Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-168-873/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2021-02-02Vilniaus apygardos teismas
  2. T-727-818/2021Nutartis · 2021-09-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-986-818/2021Nutartis · 2021-09-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  4. T-215-957/2022Nutartis · 2022-02-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-944-818/2023Nutartis · 2023-06-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. TS-80-1189/2023Nutartis · 2023-06-27Kauno apylinkės teismas
  7. T-1340-1055/2023Nutartis · 2023-07-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  8. T-71-810/2024Nutartis · 2024-03-08Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
1A-168-873/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11678-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Barkus, Aušra Bielskė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
A. P., N. G., A. S.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-168-873/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11678-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams. Iš A. P., N. G., A. S. – P., L. S. solidariai priteista atlyginti L. B. padarytą 554,50 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt keturių eurų ir 50 euro centų) turtinę žalą. Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš A. P., N. G., A. S. – P., L. S. solidariai priteista 15,26 Eur (penkiolika eurų 26 centai) padarytai turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti N. G., A. S. – P., L. S., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. P. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, N. G., A. S. – P., L. S. turėdami bendrą tikslą apiplėšti, 2019 m. kovo 21 d., apie 22.15 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pas L. B., kuriam atidarius savo gyvenamosios patalpos – bendrabučio kambario duris, N. G. dešine ranka paėmus nukentėjusiajam už kaklo, kaire ranka paėmus už jo dešinės rankos riešo, stipriai suspaudus jo kaklą ir riešą, sukeliant jam fizinį skausmą, įstūmus nukentėjusįjį į kambario vidų, pargriovus jį ant sofos, L. S., N. G., A. P. ir A. S. – P. įsibrovė į nukentėjusiojo L. B. gyvenamąją patalpą – bendrabučio kambarį prieš jo valią, po ko, A. S. – P. užrakinus nukentėjusiojo gyvenamosios patalpos – kambario duris, kad nepatektų pašaliniai asmenys, A. P. paėmus nukentėjusiajam L. B. už kaklo ir stipriai jį laikant už kaklo, gulintį, prispaudus prie lovos, smaugiant nukentėjusįjį rankšluosčiu, suduodant jam nemažiau dešimt smūgių rankomis į galvos ir juosmens sritį, L. S., N. G. ir A. S. – P. atidarinėjo kambaryje esančias nukentėjusiajam priklausančias spintas ir spinteles, reikalavo kartu su kitais bendrininkais iš nukentėjusiojo atiduoti jiems vertingus savo daiktus – pinigus ir auksą, o nukentėjusiajam atsakius, kad vertingų daiktų, jis neturi, A. P. laikant nukentėjusįjį, N. G. suduodant jam nemažiau dvidešimt smūgių rankų kumščiais į galvos, pilvo ir juosmens sritį, t. y., tokiu būdu kartu su N. G. padarant nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, krūtinės kairėje ir nugaros kairėje, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir atėmus galimybę jam priešintis, L. S. ir A. S. – P. į nukentėjusiajam priklausančius du medžiaginius maišus pavadinimu „Maxima“, kurio 1 vnt. vertė 1 Eur, sukrovė nukentėjusiajam L. B. priklausančius daiktus – juodos spalvos piniginę, kurios nukentėjusysis materialiai nevertina, su joje buvusiais 7 Eur grynųjų pinigų, „Swedbank“ mokėjimo kortele, kurios nukentėjusysis materialiai nevertina, Vilniaus miesto viešojo transporto elektroniniu bilietu „Vilniečio kortelė“, 5 Eur vertės, papildytu 9 Eur, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, kurių nukentėjusysis materialiai nevertina, pensininko pažymėjimu (išduotu L. B. vardu), kurio nukentėjusysis materialiai nevertina, neįgaliojo pažymėjimu (išduotu L. B. vardu), kurio nukentėjusysis materialiai nevertina, leidimu į (duomenys neskelbtini) akademiją, 60,00 Eur vertės, 2 vnt. putojančio vyno „Bosca“, 0,7 l talpos, kurio 1 vnt. vertė 3,50 Eur, 4 vnt. degtinės, 0,7 l talpos, kurios 1 vnt. vertė 8,00 Eur, 2 vnt. brendžio „Grand Cavalier“, 0,5 l, talpos, kurio 1 vnt. vertė 8,00 Eur, 2 vnt. likerio „Vanna Tallinn“, 0,5 l talpos, kurio 1 vnt. vertė 9,00 Eur, 20 pakelių cigarečių „Korona“, kurio 1 vnt. vertė 2,00 Eur, 15 vnt. apšvietimo lempučių, kurios 1 vnt. vertė 1,00 Eur, 3 vnt. vyriškų kvepalų, kurių 1 vnt. vertė 50,00 Eur, 4 vnt. vyriškų dezodorantų, kurio 1 vnt. vertė 7,00 Eur, 5 poras vyriškų kojinių, kurių 1 poros vertė 3,00 Eur, 2 kg šviežios kiaulienos mėsos, kurios 1 kg vertė 5,00 Eur, 1 kg šviežios kiaulienos maltos mėsos, kurios 1 kg vertė 2,50 Eur, 1 porą vyriškų sportinių batelių, 15,00 Eur vertės, vyrišką vasarinę striukę, 1 vnt., 35,00 Eur vertės, sportinį kostiumą „ADIDAS“ 60,00 Eur vertės, 2 vnt. megztinių, kurių 1 vnt. vertė 30,00 Eur, po ko N. G., A. P., A. S. – P., L. S. pagrobę svetimą turtą pasišalino iš nukentėjusiojo L. B. gyvenamosios patalpos – bendrabučio kambario. Tokiu būdu, A. P., N. G., A. S. – P., L. S. įsibrovę į nukentėjusiojo L. B. gyvenamąją patalpą – bendrabučio kambarį, prieš jo valią, panaudoję fizinį smurtą ir atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajam L. B. priklausantį – 586,50 Eur vertės turtą, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 586,50 Eur vertės turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo jo atžvilgiu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendį, pripažinti A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi bei paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistasis A. P. akcentuoja, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, faktines aplinkybes paaiškino pirmosios instancijos teisme. Dėl tam tikrų nesutapimų tarp jo ir kitų kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymų nuteistasis A. P. aiškina, jog neatmeta galimybės, kad vienokios faktinės aplinkybės galėjo būti tokios, kurias nurodė nukentėjusysis, kitokios galėjo vykti taip, kaip nurodė kiti kaltinamieji, tačiau nesutapimai galėjo kilti dėl to, jog jis (apeliantas) buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

2.2. Nuteistojo A. P. teigimu, nukentėjusysis, duodamas parodymus, painiojosi dėl tam tikrų įvykio aplinkybių ir netiksliai nurodė visus iš jo pagrobtus daiktus. Pasak nuteistojo, ne tik jis, duodamas parodymus, neprisiminė vienos ar kitos aplinkybės, bet ir kiti kaltinamieji, nukentėjusysis, galėjo sąžiningai klysti, kadangi po įvykio praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas.

2.3. A. P. gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, kritiškai vertina savo poelgį, todėl apeliacinės instancijos teismo prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgti persvarstant bausmės dydžio klausimą. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras taip pat padarė išvadą, jog A. P. savo elgesį vertina kritiškai.

2.4. Atkreipia dėmesį, kad nors nusikaltimas, už kurį nuteistas apeliantas, yra sunkus, tačiau padarytas dar iki 2019 m. kovo 21 d. Po šio nusikaltimo padarymo A. P. buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę už kitą nusikalstamą veiką, padarytą iki tos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

2.5. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama Vilniaus pataisos namų pateiktai nuteistojo charakteristikai, kurios, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę bei parinkdamas jos trukmę, neįvertino.

2.5.1. Kaip teigiama, charakteristikoje nurodyta, kad A. P. stengėsi koreguoti savo elgesį, kas leido spręsti apie teigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą, nustatytus draudimus. Nuteistojo A. P. manymu, pataisos namų specialistai, įvertinę ir surašę charakteristiką, pagrįstai padarė tokias išvadas, kadangi jis laisvės atėmimo vietoje praleido 1 metus ir 4 mėnesius.

2.5.2. Taip pat, pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad A. P. vykdė individualias socialines reabilitacijos programas, dalyvavo renginiuose, kas, nuteistojo teigimu, rodo, kad jis aktyviai rengėsi integruotis į visuomenę.

2.6. Nuteistasis A. P. akcentuoja, kad pataisos namuose dirbo, gaudavo atlygį. Be to, apeliantas nurodo, kad atlikęs bausmę už kitą veiką, dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ plataus profilio statybininku, šiuo metu dirba UAB „duomenys neskelbtini“ betonuotoju. Pasak nuteistojo, šios aplinkybės rodo, kad jis realiai keičia savo gyvenimo kryptį, yra pasiryžęs daugiau nedaryti nusikalstamų veikų.

2.7. Apeliantas sutinka su pareikštu ieškiniu ir pasiryžęs jį atlyginti. Nurodo, jog šiuo metu ieškinio visiškai neatlygino, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė – apribotas bendravimas su nukentėjusiuoju. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiajam yra atlyginęs 100 eurų, tai patvirtina prie bylos pridėtas mokėjimo dokumentas.

2.8. Nurodo, kad sankcija už nusikalstamą veiką yra labai griežta, tačiau nuteistasis A. P. prašo atsižvelgti į pateiktą charakteristiką bei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti švelnesnę bausmę. Apelianto įsitikinimu, paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras A. V. nesutinka su apeliaciniu skundu, siūlo nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroro teigimu, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymi, kad teismas nuteistajam tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai už BK 180 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį už šio BK straipsnio sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvavimu. Nuteistasis A. P. nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nuteistojo A. P. įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta per griežta bausmė, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi prašo skirti švelnesnę bausmę. Galimybę skirti švelnesnę bausmę apeliantas visų pirma įžvelgia nustatant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo parodymus ir elgesį bei nuspręsdamas nepripažinti minėtos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

6. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe vieną iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-648/2020 nurodyta, jog pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).

7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, A. P. 2019 m. balandžio 10 d. apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad parodymus duos teisme (t. 3, b. l. 9). Įtariamojo apklausos 2019 m. lapkričio 11 d. protokolo duomenimis, A. P. dėl pareikšto įtarimo prisipažino pilnai, teigė, jog tikslius parodymus duos tik teisme (t. 3, b. l. 21). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. P. teigė, kad kaltę pripažįsta bei parodė, jog neatmeta galimybės, kad ir jis prisidėjo prie sužalojimų, tačiau tvirtino, jog fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo tik N. G., matė, kaip N. G. daužo nukentėjusįjį. Tuo pačiu, A. P. aiškino, jog neneigia faktinių aplinkybių, pripažįsta, neatmeta prielaidos, kad galimai taip pat naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tiesiog sunkiai atsimena. Patvirtino, kad pilnai pripažįsta jam inkriminuotas faktines aplinkybes, gailisi (t. 4, b. l. 4, 135 – 136, 138 – 139). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog neatmeta galimybės, kad vienokios faktinės aplinkybės galėjo būti tokios, kurias nurodė nukentėjusysis, kitokios galėjo vykti taip, kaip nurodė kiti kaltinamieji, tačiau nesutapimai galėjo atsirasti dėl to, kad jis (apeliantas) buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

8. Vertinant anksčiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistasis tik formaliai prisipažįsta padaręs plėšimą – ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, pirmosios instancijos teisme teigė, jog smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį L. B. panaudojo kitas nuteistasis – N. G., savo nusikalstamus veiksmus vertino tik kaip galimus, prielaidinio pobūdžio, o nesutapimus parodymuose bando pateisinti apsvaigimu nuo alkoholio. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis A. P. savo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį, kaip pats nurodo – galimus, iš esmės pripažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, o jo paaiškinimai apie įvykio aplinkybes iš dalies buvo paneigti kitų kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymais. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Apeliantas teigia, jog kritiškai vertina savo elgesį, tačiau, be aptartų duomenų, apeliacinio skundo turinys patvirtina, jog nuteistasis A. P. linkęs sumenkinti savo kaltę, teigdamas, kad ne vien jis, duodamas parodymus, neprisiminė vienos ar kitos aplinkybės. Tai rodo nuteistojo nenuoširdumą, nekritišką požiūrį į savo neteisėtus veiksmus. Nuteistasis apeliuoja į tai, jog prokuroras pritarė, kad A. P. savo elgesį vertina kritiškai. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu iš tiesų nurodė tokią aplinkybę, tačiau nei kaltinamajame akte, nei baigiamųjų kalbų metu nesiūlė teismui nustatyti A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (t. 3, b. l. 138; t. 5, b. l. 15), priešingai, nurodė, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Analogiškos pozicijos prokuroras laikėsi ir pateikdamas atsiliepimą. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

9. BK įpareigoja teismą skirti bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Nustatydamas skirtinos bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1-3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią jos paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir teisingumo principu, įtvirtintu BK 54 straipsnio 3 dalyje, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

10. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. skirta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. P., atsižvelgė į visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio nuostatas taikė tinkamai.

12. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. A. P. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, savanaudiškais tikslais, žala padaryta tiek nukentėjusiojo sveikatai, tiek nuosavybei. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino A. P. atsakomybę lengvinančios atsakomybės, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nustatytos trys A. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktuose (veiką padarė bendrininkų grupė; asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; veiką padarė recidyvistas). Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino A. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis. Bylos duomenimis, A. P. nusikalsta ne pirmą kartą, nors yra jauno amžiaus, teistas aštuonis kartus, tuo pačiu ir už nusikaltimus nuosavybei (plėšimą, vagystes) (t. 3, b. l. 39 – 48). Svarbu pažymėti, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais A. P. buvo skirta tiek švelnesnė bausmė – bauda, tiek ir terminuotas laisvės atėmimas, buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas leidžia teigti, jog apeliantas nėra linkęs laikytis visuomenėje nustatytos tvarkos, kritiškai vertinti ankstesnio netinkamo elgesio, yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Be to, nuteistasis A. P. baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (t. 3, b. l. 32 – 38). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) jam nėra galimas. Taip pat, byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių nuteistajam galėtų būti skiriama švelnesnė, negu numatyta įstatymo, bausmė.

13. Nuteistasis A. P. akcentuoja teigiamą Vilniaus pataisos namų charakteristiką, aplinkybę, kad jis pataisos namuose dirbo, gaudavo atlygį, taip pat atlikęs bausmę dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ plataus profilio statybininku, šiuo metu dirba UAB „duomenys neskelbtini“ betonuotoju. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, Darbo biržos sistemos išrašo duomenimis, A. P. Darbo biržoje buvo užsiregistravęs nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 27 d., darbo paieška nutraukta įsidarbinus savarankiškai (t. 3, b. l. 29), duomenų apie asmenį SODROS DB 2019 m. spalio 31 d. išrašo duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ A. P. dirbo nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. kovo 21 d., UAB „duomenys neskelbtini“ dirbo nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. sausio 30 d., nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. sausio 30 d. (t. 3, b. l. 31). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis tik, pozityvus nuteistojo elgesys pataisos namuose, tinkamas požiūris į darbą, nėra išimtinės aplinkybės, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ar leistų daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta didesnė nei sankcijos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią A. P. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2019 m. kovo 21 d., tai yra paskutinę dieną, kada oficialiais duomenimis dirbo UAB „duomenys neskelbtini“.

14. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, jog yra atlyginęs nukentėjusiajam 100 Eur, sutinka su pareikštu ieškiniu ir pasiryžęs jį atlyginti. Bylos duomenys, pinigų perlaidos priėmimas, patvirtina, kad A. P. 2020 m. lapkričio 23 d. yra L. B. pervedęs paštu 100 Eur žalos atlyginimui (t. 5, b. l. 30). Pažymėtina, kad priteistos žalos atlyginimas yra nuteistojo pareiga, o ne išimtinė aplinkybė, kuri savaime būtų vertintina kaip pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti su nukentėjusiuoju (t. 4, b. l. 93) neužkirto kelio nuteistajam atlyginti dalį žalos anksčiau minėtu būdu, žalos atlyginimui asmeniškas bendravimas su nukentėjusiuoju nėra būtinas.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad nuteistajam A. P. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas atitinka teisingumo principo reikalavimus. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir paskyrė bausmės paskirčiai neprieštaraujančią bausmę, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, o nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. P. apeliacinį skundą.

Teisėjai Arūnas BarkusAušra BielskėNijolė Žimkienė