykio buvo praėję daug laiko, todėl nusprendė trečią kartą vaikų neapklausti, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų teisėtų interesų. Nesant kitų objektyvių įrodymų, teismas negalėjo remtis išimtinai tik tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytais vaikų paaiškinimais apie turto sugadinimą ir jį padariusius asmenis.

17. Atsakingais asmenimis už padarytą žalą ieškovė nurodė keturis vaikus, tuo tarpu policijos pareigūnams tiek A. B., tiek liudytojas V. J. S. nurodė 5 mažamečius asmenis, galimai padariusius žalą. Tyrėjo Giedriaus Urbos parengtuose procesiniuose dokumentuose pateikta informacija yra iš esmės prieštaringa. Priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad A. B. sugadino svetimą turtą, tačiau vėliau priimtame nutarime dėl administracinio nusižengimo nurodyta visiškai priešinga aplinkybė, t. y. tai, kad šis mažametis vaikas savo veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo. Vaikų paaiškinimų prieštaravimai nebuvo patikrinti ir paneigti arba patvirtinti kitais duomenimis.

18. Ieškovė A. B. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (aplinkybės, kad būtent atsakovų mažamečiai vaikai nurodytu laikotarpiu savo veiksmais sugadino atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą), kaltės ir priežastinio ryšio.

19. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos dydžio pagrįstumo taip pat nėra pakankamai informatyvūs, juose pateikta informacija yra netiksli ir kelianti abejonių dėl sąsajumo su ginčo dalyku.

20. UAB „Stogresta“ pateiktas paskaičiavimas už ieškovės terasai tinkamas skardas „Classic D Ruukki50 RR23“ yra abstraktus ir neturi tiesioginės įrodomosios galios žalos dydžiui. Šis pasiūlymas nėra pasirašytas bendrovės atsakingo asmens, jame nėra duomenų, kas yra užsakovu ir kokiam konkrečiai objektui jis skirtas, nėra pasiūlymo rengimo datos. Ieškovei turėjo būti žinoma apie jai tenkančią pareigą objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis įrodyti konkretų žalos dydį. Teismas šią pareigą parengiamojoje proceso stadijoje išaiškino ir tuo pagrindu ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus, tačiau ne dėl žalos terasos atraminei sienelei. Ieškovės pateiktas 2020 m. sausio 7 d. UAB „Medinis karkasas“ komercinis pasiūlymas dėl apgadintų namo terasos atraminės kolonos skardų keitimo paslaugų už 484 Eur sumą taip pat vertintinas, kaip nepakankamai pagrindžiantis ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Šis komercinis pasiūlymas nėra pasirašytas bendrovės atsakingo asmens, nors pasiūlyme buvo numatyti tiek užsakovo, tiek rangovo duomenys, dalis jame pateiktų duomenų yra neinformatyvūs, nes nėra nurodyta, kokios konkrečiai bus reikalingos papildomos medžiagos. UAB „Langvarta“ 2019 m. lapkričio 4 d. negarantinis „Vartų, automatikos remonto lapas Nr. 1“, kuriame nurodyta, kad 3 vartų segmentai ir jų pakeitimas (duomenys neskelbtini), kainuotų 1 800 Eur, yra informatyvus dėl atliktinų darbų apimties, tačiau šis pasiūlymas taip pat nėra pasirašytas bendrovės atsakingo asmens. Ieškovės papildomai pateiktas UAB „Langvarta“ 2020 m. rugsėjo 24 d. paaiškinimas dėl segmentinių garažo vartų paviršiaus remonto negalimumo, nepaneigia aplinkybės, kad daikto remontas yra objektyviai neįmanomas. UAB „Langvarta“ pateiktas paaiškinimas taip pat yra parengtas, nenurodant nei užsakovo duomenų, nei subjekto, kuriam yra teikiami pažymoje nurodyti duomenys.

21. Ieškovė visiškai ignoravo aplinkybę, kad jos garažo vartai ir atraminė sienelė nebuvo nauji, nepateikė duomenų apie šių daiktų būklę, buvusią iki sugadinimo. Ieškovė pateikė UAB „Langvarta“ 2018 m. spalio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad vartų įsigijimo kaina buvo 2 300 Eur (su mokesčiais), tačiau tai neįrodo faktinių aplinkybių dėl daiktų būklės 2019 m. spalio mėn., kuomet daiktui buvo padaryta žala. Ieškovė laikėsi kategoriškos pozicijos, kad žalos dydis yra toks, kokio reikalaujama ieškiniu. Ieškovė byloje reiškė turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovų sugadintų daiktų vertę, kuri reikalinga apgadintus daiktus pakeisti visiškai naujais. Tačiau byloje nebuvo ginčo, kad turtas nėra visiškai naujas, kad tiek garažo vartai, tiek atraminė sienelė nėra nepataisomai sugadinti, daiktai iki šiol atlieka savo funkcijas. Nustatyta, kad buvo apgadinta daiktų išorinė dalis, (nežymūs įlenkimai, įbrėžimai išorėje), todėl padaryta žala nėra tokia didelė, ir naujo, analogiško daikto įsigijimas, neskaičiuojant daikto nusidėvėjimo vertės, būtų vienintelis žalos atlyginimo būdas.

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

22. Apeliaciniame skunde ieškovė A. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai vertino bylos įrodymų įrodomąją vertę, juos vertino neobjektyviai. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų vaikų neteisėtus veiksmus ir jų kaltę pagrindžiančius įrodymus, įskaitant ir nepilnamečio P. U. prisipažinimą metus akmenis į ieškovės nekilnojamąjį turtą. Visi atsakovų vaikai patvirtino, kad jie 2019 m. spalio 25 d. buvo šalia ieškovės statomo namo, į ieškovės namo pusę, taikydami į vartus, mėtė akmenis. Aplinkybės, kad policijos pareigūnai, šalia namo radę ten neturinčius būti akmenis, surado vaikus, kurie pripažino buvę prie ieškovės namo ir į jį mėtę akmenis, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės turtas buvo sugadintas būtent laikotarpiu tarp 2019 m. spalio 24 d. 18.30 val. ir 2019 m. spalio 27 d. 09:00 val. Teismas, nesivadovaudamas vaikų paaiškinimais apie akmenų mėtymo faktą, selektyviai vertino vaikų paaiškinimuose nebuvimą duomenų apie akmenų mėtymą į atraminę sienelę. Toks selektyvus vaikų parodymų vertinimas arba nevertinimas yra tendencingai šališkas. Teismas sprendė, kad tokie vaikų paaiškinimų prieštaravimai nebuvo patikrinti ir paneigti, arba patvirtinti kitais duomenimis, tačiau neatsižvelgė, kad vaikai negalėtų įvardinti atraminės sienelės, kaip konkretaus objekto, be to, ji yra prie garažo vartų, į kuriuos vaikai mėtė akmenis, todėl akivaizdu, kad mesdami akmenis į ieškovės garažo vartus, vaikai galėjo pataikyti į atraminę sienelę, nes apgadinimo pobūdis yra identiškas vartų apgadinimams.

1.2. Teismas pažeidė šalių rungtyniškumo principą, nes ieškovei nustatė pareigą paneigti atsakovų prielaidas ir atleido atsakovus nuo pareigos pagrįsti jų nurodytas aplinkybes. Reikalavimas ieškovei pateikti tiesioginius įrodymus, pagrindžiančius būtent atsakovų nepilnamečių vaikų atliktus veiksmus yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovė turto apgadinimo metu nebuvo šalia savo turto, todėl reikalavimas pateikti tiesioginius atsakovu vaikų kaltės įrodymus yra nepagrįstas ir objektyviai neįgyvendinamas. Teismo reikalavimas pateikti įrodymus, kad ieškovės turtas 2019 m. spalio 24 d. 18:30 val. buvo neapgadintas taip pat yra absurdiškas ir objektyviai neįgyvendinamas. Aplinkybė, kad ji nesikreipė į policiją, kuomet 2019 m. spalio 24 d. 18:30 paskutinį kartą matė savo turtą, patvirtina, kad tuo metu jos turtas nebuvo apgadintas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad ieškovės turtą apgadino kiti asmenys. Teismas, nustatydamas pareigą ieškovei paneigti, kad jos turto neapgadino kiti asmenys, pažeidė įrodinėjimo taisykles civiliniame procese.

1.3. Teismas nepagrįstai atmetė tyrėjo Giedriaus Urbos nustatytas faktines aplinkybes. Šis liudytojas yra nešališkas ir nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Jo nustatytos aplinkybės yra vienintelė teisėta ieškovės priemonė gauti duomenis apie jos turtą apgadinusius asmenis. Pripažindamas vaikų apklausos faktą, juo labiau šį faktą patvirtinus vaikų apklausose dalyvavusiems atsakovams, teismas neteisėtai nesivadovavo duomenimis apie apklausų metu surinktus duomenis, pagrindžiančius atsakovų civilinę atsakomybę. Teismas, atmesdamas tyrėjo Giedriaus Urbos parodymus apie jo atliktus pareiškimo patikrinimo veiksmus, objektyviai paneigė ieškovės teisę ginti jos nuosavybės neliečiamumą. Tai, kad 2020 m. sausio 16 d. nutarime nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad duomenų patikslinimo metu nustatyta, jog akmenis į statomo namo garažo vartus bei terasos stogo atraminės kolonos terasą mėtė ir tokiais veiksmais juos apgadino ne tik M. B., bet ir A. B., nėra prieštaravimas, o atsakovų civilinę atsakomybę pagrindžiantis įrodymas. P. U., O. T., L. G. ir M. B. nenurodė matę, kada A. B. metė akmenis į ieškovės turtą, o pati A. B. nurodė, kad ji metė akmenis, bet nepataikė. Teismas, spręsdamas, kad atliekant A. B. pareiškimo dėl padarytos žalos jos turtui aplinkybių patikrinimo veiksmus, turėjo vaikus apklausti dalyvaujant psichologui ir vaiko teisių specialistams ir įrašinėjant apklausas, neteisėtai atmetė Giedriaus Urbos liudijimą byloje, ignoravo faktą, kad visais atvejais vaikai buvo apklausiami dalyvaujant bent vienam iš jų tėvų.

1.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Ieškovė pateikė į bylą tokius komercinius pasiūlymus, kokius gavo iš paslaugų tiekėjų elektroniniu paštu, nieko juose nekeitė. Teismo išvada, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB „Langvarta“ paaiškinimas dėl segmentinių garažo vartų paviršiaus remonto negalimumo nepaneigia aplinkybės, kad daikto remontas yra objektyviai įmanomas, yra šališkas ir neobjektyvus. Paaiškinimas gautas iš įmonės, kuri pateikė komercinį pasiūlymą ieškovei dėl garažo vartų remonto. Atsakovai teigdami, kad turtui padaryta žala yra mažesnė, žalos dydžio negalėjo įvardinti ir jokių žalos dydį pagrindžiančių duomenų į bylą neteikė. Teismas ieškovės apgadintą turtą nepagrįstai vertino kaip nusidėvėjusį, nes ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti ir nėra eksploatuojamas, jame viskas yra nauja. UAB „Langvarta“ 2018 m. spalio 12 d. PVM sąskaita faktūra patvirtina vartų įrengimo laiką, tuo tarpu ieškovės pareiškimo tyrimo medžiagoje esantis 2019 m. spalio 27 d. Apžiūros protokolas bei fotolentelės patvirtina, kad jokių nusidėvėjimo požymių turtas neturi, kad vieninteliai turto apgadinimai yra padaryti turtą apmėčius akmenimis. Teismas darė nepagrįstą išvadą, kad turto sugadinimo apimtis nėra tokia didelė, kad vienintelis žalos atlyginimo būdas būtų naujo, analogiško daikto įsigijimas. Atsakovai byloje neįrodė ekonomiškesnio ieškovės turto remonto galimybės, nepateikė visiškai jokių turto sutaisymo alternatyvų.

23. Ieškovė su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė komercinių pasiūlymų elektroninius laiškus.

24. Atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

26. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovei A. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, esantis (duomenys neskelbtini). Statomo gyvenamojo namo garažo vartai ir terasos atraminės skardinė danga buvo apgadinti laikotarpiu tarp 2019 m. spalio 24 d. 18.30 val. ir 2019 m. spalio 27 d. 9 val. Ikiteisminį tyrimą (byla Nr. M-1-01-72017-19) dėl padarytos veikos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) 2019 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti, nes asmenys P. U., O. T., L. G. ir M. B., nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Ieškovė pateikė UAB „Stogresta“, UAB „Medinis karkasas“, UAB „Langvarta“ komercinius pasiūlymus; įvykio vietos apžiūros protokolą ir nurodė, kad reali padaryta žala ieškovei dėl ieškovės turto sugadinimo yra 2 549,27 Eur, iš jų 1 800 Eur už garažo vartų pakeitimą (3 segmentai po 535 Eur ir 195 Eur už darbus), 265,27 Eur už terasos skardos 5,7 kv. m pakeitimą (dvi skardos po 79,23 Eur, 30 Eur startinis mokestis, 110 Eur pristatymo mokestis, 46,04 Eur PVM), 484 Eur už dviejų skardų pakeitimas naujomis (423,50 Eur už darbą, 60,50 Eur už papildomas medžiagas).

28. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

29. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

30. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

31. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).

32. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

33. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, jog teismas priešingai, nei nustatyta nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuris iš esmės apima visų vaikų atsakomybę, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, vaikų kaltės sugadinant jos turtą.

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra ir pakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų teismui padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad buvo neteisėti, ieškovės įrodinėti, nepilnamečių vaikų veiksmai, nei jų nebuvo. Teismo nuomone, ieškovė A. B. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (aplinkybės, kad būtent atsakovų mažamečiai vaikai nurodytu laikotarpiu savo veiksmais sugadino atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą), kaltės ir priežastinio ryšio.

35. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, nes sprendžiant dėl asmens civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti nepilnamečio iki keturiolikos metų veiksmus, sukėlusius žalą. Pagal šio straipsnio nuostatas tėvų kaltė yra preziumuojama, tačiau tam, kad atsakomybė už padarytą žalą tėvams nekiltų, jie turi įrodyti, jog žala atsirado ne dėl jų kaltės.

36. Kaip jau minėta, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. lapkričio 5 d. nutarime (tyrimo medžiagos Nr. M-1-07-72017-19), vyresniojo tyrėjo 2019 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame pranešime konstatuota, jog nustatyta, kad mažamečiai P. U., O. T., L. G. ir M. B. žaisdami miškelyje, netoli ieškovės statomo namo, mėtė akmenis į statomo namo garažo vartus bei į terasos stogo atraminis kolonos terasą ir tokiais veiksmais juos apgadino, kas atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, požymius tačiau atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad P. U., O. T., L. G. ir M. B. neturėjo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.

37. Tiek vaikų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad vaikai žaidė netoli namo ir mėtė akmenis į garažo vartus ir terasą. Kitokių įrodymų, kad žala padaryta kitų asmenų neteisėtais veiksmais byloje nėra.

38. Atsakovai L. G., E. ir E. T., Ž. ir L. B. savo kaltės nebuvimą įrodinėjo teigdami, kad vaikai buvo susirinkę prie namo, išdykavo, mėtė akmenis, tačiau labiausiai išdykavo ir iniciatoriumi buvo P. U.. Atsakovai A. U. ir A. U. savo kaltės nebuvimą grindė tariamai netinkama ir nekompetentinga vaiko apklausa policijos įstaigoje, nors patys dalyvavo vaiko apklausoje ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neskundė.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, jog vaikų paaiškinimai prieštaringi, tyrėjas bendravo su vaikais po du kartus ir aiškinosi faktines aplinkybes dėl įvykio, tačiau prieštaravimų nepašalino, jog netikslinga nepilnamečius vaikus apklausti teisme, kad turtą galėjo apgadinti kiti asmenys, nes teritorija neaptverta, nepaneigia nei ikiteisminio tyrimo tyrėjo nustatytų aplinkybių, kad vaikai mėtė akmenis į garažo vartus ir atraminę terasos stogo koloną, nei pačių vaikų paaiškinimų, duotų dalyvaujant tėvams. Tai, kad vaikai verčia kaltę vienas kitam, taip pat nepaneigia fakto, jog jie mėtė akmenis ir tokiais savo veiksmais apgadino ieškovės turtą. Atsakovai, būdami atsakingais pagal įstatymą už savo nepilnamečių vaikų veiksmus, privalėjo užtikrinti, kad žala trečiajam asmeniui neatsirastų. Tėvų kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Kaip jau minėta, žalos atlyginimo bylose atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.).

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais išaiškinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399). Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020). Siekdamas paneigti kaltę, atsakovai privalėjo įrodyti, kad žala atsirado nuo aplinkybių, kurioms jie negalėjo daryti įtakos, pvz. nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str.), tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios paneigtų jų civilinės atsakomybės prezumpciją, atsakovai nenurodė, o teisėjų kolegija jų taip pat nenustatė. Atsakovai elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, palikdami vaikus be priežiūros neužtikrino, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai įrodė, jog žala buvo padaryta ne dėl jų kaltės.

41. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nepilnamečių iki keturiolikos metų tėvų atsakomybės, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, jog byloje neįrodyti vaikų neteisėti veiksmai ir atsakovų kaltė.

42. Iš kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateiktų fotonuotraukų matyti garažo vardų ir terasos stogo atraminės kolonos pažeidimai, kuriuos ieškovė nurodė, kai žalą padarytą jos turtui, vaikams mėtant akmenis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai, vaikai mėtydami akmenis į statomo namo garažo vartus ir terasą, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, kiek tokioje situacijoje buvo būtina, ir padarė žalos ieškovės turtui, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė įrodė priežastinį ryšys tarp vaikų veiksmų ir jos turtui padarytos žalos.

43. Iš UAB „Langvarta“ 2020 m. rugsėjo 24 d. patekto paaiškinimo dėl segmentinių garažo vartų paviršiaus remonto nustatyta, kad remiantis gamintojo Hormann rekomendacijomis, garažo vartų (gamyklinis Nr. 40-3503976 su „Sandgrain“ paviršiaus padengimu) segmentų remontas juos glaistant ir dažant nėra galimas, nes paviršiaus segmentai pagaminti iš karštu būdu cinkuotos skardos, iš abiejų pusių padengti poliesterio sluoksniu, atskirai dažų segmentų perdažymui nėra galimybės užsakyti. Atliekant paviršiaus glaistymo ir dažymo darbus, nustoja galioti gamyklinė garantija.

44. Ieškovė į bylą pateikė žalos dydį patvirtinančius įrodymus: UAB „Stogresta“ paskaičiavimus (RR23 (T. P.)), iš kurio matyti, jog keičiamų skardų Classic D Ruukki50 RR23 lakštų vertė su transportavimo išlaidomis yra 265,27 Eur su PVM, UAB „Medinis karkasas“ komercinį pasiūlymą Nr. 2020-01-07, iš kurio matyti, jog pažeistų skardos lakštų pakeitimo darbų kaina yra 423,50 Eur su PVM, papildomos medžiagos 60,50 Eur su PVM. Iš UAB „Langvartos“ pateikto Vartų, automatikos remonto lapo Nr.1 (2019 m. lapkričio 4 d.) nustatyta, jog yra sugadinti segmentai, kurie yra neperdažomi ir, kuriuos reikia keisti naujais – vieno segmento kaina 535 Eur, trijų – 1 605 Eur, remonto darbų kaina (keičiant tris segmentus) yra 195 Eur.

45. Atsakovai, nesutikimą su žalos dydžiu grindė tik deklaratyviais teiginiais dėl neadekvačios, per didelės žalos, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių savo argumentus dėl netinkamo žalos dydžio apskaičiavimo nepateikė.

46. Teisėjų kolegijos nuomone, komercinis pasiūlymas tai – prekių, paslaugų pasiūlymas potencialiems pirkėjams. Pasiūlyme nurodomi įmonės rekvizitai, siūlomų paslaugų ar prekių pavadinimai, kiekiai, kainos, pirkimo sąlygos. Tiek UAB „Stogresta“, tiek UAB „Langvartos“ ir UAB „Medinis karkasas“ komerciniuose pasiūlymuose yra nurodomi visi svarbiausi aukščiau išvardinti elementai, pateikiama informacija struktūrizuota, su aiškiai ir tiksliai išreikštais skaičiais, nurodyti kontaktai, e. pašto adresai, telefono numeriai, kt. Nei vienas teisės aktas nereikalauja, kad komercinis pasiūlymas būtų pasirašytas ir jame būtų įmonės antspaudas, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo žalos dydžio, nes nėra pasirašyti ir patvirtinti įmonių atspaudais.

47. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad komerciniai pasiūlymai nepasirašyti nepaneigia faktiškai patirtos žalos dydžio – vartų, skardų ir papildomų medžiagų rinkos kainų ir jų atkūrimo sąnaudų. Įrodymų, paneigiančių komerciniuose pasiūlymuose nurodytas kainas, atsakovai nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad jog dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ji patyrė 2 549,27 Eur žalą.

48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė deliktinių santykių atvejais taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; 2) asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pavyzdžiui, sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2008). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010).

49. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi pagal šią įstatymo normą atsako tėvai, nes asmuo iki keturiolikos metų yra neveiksnus (CK 2.7 str.).

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti atsakovų nepilnamečių vaikų parodymai (akmenų mėtymas į ieškovės namo vartus ir terasą), tiek byloje surinkti įrodymai rodo, kad vaikų veiksmai turi būti vertinami kaip peraugantys į bendrus veiksmus žalojant turtą, nes tai akivaizdžiai nukreipta į žalos vienam objektui padarymą, kas leidžia daryti išvadą, kad juos sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu, be to, iš jų parodymų neįmanoma nustatyti, kuris iš nepilnamečių padarė žalą, nes apklausiami ikiteisminio tyrimo metu po įvykio praėjus keletui dienų jie skirtingai nurodė, kuris iš jų mėtė akmenis, todėl atsakovams už jų nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą taikytina solidarioji civilinė atsakomybė.

51. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju iš atsakovų taip pat priteistinos įstatymu nustatyto 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą 2 549,27 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

52. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias civilinės atsakomybės už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą taikymo sąlygas ir tvarką, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl ko neteisingai išnagrinėjo bylą. Teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Ieškovė ieškinyje ir apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą iš atsakovų priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovų, pagal pateiktus jų dydį pagrindžiančius įrodymus – mokėjimo nurodymai dėl 116 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį ir apeliacinį skundą, dėl 1 901,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų pagal 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007262, 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007391, 2020 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007445, PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007447, 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007723, 2020 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007814, 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 007902, 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 008037, 2020 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 008123, 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą JP Nr. 008217, 2020 m. spalio 14 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. JP 004538, sąskaitos išrašą, 2020 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 650, 2020 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymus Nr. 651, Nr. 652, 2020 m. lapkričio 12 d. patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą. Iš viso nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ieškovė patyrė 2 017,04 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 252,13 Eur iš kiekvieno.

55. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro 123,21 Eur, kurios valstybei priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 15,40 Eur iš kiekvieno (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., gimimo data (duomenys neskelbtini) d., ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 549,27 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 27 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (2 549,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno atsakovo – L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., gimimo data (duomenys neskelbtini) d., po 252,13 Eur (po du šimtus penkiasdešimt du eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš kiekvieno atsakovo – L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. U., gimimo data (duomenys neskelbtini) d., po 15,40 Eur (penkiolika eurų 40 ct), išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėVirginija GudynienėTomas Romeika