Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-12-30 · Civilinė byla Nr. e2-5820-947/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-12-30Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaSprendimas · 2021-06-15Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2022-04-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-30
Bylos Nr.
e2-5820-947/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01806-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė (pirm.)
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
L. B., L. G., E. T., A. U., Ž. B., M. G.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5820-947/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01806-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.11; 2.6.10.9

(S)Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 30 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vaidai Margelevičienei ir Gabrielei Žemaitytei,

nuotoliniu būdu (per „Zoom“ programą) dalyvaujant ieškovės A. B. atstovui advokatui S. M., atsakovams L. B., L. G., E. T., A. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams L. B., Ž. B., M. G., L. G., E. T., E. T., A. U. ir A. U. dėl žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu pateikė šiuos turtinius reikalavimus:

1.1. priteisti ieškovei A. B. solidariai iš atsakovų L. B., Ž. B., M. G., L. G., E. T., E. T., A. U. ir A. U. (toliau – atsakovai) 2 549,27 Eur žalos atlyginimą;

1.2. priteisti ieškovei A. B. solidariai iš atsakovų 5 procentų metines procesines palūkanas;

1.3. priteisti ieškovei A. B. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (1 839,04 Eur už advokato S. M. teisines paslaugas).

Šalies argumentai

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė šias ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (argumentus):

2.1. 2019 m. spalio 27 d. (sekmadienį) apie 9.00 val. ryte ieškovė A. B. atvykusi prie jai nuosavybės teise priklausančiame sklype statomo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog yra apgadinti namo garažo vartai, ant jų matėsi trys įlenkimai. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad yra apgadinta ir terasos atraminės sienos skardinė danga. Ieškovė iš kaimyno V. S. sužinojo, kad 2019 m. spalio 25 d. (arba 24 d.) prie ieškovei priklausančio statomo namo jis matė žaidžiant keturis ar penkis mažamečius vaikus, kurie galimai akmenimis apmėtė ieškovės turtą. Ieškovė, vaikščiodama prie greta statomo namo esančio miško, pastebėjo, jog į mišką yra sunešti iš statomo namo statybinių medžiagų likučiai, iš kurių vaikai galimai statėsi žaidimų aikštelę. Minėtoje aikštelėje ieškovė rado raudonos spalvos megztinį, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, priklausė atsakovų A. U. ir A. U. sūnui P. U.;

2.2. 2019 m. spalio 27 d. ieškovė pateikė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, jog laikotarpyje nuo 2019 m. spalio 24 d. 18.30 val. iki 2019 m. spalio 27 d. 9.00 val. buvo apgadinti jos statomo namo garažo vartai ir terasos atraminės sienos skardinė danga. Ieškovė nurodė, kad šiuos sugadinimus galimai padarė mažamečiai vaikai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) miestelyje;

2.3. pagal minėtą ieškovės pareiškimą policijoje buvo pradėtas duomenų patikslinimas, buvo apklausti ieškovės kaimynas V. S., mažamečiai M. B., L. G., O. T. ir P. U.. Duomenų tikslinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) akmenis į statomo namo garažo vartus bei į terasos stogo atraminės kolonos terasą mėtė ir tokiais veiksmais juos apgadino nepilnamečiai M. B., L. G., O. T. ir P. U.. 2019 m. lapkričio 5 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nes nusikalstamą veiką padarę asmenys dėl savo amžiaus negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Žalą padarę asmenys yra nepilnamečiai vaikai ir negali būti civilinės atsakomybės subjektai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.275 straipsnio 1 dalimi, už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą atsako jų tėvai, kuriems ieškovė ir pareiškė turtinius reikalavimus;

2.4. ieškovės vertinimu, egzistuoja visos keturios būtinosios sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei kilti. Neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiškė tuo, jog buvo nustatyta, kad mažamečiai vaikai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje. Dėl neteisėtų mažamečių veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, kurią vertiną 2 549,27 Eur suma. Tarp mažamečių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Tokiu būdu yra įvykdytos visos keturios sąlygos civilinei deliktinei atsakomybei kilti. CK 6.275 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės;

2.5. ieškovė turtinę žalą įrodinėjo tiekėjų skaičiavimais ir sąmatomis. Ieškovė nurodė, kad 2018 metais pirko garažo vartus savo statomam namui. Už vartus ieškovė sumokėjo 2 300 Eur (už vartus, vartų mechanizmus, tvirtinimo elementus bei montavimo darbus). Sugadintas turtas nebuvo apdraustas. Ieškovė kreipėsi dėl informacijos, kiek kainuotų vartų keitimas, ir gavo UAB „Langvarta“ komercinį pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad 3 (trys) vartų segmentai ir jų pakeitimas kainuotų 1 800 Eur. Vieno segmento kaina – 535 Eur. Iš viso buvo apgadinti 3 (trys) vartų segmentai, todėl bendra segmentų keitimo kaina būtų 1 800 Eur (kartu su keitimo darbais). Taip pat ieškovė kreipėsi į UAB „Stogresta“, kuri pardavinėja ieškovės terasai tinkamas skardas „Classic D Ruukki50 RR23“. UAB „Stogresta“ apskaičiavo, kad dvi skardos bei jų pristatymas kainuotų 265,27 Eur. UAB „Stogresta“ skardų keitimo darbų nevykdo, todėl ieškovė kreipėsi į UAB „Medinis karkasas“ ir gavo šios bendrovės komercinį pasiūlymą dėl apgadintų namo terasos atraminės kolonos skardų (ilgis – 6 metrai, o plotis – 0,5 m) keitimo. Pagal UAB „Medinis karkasas“ skaičiavimą, 2 skardų keitimas kainuotų 484 Eur. Taigi iš viso už skardas ir jų keitimą yra mokėtina 749,27 Eur suma. Iš viso ieškovė patyrė nuostolių už 2 549,27 Eur sumą;

2.6. ieškovė A. B., teikdama žodinius paaiškinimus, nurodė, kad teismo posėdyje visus atsakovus mato pirmą kartą. Patvirtino, kad jos žemės sklypas įvykio metu nebuvo aptvertas, tuo metu statybos darbus atlikdavo tik jos sutuoktinis, didesnės statybų brigados dalyvavo žymiai anksčiau, kai buvo atliekami kiti statybų darbai (tinkavimas, stogo dengimas ir kt.). Ieškovė nurodė, kad savo turto sugadinimus pamatė, atvykusi į sklypą po dviejų dienų pertraukos. Į atsakovus pati nesikreipė dėl žalos atlyginimo, vaikų tėvai taip pat geranoriškai į ją nesikreipė dėl atsiprašymo ar žalos atlyginimo (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 47 min. 50 sek. – 57 min. 16 sek.).

3. Ieškovės atstovas advokatas S. M. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė ieškinį palaiko jame nurodytais argumentais, todėl prašo jį tenkinti.

Atsakovų atsiliepimų argumentai ir išvadą teikiančios institucijos pozicija

4. Atsakovas L. G., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad jo sūnus jam paaiškino, jog jis ir kiti vaikai buvo susirinkę, kad išdykavo, bet savo kaltės nepripažino. Sūnus jam paaiškino, kad susitikti su kitais draugais atvyko, pakviestas telefonu, pakeliui dviračiu važiuodamas iš mokyklos į namus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad buvo tik du įbrėžimai, tuo metu susirinkusių vaikų būta daugiau. Vaikas jam pasakojo, kad akmenį metė į medį, į betoną, tuo metu šalia buvo draugai, netoliese yra vaikų žaidimų aikštelė. Vaikas jam taip pat pasakojo, kad labiausiai išdykavo P. U.. Atsakovas akcentavo ir tai, kad vaikai patys gerai nieko neprisimena, jų pasakojimai apie įvykius yra nenuoseklūs, ieškovės namų valdoje vyko statybos ir tikėtina, kad ir statybininkai galėjo padaryti žalą, todėl nesutinka dėl žalos atlyginimo, nesant neginčytinų duomenų apie jo vaiko padarytus nuostolius (2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 22 min. 15 sek. – 30 min. 02 sek.). Atsakovas taip pat pateikė pastabą, kad vaikų žodiniais paaiškinimais, teiktais policijos pareigūnui, negalima tikėti, nes vaikai žaisdami neskaičiuoja, kiek kartų ir kas konkrečiai meta (2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min. 01 sek. – 56 min. 05 sek.).

5. Atsakovė M. G. apie iškeltą bylą, ieškinio reikalavimus, teismo posėdžių vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, byla išnagrinėta, jai nedalyvaujant (procesiniai dokumentai Reg. Nr. DOK-37252, DOK-61047, DOK-149713) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

6. Atsakovė E. T., teikdama paaiškinimus, nurodė, kad, jos vertinimu, prašoma priteisti suma yra didelė ir neadekvati (nėra palyginamųjų variantų – komercinių pasiūlymų), be to, neaišku, ar tikrai vaikai mėtė ir pataikė, tuo labiau, kad ieškovės valdoje tuo metu vyko statybos. Paminėjo, kad iš sūnaus pasakojimų iniciatorius buvo P. U., tačiau atsakovės sūnus tiek iš karto po įvykių, tiek ir dabar aiškina, kad jis akmenų nemėtė. Atsakovė akcentavo ir tai, kad jos šeima turi sąsajų su liudytoju V. J. S., nes prieš metus laiko liudytojo sutuoktinė automobiliu partrenkė jos sūnų O. (tyrimas dėl avarijos baigėsi, pritrūkus įrodymų). Atsakovės manymu, galimai dėl to liudytojas nurodė jos sūnų policijos pareigūnams. Atsakovė akcentavo ir tai, kad policijos pareigūno vykdyta vaiko apklausa vyko be vaiko teisių specialistų, klausimai buvo menami, jautėsi spaudimas vaiko atžvilgiu. Atsakovė patikslino, kad jos vaikas policijos pareigūnų buvo apklaustas du kartus – vieną kartą namuose, dalyvaujant jai pačiai, kitą kartą – policijos komisariate, dalyvaujant vaiko tėvui (2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 30 min. 33 sek. – 37 min. 54 sek.).

7. Atsakovas E. T., teikdamas paaiškinimus, nurodė su ieškiniu nesutinkantis, nes reikalaujamos sumos dydis yra neadekvatus, be to, jo sūnus, kiek pats vaikas pasakojo, žalos nepadarė, akmenų nemėtė, tik buvo prie namo (2020 m. spalio d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 00 min. 17 sek. – 1 val. 04 min. 00 sek.).

8. Atsakovas Ž. B., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes byloje yra labai daug neaiškumų: kaimyno parodymai nenuoseklūs, vaikų pasakojimai prieštaringi (vaikai sako bet ką, vienas kitą kaltina, nepripažįsta savo kaltės), nėra įrodymų, kad garažo vartai buvo tvarkingi, ieškovės namų valda yra neaptverta, prie pat miško, tuo metu ieškovės namų valdoje vyko statybos, todėl neatmetama galimybė, kad vartai galėjo būti apgadinti ir kitų asmenų, pvz., statybininkų (2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 min. 44 sek. – 45 min. 26 sek.).

Šalies argumentai

9. Atsakovė L. B., teikdama paaiškinimus, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes prašoma priteisti suma yra neadekvati, liudytojo parodymai prieštaringi (vienu atveju liudytojas teigė, kad vaikus matė miške, paskui – sklype), o patys vaikai kaltina vienas kitą (vaikai bendrai nurodė tik tai, kad veiksmų iniciatorius buvo P. U., pasiūlęs (užvedęs kalbą) vaikams pamėtyti (pasimėtyti) akmenis, bet ne į namą). Atsakovė taip pat akcentavo, kad ieškovės namas buvo statomas, įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad vaikai mėtė akmenis ir pataikė į vartus nėra. Atsakinėdama į ieškovės atstovo klausimus, atsakovė nurodė, kad jos duktė A. jai pasakojusi, jog nei ji, nei brolis M. akmenų nemėtė. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos sūnus buvo apklaustas dėl įvykio aplinkybių du kartus (vieną kartą namuose, jai dalyvaujant, kitą kartą – policijos įstaigoje) (2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 45 min. 27 sek. – 54 min. 15 sek.).

Atsiliepimas

10. Atsakovė A. U., teikdama paaiškinimus, nurodė su ieškiniu nesutinkanti, nes reikalaujamos sumos dydis yra neadekvatus, be to, garažų funkcija nėra sugadinta. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad vaiko apklausa policijos įstaigoje buvo atlikta nekompetentingai, dalyvaujant dar kitiems trims policininkams, klausimai buvo labai konkretūs, buvo reikalaujama pasakyti, kiek kartų ir kas metė akmenis; vaikas, atsakovės vertinimu, policijos komisariate nesijautė saugiai, todėl galimai vaikas priverstas pasakė „bet kokius skaičius“. Vaikas jai pačiai pasakojo, kad dalyvavo, žaidė. Atsakovė patvirtino, kad jos vaikas buvo apklaustas policijos pareigūnų du kartus policijos komisariate (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 04 min. 28 sek. – 1 val. 9 min. 31 sek.).

Šalies argumentai

11. Atsakovas A. U., teikdamas paaiškinimus 2020 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, nurodė su ieškiniu nesutinkantis iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kurias nurodė kiti atsakovai. Atsakovo vertinimu, ieškinio reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra įrodyti vaikų neteisėti veiksmai, be to, reikalaujamos atlyginti žalos dydis yra neadekvatus ir nelogiškas. Ieškovė visiškai nepagrįstai prašo atlyginti naujų vartų įsigijimo kainą, kai žala turtui yra tik nežymūs keli įbrėžimai išorėje.

Atsiliepimas

12. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė bylą nagrinėti, nedalyvaujant skyriaus atstovui. Išvadoje nurodytos tik teisės normos, reglamentuojančios tėvų civilinę atsakomybę už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą turtinę žalą (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-95688).

Liudytojų parodymų santrauka

13. Liudytojas G. U. parodė, kad visų aplinkybių tiksliai neatsimena, nurodė, kad, jo žiniomis, buvo apgadinti vartai; bylos šalių nepažįsta asmeniškai; policijos komisariate jis „bendravo su vaikais“, kaip galimais liudytojais; „su jais buvo bendraujama“ policijos komisariate tarnybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini)); vaikų jis klausinėjo, ar atsimena, ar metė, kaip atsidūrė toje vietoje, ar matė, kas kitas metė akmenis, kiek kartų metė, kur metė, kur pataikė; šiuos klausimus liudytojas nurodė uždavęs, siekiant nustatyti, kas metė ir kiek metė, nes per dešimt dienų turėjo priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Liudytojas taip pat nurodė, kad policijos komisariate „bendraujant su vaikais“ nebuvo daromas vaizdo bei garso įrašas, nes tai, liudytojo vertinimu, nebuvo vaikų apklausa; po „pabendravimo su vaikais“ buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Liudytojas patikslino, kad neturėjo daug laiko susitarti dėl specialių patalpų, dėl psichologo ir vaiko teisių specialisto dalyvavimo, nes vaikų buvo daug ir fiziškai nebuvo įmanoma skubiai suorganizuoti atitinkamų vaikų apklausos sąlygų. Liudytojas taip pat pripažino, kad galimai su keliais vaikais buvo bendrauta dėl įvykio aplinkybių aiškinimosi du kartus. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, liudytojas nurodė, kad buvo „tik pakalbėta su vaikais“, „tik bendraujama“ tiek namuose, tiek policijos komisariate. Liudytojas, atsakydamas į atsakovo L. G. klausimą, nurodė neprisimenantis, kad bendraujant policijos komisariate su jo sūnumi atsakovas išsakė pastabą, jog tokio amžiaus vaikas turėtų atsakymus dėl įvykio aplinkybių pateikti asmeniui (galbūt moteriai) be policijos uniformos, siekiant išvengti neteisingos informacijos pateikimo (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. 23 sek. – 26 min. 53 sek.).

14. Liudytojas V. J. S. nurodė, kad daugiau kaip porą metų yra ieškovės A. B. kaimynas (ribojasi liudytojo ir ieškovės žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini)). Liudytojas taip pat nurodė pažįstantis ir E. bei E. T., nes jų sūnus anksčiau buvo patekęs į eismo įvykį (vaikas atsitrenkė į liudytojo automobilį). Liudytojas nurodė, kad dėl šio eismo įvykio turėjo turtinių pretenzijų O. T. tėvams, tačiau žala, liudytojo paaiškinimu, jam nebuvo atlyginta. Liudytojas nurodė, kad kitų atsakovų asmeniškai nepažįsta, yra tik kai kuriuos matęs. Liudytojas taip pat nurodė, kad atsakovų vaikų nepažintų, išskyrus O. T. (E. ir E. T. sūnų). Liudytojas nurodė, kad apie ieškovei padarytą žalą sužinojo iš pačios ieškovės, kai ši su sutuoktiniu R. B. atėjo pas jį pasiteirauti, ar jis nematęs, kas sugadino garažo vartus. Liudytojas nurodė, kad kartu su kaimynais apžiūrėjo sugadintus daiktus, visiems kilo mintis, kad galimai sugadinimai padaryti mėtant akmenis. Liudytojas teismui nurodė tiesiogiai nematęs, kad vaikai būtų mėtę akmenis į ieškovės sklypą, taip pat nematė ir vaikų, nešančių iš ieškovės sklypo kokius nors daiktus. Liudytojas tik nurodė, kad dar iki ieškovės vartų sugadinimo matė netoliese sklypo akmenimis besimėtančių vaikų būrį, girdėjo vaikų klegesį (sukeltą triukšmą) miške. Liudytojas nurodė matęs ne vieną dieną iki įvykio aplink lakstančių būrį vaikų, tačiau šių vaikų iš matymo nepažintų. Atsakydamas į atsakovo E. T. klausimą, ar tikrai nematė ieškovės sklype dirbančių statybininkų (atsakovas E. T. nurodė pats matęs ieškovės kieme dirbančius mažiausiais tris darbininkus), liudytojas nurodė, kad kitų statybininkų, dirbančių A. B. sklype, nematė. Liudytojas patvirtino matęs tik kieme dirbantį kaimyną R. B. (ieškovės sutuoktinį). Taip pat liudytojas patvirtino, kad įvykio, dėl kurio vyksta ginčas, metu statybos vyko tiek A. B., tiek jo paties sklype, be to, žalos padarymo metu abu žemės sklypai nebuvo aptverti tvora (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 28 min. 10 sek. – 47 min. 05 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Dėl neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio, kaip civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų

15. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas atsakovų atsakomybės už jų nepilnamečių vaikų galimai padarytą žalą atlyginimo klausimas. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Taigi šalių ginčas kvalifikuotinas kaip kylantis iš deliktinės civilinės atsakomybės teisinių santykių. Ieškovė, pagrįsdama ieškinį, turi įrodyti visas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (už žalą atsakingo) asmens kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai).

16. Pabrėžtina tai, kad ieškovė ir jos atstovas byloje patvirtino, jog neturi tiesioginių įrodymų, kad būtent atsakovų nepilnamečiai vaikai savo veiksmais sukėlė žalą. Ieškovė neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį įrodinėjo policijos pareigūnų surinktais duomenimis. Teismas, išsamiai išanalizavęs ir sistemiškai palyginęs kiekvieną byloje esantį įrodymą (rašytinius įrodymus, šalių žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus), konstatuoja, kad ieškovės įrodinėta aplinkybė apie nepilnamečių vaikų veiksmais padarytą žalą yra paremta daugiau prielaidomis – byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių būtent atsakovų nepilnamečių vaikų atliktus veiksmus (grupėje veikusių asmenų konkretų vaidmenį, konkrečių veiksmų kiekį, veiksmų sukeltas pasekmes ir pan.). Teismo vertinimu ir įsitikinimu, šioje byloje nėra ir pakankamai kitų objektyvių duomenų, kurie leistų teismui vadovautis tikėtinumo taisykle ir padaryti išvadą, kad labiau tikėtina buvus ieškovės įrodinėtiems nepilnamečių vaikų neteisėtiems veiksmams nei jų nebuvus. Ši teismo išvada grindžiama tokiais motyvais:

16.1. Pati ieškovė A. B. byloje patvirtino, kad ji tik iš kito asmens (iš liudytojo V. J. S.) sužinojo, jog kelios dienos iki turto sugadinimo netoliese būriavosi ir akmenimis mėtėsi vaikų būrys. Tačiau taip pat akcentuotina, kad nei policijos pareigūnams, nei teismo posėdyje liudytojas negalėjo patvirtinti, jog tame vaikų būryje buvo atsakovų nepilnamečiai vaikai. Ieškovė ir liudytojas nurodė, kad net nepažintų atsakovų vaikų, kurie kaltinami turto sugadinimu (išskyrus O. T., kurį liudytojas pažįsta dėl prieš metus įvykusio eismo įvykio). Be to, kaip nurodė liudytojas V. J. S., jis pats nematė vaikų, mėtančių į ieškovės namų valdą. Ieškovės paaiškinimu, jos žemės sklypas, kuriame 2019 m. rudenį vyko statybos, nebuvo aptvertas tvora ir teritorija nebuvo stebima vaizdo kameromis. Taigi atitinkamai byloje nėra vaizdo medžiagos, iš kurios duomenų būtų galima tiksliai nustatyti, kas konkrečiai įvyko ieškovės namų valdoje laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 24 d. 18.30 val. iki 2019 m. spalio 27 d. 9.00 val., kuomet, ieškovės teigimu, buvo apgadinti garažo vartai ir terasos atraminės sienos skardinė danga. Atsakovai byloje taip pat nepripažino faktinės aplinkybės, kad būtent jų vaikai padarė žalą ieškovės turtui. Ieškovės atstovas advokatas S. M. teismo posėdyje pats pripažino, kad byloje nėra galimybių nustatyti ir individualizuoti, kuris iš vaikų, kiek ir kur konkrečiai pataikė mėtytus akmenis, taigi atstovas rėmėsi tik prielaida, kad vaikai veikė kartu ir jų tyčia buvo bendra (2020 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min. 53 sek. – 39 min. 43 sek.). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad byloje nėra tiesioginių ir neginčytinų įrodymų apie tai, jog būtent nepilnamečiai vaikai O. T., M. B., P. U. ir L. G. nurodytu laikotarpiu akmenimis apmėtė ir tokiu būdu sugadino ieškovės turtą.

16.2. Teismas, vertindamas bylos duomenis apie tai, kas galimai padarė ieškovės turto sugadinimą, sutinka su atsakovų pozicija, jog didelę reikšmę kontekste dėl priežastinio ryšio turi faktinė aplinkybė, kad ieškovės namų valdoje tiek 2019 m. rudenį, tiek iki šiol, pirma, vyksta statybų darbai, antra, namų valda nėra ir nebuvo aptverta tvora. Ieškovės į bylą pateiktas 2013 m. lapkričio 26 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos leidimas statyti naują statinį, rekonstruoti statinį, atnaujinti (modernizuoti pastatą) Nr. LNS-24-131126-01257 patvirtina, kad ieškovei yra išduotas leidimas iki 2023 m. lapkričio 26 d. vykdyti gyvenamojo namo statybas ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-84013 priedai). Taigi nesant tiesioginių įrodymų, kad būtent atsakovų nepilnamečiai vaikai sugadino turtą, sutiktina su atsakovų argumentu, kad turtas galėjo būti apgadintas ir kitų asmenų, netrukdomai bet kuriuo paros metu galėjusių patekti (prieiti) prie ieškovės namų valdos. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovės turtiniai nuostoliai yra susiję išimtinai tik su galimai nepilnamečių vaikų atliktais veiksmais (veikimu) (CK 6.247 straipsnis).

16.3. Teismo vertinimu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato surinkta medžiaga apie įvykio aplinkybes (nepradėjus ikiteisminio tyrimo) taip pat neginčijamai nepatvirtina fakto, kad ieškovės turto sugadinimą padarė būtent nepilnamečiai vaikai O. T., M. B., P. U. ir L. G.:

16.3.1. Pirmiausia teismas pažymi, kad 2019 m. lapkričio 5 d. vyresniojo tyrėjo G. U. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo paremtas iš esmės vien tik mažamečių vaikų žodiniais paaiškinimais. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje liudytoju apklaustas G. U.. Tai, kad įvykio aplinkybių nepatvirtino jokie kiti tiesioginiai įrodymai ir dėl to esminiais buvo laikomi tik vaikų paaiškinimai, patvirtina faktas, kad tyrėjui prireikė net po keletą kartų išklausyti mažamečius vaikus: atsakovai L. B. ir Ž. B. nurodė, kad jų sūnus policijos pareigūno G. U. buvo apklaustas du kartus; vienas susitikimas vyko namuose (dalyvavo vaiko motina), kitas – policijos įstaigoje (dalyvavo vaiko tėvas) (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 8 min. 24 sek. – 8 min. 50 sek.); atsakovė A. U. nurodė, kad jos sūnus P. U. buvo apklaustas du kartus policijos įstaigoje, dalyvaujant motinai (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 9 min. 52 sek. – 1 val. 10 min. 01 sek.); atsakovė E. T. nurodė, kad jos sūnų O., jai dalyvaujant, policijos pareigūnas pirmą kartą apklausė namuose, antrą kartą – policijos komisariate, dalyvaujant vaiko tėvui (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 18 sek. – 9 min. 38 sek.); atsakovas L. G. paaiškino, kad pirmą kartą į namus atvykęs policijos pareigūnas bendravo tik su jo sutuoktine, nes vaiko namuose nebuvo; vaikas buvo apklaustas policijos komisariate vėliau, dalyvaujant atsakovui (2020 m. spalio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 9 min. 39 sek. – 9 min. 52 sek.).

Iš į bylą pateiktos policijos komisariato medžiagos, atsakovų (nepilnamečių vaikų tėvų) žodinių paaiškinimų ir liudytojo G. U. parodymų nustatyta, kad su kiekvienu mažamečiu vaiku, išskyrus L. G., tyrėjas bendravo po du kartus ir aiškinosi faktines aplinkybes dėl įvykio (dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, t. y. duomenų patikslinimo metu). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 straipsnio 1 dalies nuostatos ir poįstatyminiai teisės aktai numato, kad nepradėjus ikiteisminio tyrimo, t. y. duomenų patikslinimo metu, gali būti atliekami tik BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyti proceso veiksmai, nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis (taip pat žr. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 3.4., 36–40 punktai; aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2018 vasario 16 d. iki 2020 m. gruodžio 29 d.). Taigi nors tyrėjęs turėjo teisinį pagrindą atlikti tam tikrus proceso veiksmus duomenų patikslinimo metu, tačiau, teismo vertinimu, liudytojo (tyrėjo G. U.) įvardintas „pabendravimas“ du kartus su mažamečiais vaikais O. T., M. B., P. U. ir L. G. ir šio „pabendravimo“ metu gauti duomenys negali būti laikomi patikimu šaltiniu identifikuoti ieškovės turto sugadinimo subjektus ir jų konkretų vaidmenį (civilinės atsakomybės dydį).

Akivaizdu, kad savo turiniu tyrėjo „bendravimas su vaikais“ atitiko mažamečių vaikų apklausas, nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Liudytojas G. U. teisme patvirtino, kad vaikų jis klausinėjo, ar jie atsimena, ar metė akmenis patys, kaip atsidūrė toje vietoje, ar matė, kas kitas metė akmenis, kiek kartų metė, kur metė, kur pataikė ir pan. Šiuos klausimus liudytojas nurodė uždavęs, siekdamas nustatyti, kas metė ir kiek metė, nes per dešimt dienų turėjo priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Tiek paties tyrėjo pateikti liudijimai, kokio pobūdžio klausimus jis uždavinėjo vaikams namuose ir policijos komisariate, tiek vaikų tėvų liudijimai apie tai, kad apklausoms nebuvo tinkamai pasirengta, patvirtina, jog tyrėjas, aiškindamasis pranešimo apie galimai padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, nesilaikė rekomendacijų vengti detaliai apklausti nepilnametį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nenustatyta tvarka (tokią apklausą pavadinant pokalbiu, pabendravimu ir pan.) (žr. Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. I-126, 3 punktas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. liepos 1 d.). Liudytojas G. U. taip pat teisme pripažino, kad į mažamečių vaikų apklausas policijos komisariate nebuvo kviečiamas psichologas, kuris būtų padėjęs apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą (BPK 186 straipsnio 3 dalis; Rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. I-126, 13 punktas). Teismas ypatingai atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaikai policijos įstaigoje (tam nepritaikytoje tarnybinėje patalpoje) buvo apklausti, nedalyvaujant vaiko teisių specialistams ir nedarant vaizdo bei garso įrašo (BPK 186 straipsnis). Šiuo atveju teisinės reikšmės neturi tai, kad tyrėjas, atlikęs šiuos veiksmus, argumentavo, jog neturėjo daug laiko susitarti dėl specialių patalpų, dėl psichologo ir vaiko teisių specialisto dalyvavimo, nes vaikų buvo daug ir fiziškai nebuvo įmanoma skubiai suorganizuoti atitinkamų vaikų apklausos sąlygų.

Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad mažamečių vaikų paaiškinimai, pateikti policijos pareigūnui neužtikrinus visų būtinų vaiko apklausos sąlygų, neišsiaiškinus jų socialinės ir psichologinės brandos, negali turėti esminę teisinę reikšmę turinčiais įrodymais, neva įrodančiais neteisėtus veiksmus ir kaltę. Teismas sutinka su atsakovų pozicija, kad netinkamai organizuota vaikų apklausa (po du kartus kiekvieno vaiko atskirai, išskyrus L. G. vieną kartą pateiktus paaiškinimus) galimai nulėmė ne tik vaikų prastą psichologinę būseną, bet taip pat ir galimai klaidingos (iškraipytos) informacijos pateikimą. Teismo abejones dėl nepilnamečių vaikų pateiktų paaiškinimų objektyvumo sustiprina dar ir tai, kad policijos įstaigos pateiktoje medžiagoje nėra net užfiksuota, kad vaikų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes buvo pateikti ne tik namuose, bet ir antrą kartą policijos įstaigos tarnybinėse patalpose, kaip nustatyta, patalpose buvus dar keliems policijos pareigūnams. Pabrėžtina, kad nedarius vaikų apklausos garso, vaizdo įrašų net nėra galimybių patikrinti, ar tyrėjo pateiktame tarnybiniame pranešime vaikų paaiškinimai buvo surašyti teisingai.

Pažymėtina, kad nagrinėjant civilinę bylą buvo atsižvelgta į tai, kad nepilnamečiai vaikai jau po keletą kartų teisėsaugos institucijų atstovams teikė paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, be to, nuo įvykio buvo praėję daug laiko, todėl buvo priimtas procesinis sprendimas trečią kartą vaikų nebeapklausti, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų teisėtų interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatytos faktinės aplinkybės (žr. teismo sprendimo 16.3.1 punktą) suponuoja išvadą, kad mažamečių vaikų pateikti paaiškinimai (apklausos) dėl įvykio aplinkybių nebuvo tinkamai organizuoti, kaip numato imperatyvios teisės normos, ir tai galimai nulėmė neteisingos (iš dalies) neteisingos informacijos pateikimą. Todėl teismas, nesant kitų objektyvių įrodymų, negali remtis išimtinai tik tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytais vaikų paaiškinimais apie turto sugadinimą ir jį padariusius asmenis.

16.3.2. Išsamiai susipažinus su visa be išimties Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato surinkta medžiaga, konstatuojama, kad duomenų patikslinimo metu pateikti asmenų žodiniai paaiškinimai bei tyrėjo G. U. tarnybinių pranešimų informacija yra labai prieštaringa. Dėl duomenų prieštaringumo teismas negali remtis policijos pateikta tyrimo medžiaga ir tuo pagrindu konstatuoti ieškinio reikalavimų pagrįstumą:

1) pažymėtina, kad atsakingais asmenimis už padarytą žalą ieškovė nurodė keturis vaikus, tuo tarpu policijos pareigūnams tiek A. B., tiek liudytojas V. J. S. nurodė 5 mažamečius asmenis, galimai padariusius žalą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į to paties tyrėjo G. U. parengtuose procesiniuose dokumentuose pateiktos informacijos esminį prieštaringumą: pirma, 2019 m. lapkričio 5 d. nutarime nurodyta, kad akmenis į statomo namo garažo vartus bei į terasos stogo atraminės kolonos terasą mėtė ir tokiais veiksmais juos apgadino P. U., O. T., L. G. ir M. B.; tuo tarpu 2020 m. sausio 16 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, kad duomenų patikslinimo metu nustatyta, jog akmenis į statomo namo garažo vartus bei terasos stogo atraminės kolonos terasą mėtė ir tokiais veiksmais juos apgadino ne tik M. B., bet ir A. B..

Taigi priimant nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo nustatyta, kad A. B. sugadino svetimą turtą, tačiau vėliau priimtame nutarime dėl administracinio nusižengimo nurodyta visiškai priešinga aplinkybė, t. y. tai, kad šis mažametis vaikas savo veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo;

2) pažymėtina, kad vyresnysis tyrėjas G. U. 2019 m. lapkričio 5 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą net nenurodė, kad vaikų paaiškinimai buvo teikti po du kartus (tik L. G. paaiškinimus teikė vieną kartą policijos komisariate), nenurodė itin svarbios aplinkybės, kad vaikai buvo apklausti ir policijos komisariate, nenurodė, ar vaikų paaiškinimai skyrėsi pirmuoju ir antruoju kartu, be to, kaip nurodyta nutarime, trys vaikai iš keturių nepripažino savo kaltės ir akmenis nurodė mėčius kitus vaikus. Vaikų paaiškinimuose nebuvo duomenų apie akmenų mėtymą į atraminę sienelę. Šie akivaizdūs vaikų paaiškinimų prieštaravimai nebuvo patikrinti ir paneigti arba patvirtinti kitais duomenimis. Kaip jau minėta, liudytojas G. U. teismo posėdyje apeliavo į aplinkybę, kad laiko nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo daug, todėl buvo surinkta tiek duomenų, kiek manė esant pakankama priimti atitinkamą sprendimą.

17. Remdamasis išdėstytais motyvai, teismas konstatuoja, kad ieškovė A. B. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (aplinkybės, kad būtent atsakovų mažamečiai vaikai nurodytu laikotarpiu savo veiksmais sugadino atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą), kaltės ir priežastinio ryšio.

Dėl civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos – žalos

18. Nors teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė trijų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio), tačiau teismas papildomai teikia motyvus ir dėl ketvirtosios sąlygos – žalos.

19. Teismas pažymi, kad ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl žalos dydžio pagrįstumo taip pat nėra pakankamai informatyvūs, juose pateikta informacija yra netiksli ir kelianti abejonių dėl sąsajumo su ginčo dalyku. Šiuo aspektu teismo motyvai teikiami sprendimo 20–24 dalyse.

20. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į UAB „Stogresta“, kuri pardavinėja ieškovės terasai tinkamas skardas „Classic D Ruukki50 RR23“. Tačiau į bylą pateiktas UAB „Stogresta“ „paskaičiavimas“ yra abstraktus ir neturi tiesioginės įrodomosios galios dėl žalos dydžio (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-2419 priedas): pirma, pasiūlymas nėra pasirašytas bendrovės atsakingo asmens; antra, nėra duomenų, pagal kokį konkrečiai užsakymą skaičiavimas atliktas (nėra duomenų, kas užsakovas, kokiam konkrečiai objektui skirtas ir pan.); trečia, pasiūlyme net nėra tiksliai nurodyta, kada konkrečiai šie duomenys buvo pateikti (nėra pasiūlymo rengimo datos); ketvirta, pasiūlyme pateikta informacija yra visiškai neinformatyvi, nes nėra nurodyta, kokia konkrečiai prekė yra „Classic D Ruukki50 RR23“, nėra aišku, kas konkrečiai sudaro 110 Eur transportavimo išlaidas. Vertinant šio rašytinio įrodymo įrodomąją galią, pabrėžtina tai, kad ieškovė byloje buvo atstovaujama dviejų teisininkų (advokato padėjėjos ir advokato), todėl ieškovei buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie būtent jai tenkančią pareigą objektyviais duomenimis, o ne prielaidomis įrodyti konkretų žalos dydį. Teismas šią pareigą parengiamojoje proceso stadijoje išaiškino ir tuo pagrindu ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus, tačiau, pabrėžtina, ne dėl žalos terasos atraminei sienelei.

21. Ieškovės į bylą pateiktas 2020 m. sausio 7 d. UAB „Medinis karkasas“ komercinis pasiūlymas dėl apgadintų namo terasos atraminės kolonos skardų keitimo paslaugų už 484 Eur sumą taip pat yra vertintinas kaip nepakankamai pagrindžiantis ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-2419 priedas): pirma, komercinis pasiūlymas nėra pasirašytas bendrovės atsakingo asmens, nors pasiūlyme buvo numatyti tiek užsakovo, tiek rangovo duomenys (rekvizitai); antra, pasiūlyme dalis pateiktų duomenų yra neinformatyvūs, nes nėra nurodyta, kokios konkrečiai bus reikalingos papildomos medžiagos už 60,50 Eur sumą.

22. Ieškovės į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. UAB „Langvarta“ negarantinis „Vartų, automatikos remonto lapas Nr. 1“, kuriame nurodyta, kad 3 vartų segmentai ir jų pakeitimas (duomenys neskelbtini), kainuotų 1 800 Eur, yra informatyvus dėl atliktinų darbų apimties, tačiau šis pasiūlymas, kaip ir, beje, visi kiti komerciniai pasiūlymai, taip pat nėra pasirašytas bendrovės atsakingo asmens (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. CBP-2419 priedas). Vėliau ieškovė papildomai pateikė į bylą 2020 m. rugsėjo 24 d. UAB „Langvarta“ paaiškinimą dėl segmentinių garažo vartų paviršiaus remonto negalimumo (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-112473). Tačiau ši vartų pardavėjo pažyma patvirtina tik aplinkybę, kad būtent vartų gamintojas neteikia rekomendacijų, kaip suremontuoti vartų segmentus, pagamintus iš cinkuotos skardos, nes tokiu atveju nustoja galioti gamyklinė garantija. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad daikto remontas yra objektyviai įmanomas. Pažymėtina ir tai, kad šis UAB „Langvarta“ pateiktas paaiškinimas taip pat yra parengtas, nenurodant nei duomenų užsakovo, nei subjekto, kuriam yra teikiami pažymoje nurodyti duomenys.

23. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, reikšdama turtinį reikalavimą, visiškai ignoravo aplinkybę, kad jos turtas (garažo vartai ir atraminė sienelė) nebuvo naujas ir nepateikė duomenų apie šių daiktų būklę, buvusią iki sugadinimo. Ieškovė pateikė į bylą 2018 m. spalio 12 d. UAB „Langvarta“ PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad vartų įsigijimo kaina buvo 2 300 Eur (su mokesčiais), tačiau tai neįrodo faktinių aplinkybių dėl daiktų būklės 2019 m. spalio mėn., kuomet daiktui buvo padaryta žala (ieškovės procesinio dokumento Reg. Nr. DOK-84013 priedai). Ieškovė teismo posėdyje laikėsi kategoriškos pozicijos, kad žalos dydis turi būti atlygintas būtent koks, kokio yra reikalaujama ieškiniu ir ne mažiau. Turto (vartų ir atraminės sienelės) nusidėvėjimo fakto ieškovė nepripažino, nors byloje nebuvo ginčo, kad turtas nėra visiškai naujas.

24. Teismas pažymi, kad ieškovė byloje reiškė turtinį reikalavimą priteisti iš atsakovų sugadintų daiktų vertę, t. y. pinigų sumą, kuri reikalinga apgadintus daiktus (garažo vartus ir atraminę sienelę) pakeisti visiškai naujais. Tačiau byloje nebuvo ginčo, kad tiek garažo vartai, tiek atraminė sienelė nėra nepataisomai sugadinti, daiktai iki šiol atlieka savo funkcijas. Nustatyta, kad buvo apgadinta daiktų išorinė dalis (nežymūs įlenkimai, įbrėžimai). Šios faktinės aplinkybės patvirtina išvadą, kad turto sugadinimo apimtis (nežymūs įlenkimai, įbrėžimai išorėje) nėra tokia didelė, kad vienintelis žalos atlyginimo būdas yra naujo, analogiško daikto įsigijimas, net neskaičiuojant daikto nusidėvėjimo vertės.

25. Remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir teisiniais motyvais, išdėstytais teismo sprendimo 16–24 punktuose, teismas daro išvadą: ieškovė A. B. leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė atsakovų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, kaltės ir priežastinio ryšio. Tuo pagrindu ieškovės A. B. ieškinys atsakovams L. B., Ž. B., M. G., L. G., E. T., E. T., A. U. ir A. U. dėl žalos atlyginimo (pagrindinis reikalavimas) ir dėl procesinių palūkanų (išvestinis reikalavimas) priteisimo laikomas nepagrįstu ir atmestinu.

Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai

26. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai yra atmesti, ieškovei iš atsakovų nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

28. Atsakovai prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl šis klausimas nesvarstomas.

29. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (103,78 Eur) valstybei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – iš ieškovės A. B. (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

30. Ieškovei A. B. grąžintinas 30,00 Eur užstatas, sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą 2020 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 646, nes liudytojai nepateikė prašymų dėl šių išlaidų atlyginimo (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-95559).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams L. B., Ž. B., M. G., L. G., E. T., E. T., A. U. ir A. U. dėl žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103,78 Eur (vieno šimto trijų eurų 78 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė