Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Atilus“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Vaižganto trys“, ieškinį atsakovams Š. O. ir M. R. dėl nuostolių atlyginimo bei kompensacinių (procesinių) palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Atsakovas (apeliantas) M. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė keturis Nekilnojamojo turto išrašus, pagrindžiančius, kad jam nuosavybes teise priklauso nekilnojamas turtas, kurio, kaip teigia atsakovas, vidutinė rinkos vertė sudaro 124 734,27 Eur, o reali rinkos vertė viršija 300 000 Eur. Atsakovas pateiktais duomenimis įrodinėja savo galimybes įvykdyti galimą jos atžvilgiu nepalankų teismo procesinį sprendimą

10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

12. Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka ir nepranešus atsakovui apie jo nagrinėjimą, ir į tai, kad ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, iš esmės pasisakė ir dėl atsakovo teikiamų įrodymų įrodomosios reikšmės, apeliacinės instancijos teismas priima į bylą atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus – keturis Nekilnojamojo turto išrašus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo (pateikusio atskirąjį skundą) atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė LUAB „Atilus“, atstovaujama nemokumo administratoriaus MB „Vaižganto trys“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų Š. O. ir M. R. priteisti ieškovės naudai 26 005 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio procesinės palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti ieškinio sumos (26 005 Eur) vertės atsakovų Š. O. ir M. R. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio nesant ar nepakankant, ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

15. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o ginčas tarp šalių kilęs dėl fiziniam asmeniui didelės pinigų sumos, sprendė, kad prašymas dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo atsakovams yra įtikinantis, pakankamai šiai proceso stadijai pagrįstas ir argumentuotas, todėl skundžiama nutartimi buvo patenkintas. Atsakovas (apeliantas) M. R., nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi, kuria jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, pateikė atskirąjį skundą. Atsakovas teigia, kad ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatė grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimo, kaip vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

16. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1499/2014).

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs tik dėl nutarties dalies, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, atsakovo M. R. atžvilgiu. Nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo Š. O. atžvilgiu atskiruoju skundu nėra ginčijama. Atsakovas M. R. atskiruoju skundu taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, pasisako tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. R. atžvilgiu bei antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, egzistavimo.

18. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje, pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus reikalavimus bei toje byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-711-464/2021; 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-598-407/2025).

19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-864-881/2025 ir kt.). Taigi grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovų nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu.

20. Akcentuotina ir tai, kad, priešingai, nei tą skundžiamoje nutartyje yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, ieškinio sumos dydis nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2‑24-407/2016). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Taigi vien tik atsakovui M. R. ieškiniu pareikštos sumos dydis ir / ar jo finansinė padėtis savaime neįrodo jo ketinimų imtis priemonių, siekiant išvengti ieškovei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo.

21. Sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo nesąžiningumas taip pat nėra preziumuojamas. Priešingos šalies nesąžiningumą visada privalo įrodyti tas asmuo, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Taigi, priešingai, nei atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovė, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).

22. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu: turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑967‑567/2023).

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo situaciją bei ieškovės prašymo argumentus, skundžiama nutartimi sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja hipotetinė grėsmė, jog atsakovai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai gali vengti teismo sprendimo vykdymo ar vykdymą apsunkinti. Tačiau tokie pirmosios instancijos teismo argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, stokoja pagrįstumo. Kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo ir atsakovas M. R., ieškovė nėra pateikusi į bylą objektyvių įrodymų apie jo nesąžiningus veiksmus, siekiant išvengti jai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo.

24. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė LUAB „Atilus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių iš buvusių jos vadovų (atsakovų) priteisimo, įrodinėdama, kad atsakovai neišsaugojo jos turto ir / ar jį prarado. Ieškovės teigia, kad būtent dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų ji patyrė nuostolius, kuriuos yra įvertinusi po bankroto bylos jai iškėlimo nemokumo administratorei neperduoto balanse apskaityto turto verte. Ieškovė, prašydama atsakovo M. R. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, jo nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu taip pat įrodinėja argumentais dėl netinkamos ieškovės finansinės apskaitos vedimo ir jos turto neišsaugojimo / praradimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad tokie ieškovės argumentai, kuriais ji įrodinėja atsakovo nesąžiningumą, kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savaime suponuoja jų taikymo poreikį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės sudaro ginčo esmę ir šiame etape neįrodo atsakovo ketinimų apsunkinti ieškovei galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Tai, ar atsakovas M. R. neišsaugojo ieškovės turto / jį prarado ir / ar netinkamai vedė ieškovės finansinę apskaitą bus įvertinta ir ištirta bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

25. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo M. R. nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu ieškovė neįrodė. Jokių konkrečių nesąžiningų atsakovo veiksmų skundžiama nutartimi iš esmės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Nesant kitų duomenų ir įrodymų, kurie leistų spręsti egzistuojant teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta nei įrodymų, kad atsakovas nuosavybės teise valdomą turtą ketina perleisti tretiesiems asmenims ir / ar jį apsunkinti, nei konkrečių duomenų apie jo turto masės bei jo vertės pokyčius iki nagrinėjamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus, t. y., kad atsakovas jau yra ėmęsis veiksmų sumažinti savo turimo turto masę. Ieškovės procesiniuose dokumentuose nesant įtikinamų argumentų, kad atsakovas gali imtis su sąžiningu elgesiu nederančių veiksmų ir siekti išvengti galimai atsirasiančios prievolės atsiskaityti su ieškove, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo M. R. atžvilgiu buvo negalimas.

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Nagrinėjamoje byloje atsakovo M. R. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Dėl to atsakovo M. R. atskirasis skundas yra patenkinimas ir Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. R. atžvilgiu yra panaikinama ir šioje dalyje klausimas yra išsprendžiamas iš esmės – ieškovės LUAB „Atilus“, atstovaujamos nemokumo administratorės MB „Vaižganto trys“, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. R. atžvilgiu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. R. atžvilgiu ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Atilus“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Vaižganto trys“, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. R. atžvilgiu atmesti.

Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Turto arešto aktų registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.