Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. R. , gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(Duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktore, teista (Duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta (10 MGL) 1300 Lt bauda (bauda sumokėta 2010 m. rugsėjo 3 d.), teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turtintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas (Duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta, 10 MGL (1300 Lt) bauda (bauda sumokėta 2011 m. kovo 10 d.), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 3 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės

1. S. R. ir R. R. apgaulingai tvarkė teisės aktų finansinę apskaitą ir pasisavino jų žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ir:

S. R. , UAB „(Duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorė bei kasininkė, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą ir faktiškai atlikusi buhalterės funkcijas, ir R. R., UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, faktiškai vadovavęs įmonės veiklai įsigyjant naudotus automobilius Prancūzijoje ir juos parduodant Lietuvoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, disponuodami bendrovės grynaisiais pinigais, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalį būdami atsakingi už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdami išvengti mokesčių ir pasisavinti bendrovės pinigines lėšas, tyčia pažeidė minėto įstatymo reikalavimus, tai yra:

6 straipsnio 2 dalies – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“,

12 straipsnio l dalies – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,

13 straipsnio l dalies – „nurodyti privalomus šiuos apskaitos dokumentų rekvizitus: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinį“,

13 straipsnio 3 dalies – „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, ir

laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 neįtraukė į apskaitą visų įvykusių ūkinių operacijų, t. y. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė 42 atvejais 79 450 Eur piniginių lėšų gavimo už UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotas transporto priemones:

l. 2017-03-27 pardavė automobilį „Audi A3“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. už ne mažiau kaip 4 600 Eur, išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 5843 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur sumos, o gautų 2 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

2. 2017-04-11 pardavė automobilį „Audi A4“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. G. už ne mažiau kaip 5 000 Eur, išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 5716 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 600 Eur sumos, o gautų 2 400 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

3. 2017-05-09 pardavė automobilį „Peugeot 407“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), I. U. už ne mažiau kaip 2 300 Eur, išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6018 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur sumos, o gautų 1 100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

4. 2017-06-05 pardavė automobilį „Ford Focus“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. už ne mažiau kaip 2 900 Eur, ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6086 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur sumos, o gautų 2 100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

5. 2017-07-24 pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. už ne mažiau kaip 2 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6188 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur sumos, o gautų 1 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

6. 2017-07-30 pardavė automobilį „Lexus RX400“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. už ne mažiau kaip 5 600 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6187 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) , 5 000 Eur sumos, o gautų 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

7. 2017-08-16 pardavė automobilį „Volkswagen Toureg“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 5 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6074 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 700 Eur sumos, o gautų 1 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

8. 2017-10-28 pardavė automobilį „Audi A4“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), S. B. už ne mažiau kaip 2 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6329 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur sumos, o gautų 1 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

9. 2017-12-08 pardavė automobilį „SAAB 9-3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. B. už ne mažiau kaip 2 700 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6342 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur sumos, o gautų 1 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

10. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-01-21 pardavė automobilį „Volvo V 40“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 12 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6479 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas G. R. už 11 700 Eur, o gautų 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

11. 2018-02-05 pardavė automobilį „Ford Focus“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. K. už ne mažiau kaip 1 200 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6509 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) , 1 000 Eur sumos, o gautų 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

12. 2018-02-06 pardavė automobilį „BMW serie 3“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. Ž. už ne mažiau kaip 4 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6455 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur sumos, o gautų 1 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

13. 2018-02-07 pardavė automobilį „Audi A4“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. už ne mažiau kaip 2 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6499 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur sumos, o gautų 1 400 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

14. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-02-23 pardavė V. P. automobilį „Volvo XC60“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už ne mažiau kaip 10 000 Eur ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RA33 ir pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas P. B. už 9 300 Eur, o gautų 700 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

15. 2018-02-26 pardavė automobilį „Ford S-Max“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. už ne mažiau kaip 8 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6487 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur sumos, o gautų 4 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

16. 2018-03-07 pardavė automobilį „Opel Meriva“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. už ne mažiau kaip 3 600 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6453 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur sumos, o gautų 2 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

17. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-03-14 pardavė automobilį „Volvo XC70“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 8 000 Eur ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RA50 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas R. G. už 6 300 Eur, o gautų 1 700 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

18. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-03-16 pardavė automobilį „Volvo S80“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 7 000 Eur ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RA52 ir pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , kad automobilis parduotas P. G. už 4 700 Eur, o gautų 2 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

19. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-04-03 pardavė V. P. automobilį „Volvo XC60“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už ne mažiau kaip 9 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6552 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas R. J. už 8 000 Eur, o gautų 1 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

20. 2018-05-08 pardavė automobilį „Volkswagen Transport“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. B. už ne mažiau kaip 1 200 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6686 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur sumos, o gautų 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

21. 2018-05-16 pardavė automobilį „Ford C-Max“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. Ž. už ne mažiau kaip 4 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6340 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) , 3 100 Eur sumos, o gautų 900 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

22. 2018-05-25 pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. už ne mažiau kaip 4 600 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6474 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) , 2 900 Eur sumos, o gautų 1 700 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

23. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-06-01 pardavė automobilį „Peugeot 508“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 10 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6738 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas S. E. už 9 100 Eur, o gautų 900 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

24. 2018-06-12 pardavė automobilį „Volkswagen Golf“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), E. V. už ne mažiau kaip 4 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6747 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur sumos, o gautų 400 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

25. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-06-26 pardavė automobilį „Ford Fiesta“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 2 900 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6758 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. , (duomenys neskelbtini ),kad automobilis parduotas R. J. už 1 000 Eur, o gautų 1 900 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

26. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-06-30 pardavė automobilį „Volvo XC70“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 7 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6750 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas A. K. už 6 400 Eur, o gautų 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

27. 2018-07-04 pardavė automobilį „Škoda Roomster“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. už ne mažiau kaip 3 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6808 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 1 400 Eur sumos, o gautų 2 100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

28. 2018-07-10 pardavė automobilį „Audi A4“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. G. už ne mažiau kaip 2 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6804 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur sumos, o gautų 1 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

29. 2018-07-19 pardavė automobilį „Jaguar Land Rover“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), Z. K. už ne mažiau kaip 10 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6795 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) , 2 700 Eur sumos, o gautų 7 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

30. 2018-07-20 pardavė automobilį „Opel Antara“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. už ne mažiau kaip 6 200 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6833 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 4 700 Eur sumos, o gautų 1 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

31. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-08-13 pardavė automobilį „Honda CR-V“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 13 000 Eur ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RA176 ir pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas H. R. už 6 000 Eur, o gautų 7 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

32. 2018-08-16 pardavė automobilį „Renault M. S.“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. R. už ne mažiau kaip 2 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6895 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur sumos, o gautų 1 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

33. 2018-08-21 pardavė automobilį „Renault Zoe“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), M. P. už ne mažiau kaip 7 200 Eur ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą ir pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 200 Eur sumos, o gautų 2 000 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

34. 2018-08-24 pardavė automobilį „Peugeot 307'“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. už ne mažiau kaip 1 500 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6714 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur sumos, o gautų 900 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

35. 2018-09-02 pardavė automobilį „Honda CR-V“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. už ne mažiau kaip 9 700 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6677 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 4 900 Eur sumos, o gautų 4 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

36. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-09-04 pardavė automobilį „Peugeot 508“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 5 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6905 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas R. P. už 1 800 Eur, o gautų 3 200 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

37. tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018-09-07 pardavė automobilį „Nissan Qashqai+2“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. už ne mažiau kaip 4 700 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6906 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kad automobilis parduotas R. Č. už 3 200 Eur, o gautų 1 500 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

38. 2018-09-19 pardavė automobilį „Opel Vivaro“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), V. M. už ne mažiau kaip 1 900 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6961 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur sumos, o gautų 1 100 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

39. 2018-10-01 pardavė automobilį „Volvo V50“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), K. R. už ne mažiau kaip 2 950 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6936 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 600 Eur sumos, o gautų 1 350 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

40. 2018-10-26 pardavė automobilį „Volkswagen Beetle“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. už ne mažiau kaip 1 100 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 7042 ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Eur sumos, o gautų 300 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

41. 2018-11-24 pardavė automobilį „M. B.“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. M. už ne mažiau kaip 3 100 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 6950 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 300 Eur sumos, o gautų 1 800 Eur neužregistravo apskaitos registruose;

42. 2019-01-08 pardavė automobilį „Audi Q5“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. N. už ne mažiau kaip 9 000 Eur ir išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 7115 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 5 300 Eur sumos, o gautų 3 700 Eur neužregistravo apskaitos registruose.

Be to, laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2019-09-27 pagrindė ūkines operacijas apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo, pardavimo PVM sąskaitose faktūrose arba pardavimo pažymose-sąskaitose nurodė 113 (11 + 22 + 34 + 19 + 19 + 8) atvejų ne tą transporto priemonės pirkėją, iš kurio gavo grynuosius pinigus už parduodamas naudotas transporto priemones, apskaitos registruose „Pardavimai“, „Judėjimas“ užregistravo 113 (11 + 22 + 34 + 19 + 19 + 8) atvejų transporto priemonių pardavimą dokumentais, pagal kuriuos ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės:

1. E. G. pardavė 11 naudotų transporto priemonių (2017-05-17 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06023 automobilio „Renault M. S.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta L. I.); 2017-10-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06243 automobilio „Volkswagen Polo“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta D. G.; 2017-12-02 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06023 automobilio „Renault M. S.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas I. S.; 2018-01-05 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06362 automobilio „Renault Espace“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. M.; 2018-04-25 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06023 automobilio „Renault Espace“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas S. G.; 2018-10-02 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06316 automobilio „Renault Koleos“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta L. I.; 2018-10-19 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06023 automobilio „Audi TT“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta G. G.; 2018-10-31 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06428 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Peugeot 407“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“; 2018-03-03 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06313 automobilio „Peugeot 3008“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. D.; 2019-02-28 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06516 automobilio „(duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas R. R.; 2019-03-18 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RA 19/45 automobilio „Peugeot Expert“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta UAB „(Duomenys neskelbtini)“), ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o ūkinei komercinei veiklai vykdyti, kurias E. G. laikotarpiu nuo 2017-05-17 iki 2019-03-18 realizavo pasinaudodamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu ir gavo piniginių lėšų.

2. A. Ž. pardavė 22 naudotas transporto priemones (2017-01-12 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06351 automobilio „M. B.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. K.; 2017-03-10 pažymoje-sąskaitoje Nr. 05931 automobilio „Citroen C8“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta A. M.; 2017-04-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 05965 automobilio „Opel Astra“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas Š. S.; 2017-10-29 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06264 automobilio „BMW serie 3“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta UAB „(Duomenys neskelbtini)“; 2018-03-08 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06392 automobilio „Peugeot 207“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta L. Š.; 2018-03-15 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06488 automobilio „BMW serie 3“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta S. S.; 2018-04-13 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06556 automobilio „Ford Fusion“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas E. G.; 2018-04-19 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06647 automobilio „Volkswagen Polo“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta A. K.; 2018-05-05 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06682 automobilio „Skoda Octavia“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta G. R.; 2018-06-28 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06646 automobilio „Volkswagen Sharan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas J. V.; 2018-07-05 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06785 automobilio „Volkswagen Polo“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas G. F. M. M.; 2018-07-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06023 automobilio „Audi A4“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. M.; 2018-07-19 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06831 automobilio „Mazda CX-7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. S.; 2018-07-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06830 automobilio „Audi A4“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas E. T.; 2018-08-02 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06837 automobilio „Volkswagen Polo“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta UAB „(Duomenys neskelbtini)“; 2018-08-10 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06838 automobilio „Volkswagen Touran“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta S. D.; 2018-08-28 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06765 automobilio „Ford C-Max“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta J. M.; 2018-09-14 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06899 automobilio „M. B. CLK“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas R. J.; 2018-10-18 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07017 automobilio „Audi A3“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas T. A.; 2018-11-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07031 automobilio „Peugeot 308“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas T. V.; 2019-02-28 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07135 automobilio „M. B.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. Z.; 2019-03-15 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07202 automobilio „Citroen C3“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta K. R.), ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o ūkinei komercinei veiklai vykdyti, kurias A. Ž. laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2019-03-15 realizavo pasinaudodamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu ir gavo piniginių lėšų.

3. S. A. pardavė 19 naudotų transporto priemonių (2017-03-01 pažymoje-sąskaitoje Nr. 05844 automobilio „Renault Megane“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas S. P.; 2017-05-23 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06064 automobilio „Mercedes Classe E“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas L. G.; 2017-07-04 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06067 automobilio „Skoda Superb“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. S.; 2017-11-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06276 automobilio „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta A. K.; 2017- 11-25 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06324 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volkswagen Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta UAB „(Duomenys neskelbtini)“; 2018-01-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06395 automobilio „Volkswagen Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. B.; 2018-03-23 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06393 automobilio „SAAB 9-3“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas L. B.; 2018-04-20 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06517 automobilio „Toyota Avensis“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas B. O.; 2018-05-03 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06635 automobilio „Volkswagen Golf“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas E. Y.; 2018-05-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06531 automobilio „Opel Astra“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas S. S.; 2018-07-04 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06809 automobilio „Citroen C4 Picasso“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas K. S.; 2018-07-12 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06711 automobilio „BMW Xl“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas E. M.; 2018-08-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06853 automobilio „Peugeot 207 SW“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas S. P.; 2018-09-07 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06855 automobilio „Peugeot 308“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas L. K. W.; 2018-09-06 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06856 automobilio „Peugeot 207“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas UAB „(Duomenys neskelbtini)“; 2018-09-06 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06946 automobilio „Mini Cooper“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. A.; 2018-10-18 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06961 automobilio „Nissan X-Trail“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas UAB „(Duomenys neskelbtini)“; 2018-12-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07051 automobilio „Audi A4“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas T. A.; 2019-09-27 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07395 automobilio „Opel Astra“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas B. Z.), ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o ūkinei komercinei veiklai vykdyti, kurias S. A. laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-09-27 realizavo pasinaudodamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu ir gavo piniginių lėšų.

4. J. M. pardavė 34 naudotas transporto priemones (2018-02-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06524 automobilio „Volkswagen Touran“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta I. P.; 2018-02-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06520 automobilio „Volkswagen Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas R. A.; 2018-02-26 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06531 automobilio „Audi Avant V6“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. R.; 2018-03-07 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06519 automobilio „Skoda Superb“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. R.; 2018-04-04 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06551 automobilio „Volkswagen Golf“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas M. K.; 2018-04-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06523 automobilio „Audi A4“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta R. U.; 2018-04-12 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06645 automobilio „Honda Civic“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta V. R.; 2018-04-28 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06553 automobilio „Volkswagen Touran“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. L.; 2018-05-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06687 automobilio „Toyota Corolla“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. Ž.; 2018-05-10 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06674 automobilio „Skoda Octavia“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas M. C.; 2018-05-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06675 automobilio „Volkswagen Tiguan“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas M. D.; 2018-05-19 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06673 automobilio „Volkswagen Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta D. G.; 2018- 05-31 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06739 automobilio „Suzuki G. V.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas I. A.; 2018-06-04 pažymoje-sąskaitoje Nr. 05844 automobilio „Audi Q5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. A.; 2018-06-12 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06747 automobilio „Volkswagen Golf“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas E. V.; 2018-06-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06737 automobilio „Peugeot 3008“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. D.; 2018-06-18 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06746 automobilio „Audi A3“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta G. P.; 2018-06-19 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06736 automobilio „Volkswagen T5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas O. M.; 2018-06-20 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06522 automobilio „Mercedes Classe C“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta A. D.; 2018-06-29 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06759 automobilio „Audi Q5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas M. V.; 2018-07-10 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06791 automobilio „Volvo S40“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. T.; 2018-07-13 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06799 automobilio „Volkswagen Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. M.; 2018-07-14 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06800 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volkswagen Sirocco“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. S.; 2018-07-26 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06847 automobilio „Volkswagen Touran“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas B. G.; 2018-08-01 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RA 174 automobilio „Audi Q5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas E. S.; 2018-08-08 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06846 automobilio „Volkswagen Golf“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta J. V.; 2018- 08-08 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06879 automobilio „Mercedes Classe E“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. S.; 2018-08-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06845 automobilio „Volvo V50“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta N. N.; 2018-08-13 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06793 automobilio „Renault Megane“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas O. M.; 2018-08-18 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06880 automobilio „Volkswagen Passat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas S. V.; 2018-08-22 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06843 automobilio „Volkswagen Golf“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas J. B.; 2018-08-25 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06842 automobilio „Audi A6“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. P.; 2018-08-29 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06903 automobilio „Audi Q7“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta S. D.; 2018-09-01 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06904 automobilio „Toyota Prius“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta G. S.), ne asmeniniams poreikiams tenkinti, o ūkinei komercinei veiklai vykdyti, kurias J. M. laikotarpiu nuo 2018-02-09 iki 2018-09-01 realizavo pasinaudodamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu ir gavo piniginių lėšų.

5. V. P. pardavė 19 naudotų transporto priemonių (2018-01-21 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06479 automobilio „Volvo V 40“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta G. R.; 2018-02-23 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06529 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. B.; 2018-03-14 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06557 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo XC70“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas R. G.; 2018-03-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06558 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo S80“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas P. G.; 2018-04-03 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06552 automobilio „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta R. J.; 2018-05-30 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06734 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta IĮ „(Duomenys neskelbtini)“; 2018-06-01 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06738 automobilio „Peugeot 508“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas S. E.; 2018-06-26 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06758 automobilio „Ford Fiesta“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas R. J.; 2018-06-30 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06750 automobilio „Volvo XC70“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. K.; 2018-07-04 pažymoje-sąskaitoje Nr. 906807 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. R.; 2018-07-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06790 automobilio „Opel Astra“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta M. G.; 2018-07-17 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06788 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta UAB „(Duomenys neskelbtini)“; 2018-07-23 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06789 automobilio „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas L. P.; 2018-08-13 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06881 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Honda CR-V“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas H. R.; 2018- 09-04 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06905 automobilio „Peugeot 508“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas R. P.; 2018-09-07 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06906 automobilio „Nissan Qashqai“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta R. Č.; 2018-11-14 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07066 automobilio „Citroen C5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas S. Č.; 2019-01-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07126 automobilio „Citroen C4 Picasso“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. A.; 2019-03-06 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. RA 19-37 A automobilio „Peugeot 508“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta UAB „(Duomenys neskelbtini)“) be apskaitos dokumentų, kurias V. P. laikotarpiu nuo 2018-01-21 iki 2019-05-02 siekdamas nuslėpti savo vykdomą veiklą ir iš vykdomos veiklos gautas pajamas pardavė UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vardu fiziniams ir juridiniams asmenims.

6. M. P. pardavė 8 automobilius (2017-07-20 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06181 automobilio „Land Rover Freelander“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. Č.; 2018-02-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06518 automobilio „Renault M. S.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta V. V.; 2018-02-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06521 automobilio „Volvo V50“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta O. G.; 2018-04-18 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06659 automobilio „Hyundai Santa Fe“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas A. P.; 2018-06-14 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06707 automobilio „Ford Focus C-Max“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas R. R.; 2018-07-17 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06586 automobilio „Renault M. S.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas nurodytas V. M.; 2018-07-23 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06834 automobilio „Citroen C4“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta G. B.; 2018-08-21 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06898 automobilio „Citroen C3 Picasso“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėja nurodyta R. K.), kurias M. P. laikotarpiu nuo 2017-07-20 iki 2018-08-21 siekdamas save nuslėpti pardavė pasinaudojęs UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ dokumentais kitiems asmenims.

Taigi S. R. ir R. R., veikdami bendrininkų grupe, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. l d., 13 str. l d. nuostatas ir dėl to laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, S. R., būdama UAB „(Duomenys neskelbtini)“ direktorė bei kasininkė, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynuosius pinigus, ir faktinis UAB „(Duomenys neskelbtini)“direktorius R. R., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 apgaulingai tvarkė UAB „(Duomenys neskelbtini)“apskaitą – parduodami automobilius, pažymose-sąskaitose, pinigų priėmimo kvituose nurodė mažesnę sumą, nei asmenys sumokėjo už automobilį, ir 42 atvejais dalies gautų grynųjų piniginių lėšų už parduotas transporto priemones – 79 450 Eur neužregistravo kasos knygoje, tuo sumažindami dokumentinį kasos likutį, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė ir tyčia šias bendrovės pinigines lėšas, tai yra labai didelės vertės – 79 450 Eur turtą pasisavino.

3. Be to, S. R. ir R. R. siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(Duomenys neskelbtini)“pajamas, pelną, turtą ar jo panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

S. R. , būdama UAB „(Duomenys neskelbtini)“direktorė bei kasininkė, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, faktiškai atlikusi buhalterio funkcijas, ir R. R., UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkas, faktiškai vadovavęs įmonės veiklai (naudotų automobilių įsigijimas Prancūzijoje ir jų pardavimas Lietuvoje), iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalį būdami atsakingi už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdami išvengti mokesčių, tyčia nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio l dalies reikalavimų, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: l) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes teikia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, 90 straipsnio l dalies nuostatų, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos;

- Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio l dalies, kurioje nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, 5 straipsnio l dalies l punkto, kuriame nustatyta, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, reikalavimų.

Siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą neužregistravo apskaitoje laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 gautų 79 450 Eur įplaukų už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims, įrašė į PVM, Pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis ir šias deklaracijas elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o būtent:

- PVM deklaracijose: 2017 m. kovo (pateikė 2017-04-25), balandžio (pateikė 2017-05-25), gegužės (pateikė 2017-06-25), birželio (pateikė 2017-07-25), liepos (pateikė 2017-08-25), rugpjūčio (pateikė 2017-09-25), spalio (pateikė 2017-11-25), gruodžio (pateikė 2018-01-25), 2018 m. sausio (pateikė 2018-02-25), vasario (pateikė 2018-03-25), kovo (pateikė 2018-04-25), balandžio (pateikė 2018-05-25), gegužės (pateikė 2018-06-25), birželio (pateikė 2018-07-25), liepos (pateikė 2018-08- 25), rugpjūčio (pateikė 2018-09-25), rugsėjo (pateikė 2018-10-25), spalio (pateikė 2018-11-25), lapkričio (pateikė 2018-12-25), 2019 m. sausio (pateikė 2019-02-25), iš viso nedeklaravo 65 661 Eur sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža (16 eilutėje), 13 789 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM (29 eilutėje), 13 789 Eur mokėtino į biudžetą PVM (36 eilutėje);

- 2017 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje 2018-06-08, nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 11 653 Eur (40 eilutėje), pelno – 11 653 Eur (52 eilutėje), apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos – 11 653 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą, – 1 748 Eur, (64 eilutėje) ir nesumokėjo 1 748 Eur pelno mokesčio;

- 2018 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje 2019-06-14, nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 50 950 Eur, (40 eilutėje) pelno – 50 950 Eur, (52 eilutėje) apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos – 50 950 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos mokėtinos į biudžetą – 7 643 Eur, (64 eilutėje) ir nesumokėjo 7 643 Eur pelno mokesčio;

- 2019 m. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, pateiktoje 2021-02-25, nedeklaravo (37 eilutėje) mokestinio laikotarpio veiklos pelno – 3 058 Eur, (40 eilutėje) pelno – 3 058 Eur, (52 eilutėje) apskaičiuotos apmokestinamojo pelno sumos – 3 058 Eur, (59 eilutėje) apskaičiuotos pelno mokesčio sumos mokėtinos į biudžetą – 459 Eur, (64 eilutėje) ir nesumokėjo 459 Eur pelno mokesčio.

Taigi S. R. ir R. R. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30 nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL ir sudaro 23 639 Eur, iš jų: PVM – 13 789 Eur, pelno mokestis – 9 850 Eur.

4. R. R. neteisėtai praturtėjo, o būtent turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis: R. R. kartu su E. R. turi nuosavybės teise turtą, t. y. parduotuvę, adresu (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota VšĮ Registrų centre, vertė 349 000 Eur, žinodamas, kad dalis šio turto negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis, nes R. R. 2015–2017 m. statydamas šią parduotuvę iš viso patyrė 263 844 Eur statybos išlaidų, 2015 m. – 25 264 Eur banko pavedimais, 2016 m. – 7 818 Eur banko pavedimais ir 111 472 Eur grynaisiais pinigais, 2017 m. – 119 290 Eur grynaisiais pinigais, tačiau 2017 m. nebuvo gavęs tiek teisėtų pajamų, todėl jo dalis 2017 metais turėtų statybos ir įrengimo išlaidų – 92 877 Eur negalėjo būti patirtos atsiskaitant teisėtomis pajamomis. Be to, R. R. kartu su E. R. turi nuosavybės teise turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas 2019-09-16 VšĮ Registrų centre, vertė 303 000 Eur, žinodamas, kad dalis šio turto negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis, nes R. R. 2018 metais statydamas šį butą patyrė 99 792 Eur statybos išlaidų, tačiau tuo metu nebuvo gavęs tiek teisėtų pajamų, todėl jo dalis turėtų statybos ir įrengimo išlaidų – 34 913 Eur negalėjo būti patirtos atsiskaitant teisėtomis pajamomis. Tai yra R. R. kartu su E. R. turi nuosavybės teise turto, kurio dalis už 127 790 Eur negalėjo būti įgyta teisėtomis pajamomis.

II. UAB „(Duomenys neskelbtini)“apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas (BK 222 straipsnio 1 dalis), UAB „(Duomenys neskelbtini)“turto pasisavinimas (BK 183 straipsnio 3 dalis) ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 straipsnio 1 dalis)

5. Kaltinamasis R. R. kaltu pagal jam pareikštus kaltinimus teisminio nagrinėjimo pradžioje prisipažino iš dalies, 2022 m. sausio 25 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2024 m. balandžio 16 d. teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad 2017 m. kovo mėn.–2019 m. sausio mėn. dirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininku, tačiau nebuvo ir nėra faktinis bendrovės vadovas, neturėjo ir neturi prisijungimo prie įmonės internetinės bankininkystės duomenų. Nurodė, kad jo pozicija nuo teisminio nagrinėjimo pradžios, kai 2022 m. sausio 25 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltu dėl apgaulingos apskaitos iš dalies pripažįsta ir prašo leisti susitaikyti su civiliniu ieškovu, ir pripažino, kad galbūt ir buvo atvejų, kai parduodavo kažką brangiau, o kainą įrašydavo mažesnę, pasikeitė. Kaltinimų ir VMI bei bendrovės civilinių ieškinių visiškai nepripažįsta ir su civiline ieškove VMI susitaikyti nenori. Reali įmonės vadovė ir akcininkė – S. R.. UAB „(Duomenys neskelbtini)“vertėsi automobilių importu ir prekyba bei krovinių pervežimu, o jis buvo atsakingas už automobilių pirkimą Prancūzijoje, daug laiko ten ir praleisdavo, todėl vadovauti įmonei negalėjo ir fiziškai. Kelionių išlaidas apmokėdavo iš savo, brolio ir sutuoktinės sąskaitų, paprašydavo kartais nupirkti bilietus. Kelionėse užtrukdavo įvairiai – ir dvi dienas, ir dvi savaites. Visos komandiruotės buvo įformintos. Būdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininku, kitų vadybininkų veikos nekontroliavo, jų pardavimų negalėjo žinoti. Be jo, dirbo dar keturi vadybininkai, jie taip pat užsiėmė automobilių prekyba. Dėl automobilių kainos su juo buvo tariamasi, nes jei jis pirkdavo automobilį, tai geriausiai žinojo, už kiek jis pirktas. Kaltinamasis paaiškino dėl kaltinime jam inkriminuotų veiksmų, automobilių pardavimo veikų:

1) Automobilio „Audi A3“ nepardavė, kadangi jis buvo parduotas automobilių turguje, esančiame K. (šias aplinkybes žino iš tyrimo duomenų), bet kuris įmonės vadybininkas galėjo parduoti šį automobilį. Automobilio kaina turi būti tokia, kokia nurodyta sąskaitoje, kadangi automobiliai visuomet parduodami už tokią kainą, kokia nurodyta sąskaitoje. Iš bylos medžiagos supranta, kad automobilį pardavė G. K.. Pinigų už šį automobilį negavo, su pirkėju nebendravo.

2) Automobilio „Audi A4“ nepardavė ir nevežė į K., niekada nėra buvęs K. pardavimo aikštelėje. Galbūt automobilį po jo tvarkymo į K. aikštelę nugabeno P. D., nes jis tvarkydavo įmonės automobilius ir kartais juos nugabendavo į aikštelę. Jis yra nuolatinis klientas, tokiam nuolatiniam klientui išsirinkus automobilį, buvo išrašoma UAB „(Duomenys neskelbtini)“sąskaita su pardavėjo duomenimis, o galutinio pirkėjo duomenis ir pardavimo kainą įrašydavo klientas ir bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ perduodavo tiek pinigų, kiek nurodyta pardavimo sąskaitoje. Nežino, kas šiuo atveju pildė dokumentus. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2017 m. balandžio 11 d. buvo Prancūzijoje, tad ir fiziškai negalėjo parduoti automobilio.

3) Automobilį „Peugeot 407“, kuris stovėjo stovėjimo aikštelėje, esančioje T., galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Bylos nagrinėjimo metu sužinojo, kad tai buvo R. R.. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2017 m. m. gegužės 9 d. buvo Prancūzijoje, tad net fiziškai negalėjo parduoti automobilio.

4) Automobilio „Ford Focus“, kuris, kaip tyrimo metu nustatyta, buvo parduotas R., nepardavė. Į R. nevažiavo ir neišrašė sąskaitos, nepildė dokumentų. Kas automobilį pardavė, negali pasakyti. Būdavo atvejų, kad vienas darbuotojas nuveža automobilį parduoti, o jam parveža dokumentus įforminti arba prieš tai iš dalies įformina dokumentus, kad visas procesas būtų spartesnis. Sąskaitas palikdavo direktorė S. R., jos būdavo iš dalies užpildytos – įrašyti automobilių duomenys, bendrovėje nustatyta kaina. Aplinkybė, kad iš dalies sąskaitos būdavo užpildomos, jam žinoma iš tyrimo duomenų, taip pat iš pokalbių su bendradarbiais. Jam neteko parduoti automobilio, kad būtų užpildyta dalis duomenų. Kai jis parduodavo automobilį, kainą įrašydavo tokią, dėl kokios sutardavo su klientu. Iš dalies užpildytų sąskaitų nepalikdavo darbe ir jam nėra žinoma apie sumos skirtumus.

5) Automobilį „Volkswagen Passat“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Iš bylos nagrinėjimo metu gautų duomenų mano, kad tai galėjo būti S. B.. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2017 m. liepos 24 d. buvo Prancūzijoje, todėl fiziškai negalėjo parduoti automobilio.

6) Automobilį „Lexus RX400“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Teisme liudytojas A. N. parodė, kad automobilį pirko už tiek, kiek nurodyta sąskaitoje.

7) Automobilį „Peugeot 207“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Iš teisminio nagrinėjimo duomenų mano, kad pardavė R. R..

8) Automobilio „Volkswagen Touareg“ nepardavė. Iš teisminio nagrinėjimo duomenų supranta, kad pardavė R. R.. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo Prancūzijoje, todėl automobilio parduoti negalėjo.

9) Automobilį „Audi A4“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Iš bylos nagrinėjimo metu gautų duomenų mano, kad tai galėjo būti S. B..

10) Automobilio „SAAB 9-3“ nepardavė, K. nėra pardavinėjęs automobilių. Be to, pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2017 m. gruodžio 8 d. buvo Prancūzijoje, todėl ir fiziškai negalėjo parduoti automobilio. Kas automobilį pardavė, nežino, galėjo parduoti bet kuris iš vadybininkų.

11) Automobilio „Volvo V40“ nepardavė. Šį automobilį įsigijo V. P.. Jis buvo nuolatinis klientas, jam išsirinkus automobilį buvo išrašoma UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ sąskaita su pardavėjo duomenimis, o pirkėjo duomenis ir kainą įrašydavo klientas, bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ perduodavo tiek pinigų, kiek nurodyta pardavimo sąskaitoje. V. P. tuo metu buvo pareigūnas, vengė rodytis dokumentuose. Su juo V. P. savo uždarbio nesidalijo, jis gali jį apkalbėti dėl to, kad iš jo buvo pareikalauta tiek mokesčių, kiek jis gavo pajamų, todėl jis turėjo materialinį interesą sumažinti savo pajamas, apkalbėti, nors realiai jokių apskaitoje neatvaizduotų pinigų neperdavė. Taip buvo visais automobilių pardavimo V. P. atvejais. Negali pasakyti, ar įmonė V. P. buvo nurodžiusi 11 000 Eur sumą už šį automobilį.

12) Automobili „Ford Focus“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Ar tai buvo jis, neatsimena. Tuo metu buvo Prancūzijoje.

13) Automobilį „BMW serie 3“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Ar tai buvo jis, neatsimena. Tuo metu buvo Prancūzijoje.

14) Automobilio „Audi A4“ nepardavė. Kaip matyti iš liudytojo A. Ž. parodymų, šį automobilį pirkėjas įsigijo iš moters, todėl aplinkybių negali nurodyti. Be to, pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2018 m. vasario 7 d. buvo Prancūzijoje, tad automobilio parduoti negalėjo.

15) Automobilio „Volvo XC60“ nepardavė. Šį automobilį įsigijo V. P..

16) Pagal bylos duomenis mano, kad automobilis „Ford S-Max“ buvo perduotas remontuoti ir surasti klientų R. Ž.. Jis yra nuolatinis UAB „(Duomenys neskelbtini)“klientas, nes remontuodavo mašinas. Kaip minėjo, nuolatiniam klientui išsirinkus automobilį buvo išrašoma UAB „(Duomenys neskelbtini)“sąskaita su pardavėjo duomenimis, o galutinio pirkėjo duomenis ir kainą įrašydavo nuolatinis automobilio pirkėjas ir bendrovei perduodavo tiek pinigų, kiek nurodyta pardavimo sąskaitoje.

17) Automobilio „Opel Meriva“ nepardavė, nes nėra pardavinėjęs automobilių R.. Kas automobilį pardavė, nežino, pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2018 m. kovo 7 d. buvo Prancūzijoje.

18) Automobilio „Volvo XC 70“ nepardavė, automobilį įsigijo V. P..

19) Automobilio „Volvo S80“ nepardavė, automobilį įsigijo V. P..

20) Automobilio „Volvo XC 60“ nepardavė, automobilį įsigijo V. P..

21) Automobilį „Volkswagen Transport 3“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų. Pagal bylos medžiagą, tai galėjo būti G. K.. Susipažinęs su bylos medžiaga žino, kad liudytoja nurodė, kad sumokėjo tiek pinigų, kiek nurodyta sąskaitoje.

22) Mano, kad automobilis „Ford S-Max“, pagal bylos duomenis, buvo perduotas remontuoti ir surasti klientų R. Ž.. Be to, teisme pirkėjas neatsiminė sumos, kurią mokėjo už automobilį.

23) Automobilį „(duomenys neskelbtini) galėjo parduoti D., nes automobilis parduotas K. aikštelėje. Susipažinęs su bylos medžiaga žino, kad liudytojas nurodė, kad sumokėjo tiek pinigų, kiek nurodyta sąskaitoje. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2018 m. gegužės 25 d. buvo Prancūzijoje.

24) Mano, kad automobilį „Peugeot 508“ įsigijo V. P..

25) Dėl automobilio „Volkswagen Golf“ pardavimo negali nei patvirtinti, nei paneigti. Kaip matyti iš specialisto išvados, liudytojo parodymų, šį automobilį pirkėjas įsigijo iš moters.

26) Automobilio „Ford Fiesta“ nepardavė, jį įsigijo V. P..

27) Automobilio „Volvo XC 70“ nepardavė, jį įsigijo V. P..

28) Automobilį „Škoda Roomster“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų, pagal bylos duomenis – G. K.. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, jis pats 2018 m. liepos 4 d. buvo Prancūzijoje, todėl negalėjo parduoti automobilio. Susipažinęs su bylos medžiaga žino, kad liudytoja nurodė, kad sumokėjo tiek pinigų, kiek nurodyta sąskaitoje.

29) Automobilis „Audi A4“ parduotas K., tai ne jo pardavimas. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2018 m. liepos 10 d. buvo Prancūzijoje.

30) Automobilį „Jaguar Land Rover“ įsigijo ir perpardavė K. B. arba T. P., nežino, kuris tiksliai. Aplinkybės jam žinomos, kadangi automobilis buvo su variklio gedimu, žino, kad jie jį pardavė. Tą sumą, kuri neatitinka pirkėjų sumokėtos sumos, gavo šie asmenys. Bendrovė negavo papildomų pinigų.

31) Automobilį „Opel Antara“ parduoti galėjo ir jis, ir vienas iš įmonės darbuotojų. Mano, kad kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų, nes pirkėja nurodė, kad pardavėjas buvo 30 metų amžiaus, todėl mano, kad tai buvo ne jis.

32) Automobilio „Honda CR-V“ nepardavė, jį pardavė V. P.. Jei sumokėta daugiau, nei nurodyta, – pinigai yra V. P..

33) Automobilio „Renault M. S.“ nepardavė, nes šitą automobilį buvo pasiėmęs apžiūrėti R. R. ir jį nupirko jo dėdė, vardo ir pavardės nežino. Aplinkybes žino iš tyrimo duomenų. Ši situacija panaši į V. P. atvejį. Atkreipė dėmesį į tai, kad teisme pirkėjas G. R. parodė, kad policijoje pamelavo dėl kainos, t. y. iš tiesų pirko už tiek, kiek nurodyta sąskaitoje.

34) Automobilį „Renault Zoe“ (pozicija Nr. 34) perpardavinėjo K. B. ar T. P.. Teisme K. B. paaiškino, kad jis pardavė automobilį.

35) Automobilį „Peugeot 307“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų.

36) Automobilį „Honda CR-V“ galėjo parduoti kažkuris iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkų.

37) Automobilį „Peugeot 508“ pardavė V. P..

38) Automobilį „Nissan Qashqai+2“ pardavė V. P..

39) Automobilį „Opel Vivaro“ galėjo parduoti G. K., jis ir buvo atpažintas, nesupranta, kodėl kaltinimas pateiktas jam. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2018 m. rugsėjo 19 d. buvo Prancūzijoje, todėl negalėjo parduoti automobilio.

40) Automobilį „Volvo V50“ galėjo parduoti J. M.. Pardavimo aplinkybės jam nėra žinomos. Pagal viešbučio Prancūzijoje apgyvendinimo duomenis, 2018 m. spalio 1 d. buvo Prancūzijoje, todėl negalėjo parduoti automobilio.

41) Dėl automobilio „Volkswagen Beetle“ pardavimo negali nei patvirtinti, nei paneigti.

42) Automobilio „M. B.“ tikrai negalėjo parduoti, kadangi tyrimo metu nustatyta, kad jis parduotas K. stovėjimo aikštelėje, o jį ten po sutvarkymo galėjo nugabenti P. D.. Jis pats galėjo būti Prancūzijoje, nes dieną prieš pardavimą dar buvo viešbutyje.

43) Dėl automobilio „Audi Q5“ pardavimo negali nei patvirtinti, nei paneigti.

Negali pasakyti, ar V. P. atveju sąskaitos buvo užpildytos. Bendrovėje sąskaitos būdavo iš dalies užpildytos arba neužpildytos, būdavo pasakyta, kokia suma turi būti gauta. Jeigu automobilis būdavo parduodamas aikštelėje, esančioje T., ir jeigu jis atvažiuodavo, tai ir parašydavo. Kai palikdavo aikštelėje automobilius, dažnai kainos būdavo užrašytos, bet ne visada. Jei automobilis stovėdavo aikštelėje, klientas paskambindavo numeriu, kuris būdavo nurodytas ant lapo, buvusio ant automobilio, ir paklausdavo kainos arba atvažiuodavo į vietą. Būdavo įvairiai. Negali paaiškinti, kodėl V. P. sakė, kad įsigydavo automobilių parduoti iš jo. Kiek žino, V. P. dėl savo veiklos parduodant automobilius buvo atleistas iš pareigų. V. P. nurodė, kad nuo jo pasakytos sumos jis gaudavo pajamų ir jam asmeniškai buvo apskaičiuoti mokesčiai, todėl mano, kad pasakė, jog dalį pajamų atidavė jam.

Dėl automobilių pardavimo E. G., A. Ž., S. A., J. M., V. P., M. P. paaiškino, kad šie asmenys nuolat tarpininkavo, remontuodavo ir ieškodavo klientų automobiliams iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, ne iš jo asmeniškai. Tokiems klientams išsirinkus automobilį buvo išrašoma UAB „(Duomenys neskelbtini)“sąskaita su pardavėjo (UAB „(Duomenys neskelbtini)“) duomenimis, o galutinio pirkėjo duomenis įrašydavo klientas. Klientas įrašydavo pardavimo sumą ir bendrovei perduodavo tiek pinigų, kiek nurodyta pardavimo sąskaitoje. Kaip savo veiklą buvo įforminę minėti asmenys, ar jie gavo, jei gavo, tai kokį uždarbį, bendrovei nebuvo svarbu, buvo svarbiausia, kad visi šių asmenų perduoti pinigai būtų įtraukti į apskaitą.

Dėl kaltinimo pasisavinus bendrovės lėšas parodė, kad į apskaitą neįtrauktos lėšos buvo panaudotos išimtinai UAB „(Duomenys neskelbtini)“reikmėms, jų nepasisavino. Paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 17 d. L. už 4 900 Eur grynaisiais pinigais pirko variklį automobiliui „Maserati“, jį įmonė pardavė ir įtraukė pinigus į apskaitą. Kelionės išlaidos ir apgyvendinimas Prancūzijoje sudarė ne mažiau kaip 5 750 Eur, likę pinigai išleisti automobilių smulkiam remontui, taip pat dalių, variklio pirkimui Prancūzijoje, transportavimui, suvežimui Prancūzijoje.

Nurodė, kad niekada neturėjo prisijungimo prie UAB „(Duomenys neskelbtini)“banko sąskaitos, „Sodros“ ir panašiai duomenų, įmonei faktiškai nevadovavo. Nė vienos deklaracijos nepateikė ir nežinojo pateiktų deklaracijų turinio. Nurodė, kad nepadarė kaltinime nurodytų veikų, susijusių su didelės vertės turto pasisavinimu, neteisėtu praturtėjimu bei neteisingų duomenų apie pajamas įrašymu, todėl prašė dėl šių kaltinimų jį išteisinti.

6. R. R. kaip įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-24 protokole, be kitų aplinkybių, užfiksuota, kad jis parodė, jog yra išrašęs sąskaitų faktūrų, kuriose nurodė mažesnes automobilių kainas. Taip darydavo dėl to, kad reikėjo grynųjų pinigų atsiskaityti su žmonėmis, kurie padėdavo Prancūzijoje surasti automobilius, taip pat pinigus leisdavo valgymui, nuomojosi automobilius, važiuodavo traukiniais ir kitomis priemonėmis. Įmonė jam išvažiuojant į Prancūziją mokėdavo komandiruotpinigius, sumokėdavo pagal pateiktas sąskaitas, tačiau didžiąją dalį pinigų prašydavo duoti grynaisiais ir neduodavo už tai jokių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Pagal jam įtarime nenurodytas aplinkybes jis pripažįsta, kad yra pardavęs automobilių ir nurodęs dokumentuose mažesnes kainas negu realiai gaudavo. Kratos metu paimti pinigai yra įmonės UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Pinigus, kuriuos gavo nurodęs mažesnes automobilių kainas pardavimo dokumentuose, panaudojo automobilių remontui ir detalėms įsigyti, mokėjo už automobilių stovėjimą (t. 82, b. l. 95–96).

7. R. R. kaip įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2021-07-22 protokole, be kitų aplinkybių, užfiksuota, kad jis parodė, jog 2017–2019 metais buvo atsakingas už UAB „(Duomenys neskelbtini)“kasą. Nurodė, kad, jo skaičiavimu, neįneštų į įmonės kasą pinigų suma yra mažesnė, apie 22 tūkstančiai eurų. Visa šita suma buvo panaudota UAB „(Duomenys neskelbtini)“reikmėms. 2017–2018 m. grynaisiais pinigais pirko detalių automobiliams, išleido pinigų apgyvendinimo reikmėms komandiruočių metu, bendrovės lėšų savo reikmėms nebuvo paėmęs. Kadangi, jo vertinimu, UAB „(Duomenys neskelbtini)“galėjo į apskaitą neįtraukti apie 22 000 Eur pajamų, tarsis su įmonės vadove S. R., kad bendrovė šias pajamas deklaruotų, nuo jų apskaičiuotų mokėtinus mokesčius ir taip atlygintų žalą valstybei. E. G., A. Ž., S. G., J. M., V. P., M. P. kreipdavosi į bendrovę dėl automobilių įsigijimo. Šiais atvejais automobilių pardavimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras) iš dalies užpildydavo UAB „(Duomenys neskelbtini)“(techninius parametrus, pardavėjo duomenis), pirkėjo duomenis tikriausiai įrašydavo patys automobilius pardavę asmenys arba pirkėjai. Tokiais atvejais nei jis, nei UAB „(Duomenys neskelbtini)“negaudavo jokios finansinės naudos, nes šie klientai remontuodavo automobilius ir sau susikurdavo pridėtinę vertę, kurią atgaudavo pardavę automobilius (t. 83, b. l. 3–17).

8. S. R. pagal jai pareikštus kaltinimus kalta neprisipažino ir 2022 m. sausio 25 d., 2023 m. lapkričio 27 d., 2024 m. balandžio 16 d., 2024 m. birželio 11 d. teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad yra įmonės vadovė. Įmonę 1998 m. įkūrė jos sutuoktinis su draugais, iš kurių vėliau R. nupirko akcijas ir maždaug nuo 2000 metų yra vieninteliai įmonės akcininkai. Direktorės pareigas ji užima nuo 2010 metų. Sutuoktinis yra buhalteris, bet visą apkaitą iš esmės jie tvarko kartu. S. R. nurodė teikianti deklaracijas „Sodrai“, VMI ir kitoms institucijoms. Prisijungimo prie banko duomenis turi tik ji ir jos sutuoktinis, visus bankinius pavedimus atlieka tik ji. Tiriamu laikotarpiu įmonėje dirbo 11 darbuotojų. Visi, išskyrus R., dirba neturėdami nuolatinės darbo vietos. Įmonės veikla yra susijusi su naudotų automobilių prekyba, krovinių pervežimu, draudimo veikla. Už automobilių pirkimą Prancūzijoje atsakingas buvo R. R., kuris dirba nuo 2010 m., ir dar vienas vadybininkas. R. R., pasitaręs su pardavimo vadybininkais ir pažiūrėjęs, kokios kainos yra www.autoplius.lt, kituose informaciniuose portaluose, nusprendžia, pirkti automobilį ar nepirkti, ji į tai neiškiša. Ji sprendžia tik dėl mokėjimo už automobilius, kadangi žino, kiek įmonėje yra lėšų ir kaip jas reikia panaudoti. Kiti vadybininkai yra atsakingi už automobilių pardavimą, remontą, plovimą, gabenimą į aikšteles, bendravimą su pirkėjais. Dėl automobilio pervežimo paslaugų ir organizavimo taip pat daugiau bendradarbiavo R. R., nors daug kartų ir ji yra kalbėjusi su pervežėjais. Visi automobiliai, kurie buvo pirkti įmonės vardu, buvo įtraukti į įmonės apskaitą. Įmonės strategija buvo parduoti pirkėjams automobilius sudarant galimybę pamatyti defektus, todėl nebuvo didelių antkainių. Parodė, kad kartais išrašydavo pažymas-sąskaitas ar būdavo išduodami įmonės blankai, kuriuos užpildydavo vadybininkai. Juose buvo nurodytas įmonės pavadinimas, buvo antspaudas ir jos parašas. Visa kita vadybininkai patys surašydavo ir nuspręsdavo, už kiek reikia parduoti. Kartais dokumentai būdavo palikti automobiliuose, kartais tiesiog būdavo padėti darbe ant stalo, jie žinodavo, kurioje vietoje yra, ir patys pasiimdavo. Visi užpildyti blankai patekdavo į įmonę kartu su pinigais, jie buvo įtraukiami į įmonės apskaitą. Pinigų sumą gaudavo tokią, kokia įrašyta pardavimo dokumentuose. Jokių bendrovės lėšų nepasisavino. Buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo nepripažįsta, kadangi į apskaitą įtraukė tai, kas jai buvo pateikta.

R. R. komandiruočių apskaita buvo tvarkoma pagal pateiktus dokumentus kiekvieną mėnesį, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas. Jei dokumentą gaudavo, jis visada įformindavo, jei negaudavo, neformindavo.

VMI pareikšto ieškinio nepripažino, o kaip bendrovės vadovė inicijavo ieškinį kaltinamajam R. R. dėl padarytos žalos.

Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. apklausiama buvo ištikta šoko po sulaikymo, jai pakišo dokumentus pasirašyti, tai ne jos žodžiai, leksika. Vėliau, susipažinusi su tyrimo medžiaga, perskaičiusi savo apklausos protokolą, išsigando. Paskelbus S. R. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 24 d. duotus parodymus (81 t., b. l. 72–73), kaltinamoji paaiškino, kad tokių aplinkybių, kad R. R. buvo faktinis vadovas, o vadybininkai buvo įdarbinti tik formaliai ir automobilių prekyba jie užsiima savarankiškai, prisidengdami įmone, nenurodė ir taip nebuvo. Patvirtino, kad įmonėje buvo keli antspaudai ir vieną iš jų turėjo R. R., jis visus įmonės dokumentus, kurių reikėjo perkant automobilius, panaudojęs tą antspaudą galėjo pasirašyti. Nesutiko ir su apklausos protokole nurodyta aplinkybe, kad ji išrašydavo R. R. nurodytos sumos kasos išlaidų orderius, nors tų pinigų realiai neišmokėdavo. Teigė, kad nenurodė, kad jos pelnas būdavo 35 Eur, kuriuos jai sumokėdavo vadybininkai nuo įforminto automobilio pirkimo, pardavimo, o vadybininkams buvo fiksuojamas mokamas atlyginimas, nors realiai jiems pinigai nebuvo išmokamai. Nurodė, kad tikrindama, kur yra konkretus parduodamas automobilis, pieštuku ant dokumento pasižymėdavo, kad, pvz., automobilį remontuoja koks nors R. Ž. ar R. sako, kad automobilis yra turguje, ar pan. Teigė, kad jai nebuvo žinoma, jog pardavimo kaina galėjo būti didesnė negu nurodyta dokumentuose. Dėl pokalbių apie automobilių pardavimo kainą paaiškino, kad kartais koks nors vadybininkas, kuris nežinodavo, už kiek automobilis pirktas, kiek sumokėta už pervežimą, skambindavo ir klausdavo pardavimo kainos, o ji mintinai nežino kiekvienos mašinos, pasakydavo, už kiek pirko. Su R. R. tardavosi dėl kainos, pasižiūrėdavo į pirkimo dokumentus. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, jog galėjo būti, kad nuolatiniams klientams, tokiems kaip V. P., duodavo sąskaitas, kurias jie formindavo su surastu pirkėju. Nematė, ar V. P. atsivesdavo pirkėjų, ar pats pirkdavo. Jis jai jokių pinigų nemokėjo. Negali pasakyti, ar jis mokėjo R.. Gal jis, atsivesdamas savo klientą, užsidėdavo pinigų, ji apie tai nežino.

9. S. R. kaip įtariamosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2018-09-24 protokole, be kitų aplinkybių, užfiksuota, kad ji parodė , jog įmonėje formaliai įdarbinti vadybininkai automobilių prekyba užsiima savarankiškai, prisidengdami įmone, kad galėtų įforminti automobilių pirkimą ir pardavimą. Vienas iš daugiausiai įmonės vardu perkančių automobilių ir juos parduodančių formalių vadybininkų yra R. R., kuris realiai ir vykdo visą įmonės veiklą, susijusią su automobilių pirkimu ir pardavimu. R. R. faktiškai pats tik per jos vadovaujamą įmonę vysto savo verslą, nes visus grynuosius pinigus laiko pats, tik įmonių sąskaitas valdo ji. Ji automobilių prekyboje faktiškai atlieka buhalterės funkcijas, nes visus dokumentus tvarko pati. Vadybininkais dirbantys asmenys savo nuožiūra nusiperka ir vėliau parduoda automobilius, tik vėliau atneša jai įsigijimą ir pardavimą patvirtinančias sąskaitas bei sutartis. R. R. užsiima automobilių suradimu ir įsigijimu Prancūzijoje, taip pat suranda autovežius, kurie ten nupirktus automobilius pargabena į Š. ar kitus miestus. R. R. išvažiuojant išrašo jo nurodytos sumos kasos išlaidų orderius, nors realiai jokių pinigų jam neišmoka. R. R. pats nurodo, kokią sumą išrašyti. Už vieno automobilio pirkimo ir vėliau pardavimo įforminimą įmonės „vadybininkai“ jai sumoka maždaug po 35 eurus ir tai yra visas jos pelnas. Įmonės vadybininkams taip pat yra mokamas oficialus atlyginimas, tačiau realiai pinigų jiems niekas neišmoka. Visiems nustatytas maždaug minimalusis atlyginimas, dalis iš jų susimoka už „Sodrai“ sumokėtus mokesčius, o kiti kartais net ir už tai nesusimoka. „Sodrai“ įmokas perveda ji pati. Pripažįsta, kad galbūt apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau tik susijusią su automobilių pirkimu ir pardavimu. Įmonėje automobilių pirkimo ir pardavimo kainos buvo nurodomos pagal vadybininkų norą ar prašymą. Kartais kiti automobilius pardavę asmenys jos klausdavo, kiek ir už kokį automobilį reikia parodyti. Ji pažiūrėdavo, kokia automobilio įsigijimo kaina ir priklausomai nuo automobilio kainos uždėjusi maždaug nuo 0 iki 200 pelno pasakydavo, kokią sąskaitoje įrašyti sumą. Visos sąskaitos už parduotus automobilius yra išrašytos daugiausia vadybininkų vardais (81 t., b. l. 72–74).

10. S. R. kaip įtariamosios apklausų ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-08, 2021-08-20 protokoluose, be kitų aplinkybių, užfiksuota, kad ji parodė, jog negali paaiškinti, kodėl 2018-09-24 apklausta teigė, kad R. R. faktiškai vadovauja įmonei. Ji, kaip įmonės vadovė, už parduotus įmonės automobilis gaudavo tiek pinigų, kiek būdavo parašyta ant pirkimo–pardavimo dokumentų, šiuos pinigus įtraukdavo į apskaitą. Jokių bendrovės pinigų nepasisavino. Nurodė, kad prisijungimo prie VMI deklaracijų modulio ir „Sodros“ modulio duomenis turėjo tik ji, o prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, be jos, turėjo ir jos sutuoktinis M. R.. Deklaracijas VMI ir finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui pateikdavo ji elektroniniu būdu (81 t., b. l. 80–84), (82 t., b. l. 7–10).

11. Liudytoja I. U. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su kaltinamaisiais ryšių neturi. Paaiškino, kad automobilį „Peugeot 407“ pirko maždaug prieš 5 metus aikštelėje T.. Automobilį „parsivarė“ iki degalinės, esančios prie Š., ir ten susitvarkė dokumentus. Dokumentus pildė vyras, tačiau negali pasakyti, ar tai buvo kaltinamasis. Tiksliai nepamena, tačiau mano, kad už automobilį mokėjo 1 300 eurų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus. Teisėjai paskelbus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai liudytoja teigė už automobilį mokėjusi 2 300 eurų, I. U. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, taip pat patvirtino, kad dokumente esantis parašas yra jos. Liudytoja nurodė, kad mokėjo didesnę kainą, nei nurodyta dokumente, o mažesnė kaina nurodyta pardavėjo iniciatyva. Apie tai, kad bus rašoma mažesnė suma, liudytoja buvo informuota ir su tuo sutiko. Nurodė nepamenanti, ar pinigų priėmimo kvite asmuo pasirašė prie jų, taip pat neatkreipė dėmesio į tai, ar dokumentuose buvo nurodyti juridinio asmens rekvizitai, tačiau patvirtino, kad kvite nurodyta data yra tikroji data ir jame yra jos parašas, taip pat nurodė neturinti jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog ji už automobilį mokėjo 2 300 Eur.

12. Liudytoja A. B. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje nurodė , kad kaltinamųjų nepažįsta. Automobilį „Ford S Max“ pirko prieš ketverius metus. Skelbimą rado internete, apžiūrėjo ir automobilis buvo perkamas kaip vyro dovana jai. Važiavo pirkti į kaimelį už R., tikslaus kaimo nepamena, ten buvo lyg angaras, lyg garažas. Ten buvo daugiau parduodamų automobilių, gal iki 10, tiksliai nepamena. Jiems atidarė vieną garažą, o kas šalia buvo, nematė. Pardavėjas buvo vyras, apie 45 m. Automobilio kaina buvo apie 8 000 eurų, mokėjo grynaisiais, tačiau kaip visada mokėjo ne visą sumą oficialiai. Tai buvo ne jų iniciatyva – pardavėjas nenorėjo, kad būtų rašoma visa suma, todėl buvo įrašyta mažesnė suma. Galbūt buvo įrašyta 3 500 Eur, o mokėjo 8 000 Eur. Automobilis buvo daužtas, tačiau jį perkant jau buvo sutvarkytas, galbūt dėl šios priežasties pardavėjas nenorėjo rašyti realios sumos. Parodė negalinti pasakyti, kad šis automobilis būtent Lietuvoje buvo remontuojamas, tačiau jis buvo sutvarkytas, po kilimėliais buvo stiklo likučių. Liudytojai parodžius pinigų pirkimo kvitą, jį patvirtino, kad kvite esantis parašas yra jos. Nurodė, kad automobilį pirko 2018 m. vasario mėn., kvite nurodyta data turėtų būti teisinga. Liudytoja patvirtino tikrai už automobilį mokėjusi ne mažiau kaip 8 000 Eur, tarp 8 000 ir 8 500 Eur, nes dar buvo sumokėti ir rankpinigiai. Automobilio pardavimą formino vienas asmuo – vyras, taip pat nurodė, kad buvo pirkimo–pardavimo lapas, jame buvo nurodyta įmonė, tačiau kokia konkrečiai, negali atsakyti. Nurodė, kad kvitas buvo išrašomas prie jos, tačiau, kas pasirašė kvite, ji neatkreipė dėmesio.

13. Liudytojas K. R. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Parodė, kad galbūt 2018, o gal 2019 metų spalio mėn. automobilį „Volvo V50“ pirko iš J. M., kuris yra jo žmonos sesers vyras, o paskui tą automobilį pardavė. Automobilį pirko iš J. M., bet oficialiai iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“, tačiau ar tai J. M. įmonė, nurodė negalintis atsakyti, pardavimo metu jokie kiti asmenys nedalyvavo. Nurodė, kad, duodamas parodymus, negalėjo tiksliai prisiminti, kokią sumą sumokėjo už automobilį; ši suma galėjo būti apie 1 600 Eur. Pinigus padavė Jonui, mokėjo vieną kartą. Dokumentus užpildė J.. Patvirtino, kad jo mokėta suma turėjo būti įrašyta ir sutartyje. Mano, kad būtent dabar prisimena įvykius tiksliau, nei apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius liudytojo K. R. apklausos protokolą (5 tomas, b. l. 72–73), liudytojas parodė, kad greitai tą automobilį pardavė, nes jis neatitiko jo lūkesčių. Patvirtino, kad pirko už 1 600 Eur, ir mano, kad jis suklydo nurodydamas kitokią mokėtą sumą dėl to, kad šiam automobiliui reikėjo didelio remonto, todėl ir pasakė didesnę sumą – į šį automobilį jis daug investavo. Nurodydamas kainą jis nurodė visą sumą – ir sumokėtą, ir investuotą pinigų sumą. Dabar tvirtina, kad jo parodymai dėl mokėtos sumos už automobilį yra teisinga. Nurodė, kad, pirkdamas automobilį, manė, jog jį naudos ilgai, taip pat jam buvo žinoma, kad automobilį naudojus ilgiau nei trejus metus nereikės mokėti pelno mokesčio jį parduodant, todėl sumos nurodymas jam įtakos neturėjo. Parodė, kad praėjus metams nuo šio automobilio pardavimo jis sumokėjo pelno mokestį, turbūt 250 Eur, ir nurodė nežinantis, kodėl šių aplinkybių nenurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nurodė, kad tvarkė šį automobilį, nes jame buvo kėbulo defektų, reikėjo perdažyti visą automobilį. Atsakydamas į gynėjo G. Danėliaus klausimą, liudytojas nurodė garantuojantis, kad automobilį pirko už 1 600 Eur. Taip pat nurodė, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jo neklausė apie pelno mokestį. Pelno mokestį sumokėjo nuo sumos, už kurią pirko (1 600 Eur) ir pardavė (3 200 Eur) skirtumo. Nurodė nežinantis, ar J. M. užsiima automobilių tvarkymu ir pardavimu. Paskelbus byloje esantį dokumentą, patvirtinantį, jog liudytojas už automobilį sumokėjo 1 800 Eur, K. R. nurodė, kad tai yra klaida, nes jis mokėjo 1 600 Eur.

14. Liudytoja A. V. 2022 m. vasario 1 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Parodė, kad pamena, jog automobilį „Peugeot“ pirko Rietavo turguje, kiek mokėjo, neatsimena, maždaug apie 1 000 Eur. Taip pat nepamena, kada buvo forminti dokumentai, nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, galbūt ką nors ir netiksliai tuo metu nurodė. Paskelbus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 144–145), liudytoja nurodė pamenanti savo parodymus, tačiau nepamena, ar mokėta suma artimesnė 1 000 Eur ar 2 000 Eur. Parodė, kad automobilį pirko sūnui, jis iš pradžių su juo ir važinėjo, dabar važinėja kitas sūnus. Automobilio kaina skyrėsi, tačiau nepamena, kokios tai buvo sumos. Taip pat nepamena, ar iš fizinio asmens, ar iš įmonės pirko, nepamena, kokius dokumentus pasirašė. Neatkreipė dėmesio į tai, kad dokumentuose buvo nurodyta kita, nei mokėjo, suma. Liudytojai A. V. parodžius kasos pajamų orderį, ji nurodė, kad parašas nėra panašus į jos parašą – pase yra kitoks jos parašas ir parašo ji nėra keitusi. Nurodė, galbūt jos vyras pasirašė, taip pat nurodė nežinanti, ar už 800 Eur sumą ji pirko automobilį. Atsakydama į prokurorės klausimą, A. V. nurodė, kad pirko automobilį „Volkswagen Passat“ – ji susimaišiusi, nes turi ir automobilį „Peugeot“, kurį irgi pirko R.; žino, kad ne mažiau nei 1 000 Eur sumokėjo. Taip pat, atsakydama į prokurorės klausimą, A. V. nurodė negalinti pasakyti, kuriais jos parodymais verta labiau tikėti. Paaiškino, kad automobilį „Volkswagen Passat“ pirko viduriniajam sūnui, jis ir važinėjo šiuo automobiliu. Šį automobilį rado R. turguje. Paieškų metu buvo apžiūrimi automobiliai, kurių kaina buvo iki 2 000 Eur. Liudytoja parodė neatsimenanti tikslių aplinkybių, nes mašinas pirko vieną po kitos, galbūt susimaišė visos aplinkybės. Atsakydama į gynėjo G. Danėliaus klausimą, liudytoja nurodė neatsimenanti, už kokią sumą pirko automobilį „Peugeot“, o šio automobilio techninės apžiūros lape esantis parašas yra ne jos; kieno tas parašas, ji nežino, nurodė, kad nevažiavo atlikti techninės apžiūros. Nurodė, kad techninė apžiūra nebuvo atlikta tą dieną, kai ji pirko automobilį. Automobilį pasiėmė kitą dieną po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo. Kasos pajamų orderį pildė, kai atvarė automobilį į T., kur gyvena liudytoja. Nepamena, ar abi dienas buvo tas pats pardavėjas. Atsakydama į gynėjo T. Uginto klausimą, liudytoja nurodė negalinti patvirtinti nė vienos sumos.

15. Liudytojas R. P. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad prisimena, jog buvo apklaustas dėl automobilio „Audi“, kurį jau jis yra pardavęs, pirkimo K. turgavietėje. Kiek pamena, perkant automobilį, dokumentuose buvo įrašyta ne visa už automobilį mokėta suma. Neatsimena, kiek mokėjo už automobilį, dėl automobilio pirkimo bendravo su vyru, kurio atpažinti negalėtų. Už automobilį mokėjo grynaisiais pinigais ir sumokėjo iš karto visą sutartą sumą. Nepamena, kokiu dokumentu įformino pirkimo sandorį, tačiau žino, kad tai buvo įmonė. Žino, kad mokėta suma buvo didesnė, nei nurodyta pirkimo dokumentuose, t. y. dokumentuose nurodyta kaina neatitiko sumos, kurią jis sumokėjo už automobilį. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas davė teisingus parodymus. Liudytojas nurodė, kad automobilis kainavo virš 5 000 Eur, bet jis nusiderėjo ir kaina galėjo būti ne mažesnė nei 4 000 Eur. Taip pat nurodė, kad jo neprašė nurodyti mažesnės kainos ir dėl to net neklausė – jis tą aplinkybę pamatė vėliau. Paklaustas, ar pažįsta jam rodomą R. R., liudytojas patvirtino nepažįstantis šio asmens. Taip pat parodė, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“ jam negirdėta. Nurodė, kad neturi išsisaugojęs telefono numerio, kuriuo kontaktavo dėl automobilio pirkimo, taip pat nurodė negalintis pasakyti, ar automobilio pardavėjas buvo k., ir nežinojęs, kad automobilio savininkas – užsienio valstybės pilietis.

16. Liudytoja N. T. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog buvo apklausta dėl automobilio „Peugeot 207“ pirkimo aplinkybių. Nurodė, kad automobilis stovėjo kažkokioje aikštelėje T.. Su pardavėju susisiekė telefonu, jis atvažiavo, parodė ir buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris. Nurodė turinti pirkimo dokumentus ir pateikė juos susipažinti teismui ir proceso dalyviams. Nurodė apklausos metu neprisiminusi, kiek mokėjo už automobilį, tačiau radusi dokumentus mato, kad mokėjo 1 000 Eur, patvirtino, kad būtent tiek ir kainavo automobilis. Patvirtino, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Nurodė, kad dokumentus pildė pardavėjas, už automobilį mokėjo grynaisiais pinigais, nepamena, ar jai buvo išduotas kvitas. Liudytojos teigimu, labiau tikėtina, kad už automobilį mokėjo 1 200 Eur, o ne 1 500 Eur. Neprisiminė, jog būtų buvę kalbama apie mažesnės kainos įrašymą. Taip pat nurodė, kad pardavėjas buvo stambesnis vyresnio amžiaus vyras. Ji nežiūrėjo, kas dokumentuose buvo įrašytas kaip pardavėjas, bet tai tikrai nebuvo R., nes ji tikrai nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad bendrovė „(Duomenys neskelbtini)“ jai nežinoma. Liudytojai parodžius mokėjimo kvitą, ji patvirtino, kad jame esantis parašas yra jos.

17. Liudytojas A. N. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. R. ir R. nepažįsta. Nurodė, jog automobilį „Lexus RX“ pirko 2017 metais aikštelėje, esančioje turguje T.. Automobilio kaina buvo daugiau nei 5 000 Eur, bet tikslios sumos pasakyti negali. Pamena, kad tuomet kreipėsi į banką dėl kredito suteikimo. Dokumentus užpildė biure, esančiame šalia aikštelės; forminant dokumentus dalyvavo vyras ir jauna mergaitė ar moteris; dokumentus pasirašė su vidutinio amžiaus vyru. Mašina buvo su tranzitiniais numeriais, už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais. Dėl įrašytos kainos jokių abejonių nebuvo, kiek pamena, buvo įrašyta visa suma. Nurodė negalintis pasakyti, įsigijo automobilį iš įmonės ar iš fizinio asmens, o pavadinimas „(Duomenys neskelbtini)“ jam nieko nesako. Nurodė, kad jam buvo pateiktos atpažinti nuotraukos, tačiau jis negalėjo iš jų atpažinti automobilį pardavusio asmens ir tvirtino nežinantis, kodėl parašyta, jog jis atpažino.

18. 2019-11-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. N. atpažino S. R. kaip moterį, kuri dalyvavo jam sumokant už automobilį Lexus (1 t., b. l. 176–177).

19. Liudytojas S. B. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. spalio pabaigoje su tėvais važiavo į T. turgų pirkti automobilio. Suradę automobilį „Audi A4“, susisiekė su pardavėju, jam atvažiavus jie apžiūrėjo automobilį ir išbandę nusprendė pirkti. Dokumentus pildė nuosavame name, esančiame T., netoli aikštelės, į namą nuvyko su pardavėjo automobiliu, o sumokėjo už automobilį, kai grįžo atgal į aikštelę. Sumokėjo kainą, kurią nurodė pardavėjas, – 2 500 Eur. Liudytojas nurodė supratęs, kad pardavėjas neturėjo kažkokių dokumentų, lyg ir sakė, jog reikia parduoti per įmonę, nes pats neturi užpildyti kažkokių lapų. Pardavėjas buvo vyresnio amžiaus, stambokas, trumpai apsikirpęs, galbūt šiek tiek praplikęs. Pinigus sumokėjo grynaisiais ir visą sumą iš karto; nepamena, ar gavo pinigų priėmimo kvitą. Nežiūrėjo, kokia buvo įrašyta suma dokumentuose. Įmonė „(Duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Liudytojas nurodė, kad jam rodomas asmuo – R. sandoryje nedalyvavo ir šį asmenį jis mato pirmą kartą.

20. Liudytojas G. K. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė pamenantis, kad apie 2018 m. T. aikštelėje pirko automobilį „Ford Focus“ ir mokėjo pinigus, tačiau nepamena, už kokią sumą jis automobilį pirko. Nurodė, kad dokumentuose buvo įrašyta kita suma. Liudytojo teigimu, automobilio kaina buvo 1 500 Eur, o sumokėjo 1 300 Eur, tačiau tikslių sumų neprisimena. Paskelbus bylos medžiagą (2 t., b. l. 100–101) liudytojas nurodė, kad galėjo būti ir 1 200 Eur suma, nurodė, kad apklausiamas aplinkybes prisiminė geriau ir apklausos protokole nurodytos aplinkybės yra tikslesnės. Tai, kad dokumentuose yra įrašyta mažesnė automobilio suma, jis pamatė tik prieš apklausą, anksčiau to nebuvo pastebėjęs. Nurodė, kad bendravo tik su vienu asmeniu – vyru ir patvirtino, kad su R. nebendravo. Taip pat nurodė, kad pardavimo metu moters nematė, viską atliko vyras, o pavadinimą „(Duomenys neskelbtini)“ matė ir žinojo, kad perka iš įmonės.

21. Liudytoja L. Ž. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilio ieškoti vyko į turgų T. ir ten rado tinkamą mašiną. Ant automobilio BMW rado telefono numerį, juo susisiekė su pardavėju, apžiūrėjusi ir įsitikinusi, kad automobilis tinka, jį nusipirko. Mašinos dokumentai buvo tvarkingi. Liudytoja teigė tiksliai nepamenanti, kokia buvo kaina, bet atrodo, jog mokėjo 3 000 Eur. Automobilio pardavėjas buvo vyras, pinigus sumokėjo grynaisiais ir visus iš karto, kvito negavo. Pirkimo–pardavimo sutartį pildė pardavėjas. Paskelbus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, L. Ž. patvirtino, kad jie yra teisingi, ir pažymėjo, kad dabar negalinti tiksliai pasakyti, kokią konkrečią sumą mokėjo tuomet – šias aplinkybes ji prisiminė tiksliau ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja nurodė, kad automobilio pardavimo sandoryje dalyvavo vienas asmuo. Liudytoja parodė, kad R. sandoryje nedalyvavo, ir tvirtino šį asmenį matanti pirmą kartą. Paskelbus dokumentą, esantį 65 t. b. l. 31–32, liudytoja nurodė, kad apie tokio dokumento surašymą jai nėra žinoma, taip pat nurodė nežinanti, ar dalis dokumentų buvo neužpildyta.

22. Liudytojas L. G. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji jam nėra pažįstami, bet jis turi automobilio pirkimo sutartį, kurioje įrašyti S. R. vardas ir pavardė. Automobilį „Audi A4“ jis pirko iš vieno asmens 2018 m. liepos 10 d. Iš pradžių buvo susitikę prie degalinės, o po to asmuo atvažiavo prie liudytojo namų K. aptarti dėl perkamo automobilio, ten automobilis ir buvo apžiūrėtas. Sumokėjo grynaisiais 2 500 Eur, nors sąskaitoje buvo užrašyta 1 200 Eur suma. Automobilį pirko iš įmonės, pasirašyta buvo S. R., tačiau jis suprato, kad pardavėjas (vyras) yra įgaliotas parduoti automobilį. Kiek pamena, buvo atvykęs 40–45 metų amžiaus vyras, mano, kad tuo metu buvo dar vienas vyras, tačiau su juo liudytojas nebendravo. Liudytojo teigimu, pardavėjas jam pasakė, kad yra nerašyta taisyklė dokumentuose įrašyti mažesnę sumą. Pinigų priėmimo kvitą gavo, įrašyta, kad sumokėta suma yra 1 200 Eur, tokią pat sumą jis matė ir pirkimo–pardavimo metu, tačiau patvirtino, kad sumokėjo 2 500 Eur. Paskelbus 4 t. b. l. 18–19 esantį dokumentą, liudytojas nurodė pamenantis, kad nurodė aplinkybę, jog buvo ginčas tarp dviejų asmenų, kurie buvo susiję su automobilio pardavimu. liudytojas nurodė, kad jam rodomas R. nėra pažįstamas. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad automobilį atvaręs vyras neprisistatė, bet suprato, kad tas automobilis yra jo, t. y. liudytojas suprato, kad perka automobilį iš fizinio asmens.

23. Liudytoja R. P. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. automobilio ieškojo skelbimų puslapyje. Radusi tinkamą („Opel Meriva“), paskambino ir susitarė dėl apžiūrėjimo R.. Automobilį netoli R. jai parodė vyras. Kiek tiksliai sumokėjo, nepamena, maždaug apie 3 600–3 800 Eur. Nepamena, kokia buvo nurodyta kaina skelbime ir kiek tiksliai ji nusiderėjo. Paskelbus 3 t. b. l. 9 esantį dokumentą, kuriame nurodyta suma yra 1 400 Eur, liudytoja nurodė, kad jai buvo minėta, jog dokumentuose bus nurodyta mažesnė suma, šią aplinkybę ji prisimena tiksliai, nes tarp nurodytos ir realiai sumokėtos kainos buvo didelis skirtumas. Liudytoja nurodė, kad jai buvo pasakyta, kiek kainuoja automobilis, ir ji tą sumą sumokėjo, bet nurodyta suma nebuvo tokia, kokią ji sumokėjo. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo dokumentus pasirašė vyras. R. P. nurodė, kad nežino, iš ko (įmonės ar fizinio asmens) pirko automobilį. Parodžius R. R., liudytoja nurodė negalinti nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai tas pats asmuo, iš kurio ji pirko automobilį, ir nurodė, kad sandoryje moteris nedalyvavo.

24. Liudytojas K. B. 2022 m. kovo 4 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad R. R. jam yra pažįstamas asmuo, jie draugai. Parodė, kad automobilio jis nėra pirkęs, o su kaltinamuoju susipažino sportuodami. Nurodė, kad jokių bendrų verslų jie neturi. Taip pat nurodė, kad iš bylos medžiagos žino, kokia yra kaltinamojo bendrovė, žino, kad tai „(Duomenys neskelbtini)“. Liudytojo teigimu, jis niekaip nėra susijęs su UAB „(Duomenys neskelbtini)“; jis tik norėjo pirkti automobilį „Renault Zoe“, tačiau pabandęs suprato, kad šis automobilis jam netinka. Paskelbus 19 t. b. l. 66–67 esantį dokumentą, liudytojas nurodė, kad šiuo metu jis užsiima automobilių prekyba, tačiau tuo metu prekyba neužsiėmė. R. jam paskambindavo ir klausdavo patarimo. Nurodė, kad automobilio „Jaguar Land Rover“ įsigyti nebandė ir neieškojo. Teigė, kad P. pavardę girdi pirmą kartą. Liudytojas paaiškino žinojęs, kad R. R. važinėja į Prancūziją ir gabena mašinas – perka Prancūzijoje ir parduoda Lietuvoje. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad įsigyti automobilį bandė iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, dėl jo įsigijimo bendravo su R. R.. Paskelbus 65 t. b. l. 133–134 esantį dokumentą, liudytojas nurodė, kad šiame dokumente esantis raštas yra ne jo ir pats dokumentas jam nėra žinomas. Pakartojo, kad jokių pokalbių dėl „Jaguar Land Rover“ nebuvo, jis tokio automobilio nepirko ir nėra jo apskritai matęs. Taip pat pakartojo, kad nepirko automobilio Renault Zoe“ – šis automobilis liko T. ir jį nusipirko kažkas kitas. Parodė, kad iš pirkėjo, kuris nusipirko šį automobilį, jis paėmė pinigus, jokių dokumentų nedavė, paimtus pinigus paliko ir pasakė, kad atvažiuotų į įmonę „(Duomenys neskelbtini)“ . Pinigus paliko aikštelėje ir kažkas turėjo pasiimti, o kas pasiėmė, jis nežino. Nurodė, kad buvo įdėjęs į internetą skelbimą ir šis pirkėjas paskambino jam ir pinigus sumokėjo jam. Pinigus paliko turgaus budėtojui aikštelėje. Budėtojui pasakė, kad atvažiuos iš įmonės pasiimti. Kiek paėmė pinigų iš pirkėjo, pasakyti negali, sau nepasiliko nė vieno euro. Parodė, kad pažįsta T. P., jie draugai, kartu dirba toje pačioje įmonėje ir užsiima automobilių prekyba. Paskelbus 69 t. b. l. 18 esantį dokumentą, liudytojas nurodė, kad to automobilio jis nėra matęs, skelbimo nedėjo ir nežino, kas jį įdėjo.

25. Liudytojas V. R. 2022 m. birželio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. ir S. R. nepažįsta. Informaciją apie parduodamą automobilį „Jaguar“ rado internete, paskambino dėl automobilio, susitarė ir atvažiavo pirkti. Automobilis buvo su variklio defektu, jam išrašė dokumentą, jis automobilį užregistravo savo vardu, po mėnesio jį pardavė. Dokumentuose buvo parašyta viena kaina, o pirko už kitą kainą. Mokėjo už automobilį daugiau nei 10 000 eurų, tiksliai negali prisiminti, dokumentuose buvo nurodyta kaina 2 800 ar panašiai. Pamatęs, kad dokumentuose parašyta mažesnė suma, negu sumokėjo, klausė, kodėl parašyta kita kaina. Jam atsakė, kad jie negali parašyti didesnės kainos, nes už tokią kainą pirko. Pardavėjas buvo įmonė. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ jam nežinoma. Nesigilino į tai, kokia įmonė nurodyta dokumentuose. Kai pirko automobilį, dokumentus pildė moteris. Per kamerą parodžius kaltinamąją S. R. jis parodė, kad ne šita moteris pildė dokumentus. Parodžius kaltinamąjį R. R., jo neatpažino. Skambino skelbime nurodytu telefonu vieną kartą, atrodo, buvo paprastas telefonas. Kai susitiko su pardavėju T., suprato, kad jis ir atsiliepė telefonu. Pinigus perdavė tam žmogui. Pinigus padėjo ant stalo, jie patys aiškinosi, neatkreipė dėmesio, kas paėmė pinigus. Patalpoje buvo daug žmonių, gal 4–5 žmonės, visi kalbėjo tarpusavyje. Tai buvo T., patalpa buvo aikštelėje. Jis ten buvo tik vieną kartą ir nežino, kaip vadinasi. Automobilio pirkimo dokumentus formino uošvienės vardu. Vėliau automobilį remontavo, juo važinėjo, jam nepatiko ir pardavė. Iš pradžių automobilis buvo parduotas uošvienei, vėliau jį perregistravo savo vardu. Jam brangiai kainavo variklis, buvo brangus jo aptarnavimas, todėl nusprendė parduoti. Kai uošvienė pardavė automobilį jam, atrodo, buvo užrašyta 12 000 eurų, nes variklis kainavo apie 3 000 eurų. Čia jų klaida, kad jie užrašė tokią sumą, nes sumokėjo daugiau nei 10 000 ir dar automobilis buvo su defektais. Uošvienė turbūt nemokėjo mokesčių nuo parduoto automobilio už 9 300 eurų. Kai įsigijo automobilį iš uošvienės, dokumentuose buvo nurodyta 13 000 ar 14 000 eurų. Jis pardavė, pagal dokumentus, už 14 100 ar 14 300. Tai buvo suma, už kurią pardavė ir kurią įrašė į dokumentus. Į automobilio remontą investavo 2 500–2 700 eurų, remontavo automobilį be dokumentų, nes originalios detalės daug kainuoja. 2014–2015 m. buvo labai maža kaina, niekas už tokią kainą nebūtų pirkęs. Automobilį pardavė 2019 m. Nuo to momento, kai uošvienė nupirko automobilį, iki tada, kai jis pirko iš uošvienės automobilį, praėjo gal mėnuo, gal mažiau, o gal 1–2 mėnesiai. Tikrai automobilis buvo perkamas uošvienei, dokumentai buvo išrašyti jai, jai nepatiko, paskui jis nutarė automobilį pasilikti pats sau, užregistravo, važinėjo, bet buvo nepatogu važinėti, jis labai žemas, o vietovė kalnuota. Skelbime pradinė automobilio pardavimo kaina buvo 10 900 ar 11 000 eurų. Dėl galutinės kainos susitarė su žmogumi, su kuriuo susitiko. Jis automobilį apžiūrėjo, pasiūlė kainą. Jis pasiūlė 10 000, vėliau 10 500. Nuderėjo kelis šimtus. Sprendimą dėl galutinės kainos priėmė pardavėjas. Kai įsigijo automobilį iš uošvienės, dokumento „Regitrai“ nepateikė. Automobilis nebuvo užregistruotas, registravo tik savo vardu Lietuvoje. Automobilis buvo registruotas pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje pirkėjas jis, o kas pardavėjas, neatsimena, kaip buvo užpildytas dokumentas – lyg ir šeimininkas buvo iš Prancūzijos. „Regitroje“ kaip automobilio pardavėjas nurodytas prancūzas. Neatsimena, kas surašė dokumentą, kuris užregistruotas Regitroje. Uošvienė to dokumento nerašė. 2019 m. įregistravo automobilį „Regitroje“ savo vardu, nuo automobilio įsigijimo T. momento praėjo 2–3 mėnesiai. Neatsimena, kada buvo gautas įsigijimo dokumentas. Jam atrodo, kad jo ir uošvienės dokumentai buvo sudaryti T. tuo pačiu metu. Viename dokumente nurodyta viena kaina, o kitame – kita kaina. Jie įrašė savo kainą ir po to liepė daryti, ką nori. Jis iš karto galvojo automobilį perparduoti, uždirbti, bet išėjo taip, kad nepatiko automobilis, jį užsiregistravo. Jis viską pateikė „Regitrai“. Jo uošvienės T. nebuvo, jis tik atvežė dokumentus. Kas pasirašė prie uošvienės pavardės, negali pasakyti, kažkur ir jis pats pasirašė. Patvirtino, jog 4 tome b. l. 38 esančią sutartį, sudarytą tarp uošvienės ir jo, pasirašė jis ir jo uošvienė. To, kad pagal šį dokumentą uošvienė pardavė automobilį, nurodyta suma 2 700, nepamena. Iš jų pirko už 10 500. „Regitrai“ pateikė kitą dokumentą, tą, kuriame nurodyta 12 000–14 000 eurų suma. Jis nepamena, ar „Regitrai“ pateikė dokumentą, esantį 4 tome b. l. 38. Gal apsiriko, nesupranta. Jis neužsiima automobilių pardavimu, tada vieną nupirko, turėjo daug nuostolių, tai nepelninga. Anksčiau tuo užsiėmė, visus mokesčius sumokėjo. Tuo užsiėmė 2010–2012 m. Parduodavo 5–7 automobilius per metus, mokėdavo mokesčius. Už automobilį mokėjo 10 500. Mokesčius nuo skirtumo tarp 14 000 ir 2700 kažkokius sumokėjo. Neatsimena, nuo kokios sumos mokėjo mokesčius. Patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir užfiksuoti 4 tomo b. l. 29, yra teisingi.

26. Liudytojas R. G. 2022 m. birželio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirko automobilį „Audi A4“, sumokėjo 5 000 eurų, tiek buvo sutarta. Automobilį pirko automobilių prekybos aikštelėje, gatvės nežino, šalia automobilių techninės apžiūros stoties K.. Vaikinai vaikščiojo tarp mašinų, klausė, kas domina. Ten buvo keli vaikinai, vienas jaunesnis, kitas vyresnis. Nurodė, kad teismo salėje nėra pardavėjo atstovo, kurio vardo neatsimena. Į aikštelę su žmona buvo atvykęs anksčiau apsižiūrėti. Automobilis jam patiko, vaikinai pasakė, kad jis atvažiuotų kitą dieną su pinigais, buvo sutarta, kad automobilį palieka jam su žmona. Pardavėjo kontaktų nebuvo nurodyta, buvo uždėta automobilio kaina. Kreiptis reikėjo į namelį, kuriame visada kažkas būdavo, buvo ne vienas pardavėjas. Pardavėjo atstovo nepamena, tai buvo vaikinai, moterų nebuvo. Kai pildė dokumentus, prie stalo sėdėjo vaikinas, kuris rašė, o jis laukė. Automobilio pirkimo dokumentuose buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina 2 000 eurų, o jis mokėjo 5 000 eurų. Jam paklausus, kodėl skiriasi kaina, buvo atsakyta, kad taip yra daroma. Jis nesuprato kodėl, nes pirmą kartą pirko automobilį iš aikštelės ir jam nelabai rūpėjo. Nepamena, ar kainą pastebėjo anksčiau, kai buvo surašyti dokumentai. Neatsimena, kas buvo įrašytas kaip pardavėjas. Nepamena, iš kokios įmonės pirko automobilį. Nebeturi tų dokumentų, nes kelis kartus kraustėsi. Įsigijus automobilį, jam neteko susisiekti su pardavėju, nesklandumų nebuvo. Patvirtino, kad 64 tome b. l. 159–160 esančiame dokumente yra jo parašas. Nepažiūrėjo, kokia suma nurodyta ant kvito, kad nurodyta 2 600 eurų. Matė, kad kaina kvite nurodoma mažesnė. Jis labai skubėjo, kad spėtų išsiimti numerius. Suprato, kad kažkas ne taip. Dėl automobilio kainos iš karto buvo kalbama (apie 5 000 eurų), gal prašė daugiau nei 5 200 eurų. Tie vaikinai nusprendė dėl galutinės kainos. Nepamena, gal derėjosi dėl kainos. Ikiteisminio tyrimo metu asmens, pardavusio automobilį, iš nuotraukos neatpažino.

27. Liudytoja L. G. 2022 m. birželio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pirko automobilį „Škoda Rumster“. Jį pirko Š., buvo su marčia. Žiūrėjo su marčia skelbimus portaluose „Autoplius“, „Autogidas“. Š. jos apžiūrėjo automobilį prie nuosavo namo, nuosavame kieme, važiavo iki namo pagal navigaciją, nuo to įvykio praėjo 4 metai. Ji važinėja tuo automobiliu, juo yra patenkinta. Už automobilį sumokėjo 3 500 eurų. Pirko savo pirmą mašiną, važiavo su marčia, tas vyrukas važiavo į kontorą, ten sutvarkė dokumentus, praėjo techninę apžiūrą ir išvažiavo namo į M. Mokėjo grynaisiais pinigais. Nepastebėjo, kokia kaina buvo įrašyta į dokumentus. Kai padavė dokumentus, taip ir atidavė policijai M.. Kokia tuo metu dokumentuose buvo parašyta kaina, nepamena, neatkreipė dėmesio. Patvirtino, kad 65 tomo b. l. 127–128 yra jos parašas. Tuo metu nematė, kad sąskaitoje įrašyta suma 1 400 eurų, ji mokėjo 3 500 eurų. Jai davė pasirašyti ir ji pasirašė, manė, kad viskas gerai. Kontoroje dokumentus pildė moteris. Ji nematė, kokius dokumentus pildė. Negali pasakyti, ar tai tie patys salėje esantys žmonės. Ji pirko automobilį, suprato, kad pardavė vyriškis. Pirko automobilį prie nuosavo vieno aukšto namo su gražia aplinka, kieme daugiau kitų automobilių nebuvo, buvo tik jos automobilis. Nežino pardavėjo vardo. Pardavėjui skambino pagal skelbimą telefonu ir atvažiavo, jis pasakė adresą. Skambino paprastu telefono numeriu, nebuvo programėlės „Viber“. Nematė, kad dokumentuose būtų parašyta 3 500 eurų kaina. Patikslino, kad davė ikiteisminio tyrimo metu parodymus: „Automobilio pirkimo- pardavimo dokumentuose, kiek pamenu, buvo nurodyta ta pati pinigų suma, kiek ir mokėjau“, tačiau jai nerodė tų dokumentų, ji galvojo, kad taip ir užrašyta, parodymai netiksliai užrašyti. Pinigus padavė vyrukui, kuris pradavinėjo mašiną. Ji kartu su marčia suskaičiavo ir atidavė. Pardavėjas buvo vienas. Dokumentų įforminti važiavo tame pačiame mieste į centrą.

28. Liudytojas L. K. 2022 m. birželio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. ir S. R. neatsimena. Automobilį „Peugeot 307“ susirado pagal skelbimą. Susisiekęs, nuvyko nuodytu adresu Š. prie daugiabučio, ten stovėjo mašina, kurią apžiūrėjo, kažkiek nusiderėjo. Tai buvo privati vieta prie daugiabučio, susitiko su vienu pardavėju, jis buvo su žmona, jis ten gyvena. Dokumentus įformino nuvažiavę į kažkokį servisą, ten išrašė sąskaitą, įmonės pavadinimo neatsimena. Automobilį pirko su sūnumi. Asmuo buvo perpardavinėtojas, nes dokumentus pildė kitas asmuo. Nežino, ar jis galėjo būti įmonės atstovas. Dokumentus pildė servise, paprašė už dokumentų išrašymą sumokėti 40 eurų. Jis paprašė pardavėjo mokėti per pusę, pardavėjas nesutiko, pasakė, kad čia jo asmeniniai reikalai, po to, kai suderėjo kainą. Kainą derino su tuo, kuris pardavinėjo. Už automobilį sumokėjo grynaisiais 1 500 eurų tam, kuris pardavė. Apklausdami policijoje jam rodė sąskaitą, kurioje kaina buvo parašyta 800. Nežino, kodėl visa suma nebuvo įrašyta į kvitą. Kad kita kaina įrašyta, pastebėjo grįžęs namo po automobilio pirkimo. Vyras pildė dokumentus, jam sumokėjo 40 eurų už dokumentų pildymą, jis buvo su spec. rūbais. Patvirtino, jog 4 tome b. l. 134, 65 tome b. l. 165 esančiuose dokumentuose yra jo parašas, jam nekyla abejonių, kad abiejuose dokumentuose yra jo parašas. Mano, kad pardavė tas pats žmogus, su kuriuo kalbėjo telefonu, nurodytu skelbime, jis prisistatė, vardo nepamena. Kaltinamojo kaip asmens, pardavusio automobilį, teisiamojo posėdžio metu neatpažino, tą asmenį matė tik tą vieną kartą.

29. Liudytojas V. M. 2022 m. birželio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. ir S. R. nepažįsta. Nurodė, kad pirko nevažiuojantį autobusą pagal skelbimą, rastą internete svetainėje „Autoplius“ ar „Autogidas“. Automobilio apžiūrėti vyko į Š.. Ten daug mašinų, pramoninė teritorija. Autobuso kaina buvo 2 500, sutarė, kad parduos už 1 900 eurų. Kainą nusiderėjo, kai susitiko su tuo asmeniu. Mokėjo grynaisiais, dokumentus kontoroje formino moteris. neprisimena, kokia suma buvo įrašyta į įsigijimo dokumentus. Pinigus sumokėjo kontoroje, juos padėjo ant stalo. Jį apklausiant policijoje, įsigijimo dokumentų nematė. Patvirtino, jog 65 tome b. l. 177 esančiame dokumente yra jo parašas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyti asmenys atpažinti. Jis pardavėją atpažino, tačiau jo vardo neprisimena. Jam atrodo, kad pardavėjo vardas buvo A. ar A.. Atpažinimo metu atpažinto asmens vardas ir pavardė „G. K.“ jam nieko nesako, jis jį atpažino pagal išvaizdą. Neatpažino kaltinamosios R. R., esančios teismo posėdžių salėje.

30. Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad V. M. atpažino G. K. kaip asmenį pardavusį jam automobilį ( 5t., b. l. 13–18).

31. Liudytoja Ž. B. (N.) 2022 m. gegužės 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad neatsimena, kokiame skelbime rado automobilį, kurį pirko. Dėl automobilio „Volkswagen Transporter“ pirkimo lyg susitiko D. degalinėje. Už automobilį sumokėjo 1 000 eurų gal 500 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kainos neprisiminė, o apklausiama ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paskelbus liudytojos parodymus (3 t., b. l. 75) liudytoja nurodė, kad automobilį įsigijo iš fizinio asmens. Jos parodymai tikriausiai teisingi, nežino, ar tą žmogų atpažintų. Tuomet, kai buvo apklausiama, buvo praėjęs mažesnis laiko tarpas. Pirkimo–pardavimo dokumentus pildė, ten buvo nurodyta suma. Mano, kad jei pildė lapą kartu, jame negalėjo būti nurodyti kiti duomenys. Ta suma buvo nurodyta tokia, už kokią pirko, tačiau tiksliai nepamena. Ir tuo metu, kai tyrėja apklausė, abejojo. Tas automobilio pirkimas niekuo neišsiskyrė iš kitų. Jei parašyta, kad už automobilį sumokėjo 1 200 eurų, vadinasi, taip buvo, dabar nepamena, nebeturi dokumento. Nežino, ar telefonu kalbėjo su tuo pačiu asmeniu, kuris pardavė automobilį. Buvo parodytos asmenų nuotraukos, parodė žmogų, kurį atpažino, bet jai nepasakė, ar ji atpažino, ir nežino, kaip parašyta protokole. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo rašoma jai dalyvaujant. Šioje sutartyje įrašytos sumos nepamena. Nebuvo kalbos su pardavėju, kad reikia nurodyti kitą – mažesnę sumą. Už kokią sumą tarėsi, už tokią nusipirko. Tikriausiai tai buvo ta kaina, 1 000 eurų, už kurią pirko automobilį. Kokia suma nurodyta pirkimo sutartyje, tokią sumą mokėjo. Prieš 4 metus kalbėjo teisingai, tada prisiminė, šiandien gali klysti. Ji sumokėjo žmogui, ką parašė pirkimo–pardavimo sutartyje, nežino, kodėl ant kasos orderio yra jos parašas, negali pasakyti.

32. Liudytojas D. Ž. 2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nurodė, kad pirko interneto svetainėje „Auto plius“ pagal skelbimą rastą automobilį „Ford C-MAX“ R.. Susitiko su pardavėju kolonėlėje prie žiedo. Jau pardavimo metu suprato, kad perka iš įmonės, pavadinimo neprisimena. Neprisimena net preliminariai, kiek sumokėjo ir kokia kaina buvo skelbime. Policijoje klausė, ką prisiminė, tą ir pasakė. Mano, kad tą automobilį įsigijo prieš kokius 5 metus. Ikiteisminio tyrimo metu sumų taip pat neprisiminė. Jo klausė, ar turi pirkimo dokumentą, atrodo, kad sakė, jog, kiek pamena, jį paliko „Regitros“ padalinyje, kai registravo automobilį. Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo duotus parodymus (3 t., b. l. 91–92), liudytojas nurodė, kad tyrėjai atsakinėjo į jos pateiktus klausimus. Pareigūnė, kuri apklausė, 99 proc. savo dėmesio skyrė programai, kuri jai buvo nauja, kaip teisingai suvesti duomenis, kokį mygtuką paspausti. Jis visą laiką jai sakė, kad prisimena apytiksliai, tikslių detalių nenurodė. Kiek prisimena, jo klausinėjo „ar galėtų būti“, jo atsakymai ir buvo, kad galėtų būti, gal ir galėtų būti. Jokių tikslių sumų nenurodė, nes ir tada jų neprisiminė. Tikrai neprisimena, ar per apklausą nurodė, kad apytiksliai automobilio kaina buvo nuo 4 000 iki 5 000. Nepamena, ar skaitė apklausos protokolą, kažkur pasirašė, tačiau neprisimena. Nenori sumeluoti, sakyti to, ko neprisimena. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais pinigais asmeniui, kuris pardavė automobilį. Bandė prisiminti, kaip atrodė tas asmuo, bet net plaukų spalvos nepamena, jo dėmesys buvo nukreiptas į automobilį. Tai buvo vyras, jam atrodo, kad už jį vyresnis. Dokumentus pardavėjas pildė transporto priemonėje, tačiau kokius, nepamena. Tuos dokumentus pateikė „Regitroje“ registruojant automobilį. Neatkreipė dėmesio, ar jo sumokėta pinigų suma atitiko dokumentuose įrašytą pardavimo kainą. Dokumentus pildė parduodantis asmuo. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad dokumentuose buvo nurodyta ta pati kaina, kurią sumokėjo. Nuo skelbime nurodytos kainos nusiderėjo, nes automobilis buvo ne tokios techninės būklės, tačiau kiek, nepamena. Nežino, ar pildant dokumentus jie buvo prie jo užpildyti nuo pradžios iki pabaigos, ar dalis buvo užpildyta iš anksto. Žmogus turėjo visus blankus, jis ir pildė. Nepamena, ar pardavėjas prisistatė, iš kur jis yra, jis buvo vienas. Po pardavimo jam neteko daugiau bendrauti su tuo pardavėju. Neprisimena, ar, kai pardavėjas pildė dokumentus, jis kam nors skambino kažko pasitikslinti ar paderinti. Jam atrodo, kad apklausos metu nerodė jam jokių dokumentų. Nesitarė su pardavėju, kad reikia suklastoti pinigų priėmimo kvitą ir nurodyti neteisingą sumą. Liudytojui parodžius pinigų priėmimo kvitą (65 t., b. l. 86), liudytojas nurodė, kad šiame dokumente parašas panašus į jo, bet kategoriškai tvirtinti negali.

33. Liudytoja V. B. 2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Neprisimena, tai galėjo būti prieš 4 metus, T. pirko automobilį „Opel Antara“ iš įmonės, bet iš kokios, nežino. Automobilį pirko vyras, įformino jos vardu. Ji pati taip pat buvo, dalyvavo pirkime. Gyvena (duomenys neskelbtini), o pirko T.. Susirado automobilį per skelbimą, lyg ir „Skelbiu auto“ ar kažkas panašaus. Apžiūrėti automobilio vyko kartu su vyru. Pasiskambino ir sutarė dėl apžiūrėjimo. Automobilis stovėjo T. automobilių saugojimo aikštelėje, nežino, kokioje gatvėje. Apžiūrėjo jį be savininko, paskui jam paskambino, kad automobilis tinka. Pats savininkas buvo lyg ir išvykęs, todėl atvyko ar jo brolis, ar draugas, ir įformino pardavimą. Nepamena, kas pirkimo–pardavimo dokumentuose buvo nurodytas kaip pardavėjas. Tai lyg ir buvo įmonė. Ji automobiliui pirkti ėmė paskolą ir visą sumą, apie 6 000, sumokėjo, bet bijo suklysti. Tiek už automobilį mokėjo, bet tikslios sumos nepasakys, nepamena. Tikrai negalėjo būti didesnė suma kaip 6 000, nes neturėjo daugiau pinigų. Iš karto T. praėjo techninę apžiūrą ir dokumentai buvo atvežti jau surašyti, reikėjo tik pasirašyti. Visus savo duomenis jie (liudytoja ir vyras) sudiktavo, įrašė tik trūkstamas dalis. Iš dalies dokumentai jau buvo užpildyti, tik reikėjo papildyti trūkstamas dalis. Tos dalys buvo jos asmens kodas, adresai. Pinigus sumokėjo grynaisiais. Pinigų suma dokumentuose buvo nurodyta kiek mažesnė, negu sumokėjo. Norėjo, kad būtų nurodyta visa suma, bet buvo pasakyta, kad tuomet jiems neparduos automobilio. Kažkokią dalį jie nuleido mažesnę, įrašė. Jie sumokėjo visą sumą, tik dokumentuose įrašyta mažesnė. Policijoje davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė aplinkybes. Paskelbus liudytojos 2019-04-04 apklausos protokolą (4 t., b. l. 54–55), liudytoja nurodė, kad gali būti, kad suma buvo šiek tiek didesnė, tai yra apie 6 000, o 200–400 tai ne esmė, galėjo būti ir 6 400, ir 6 000. Sunku dabar pasakyti, ar galėjo būti iki 6 000. Jau daug metų praėjo. Mano, kad nelabai galėjo būti 5 500. Lyg turėjo kažkokį dokumentą su ta suma. Apklausos metu buvo nunešusi kažkokį pirkimo–pardavimo dokumentą. Rodė mažiau, o mokėjo visą sumą. Kai pildė dokumentus, gavo ir pažymą-sąskaitą. Ji yra atspausdinta kompiuteriu. Ją gavo pildant pirkimo–pardavimo sutartį. Ją atvežė, jie niekur nevažiavo. Kai atvežė paruoštus dokumentus, ten suma jau buvo nurodyta mažesnė, negu mokėjo iš tiesų. Kai gavo pažymą-sąskaitą, kasos pajamų orderį, negali pasakyti, ar pardavėjo parašai ten jau buvo ar buvo pasirašyta prie jų. Dėl sumos susitarė iš karto, kai nusprendė, kad mašiną pirks. Tikrai negalėtų atpažinti asmens, kuris pardavė automobilį, po to su juo niekada neteko bendrauti. Nepamena, ar tada pardavėjas prisistatė, ar nurodė savo vardą ir pavardę. Atvykusio pardavėjo vyruko amžiaus negali nurodyti, gal apie 30 metų. Pirkimo–pardavimo procese jokios moters nebuvo, buvo jaunas vyrukas ir jiedu. Ji klausė, ar galima mokėti pavedimu, buvo atsakyta, kad norėtų grynaisiais. Paimtą paskolą automobiliui pirkti (visą sumą) išėmė įvairiuose bankomatuose K. per kelis kartus ir pirkimo metu jau turėjo visą sumą grynaisiais.

34. Liudytojas M. P. 2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl automobilio įsigijimo. Daugiau kaip prieš 4 metus atvažiavo įsigyti automobilio „Renault Zoe“ iš K. į T. Skelbimą apie parduodamą automobilį rado „Auto plius“. Paskambino, pasakė, kad rezervuotų, nes tiko kaina. Jam atvykus, atvažiavo du vyrai, jam parodė mašiną, ji jam tiko. Neatsimena, ar jam sakė, kas parduoda – įmonė ar žmogus. Moters su vyriškiais, kurie pardavinėjo, nebuvo. Vienas iš vyriškių buvo vyresnis, kitas gal jaunesnis, tai tikrai nebuvo kaltinamasis. Ieškojo sutarties, bet nerado, kainos neprisimena. Atrodo, sumokėjo už automobilį 5 000. Dalį turėjo grynaisiais, dalį mokėjo pavedimu. Bijo pameluoti, kokios tai buvo sumos. Mano, kad sutartyje, dokumentuose buvo tikslios kainos. Nieko daugiau nenusiderėjo, mokėjo, kiek sutarė. Skelbime gal ta pati kaina buvo – 5 000. Kai buvo apklausiamas prieš 2 metus, davė teisingus parodymus, tikrai neturėjo tikslo kažką nurodyti neteisingai. Laikui bėgant prisimena vis mažiau detalių. Paskelbus liudytojo 2020-02-25 apklausos protokolą (4 t., b. l. 101–102), liudytojas parodė, kad nežino, kodėl jam atrodo, kad buvo 5 000 suma. Jis pirko dar vieną automobilį „Renault Zoe“, bet jį jam atvežė iš Prancūzijos. Tas antras kainavo apie 10 000. Gal galėjo būti, kad gavo kompensaciją, gal todėl galėjo atrodyti apie 8 000. Antrą automobilį įsigijo ne tuo pačiu metu, po 2 metų. Pirmą mašiną pirko T., vėliau pirko su didesne baterija, nes ana buvo per maža. Automobiliai buvo vos ne identiški. Brangesnis buvo tas su didesne baterija, iš Prancūzijos. Turbūt daugiau kaip 2 metai praėjo nuo pirmo automobilio pirkimo, kai įsigijo antrą. Vienu metu turėjo juos abu. Antrą automobilį įsigijo 2020 m. birželio mėn., tai buvo jau po apklausos. Pinigus mokėjo pavedimu ir grynaisiais. Dėl pavedimo ėjo į banką T. centre. Pavedimu buvo didesnė suma negu grynaisiais. Gali būti, kad buvo 2 000 ir 3 000. Kažkodėl 2 000 sumą vis prisimena. Žiūrėjo savo banko išrašus, bet negalėjo pamatyti 2018 m. pavedimų, nes daugiau kaip metai praėję. Paskelbus užfiksuotą aplinkybę dėl atsiskaitymo: 2 000 eurų grynaisiais pinigais ir 5 200 eurų pavedimu į UAB „(Duomenys neskelbtini)“sąskaitą, 2020-02-25 apklausos protokole (4 t., b. l. 101–102), liudytojas patvirtino, kad šitas variantas – 5 000 ir 2 000 sumų, yra daug realesnis. Šiuo metu patvirtinti, į kieno sąskaitą T. banke buvo daromas pavedimas, negali, mano, kad tai turėjo būti juridinis asmuo. Gal toje sutartyje ir buvo parašyta, kur daryti pavedimą. Mano, kad ankstesnės apklausos metu užrašytos jo mintys. Sutartį atidavė apklausos metu, apklausiant ją turėjo ir galėjo pasižiūrėti. Neabejoja tuo, kad dalis pinigų buvo sumokėta grynaisiais, o dalis pavedimu. Patvirtino, kad dėl sumokėtų 2 000 jokio dokumento negavo. Atsimena, kad labai geras variantas buvo ir apie pinigų sumą, įrašytą dokumentuose, negalvojo. Gavo pirkimo–pardavimo sutartį, kaip jam atrodo, ji buvo užpildyta. Neprisimena, kas joje buvo surašyta. Žino, kad turėjo lapą, ant jo pasirašė. Kiti duomenys buvo surašyti. Kai kalbėjosi dėl dokumentų, sakė, kad reikia kažką užpildyti. Mano, kad jam atvežė jau užpildytus dokumentus. Neprisimena, bet mano, kad viskas jau buvo padaryta. Nematė, kai pildė tuos dokumentus. Parduodančio žmogaus neklausė, kaip jis susijęs su įmone „(Duomenys neskelbtini)“. Vėliau neteko bendrauti su įmone dėl parduoto automobilio. Iš pardavėjo negirdėjo, kodėl jis tą automobilį parduoda, neatsimena, kad jis būtų sakęs, kad tą automobilį ėmė sau. Liudytojui parodžius dokumentą (4 t., b. l. 107), liudytojas nurodė, kad tai rašyta ne jo ir kad turbūt tai ta sąskaita. Jei jo parašo ten nėra, tai gal ir nepasirašė, bijo pameluoti, tikrai nepamena. Bet kažkas kažką atvežė ir viskas ten atitiko, duomenys buvo teisingi. Dabar negali patvirtinti, kad kainos duomenys buvo teisingi. Jam atrodė, kad pirko už 5 000, o akivaizdu, kad ne. Mano, kad buvo sumokėta 7 200, bet dabar neprisimena.

35. Liudytojas Ž. Š. 2022 m. kovo 15 d teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai, su jais nei giminystės, nei verslo ryšių neturi, daugiau bendrauja su R. R.. Liudytojas paaiškino, kad jis yra įmonės „Ž.“, kuri taip pat prekiauja automobiliais, savininkas. Su kaltinamaisiais bendrauja draugiškai, vieni kitiems padeda, jokių paslaugų teikimo sutarčių nėra sudarę ir pagalbą vieni kitiems teikia nemokamai. Nurodė, kad buvo ir jam pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jo vadovaujama įmonė pirkdavo automobilius iš Prancūzijos aukcione, o automobilių gabenimą padėdavo organizuoti R. R., kuris gerai kalba prancūziškai ir kuris UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dirba vadybininku. Liudytojas pats į Prancūziją nurodė nevažiuodavęs, jam pasakydavo, koks yra automobilis, ir, jeigu jis tikdavo, tuomet padarydavo pavedimą ir automobilio pargabenimu pasirūpindavo R. R.. Įmonė, kuri gabendavo automobilius, buvo ne R. R., tačiau kokia konkrečiai, prisiminti negali. Liudytojas taip pat nurodė, kad ne kartą yra atvedęs klientų į UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodė, kad skelbimų apie savo parduodamus automobilius jis nedėdavo į skelbimų puslapius, tai darydavo kaltinamieji, nes jie buvo nusipirkę tokią paslaugą. Patikslino, kad S. R. yra jo pažįstama, su kuria teko bendrauti bendrais klausimais, tačiau jie nėra artimai pažįstami, ji liudytojui yra žinoma kaip UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadovė, su ja dėl automobilių pargabenimo ar skelbimų į interneto puslapius įdėjimo nebendraudavo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad automobilius, kuriuos įsigydavo su R. R. pagalba, registruodavo savo įmonės apskaitoje, ir pinigai, gauti už parduotus automobilius, būdavo įtraukiami į jo įmonės apskaitą; jokių pinigų už vertimą ar pakrovimą į tralą R. R. nėra davęs, o jeigu kaltinamasis mokėdavo už pargabenimą, tai liudytojas vėliau su juo atsiskaitydavo, tačiau tai buvo tik mokestis už pargabenimą, bet ne už R. R. pagalbą; kai būdavo dedamas skelbimas apie liudytojo parduodamus automobilius, būdavo nurodytas ir jo telefono numeris, ir kaltinamieji savo telefono numerius nurodydavo, visaip būdavo. Tačiau jeigu skambindavo ne į jo numerį, susitikti su pirkėjais važiuodavo jis. Liudytojas taip pat nurodė, kad S. R. vadovavo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, o kiti darbuotojai atlikdavo kitus darbus; R. R. beveik visada būdavo Prancūzijoje, nes jis vienintelis gerai kalbėjo prancūziškai.

36. Liudytojas P. D. 2022 m. kovo 15 d teisiamajame posėdyje parodė, kad turi įmonę (duomenys neskelbtini), remontuoja automobilius, tačiau jų nepardavinėja. Liudytojas paaiškino, kad kartais R. R. atgabendavo jam automobilius, kartais jis pats juos pasiimdavo; suremontuotus automobilius padėdavo nuvaryti į aikštelę, esančią K., kuri priklauso MB „(Duomenys neskelbtini)“, tačiau jokio užmokesčio už šią pagalbą negaudavo. Nurodė, kad savo asmeninėms reikmėms labai seniai yra įsigijęs automobilį iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, bet perparduoti automobilio nepirko. Dažniausiai su R. R. aptardavo automobilių remonto klausimus, o apie jų pardavimą nekalbėdavo. Gal yra apie pardavimą kalbėję tik tuomet, kai ieškojo automobilio sau įsigyti, nes planavo įsigyti naujesnę transporto priemonę. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad, be automobilių remonto, 2017–2018 m. kita veikla neužsiėmė, tuo metu UAB „(Duomenys neskelbtini)“turbūt buvo vienintelė įmonė, kurios automobilius jis remontavo; gal buvo keli kiti pavieniai asmenys. Buvo sudaręs sutartį su UAB „(Duomenys neskelbtini)“dėl automobilių remonto. S. R. jam žinoma kaip UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vadovė. Jis pateikdavo sąskaitas UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, kad R. R. pirkdavo automobilius Prancūzijoje, mano, kad jis buvo vadybininkas. Paaiškino, kad vienu metu planavo tvarkyti daug automobilių, tačiau planams nepavykus paimtas mašinas teko grąžinti; yra ir netinkamai suremontavęs, todėl neėmė pinigų. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ automobilius tvarkė pagal sąskaitas. Nurodė, kad automobilių pardavęs nėra ir pinigų už pardavimą nėra priėmęs. Paaiškino, kad kai suremontuodavo automobilius, grąžindavo atgal arba paskambindavo R. R., kad pasiimtų. Jokių skelbimų apie UAB „(Duomenys neskelbtini)“automobilių pardavimą nėra kėlęs į interneto puslapį ir niekam nėra jų siūlęs pirkti. Teisėjai paskelbus 69 t., b. l. 49–51 esančius liudytojo P. D. pokalbius su kaltinamuoju R. R., liudytojas nurodė, kad pokalbių buvo daug, galbūt jis dėl savęs čia kreipėsi, bet gal ir ne. Paaiškino, kad į servisą ateidavo daug žmonių, galbūt kas nors norėdavo įsigyti tą automobilį, gal taip yra buvę, bet jis nepamena tokių atvejų. Nurodė tikrai nepamenantis pokalbio dėl „Mondeo“. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad aikštelėje K. stovėdavo automobiliai, skirti parduoti. Aikštelėje yra žmonių, kurie užsiima automobilių pardavimu, tie žmonės ir aprodydavo automobilius. Nežino, su kuo pirkėjas atsiskaitydavo, jeigu nuspręsdavo pirkti automobilį iš tos aikštelės, jis tik nuvarydavo automobilį. Pažįsta tos aikštelės savininką, jis yra liudytojo draugas G. M.. Nurodė, kad G. M. liudytojo neinformuodavo apie jo atgabento automobilio pardavimą. Paskelbus 69 tomo b. l. 48 esantį liudytojo P. D. pokalbį su R. R., liudytojas nurodė, kad galbūt jie pardavė mašiną ir paprašė, kad dokumentus nuvežtų liudytojas, tačiau jis tiksliai nepamena. Paskelbus 69 tomo b. l. 49 esančius liudytojo P. D. pokalbius su kaltinamuoju R. R., liudytojas nurodė, kad galbūt susitarė dėl automobilių darbų rezervavimo arba galbūt buvo analogiška situacija kaip ir su „Mondeo“.

37. Liudytojas J. M. 2022 m. kovo 15 d teisiamajame posėdyje, išaiškinus jam teisę atsisakyti duoti parodymus ir atsakyti į klausimus, kurie reikštų parodymų davimą prieš save, parodė, kad jis yra vadybininkas, jo darbas UAB „(Duomenys neskelbtini)“buvo parsigabenti automobilius, paruošti juos ir pristatyti. Nurodė, kad išskirtoje byloje jis buvo pripažintas kaltu, kadangi nebuvo užregistravęs savo vykdomos veiklos. Paaiškino, kad būdavo, jog bendrovė parveža automobilius į Š., jis pažiūri, kas tiktų K. rinkoje, paruošia automobilius, suranda meistrus. Paaiškino, kad paruošimo darbai – valymai, poliravimai, važiuoklės remontai. Kartais tai, ką sugebėdavo, padarydavo ir pats. Paruošęs automobilį, ji pastatydavo T. turguje, K.. Būdavo, kad pažįstami žmonės paprašydavo parodyti automobilį, būdavo, kad pasiimdavo ir su defektais, arba būdavo, kad jis padėdavo sutvarkyti ir jam būdavo sumokėta. Nurodė, kad neatsimena, kiek automobilių buvo pats įsigijęs iš bendrovės, galbūt apie 30. Įsigydavo tik iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad parduodavo automobilį, pinigus įnešdavo į įmonės kasą; jeigu remontuodavo, pateikdavo sąskaitas; viską atiduodavo buhalterijai. Atstovaudamas įmonei jis pildydavo pirkimo–pardavimo dokumentus, pasirašydavo ir pinigų priėmimo kvitus. Nurodė, kad sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvite visada pardavimo kaina atitikdavo, o jeigu ir buvo kokių nors neatitikimų, tai jis apie tai nežino. Negalėjo atsakyti, ar jo atveju būdavo taip, kad neatitiktų pinigų suma kvite ir sąskaitoje, nes to nepamena. Konkrečių automobilių ir jų kainų nepamena. Liudytojas nurodė, kad S. R. yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadovė, į ją jis kreipdavosi dėl mokėjimų už automobilius, sąskaitų už detales ir t. t. Nurodė manantis, kad apskaitą įmonėje tvarko S. R.. R. R. yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkas, su juo liudytojas bendravo dėl automobilių. Paaiškino, kad R. R. ieško automobilių ir juos perka. Automobilių pardavimo kaina derinama su tuo, kas turi daugiau patirties, daugiausia su R. R., bet taip pat ir su kitais vadybininkais, o jeigu su pirkėju tiesiogiai bendrauja, tai dėl kainos sprendžia pats – skaičiuoja likutinę vertę ir mažina kainą (tam turėjo įgaliojimus), jeigu automobilis brangesnis, tada konsultuojasi su vadove. Nurodė, kad išrašydavo apskaitos dokumentus – sąskaitą faktūrą, orderį; kainą rašydavo tokią, kokią nusiderėdavo pirkėjas. Dokumentus pristatydavo direktorei S. R., o jeigu nevažiuodavo pats, kartais perduodavo tam, kas važiuodavo, pvz., R.. Įmonėje dirbo R. R., G. K., su jais liudytojas daugiausia ir bendravo. Teritorijas buvo pasiskirstę – vieni K., kiti Š.. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad R. R. vadina direktoriumi pajuokaudamas. Nurodė, kad pažįsta V. P., jis irgi užsiima su automobiliais. Perduodant automobilius V. P., jam tarpininkauti neteko, tačiau yra išrašęs sąskaitą. Iš V. P. pinigų nėra gavęs, nežino, kam jis atiduodavo pinigus. Galbūt ir yra užpildęs dokumentus dėl automobilio pardavimo, bet jokių aplinkybių – kiek jis paėmė, kam pardavė, tikrai nežino ir nepamena žmonių ir sumų, nematė proceso, kaip pinigai iš pirkėjo pateko į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ir nieko nežino. Jo paprašė dokumentus išrašyti ir viskas – jam buvo pasakyta, kad už tiek pardavė, ir tiek jis įrašė. Nepamena, kada pradėjo dirbti UAB „(Duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad už tą laikotarpį, kai nedirbo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, bet pardavinėjo jos automobilius, yra pripažintas kaltu.

38. Liudytojas G. K. 2022 m. gegužės 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis pažįsta kaltinamuosius R. R. ir S. R., nes dirba pas juos bendrovėje UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas dėl darbo pobūdžio, mašinų pardavimų, remonto darbų. Jis tik remontuoja mašinas ir parduoda. Apie 6–7 metus dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“, yra vadybininkas, autoremontininkas. Pasirinktinai pasiima iš įmonės automobilį, suremontuoja, sutvarko ir parduoda. Parduoda internete, aikštelėje, per pažįstamus. Paaiškino, jog yra keli vadybininkai, kiekvienas ieško savo klientų. Jis parduoda aikštelėje T., internete, kur yra įmonės puslapis. Skelbimus pats dėdavo. Aikštelėje T. įmonės vardu yra sudaryta sutartis. Jis automobilius T. parduoda. Būna tokių atvejų, kad net ir gatvėje, t. y. kur nors miestelyje, klientui rodo automobilį, visaip būna, bet dažniausiai prie įmonės. Pagrindiniai taškai yra įmonės teritorijoje ir T. aikštelėje. Dėl automobilio kainos visada tardavosi su direktore, vadybininkais. Visada skambina, tariasi, derasi tiek perkant, tiek parduodant. Vienas niekada to nesprendžia. Jis skambina ir tariasi su vadybininkais, su R. R., su S. R.. Įmonės vadovė yra S. R.. Kai kuriais atvejais ir pats asmeniškai priima tą sprendimą, kažkokią nedidelę sumą suderina, nusprendžia. Parduodant leidžiama kažkiek kainą sumažinti, tai derinama. Pardavimo dokumentus kai kuriais atvejais ir jis pats įformina, o kai kuriais atvejais nuvažiavus į įmonę pati direktorė išrašo pirkimo sąskaitas. Kai jis pats rašydavo, tai ir surašydavo pats pirkimo–pardavimo dokumentus. Stengiasi viską užpildyti, kaip priklauso, o dabar jam sunku pasakyti, kadangi jau 6–8 metai praėjo. Pardavus automobilį, klientai atsiskaitydavo ir grynaisiais, ir pavedimu, įvairiai būdavo. Kai mokėdavo grynaisiais, išrašydavo sąskaitą ir kvitus. Nebūdavo tokių dalykų, kad kažkokia suma nepatekdavo į dokumentus. Žmonių visokių būna, atsiranda nepatenkintų, žmonės irgi visko gali pripasakoti. Tais atvejais, kai gaudavo grynuosius pinigus, juos atiduodavo į įmonę direktorei. Kiek jam žinoma, direktorė pati tvarkosi buhalteriją. Jis gaudavo atlyginimą už remontą. Kokio dydžio jis buvo, reikėtų pažiūrėti dokumentuose. Dabar gauna apie 600 Eur atlyginimą. Už remonto darbus atskirai su juo atsiskaitydavo. Kaip apskaičiuodavo remonto kainą, negali pasakyti. Dabar irgi remontuoja, atsiskaitoma įvairiai – ir pavedimais, yra buvę ir atvejų, kai grynaisiais gaudavo. Įforminęs pardavimo dokumentus, juos atiduodavo vadovei. Pats yra pirkęs iš bendrovės automobilį. Tai buvo įforminta dokumentais, suma juose atitiko realią pardavimo kainą. Jis yra pirkęs kelis automobilius per visą laikotarpį, bet negali pasakyti, kelis tiksliai. Pirko tam, kad užsidirbtų papildomai. Jie būdavo įforminami jo vardu. Be jo, įmonėje 2017–2019 m. buvo tie patys darbuotojai: R., R. R., J., jo pavardės neprisimena, jis vėliau įsidarbino. Buvo 3 vadybininkai, paskui buvo 4-as. Jie daugiausia su jais dirbo, bet yra dar keli vadybininkai, yra daugiau darbuotojų, bet jis su jais nedirbo. R. R. funkcijos įmonėje tokios pat, tik jie dirba vietoje, o jis važiuoja į užsienį pirkti automobilių. Įmonės vardu perka R. Jis su juo bendrauja, susiskambina tiek perkant, tiek parduodant automobilius. Dalyvauja, kai automobiliai yra parvežami, nukraunami. Kai grįžta tralas, jis, keli vadybininkai iš karto atsirenka, kas kurį automobilį remontuos. Praktiškai visus juos reikia remontuoti, valyti, plauti. Jis remontuoja namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Turi dirbtuvėles garaže. Su bendrove „(Duomenys neskelbtini)“ yra pasirašęs sutartį, jis neatlygintinai kaip ir nuomoja savo patalpas, savo garažą. Įmonėje jis gauna mėnesinį atlyginimą, papildomai už automobilių pardavimą nieko negauna. Už parduotus automobilius gautos lėšos atitenka įmonei, jis jokio procento negauna nei už parduotą kiekį, nei už sumą. Kai parduodant automobilius jis pildė dokumentus ir gavo grynuosius pinigus, galbūt beskubėdamas galėjo neužrašyti savo pavardės, kad gavo grynuosius pinigus. Galėjo būti taip, nepaneigia to dalyko. Tokie atvejai, kai klientą suranda Š., tada važiuoja į įmonę ir sąskaitą išrašo dalyvaujant pačiai S. M. R. pažįsta, jis yra direktorės vyras, kaip jis susijęs su įmone, kokios jo pareigos nežino, jis įmonės darbuotojas, kartu su direktore viską sprendžia. Su juo jis bendrauja tais pačiais klausimais kaip ir su direktore. Tai jų bendras verslas. Dokumentai M. R. vardu nebuvo pasirašomi, neatsimena dėl dokumentų gausos. Negali pasakyti, ar N. parduoto automobilio dokumentai surašyti jo ranka. Pinigų priėmimo kvitas kaip ir jo ranka išrašytas. Nurodyta, kad pinigus gavo M. R.. Galėjo būti, kad, į įmonę atsivežęs klientą, jis užpildė kvitą, o jis (M. R.) tikriausiai paėmė pinigus įmonėje. Negali paaiškinti kodėl žmogus sako, jog sumokėjo daugiau, negu yra parašyta. Suma turėjo būti sumokėta tokia, kokia nurodyta dokumentuose, nurodė tikrą pardavimo kainą. Jis tik surašė dokumentą, pačių pinigų neskaičiavo. Yra ir jo žmona išrašiusi sąskaitą, bet pasirašė jis, kartais būna, kad nėra kaip išrašyti, tai jo žmona parašo patį tekstą, o pasirašo jis paimdamas pinigus, kad pats parduoda. Būna kažkas laisvesnis, sėdi kabinete, atvažiuoja su klientu, išrašo dokumentą tas, kuris laisvesnis. Būna atvejų, kad parduoda mašiną, išrašo tas, kuris laisvesnis. Galėjo būti taip, bet tiksliai to atvejo nepakomentuos, daug laiko praėjo, neatsimena nei to žmogaus, nei tos mašinos. Kai pats iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ pirko automobilį, pinigus sumokėjo direktorei S. R., bet nepamena, ar grynaisiais, ar pavedimu. Apie parduodamus automobilius skelbė įmonės vardu internete, aikštelėje. Įmonės vardu sudaryta sutartis su „Auto plius“, įmonė sumoka už skelbimus, taip pat ir aikštelę. Jam yra tekę pristatyti parduodamą automobilį klientui K. Kažkoks pirkėjas iš K. yra buvęs, jis yra vežęs automobilį gal į pusiaukelę, ar vežė į patį K., neprisimena. Į D. važiuoti pristatyti parduodamo automobilio jam neteko, į D. – gali būti, bet neprisimena. Yra buvę labai daug atvejų, kai automobiliai būdavo parduodami ne aikštelėje Š., o pristatomi pirkėjui kažkur kitur. Labai daug tų mašinų yra parduota, jam labai sunku atsakyti, ar kažkokius konkrečius automobilius yra pardavęs, kadangi daug laiko praėjo. Negali neigti, kad advokato G. Danėliaus išvardintų automobilių nepardavė, gali būti, kad pardavė. Būna, kad per mėnesį nė vieno automobilio neparduoda, o būna, kad parduoda apie 5 ar 10.

39. Liudytojas T. J. 2022 m. gegužės 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta, pas juos dirbo. Bendrovėje „(Duomenys neskelbtini)“ dirbo pusę etato antraeilėse pareigose, pagrindinis jo darbas buvo kitas. Dabar su kaltinamaisiais bendrauja minimaliai, nesusipyko, ryšiai nutrūko. Jo darbo vieta būdavo R., darbas buvo nukrauti automobilius, kažkam juos atiduoti, toks pagalbinis darbas. Dar jo pareigos buvo priimti, atiduoti automobilius. Pasakydavo, kas atvažiuos, kam atiduoti. Jis nelabai žinojo, ar tai pirkėjas, ar meistras. Dažniausiai automobiliai būdavo nevažiuojantys, atvažiuodavo su „traliuku“, užsikraudavo. Pirkimo–pardavimo dokumentų neformindavo, nepamena tokių dalykų. Dabar tikrai negali pasakyti, ar tekdavo ir pirkėjams atiduoti automobilius, gal taip būdavo, kadangi daug laiko yra praėję. Toje įmonėje dirbo gal iki metų. Automobiliai pagal susitarimą būdavo jam priklausančioje komercinės paskirties teritorijoje. Pagal prašymą parduodamus automobilius parodydavo pirkėjams. Tuo metu, kai jis dirbo bendrovėje, jos vadovė buvo S. R.. Jis daugiau buvo pažįstamas su R. (R.), šis jo paprašė, nuvežė pas S., supažindino, parodė viską, apkalbėjo. Toje savo aikštelėje jie laikė savo transportą, vilkikus, turėjo transporto įmonę, vilkikais gabendavo krovinius. Tai jo asmeninė įmonė UAB „(Duomenys neskelbtini)“, jis yra įmonės vadovas. Kažkiek teikė paslaugas įmonei „(Duomenys neskelbtini)“, iš Prancūzijos gabeno automobilius. Jiems buvo patogu, jie jo paprašė, nes jie važiuodavo pro K., pro R., kad nesivežtų į Š., jie nusikraudavo R.. Kaip jis suprato, iš ten pasiimdavo k., nes jiems iš R. būdavo arčiau pasiimti negu iš Š.. Sutarties su „(Duomenys neskelbtini)“ dėl pervežimo paslaugų teikimo nebuvo sudarę. Gal kažkokia sutartis ir buvo, bet negali pasakyti, nes jie išrašydavo sąskaitą ir jie atsiskaitydavo. Kažkokių įsipareigojimų vienas kitam neturėjo. Kai S. arba R. pasakydavo, kas atvažiuos pasiimti automobilių, tiems ir atiduodavo. Viskas buvo žodiniu sutarimu, pasakydavo, kad pasiimti automobilio atvažiuos tralas , nurodydavo numerį. Atvažiuodavo tralas ir pasiimdavo. Būdavo, kad atvažiuoja kažkoks žmogus, išvažiuoja savo eiga. Paskambindavo, paklausdavo, ar tas žmogus, ir atiduodavo. Jokių dokumentų jis neturėdavo. Gal kartais palikdavo kažką, mašinoje kartais būdavo palikti dokumentai, juos perduodavo, atiduodavo su mašina. Būdavo mašinoje palikti ar techninis pasas, ar jo kopija, ar dar kažkas, negali tiksliai prisiminti visų atvejų. R. R. įmonėje dirbo vadybininku, nes S. buvo direktorė. Su R. aptardavo tokius buitinius, paprastus einamus klausimus. Apie įmonės reikalus negali kažko pasakyti. Dėl pervežimo R. paskambindavo, pasakydavo, kada ir kur bus paruoštas krovinys, jie pasižiūrėdavo, ar yra į Lietuvą važiuojančių autovežių, ir pasakydavo, ar galės paimti. Jis žinodavo, kada bus sukomplektuotas krovinys. Būdavo, kad už pervežimą atsiskaitydavo ir grynaisiais, bet dažniau pavedimu. Jei grynaisiais, tai būdavo, kad vairuotojas S. parveždavo orderį, Š. nukraudavo, S. atsiskaitydavo. Dokumentus kažkaip siųsdavo autobusu ar šiaip paštu. Jei sumokėdavo pavedimu, tai sąskaitas, CMR, krovinio važtaraščius irgi siųsdavo paštu. Iš tos bendrovės daugiau su niekuo nebendravo, nežino, kokie kiti asmenys ten dirbo. M. R. nepažįsta, gal tik iš matymo. Mano, kad pats iš „(Duomenys neskelbtini)“ nėra įsigijęs automobilio. Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje jam rodė dokumentus, klausė, ar ką nors žino apie tų dokumentų pildymą. Kaip buvo, taip ir parašė, jis nieko apie tai nežino. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ aikštelėje buvo laikomas pervežimo transportas. Tai nebuvo automobilių pardavimo aikštelė. „(Duomenys neskelbtini)“ automobiliai, skirti parduoti, buvo laikomi tol, kol juos pasiimdavo. Tuose jų automobiliuose už lango nebuvo nurodyta jų kaina. Jie tiesiog buvo saugomi. Jis jau sakė, kad R. R. buvo patogi vieta. Ten nusikraudavo ir jų autovežiai, ir kiti. Jam reikėdavo paprasčiausiai priimti nukrautus, paimti raktus, kažkokį dokumentą, jei būdavo. Tai būdavo nukrovimas, saugojimas. Jis ir atiduodavo automobilius. Pats neorganizuodavo automobilių pardavimo. Jis vienas pats atiduodavo parduodamą automobilį, nei S., nei R. tam neatvažiuodavo iš Š.. Vien dėl to, kad jiems važinėti nereikėtų, jis ir atiduodavo. Gal kažkada R. ir buvo atvažiavęs, bet S. tikrai ne. Nėra buvę atvejų, kad pirkėjas, atsiimdamas automobilį, būtų jam atidavęs pinigus. Ne su juo pirkėjas atsiskaitydavo už automobilį. Kam savininkas pasakydavo, tam ir atiduodavo automobilį. Į jo pareigas neįėjo žinoti, koks tai asmuo.

40. Liudytojas S. B. 2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. R. pažįsta, o R. tik matytas. Anksčiau, apie 2014–2016 m., dirbo įmonėje „(Duomenys neskelbtini)“. Galėjo tai būti ir nuo 2012 m. iki 2019 m., pasakyti tiksliai negali, tuo metu kitoje įmonėje nedirbo. Nepamena, kokį atlyginimą gaudavo, dar buvo litai. Jo pareigos buvo vadybininkas, važiuodavo į Prancūziją, ieškodavo mašinų. Nupirktas užkraudavo ant tralus, parveždavo čia ir parduodavo. Būdavo, kad ir pats parduodavo. Jo funkcija buvo ieškoti ir organizuoti automobilių parvežimą. Vietoje būdamas ir parduodavo. Įmonės vadovė buvo S. R.. Parduodant automobilį, klientą nusiveždavo į įmonę, surašydavo pirkimo–pardavimo dokumentus. Pats labai retai pildydavo dokumentus. Būdavo pardavimų ir pagal skelbimus, ir iš aikštelės. Skelbime būdavo nurodytas jo telefono numeris. Jei klientas nori, važiuoja kartu į įmonę pildyti dokumentų, jei nenori, nevažiuoja. Važiuodavo pas direktorių ir suformindavo arba su klientu, arba be jo. Tada jis duoda savo duomenis. Jei direktoriaus nebūdavo, jis pildydavo blankus, bet tai buvo labai retai. Dėl automobilio kainos buvo deramasi. Žinodavo, kokia gali būti paskutinė kaina. Tos galutinės kainos niekur nebuvo rašomos. Jei klientas pamatydavo, kad sparnas dažytas ar kas nors, tai vietoj nuspręsdavo dėl galutinės kainos. Jei kas, pasiskambindavo direktorei, pasikonsultuodavo. Pats neturėjo tuščių įmonės blankų ir pinigų priėmimo kvitų. Jei direktorė būdavo išvykusi, turėjo vieną kitą. Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (15 t., b. l. 110–113), liudytojas nurodė, kad turėdavo tik sąskaitų blankus, ne pinigų priėmimo kvitus. Jei buvo, kad vadovei nesant paimdavo pinigus ir surašydavo pinigų paėmimo kvitą, tai tik keli tokie atvejai. Policijoje apklausiamas davė teisingus parodymus, nemelavo. Kai turėdavo pardavimo blankus išvykus vadovei, blankai būdavo su direktorės parašu, nes už ją jis pats nepasirašydavo. Visus už automobilį gautus pinigus parveždavo į įmonę, taip pat ir tą sumą, kuri būdavo didesnė negu žemutinė. Sau nieko nepasiimdavo. Kokią kainą rašydavo dokumentuose, už tiek ir buvo parduodama. Nieko negali pasakyti dėl to, kad buvo nurodoma viena kaina dokumentuose, o už kitą, didesnę, parduodama. Jo veikloje tokių atvejų nebuvo. M. R. – direktorės vyras, negali pasakyti, ar jis dirbo įmonėje, matydavo, kad atvažiuodavo. Į jį nesikreipdavo su darbo reikalais, atvažiuodavo tik pas direktorę. Nežino, kas įmonėje buvo buhalteris, kas buvo atsakingas už kasą. R. R. turbūt dirbo įmonėje. Su juo nėra bendravęs, tik pasisveikindavo sutikęs įmonėje. Atlyginimą gaudavo iš direktorės, nepamena kaip, būdavo ir pavedimais. Žino, kad įmonėje dirbo nemažai vadybininkų, o kiek – nežino. Kai važiuodavo į Prancūziją pirkti automobilių, rašydavo komandiruotes, kažkokį lapą, bet ne visą laiką, patys susirasdavo, su kuo važiuoti. Kelionės išlaidos buvo apmokamos, gaudavo pinigus ir grynaisiais, ir ne grynaisiais. Išrašydavo ar orderį, ar kažką kitą. Į Prancūziją veždavosi iki 10 000, daugiau negalima. Kai važiuoji, rankpinigius padalina, kitus pavedimu darydavo įmonė. Įsigijus automobilius, parveždavo juos kita, samdyta įmonė. Garažas išrašo sąskaitas, o jei perka iš žmogaus, tai išrašo pirkimo–pardavimo sutartį. Tuos sumokėtus pinigus pateisinančius dokumentus parveždavo įmonei. Parduodamų automobilių kainas nustatydavo direktorė, apskaičiavusi išlaidas. Žemutinės kainos, kiek galima nuleisti, sąrašų neturėjo. Visus gautus pinigus parveždavo įmonei, S. R., tik tais atvejais, kai parduodavo savaitgalį, o kitą rytą išvažiuodavo į Prancūziją, pasakydavo, kad tiek gauta pinigų ir išsiveža juos į Prancūziją. Nuo parduotos sumos jokios dalies sau nepasilikdavo, tokių atvejų nebuvo. Nesiskirdavo sumos, įrašytos dokumentuose, nuo tų, kurias atiduodavo direktorei. Turbūt, kai dirbo „(Duomenys neskelbtini)“, jau nebevažiuodavo į R. pardavinėti automobilių. Dabar negali pasakyti, kokiais metais, bet ten labai seniai važiavo, tada buvo pati pradžia. Vėliau T. atsidarė aikštelės, viskas vyko T.. 2017 m. neteko R. pardavinėti automobilių. „(Duomenys neskelbtini)“ neturėjo savo aikštelės, nuomojosi. Iš Prancūzijos parvežtus automobilius nukraudavo T. tai vienoje, tai kitoje aikštelėje. Gal per visą laiką pasitaikė vienas kitas nuvežtas į Š.. Kartais būdavo, kad vietoj jo paties jo žmona ar sūnus privažiuodavo, parodydavo ar atrakindavo parduodamą automobilį, jei jo nebūdavo. Neturėjo nuolatinių pagalbininkų tam atvejui, jei ilgesniam laikui išvažiuodavo. Prancūzijoje, jei kas atsitikdavo vežant nupirktus automobilius, tuo rūpindavosi kita įmonė, kuri veždavo tralais. Visus kitus buhalterinius dokumentus tvarkydavosi įmonė su įmone. Gal kada ir buvo, kad prieš užkraunant automobilį ant tralo reikėjo kažką patvarkyti automobiliui. Tekdavo nakvoti Prancūzijoje, gyveno pas pažįstamą, jam nereikėjo mokėti už nakvynę. Ne visą laiką pas tą patį žmogų nakvojo. Kelionės į Prancūziją išlaidas padengdavo įmonė. Tik paskutiniu metu buvo keli bilietai įmonės pirkti, o iki tol nelabai skraidė. Parveždavo čekius už kurą. Dėl darbo „(Duomenys neskelbtini)“ su R. R. nesitarė, jo visai nepažinojo. Dėl darbo sąlygų tarėsi su S., o ne su R. Su R. ir vėliau nesitarė jokiais klausimais, nežino, ar tai darė kiti vadybininkai. Viską derino su S. R..

41. Liudytojas M. R. 2022 m. kovo 15 d. teisiamajam posėdyje nurodė, kad kaltinamoji S. R. yra jo sutuoktinė, ir patvirtino, kad atsisako duoti parodymus.

42. Liudytojas G. P. 2022 m. birželio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad internete rado skelbimą apie „Volkswagen“ modelio automobilio pardavimą, automobilį nupirko ir sumokėjo turbūt 1 100 eurų. Automobilis buvo su trūkumais, važiuoti negalėjo, parsigabeno tralu. Prieš pirkdamas automobilį apžiūrėjo jį Š.. Kainą kažkiek nusiderėjo, kiek prašė, neprisimena. Negali būti, kad mokėjo mažiau nei 1 000 eurų. Dokumentus įformino T.. Apklausiamas anksčiau, davė teisingus parodymus, geriau prisiminė aplinkybes. Parodžius pažymą prie apklausos protokolo (t. 5, b. l. 90, 91), liudytojas patvirtino, kad ją pasirašė jis, už automobilį sumokėjo 1 100 eurų, juos padavė vyriškiui, kuris pardavė. Automobilį įsigijo iš asmens, kuris gyvena už Š. (duomenys neskelbtini) esančiame nuosavame name, jo nepažįsta. Pavardę jo žino, jis sakė, kad yra sportavęs, gal B. Dokumentus jis pats sutvarkė. Jo nepažįsta, jis sakė, kad yra jam taisęs sportinę mašiną. Su pardavėju kalbėjo apie jo tėvą, kuris prieš keletą metų yra buvęs jų servise. Anksčiau pardavėjo nepažinojo, žinojo pardavėjo tėvo pavardę. Apie įmonę „(Duomenys neskelbtini)“ nežino. Nežino, kaip B. susijęs su šia įmone.

43. Liudytojas D. G. 2022 m. birželio 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nurodė, kad prieš 3 metus T. nusipirko automobilį „Honda CRV“, susiradęs skelbimą internete, kuriame buvo nurodytas ir telefono numeris. Iš ko pirko, nepamena. Pamena, kad kaina buvo apie 10 000, pinigus sumokėjo grynaisiais vaikinui, kurio vardo neprisimena. Dokumentuose kaina buvo nurodyta per pusę mažesnė, negu sumokėjo. Liudytojui parodžius pažymą (t. 4, b. l. 142), kurioje nurodyta, kad sumokėta 4 900 eurų, liudytojas patvirtino, kad sumokėjo apie 10 000 eurų. Gal važiuodamas namo pamatė įrašytą kitą sumą. Su pardavėju, kiek pamena, neaptarė kainos, įrašytos dokumentuose. Apklausiant policijoje, sumą prisiminė geriau, nes tuo metu buvo praėję tik pusė metų. Nesiaiškino, kaip pardavėjas susijęs su įmone „(Duomenys neskelbtini)“. Automobilį pardavęs vaikinas buvo jaunas, iki 30 metų. Pirkdamas automobilį, nusiderėjo gal 100 eurų. Galutinį sprendimą dėl kainos priėmė tas pats žmogus, kuris aprodė automobilį.

44. Liudytojas D. B. 2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Gal prieš 5 metus pirko K. automobilių turgaus aikštelėje automobilį „Saab“, susiradęs pagal skelbimą portaluose „Auto plius“ arba „Auto gidas“. Kai skambino pagal skelbimą, tas automobilis buvo K., per porą valandų su draugu nuvažiavo apžiūrėti. Surašant pirkimo–pardavimo sutartį, buvo nurodyta mažesnė suma. Kadangi jau buvo nusipirkęs padangas ir jas sumontavęs tam automobiliui, nebeturėjo kur dėtis ir teko sutikti su ta suma, kurią įrašė sutartyje. Su juo visą laiką bendravo vidutinio amžiaus vyras, kurio vardo ir pavardės dabar nebeatsimena, praėjo 5 metai, negali tiksliai apibūdinti išvaizdos, jis apie 15–20 metų už jį vyresnis. Įmonės, su kuria sudarė šią sutartį, taip pat neprisimena, tik žino, kad sutartis buvo sudaroma per įmonę. Už automobilį sumokėjo 2 700, o sutartyje lyg ir buvo įrašyta 1 400. Pinigų mokėjimo dokumentuose pasirašė jis, atkreipė atstovo dėmesį į tai, kad suma nurodyta mažesnė, paklausus kodėl, jam buvo atsakyta, kad, jei nurodys visą sumą, tada pabrangs automobilis. Liudytojui parodžius automobilio pirkimo–pardavimo dokumentus (2 t., b. l. 62), liudytojas patvirtino, kad tai jo parašas. Sąskaitos faktūros pildymo metu gal ir buvo kažkoks įmonės „paruoštukas“, bet šiaip viską diktavo, nebuvo prieš tai užpildyta. Pinigų priėmimo kvitas irgi buvo pildomas prie jo. Neatsimena, ar buvo naudojamas spaudas. Tikriausiai buvo įmonė „(Duomenys neskelbtini)“, neatsimena. Po automobilio įsigijimo su pardavėju bendrauti neteko. Už automobilį atsiskaitė grynaisiais, juos padavė tam vyrui, su kuriuo bendravo. Sutarties surašymo momentu dalyvavo moteris. Jei gerai atsimena, ji ir surašė sutartį, o vyras diktavo jai, ką rašyti. Neatsimena, kaip ta moteris atrodė ir ar tai buvo kaltinamoji S. R., negali pasakyti. Nežino, ar pardavėjas buvo k., ar atvažiavęs iš toli, nevertino pagal tarmę, iš kur yra. Mano, kad dokumentų pildymo data atitiko realią datą, jos dabar tiksliai neatsimena, bet žino, kad kitą dieną važiavo į tėčio gimtadienį, tai panaši data į 2017-12-08 ir buvo.

45. Liudytojas M. P. 2022 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam buvo paaiškinta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ar atsisakymą duoti parodymus be priežasties, jam išaiškinus, kad, jei tai susiję su jo paties nusikalstama veika, jis turi teisę neduoti parodymų, suprato šią savo teisę ir nurodė, jog buvo nuteistas, nubaustas administracine tvarka, susimokėjo baudą, buvo konfiskuotas turtas. Parodė, kad teikė tai įmonei paslaugas, jie atvažiuodavo, palikdavo mašinas, jis jas tvarkydavo, išplaudavo. Į klausimus apie automobilių pardavimus atsisakė atsakyti. Nurodė, kad kažkiek pamena, jog buvo pateikęs į bylą rašytinius savo parodymus, bet ne viską prisimena. Tuose paaiškinimuose nurodė teisingas aplinkybes. Neskundė jam priimto sprendimo, nes apskundimas būtų dar daugiau kainavęs negu paskirta bauda, nors ne su viskuo sutiko. Buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtos komercinės veiklos. Ten buvo prirašyta tokių automobilių, kurių net nebuvo matęs. Visko jau nebepamena. Dažniausiai tie automobiliai buvo laikomi jo įmonės aikštelėje. Kai priimdavo iš „(Duomenys neskelbtini)“ automobilius valyti, nesurašydavo dokumento, kad paima automobilį, su juo atsiskaitydavo ir viskas. Nepamena, ar kažkur užrašydavo, kaip fiksuodavo. Buvo sudaryta rašytinė sutartis su „(Duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kaip buvo fiksuojama, kiek automobilių išvalyta, kiek laikoma. Nurodė, kad nekomentuos, ar tų parduodamų automobilių dokumentuose buvo nurodoma reali kaina. S. R. pažįsta taip pat kaip ir R. Su ja nebendrauja. Kai dirbo, ji buvo savo įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ direktorė. „(Duomenys neskelbtini)“ automobilius jam atvarydavo R. R.. Nežino, kas R. yra įmonėje, kaip su ja susijęs, turbūt darbuotojas, to nesiaiškino. Teko telefonu bendrauti su S. R. ir R. R. apie tai, kad atliko paslaugas, išvalė automobilius, kad juos pasiimtų. Nepamena, ar bendravo su jais dėl parduodamų automobilių sąskaitų išrašymo. Negali pakomentuoti tokių pokalbių, jų neprisimena. Atsisakė atsakyti į klausimą, ar teko dėti skelbimus apie parduodamus automobilius. Su „(Duomenys neskelbtini)“ nebeturi jokių ryšių, jokių paslaugų jiems neteikia. Jo ankstesnė įmonė tvarkė apskaitą, mano, kad buvo įtraukiamos ir pajamos, gaunamos iš „(Duomenys neskelbtini)“, bet nelabai pamena.

46. Liudytoja D. K. 2022 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, ji pildė įmonių muitinės deklaracijas, yra muitinės tarpininkė. Pildė deklaracijas ir įmonei „(Duomenys neskelbtini)“. Liudytoja nurodė, kad buvo įmonės „(Duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo sudaryta minėtos įmonės sutartis, darbuotoja. Į jos pareigas įėjo viskas, kas susiję su automobilių pardavimu, – išrašyti CMR sąskaitas, jei įmonei reikia, ir deklaracijas. Teikė muitinės tarpininko paslaugas, pati pildydavo tuos dokumentus. Mėnesiui pasibaigus išrašydavo sąskaitas. Formindavo ir automobilių pardavimus. Jai pateikdavo mašinos techninį pasą ir pirkimo–pardavimo sutartį. Automobiliai buvo vežami iš užsienio. Pildė sutartis, kai automobilius parduodavo Lietuvoje ukrainiečiui, baltarusiui, rusui. Jos pildomose sutartyse pardavėjas jau būdavo „(Duomenys neskelbtini)“. Pažymą-sąskaitą pildydavo tik tada, kai paprašydavo, kai neatvažiuodavo į T., o taip jie išsirašydavo savo. Jos darbo vieta buvo T., o jų įmonė – Š.. Kai pildydavo pirkimo–pardavimo sutartis, už įmonės atstovą nepasirašydavo. Jai būdavo palikta sutartis su direktorės parašu, kad išrašytų, kai jie negalėdavo. Tik tuo atveju. Kai į ją kreipdavosi, jau būdavo konkretus automobilio pirkėjas. Kad pabaigtų pildyti pirkimo–pardavimo sutartį, ateidavo koks nors įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Vardų, pavardžių negali pasakyti, nors pažinojo juos iš matymo. Žinojo vieną vardu R. P., jis t. S. dar buvo, jo pavardės neatsimena. Ji turėdavo sutartis tik su įmonės duomenimis, be pirkėjo duomenų. Konkretus automobilis nebūdavo įrašytas. Jai atrodo, kad sutartyje būdavo direktorės parašas, bet tiksliai nebeprisimena. Neatsimena, ar pažymos-sąskaitos ar grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo „(Duomenys neskelbtini)“, nes buvo ne viena įmonė. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Paskelbus liudytojos 2018-09-25 duotus parodymus (t. 9, b. l. 73–74), patvirtino, kad gal būdavo, jog paprašydavo užpildyti pažymas-sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus. Ant pinigų kvito turėjo pasirašyti pirkėjas, o pinigus paimdavo tas, kas parduodavo automobilį, įmonės darbuotojas. Kvitą ir kitus dokumentus atiduodavo pirkėjui. Pinigų priėmimo kvitą ir kitą dalį atiduodavo įmonės atstovui. Kokią kainą įrašyti į dokumentus, nurodydavo pirkėjas. Ji kainų nežino, nepardavinėjo. Kartais pirkėjas, kartais įmonės atstovas pasakydavo kainą. Direktorė nenurodydavo kainų. Gal kartais ir R. kainą nurodydavo, seniai tai buvo, neprisimena. Už vieno automobilio įforminimą jai buvo mokama 5 Eur atskirai. Už 1 automobilio dokumentų išrašymą grynaisiais pinigus turėdavo perduoti R. Nerašydavo jokio dokumento dėl tų 35 Eur. Klientas už dokumentų pildymą palikdavo perduoti 35 Eur, iš jų 5 Eur likdavo jai, o 30 Eur perduodavo R. Nežino, ar tie 30 Eur buvo įtraukiami į įmonės apskaitą „(Duomenys neskelbtini)“. Įdarbinta nebuvo. Su „(Duomenys neskelbtini)“ direktore S. buvo susitarimas dėl dokumentų – pažymų-sąskaitų, pinigų priėmimo kvitų – išrašymo, pinigų priėmimo. Tai buvo 2017–2019 metai. Jai grynųjų pinigų klientai už automobilį nemokėdavo, tik tuos 30 Eur. Nežino, kodėl įmonės atstovas pats nepildydavo dokumentų. Visada pirkėjas ateidavo su įmonės atstovu. Nežino, kokios sumos buvo mokamos, jai pasakydavo, kiek įrašyti. G., Ž., A., M., P., P. nepažįsta. Kai prasidėjo teismai, su „(Duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavimas nutrūko. Tik deklaracijas pildo, kitų dokumentų nerašo. R. pažįsta tik tiek, kiek tai susiję su darbo santykiais. Jis yra „(Duomenys neskelbtini)“ atstovas, nežino, kokios jo pareigos. Kainų derinti neteko, nes tarpininkai kainų nederina. Kainomis nesidomėjo. Apklausos metu žodį „neprotinga“ kaina įrašė tyrėjas. Ji kainų nežino. Nėra buvę tokio atvejo, kad pirkėjas būtų pasipiktinęs dėl to, kad sutartyje įrašyta kita suma, negu buvo sutarta su pardavėju.

47. Liudytojas R. P. 2022 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, juos siejo darbo santykiai. Dirbo „(Duomenys neskelbtini)“ Š. vadybininku, darbo vieta buvo T. Tvarkydavo automobilius, atsiliepdavo telefonu, parodydavo automobilius, formindavo dokumentus – pildydavo pirkimo–pardavimo sutartį ir išrašydavo čekius, jei mokėdavo grynaisiais pinigais. Šiuose dokumentuose pasirašydavo ir perduodavo juos S. Jei pasirašydavo, nurodydavo savo vardą, pavardę. Gausus grynuosius pinigus perduodavo įmonei į kasą. Kainą įrašydavo teisingą – už kiek parduodavo, tiek ir įrašydavo į dokumentus. Kiti žmonės įrašydavo kitokią kainą, nes slėpdavo mokesčius, yra tokių žmonių, kur visą gyvenimą dirba su mašinomis, bet nedirba jokioje įmonėje. Žino iš patirties apie tokius žmones. Savo aplinkoje tokių dokumentų nėra matęs. R. R. dirbo „(Duomenys neskelbtini)“, teko matytis, bendrauti apie mašinas, dalintis informacija. R. R. daugiau važiuodavo į Prancūziją, jo pareigų nežino, turbūt vadybininkas. T. jis ne vienas pardavinėjo įmonės automobilius, yra daugiau darbuotojų. Mano, kad bet kuris įmonės vadybininkas galėjo parduoti tas įmonės mašinas iš aikštelės T. T. visos aikštelės yra kitų asmenų, ne „(Duomenys neskelbtini)“. Automobilio pardavimo kainą pasakydavo S.. Ji žinodavo įsigijimo kainą. Kainą nustatydavo ir jis, pasitardavo ir su S., diskutuodavo. Galutinė kaina buvo derybų klausimas. Tam tikrais atvejais galėjo ir jis savarankiškai nuspręsti, kiek kainą galima nuleisti. Jo atlyginimas nepriklausė nuo parduodamų mašinų kainų. Buvo fiksuotas atlyginimo dydis, procento nuo parduodamų automobilių negaudavo. 2016–2017 m. vadybininkais įmonėje dirbo G., R., R., t. S., bet jų pavardžių neprisimena. Šiuo metu dirba sau, su „(Duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai visai nėra nutrūkę, dirba ir sau. Nebūdavo, kad muitinės tarpininkė išrašytų sąskaitas, kvitus. Jis pats vadybininkas, kitiems neduodavo rašyti. Patvirtino, kad gynėjo cituotas užfiksuotos aplinkybes (t. 15, b. l. 103) apklausiamas nurodė teisingai. R. nevadovavo taip, kaip R., jis buvo kaip ir S., kaip kiti kolegos. Jie galėjo tik pasitarti su juo, kaip ir su visais kitais automobilių prekeiviais. R. R. neturėjo sprendimo galios.

48. Liudytoja A. Ž. (V.) 2022 m. lapkričio 11 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji jai nėra pažįstami. Nurodė, kad pirko automobilį BMW 525 K. automobilių aikštelėje. Automobiliui pirkti ėmė kreditą, juo buvo sumokėta dalis automobilio kainos, kita dalis prieš tai buvo sumokėta grynaisiais. Pagal savo „Bigbanko“ išrašą matė, kad bendra imta kredito suma buvo 4 100 Eur, vadinasi, automobilis kainavo 5 000 Eur. Buvo pasakyta, kad, jei visą sumą mokės grynaisiais, tada gali nuleisti kainą, o jeigu ima kreditą, negali kainos nuleisti. 1 000 Eur turėjo būti grynaisiais, kita dalis – kredito pinigais. Visus pinigus mokėjo ji, bet automobilis buvo registruotas tėčio vardu, o naudojosi ji. Paskola buvo paimta jos vardu, grynuosius pinigus taip pat sumokėjo ji. Nepamena, ar mokant grynuosius pinigus buvo surašytas tai patvirtinantis dokumentas. Kiek pamena, grynaisiais sumokėjo 900 Eur, bet tiksliai pasakyti negali. Pirkimo dokumentuose nurodyta suma ir sumokėta kaina sutapo. Paskelbus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 115–117), liudytoja nurodė, kad, kaip ir sakė, nėra visiškai tikra dėl sumokėtos sumos už automobilį. Turi pažymą, kurioje parašyta, kad kasoje sumokėta 2 900 Eur, tačiau šiuo metu tiksliai nepamena, ar ši suma buvo sumokėta grynaisiais. Automobilio kaina buvo didesnė. Tikslesnė suma yra ta, kurią nurodė anksčiau, nes dabar jau neprisimena. Automobilio kaina buvo apie 5 000, jei anksčiau sakė, kad 4 600, tai yra tiesa. Tikrai ne 2 900 Eur buvo visa automobilio kaina. Nepamena, ar pirkimo metu matė įrašytą tokią sumą dokumentuose. Nėra tikra, ar visą gauto kredito sumą išgrynino ir sumokėjo pardavėjui. Apklausos metu tiksliau prisiminė. Susirašinėdama su savo mama jai nurodė teisingą 4 600 Eur automobilio kainą. Pardavimo dokumentas buvo pildomas vietoje, prie aikštelės esančiame namelyje. Parduodant automobilį moteris nedalyvavo.

49. 2019-04-23 apklausos metu A. V. pateiktoje susirašinėjimo nuotraukoje matyti, kad gegužės 21 d. R. rašė, kad „Šitą imu. 2005 m 4600“ (3 t., b. l. 121).

50. Liudytojas R. R. 2022 m. gruodžio 6 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamasis R. R. yra jo pusbrolis, S. R. pažįsta, ji yra įmonės direktorė. Jis dirba įmonėje „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininku, ieško detalių, tvarko, remontuoja mašinas, ruošiu parduoti, kelia skelbimus į internetą, parodo automobilius žmonėms, jei kažkas pro šalį važiuoja. Yra tekę ir pardavimo dokumentus forminti. Prie įmonės yra aikštelė, kur laikomi, parduodami automobiliai. Yra tekę T. aikštelėje parodyti automobilį, ten formindavo ir dokumentus. Buvo leista automobilio kainą nustatyti savo nuožiūra, tardavosi su vadybininkais, direktore. Nebuvo konkretaus žmogaus, kuris nustato pardavimo kainas. Visada žiūrima, kad įmonė gautų pelno. Direktorės žodis gali būti paskutinis. Jei pats formindavo dokumentus, tai pats išrašydavo ir sąskaitą, kuri būdavo pasirašyta direktorės. Joje suma nebūdavo nurodyta, pats įrašydavo tokią sumą, kiek gaudavo. Nežino, ar įmonėje būdavo tokių atvejų, kad suma būtų įrašyta ne tokia, už kiek parduota. Už atliktus remonto darbus direktorė jam paduodavo pinigus grynaisiais, o jis turėdavo pateikti sąskaitą, už ką sumokėta. Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad yra buvę atvejų, kai už detales yra paėmęs pinigus iš „(Duomenys neskelbtini)“ klientų. Jis perka verslo liudijimą naudotų automobilių detalių prekybai ir parduoda detales automobilį įsigyjančiam žmogui. Kadangi dirba pagal verslo liudijimą, privalo žmogaus paklausti, ar jam reikalingas kvitas. Jei pageidauja, kvitą išrašo, jei ne – nerašo. Tų detalių kaina nebuvo įrašoma į automobilio pardavimo kainą. Pirkėjui pasako, kokia automobilio techninė būklė, o dėl detalių, jei reikia, išrašo kvitą. Pildant automobilio pardavimo dokumentus, dokumentuose būdavo įrašyta automobilio kaina, nenurodant detalių kainos, kurią paimdavo papildomai. Į automobilio kainą neįeidavo panaudotų detalių kaina. Kiekvienu atveju pasakydavau klientui, kad kainą sudaro automobilio kaina ir papildomai detalės. Jam yra tekę parduoti tik kelis automobilius – 1–3, iki 10, ne daugiau. Iš žmonių gautus pinigus visus atiduodavo direktorei, sau pasilikdavo pinigus už detales. Yra ir sau pirkęs automobilį iš įmonės, gal 2 ar 3 per 10 metų. Parduotą automobilį „Citroen“ puikiai pamena, nes su tralu pristatė su detalėmis žmogui į namus, į P. Jis buvo daužtas, naudotas detales jam pardavė atskirai. Jis to automobilio neremontavo. Jis užsimokėjo už automobilį ir už detales atskirai. Žmogui paaiškino, kad į pažymą rašo tik automobilio kainą, o detalės atskirai. Automobilių „Polo“, „Citroen“ nepamena. Automobilių pardavimo skelbimuose nėra tokios grafos, kur būtų galima nurodyti, kad už detales reikia mokėti papildomai. Parašydavo, kad smulki informacija suteikiama telefonu. Gedimai skelbimuose nurodomi pažymint varneles, kaina buvo nurodoma be detalių kainos. R. R. yra „(Duomenys neskelbtini)“ pirkimų vadybininkas, daugiausiai keliauja į užsienį, perka mašinas, dažniausiai yra išvykęs, yra tekę su juo bendrauti dėl parduodamų automobilių kainos. Jei jo parodymuose nėra parašyta apie už detales atskirai paimamus pinigus, matyt, apie tai jo neklausė. Ką klausė, tą ir pasakė, jei kažko neklausė, tai ir nesakė. Už savo įdėtas detales pasiimdavo pinigus ir tada, kai detalės jau būdavo įdėtos į suremontuotą „(Duomenys neskelbtini)“ automobilį, pasakydavo, kad automobilis buvo daužtas, įdėjo savo detales. Pats kreipėsi į VMI, nurodė savo situaciją, klausė, kaip tai daryti legaliai. Jam patarė nusipirkti verslo liudijimą. Jam nekilo minčių dėl pardavimo dokumento surašymo teisingumo. Pirkėjas gauna dokumentą, kur nurodyta suma už automobilį, ir, jei pageidauja, gauna kvitą už detales. Dažniausiai tie automobiliai, kuriuos jam teko parduoti, kartu parduoti ir detales, turėdavo gedimų. Nežino, ar „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojai veždavo parduoti automobilius į K., K., K.. Nežino, ar įmonė turėjo pagalbininkų, kurie tuose miestuose parduodavo „(Duomenys neskelbtini)“ automobilius. Jam neteko pardavinėti automobilių K., K. ar K.. Atsakydamas į gynėjo advokato T. Uginto klausimą dėl 2021-02-09 duotų parodymų liudytojas patvirtino, kad dėl automobilio „Peugeot 407“ ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Kaina, kurią nustatė su direktore, yra ta suma, kuri nurodyta automobilio pirkimo dokumente. Jis veikė kaip „(Duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris užpildo pirkimo–pardavimo dokumentus ir paima „(Duomenys neskelbtini)“ vardu pinigus, kurie nurodyti pardavimo dokumentuose, ir kaip detalių pardavėjas, remontininkas. Atsakydamas į klausimą liudytojas nurodė skirtingai nei apklausos pradžioje, kad skelbime būdavo nurodyta visa kaina, kurią turi mokėti pirkėjas, kartu su jo detalių kainą. Su vadove buvo sutarę, kad už savo detales pasiims pinigus pats. Jie tardavomės tik dėl tos kainos, kurią turi gauti įmonė. Pripažino, kad tokiu atveju jis nurodydavo ne tą kainą, už kurią įmonė parduoda, nes į galutinę kainą pirkėjui įėjo ir jo detalės. Visokius automobilius teko pardavinėti, ir sveikus, ir daužtus, didžioji dalis turėdavo gedimų. Apie juos jis pasakydavo atvykusiam pirkėjui. Sutardavo, kad jis apsižiūrės, apsiskaičiuos remonto išlaidas, dar kažką. Yra buvę atvejų, kad sutardavo, kad jis suremontuos automobilį arba parduos reikalingas detales. Konkretaus tokio atvejo nurodyti negali, tai buvo seniai.

51. Liudytojas E. M. 2022 m. gruodžio 6 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamieji jam pažįstami, yra buvę kolegos jam dirbant įmonėje „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Jo pareiga buvo bendrauti su klientais, kelti skelbimus, užsiimti pardavimais, kartais tekdavo surašyti sutartis. Kai jį anksčiau apklausė, atrodo, jis ten jau nebedirbo. Tuo metu turėjo geriau atsiminti visas aplinkybes. Paskelbus liudytojo 2019-09-11 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 5, b. l. 135–136), liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Parodė, kad parduodant automobilį būdavo, kad klientas pabando automobilį, prieš tai jis užsirašydavo kliento duomenis, kad klientas neišvažiuotų į gatvę ar dar kur nors. Pirkimo–pardavimo dokumentai būdavo (duomenys neskelbtini) tačiau tiksliai negali pasakyti, ar jam yra tekę pildyti automobilių pirkimo–pardavimo dokumentus. Kadangi pats yra t., daugiau dirbo T., bet jo tas darbas buvo epizodinis. Jei žmogus T. parodytą automobilį nuspręsdavo pirkti, tai arba važiuodavo į Š. forminti dokumentų, arba jam tiesiog pasakydavo adresą, jis ir važiuodavo į Š.. Po to jam paduodavo raktelius. Nežino apie tai, kad automobilio kaina būtų buvusi nurodyta skirtinga įmonės dokumentuose ir pirkėjui, jam su tuo neteko susidurti. Parduodami automobiliai dažniausiai būdavo su vienokiais ar kitokiais defektais, suremontuoti ir ne. Jis kainų nenurodydavo, jos būdavo pardavimo skelbime. Jei atėjusiam žmogui automobilis tikdavo, tada vykdavo derybos. Būdavo ir tokių atvejų, kad pirkėjas pamatydavo neremontuotą automobilį ir skaičiuodavo, kiek kainuos tas ir tas. Tada kaina vienokia, o jei sutaria, kad jam tą automobilį suremontuos, tada čia jau kiti dalykai dėl remonto. Jis pats neremontuodavo tų automobilių. Įmonėje ne vienas užsiimdavo remontu, buvo ir servisas, ir samdydavo žmones. Kai automobilis būdavo suremontuotas, prieš dedant skelbimą, dažniausiai kainą aptardavo su direktore. Nepamena tokių atvejų, kad atėjusiam žmogui būtų sakoma, kad automobilio savikaina tokia, o tam, kas suremontavo automobilį, už darbą ir detales reikia sumokėti tiek ir tiek. Automobiliais buvo prekiaujama keliose aikštelėse T., adreso nepamena, daugiausia prie turgaus. Pats nepardavinėjo automobilių K., K. ar K. Nežino, ar „(Duomenys neskelbtini)“ turėjo kažkokių tarpininkų, padėjėjų, kurie galėjo padėti parduoti automobilius tuose miestuose. Skelbimus apie parduodamus automobilius dėdavo ne jis vienas.

52. Liudytojas V. P. 2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nurodė, kad prieš 5–6 metus pirko automobilį „Volkswagen Touareg“. Automobilio važiavo apžiūrėti į T. į aikštelę. Kaina ant automobilio nebuvo parašyta, tik telefono numeris. Paskambino, pasižiūrėjo ir nupirko. Už mašiną sumokėjo 5 000 ar 5 500 Eur. Kainos nenusiderėjo. Neprisimena, kurioje aikštelėje buvo mašina. Pardavėjas buvo vyras, apie 30 metų amžiaus. Dokumentus susitvarkė ir pinigus grynaisiais sumokėjo mašinoje. Pirkimo–pardavimo sutartį gavo, kai pildė dokumentus, nežiūrėjo, ar blankas buvo visai tuščias, ar kažkiek užpildytas. Dėl kainos, įrašytos dokumentuose, klausimų nekilo. Jam atrodo, kad kaina buvo ta pati, kiek ir sumokėjo. Tikrai ne mažiau mokėjo, nei buvo nurodyta dokumentuose. Paskelbus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodžius dokumentus (t. 2, b. l. 28–29, t. 65, b. l. 1, 2), liudytojas parodė, kad parašas dokumentuose panašus į jo ir kad turbūt tai tas pats dokumentas, kurį gavo, patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Kvite irgi jo parašas, kaina jame parašyta 3 700, bet mokėjo apie 5 000. Nepamena, ar kažkiek nusiderėjo. Automobilio pirkimo dieną banke pasiėmė apie 7 000. Nupirkus mašiną dar liko pinigų, bet ne daugiau nei 2 000. Nežino, ar mašiną pirko iš asmens, ar iš įmonės, sutarties nežiūrėjo, pirkimo sutartį gavo, bet nepamena, ar gavo kvitą. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad automobilį pirko iš kaltinamųjų. Nurodė, kad pardavėjas prie jo pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį. Nežiūrėjo, kurioje vietoje pasirašė pardavėjas. Moters parduodant automobilį nebuvo.

53. Liudytojas A. Ž., dėl kurio byla buvo išskirta, išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į atskirus klausimus, 2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo per savo brolį R. Ž., kuris pas juos dirbo. Jis pats buvo kaltinamas dėl automobilių prekybos, susijusios su šiais kaltinamaisiais. Nuo tada, kai buvo apklausiamas kaip įtariamasis, jo pozicija nėra pasikeitusi. Paklaustas, ar patvirtina aplinkybes, kurias nurodė apklausose, pasinaudojo savo teise atsisakyti atsakyti į šį klausimą. Su kaltinamaisiais nedirbo. Nurodė, kad nieko nežino apie R. R. ir S. R. parduodamus automobilius ir jų neteisėtą veiklą. Pats nė vieno automobilio nepardavė, nebuvo nei įgijęs, nei pardavęs. Telefone kaltinamųjų kontaktų neturėjo, dažniausiai skambindavo jam. Jo darbas buvo šalia brolio darbo, o po darbo valandų jis eidavo broliui padėti. Jis užsiima automobilių remontu. Jo brolis yra sunkiai bendraujantis, todėl jei kildavo kažkokių klausimų, bendraudavo su juo. Neatsakė, ar yra tekę forminti patį pardavimą. Mano, kad brolis remontuodavo ir kaltinamųjų atstovaujamos įmonės automobilius, bet ne tik jų, bet kas galėjo kreiptis. Remontuojamuose automobiliuose būdavo kažkokie dokumentai, jei reikėtų parduoti klientui. Jis jais nesidomėjo. Yra tekę parodyti automobilį įmonės klientui. Jei pasakydavo, kad gali perduoti tam žmogui, tai ir perduodavo. Jis savo byloje buvo pripažintas kaltu, nurodė, kad dėl to rengiamas kasacinis skundas. Neatsakė į klausimą, ar teko bendrauti su R. ne telefonu, o kitomis programėlėmis.

54. Liudytojas E. G., dėl kurio byla buvo išskirta, išaiškinus teisę atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į atskirus klausimus, 2023 m. sausio 27 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, anksčiau juos siejo darbo santykiai. Nurodė, kad pirkdavo automobilius iš jų įmonės ir pardavinėjo juos savo įmonėje. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėtos komercinės veiklos. Įmonėje „(Duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tik iš jos pirkdavo mašinas. Nieko nežino apie tai, kad kaltinamieji, parduodami mašinas, būtų netinkamai forminę dokumentus. Kai pats pirko automobilius, nebuvo tokių atvejų, kad dokumentuose būtų nurodyta ne ta kaina, už kurią pirko automobilį. Visada pasitikrindavo dokumentus, ar teisingai juose nurodyta kaina. Kainos atitikdavo. Kai mokėdavo grynaisiais, visada buvo išrašomi mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Būdavo, kad su kaltinamuoju susiskambindavo, aptardavo, kad yra mašina, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kainą, ar tinkamas variantas, jam pasiūlydavo pirkti. Kartais jis pats surasdavo automobilį internete, prašydavo kaltinamojo pažiūrėti. Jie pirkdavo tą automobilį įmonės vardu, o jis po to pirkdavo iš jos. Pirkdavo ir jis pats savo įmonės vardu. Pirkdavo ir pats tiesiogiai, ir iš įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ ir ne tik iš jos. Atsisakė atsakyti į klausimą, ar yra tekę padėti „(Duomenys neskelbtini)“ parduoti automobilius. Pirkdamas automobilius atsiskaitydavo ir grynaisiais, ir pavedimu. Grynuosius pinigus atiduodavo arba S., arba R. Nežino, kokios R. pareigos įmonėje, S. turbūt buvo direktorė.

55. Liudytojas S. A., išaiškinus jam teisę atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į atskirus klausimus, 2023 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad R. R. yra jo pusbrolis, o S. pažįsta kaip jo direktorę. Žino, kad pusbrolis įmonėje „(Duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku. Nurodė, kad yra pirkęs įmonės „(Duomenys neskelbtini)“ automobilius. Nepamena, kokiais metais tai buvo. Vėliau tuos automobilius parduodavo. Kai pirkdavo automobilius iš tos įmonės, tų automobilių savo vardu neformindavo, dėl to jam buvo pareikšti kaltinimai. Nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apkausiant jį kaip specialiųjį liudytoją (t. 37, b. l. 128–130), liudytojas patvirtino, kad visos jo nurodytos aplinkybės teisingos. Nurodė, kad mersedesą pirko pats. Automobilis „Opel Astra“ buvo paliktas jo sklype. Nepamena, kodėl tuos automobilius R. pastatė jo sklype ir jam paliko raktelius. Tuo metu jis gyveno R., o R. – Š.. ­Buvo bendra byla, todėl atsisakė atsakyti į klausimus, susijusius su jam pareikštais kaltinimais.

56. Liudytoja D. Ž. (M.) 2023 m. kovo 22 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nurodė, kad sunkiai pamena įsigyto automobilio „M. B.“ pirkimo aplinkybes. Automobilį pirko K. turguje, kokioje aikštelėje, nežino. Automobilį susirado internete, susisiekė dėl jo skelbime nurodytu telefono numeriu. Automobilį pardavė vyras, kaip jis atrodė, neprisimena, moters nebuvo. Paskelbus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 106–107), liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi. Jei parodymuose parašyta, kad pagal tarmę manė, jog pardavėjas galėjo būti t., tai taip ir buvo. Nepamena, ar pirko iš juridinio asmens. Duodama parodymus, nieko neišsigalvojo. Šiuo metu nepamena, kiek mokėjo už automobilį. Šiuo metu nebepamena, ką turėjau omenyje nurodydama, kad automobilis jai kainavo 3 100, o sutartyje nurodyta 1 300. Kai pirkdama paklausė, ar bus galima grąžinti, jai atsakė, kad tai jokios reikšmės neturi. Miglotai tą pokalbį prisimena. Tuo metu nesigilino, kokia buvo parašyta kaina, kiek mokėjo, neprisimena. Nežino ir neatsimena, ar tyrėjui policijoje nurodė, kad sutartyje buvo nurodyta viena kaina, o sumokėjo kitokią kainą. Mano, kad perskaitė surašytą apklausos protokolą, tačiau neprisimena, ar jį pasirašė.

57. Liudytojas G. R. 2023 m. kovo 22 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta kaltinamąją S. R., yra kaimynai, kitą kaltinamąjį gal iš matymo pažįsta, jokių santykių su juo neturi. Nurodė, kad dirba užsienyje. Policijoje buvo apklaustas dėl automobilio „Scenic“ pirkimo, kurį nusipirko iš savo sūnėno R. R., kuris žinojo, kad jam reikalingas automobilis. Kam priklausė tas automobilis – R. pačiam ar kažkam kitam, nežino. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo, ją gavo. Nežino, kas joje buvo įrašytas kaip pardavėjas. Automobilio kaina buvo 1 000 ar kažkiek virš 1 000. Nebeprisimena, ar 1 100, ar 1 200 kaina buvo. Už automobilį sumokėjo pinigus grynaisiais R. Pirkimo dokumentus užpildė abu kartu su R. Policijoje melavo duodamas parodymus, nežino kodėl. Apklausiamas buvo po Naujųjų metų, po balių, šiaip sau sugalvojo pameluoti. Supranta, kad už tai gali grėsti baudžiamoji byla. Per apklausą niekas nieko neaiškino dėl atsakomybės už melagingus parodymus, paklausė, kiek mokėjo ir viskas. Jam nėra būdingas melavimas. Paskelbus liudytojo parodymus, duotus 2019-12-27 ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 90), liudytojas nurodė, kad protokole suma įrašyta neteisinga. Liudytojui parodžius dokumentą, esantį t. 65, b. l. 151–152, liudytojas patvirtino, kad dokumente yra jo parašas. Nurodė, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu niekas jam nedarė įtakos, dabar aplinkybes prisimena geriau. Negalėjo paaiškinti, kodėl apklausiamas tyrimo metu nurodė tokią sumą.

58. Liudytojas A. N. 2023 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad T. aikštelėje prie degalinės „(Duomenys neskelbtini)“ pirko pagal skelbimą „Autopliuse“ susirastą automobilį „Audi Q5“, kurio pirkimo dokumentuose buvo įrašyta ne visa kaina. Automobilis kainavo apie 10 000 Eur, o pardavimo sutartyje, kiek pamena, buvo įrašyta 5 500 Eur. Sumokėjo grynaisiais pinigais visą sumą. Iš pradžių buvo pasiskambinęs telefonu, atsiliepė vyras, pasakė, kad yra išvažiavęs lyg ir į Prancūziją. Automobilio į parodyti atvažiavo jo žmona ar draugė. Nuvažiavo į kažkokią įmonę, kad padėtų užpildyti dokumentus. Kas dokumentuose buvo nurodytas kaip pardavėjas – fizinis asmuo ar juridinis, nežino. Dokumentus pildė kita moteris, ne ta, kuri parodė automobilį. Kiek suprato, ta įmonė buvo iš Š., dokumentus pildė T. Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 126–127), liudytojas patvirtino, kad užpildytus dokumentus pasirašė moteris, kuri parodė automobilį. Dabar jau tikslios automobilio pirkimo sumos nebeprisimena, bet galėjo būti 9 900, apie 10 000 Eur. Dėl kainos sutarė su moterimi, kuri parodė automobilį. Apklausos metu mažiau buvo praėję laiko, gal ir 9 000 mokėjo, nes buvo nemažai defektų mašinoje, todėl nemažai nusiderėjo. Jis nenorėjo, kad dokumentuose būtų nurodyta mažesnė kaina, niekas to nenori, jei paskui reikėtų automobilį grąžinti. Sutiko su neteisingai nurodyta kaina, nes kitaip negalėjo tos mašinos nusipirkti. Nepamena, kokia suma dokumentuose buvo nurodyta, bet ne didesnė kaip 6 000 ir ne mažesnė kaip 5 500 Eur. Pinigus perdavė tai moteriai, kuri parodė automobilį. Negali patvirtinti, ar kaltinamoji buvo ta moteris, kuri pardavė automobilį, nes ana moteris atrodė jaunesnė. Nelabai prisimena kitos moters, kuri pildė dokumentus. Po pirkimo skambino pardavėjui, klausė, kodėl jo ieško policija ir dėl automobilio pirkimo, kainos. Kaip supranta, pardavėjas buvo tas vyriškis, su kuriuo kalbėjo telefonu, jis varo mašinas iš Prancūzijos ar iš vokiečių, bet parodė mašiną moteris, nes jis buvo išvažiavęs. Pirma kainą sutarė su vyriškiu, vėliau dėl kainos derėjosi, nes mašina turėjo defektų. Tuomet ta moteris paskambino savo vyrui, klausė, ar galima tiek nuleisti.

59. Liudytojas V. P., išaiškinus jam teisę atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į atskirus klausimus, 2023 m. kovo 3 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Nurodė, kad jo atžvilgiu buvo priimti sprendimai dėl automobilių pirkimo. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nelabai pamena aplinkybes, po tokio įvykio norisi pamiršti. Buvo apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad iš kaltinamųjų įmonės pirko automobilius, juos pardavė, reikėjo įregistruoti savo įmonę, o jos neįregistravo, todėl buvo pripažintas kaltu dėl mokesčių nemokėjimo. Dėl to prarado darbą valstybės tarnyboje, savo sveikatą. Kažkas buvo ne taip dėl automobilių kainų, dokumentų. Paskelbus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apklausus jį kaip įtariamąjį (t. 22, b. l. 30–37), liudytojas patvirtino, kad jo parodymai teisingi ir teisingai užfiksuota dėl automobilių kainų skirtumų. Nepamena, ar pirkdamas automobilį sumokėdavo pinigus, ar tik po to atsiskaitydavo. Galėjo būti ir taip, ir taip. Negali pasakyti tiksliai, ar duodavo automobilį nesumokėjus pinigų UAB „(Duomenys neskelbtini)“ar kita įmonė, su kuria dirbo. Apie pirkimo dokumentuose nurodytas kainas šiuo metu nepamena, šios aplinkybės turėtų būti nurodytos tyrimo apklausų protokoluose. Jo iniciatyva dokumentuose buvo nurodyta tikroji automobilio „Citroen“ kaina. Kiek pamena, visada norėjo, kad ta kaina būtų reali. Laikotarpis, kai pirko automobilius iš R. ir perpardavinėjo, galėjo būti apie 2018–2019 metai. Nupirktų ir perparduotų automobilių galėjo būti daugiau kaip 10 ar 20. Kaip buvo apskaičiuoti mokesčiai, kuriuos turėjo sumokėti (atskirtas tyrimas), nežino, jų neskaičiavo. Nuo ko priklausė mokesčiai, kuriuos turėjo sumokėti, nuo kokios sumos priklausė, negali pasakyti, reikia vadovautis pateiktais apklausos duomenimis. Sumokėjo jam apskaičiuotus mokesčius. Nežino ir negali pasakyti, kaip tai turėtų būti nurodyta, kaip galėtų būti nurodyta tikra kaina ir uždarbis nuo parduoto automobilio. Apklausoje nurodė apytikslę kainą, kokia paklaida, negali pasakyti, nepamena. Nežino, kokia suma gali būti. Būdavo, kad kartais paklausdavo, kokia kaina bus įrašyta dokumentuose. Kur pirkėjas su juo atsiskaitydavo, kokioje vietoje, nurodyta apklausoje. Kiek pamena, įvairiai būdavo, bent vienos vietos tiksliai pasakyti negali. Ar yra tekę atsiskaityti prie automobilių aikštelės, nepamena. Detaliai visų atsiskaitymo ir dokumentų pildymo ir atidavimo įmonei aplinkybių šiuo metu nepamena. Už perkamus automobilius pinigus mokėdavo R., būdavo, kad prie stalo pinigus palikdavo įmonėje. Be R., būdavo moteris, galbūt R. Nurodė, kad imdavo automobilius norėdamas užsidirbti, nuo vienų uždirbo, nuo kitų ne. Vėliau išsiaiškino, kad kai daugiau kaip du automobilius perki, reikia užregistruoti įmonę. Dėl parodymų skirtumo, kurie parodymai teisingi, negali pasakyti, nepamena.

60. V. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įsigijo iš R. R. automobilius: 1) „Volvo V40“ – už maždaug 12 500 Eur, o vėliau pardavė G. R. už ne mažiau kaip 13 500 Eur; 2) „Volvo XC60“ – už maždaug 10 000 Eur, o vėliau pardavė P. B. už ne mažiau kaip 11 000 Eur; 3) „Volvo XC70“ – už 8 000 Eur, o vėliau pardavė R. G. už maždaug 9 500 Eur; 4) „Volvo S80“ – už 7 000 Eur, o pardavė P. G. už maždaug 8 000 Eur; 5) „Volvo XC60“ – už 9500 Eur, pardavė šį automobilį R. J. už maždaug 10 600 Eur; 6) „Peugoet 508“ – už maždaug 10 000 Eur, o pardavė Latvijos piliečiui S. E. už maždaug 10 600 Eur; 7) „Ford Fiesta“ – už maždaug 2 900 Eur, o pardavė R. J. už maždaug 3 500 Eur; 8) „Volvo XC70“ – už maždaug 7 000 Eur, o pardavė A. K. už maždaug 8 100 Eur; 9) „Honda CR-V“ – už maždaug 13 000 Eur, o pardavė H. R. už maždaug 14 000 Eur; 10) „Peugeot 508“ – už maždaug 5 000 eurų, o pardavė R. P. už maždaug 6 100 eurų; 11) „Nissan Qashqai“ – už maždaug 4 700 eurų, o pardavė R. Č. už maždaug 6 000 eurų. Už įsigytus automobilius atiduodavo R. R. pinigus grynaisiais tiek prieš jam pačiam pardavus automobilius, tiek jau po pardavimo kitiems asmenims. Automobilių įsigijimą ir kainą derindavo su R. R., dokumentų pildymą su S. R.. Ne kartą kaltinamųjų prašė, kad dokumentuose, būtų nurodomos realios automobilių pardavimo kainos, tačiau buvo pasakoma, kad jei nenori neimk ir tą automobilį paims kas nors kitas.

61. Liudytojas A. K., kurio parodymai pagarsinti vadovaujantis BPK 276 str. nustatyta tvarka, negalėjus liudytojui atvykti į teismą dėl sveikatos būklės, 2019-11-28 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-06-05 R. įsigijo automobilį Ford Focus valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį susirado pagal skelbimą internete. Dokumentus užpildė pardavėjas, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, jis pats pasirašė ant dokumentų ir pardavėjas pasirašė. Už automobilį sumokėjo ne mažiau 2900 Eur grynaisiais, visą sumą iš karto (1 t., b. l. 137–138).

62. Prie specialistės išvados pridėtais valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, UAB „(Duomenys neskelbtini)“įregistruota 1998-01-09, nuo 2010-02-23 bendrovės vadovė – S. R..

63. 2020-03-02, 2020-04-30, 2020-08-19, 2020-10-07, 2020-10-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad S. R. pateikė UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinės apskaitos dokumentus (61 t., b. l. 73–75, 62 t., b. l. 17, 41–44, 49–50, 55–56).

64. 2018-09-19, 2018-09-20 (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimis leista atlikti kratą R. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), ir automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (62 t., b. l. 65–66), S. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (64 t., b. l. 100–101), UAB „(Duomenys neskelbtini)“ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (64 t., b. l. 123–125).

65. 2018-09-24 kratos protokoluose užfiksuota, kad atliekant kratą R. R. automobilyje „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas jo mobiliojo ryšio telefonas „Iphone“ (62 t., b. l. 68–77), R. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kartu su kitais rastais ir paimtais daiktais buvo paimti 7 700 Eur bei UAB „(Duomenys neskelbtini)“spaudas (63 t., b. l. 1–21).

66. 2018-09-24 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą UAB „(Duomenys neskelbtini)“ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinės apskaitos dokumentai bei kiti daiktai (64 t., b. l. 126–138).

67. 2021-09-06 apžiūros protokole užfiksuota, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“2017–2019 m. dokumentai, susiję su UAB „(Duomenys neskelbtini)“darbuotojo R. R. komandiruotėmis ir jų apmokėjimu, t. y. įsakymai, avanso apyskaitos registrai, apžiūrėti dalyvaujant specialistei J. K. (66 t. b. l. 19–28), priedai (66 t., b. l. 32–55).

68. Pažymos apie transporto priemonę patvirtina, kad kaip kaltinime nurodytų automobilių savininkai buvo įregistruoti kaltinime nurodyti asmenys:

19) „Volvo S80“, VIN (duomenys neskelbtini), 2018-03-16 – P. G. (3 t., b. l. 29).

21) „Volkswagen Transporter“, VIN (duomenys neskelbtini), 2018-05-31 – Ž. B. (3 t., b. l. 72),

23) „(duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), 2018-05-25 –A. V. (3 t., b. l. 95),

40) „Volkswagen New Beetle“, VIN (duomenys neskelbtini), 2018-10-26 – G. P. (5 t., b. l. 82),

42) „Audi Q5“, VIN (duomenys neskelbtini), 2019-01-09 – A. N. (5 t., b. l. 116).

69. Iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“paimtuose buhalteriniuose dokumentuose ir asmenų, pirkusių automobilius, pateiktuose dokumentuose įrašyta automobilių pardavimo kaina:

1) 2017-03-27 pažymoje-sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvite Nr. 2234964 R. P. įgyto automobilio kaina nurodyta 2 000 eurų. Dokumentai užpildyti ranka. Pažymą-sąskaitą pasirašė S. R., pinigų priėmimo kvitą – M. R. (64 t., b. l. 153–154).

2) 2017-04-11 pažymoje-sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075103 R. G. įgyto automobilio kaina – 2 600 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (64 t., b. l. 159–160).

3) 2017-05-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06018 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075161 I. U. įgyto automobilio kaina – 1 200 eurų. Dokumentai užpildyti ranka. Pažymą-sąskaitą pasirašė S. R., pinigų priėmimo kvitą – R. R. (64 t., b. l. 165–166).

4) 2017-06-05 pažymoje-sąskaitoje ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075051 A. K. įgyto automobilio kaina – 800 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, dokumentus pasirašė S. R. (64 t., b. l. 171–172).

5) 2017-07-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06188 ir kasos pajamų orderyje Nr. 340 A. V. įgyto automobilio kaina – 800 eurų. Dokumentai užpildyti kompiuteriu, pasirašyti S. R. (64 t., b. l. 177–178).

6) 2017-07-30 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06187 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1382030 A. N. įgyto automobilio kaina – 5 000 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. ir M. R. (64 t., b. l. 184–185).

7) 2017-08-11 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06016 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075162 N. T. įgyto automobilio kaina – 1 200 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. ir R. R. (64 t., b. l. 190–191).

8) 2017-08-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06074 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075062 V. P. įgyto automobilio kaina – 3 700 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. ir R. R. (65 t., b. l. 1–2).

9) 2017-10-28 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06329 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645003 S. B. įgyto automobilio kaina – 1 000 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. ir M. R. (65 t., b. l. 7–8).

10) 2017-12-08 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06342 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075053 D. B. įgyto automobilio kaina – 1 400 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 13–14).

11) 2018-01-21 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06479 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645048 G. R. įgyto automobilio kaina – 11 700 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 21–20).

12) 2018-02-05 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06509 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645856 G. K. įgyto automobilio kaina – 1 000 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pažymą sąskaitą pasirašė S. R., pinigų priėmimo kvite ties vieta „Pinigus priėmė“ parašo nėra (65 t., b. l. 25–26).

13) 2018-02-06 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06455 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645052 L. Ž. įgyto automobilio kaina – 2 400 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 31–32).

14) 2018-02-07 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06499 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645085 A. Ž. įgyto automobilio kaina – 600 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 37–38).

15) 2018-02-23 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06529 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 33 P. B. įgyto automobilio kaina – 9 300 eurų. Dokumentai užpildyti kompiuteriu, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 45–46).

16) 2018-02-26 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06487 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645070 A. B. įgyto automobilio kaina – 3 500 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 51–52).

17) 2018-03-07 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06453 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075056 R. P. įgyto automobilio kaina – 1 400 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 57–58).

18) 2018-03-14 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06557 R. G. įgyto automobilio kaina – 6 300 eurų. Dokumentai užpildyti kompiuteriu, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 62).

19) 2018-03-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06558 P. G. įgyto automobilio kaina – 4 700 eurų. Dokumentai užpildyti kompiuteriu, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 69).

20) 2018-04-03 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06552 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645889 R. J. įgyto automobilio kaina – 8 000 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 74–75).

21) 2018-05-08 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06686 ir kasos pajamų orderyje Nr. 193 Ž. B. įsigyto automobilio kaina – 1 000 eurų. Dokumentai užpildyti kompiuteriu, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 80–81).

22) 2018-05-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06340 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1645093 D. Ž. įsigyto automobilio kaina – 3 100 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 86–87).

23) 2018-05-25 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06474 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1075089 A. V. įsigyto automobilio kaina – 2 900 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 92–93).

24) 2018-06-01 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06738 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1916668 S. E. (S. E.) įsigyto automobilio kaina – 9 100 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 98–99).

25) 2018-06-12 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06747 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1916670 E. V. įsigyto automobilio kaina – 3 600 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 103–104).

26) 2018-06-26 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06758 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1916684 R. J. įsigyto automobilio kaina – 1 000 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 109–110).

27) 2018-06-30 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06750 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 1916686 A. K. įsigyto automobilio kaina – 6 400 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 115–116).

28) Iš 2018-07-04 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06808 ir kasos pajamų orderyje Nr. 265 L. G. įsigyto automobilio kaina –1 400 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 121–122).

29) 2018-07-10 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06804 ir pinigų priėmimo kvite Nr. 2219126 L. G. įsigyto automobilio kaina – 1 200 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 127–128).

30) 2018-07-19 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06795 ir pinigų priėmimo kvito Nr. 2219105 V. R. (V. R.) įsigyto automobilio kaina – 2 700 eurų. Dokumentai užpildyti ranka. Dokumentus pasirašė S. R. (65 t., b. l. 133–134).

31) 2018-07-2019 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06833 ir kasos pajamų orderyje Nr. 284 V. B. įsigyto automobilio kaina – 4 700 eurų. Dokumentai užpildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 139–140).

32) 2018-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 176 H. R. įsigyto automobilio kaina – 6 000 eurų. Dokumentas užpildytas kompiuteriu, nepasirašytas (65 t., b. l. 150).

33) 2018-08-16 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06895 ir kasos pajamų orderyje Nr. 319 G. R. įsigyto automobilio kaina – 1 000 eurų. Dokumentai užpildyti kompiuteriu, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 151–152).

34) 2020-08-21 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06745 ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 183 M. P. įsigyto automobilio kaina – 5 200 eurų. Dokumentai užpildyti ranka (PVM sąskaita faktūra užpildyta kompiuteriu), pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 158–159).

35) 2020-08-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06714 L. K. įsigyto automobilio kaina – 600 eurų. Pažyma-sąskaita užpildyta ranka, pasirašyta S. R. (65 t., b. l. 165).

36) 2020-09-02 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06677 bei pinigų priėmimo kvite Nr. 1916618 D. G. įsigyto automobilio kaina – 4 900 eurų. Pažyma-sąskaita užpildyta ranka. Pažyma-sąskaita pasirašyta S. R., pinigų priėmimo kvitas nepasirašytas (65 t., b. l. 166–167).

37) 2019-01-31 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06905 bei pinigų priėmimo kvite Nr. 2219289 R. P. įsigyto automobilio kaina – 1 800 Eur. Dokumentai pasirašyti S. R. (4 t., b. l. 153–154).

38) 2018-09-27 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06906 bei pinigų priėmimo kvite Nr. 2219290 R. Č. įsigyto automobilio kaina – 3 200 eurų. Dokumentai pildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 171–172).

39) 2018-09-19 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06961 bei kasos pajamų orderyje Nr. 360 V. M. įsigyto automobilio kaina – 800 eurų. Dokumentai pildyti kompiuteriu, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 177–178).

40) 2018-10-01 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06936 bei pinigų priėmimo kvite Nr. 1645886 K. V. įsigyto automobilio kaina – 1 600 eurų. Dokumentai pildyti ranka, sąskaita-pažyma pasirašyta S. R., pinigų priėmimo kvitas – J. M. (65 t., b. l. 183–184).

41) 2019-04-09 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07042, pateiktoje G. P., jo įsigyto automobilio kaina – 800 Eur (5 t., b. l. 90).

42) 2018-11-24 pažymoje-sąskaitoje Nr. 06950 D. M. įsigyto automobilio kaina – 1 300 eurų. Dokumentai pildyti ranka, pasirašyti S. R. (65 t., b. l. 188).

43) 2019-01-08 pažymoje-sąskaitoje Nr. 07115, pinigų priėmimo kvite 2019-01-08 Nr. 2665311 A. N. įsigyto automobilio kaina – 5 300 eurų. Dokumentai pasirašyti S. R. (dokumentai priede Nr. 1 (voke prie bylos).

70. VšĮ „Emprekis“ duomenimis G. R. įsigyto modelio automobilių Volvo V50 vidutinė rinkos vertė yra 2 990 Eur, K. R. įsigyto modelio automobilio Renault Megane vidutinė rinkos vertė yra 3011 Eur, R. P. įsigyto modelio automobilio Opel Meriva vidutinė rinkos vertė yra 3717 Eur (91 t., b. l. 2, 3).

71. 2019-07-18 (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. G. yra jūreivis ir nuolat būna išvykęs, nėra aiški jo grįžimo data ir laikas, todėl nebuvo galimybės atlikti šio asmens apklausos. R. G. pokalbio metu nurodė, kad už įsigytą automobilį „Volvo XC70“ sumokėjo tiek, kiek yra nurodyta pirkimo–pardavimo dokumentuose, tikslios sumos nepamena, taip pat nepamena, iš ko konkrečiai įsigijo nurodytą automobilį (3 t., b. l. 27).

72. 2021-07-02 (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta duomenų apie tai, kad 2018-06-01 UAB „(Duomenys neskelbtini)“pardavė automobilį „Peugoet 508“, VIN (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos piliečiui S. E.. K. S. E. gyvena Latvijoje, nėra žinomi jo kontaktiniai duomenys, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės jį apklausti dėl automobilio įsigijimo aplinkybių (3 t., b. l. 129).

73. 2019-01-14 apžiūros protokole, jo prieduose nurodyta, kad, apžiūrėjus kratos metu paimtą R. R. mobiliojo ryšio telefoną, jame rasti laikotarpio nuo 2017-06-20 iki 2018-09-22 susirašinėjimai, naudojantis pokalbių programėlėmis „Whats App“, „Viber“, su J. M., E. G., S. A., A. Ž., V. P., S. R. ir kt. dėl automobilių pardavimo asmenims, jų kainos ir kt. (62 t., b. l. 76–190, 63 t., b. l. 1–16):

1) Protokolo priedas Nr. 1 – susirašinėjimas su J. M. (62 t., b. l. 76–143) priklausančio telefono adresatu, įrašytu „P. J. K.“, be kitų žinučių apie perkamus, parduodamus automobilius, užfiksuotos šios žinutės:

- 2018-02-23 gauta žinutė „<...> reikia 4 dokument ir suforminti reikes ir pasatą forminti tik jis ne ant (duomenys neskelbtini)“ (62 t., b. l. 93),

- 2018-06-22: „<...> Ką dokumentuose rasys“ (62 t., b. l. 128), 2018-07-10: „<...> Kiek volvo s 40 rasys ant popieriu“, į ką R. R. parašė: „1250rasyk“ (62 t., b. l. 131),

- iš M. 2018-08-24 gauta žinutė: „<...> Mazda bandysiu paprekiauti palik man“ (62 t., b. l. 141),

- 2018-08-31: „<...> Kiek prius ant sask“, į ką R. R. parašė „6.0+“, o J. M.: „62“, R. R.: „ok“ (62 t., b. l. 141),

- 2018-09-23: įeinanti žinutė: „Labs kas man gryze yra“, išeinanti žinutė: „Q-5“, įeinanti žinutė: „Ja rasytis 10400?“, įšeinanti žinutė: „jo ir dalinti“ (62 t., b. l. 143),

2) Protokolo priedas Nr. 2 – susirašinėjimas su adresatu „S.“ apie perkamus, parduodamus automobilius, jų savybes ir kainą. Be kitų žinučių, užfiksuotos šios žinutės:

- 2017-11-15 įeinanti žinutė: „gal gali kainą sužinoti. K. išrašė, bet paliko vietą kainai“ (62 t., b. l. 145),

3) Protokolo priedas Nr. 3 – susirašinėjimas su adresatu vardu „P.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo, be kitų žinučių, užfiksuota 2018-01-09 išeinanti žinutė: „As jau FR, pradedu dirbti“ (62 t., b. l. 147– 154),

4) Protokolo priedas Nr. 4 – susirašinėjimas su adresatu vardu „E. V.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (62 t., b. l. 155–159),

5) Protokolo priedas Nr. 5 – susirašinėjimas su adresatu vardu „K.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (62 t., b. l. 160–164),

6) Protokolo priedas Nr. 6 – susirašinėjimas su adresatu vardu „M.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (62 t., b. l. 165–169),

7) Protokolo priedas Nr. 7 – susirašinėjimas su adresatu vardu „Pusbr. S.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo, be kitų, užfiksuota 2017-10-12 įeinanti žinutė: „Kiek reikės rašyti kaina ir ant kokios parvežta “ (62 t., b. l. 171–181),

8) Protokolo priedas Nr. 8 – susirašinėjimas su adresatu vardu „T. A.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (62 t., b. l. 182–169),

9) Protokolo priedas Nr. 9 – susirašinėjimas su adresatu vardu „P. K.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (62 t., b. l. 183–169), be kitų, užfiksuota 2017-10-12 išeinanti žinutė: „M. 8200rasyt“ (62 t., b. l. 183),

10) Protokolo priedas Nr. 10 – susirašinėjimas su adresatu vardu „Z. Z.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (62 t., b. l. 182–169),

11) Protokolo priedas Nr. 12 – susirašinėjimas su adresatu vardu „Z. A.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (62 t., b. l. 188–190),

12) Protokolo priedas Nr. 13 – susirašinėjimas su adresatu vardu „P. K. XC 60“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (63 t., b. l. 1–2),

13) Protokolo priedas Nr. 14 – susirašinėjimas su adresatu vardu „R. P.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (63 t., b. l. 3–4),

14) Protokolo priedas Nr. 5 – susirašinėjimas su adresatu vardu „B. T.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (63 t., b. l. 5–12),

15) Protokolo priedas Nr. 16 – susirašinėjimas su adresatu vardu „G. J.“ dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo (63 t., b. l. 13–16), 2017-12-15 įeinanti žinutė: „Tai parasyk kazkiek daugiau, nors 6200 <...> Jeigu tu man parasai 5800, o as pardaviau už 8900 <...>“, išeinanti žinutė: „o man stov 8000 tau daviau 8300, tai kas man lieka?“, įeinanti žinutė: „tai israsyk nors 6000 lygiai, ar pataisysi saskaita ant 6000?“, išeinanti žinutė: „Taip zinoma“ (63 t., b. l. 13–14).

74. 2018-09-24 kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratą S. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas S. R. mobilusis telefonas (64 t., b. l. 103–106).

75. 2019-01-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint iš S. R. paimtą telefoną rasti S. R. ir R. R. susirašinėjimai, viename iš jų R. R. 2017-12-28 rašo S. R.: „S. padaryk pavedima 8000 į auto v. nauja firma, už audi A-5. Siandien“, 2017-11-10 R. R. parašo žinutę S. R.: „1200“ (64 t., b. l. 112–114).

76. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018-04-20, 2018-07-16 nutartimis ikiteisminio tyrimo metu leista vykdyti R. R., M. R. ir S. R. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę nuo 2018-04-20 iki 2018-10-20 (68 t., b. l. 127–128, 142–143).

77. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, jų prieduose užfiksuoti kontroliuojamų asmenų pokalbiai dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“automobilių pardavimo ir jų įforminimo dokumentuose aplinkybių:

1) Kontroliuojant kaltinamosios S. R. mobiliojo ryšio telefono numerį nuo 2018-04-20 iki 2018-10-20, 2019-08-29 protokole (68 t., b. l. 147–172), 2019-09-05 protokole (68 t., b. l. 173–188), be kitų pokalbių, užfiksuoti pokalbiai:

- ID Nr. 360, 2018-04-24 d. 09:54:15 val. pokalbis su S. B.dėl fiktyvaus automobilio pirkimo–pardavimo sandorio įforminimo susijusiems su Latvija asmenims (68 t. b. l. 148–149),

- ID Nr. 699, 2018-04-26 pokalbis tarp S. R. ir nurodyto asmens D. N., jo metu kaltinamoji S. R. klausia pašnekovo, kokią sumą įrašyti į automobilio dokumentus, o šis nurodo „kokius atsiųsit, tokius įrašysim“ (68 t., b. l. 151),

- ID Nr. 1333, 2018-05-02 10:50:56 val. pokalbis su S. B. apie automobilio pirkimo įforminimą – tai, kad automobiliui netaikomas PVM ir kad pirkėjas yra pats įgijęs automobilį iš Vokietijos, tačiau pirkimą įformina per jų įmonę (68 t., b. l. 149),

- ID Nr. 898, 2018-04-28 10:59:26 val. pokalbis su G. K. dėl kainos įrašymo dokumentuose, kuri, pagal pokalbio turinį, nėra tikroji pardavimo kaina (68 t., b. l. 151),

- ID Nr. 1356, 2018-05-02 13:33:18 val. pokalbis su J. M., jo metu kaltinamoji klausia, kokią rašyti automobilio Q5 kainą (68 t., b. l. 152),

- ID Nr. 1646, 2018-05-04 11:34:53 val. pokalbis su nurodytu asmeniu R. V., jo metu pašnekovas klausia, kokią sumą turi pervesti už automobilį, S. R. nurodo, kad paskambins R. (68 t., b. l. 152),

- ID Nr. 1648, 2018-05-04 11:37:02 val. pokalbis su R. R., jo metu S. R.klausia R., kokią sumą už automobilį turi pervesti R. (68 t., b. l. 153),

- ID Nr. 2285, 2018-05-10 14:52:15 val. pokalbis su įmonės (Duomenys neskelbtini) atstovu, jo metu S. R.prašo vieną automobilį iš septynių perrašyti kitai įmonei kaip priežastį nurodydama tai, kad buvo sekami ekonominės policijos ( 68 t., b. l. 153–154),

- ID Nr. 2904 ir Nr. 2910, 2018-05-17 pokalbis su asmeniu, nurodytu kaip V., jo metu S. R. klausiama, kokią kainą rašyti už parduodamą automobilį, V. nurodo, kad R. yra kampe parašęs 500; S. R. nurodžius, kad galima rašyti kaip reikia, V. nurodo, kad rašys maždaug realią, ir dar pasidomi, ar jiems dėl to nebus bėdos (68 t., b. l. 155),

- ID Nr. 2952, 2018-05-17 15:05:48 val. pokalbis su R. R., jis klausia, kokią pardavimo kainą nurodyti, S. R. paklausus, kokia maždaug automobilio kaina, o pašnekovui nurodžius „keturios štukos“, nurodo rašyti tris (68 t., b. l. 155–156),

- ID Nr. 3758, 2018-05-25 pokalbis su S. A., jo metu S. R. pasitikslinusi, ar automobilis priklauso jų įmonei, gavusi pašnekovo patvirtinimą, kad tai įmonės automobilis, paklausia, kokia galėtų būti reali kaina, ir sako, kad nežino, kiek rašyti, pašnekovas nurodo, kad jam jis (asmuo neįvardintas) pasakė, kad gali rašyti, kiek nori, tuomet S. R. sutinka, kad galima rašyti kainą, kokią nori (68 t., b. l. 161),

- ID Nr. 5854, 2018-06-14 16:13:25 val. pokalbis su nenustatytu asmeniu B., jo metu pašnekovui pasiteiravus, jie yra mašinų vežėjai ar tik formintojai, S. R. nurodo, kad yra labiau formintojai, o mašinas varo R., į kurį reikia kreiptis (68 t. b. l. 161),

- ID Nr. 5877, 2018-06-14 pokalbis su M. P., jis klausia, kokią rašyti kainą už „Ford C maks“, pašnekovui nurodžius, kad ant lapelio užrašyta suma „septyni šimtai“, S. R. nurodo rašyti devynis šimtus (68 t., b. l. 161),

- ID Nr. 6377, 2018-06-19 18:32:51 val. pokalbis su V. Č., jo metu tariamasi dėl dalies kainos sumokėjimo pavedimu ir dalies grynaisiais. Pašnekovui nurodžius, kad dokumentuose turėtų būti nurodyta visa suma, S. R. nurodė, kad susisieks su R., o šis susisieks su pašnekovu (68 t., b. l. 162–163),

- ID Nr. 6383, 2018-06-19 18:42:58 val. S. R. paskambinus R. R. ir pasakius, kad prašoma įrašyti visą kainą, R. R. nurodo, kad jei netinka, gali išvis nevažiuoti (68 t., b. l. 163),

- ID Nr. 6387, 2018-06-19 18:45:35 val. R. R., paskambinęs S. R., paprašo atsiųsti numerį ir nurodo, kad jis Prancūzijoje, piktinasi dėl prašymų atvaryti automobilį, nuvežti į servizą bei kainos, kad tuomet bus minusas, tariasi ir dėl kito automobilio kainos (68 t., b. l. 163–164),

- ID Nr. 6396, 2018-06-19 19:07:30 val. pokalbis su J. M., jo metu S. R. sako, kad laukia informacijos iš R. (68 t., b. l. 164),

- ID Nr. 6412, 2018-06-19 19:13:29 val. pokalbis su J. M., jo metu tariasi, kokią automobilio kainą įrašyti dokumentuose, S. R. sako, kad laukia informacijos, vėliau nurodo, kad pirkėjas ukrainietis ir jam nėra skirtumo, todėl liepia rašyti šešis šimtus, galiausiai, tūkstantį (68 t., b. l. 164–165),

- ID Nr. 6609, 2018-06-21 pokalbis su R. R., jo metu susitariama dėl mažesnės automobilio pardavimo kainos įrašymo (68 t., b. l. 165–166),

- ID Nr. 7575, 2018-07-02 12:06:02 val. pokalbis su J. M., jo metu tariasi dėl pirkėjo rankpinigių sumokėjimo; pokalbio metu J. M. paklausia, ar direktorius yra išvykęs, o S. R. patvirtina ir nurodo, kad su juo nesusiekė (68 t., b. l. 167–168),

- ID Nr. 7584, 7594, 7597, 2018-07-02 pokalbis su E. M., jo metu pašnekovas nurodo, kad jo parduoto automobili kaina 500, o pokalbio ID Nr. 7600, vykusio 2018-07-02, su asmeniu, įvardintu D. vardu, kuri surašo parduodamo automobilio dokumentus, metu S. R. nurodo įrašyti 800 (68 t., b. l. 168–169),

- ID Nr. 7901, 2018-07-05 pokalbis su G. R., jis klausia, kokią rašyti kainą už jo parduodamą automobilį; pašnekovui nurodžius, kad ant sąskaitos užrašyta 600, klausia, ar gali rašyti septynis su puse, S. R. paaiškina, kad tai susiję su ant PVM lapelio užrašyta suma „septyni šimtai“, S. R. nurodo rašyti devynis šimtus (68 t., b. l. 169–170),

- ID Nr. 8380, 2018-07-10 pokalbis su asmeniu, įvardintu D. vardu, tariamasi, kokią kainą įrašyti į surašomus parduodamo automobilio dokumentus, sako, kad negali nurodyti realios kainos, S. R. nurodo įrašyti mažesnę kainą (68 t., b. l. 176),

- ID Nr. 587, 2018-07-25 pokalbis su asmeniu, įvardintu V. S., jo metu pašnekovas nurodo, kad „pasatas“ turėtų būti „ant jūsų ... firmikės“, ir klausia S. R., kokią rašyti sumą, ar gali rodyti visą. Kito pokalbio ID Nr. 591 metu S. R. domisi, ar pašnekovas parduoda savo vardu, ar savo įmonės, nurodžius, kad įmonės, S. R. pasako rašyti, kiek reikia. Be to, pašnekovas nuodo, kad turi tik vieną jų sąskaitą (68 t., b. l. 173–174),

- ID Nr. 1134, 2018-08-01 09:59:59 val. pokalbis su G. K., jis klausia, kokią kainą rašyti dokumentuose dėl automobilio „Peugeot 3008“ pardavimo, nurodo, kokią kainą sakė rašyti „R.“, tariasi dėl kainos įrašymo priklausomai nuo to, kas pirkėjas ir atsižvelgiant į PVM (68 t., b. l. 176–177),

- ID Nr. 2286, 2018-08-10 12:22:16 val. pokalbis su M. P., jis prašo išrašyti sąskaitą, nes pardavė automobilį, S. nurodo skambinti R. (68 t., b. l. 177),

- ID Nr. 2308, 2018-08-10 13:54:05 val. pokalbis su asmeniu, įvardintu D. vardu, jo metu pašnekovė klausia, kokią kainą rašyti, nurodo, kad parašyta 4 500, pirkėjai ne lietuviai ir jiems nėra svarbu, kokia įrašyta kaina, S. R. nurodo rašyti „penkis su puse“, galiausiai, „šešis“ (68 t., b. l. 177–178),

- ID Nr. 257, 2018-08-13 13:37:42 val. pokalbis su asmeniu, įvardintu V. Š., jo metu S. R. paklausia, ar gali jų įmonė „(Duomenys neskelbtini)“, kuriai pašnekovo automobilvežis vežė automobilius, nieko nerodyti, pašnekovas atsako, kad negali, nes jie buvo tikrinami, buvo filmuojami automobiliai ir jų įmonė taip pat bus (68 t., b. l. 179–180),

- ID Nr. 2554, 2018-08-13 pokalbis su asmeniu, įvardintu D. G., jo metu S. R. su pašnekovu aptaria kainos įrašymą, sumokėjimą, dalies kainos įrašymą per patentą turintį asmenį (68 t., b. l. 180–181),

- ID Nr. 2640, 2018-08-14 pokalbis su D. J., jo metu pašnekovas informuoja S. R., kad pirkėjas, atvykęs pas ją pirkimo dokumentų, turėtų neprieštarauti dėl įrašytos neteisingos – mažesnės kainos (68 t., b. l. 181–182),

- ID Nr. 3637, Nr. 3643, 2018-08-21 pokalbis su D. K., jo metu pašnekovei pasidomėjus, kokią kainą įrašyti į parduodamo automobilio dokumentus, S. R. kainą nurodo tik perskambinusi (68 t., b. l. 182–183),

- ID Nr. 4408, 2018-08-31 pokalbis su V. P., jo metu S. R. nurodo, kokią didžiausią sumą galima nurodyti (68 t., b. l. 185),

- ID Nr. 4793, 2018-09-04 11:07:11 val. pokalbis su E. G., jis pasako, kad atvažiuoja pasiimti „Renault“ automobilio, nurodo, kad R. sakė, jog jį paims; apie jį S. R. nieko nežino, pasako, kad susiskambins su R. (68 t., b. l. 186–187).

2) 2019-06-17, 2019-06-17, 2019-08-29, 2019-08-30, 2019-09-02, 2019-09-03, 2019-09-04, 2019-09-05, 2019-09-09, 2019-09-11, 2019-09-13, 2019-09-17, 2019-09-18, 2019-09-23, 2019-09-24 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose laikotarpiu nuo 2018-04-20 iki 2018-10-20 vykdant R. R. naudojamo mobiliojo ryšio telefono kontrolę užfiksuoti jo pokalbiai su S. R., kitais asmenimis (69 t., b. l. 133–137, 135–136 ):

- ID Nr. 2019, 2018-05-08 13:18:22 val. (69 t., b. l. 134) pokalbis su S. R., jo metu R. R. nurodo S. R. išrašyti sąskaitą, S. R. klausia, ar jo „tralas“ atvažiuos šiandien (69 t., b. l. 134),

- ID Nr. 4686, 2018-06-12 11:49:52 val. S. R. klausia, kokią rašyti kainą, abu pašnekovai tariasi dėl kainos, nerimauja, kad jei įrašys nesąmonę, „pastatys ant įmonės“ (69 t., b. l. 135),

- ID Nr. 2179, 2018-08-13 15:32:06 val. tariasi dėl kainos įrašymo, sprendimą dėl kainos priima R. R. – į klausimą „kiek“, nurodo „trys ne daugiau“, kitam asmeniui prašant „nors tris su puse“, atsako „aš galiu ir dešimt, jei nor“, galiausiai, nurodo „neišrašyk ten per daug“ (69 t., b. l. 141–143),

- ID Nr. 207, 2018-07-25 tariasi dėl automobilio pirkimo įforminimo, pokalbio metu S. R. pasako, kad gali parašyti kainą tokią, kokią reikia, o R. R. sutinka patikslinti kainą ir kokią tiksliai įrašyti (69 t., b. l. 139–141),

- pokalbiai su S. D. apie automobilių parvežimą, gabenimo dokumentų (CMR) užpildymą, sąskaitų išrašymą. Užfiksuotas pokalbis, kurio metu R. nurodo, kiek automobilių įtraukti į sąskaitą (69 t., b. l. 52–55, 56–57),

- ID Nr. 4012, 2018-06-05 12:26:24 val. R. R. nurodo, kiek automobilių išrašyti (69 t., b. l. 55),

- ID Nr. 891, 2018-08-03 17:08:13 val. pašnekovui paklausus nurodo rašyti 8 ir pasako „mes paskui su S. susižiūrėsim“(69 t., b. l. 56) ir kt.,

- pokalbiai laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2018-09-02 su A. Ž., kurie susiję su A. Ž. automobilių įsigijimu iš R. R., perpardavimu, skelbimų įkėlimu; vieno jų ID Nr. 1480 (69 t. b. l. 3) metu R. R. nurodo, kad turi rankpinigius ir pašnekovas gali atvažiuoti jų pasiimti (69 t., b. l. 1–13),

- pokalbiai su T. P., susiję su T. P. automobilių įsigijimu iš R. R., vieno pokalbio ID Nr. 8531, vykusio 2018-07-13 (69 t., b. l. 22), metu R. R. pamini, kad naudojasi antspaudu: „uždėsiu aš tau tą štampą, jei nori“ (69 t., b. l. 14–22, 23–25),

- pokalbiai su P. D.: ID Nr. 1291, 2018-08-07, ID Nr. 1291, 2018-08-09, ID Nr. 3700, 2018-08-29, apie P. D. automobilių įsigijimą iš R. R.(69 t., b. l. 49–51),

- pokalbiai su S. A., kurie susiję su S. A. automobilių įsigijimu iš R. R. (69 t., b. l. 58–70, 71–80). Pokalbis, vykusio 2018-06-22, ID Nr. 5906 (69 t., b. l. 66–67), metu R. R. pasako apie tikrinimus: „nor išgaudyti katrie „kauferiais“ pardavinėj... O jeigu tu dirbi normaliai...“, pašnekovas atsako: „...normaliai neįmanoma dirbt. Tai ką parašai...“, „parašai tiek, kiek karpis daugiau kainuoja...“, toliau pokalbio metu R. R. paaiškina, kad Vokietijoje ar Italijoje neparašo nei trečdalio, todėl negali čia parašyti visos,

- užfiksuotas pakalbis, kurio metu S. klausia R., kokią kainą galima rašyti pildant automobilio BMW X1 pardavimo dokumentus, pokalbis vyko 2018-07-07 12:10:48 val., pokalbio ID Nr. 7501(69 t., b. l. 69),

- pokalbio ID Nr. 2720, vykusio 2018-08-16 (69 t., b. l. 76), metu S. A. aptarus automobilio savybes nurodo „tai gerai aš perku“,

- pokalbiai su J. M., kurie susiję su J. M. automobilių įsigijimu iš R. R., tariasi dėl jų kainų (69 t., b. l. 81–90, b. l. 91–105). Pokalbio ID Nr. 1746, vykusio 2018-05-05, metu R. R. paskambinęs J. M. vadina R. direktoriumi, sako, kad pardavė automobilius, reikia automobilių, R. R. sako, kokius automobilius nupirko, kada parveš (69 t., b. l. 84–85),

- pokalbiai su M. P., kurie susiję su M. P. automobilių įsigijimu iš R. R.(69 t., b. l. 112–117, 118–120),

- pokalbiai su E. G., kurie susiję su E. G. automobilių įsigijimu iš R. R. (69 t., b. l. 164–179, 70 t., b. l. 1–8). Pokalbio ID Nr. 1959, vykusio 2018-08-11 15:00:30 val., metu R. R. pašnekovui pasako, kad automobilio dokumentus ir sąskaitą įdėjo į autobusą, ir nurodo, kokią sumą pervesti pavedimu, pasako, kad už sąskaitą reikia sumokėti 35 Eur (70 t., b. l. 4–5),

- pokalbiai su V. P., kurie susiję su V. P. automobilių įsigijimu (69 t., b. l. 144–153, 154–163). Pokalbių ID Nr. 5087 (2018-08-14), ID Nr. 415 (2018-07-26) metu V. P. klausia R. R., kokią įrašyti kainą (69 t., b. l. 147–149, 154–155).

3) 2019-08-30, 2019-09-03, 2019-09-04 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose (69 t., b. l. 106–108, 109–111–124, 125–132), kontroliuojant M. R. naudojamą mobiliojo ryšio telefono numerį, užfiksuoti pokalbiai dėl J. M. įgyjamų automobilių, taip pat ir pokalbis, vykęs 2018-05-21, ID Nr. 1067, su J. M., kurio metu J. M. vadina dėdę direktoriumi (69 t., b. l. 106–107), ir su M. P., vykęs 2018-05-15, ID Nr. 700, kurio metu M. P. nurodo, kad automobilio pardavimo sutartį pasirašė ne pas S., o pas Ž. (69 t., b. l. 122).

78. Pagal BK 202 str. 1 d., 300 str. 1 d. pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl V. P. (19 t., b. l. 70–74, 79–81), M. P. (23 t., b. l. 145–149), E. G. ( 26 t., b. l. 1–7, 11–13), A. Ž. (29 t., b. l. 97–99), J. M. (38 t., b. l. 1–3, 38 t., b. l. 8-10) ir S. A. (34 t., b. l. 1–2, 11–13) galimai padarytų nusikalstamų veikų parduodant automobilius.

79. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir 2020-04-03 nutarimu V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (22 t., b. l. 57–70), 2021-06-17 (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamuoju įsakymu J. M. pripažintas kaltu pagal BK 202 str. 1 d., 300 str. 1 d. (45 t., b. l. 91–128), ikiteisminis tyrimas M. P. nutrauktas, nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos požymių, M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 127 str. 1 d. (25 t., b. l. 171–175). Baudžiamosios bylos dėl pareikštų kaltinimų E. G. (29 t., b. l. 56–86), A. Ž. (33 t., b. l. 161–200), S. A. (37 t., b. l. 169–187) su kaltinamuoju aktu perduotos teismui.

80. J. M. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo už tai, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-10 neteisėtai, neužregistravęs vykdomos veiklos, ėmėsi komercinės veiklos – prekybos naudotomis transporto priemonėmis, įsigijo iš UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 34 automobilius be apskaitos dokumentų ir juos pardavė nuslėpdamas save kaip automobilių pardavėją:

1) „Rete Volkswagen Touran“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2) „Volkswagen Passat“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3) „Audi Avant V6“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4) „Skoda Superb“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5) „Volkswagen Golf“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6) „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7) „Honda Civic“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8) „Volkswagen Touran“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 9) „Toyota Corolla“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 10) „Skoda Octavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 11) „Volkswagen Tiguan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 12) „Volkswagen Passat“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 13) „Suzuki G. V.“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 14) „Audi Q5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 15) „Volkswagen Golf“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 16) „Peugeot 3008“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 17) „Audi A3“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 18) „Volkswagen T5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 19) „Mercedes Classe C“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 20) „Audi Q5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 21) „Volvo S40“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 22) „Volkswagen Passat“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 23) „Volkswagen Sirocco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 24) „Volkswagen Touran“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 25) „Audi Q5“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 26) „Volkswagen Golf“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 27) „Mercedes Classe E“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 28) „Volvo V50“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 29) „Renault Megane“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 30) „Volkswagen Passat“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 31) „Volkswagen Golf“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 32) „Audi A6“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 33) „Audi Q7“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 34) „Toyota Prius“, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

81. V. P. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl padarytų nusikaltimų, t. y. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018-01-21 iki 2019-05-02 neteisėtai, neužregistravęs vykdomos veiklos, ėmėsi komercinės veiklos – prekybos naudotomis transporto priemonėmis, įsigijo iš UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 19 automobilių be apskaitos dokumentų ir juos pardavė nuslėpdamas save kaip automobilių pardavėją:

1) „Volvo V40“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2) „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 3) „Volvo XC70“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 4) „Volvo S80“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 5) „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 6) „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 7) „Peugeot 508“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 8) „Ford Fiesta“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 9) „Volvo XC70“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 10) „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 11) „Opel Astra“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 12) „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 13) „Volvo XC60“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 14) „Honda CR-V“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 15) „Peugeot 508“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 16) „Nissan Qashqai“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 17) „Citroen C5“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 18) „Citroen C4 Picasso“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 19) „Peugeot 508“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

82. M. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 127 str. 1 d. pažeidimo, dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2017-07-20 iki 2018-08-21 neteisėtai vertėsi komercine veikla, įsigijo iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“8 automobilius ir prisidengdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“vardu ir pasinaudojęs šios bendrovės dokumentais juos pardavė:

1) „Land Rover Freelander“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 2) „Renault M. S.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 3) „Volvo V50“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 4) „Hyundai Santa Fe“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 5) „Ford Focus C-Max“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 6) „Renault M. S.“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 7) „Citroen C4“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 8) „Citroen C3 Picasso“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

83. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, A. G., A. Ž. ir S. A. atžvilgiu išnagrinėtos bylos ir priimti sprendimai:

1) (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo, neteisėto vertimosi komercine veikla parduodant transporto priemones, dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2019-03-15 be apskaitos dokumentų iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“įsigijo ir pardavė, UAB „(Duomenys neskelbtini)“vardu išrašydamas pardavimo dokumentus, ne mažiau kaip 22 automobilius:

- 2017 m. – 1) „M. B.“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2) „Citroen C8“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3) „Opel Astra“, VIN (duomenys neskelbtini), 4) „BMW Serie“, 3 VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- 2018 m. – 5) „Peugeot 207“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6) „BMW 316D“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7) „Ford Fusion“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8) „Volkswagen Polo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 9) „Skoda Octavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 10) „Volkswagen Sharan“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 11) „Volkswagen Polo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 12) „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 13) „Mazda CX-7“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 14) „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 15) „Volkswagen Polo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 16) „Volkswagen Touran“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 17) „Ford C-Max“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 18) „M. B.“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 19) „Audi A3“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 20) „Peugeot 308“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 21) „M. B.“, VIN (duomenys neskelbtini). 2019 m. – 22) „Citroen C3“, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2) (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (Duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) S. A., padaręs nusikaltimus, numatytus BK 202 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta, padarius nusikaltimus, t. y. dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-09-27 neteisėtai, neužregistravęs vykdomos veiklos, ėmėsi komercinės veiklos – prekybos naudotomis transporto priemonėmis, įsigijo iš UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 19 automobilių be apskaitos dokumentų ir juos pardavė nuslėpdamas save kaip automobilių pardavėją:

- 2017 m. – 1) „Renault Megane“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2) „M. B. Classe E“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3) „Skoda Superb“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 4) „Audi Q7“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5) „Volkswagen Passat“, VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- 2018 m. – 6) „Volkswagen Passat“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7) „SAAB 9-3“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8) „Toyota Avenesis“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 9) „Volkswagen Golf“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 10) „Opel Astra“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 11) „Citroen C4 Picasso“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 12) „BMW X1“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 13) „Peugeot 207“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 14) „Peugeot 207“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 15) „Mini Cooper“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 16) „Peugeot 308“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 17) „Nissan X-Trail“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 18) „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- 2019 m. – 19) „Opel Astra“, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

3) (Duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) E. G. pripažintas kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumentų klastojimo, aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo parduodant transporto priemones, dėl to, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir laikotarpiu nuo 2017-05-01 iki 2019-03-18 įsigijo iš UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ ne mažiau kaip 11 automobilių be apskaitos dokumentų ir juos pardavė nuslėpdamas save kaip automobilių pardavėją:

- 2017 m. – 1) ,,Renault M. S.“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2) ,,Volkswagen Polo“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3) ,,Renault M. S.“, VIN kodas (duomenys neskelbtini),

- 2018 m. – 4) ,,Renault Espace“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 5) ,,Peugeot 3008“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 6) ,,Renault Espace“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 7) ,,Renault Koles“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8) ,,Audi TT“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), 9) ,,Peugeot 407“, VIN (duomenys neskelbtini),

- 2019 m. – 10) ,,(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 11) ,,Peugeot Expert“, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

84. (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2018-04-20, 2018-07-17 nutartimis leista laikotarpiu nuo 2018-04-20 iki 2018-10-20 slapta sekti R. R., S. R. ir M. R. (70 t., b. l. 48–50, 54–56).

85. Vietovės – aikštelės (duomenys neskelbtini) prie UAB „(Duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokoluose užfiksuoti automobiliai su prancūziškais valstybiniais numeriais: 2018-04-20 – „Škoda Octavia“, „Ford Fiesta“ ir „Peugeot 308“ (70 t., b. l. 57–58), 2018-04-23 – „Volkswagen Caddy“, „Volkswagen Transporter“ ir „Volkswagen Touran“ (70 t., b. l. 67–68), 2018-04-24 – „Opel Astra“ ir „Land Rover Freelander“ (70 t., b. l. 74–75), 2018-04-29 – „Peugeot Boxer“ ir „Ford Focus“ (70 t., b. l. 78–79), 2018-05-05 – autovežis „M. B.“ su užrašu „S.“ su 8 automobiliais, tarp kurių „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (70 t., b. l. 87–88), 2018-05-09 – autovežis „Scania“, nuo kurio nuvaromi 7 automobiliai (70 t., b. l. 89–90), 2018-06-27 – 6 automobiliai (70 t., b. l. 97–98), 2018-07-25 – autovežis „Scania“, nuo kurio nuvaromi 8 lengvieji automobiliai (70 t., b. l. 111–112), 2018-08-04 – autovežis „M. B.“, nuo kurio nuvaromi sukrauti 8 automobiliai (70 t., b. l. 113–114), 2018-08-11 – autovežis su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo kurio nuvaromi 3 automobiliai, autovežis su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo kurio nuvaromi 9 automobiliai (70 t., b. l. 117–118), 2018-08-18 – autovežis „M. B.“ su užrašu „S.“, nuo kurio nukraunamas automobilis „Renault Zoe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (70 t., b. l. 121–122), 2018-08-25 – autovežis „M. B.“ su užrašu „S.“, nuo kurio nuvaromi 9 automobiliai (70 t., b. l. 123–124), 2018-09-09 užfiksuoti 7 automobiliai, tarp kurių yra „Volkswagen Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (70 t., b. l. 127–128), ir kt. (70 t., b. l. 65–66, 91–92, 93–94).

86. 2021-04-07 specialisto išvadoje dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30 buvo tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ):

2017-03-27 iki 2019-01-08 laikotarpiu įmonė nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė 77 750 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones: 2017 metais iš viso 14 400 Eur, 2018 metais iš viso 59 650 Eur, 2019 metais iš viso 3 700 Eur, ir tokiu būdu buvo pažeistos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, reikalaujančios į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimas visas ūkinės operacijos ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, juos surašant ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, 12 straipsnio 4 dalies nuostatos, reikalaujančios apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalaujančias ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose.

Laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 nebuvo buhalterinės apskaitos registruose transporto priemonių pardavimo įplaukų su PVM – 77 750 Eur, mokėtino PVM – 13 493,81 Eur, gautų pajamų – 64 256,19 Eur, t. y.:

1) laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2017-12-31 piniginių lėšų (įplaukų) – 14 400 Eur, mokėtino PVM – 2 499,17 Eur, gautų pajamų – 11 900,83 Eur;

2) laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-11-31 piniginių lėšų (įplaukų) – 59 650 Eur, mokėtino PVM – 10 352,49 Eur, gautų pajamų – 49 297,51 Eur;

3) laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-01-31 piniginių lėšų (įplaukų) – 3 700 Eur, mokėtino PVM – 642,15 Eur, gautų pajamų – 3 057,85 Eur.

Pažeidžiant BAĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl privalomų apskaitos dokumentams rekvizitų: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinio, laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2019-09-27 pagrindė ūkines operacijas apskaitos dokumentais, pagal kuriuos negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Pardavimo PVM sąskaitose faktūrose arba pardavimo pažymose-sąskaitose 113 atvejų nurodė ne tą transporto priemonės pirkėją, iš kurio gavo grynuosius pinigus už parduodamas naudotas transporto priemones.

Pažeidžiant BAĮ 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriuo nustatyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus reikalavimų, t. y.: laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30 apskaitos registruose „Pardavimai, Judėjimas“ 113 atvejų užregistravo transporto priemonių pardavimą dokumentais, pagal kuriuos ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės, PVM sąskaitose faktūrose arba pažymose-sąskaitose nurodė ne tą transporto priemonės pirkėją.

Pažeidžiant BAĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kad apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai, laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30 nepasirašė buhalterinės apskaitos registruose: „Prekių pirkimas“, „Automobilių pirkimas iš ES PVM mokėtojų“, „Prekių judėjimas“, „Pardavimai“, „Marža“.

Nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies „PVM sąskaitoje-faktūroje privalo būti nurodyta“ 6 punkto, kuriame nustatyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti nurodyta prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas, reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2019-09-27 pardavimo PVM sąskaitose faktūrose arba pardavimo pažymose-sąskaitose 113 atvejų nurodė ne tą transporto priemonės pirkėją, iš kurio gavo grynuosius pinigus už parduodamas transporto priemones.

Nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės):

pažeidžiant Taisyklių 3 punkto reikalavimą, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) 77 750 Eur grynųjų pinigų gavimo: laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2017-12-08 – 14 400 Eur; laikotarpiu nuo 2018-01-21 iki 2018-11-24 – 59 650 Eur, 2019-01-08 – 3 700 Eur;

pažeidžiant Taisyklių 16 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 apskaitos registruose (kasos knygoje) neužregistravo 77 750 Eur piniginių lėšų gavimo, tuo sumažino dokumentinį kasos likutį.

Pagal tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur UAB „(Duomenys neskelbtini)“panaudojo 77 750 Eur piniginių lėšų: 2017 m. – 14 400 Eur, 2018 m. – 59 650 Eur ir 2019 metais – 3 700 Eur, už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims.

Tyrimo metu pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17913-18 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nustatyta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“tiriamuoju laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 valstybės įgaliotai institucijai pateiktose deklaracijose deklaravo duomenis apie pajamas ir pelną, mokėtiną PVM, neatitinkančius tikrovės, tai yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“nesilaikė:

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, 40 straipsnio, kuriame nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, 66 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius;

- 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų tiekimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, nes laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 20 PVM deklaracijų (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (16 eilutėje) sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža – 64 256 Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM – 13 494 Eur ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM – 13 494 Eur 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais,

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuojama šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, nes neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais 13 494 Eur,

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje, 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo64 256 Eur pajamų, tačiau nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 9 639 Eur pelno mokesčio, t. y.:

- 2017 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo11 901 Eur pajamų, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 785 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą;

- 2018 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo 49 297 Eur pajamų, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 395 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą;

- 2019 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo3 058 Eur pajamų, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 459 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą – 23 133 Eur mokesčių, iš jų: PVM – 13 494 Eur; pelno mokesčio – 9 639 Eur:

2017 metais – 4 284 Eur (PVM – 2 499 Eur, pelno mokesčio – 1 785 Eur);

2018 metais – 17 748 Eur (PVM – 10 353 Eur, pelno mokesčio – 7 395 Eur);

2019 metais – 1 101 Eur (PVM – 642 Eur, pelno mokesčio – 459 Eur) (80 t., b. l. 169–185), priedai (81 t., b .l. 1–35).

87. Specialistė J. K. 2024-01-15 teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atliekant UAB „(Duomenys neskelbtini)“finansinės veiklos tyrimą pelno ir PVM mokesčiai skaičiuoti pagal lentelėje (1 specialisto išvados priedas) nurodytus asmenis, tai yra galutinės mokesčių sumos nurodytos šios lentelės duomenų pagrindu. Pelno mokestis skaičiuojamas už metus, sudėjus visus žmones, apskaičiuojama viena suma. PVM mokestis skaičiuojamas mėnesinis, yra sutraukti visi duomenys. Matematiškai pelno mokestis – 15 procentų, PVM – 21 procentas, bet skaičiuojama nuo maržos. Dėl maržos mechanizmo hipotetiškai, paaiškėjus, kad iš 10 liudytojų dviejų duomenys skiriasi ar jų nėra, tų dviejų liudytojų nebeskaičiuojama, bet nesiskirs. Paliekami likę aštuoni, o tie du išminusuojami. Liudytojai nurodė sumokėtą sumą, o dokumentuose, PVM sąskaitose faktūrose suma įrašyta mažesnė, tai nuo to skirtumo yra skaičiuojamas PVM mokestis. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo visų gautų pajamų. Marža skaičiuojama, nuo skirtumo, PVM skaičiuojamas nuo maržos, jie pritaikė specialų mokestį maržą, o pelno nuo visų gautų pajamų, nuo tų, kurių jie nepaskaičiavo. 2021-04-07 specialisto išvadoje į apskaitą neįtrauktų 77 750 Eur piniginių lėšų suma suskaičiuota pagal lentelėje įtrauktus visus liudytojus.

Jei nagrinėjant bylą būtų nustatyta, kad, T. sumokėjo ne 1 500, kurie nurodyti išvadoje, o 1 200, o liudytoja P. sumokėjo ne 1 600, o daug daugiau – 3 600 arba 3 800 Eur, tokie duomenys keistų pačios išvados tik skaitmeninę išraišką, kiek nesumokėta mokesčių.

Į gynėjo kausimą dėl paskirtos užduoties atlikti patikrinimą nurodė, kad užduotį atliko pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. M. 2019-04-05 užduotį. Užduotis buvo skirta FNTT, kai dirbo toje tarnyboje, perėjusi dirbti į policiją, atliko jai pavestą užduotį, ne jos kompetencijos klausimas dėl užduoties paskyrimo.

Specialisto išvadoje apibendrinti 32 liudytojų pateikti duomenys, o parduotų automobilių yra 43, nes vienas liudytojas, tai yra V. P., nurodė daugiau automobilių. Ar jis buvo apklaustas kaip įtariamasis, ar kaip liudytojas, negali pasakyti, duomenys paimti iš apklausos. Į lenteles yra įtraukti V. P. nurodyti duomenys apie tai, kiek už kiekvieną automobilį mokėjo. Apačioje yra parodyti žmonės, kuriems jis pardavė automobilius. Atliekant tyrimą jai buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Skaičiuojami buvo tik tie automobiliai, kurie, pagal liudytojų apklausas, buvo parduoti už didesnę kainą ir kuriuos nurodė ne „(Duomenys neskelbtini)“ dirbantys vadybininkai.

Paaiškino, kad tuo atveju, kai tarpininkas, kuris neįsiformino pirkimo–pardavimo savo vardu ir nors nėra nustatyta aplinkybių, kad pardavimo suma skirtųsi, ar „(Duomenys neskelbtini)“ būtų nuslėpęs kokias nors gautas pajamas, vistiek apgaulingos apskaitos faktas yra. Šiuo metu jai sunku tiksliai atsakyti, nes 2 metus nebedirba, tiksliau galėtų atsakyti mokesčių administratorius. Kiek atsimena, tai žmogus, kuris suveda du žmones – pardavėją ir pirkėją pardavimo proceso metu, t. y. jis dalyvauja tame procese, vienam iš jų išrašo sąskaitą. Nė vienas toks atvejis UAB „(Duomenys neskelbtini)“veikloje nebuvo. Šiuo atveju atsiskleidusio tarpininko nėra, nes atsiskleidęs tarpininkas niekam neišrašė jokios PVM sąskaitos faktūros, nebuvo įsiregistravęs individualios veiklos, nebuvo kito įrodančio dokumento, kad jis tai padarė. Nė vienas iš nurodytų asmenų (E. G., A. Ž., S. A.) šito nepadarė, todėl jie ir nebuvo atsiskleidę tarpininkai. Į gynėjo klausimą „ar pagal PVM įstatymo 16 str. 1 d. atsiskleidusio tarpininko teikiamos paslaugos, apmokestinamoji vertė yra atlygis už atstovavimą (komisiniai), apskaičiuotas šio Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka, jis nedalyvauja sąskaitose tarp „(Duomenys neskelbtini)“ ir pirkėjo, jis išrašo savarankišką tarpininkavimo sąskaitą ir ar „(Duomenys neskelbtini)“ parduodamą automobilį per atsiskleidusį tarpininką, reikia pačioje sąskaitoje faktūroje nurodyti atsiskleidusio tarpininko duomenis?“, specialistė atsakė, kad tarpininko duomenų nurodyti nereikia, tačiau „(Duomenys neskelbtini)“ reikia įtraukti atsiskleidusio tarpininko sąskaitą, o tokių sąskaitų nebuvo, dėl to ir konstatuota, kad „(Duomenys neskelbtini)“ pardavė kitiems asmenims.

Dėl sandorių skirtumų nuo kaltinime nurodytų paaiškino, kad 43 atvejais yra neapskaičiuoti PVM mokestis ir pelno mokesčiai, o 113 atvejų pretenzijų dėl nesumokėtų mokesčių nėra. Dėl 113 atvejų buvo atliktos kito specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad pagal dokumentus yra ne tas pirkėjas. „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentuose nėra atsiskleidusio tarpininko, todėl nurodyta, kad automobilius įsigijo G., A. arba Ž., jie buvo vertinami kaip pirkėjai. Pagal specialisto išvadą, visų liudytojų, kurie nurodyti 4 priede, atvejais apskaičiuoti mokesčiai, nes automobilius pardavė „(Duomenys neskelbtini)“ vadybininkai, o ne kiti asmenys, taip pat ir P. atveju.

Tyrimo metu pagal turimą ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatė 43 atvejus, kai automobilį pardavė UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkai. Tai buvo nustatyta pagal duomenis, kas įdėjo skelbimus į internetą, skelbime nurodytą telefono numerį, savo elektroninio pašto adresą, pagal tai, kas susitikdavo su žmonėmis. Liudytojai kai kuriuos padavėjus atpažino. Visą informaciją turėjo, pagal „Sodros“ duomenis nustatė, kas tuo momentu dirbo vadybininkais UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Specialisto išvadoje neaprašė detaliai duomenų, pagal kuriuos nustatė automobilio pardavimo aplinkybes, patvirtino, kad tai buvo nustatyta pagal jai pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą.

Atsakydama į klausimą, kuo remiantis padaryta išvada, kad S. R. gavo didesnes sumas, nei nurodytos pirkimo–pardavimo sutartyse, specialistė nurodė, kad rėmėsi liudytojų apklausos protokolų duomenimis, kai liudytojai nurodė, kad jie už automobilius mokėjo daug didesnes sumas.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į buhalterinę apskaitą nurodytų pinigų – 77 750 Eur, todėl negalima nustatyti, kur panaudojo, todėl, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, pagal buhalterinės apskaitos duomenis negalima nustatyti veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros. Tam tikrų lėšų neparodymas veikloje neduoda teisingų galutinių rezultatų pagal visus šiuos aspektus. Dėl 41 pozicijos iš lentelės (t. 5, b. l. 90, 91) paaiškino, kad tuo atveju, kai vienoje sąskaitoje nurodyta 800, kitoje 1 100, žiūrima į registrus, kas užregistruota juose. Jei registruose buvo užregistruota, kad ši transporto priemonė pardavimų registruose užregistruota kaip parduota už 800, tai ir yra vertinami 800. Registruose susisteminti, sutraukti duomenys, juos patikrino. Specialistė vadovaujasi registrais, sumos yra įtraukiamos ne į vieną registrą, yra įtraukiamos ir į PVM sąskaitų registrą, kasos knygą. Jei kasos pajamų orderyje nurodyta 1 100, bet kasos knygoje užregistruota 800, specialistė vadovaujasi registrais. Pirma žiūrima į pirminius dokumentus, po to į tai, kas nurodyta registruose, nepaisant tų pirminių dokumentų. Mokesčių administratoriui pateikiami registruose suvesti duomenys, o ne pirminiai, nes pirminiuose apskaitos dokumentuose gali būti įsivėlę klaidų.

88. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyriausioji specialistė J. K. po apklausos 2024-01-15 teisiamajame posėdyje pagal prokurorės prašymą pateikė rašytinius paaiškinimus ir patikslintas specialistės išvadas (t. 92, b. l. 21–26, 27–61), atsakydama į pateiktus klausimus:

1) Kiek iš viso UAB „(Duomenys neskelbtini)“laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones?

2021-04-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“nurodyta: „Tyrimo metu nustatyta (atsižvelgiant į pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, 32 liudytojų apklausos protokolus), kad, jeigu UAB „(Duomenys neskelbtini)“laikotarpiu nuo 2017-03- 27 iki 2019-01-08 gavo 77 750 Eur (2017 m. -14 400 Eur + 2018 m. – 59 650 Eur + 2019 m. – 3 700 Eur) piniginių lėšų už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims, tačiau UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė – 77 750 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų“ (4 priedas).

Jei atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas naujas aplinkybes, liudytojų N. T. (teisme nurodė, kad sumokėjo už transporto priemonę „Peugeot 207“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur) ir R. P. (teisme nurodė, kad sumokėjo už transporto priemonę „Opel Meriva“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur) parodymus, tai UAB „(Duomenys neskelbtini)“laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 gavo 79 450 Eur (2017 m. – 14 100 Eur + 2018 m. – 61 650 Eur + 2019 m. – 3 700 Eur) piniginių lėšų už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims ir buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė 79 450 Eur piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų (4 patikslintas priedas).

2) Kokius neteisingus duomenis UAB „(Duomenys neskelbtini)“pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai už tiriamąjį laikotarpį apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą?

2021-04-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“nurodyta:

a) ,,Tyrimo metu nustatyta, (atsižvelgiant į pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, 32 liudytojų apklausos protokolus), kad, jeigu UAB„ (Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 gautų 77 750 (14 400 + 59 650 + 3 700) Eur įplaukų už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims, tai UAB „(Duomenys neskelbtini)“neapskaičiavo – 13 493,81 (2 499,17 + 10 352,49 + 642,15) (77 750 x 21%%/121 %) Eur PVM 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais nuo parduotų transporto priemonių fiziniams asmenims (6 priedas) ir laikotarpiu nuo 2017-03-0 l iki 2019-01-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 20 PVM deklaracijų (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (16 eilutėje) sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža – 64 256 (l 1901 + 49 297 + 3 058) Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM – 13 494 (2 499 + 10 353 + 642) Eur ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM-13494 (2 499 + 10 353 + 642) Eur 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais“ (7 ir 8 priedai);

b) „< ... > ir laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 64 256 (11 901 + 49 297 + 3 058) Eur, tačiau nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso – 9 639 (1 785 + 7 395 + 459) Eur pelno mokesčio t. y.:

- 2017 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 11 901 Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo – 1 785 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą;

- 2018 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 49 297 Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo – 7 395 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą;

- 2019 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo pajamų – 3 058 Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo - 459 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą (9 priedas).“

Jeigu, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas naujas aplinkybes, liudytojų N. T. (teisme nurodė, kad sumokėjo už transporto priemonę „Peugeot 207“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur) ir R. P. (teisme nurodė, kad sumokėjo už transporto priemonę „Opel Meriva“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur) parodymus, UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“:

a) buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 gautų 79 450 (14 100 + 61 650 + 3 700) Eur įplaukų už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims, tai UAB „(Duomenys neskelbtini)“neapskaičiavo 13 788,85 (2 447,10 + 10 699,60 + 642,15) (79 450 x 21 % / 121 % ) Eur PVM 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais nuo parduotų transporto priemonių fiziniams asmenims (6 patikslintas priedas) ir laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 20 PVM deklaracijų (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (16 eilutėje) sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža – 65 661 (11 653 + 50 950 + 3 058) Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM – 13 789 (2 447 + 10 700 + 642) Eur ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM – 13 789 (2 447 + 10 700 + 642) Eur 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais (7 ir 8 patikslinti priedai);

b) buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2017- 03-01 iki 2019-01-31 gautų pajamų – 65 661 (11 653 + 50 950 + 3 058) Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 9 850 (1 748 + 7 643 + 459) Eur pelno mokesčio, t. y.:

- 2017 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo 11 653 Eur pajamų, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 1 748 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą;

- 2018 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo 50 950 Eur pajamų, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 7 643 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą;

- 2019 metais už parduotas transporto priemones fiziniams asmenims gavo 3 058 Eur pajamų, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 459 Eur pelno mokesčio į valstybės biudžetą (9 patikslintas priedas).

3) Kiek iš viso už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą PVM ir pelno mokesčių?

2021-04-07 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“nurodyta:

„ Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(Duomenys neskelbtini)“už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą – 23 133 (13 494 + 9 639) Eur mokesčių, iš jų: PVM – 13 494 (2 499 + 10 353 + 642) Eur; pelno mokesčio – 9 639 (1 785 + 7 395 + 459) Eur:

2017 metais – 4 284 Eur (PVM –2 499 Eur, pelno mokesčio –1 785 Eur);

2018 metais – 17 748 Eur (PVM – 10 353 Eur, pelno mokesčio – 7 395 Eur);

2019 metais – 1 101 Eur (PVM – 642 Eur, pelno mokesčio – 459 Eur).“

Jeigu, atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas naujas aplinkybes, liudytojų N. T. (teisme nurodė, kad sumokėjo už transporto priemonę „Peugeot 207“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur) ir R. P. (teisme nurodė, kad sumokėjo už transporto priemonę „Opel Meriva“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 3 600 Eur) parodymus, tai UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 23 639 (13 789 + 9 850) Eur mokesčių, iš jų: PVM – 13 789 (2 447 + 10 700 + 642) Eur; pelno mokesčio – 9 850 (1 748 + 7 643 + 459) Eur:

2017 metais – 4 195 Eur (PVM – 2 447 Eur, pelno mokesčio – 1 748 Eur);

2018 metais – 18 343 Eur (PVM – 10 700 Eur, pelno mokesčio – 7 643 Eur);

2019 metais – 1 101 Eur (PVM – 642 Eur, pelno mokesčio – 459 Eur).

Dėl Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalies

89. Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) kyla tam, apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.).

90. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, tai yra baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti numatyti padariniai – dėl tyčinių finansinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, atsiranda Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015, 2K-7-176-303/2015). Taigi, teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamoje byloje – specialisto išvados, įrodomąja prasme yra vienas reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, išvada dėl nusikalstamos veikos padarinių turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.

91. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų tvarkoma ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako ir asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020).

92. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.

Dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo

93. Kaltinamieji S. R. ir R. R. kaltės dėl apgaulingos bendrovės apskaitos tvarkymo nepripažino, ją neigė ir tvirtino, kad įmonėje pinigai buvo gaunami ir įtraukiami į apskaitą pagal vadybininkų pateiktus parduotų automobilių dokumentus, kurie atitiko pardavimo kainą. R. R. teigė, kad jis pats kaip įmonės vadybininkas daugumos automobilių parduoti ir negalėjo, nes tuo metu buvo išvykęs, o S. R. nurodė, kad jei asmuo, pardavęs automobilį, gavo didesnę kainą, tai ji nėra už tai atsakinga. Kaltinamieji teigė, kad užfiksuoti ikiteisminio tyrimo duomenys – jų pokalbiai, susirašinėjimo apie parduodamo automobilio kainą duomenys rodo, kad tikslas buvo nurodyti, kokia automobilio savikaina, kokia mažiausia pardavimo kaina turėtų būti. Be to, kaltinamasis R. R. teigė, kad jei automobiliai ir buvo parduoti už didesnę kainą, tai dažnu atveju jis pats jų parduoti negalėjo, nes buvo išvykęs iš Lietuvos. Nors kaltinamieji kaltės nepripažino, vis dėlto teismas ištyręs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta tinkamais įrodymais, daro priešingą išvadą.

94. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, pagal specialistei pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus atlikus ūkinį finansinį UAB „(Duomenys neskelbtini)“patikrinimą, 2021-04-07 specialisto išvadoje, patikslintoje bylos nagrinėjimo teisme metu, konstatuota, kad dėl padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

95. Bylos nagrinėjimo teisme metu pagal bendrovės dokumentus (automobilių pardavimo dokumentus, atskirais atvejais ir papildomai pateiktus liudytojų dokumentus) ir iš pažymų apie transporto priemones nustatyta, kas įsigijo transporto priemonę ir kokia kaina įrašyta pardavimo dokumentuose. Teisme apklausti liudytojai, įsigiję automobilius, pagal prokurorės patikslintą kaltinimą, dauguma atvejų, nors ir praėjus nemažam laiko tarpui, patvirtino, kad jų sumokėta kaina neatitiko nurodytos pardavimo dokumentuose, tai liudytojai buvo nurodę ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus liudytojus G. R., K. R., R. P.. Liudytoja A. Ž. (V.) pateikė susirašinėjimo nuotraukoje automobilio pirkimo metu užfiksuotus duomenis, kad jos pirkto ir registruoto A. V. vardu 2005 m. automobilio kaina yra 4 600, kas patvirtina jos parodymus apie pardavimo dokumentuose įrašytą neteisingą kainą ir paneigia kaltinamųjų bei liudytojų, tiesiogiai vykdžiusių pardavimo sandorį, parodymus, jog pardavimo dokumentuose buvo įrašoma teisinga pardavimo kaina.

96. Pareikšto ir teisme prokurorės pakeisto kaltinimo 1 dalyje inkriminuota, kad iš 42 atvejų bendrovė automobilius 11 atvejų pardavė V. P. jų pirkimo neįformindama dokumentais, o V. P. vėliau šiuos automobilius pardavė kitiems asmenims (kaltinimo 1 dalies 10, 14, 17, 18, 19, 23, 25, 26, 31, 36, 37 punktai). V. P. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis dėl automobilių iš kaltinamųjų įmonės pirkimo, o vėliau pardavimo neįregistravus savo įmonės ir buvo pripažintas kaltu dėl mokesčių nemokėjimo. Apie pirkimo dokumentuose nurodytas kainas šiuo metu nepamena, patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant V. P. kaip įtariamąjį, jis nurodė, kad įsigijo iš R. R. kaltinimo 1 dalyje 11 atvejų nurodytus automobilius už kaltinime nurodytą kainą, juos pardavė brangiau. Už įsigytus automobilius R. R. pinigus atiduodavo grynaisiais tiek prieš jam pačiam parduodant automobilius, tiek jau po pardavimo kitiems asmenims. Automobilių įsigijimą ir kainą derindavo su R. R., dokumentų pildymą – su S. R.. Ne kartą kaltinamųjų prašė, kad dokumentuose būtų nurodomos realios automobilių pardavimo kainos, tačiau būdavo pasakoma „jei nenori, neimk“ ir „tą automobilį paims kas nors kitas“.

97. Kaltinamųjų poziciją, kad V. P. parodymai niekuo nepagrįsti, duoti jam pačiam siekiant sušvelninti savo padėtį, išvengti dalies mokėtinų mokesčių ir galbūt dėl sudaryto susitarimo, kad jam būtų taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas laiko nepagrįsta. Nors V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo pareigos sumokėti mokesčius tiek už 11 parduotų automobilių, nurodytų 1 kaltinimo dalyje, tiek už 19 parduotų automobilių, nurodytų 2 kaltinimo dalyje, atleistas nebuvo. Samprotavimas, kad V. P. gali apkalbėti kaltinamuosius galbūt dėl susitarimo, jog bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visiškai niekuo nepagrįstas. V. P. prisipažino dėl jam inkriminuojamų veikų, gailėjosi, todėl vien faktas, kad priimtas sprendimas atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindas manyti, kad V. P. nurodytos automobilių įsigijimo aplinkybės yra melagingos. Vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą, patvirtintą kitų liudytojų parodymais, užfiksuotais pokalbių, susirašinėjimų telefonu duomenimis, ir vertinant bendrovės apgaulingos apskaitos organizavimo modelį ir kitais su V. P. nesusijusiais atvejais, pagrindo netikėti V. P. parodymais teismas neturi.

98. Liudytojas G. R. apklausiamas teisme nurodė, kad jo įsigyto automobilio kaina buvo 1 000 arba 1 200 Eur, praėjus tiek laiko, neprisimena. Tvirtino, kad policijoje melavo dėl automobilio kainos be jokios priežasties. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. nurodė, kad už automobilį mokėjo 2 500 Eur. Kaip parodė liudytojas, S. R. yra jo kaimynė, todėl atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas parodymus teisme pakeitė ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu melavo be priežasties, ir į tai, kad liudytojo pirkto analogiško automobilio, VšĮ „Emprekis“ duomenimis (91 t., b. l. 3), vidutinė rinkos vertė 3 011 Eur, teismas vertina, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai yra teisingi, o parodymai, duoti teisme, neteisingi, duoti siekiant palengvinti jo kaimynės kaltinamosios S. R. teisinę padėtį.

99. Liudytojas K. R. apklausiamas teisme parodė, kad mokėjo už automobilį tiek, kiek nurodyta dokumentuose, t. y. 1600 Eur, ir paaiškino, kad tyrimo metu suklydo, nes nurodė kainą ne tą, už kurią įsigijo, o įskaičiavo ir po pirkimo turėtas automobilio remonto išlaidas, todėl ta suma ir išaugo. Teismas liudytojo K. R. parodymus teisme vertina kaip neteisingus, duotus siekiant palengvinti svainystės ryšiais susijusio asmens J. M. padėtį. Ikiteisminio tyrimo metu K. R. nurodė, kad už 2018-10-01 įsigytą iš J. M., žmonos sesers vyro, automobilį sumokėjo 2 950 eurų, ne daugiau nei 3 150 eurų. K. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas praėjus metams po įvykio, nurodė detalias automobilio įsigijimo aplinkybes (mokėjo tą pačią dieną grynaisiais, dokumentus pildė J. M., avansas mokamas nebuvo), be to, patvirtino, kad dokumentuose buvo nurodyta mažesnė suma, o automobilį neužilgo 2018 spalio pabaigoje pardavė K. V. už 3 200 eurų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, K. R. įsigyto modelio automobilių vidutinė rinkos vertė yra 2 990 Eur (91 t., b. l. 3). Šios detalios liudytojo nurodytos ikiteisminio tyrimo aplinkybės ir automobilio rinkos vertė patvirtina, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. R. nurodė teisingą automobilio įsigijimo kainą, kokia ir nurodyta kaltinamiesiems pareikštame kaltinime.

100. Liudytoja R. P. apklausiama teisme patikslino, kad už įsigytą 2008 m automobilį grynaisiais mokėjo 3 600–3 800 Eur, o dokumentuose buvo nurodyta kita suma ir tas skirtumas buvo labai didelis. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. nurodė, kad už automobilį sumokėjo ne mažiau kaip 1 600 eurų grynaisiais, o dokumentuose nurodyta 1 400 Eur, tai yra skirtumas sudaro tik 200 Eur. VšĮ „Emprekis“ duomenimis (91 t., b. l. 2), liudytojos įsigyto automobilio modelio vidutinė rinkos kaina – 3 717 Eur, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertina, kad bylos baigtimi nesuinteresuotos liudytojos R. P. teisingi parodymai duoti teisme, tai yra už automobilį ji sumokėjo 3 600 Eur, nes šiuos parodymus patvirtina ir objektyvūs duomenys apie automobilio rinkos kainą, kuri gerokai skiriasi nuo liudytojos nurodytos kainos ikiteisminio tyrimo metu, be to, ir pati liudytoja tvirtino, jog tarp faktiškai sumokėtos ir įrašytos dokumentuose.

101. Liudytoja N. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad už įsigytą automobilį sumokėjo 1 500 Eur, o teisme nurodė, jog labiau tikėtina, kad už automobilį mokėjo 1 200 Eur, kaip ir nurodyta įsigijimo dokumentuose. Vertinant tai, kad liudytoja teisme nepatvirtino, jog už automobilį sumokėjo 1 500 Eur, kainos skirtumas yra nedidelis, todėl, esant abejonių dėl automobilio kainos, teismas sutinka su prokurorės patikslintame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, pašalinant iš kaltinimo N. T. automobilio įsigijimo aplinkybę.

102. Pagal prokurorės teisminio nagrinėjimo metu patikslintą kaltinimą, teisme nepasitvirtinus, kad N. T. sumokėjo didesnę kainą, o R. P. patikslinus, kad sumokėjo didesnę kainą, nei nurodyta dokumentuose, specialistė J. K. po apklausos 2024-01-15 teisiamajame posėdyje pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 92, b. l. 21–26, 27–61), kuriais patikslino 2021-04-07 specialisto išvadas dėl bendrovės gautų pajamų parduodant automobilius ir nurodė, kad į bendrovės apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų suma yra 79 450 Eur.

103. Liudytojai įmonės darbuotojai G. K., S. B., J. M. nurodė, kad dokumentuose buvo įrašoma reali automobilių pardavimo kaina, kainą derindavo su bendrovės direktore S. R. ir R. R., o gautus pinigus perduodavo įmonei, o R. R. nurodė, kad yra buvę atvejų, kai iš pirkėjų paėmė pinigus už detales perkamam automobiliui, kurios nebuvo įskaičiuotos į kainą. Detales parduodavo vykdydamas savo veiklą pagal verslo liudijimą, kiekvienu atveju pasakydavo klientui, kad kainą sudaro automobilio kaina ir papildomai detalės, o tokių atvejų, kad automobilio pardavimo kaina būtų buvusi įrašyta neteisinga, jam nežinoma. Tačiau, pagal nagrinėjamus kaltinimus, nustatytais atvejais automobilių pirkėjai aplinkybių, kad, pirkdami automobilį, atskirai mokėjo ir už automobilio dalis ar automobilio remontą, nenurodė, todėl tokiais liudytojo R. R. parodymais vadovautis nėra pagrindo.

104. R. ir R. R. kaltinami tuo, kad nuo 2017-01-12 iki 2019-09-27 113 atvejų bendrovės automobilių pardavimo pažymose-sąskaitose arba PVM sąskaitose faktūrose nurodytas ne tas pirkėjas ir dėl to negalima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. Šiais atvejais bendrovės vardu automobilius pardavė asmenys, sandorių metu nesusiję su bendrove darbo santykiais arba nors ir susiję, bet patys automobilius įgiję turėdami tikslą perparduoti: E. G., A. Ž., J. M. (buvęs vadybininkas), V. P., M. P.. Jie už neteisėtą veiką – užsiėmimą veikla, jos neįregistravus, patraukti baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn ir dėl jų priimti sprendimai, kurie yra įsiteisėję. Šiais sprendimais patvirtinta šių asmenų kaltė, nustatytos faktinės aplinkybės dėl jų iš bendrovės įsigytų automobilių be apskaitos dokumentų ir automobilių pardavimo bendrovės vardu. E. G., A. Ž., J. M., V. P. ir M. P., kurie įmonėje nedirbo (išskyrus V. P.), parduodant ne po vieną bendrovės automobilį ir iš to gaunant pelno, tokia jų veika, pagal specialistės išvadą dėl bendrovės veiklos, niekaip neatsispindėjo bendrovės apskaitoje.

105. Gynybos išsakytą poziciją dėl prejudicinių faktų – nustatytų aplinkybių kituose procesuose, konstatavus E. G., A. Ž., S. A., J. M., V. P., M. P. kaltę, nenaudojimo nagrinėjamoje byloje teismas vertina kaip nepagrįstą. Dėl BPK 346 straipsnio 1 dalies normos turinio teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-198-689/2019). Tačiau ta aplinkybė, kad anksčiau priimti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teismų nuosprendžiai neturi prejudicinės galios nagrinėjant kitą bylą, nereiškia, kad šie nuosprendžiai negali būti įrodymų šaltiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89-689/2020, 2K-28-689/2021, 2K-58-719/2023).

106. Dėl automobilių pardavimo E. G., A. Ž., S. A., J. M., V. P., M. P. pats kaltinamasis R. R. paaiškino, kad šie asmenys nuolat tarpininkavo, remontavo ir ieškojo klientų UAB „(Duomenys neskelbtini)“automobiliams ir tokiems klientams išsirinkus automobilį buvo išrašoma UAB „(Duomenys neskelbtini)“sąskaita su pardavėjo (UAB „(Duomenys neskelbtini)“) duomenimis, o galutinio pirkėjo duomenis įrašydavo klientas. Klientas įrašydavo pardavimo sumą ir bendrovei perduodavo tiek pinigų, kiek nurodyta pardavimo sąskaitoje. Kaip savo veiklą buvo įforminę minėti asmenys, ar jie gavo, jei gavo, tai kokį uždarbį, bendrovei nebuvo svarbu, buvo svarbiausia, kad visi šių asmenų perduoti pinigai būtų įtraukti į apskaitą. S. R. taip pat neginčijo aplinkybių, kad šie bendrovėje nedirbę asmenys parduodavo bendrovės vardu bendrovei priklausančius automobilius. Nurodyti liudytojai, išskyrus A. Ž., kuris pasinaudojo teise neatsakyti į klausimus, iš esmės neginčijo, kad parduodavo UAB „(Duomenys neskelbtini)“automobilius, jų patys neįsigiję. Aplinkybes, kad šių asmenų veikla niekaip neatsispindėjo UAB „(Duomenys neskelbtini)“dokumentuose, patvirtina ir specialisto išvada dėl bendrovės finansinės veiklos bei užfiksuoti pokalbiai ir susirašinėjimai telefonu. Taigi, ši kaltinimo dalis dėl 113 automobilių pardavimo, bendrovės dokumentuose nenurodant pirminio jų įgijėjo, pasitvirtino, yra įrodyta ikiteisminio tyrimo surinktais ir teisme patikrintais bei įvertintais įrodymais.

107. Bylos nagrinėjimo teisme metu gynybos išsakytą poziciją dėl nedirbančių bendrovėje asmenų, pardavusių bendrovės automobilius, statuso, jiems veikiant kaip tarpininkams, teismas laiko nepagrįsta. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atsiskleidęs tarpininkas yra apmokestinamasis asmuo, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje kito vardu ir sąskaita, o 17 dalyje apibrėžta neatsiskleidusio tarpininko sąvoka kaip apmokestinamojo asmens, kuris tarpininkauja prekių tiekimo arba paslaugų teikimo sandoryje savo vardu, nors ir kito sąskaita. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame Įstatyme laikoma, kad atsiskleidęs tarpininkas teikia atstovavimo (agento) paslaugą tam, kieno vardu ir sąskaita jis dalyvauja sandoryje, o 2 dalyje numatyta, kad kai sandoryje dalyvauja neatsiskleidęs tarpininkas, laikoma, kad pirmiausia prekės buvo patiektos arba paslaugos suteiktos neatsiskleidusiam tarpininkui, o vėliau paties tarpininko, net ir tuo atveju, kai pačios prekės perduodamos arba paslaugos faktiškai suteikiamos galutiniam jų pirkėjui (klientui) tiesiogiai.

108. E. G., A. Ž., J. M., V. P., M. P. bendrovės turto pardavimo dokumentuose kaltinime nurodytais atvejais nebuvo savęs nurodę kaip įmonės atstovų (atsiskleidęs tarpininkas), sandoriai nebuvo sudaryti ir jų pačių vardu (neatsiskleidęs tarpininkas). Jie savo veiklos parduodant bendrovės automobilius ir iš to gaunant pajamų nebuvo įregistravę, tai yra veikė neteisėtai, jų tarpininkavimo veiksmai, specialistės išvados duomenimis, niekaip neatspindėjo ir bendrovės apskaitoje, todėl, vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, tokie jų veiksmai negali būti laikomi teisėtais tarpininkavimo veiksmais Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme. Kaip paaiškino byloje specialisto išvadą pateikusi specialistė J. K., tuo atveju, jei šie asmenys būtų veikę, savo veiklą teisėtai įregistravę, tokia jų tarpininkavimo veika turėjo būti fiksuojama bendrovės apskaitoje.

109. Kaltinamųjų parodymus apie tai, kad jiems nežinoma apie neteisingos informacijos fiksavimą bendrovės dokumentuose, paneigia ikiteisminio tyrimo nustatyta tvarka elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti kaltinamųjų tarpusavio ir su kitais asmenimis pokalbių telefonu, SMS žinučių turinys, kuris patvirtina, kad su kaltinamaisiais buvo tariamasi ir šie nurodydavo, kokią kainą įrašyti automobilių pardavimo dokumentuose, o ne už kokią kainą parduoti, patvirtina ir tai, kad E. G., A. Ž., J. M., V. P., M. P. įgydavo iš bendrovės automobilius perparduoti:

1) R. R. telefone rastos ir apžiūros protokole (62 t., b. l. 76–190, 63 t., b. l. 1–16), be kitų, užfiksuotos SMS žinutės: 1) J. M. (62 t., b. l. 76–143) 2018-04-05: „<...> kiek čia ant sąskaitos rašyti“ (62 t., b. l. 104), 2018-06-22: „<...> Ką dokumentuose rasys“ (62 t., b. l. 128), 2018-07-10: „<...> Kiek volvo 40 rasys ant popieriu“, į ką R. R. parašė: „1250rasyk“ (62 t., b. l. 131), 2018-08-24: „<...> Mazda bandysiu paprekiauti palik man“ (62 t., b. l. 141); 2) su adresatu „S.“ bendrauta apie perkamus, parduodamus automobilius, jų savybes ir kainą, be kitų žinučių, užfiksuotos šios žinutės: 2017-11-15: „gal gali kainą sužinoti. K. išrašė, bet paliko vietą kainai“ (62 t., b. l. 145), 3) su adresatu vardu „Pusbr. S.“ bendrauta dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo, be kitų, užfiksuota 2017-10-12 įeinanti žinutė: „Kiek reikės rašyti kaina ir ant kokios parvežta“ (62 t., b. l. 171–181), 4) su adresatu vardu „P. K.“ bendrauta dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo, be kitų, užfiksuota 2017-10-12 išeinanti žinutė: „M. 8200rasyt“ (62 t., b. l. 183), 5) su adresatu vardu „G. J.“ bendrauta dėl automobilių savybių, tvarkymo, pirkimo, be kitų, 2017-12-15 užfiksuota įeinanti žinutė: „Tai parasyk kazkiek daugiau, nors 6200 <...> Jeigu tu man parasai 5800, o as pardaviau už 8900 <...>“, išeinanti žinutė: „o man stov 8000 tau daviau 8300, tai kas man lieka?“, įeinančios žinutės: „tai israsyk nors 6000 lygiai“, „Ar pataisysi saskaita ant 6000?“, išeinanti žinutė: „Taip zinoma“ (63 t., b. l. 13–14).

2) Atliekant kaltinamųjų elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę, be kitų pokalbių telefonu, užfiksuoti kaltinamosios S. R. pokalbiai: 1) ID Nr. 699, 2018-04-26 pokalbis tarp S. R. ir nurodyto asmens D. N., kurio metu S. R. klausia pašnekovo, kokią sumą įrašyti į automobilio dokumentus, o šis nurodo „kokius atsiųsit, tokius įrašysim“ (68 t., b. l. 151), 2) ID Nr. 2904 ir Nr. 2910, 2018-05-17 pokalbis su asmeniu, nurodytu kaip V., kurio metu S. R. klausiama, kokią kainą rašyti už parduodamą automobilį, V. nurodo, kad R. yra kampe parašęs 500; S. R. nurodžius, kad galima rašyti, kaip reikia, V. nurodo, kad rašys maždaug realią, ir dar pasidomi, ar jiems dėl to nebus bėdos (68 t., b. l. 155), 3) ID Nr. 3758, 2018-05-25 pokalbis su S. A., kurio metu S. R. pasitikslinusi, ar automobilis priklauso jų įmonei, gavusi pašnekovo patvirtinimą, kad tai įmonės automobilis, paklausia, kokia galėtų būti reali kaina, ir sako, kad nežino, kiek rašyti, 4) ID Nr. 5877, 2018-06-14 pokalbis su M. P., kurio metu jis klausia, kokią rašyti kainą už automobilį „Ford C maks“, pašnekovui nurodžius, kad ant lapelio užrašyta suma „septyni šimtai“, S. R. nurodo rašyti devynis šimtus (68 t., b. l. 161), 5) ID Nr. 6377, 2018-06-19 pokalbis su V. Č., jo metu tariamasi dėl dalies kainos sumokėjimo pavedimu ir dalies grynaisiais. Pašnekovui nurodžius, kad dokumentuose turėtų būti nurodyta visa suma, S. R. nurodė, kad susisieks su R., o šis susisieks su pašnekovu (68 t., b. l. 162–163), o S. R. paskambinus R. R., pokalbis ID Nr. 6383, 2018-06-19, ir pasakius, kad prašoma įrašyti visą kainą, R. R. nurodo, kad jei netinka, gali išvis nevažiuoti (68 t., b. l. 163), 6) ID Nr. 7584, 7594, 7597, 2018-07-02 pokalbis su E. M., jo metu pašnekovas nurodo, kad jo parduoto automobili kaina 500, o pokalbio ID Nr. 7600, vykusio 2018-07-02, su asmeniu, įvardintu D. vardu, kuri surašo parduodamo automobilio dokumentus, metu S. R. nurodo įrašyti 800 (68 t., b. l. 168–169), 7) ID Nr. 7901, 2018-07-05 pokalbis su G. R., kurio metu jis klausia, kokią rašyti kainą už jo parduodamą automobilį; pašnekovui nurodžius, kad ant sąskaitos užrašyta 600, klausia, ar gali rašyti septynis su puse, S. R. paaiškina, kad tai susiję su ant PVM lapelio užrašyta suma „septyni šimtai“, ir nurodo rašyti devynis šimtus (68 t., b. l. 169–170), 8) ID Nr. 4408, 2018-08-31 pokalbio su V. P. metu S. R. nurodo, kokią didžiausią sumą galima nurodyti (68 t., b. l. 185).

3) Kaltinamojo R. R. užfiksuoti pokalbiai laikotarpiu nuo 2018-05-02 iki 2018-09-02: 1) su A. Ž., kurie susiję su A. Ž. automobilių įsigijimu perparduoti, skelbimų įkėlimu, iš kurių vieno metu, ID Nr. 1480 (69 t. b. l. 3), R. R. nurodo, kad turi rankpinigius ir pašnekovas gali atvažiuoti jų pasiimti (69 t., b. l. 1–13), 2) su S. A. 2018-07-07, ID Nr. 7501(69 t., b. l. 69), pakalbio metu S. klausia R., kokią kainą galima rašyti pildant automobilio BMW X1 pardavimo dokumentus, pokalbio ID Nr. 2720, vykusio 2018-08-16 (69 t., b. l. 76), metu S. A. aptarus automobilio savybes nurodo „tai gerai aš perku“, 3) su J. M., pokalbiai susiję su J. M. automobilių įsigijimu iš R. R. (69 t., b. l. 81–105), vieno jų, ID Nr. 1746, vykusio 2018-05-05, metu J. M. R. R. vadina direktoriumi, sako, kad pardavė automobilius, reikia automobilių (69 t., b. l. 84–85), 4) su M. P., kurie susiję su M. P. automobilių įsigijimu iš R. R.(69 t., b. l. 112–120), 5) pokalbiai su E. G., kurie susiję su E. G. automobilių įsigijimu iš R. R. (69 t., b. l. 164–179, 70 t., b. l. 1–8), 6) pokalbiai su V. P., kurie susiję su V. P. automobilių įsigijimu (69 t., b. l. 144–163), pokalbių ID Nr. 5087 (2018-08-14), ID Nr. 415 (2018-07-26) metu V. P. klausia R. R., kokią įrašyti kainą (69 t., b. l. 147–155). Be to, R. R. telefone rasti ir keli adresatai, kurie įvardinti „P.“ (perpardavėjai): J. M. – „P. J. K.“ (62 t., b. l. 76–143), „P. K.“ (62 t., b. l. 183–169), kas taip pat patvirtina, kad bendrovės automobiliai buvo perduodami asmenims, kurie juos parduodavo bendrovės vardu.

110. Įvertinęs bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir jos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo netikėti liudytojų, įgijusių automobilius, nuosekliais parodymais, kad automobilius jie įgijo už didesnę kainą, nei nurodyta pardavimo dokumentuose. Liudytojai nėra tarpusavyje susiję, su kaltinamaisiais asmeninių ryšių nenustatyta, suinteresuotumo bylos baigtimi ir pagrindo apkalbėti kaltinamuosius neturi, jų, o ir liudytojų G. R., K. R. ir R. P., pakeitusių parodymus, parodymus patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – užfiksuoti anksčiau aptarti kaltinamųjų pokalbiai telefonu, SMS žinutės, duomenys apie automobilių vidutinę rinkos kainą. Kaip matyti iš pokalbių ir žinučių turinio, automobilius pardavinėję asmenys – bendrovės vadybininkai ir joje nedirbantys asmenys, kainą derindavo su kaltinamaisiais, S. R. tardavosi su R. R., ir būtent kaltinamieji sprendė, kokią kainą įrašyti pardavimo dokumentuose. Su R. R. E. G., A. Ž., J. M., V. P. ir M. P. tarėsi dėl automobilių įgijimo perparduoti.

111. Kaltinimo aplinkybes dėl 113 automobilių pardavimo atvejų, pardavimo dokumentuose nurodant ne tą pirkėją, be jau aptartų pokalbių telefonu, SMS žinučių, patvirtina ir specialisto išvada bei sprendimai dėl E. G., A. Ž., J. M., V. P., M. P. patraukimo atsakomybėn, iš kurių nustatyta, kad jie bendrovės automobilius pardavė savo surastiems pirkėjams už didesnę kainą, nei nurodyta bendrovės vardu surašytuose pardavimo dokumentuose, ir dėl to gavo pajamų. Taigi, faktiškai šiuos automobilius buvo įgiję iš bendrovės už mažesnę kainą be apskaitos dokumentų. Aplinkybes dėl to, kad iš bendrovės faktiškai įsigijo automobilius, juos pardavė bendrovės vardu, teisme iš esmės patvirtino ir liudytojai V. P. ir J. M.. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bendrovės apskaitoje E. G., A. Ž., J. M., V. P., M. P. parduotų automobilių pardavimo dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose arba pardavimo pažymose-sąskaitose) buvo fiksuojama tikrovės neatitinkanti informacija apie automobilio pirkėją, nes iš bendrovės automobilius įsigijo būtent E. G., A. Ž., J. M., V. P., M. P., ir tik po to jau šie asmenys pardavė automobilius pardavimo dokumentuose nurodytiems asmenims. Taigi, pasitvirtina ir specialistės padaryta išvada, kad kaltinime nurodytais 113 automobilių pardavimo atvejų pardavimo dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos, automobilių pardavimas nurodytiems asmenims neatitinka ūkinės operacijos tapatumo. Iš to išeina, kad, vertinant bendrovės dokumentus ir šių liudytojų parodymus, specialistės išvadoje nurodyti padariniai – negalėjimas iš dalies nustatyti bendrovės „(Duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai ir neginčytinai.

112. Šiame kontekste pažymėtina, jog tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie bendrovės veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, analizuojant ne tik ūkio subjekto – UAB „(Duomenys neskelbtini)“– buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir kitus duomenis. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taip pat vienareikšmiškai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio kilimą.

Dėl faktinio vadovo

113. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra: 1) vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas); 2) vadovavimas yra nuolatinio pobūdžio – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui. Vertinant, kas atlieka valdymo funkciją, svarbu nustatyti, kas faktiškai nuolatos priima verslo sprendimus (žr., pvz., kasacines nutartis Nr. 2K-202-511/2019, Nr. 2K-202-511/2019, 2K-202-303/2020,Nr. 2K-92-697/2024). Be to, išaiškinta, kad, įmonės faktinį vadovą pripažįstant kaltu pagal BK 222 straipsnį, tai nepašalina atsakomybės dėl šios veikos padarymo ir tikrajam vadovui dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Jei jis neužtikrino tinkamo uždarosios akcinės bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nors nesiekė, tačiau sąmoningai leido kilti baudžiamajame įstatyme nustatytiems padariniams, tai jis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-677/2015).

114. Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog inkriminuojamų veikų metu UAB „(Duomenys neskelbtini)“direktore buvo S. R.. Taigi, pagal veikos padarymo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių nuostatas už UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinės apskaitos tvarkymą nagrinėjamu laikotarpiu atsakinga buvo kaltinamoji kaip UAB „(Duomenys neskelbtini)“direktorė. Kaltinamasis R. R. nepripažino, kad kartu su bendrovės direktore faktiškai vadovavo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, šią aplinkybę neigė ir kaltinamoji S. R..

115. Ikiteisminio tyrimo metu S. R., pirmą kartą 2018-09-24 apklausiama kaip įtariamoji (81 t., b. l. 72–74), parodė, kad R. R. realiai vykdo visą įmonės veiklą, susijusią su automobilių pirkimu ir pardavimu, per jos vadovaujamą įmonę vysto savo verslą, visus grynuosius pinigus laiko pats, tik įmonių sąskaitas valdo ji ir automobilių prekyboje faktiškai atlieka buhalterio funkcijas. Vėliau S. R. šiuos savo parodymus 2021-07-16 rašytiniuose parodymuose (81 t., b. l. 188–193) ir 2021-08-20 apklausos metu (82 t., b. l. 7–10) paneigė nurodydama, kad negali paaiškinti, kodėl teigė, kad R. R. faktiškai vadovauja įmonei, o bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad 2018-09-24 apklausiama buvo šoko būsenos dėl sulaikymo, tokių parodymų dėl R. R. faktinio vadovavimo nedavė, apklausos protokolą pasirašė neskaičiusi.

116. Nors S. R. savo nurodytą aplinkybę dėl R. R. faktinio vadovavimo ir savo verslo vykdymo per jos vadovaujamą bendrovę vėliau apklausiama paneigė, visgi nustatytos aplinkybės patvirtina būtent pirmines jos nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad J. M. ne vieno pokalbio telefonu metu R. R. pavadino direktoriumi (žr., pavyzdžiui, pokalbį ID Nr. 1746, 69 t., b. l. 84–85). Kaltinamųjų poziciją dėl to, kad tai buvo pasakyta juokais (viename iš pokalbių po tokios frazės girdimas juokas), ką galima suprasti ir iš balso intonacijos, ir parodymus, kad bendrovei R. R. nevadovavo, paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės. R. R. faktinio vadovavimo bendrovei aplinkybes ir tai, kad S. R. kaip bendrovės vadovei buvo žinoma apie neteisingą duomenų fiksavimą bendrovės dokumentuose, patvirtina anksčiau aptarti įrodymai – liudytojų parodymai, užfiksuoti nevienkartiniai kaltinamųjų pokalbiai telefonu, SMS žinutės, iš kurių matyti, kad įmonės veiklai nuolat vadovavo ir sistemingai dėl automobilių įgijimo, jų pargabenimo, realios pardavimo kainos ir mažesnės kainos įrašymo pardavimo dokumentuose bei automobilių perdavimo perpardavėjams galutinį sprendimą priimdavo R. R.. R. R. ne viename pokalbyje užfiksuota, kad dėl įrašytinos kainos turi paklausti R. R. arba jis yra nurodęs, kokią kainą įrašyti dokumentuose (žr., pavyzdžiui, pokalbius ID Nr. 2904 ir Nr. 2910, 2018-05-17 (68 t., b. l. 155), ID Nr. 6377, Nr. 6383 2018-06-19 (68 t., b. l. 162–163).

117. Užfiksuotų nevienkartinių pokalbių, susirašinėjimų duomenys taip pat patvirtina, kad sprendimus, be kainos ir jos įrašymo dokumentuose, dėl automobilių įsigijimo, faktinio pardavimo perpardavėjams, nuolat, sistemingai priimdavo būtent kaltinamasis R. R. (žr., pavyzdžiui, pokalbius su T. P., susijusius su T. P. automobilių įsigijimu iš R. R.(69 t., b. l. 14–22, 23–25, 4–48). Pokalbio, ID Nr. 8531, 2018-07-13 (69 t. b. l. 22), metu R. R. pamini, kad naudojasi antspaudu: „uždėsiu aš tau tą štampą, jei nori“ (69 t. b. l. 14–48), programėle „Viber“ pokalbis su adresatu „G. J.“: „Tai parašyk ka-uek daygiau nors 6200 ir užmirštam ta masina. Jeigu tu man parasai 5800, o as pardaviau uz 8900. Matematika tokia (63 t., b. l. 13), su J. M. 2018-08-31 pokalbis: „<...> Kiek prius ant sask“, į ką R. R. parašė: „6.0+“, o J. M.: „62“, R. R.: „ok“ (62 t., b. l. 141). R. R. kainas derina, nustato ir būdamas išvykęs į Prancūziją (žr., pvz., pokalbį ID Nr. 6387, 2018-06-19 (68 t. b. l. 163–164).

118. Taigi, R. R. nagrinėjamu laikotarpiu nuolat sprendė dėl automobilių įgijimo, pargabenimo, automobilio neteisingos kainos įrašymo į pardavimo dokumentus, faktiškai be apskaitos dokumentų parduodavo ir perduodavo bendrovės vardu įgytus automobilius asmenims, perparduodantiems automobilius, tai yra veikė ne atsitiktinai, o priėmė svarbius, esminę reikšmę turinčius bendrovės ūkinei, finansinei veiklai sprendimus, ir tokia jo veikla peržengė įprastas vadybininko, nors ir turinčio didelius įgaliojimus, veiklos ribas, todėl daroma išvada, kad jis veikė kaip bendrovės de facto vadovas ir gali būti laikomas BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektu.

119. Įvertinęs tai, kad abiejų kaltinamųjų bendri, suderinti veiksmai buvo būtini ir sąlygojo bendrovės apskaitos galutinius rezultatus, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikė bendrai – S. R. veikė kaip teisėta vadovė, o R. R. veikė kaip faktinis vadovas. S. R. pati su R. R. derindavo rašomas į dokumentus neteisingas kainas, nesikišo į R. R. veiklą dėl automobilių perdavimo įmonėje nedirbantiems asmenims ir įtraukdavo į bendrovės apskaitą dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija, neatitinkanti tikrovės.

120. Teismas kaltinamųjų gynybos poziciją, kad jie patys automobilių tiesiogiai nepardavinėjo, atskirais atvejais R. R. būdavo ir išvykęs iš Lietuvos, o S. R. tik iš dalies užpildydavo pardavimo dokumentus ir mažesnės nei reali kaina, jei tokia būdavo, neįrašydavo, todėl nėra už tai atsakingi, laiko nepagrįsta. Kaltinimas S. R. ir R. R. pareikštas kaip įmonės vadovams dėl įmonės apgaulingos apskaitos, o ne kaip tiesiogiai bendrovės automobilius pardavusiems asmenims, todėl aplinkybė, kad kaltinamieji tiesiogiai automobilių nepardavė, tačiau tai buvo daroma jų nurodymu ir jiems žinant, nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės neturi, o pareikšto kaltinimo trūkumą nedetalizuojant kiekvieno pardavimo atvejo aplinkybių, kad automobilio pardavimo sandorį įformino konkretus asmuo, teismas laiko neesminiu, netrukdančiu spręsti dėl kaltinamųjų atsakomybės.

121. Nagrinėjamoje byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, kad buhalterinė UAB „(Duomenys neskelbtini)“apskaita netinkamai, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2019-09-30, tai yra ne vienerius metus, buhalterinėje apskaitoje užregistruoti ūkinių operacijų tikrovės neatitinkantys buhalterinės apskaitos dokumentai – sąskaitos faktūros, pažymos-sąskaitos 42 atvejais nurodant ne tą pardavimo kainą, o 113 atvejų – ne tą pirkėją, taigi buhalterinės apskaitos dokumentų kiekis pakankamai reikšmingas. Taigi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apgaulingą UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinės apskaitos tvarkymą akivaizdžiai ir pagrįstai suponuoja konstatuotas didelis buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų mastas ir apimtis, nuolatinis ir sistemingas pobūdis.

122. Byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, nusikalstamų veiksmų apimtis leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buhalterinė UAB „(Duomenys neskelbtini)“apskaita, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus, buvo tvarkoma sąmoningai ir tikslingai. Taigi, vertinant kaltinamųjų S. R., R. R. objektyviai atliktus veiksmus pareikšto kaltinimo kontekste, konstatuotina, jog kaltinamieji bendrais veiksmais apgaulingai tvarkydami UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinę apskaitą, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, sąmoningai trukdė valstybės institucijoms įvertinti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, teisingai nustatyti mokėtinus mokesčius, to siekė, tai yra neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.

123. Įvertinęs nuosprendyje aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamųjų S. R., R. R. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkius UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2017-01-12 iki 2019-09-30 negalima iš dalies nustatyti UAB „(Duomenys neskelbtini)“veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, įrodyta visa apimtimi.

124. Pareikštame ir prokurorės bylos nagrinėjimo metu pakeistame kaltinime ištaisytinos padarytos techninės korektūros klaidos, jų ištaisymas kaltinimo esmei ir apimčiai esminės reikšmės neturi. Nagrinėjamo kaltinimo 1 dalies 12 punkte, aprašant automobilių pardavimą L. Ž. ir A. Ž., nurodyta: „2018-02-06 pardavė automobilį „BMW serie 3“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), L. Ž. už ne mažiau kaip 4 000 Eur ir išrašė pažymą - sąskaitą Nr. 6455 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2 400 Eur sumai, o gautų, šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į tvarkomą UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1 600 Eur neužregistravo apskaitos registruose“, 13 punkte nurodyta: „2018-02-07 pardavė automobilį „Audi A4“,kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. Ž. už ne mažiau kaip 2000 Eur ir išrašė pažymą - sąskaitą Nr. 6499 ir pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur sumai, o gautų, šiuos suklastotus dokumentus įtraukė į tvarkomą UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinę apskaitą, ir taip neįtraukė į buhalterinę apskaitą 1 400 Eur neužregistravo apskaitos registruose.“ Kaip matyti iš kitų pareikštų analogiškų kaltinimo atvejų ir to, kad šiais atvejais kaltinamieji nebuvo kaltinami dokumentų klastojimu, išanalizavus sakinius (nesuderinti žodžių linksniai) akivaizdu, kad padaryta teksto korektūros klaidų, jos ištaisomos pašalinant šias teksto dalis (paryškintas šriftas). Tikslinamas ir 1 dalies 20 punktas, kuriame nurodyta, kad Ž. B. parduoto automobilio kaina pažymoje-sąskaitoje Nr. 6686 ir kasos pajamų orderyje Nr. RA193 nurodyta „000“ Eur. Kaip matyti iš pažymos-sąskaitos Nr. 06686 ir kasos pajamų orderio Nr. 193, Ž. B. įsigyto automobilio kaina nurodyta 1 000 Eur (65 t., b. l. 80, 81), taigi šiame punkte padaryta apsirikimo klaida ištaisoma nurodant teisingą – „1 000“ Eur sumą.

125. Kaltinamųjų apgaulingo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo metu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 galiojo BK 222 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo Nr. XI-2314 redakcija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu už tokios veikos padarymą 2023-04-27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje (nuo 2023-06-01) numatyta papildoma alternatyvi švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, toks įstatymas yra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, kuris turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.), todėl ir kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami pagal šią šiuo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją.

Dėl Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio

126. Baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o pagal to paties straipsnio 2 dalį tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas ir taip padarant žalą turto savininkui arba teisėtam valdytojui. Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto pasisavinimo kaip nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi būtinasis nusikalstamos veikos požymis yra turtinės žalos padarymas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuojant turtinės žalos kilimą svarbu įvertinti ir nustatyti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas ar turtinė teisė buvo panaudoti.

127. Turto pasisavinimo subjektas – specialus, todėl pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai pagal tam tikrus įgalinimus. Pagal teismų praktiką, įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-699/2015, Nr. 2K-269-648/2017, Nr. 2K-232-697/2017).

128. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Kaltininko tiesioginė tyčia šiuo atveju yra tai, kad asmuo turi suvokti, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą (esantį jo žinioje) turtą, taip pažeidžia turto savininko interesus bei padaro jam turtinę žalą, ir to nori. Taigi, nors ir suvokdamas pavojingą savo veiksmų pobūdį, kaltininkas nori taip veikti, o numatydamas, kad dėl šių veiksmų neišvengiamai atsiras nusikalstamų padarinių – turtinė žala turto savininkui, tokių padarinių sąmoningai siekia. Sprendžiant, ar asmuo, kuriam patikėtas turtas, padarė Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti jo tyčios turinį (kryptingumą). Apie sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti teisingas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011; Nr. 2K-P-78/2012; Nr. 2K-234-942/2015; Nr. 2K-154-976/2017; Nr. 2K-127-693/2019 ir kt.).

Dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“priklausančio turto pasisavinimo

129. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, vertinant nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir išdėstytų įrodymų visumą, objektyviai nustatyta, kad S. R., būdama UAB „(Duomenys neskelbtini)“direktorė bei kasininkė, veikos metu būdama materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynuosius pinigus, ir faktinis UAB „(Duomenys neskelbtini)“direktorius R. R., veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 apgaulingai tvarkė apskaitą, parduodami automobilius, t. y. pažymose-sąskaitose, pinigų priėmimo kvituose nurodė mažesnes sumas, nei asmenys sumokėjo už automobilius, ir 42 atvejais dalies gautų grynųjų piniginių lėšų už parduotas transporto priemones – 79 450 Eur neužregistravo kasos knygoje, tuo sumažindami dokumentinį kasos likutį, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė ir tyčia šias pinigines lėšas – 79 450 Eur, tai yra UAB „(Duomenys neskelbtini)“priklausantį labai didelės vertės turtą, pasisavino.

130. Kaltinamieji savo kaltės padarius šią jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, teigė, kad bendrovės automobiliai buvo parduoti už pardavimo dokumentuose nurodytą kainą ir jokių papildomų piniginių lėšų parduodant šį turtą gauta nebuvo, taigi nebuvo ir pasisavintos bendrovės lėšos. Tuo atveju, jei įmonės darbuotojai vis dėlto pardavė automobilius už didesnę kainą, tai tokios lėšos jiems perduotos nebuvo, todėl ir negalėjo būti pasisavintos. Be to, R. R. pabrėžė, kad ne vienu atveju, parduodant automobilius, buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo nei parduoti automobilių, nei gauti piniginių lėšų už juos ar vadovauti bendrovei. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju vertinami kaltinamųjų veiksmai pagal jiems pareikštų kaltinimų pobūdį – R. R. ir S. R. kaltinami tuo, kad, bendrovei pardavus automobilius, o ne kaltinamiesiems visus automobilius patiems pardavus asmeniškai, pasisavino realios kainos ir įrašytos dokumentuose kainos skirtumą. Todėl aplinkybė, kad kaltinamasis R. R. atskirais atvejais automobilių pardavimo metu buvo išvykęs, teisinės reikšmės pagal pareikštą kaltinimą jam, kaip faktiniam vadovui, neturi.

131. Kaltinamųjų bendri veiksmai vadovaujant 2017-03-01 iki 2019-01-31 laikotarpiu, 42 atvejais parduodant bendrovės automobilius ir pardavimo dokumentuose bei pinigų priėmimo kvituose nurodant mažesnę kainą, nei asmenys sumokėjo už automobilius, aptarti įvertinant jų veiksmus dėl bendrovės apgaulingos apskaitą tvarkymo, todėl teismas šių motyvų nekartoja. Nagrinėjamoje byloje apklaustų liudytojų, įsigijusių iš bendrovės automobilius, parodymais, automobilių įsigijimo dokumentais ir specialisto patikslinta išvada, specialistės paaiškinimais nustatyta, kad kaltinime nurodytais atvejais ne visos gautos už parduotą bendrovės turtą piniginės lėšos buvo užregistruojamos kasos knygoje, tai yra pirkimo–pardavimo dokumentuose nenurodytas didesnės – realios kainos skirtumas, tai yra 79 450 Eur nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinę apskaitą.

132. Bylos duomenimis, bendrovės turto (automobilių) pardavimo sandorių sudarymo, įgijimo dokumentų surašymo veiksmus atliko, pinigines lėšas ar jų dalį grynaisiais už parduotą turtą dažniausiai gaudavo įmonės darbuotojai, vadybininkai. Atskirais atvejais, kaip matyti iš pardavimo dokumentų ir liudytojų parodymų (pirkėjų), šias lėšas gaudavo ir kaltinamoji S. R.. Iš liudytojų (pirkėjų) parodymų nustatyta, kad jie pinigus už perkamą automobilį sumokėdavo, kai buvo mokama grynaisiais pinigais asmeniui, parduodančiam automobilį, arba vietoje, kurioje buvo surašomi pardavimo dokumentai. Įmonės darbuotojai G. K., S. B., J. M. nurodė, kad dokumentuose buvo įrašoma reali parduodamų automobilių kaina, o visus gautus pinigus perduodavo įmonei. Šių liudytojų parodymus, kad dokumentuose buvo nurodoma visa teisinga pardavimo kaina, paneigia jau anksčiau aptarti liudytojų, įsigijusių automobilius, parodymai, o aplinkybes dėl pardavimo dokumentuose nenurodytos kainos dalies perdavimo kaltinamiesiems šiais atvejais tiesiogiai patvirtinančių įrodymų nėra. Liudytojas V. P., kurio parodymai aptarti vertinant nuskalstamą veiką dėl bendrovės apgaulingos apskaitos tvarkymo, 11 atvejų iš 42 nurodė, kad kaltinime nurodytą kainą sumokėjo pačiam kaltinamajam R. R.. Liudytojas R. R. (bendrovės darbuotojas) nurodė, kad yra buvę atvejų, kai iš pirkėjų paėmė pinigus už detales perkamam automobiliui, kurios nebuvo įskaičiuotos į kainą. Detales parduodavo vykdydamas savo veiklą pagal verslo liudijimą, kiekvienu atveju pasakydavo klientui, kad kainą sudaro automobilio kaina ir papildomai detalių kaina. Byloje apklausti automobilius pirkę asmenys tokių aplinkybių nepatvirtino, todėl versija, kad pardavimo dokumentuose neužfiksuota kaina (piniginės lėšos) galėjo būti gaunama už papildomas paslaugas ar automobilių dalis, nepagrįsta.

133. Ikiteisminio tyrimo metu S. R., pirmą kartą 2018-09-24 apklausiama kaip įtariamoji (81 t., b. l. 72–74), parodė, kad vadybininkai įmonėje įdarbinti formaliai, automobilių prekyba užsiima savarankiškai, prisidengdami įmone. Pardavimų kainos buvo nurodomos pagal vadybininkų norą ar prašymą. Už vieno automobilio pirkimo ir vėliau pardavimo įforminimą įmonės vadybininkai jai sumokėdavo apie 35 eurus. Įmonės vadybininkams buvo mokamas oficialus atlyginimas, tačiau realiai pinigų jiems nemokėjo. Kartais jos klausdavo, kokią kainą nurodyti dokumentuose, ji pasitikslinusi automobilio įsigijimo kainą ir priklausomai nuo automobilio kainos „uždėdavo“ maždaug nuo 0 iki 200 pelno ir pasakydavo, kokią sąskaitoje įrašyti sumą. Vėliau S. R. šiuos savo parodymus paneigė. Šiuos S. R. parodymus, kad įmonės vadybininkai bendrovės automobilius parduodavo savarankiškai, tik sumokėdavo tam tikrą mokestį kaltinamųjų vadovaujamai įmonei, paneigia byloje užfiksuotų pokalbių telefonu ir SMS žinučių turinys, iš kurio akivaizdu, kad kaltinamiesiems buvo aktuali ne tik automobilio dokumentuose įrašyta kaina, bet ir pati pardavimo kaina, pavyzdžiui, S. R. ir R. R. pokalbis, ID Nr. 6383 (68 t., b. l. 163), kai R. R., pirkėjui prašant įrašyti visą kainą, nesutinka ir nurodo, kad gali išvis nevažiuoti, t. y. tokiu atveju net atsisako sandorio; S. R. ir adresato „D.“ (K.) pokalbis, ID Nr. 8380 (68 t., b. l. 176), kurio metu S. R. paaiškina, kad negalima nurodyti realios kainos, ir nurodo įrašyti mažesnę kainą; pokalbis, ID Nr. 898 (68 t., b. l. 151), su G. K. dėl kainos įrašymo dokumentuose, kuri, pagal pokalbio turinį, nėra tikroji pardavimo kaina ir kt.

134. Kaip minėta, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji visais atvejais faktiškai ir realiai gavo parduotų automobilių kainos skirtumą, išskyrus V. P. atvejus, byloje nesurinkta. Kadangi negalima tikėti liudytojų, bendrovėje dirbusių vadybininkais, parodymais, kad automobilių pardavimo kaina dokumentuose buvo rašoma teisinga, nes juos paneigia liudytojų, pirkusių automobilius, parodymai, kiti įrodymai (pokalbiai telefonu, liudytojos pirkėjos pateiktas susirašinėjimas), todėl vien šių liudytojų parodymai apie tai, kad visa suma už parduodamą automobilį buvo perduodama kaltinamiesiems, nepakankami konstatuoti šioms aplinkybėms. Apie tai, kad ne visa suma buvo perduodama bendrovei, savo parodymuose 2018 m. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaltinamoji S. R., nors vėliau šiuos savo parodymus paneigė. Pardavus bendrovės turtą, visos už jį gautos lėšos tapo bendrovės nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą. Nustatytų aplinkybių visuma ir tai, kad nėra duomenų ir nelogiška, jog kaltinamieji bendrovės UAB „(Duomenys neskelbtini)“apskaitą tvarkė apgaulingai savo tikslais ar tik tam, kad įmonės vadybininkai galėtų pardavę bendrovės automobilius gauti visas nuslėptas nuo apskaitos lėšas, suponuoja vienintelę logišką išvadą, kad į bendrovės apskaitą neįtrauktos lėšos pateko į kaltinamųjų, kaip bendrovės vadovų, dispoziciją, ir būtent jie pagal savo įgaliojimus bendrovės turto atžvilgiu – S. R. kaip teisiškai įregistruota vadovė, o R. R. kaip faktinis vadovas –galėjo ir priėmė sprendimus dėl tolesnio šių piniginių lėšų likimo. Pagal bendrovės apskaitą nenustatyta, kur ir kaip buvo panaudotos už parduotus automobilius gautos piniginės lėšos, kaip ir nenustatyta, kad kaltinamieji neįtrauktas į apskaitą lėšas būtų panaudoję bendrovės veikloje, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji šias lėšas pasisavino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nenustačius, kokiais tikslais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, buvo panaudotos kaltinamųjų pasisavintos įmonės lėšos, tai neužkerta kelio jų veiksmus kvalifikuoti kaip turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-430/2013, 2K-411/2012).

135. Šios nusikalstamos veikos subjekto teisinius požymius dėl teisiškai reikšmingų įgaliojimų bendrovės turto atžvilgiu atitinka abu kaltinamieji – S. R. kaip įregistruota bendrovės vadovė teisės aktų pagrindu, o R. R. kaip faktinis bendrovės vadovas. Dėl R. R. kaip bendrovės faktinio vadovo pasisakyta motyvuose ir išvadose dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, todėl teismas jų nekartoja. Tiek S. R., tiek R. R. galėjo duoti ir davė privalomo pobūdžio nurodymus, priėmė reikšmingus sprendimus, turinčius esminę įtaką bendrovės veikloje įgyjant ir parduodant bendrovės turtą, nustatant parduodamo turto kainą ir ją nurodant pardavimo dokumentuose.

136. Įvertinus tai, kad bendrovės lėšos buvo pasisavintos ne vienkartiniais, o ilgai besitęsiančiais, bendrais, tarpusavyje suderintais kaltinamųjų veiksmais, ką neabejotinai patvirtina ir įrodymai dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, konstatuojama, kad bendrovės turtą pasisavino ir žalą bendrovei kaltinamieji padarė tiesiogine tyčia, bendrai veikdami, tai yra sąmoningai suvokė daromų veiksmų pobūdį ir šių veiksmų pasekmes ir taip norėjo elgtis.

137. Pasisavinus bendrovės turtą – 79 450 Eur pingines lėšas ir šia suma sumažinus bendrovės ūkinės finansinės veiklos galutinį rezultatą, bendrovei neabejotinai padaryta turtinė žala. Kaltinamųjų veikos 2017-03-01 iki 2019-01-31 padarymo metu, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-14 nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ ir vėlesnes jo redakcijas, šis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01 – 37,66 Eur, nuo 2018-01-01 – 50 Eur. Veikos padarymo metu pasisavinto turto vertė viršijo 900 MGL, kas, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją – BK 190 straipsnio 1 dalį, yra labai didelės vertės turtas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Kaltinamųjų veiksmai dėl turto pasisavinimo kvalifikuotini pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 183 straipsnio 3 dalies redakciją, kadangi ši norma lyginant su veikos metu galiojusia BK 183 straipsnio 2 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (nustatyta papildoma švelnesnė bausmė sankcijoje) ir, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, tai yra taikoma iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

138. Bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai turint tikslą pasisavinti įmonės turtą – pinigus, todėl kaltinamųjų R. R. ir S. R. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, tiesiogiai susijusios ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Dėl Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio

139. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

140. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos BK 220 straipsnį žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo.

141. Paprastai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas mokesčių administratoriui yra kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį, taip pat, priklausomai nuo bylos aplinkybių, ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-185-942/2016, 2K-270-942/2015, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-99/2013, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-511/2011 ir kt.).

142. Byloje ištirtais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu S. R., kuri buvo UAB „(Duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktorė bei kasininkė ir buvo materialiai atsakinga už jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės turtą, grynųjų pinigų apskaitą, faktiškai atliko ir buhalterio funkcijas, ir R. R., UAB „(Duomenys neskelbtini)“vadybininkas, faktiškai vadovavęs įmonės veiklai – naudotų automobilių įsigijimui Prancūzijoje ir jų pardavimui Lietuvoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalį būdami atsakingi už įmonės ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, siekdami pasisavinti bendrovės lėšas, apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą. 2021-04-07 specialisto išvados dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“ūkinės finansinės veiklos pagrindu (po specialistės J. K. apklausos) nustatyta, kad nuo 2017-03-27 iki 2019-01-08 į bendrovės apskaitą neįtrauktų pardavimo pajamų suma yra 79 450 Eur (t. 92, b. l. 21–26, 27–61), nuo šios sumos UAB „(Duomenys neskelbtini)“neapskaičiavo 13 788,85 Eur (2 447,10 + 10 699,60 + 642,15) (79 450 x 21% / 121% ) PVM 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais nuo parduotų transporto priemonių fiziniams asmenims (6 patikslintas priedas) ir laikotarpiu nuo 2017-03-01 iki 2019-01-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose 20 PVM deklaracijų (forma FR0600) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra nedeklaravo (16 eilutėje) sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža – 65 661 (11 653 + 50 950 + 3 058) Eur, (29 eilutėje) standartinio tarifo pardavimo PVM – 13 789 (2 447 + 10 700 + 642) Eur ir (36 eilutėje) mokėtino į biudžetą PVM – 13 789 (2 447 + 10 700 + 642) Eur 2017 m., 2018 m. ir 2019 metais (7 ir 8 patikslinti priedai). Be to, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė laikotarpiu nuo 2017- 03-01 iki 2019-01-31 gautų pajamų – 65 661 (11 653 + 50 950 + 3 058) Eur, nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 9 850 Eur (1 748 + 7 643 + 459) pelno mokesčio. Taigi, UAB ,,(Duomenys neskelbtini)“ už tiriamąjį laikotarpį nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 23 639 (13 789 + 9 850) Eur mokesčių, iš jų: PVM – 13 789 (2 447 + 10 700 + 642) Eur; pelno mokesčio – 9 850 (1 748 + 7 643 + 459) Eur: 2017 metais – 4 195 Eur (PVM – 2 447 Eur, pelno mokestis – 1 748 Eur); 2018 metais – 18 343 Eur (PVM – 10 700 Eur, pelno mokestis – 7 643 Eur); 2019 metais – 1 101 Eur (PVM – 642 Eur, pelno mokestis – 459 Eur).

143. Kaltinamieji dėl pareikštų kaltinimų kaltais neprisipažino. S. R. neginčijo fakto, kad mokesčių deklaracijas pildė ir Mokesčių inspekcijai pateikė ji, tačiau teigė, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma teisingai ir mokesčių deklaracijos buvo teikiamos pagal apskaitos duomenis. R. R. parodė, kad niekada neturėjo prisijungimo prie UAB „(Duomenys neskelbtini)“banko sąskaitos, „Sodros“ ir panašiai duomenų, nes įmonei faktiškai nevadovavo, nė vienos deklaracijos nepateikė ir nežinojo pateiktų deklaracijų turinio, prašė dėl šių kaltinimų jį išteisinti. Pagal veikos metu galiojusią 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2015-12-22 įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) 21 straipsnio l dalies nuostatą už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius (nagrinėjamu atveju PVM ir pelno mokesčius), o pagal 40 straipsnio 4 ir 5 punktus – teisingai apskaičiuoti ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas. PVM dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, pelno mokesčio – Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas.

144. Teismui nustačius, kad kaltinamieji tyčiniais veiksmais pasisavino vadovaujamos bendrovės turtą apgaulingai tvarkydami apskaitą, akivaizdu, kad duomenų apie gautas pajamas neįtraukimas į bendrovės apskaitą lėmė neteisingus duomenis ne tik apskaitoje, bet ir pagal ją sudarytose mokesčių deklaracijose, pateiktose Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, ne tik už teisingą bendrovės apskaitos organizavimą, bet ir už tinkamą mokesčių deklaracijų pateikimą atsakingi yra kaltinamieji – S. R. kaip UAB „(Duomenys neskelbtini)“ registruota vadovė ir pagal jau aptartą ankstesnę teismų praktiką – R. R. kaip faktinis įmonės vadovas. Kaltinamieji žinojo, kad duomenys mokesčių deklaracijoje bus neteisingi ir taip bus išvengta dalies mokesčių, to siekė, tai yra veikė tyčia. Tai, kad kaltinamasis R. R. pats tiesiogiai mokesčių deklaracijų nerengė ir jų nepateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepaneigia jo kaltės ir baudžiamosios atsakomybės pagal šį pareikštą kaltinimą, nes, kaip jau pasisakyta, jis kaip bendrovės faktinis vadovas bendrais veiksmais su kaltinamąja S. R. organizavo ir vykdė apgaulingos apskaitos tvarkymą ir pasisavino į bendrovės apskaitą neįtrauktas lėšas, vadovavo įmonei nuolat ir sistemingai priimdamas teisiškai reikšmingus sprendimus dėl sąlygų įsigyjant ir parduodant automobilius, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovė (UAB „(Duomenys neskelbtini)“) pateiktų Mokesčių inspekcijai teisingus duomenis, pagal kuriuos būtų sumokėti mokesčių įstatymų nustatyti mokesčiai, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-12 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019)

145. Visumos anksčiau išvardytų, teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą, prieštaravimų tarp jų nėra, tad teismas jais remdamasis pripažįsta įrodytomis šio kaltinimo faktines aplinkybes.

146. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, jog nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojantis BK 220 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tik už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), t. y. mažesnės nei veikos padarymo metu 400 MGL vertės (20 000 Eur) mokesčių vengimas dekriminalizuotas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta siektų išvengti mokesčių bendra suma – 23 639 Eur viršija 400 MGL dydžio sumą (nusikaltimo padarymo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ šis dydis nuo 2015-01-01 iki 2018-01-01 buvo 37,66 Eur, nuo 2018-01-01 – 50 Eur), taigi šio veikos požymio pasikeitimas pagal naują įstatymo redakciją nedaro įtakos kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui.

147. Veikos pradžios metu galiojusi BK 220 straipsnio 1 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija numatė, kad už šią veiką baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, o šiuo metu galiojančioje 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijoje numatyta papildoma alternatyvi arešto bausmė, o laisvės atėmimo bausmė numatyta iki ketverių metų. Taigi, šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija numato didesnę griežčiausios laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą, todėl toks įstatymas nėra kaltinamųjų atsakomybę švelninantis ir kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal veikos padarymo metu galiojusią švelniausią BK 220 straipsnio 1 dalies 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją.

III. Dėl R. R. neteisėto praturtėjimo (BK 189-1 straipsnio 1 dalis)

148. Kaltinamasis R. R. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 189-1 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto praturtėjimo kaltu neprisipažino ir 2022-01-16, 2023-03-31, 2024-04-16 teisiamuosiuose posėdžiuose apklausiamas tvirtino, kad visas šeimos turtas yra įgytas teisėtomis pajamomis, ir nesutinka su byloje esančia specialisto išvada, nes joje pateikti neteisingi skaičiavimai:

1) specialisto išvadose nurodoma, kad jis ir jo sutuoktinė E. R. nėra pateikę VMI vienkartinės gyventojų šeimos 2003-12-31 turėto turto deklaracijos, tačiau iš tiesų tokią jie pateikė 2005-05-02, kurioje deklaruoto turimo turto vertė – 157 680 litų.

2) duodamas paaiškinimus buvo nurodęs, kad turėjo apie 200 000 litų santaupų, tačiau, susipažinęs su bylos dokumentais, mano, kad su žmona turėjo ir daugiau santaupų, nei nurodė pirmajame paaiškinime.

3) Nesutiko su specialisto išvadoje nurodytomis vartojimo išlaidomis, nes jos neatitinka realių išlaidų, todėl, jas vertinant realiai, didėtų santaupų suma.

4) Neteisingai ir netinkamai vertintos (duomenys neskelbtini) statybos išlaidos, nėra aišku, kaip ir kokiu būdu vertinta statyba. Specialisto išvadoje teigiama, kad statybos išlaidos sudarė 417 236 litus, tačiau dokumentai patvirtina, kad statybos buvo vykdomos nuo 2006 m. galo iki 2009 m. pabaigos; statybos buvo atliekamos ūkio būdu – patys daug dirbo, sutuoktinės tėvas – statybininkas – statė. Statybos išlaidos sudarė 184 323 litus. Išsaugojo visus čekius, gal vienas kitas ir pasimetė, bet iš esmės yra visi čekiai, visos faktūros, viską tiksliai apskaičiavo. Specialistės atlikti skaičiavimai be jokių paaiškinimų, yra tik suma, kainos sukeltos. Taigi specialisto išvadoje išlaidos padidintos 232 919 litais. Vien įvertinus šitą aplinkybę, santaupos 2014 m. sausio 1 d. turėjo sudaryti ne 125 500, o 358 413 litų.

5) Pastebėjo, kad taip pat nėra aišku, kaip buvo vertinamos išlaidos, susijusios su pastato – parduotuvės, esančios S. D. ir S. G. gatvėje (duomenys neskelbtini), statyba. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šio pastato statybos išlaidos sudarė 263 844 eurus, tačiau remiantis pateiktais dokumentais statybos buvo vykdomos nuo 2014 metų galo iki 2018 metų vidurio, statybos buvo atliekamos ūkio būdu ir statybos išlaidos sudarė 66 950 eurų. Taigi specialisto išvadoje šios išlaidos padidintos 196 893 eurais.

6) Kaltinamojo teigimu, specialisto išvadoje taip pat atlikti kiti netikslūs skaičiavimai, pagal kuriuos kitos išlaidos, statybos išlaidos buvo apskaičiuotos po du kartus, t. y. kiekvieno objekto statybos išlaidos apskaičiuotos atskirai ir vėliau, vertinant bankų duomenis, atitinkamai vėl dubliuojamos išlaidos, patirtos statybose ir pridedamos papildomai.

7) Kaltinamojo teigimu, nors išvadoje nurodyta, kad E. R. 2014 m.–2018 m. gautos pajamos iš individualios veiklos neužskaitytos ir nevertintos, nes nebuvo galimybės patikrinti, ar teisingai deklaruotos pajamos pagal verslo liudijimą, tačiau patikrinimą atlikusi specialistė individualios veiklos pajamas, gautas iki 2014 m., pripažino ir įvertino neprašydama jokių dokumentų, o 2014–2018 m. laikotarpio jau nebevertino. E. R. savo pareigą pateikti reikiamas deklaracijas apie gautas pajamas įvykdė, VMI pateikė reikiamas deklaracijas laiku ir tinkamai, kuriose kiekvienais metais nurodė gautas pajamas pagal pateiktas deklaracijas. E. R. iš vykdytos veiklos gavo 121 349 eurus pajamų (2014 m. – 46 022 litus; 2015 m. – 29 540 eurų; 2016 m. – 22 680 eurų; 2017 m. – 34 630 eurų; 2018 m. – 21 170 eurų). Šios gautos pajamos taip pat privalėjo būti pridedamos prie šeimos pajamų, tačiau to nebuvo padaryta. Kodėl jos nevertintos, niekas nieko nekomentavo, neprašė ką nors pateikti. Sutuoktinė savo iniciatyva kompiuteryje vedė apskaitą visus tuos metus, kiek gavo už atliktą darbą, kiek išleido ar siūlams, ar karoliukams, šie duomenys nebuvo vertinami. Tų duomenų jų lyg neprašė ir tyrimą atliekantis specialistas, tiksliai neprisimena. Nemano, kad kompiuteryje yra išlikę šitie failai, nes namie buvo vagystė, pavogė ir kompiuterį. Viską turėjo atsispausdinę. Sutuoktinė deklaruodavo tas pajamas, pagal jas mokėdavo mokesčius. 2014–2018 m. pateikus deklaracijas, VMI niekada neprašė kažką patikslinti ar pateikti kažkokius duomenis. Mokesčius priėmė, pinigų negrąžino.

8) Specialisto išvadoje nurodoma, kad E. R. patyrė šias išlaidas: 17 960 litų pervedė į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ už kelionę į Turkiją, 16 000 pervedė į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ už kelionę į Šri Lanką, Maldyvus. Specialisto išvadoje šios išlaidos įvertintos 33 960 litų suma, tačiau šiuo atveju kelionė buvo užsakoma 4 šeimoms, todėl realias R. šeimos išlaidas sudarė 8 490 litų suma, nes kita suma jiems buvo kartu važiavusių asmenų grąžinta. Į Šri Lanką vyko su E. ir E. A., o į Turkiją – su A., K. ir kitais draugais, pavardės neprisimena.

9) Specialisto išvadoje nurodoma, kad R. R. motociklą „Triumf roki 3 tauring“ įsigijo 2014 m. už 29 162 litų sumą, tačiau nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis padaryta tokia išvada. Motociklas buvo įsigytas 2014 m. už 7 596 litus, tai sudaro 2 200 eurų. Patikslino, kad motociklą lyg įsigijo 2010 m., o pardavė 2014 m. Naudojosi tuo motociklu 4 metus. Įsigijo jį iš užsienio, dokumentuose nurodyta reali jo įsigijimo kaina. Pirko apgadintą, buvo nedideli sugadinimai – pabraižymai, „blėka“ lenkta, išdaužta „fara“. Turi sąskaitą faktūrą, specialistės vertinimui pateikti niekas neprašė. Registruodamas motociklą „Regitroje“ pateikė tą pačią sąskaitą faktūrą, pirkimo sutartį.

10) Be to, 2013 m., 2015 m. buvo įgijęs automobilius, juos pardavęs ir uždirbęs, nuo gautų pajamų sumokėjęs mokesčius, tačiau specialistė šių pajamų neįtraukė. 6 automobiliai lentelėje neįvertinti, juos pardavė kaip fizinis asmuo, deklaravo, sumokėjo mokesčius. Turi jų įsigijimo ir pardavimo dokumentus. Prašo, kad šie duomenys būtų įtraukti, įvertinti.

Tyrimo metu dėl namo ir parduotuvės statybos sakė, kad gali pateikti išlaidų čekius, bet niekas nekreipė dėmesio, nereikalavo to, neprašė. Specialisto išvadoje nurodoma, kad statybos išlaidos buvo vertinamos naudojantis (duomenys neskelbtini) vertinimo sistema. Ši sistema, kaltinamojo teigimu, skirta nustatyti statybų kainai. Vertinimo aprašymas nebuvo pateiktas ir nėra aišku, kaip ir kokiu būdu vertinta statyba. Dėl statinio (duomenys neskelbtini), su verte sutinka, tik nesutinka su tuo, kad trūko lėšų šiai statybai. Taigi, kaltinamojo manymu, specialisto išvadoje atlikti skaičiavimai dėl santaupų ir pajamų išlaidų negali būti laikomi patikimais ir objektyviais, todėl ir išvada, jog jis su sutuoktine laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-12-01 disponavo kitomis iš ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatyto šaltinio gautomis pajamomis, visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Kiti VMI specialistės išvados trūkumai nurodyti nepriklausomos specialistės konsultacinėje išvadoje, ja prašo vadovautis.

149. R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2019-06-18 apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad jis 2014–2018 metais vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. atliko automobilių remontą garažuose, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Negali paaiškinti, kodėl skiriasi jo apskaitos žurnaluose už 2014, 2016, 2017 metus nurodytos gautų pajamų sumos su atitinkamų metų jo pateiktose gyventojų pajamų deklaracijose nurodytomis pinigų sumomis. 2014–2018 metais turėjo vertybinių popierių (akcijų), visi duomenys yra nurodyti jo pateiktose metinėse gyventojų pajamų deklaracijose. Neatsimena, kiek santaupų turėjo grynaisiais pinigais 2014-01-01, 2018-09-24, 2018-12-31. Negali nurodyti, kokios jo šeimos mėnesinės ar metinės vartojimo išlaidos, negali tiksliai dabar įvardyti, kokios yra jo mėnesinės / metinės pajamos, viskas yra nurodyta jo pateiktose deklaracijose. Turi du nepilnamečius vaikus (15 ir 8 metų amžiaus), kuriuos išlaiko jis kartu su žmona. Kartu su žmona E. yra ėmęs paskolą iš AB „X“, paskola nėra grąžinta. Jis yra skolinęsis pinigų iš savo brolio E., tai yra nurodyta jo pateiktoje deklaracijoje. Negali atsakyti, kodėl jo gyventojų pajamų deklaracijoje už 2018 metus yra nurodyta, kad jis 2018 metais gavo 55 000 eurų dovanų. Visas jo vardu įgytas ir registruotas tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis turtas buvo įgytas iš jo teisėtai gautų pajamų, kurios buvo deklaruotos. Iš savo brolio E. R. gavo dovanų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ten buvo pradėtos dvibučio namo statybos, kada tiksliai buvo pradėtos statybos, nežino. Statybos darbus atliko įmonės „(Duomenys neskelbtini)“, „(Duomenys neskelbtini)“, buvo ir daugiau įmonių. Negali įvardyti, kokia šio namo statybų vertė, t. y. kokias išlaidas patyrė šio namo statybai. Nepamena, kada įsigijo žemės sklypą bei ant jo esančius pastatus S. D. ir S. G. (duomenys neskelbtini), pastatai buvo nugriauti. Šiuos darbus atliko jis pats, jo žmona, taip pat jiems padėjo jo brolis M. R., jo uošvis. Ant minėto sklypo buvo pastatytas komercinės paskirties pastatas – parduotuvė. Statybos darbus daugiausia atliko jo uošvis S.. Žemės sklypo ir ant jo esančių pastatų įsigijimui pinigus skolinosi iš savo brolio E. R., o naujo pastato – parduotuvės statybai ėmė paskolą iš banko. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo prieš dešimt ar vienuolika metų, negali įvardyti, kiek patyrė išlaidų gyvenamojo namo statybai. Nepamena, kada jis įsigijo miško žemės sklypą (Duomenys neskelbtini) rajone, neprisimena, kiek sumokėjo už šį sklypą. Viskas yra užfiksuota pirkimo–pardavimo dokumentuose (t. 82, b. l. 110–112).

150. Liudytoja E. R., kaltinamojo R. R. sutuoktinė, apklausiama 2023-03-22, 2023-04-05 teisiamuosiuose posėdžiuose, analogiškai kaltinamajam parodė, kad, atliekant tyrimą, nepagrįstai buvo neįvertintos jos gautos pagal verslo liudijimą ir deklaruotos pajamos nuo 2014 m. iki 2018 m., o tokios pačios pajamos iki 2014 m. buvo pripažintos. Jos veikla buvo fotografavimas, dabar yra siuvimas. Vedė gaunamų pajamų žurnalą, juose pažymėtos ir išlaidos kompiuteryje. Neturi išsaugotų pirminių pajamų ir išlaidų dokumentų. Yra baigusi ir siuvimo, ir fotografavimo kursus. Apie savo teikiamas paslaugas skelbdavo internete, feisbuke, bet dažniausiai – per pažįstamus. Fotografuodavo šventes, gimtadienius. Sutarčių nepasirašinėdavo, bet kam reikėdavo, išrašydavo čekius. Daug kas atsiskaitinėdavo grynaisiais, būdavo ir bankiniais pavedimais. Siuvimo paslaugas teikė namuose – (duomenys neskelbtini) tyrimo laikotarpiu. Naudojo vąšelius, siuvimo mašinas. Visos jos deklaracijos yra matomos, o kaip liudytoja mano, kad neprivalo pateikti įrašus žurnaluose ir nepamena, kas tyrimo metu buvo prašoma pateikti. Tuo momentu galvojo, kad užteks deklaracijų, deklaracijas ir pateikė.

Kaip ir sutuoktinis, nesutinka dėl namo ir parduotuvės statybos išlaidų. Statybos buvo vykdomos ūkio būdu, renkami išlaidų čekiai, kurių tyrimo metu niekas neprašė. Ji su sutuoktiniu tik parašė paaiškinimą prie sutuoktinio apklausos su skaičiais. Pajamų statyboms užteko. Specialisto išvadoje skaičiavimų nėra, tik galutinė vertė. Pavyzdžiui, namo (duomenys neskelbtini), 10 proc. statybvietės paruošimo išlaidų nepatyrė, nes viską darė patys. Susirado traktoriuką ir nustumdė. Tai irgi kainavo, bet ne tiek daug, kaip yra apskaičiuota „(Duomenys neskelbtini)“. Išlaidos buvo, bet ne tokios didelės. Jos šiuo metu jau miręs tėtis buvo statybininkas ir statant jų namą buvo įsigijęs verslo liudijimą statybos darbams. Savo tėvui už statybos darbus nemokėjo. Pasitelkus į pagalbą savo tėvą, rangovo pridėtinių išlaidų – 16 proc. nuo statybų vertės – nepatyrė. Apie statybas turi žinių, yra tekę užsiimti statybų verslu. Ir dabar vykdo statybas, dirba su rangovais. Dabar (duomenys neskelbtini) vyksta statybos, tai yra daugiabutis namas. Jį stato jos įmonė, 2 įmonės. Samdo rangovus, mato sąmatas, pati jas analizuoja. (duomenys neskelbtini). „(Duomenys neskelbtini)“ apskaičiuotų išlaidų statybvietei ir netiesioginių išlaidų nepatyrė. Dėl (duomenys neskelbtini) statybų, kad 2018 m. pritrūko 35 000 Eur, dabar nieko negali pakomentuoti, turėtų peržiūrėti dokumentus.

Be to, specialisto išvadoje neįvertinta ir Vienkartinė turto deklaracija, kur buvo pateikta 2003-02-31, deklaruojant 157 680 Lt.

Mano, kad, vertinant tyrimo laikotarpį, neteisingai buvo skaičiuojama ir tai, kad visą laikotarpį nuo 2004 iki 2013 m. buvo išlaidos 2 nepilnamečiams vaikams, nes pirmas vaikas yra gimęs (duomenys neskelbtini). Turėjo išlaidų, susijusių su vaikų popamokine veikla. Mažasis lankė baseiną, dukra – sportinių šokių pamokas. Dėl šokių išlaidos nurodytos, jų gal ir daugiau galėjo būti, bet jiems padeda ir seneliai. Pavedimais gauti pinigai už sukneles yra už suknelių dekoravimą, siuvinėjimą pagal jos verslo liudijimą. Tai yra sportinių šokių suknelės. Šokių suknelių, batelių įsigijimas irgi kainuoja, gal grynaisiais už tai buvo sumokėjusi. Sumų pasakyti negali.

Analogiškai R. R. nurodė, kad nepagrįstai visos kelionės išlaidos priskirtos jų šeimai, nes, užsakant keliones, iš pradžių ji sumokėjo visą kainą, o vėliau kartu vykę asmenys savo dalį kainos jiems atidavė. Taigi jų šeimos kelionės išlaidos į Turkiją buvo 4 000 Lt, o ne 16 000 Lt, kaip nurodyta specialisto išvadoje, ir atitinkamai į Šri Lanką 8 490 Lt, o ne 17 960 Lt. Tikslesnių duomenų iš kelionių agentūros negavo.

151. Liudytoja E. R. 2020-01-07 apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra lankiusi ir siuvimo ir fotografijos kursus, negali įvardinti konkrečių įmonių kur lankė bei tikslių datų. Kam teikdavo fotografijos ir siuvimo paslaugas, kokiu būdu klientai atsiskaitydavo negali nurodyti, viskas yra deklaruota. Fotografavimo paslaugas teikdavo su fotoaparatu, kurio modeliu nepamena, siuvimo paslaugas teikdavo su siuvimo mašina, kurios modelio nepamena. Dar kartą paprašyta pateikti dokumentus, susijusius su jos vykdyta veikla pagal verslo liudijimą, prašomų dokumentų E. R. nepateikė, o atsakydama į klausimą dėl kokių priežasčių ji jų neteikia, atsakė: ,,Negaliu nieko pakomentuoti į šį klausimą“. (t. 70 t., b. l. 158–162).

152. Specialistė N. D. teismo posėdžio metu patvirtino savo duotas išvadas, paaiškino, kad įvertinus papildomai pateiktus dokumentus pateikta papildoma 2023 m. specialisto išvada dėl to, kad R. ir E. R. pastato-parduotuvės, statybos ir įrengimo išlaidoms padengti, nepakako 2016 m. trūko 440 Eur, 2017 m. – 93 348 Eur, teisėtų pajamų, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir įrengimo išlaidoms padengti nepakako 2018 m. 35 035 Eur teisėtų pajamų. 132 784 Eur.

153. 2019-12-11 raštu ikiteisminio tyrimo tyrėjas kaltinamojo R. R. sutuoktinės E. R. paprašė be kitų duomenų ir dokumentų (reikalavimo 9 punktas) pateikti ir dokumentus, patvirtinančius liudytojos 2014-2018m. vykdytą veiklą, reikalavime detalizuojant galimus pateikti dokumentus – pajamų-išlaidų paskaitos žurnalus, ilgalaikio ir trumpalaikio turto, įsigyto veiklos vykdymui įsigijimą patvirtinančius dokumentus (t. 77, b. l. 132–133).

154. E. R. į 2019-12-11 reikalavimą pateikti prašomus dokumentus 2019-12-17 elektroniniu paštu atsakė, kad „visus pagrindinius dokumentus esame pateikę, šiuo metu daugiau dokumentų pateikti negaliu“ (77 t., b. l. 134).

155. Pagal (Duomenys neskelbtini) AVPK KPENT skyriaus 2019-05-03 reikalavimą (77 t., b. l. 76–77), 2019-05-24 (77 t., b. l. 78–79), E. R. buvo pareikalauta pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su individualia veikla.

156. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole E. R. pateikdama prašomus dokumentus – deklaracijas, pareiškė, kad dėl kitų dokumentų pateikimo vėliau pateiks paaiškinamąjį raštą (77 t., b. l. 80–81). \

157. 2023-05-15 Daiktų apžiūros protokole (88 t., b. l. 122–138), apžiūrint Teismo pavedimu patikrinus iš liudytojos E. R. paimtą kompiuterį (88 t., b. l. 116–121), nustatyta, kad kompiuteryje esančiame kataloge „E. verslo liudijimai“ yra kiti 5 katalogai su pavadinimais „2014“, „2015“, „2016“, „2017“, „2018“. Apžiūros duomenimis pagrindinis katalogas sukurtas 2014-02-01, katalogai pagal metus atitinkamai:

- „2014“ – katalogas sukurtas 2014-02-01, jame esantis „Exel“ dokumentas – 2015-11-11;

- „2015“ – katalogas sukurtas 2015-01-05, jame esantis „Exel“ dokumentas – 2016-02-11;

- „2016“ – katalogas sukurtas 2016-12-30, jame esantis „Exel“ dokumentas – 2016-12-30;

- „2017“ – katalogas sukurtas 2017-01-27, jame esantis „Exel“ dokumentas – 2017-12-22;

- „2018“ – katalogas sukurtas 2019-01-04, jame esantis „Exel“ dokumentas – 2019-01-23; ir šie sukurti „Exel“ formato dokumentai, koreguoti tik jų sukūrimo dieną.

158. (Duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) 2020-05-13 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 78, b. l. 140–167, t. 79, b. l. 1–166), atlikus R. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31, R. R. ir jo sutuoktinės E. R. pajamas vertinant bendrai, konstatuota, kad:

151.1. R. R. ir jo sutuoktinė E. R. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 gavo pajamų ir kitų piniginių lėšų 181 864 Lt 2014 m. ir 294 419 Eur (2015 m. – 78 038 Eur, 2016 m. – 84 447 Eur, 2017 m. – 53 447 Eur, 2018 m. – 78 507 Eur) ir tuo pačiu laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 patyrė 175 322 Lt 2014 m. ir 484 437 Eur (2015 m. – 68 221 Eur, 2016 m. – 148 295 Eur, 2017 m. – 143 840 Eur, 2018 m. – 124 081 Eur) išlaidų. Nenustatyta, kad R. R. ir E. R. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 būtų dovanoję, skolinę ar kitaip perleidę pinigines lėšas. Nustatyta, kad R. R. ir sutuoktinei E. R. tiriamuoju laikotarpiu pagal (duomenys neskelbtini) AB (Duomenys neskelbtini) banko Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas 37 800 Eur sumos kreditas. Kredito grąžinimo terminas (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-01-01 iki 2018-12-31 disponavo ir kitomis iš ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM).

151.2. R. R. ir jo sutuoktinė E. R. 2014-01-01 iki 2018-12-31 įsigijo nekilnojamąjį privalomą registruoti turtą:

- 2014-07-08 pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine E. R. už 90 000 Eur įsigijo žemės sklypo dalį (15,39 ha miškų ūkio paskirties) adresu: (duomenys neskelbtini).

- 2018-01-29 žemės sklypą 917/1800 dalį (0,090 ha kitos paskirties), įsigijo iš brolio E. R. pagal 2018-01-29 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su broliu M. R. pasistatė gyvenamąjį namą, įregistravo pagal 2019-08-08 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą;

- 2018-03-16 pastatą-parduotuvę, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pagal 2018-03-16 statybos užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinus senus statinius, įgytus kartus su žemės sklypu pagal 2013-12-09 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

151.3. Pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, statybos pradžia 2015 m., pabaiga 2017 m., statybos vertė 349 000 Eur. Įvertinus, kad statyba buvo vykdoma ūkio būdu, ir atlikus išlaidų statybos darbams perskaičiavimą, nustatyta, kad pastato-parduotuvės išlaidos statybai 2015–2017 m. sudarė 263 844 Eur. Iš šių išlaidų eliminavus 2015 m. R. R. ir E. R. išlaidas statybinėms medžiagoms, kurios buvo apmokėtos per banką, pastato-parduotuvės 2016–2017 m. išlaidos statybai sudarė 238 580 Eur (po 119 290 Eur 2016 m. ir 2017 m.). Apskaičiavus sutuoktinių R. R. ir E. R. 2017 m. pajamų-išlaidų balansą, nustatyta, kad 2017 m. 86 547 Eur suma nepagrįsta gautomis R. R. ir E. R. teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintoms / neapmokestinamosiomis) pajamomis. Nustatyta, kad sutuoktinių R. ir E. R. pastato-parduotuvės statybos ir įrengimo išlaidoms padengti nepakako 86 547 Eur teisėtų pajamų.

151.4. Nustatyta, kad R. R. 2018-01-29 žemės sklypo 917/1800 dalį (0,090 ha kitos paskirties) įsigijo iš brolio E. R. pagal 2018-01-29 dovanojimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuriame kartu su broliu M. R. pasistatė butą, įregistravo pagal 2019-08-08 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), tiriamuoju laikotarpiu buto statybos išlaidos sudarė 99 792 Eur (plačiau aprašyta 2.1 punkte). Apskaičiavus R. R. ir E. R. pajamų-išlaidų balansą už 2018 m. nustatyta, kad 2018 m. 35 035 Eur suma nepagrįsta gautomis R. R. ir E. R. teisėtomis (nustatyta tvarka apmokestintoms / neapmokestinamosiomis) pajamomis. Tokiu būdu nustatyta, kad sutuoktinių R. ir E. R. buto statybos ir įrengimo išlaidoms padengti nepakako 35 035 Eur teisėtų pajamų.

2. VMI 2020-05-13 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus E. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31, pateiktos analogiškos išvados dėl to, kad R. ir E. R. pastato-parduotuvės statybos ir įrengimo išlaidoms padengti nepakako 86 547 Eur teisėtų pajamų, o buto statybos ir įrengimo išlaidoms padengti nepakako 35 035 Eur teisėtų pajamų (t. 80, b. l. 1–123).

3. 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 88, b. l. 147–178)konstatuota, kad dėl kaltinamojo papildomai teisminio nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų anksčiau byloje pateikta 2020-05-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) keičiasi:

153.1. naujai įvertinus R. R. 2013 m. vykdytus transporto priemonių pirkimo–pardavimo sandorius, nustatyta, kad R. R. gavo 72 300 Lt transporto priemonių pardavimo pajamų (iš jų: 44 300 Lt už MB CLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt už „Ford Tranzit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 18 000 Lt už motociklą „Kawasaki“) ir patyrė 38 300 Lt transporto priemonių įsigijimo išlaidų (iš jų: 36 300 Lt – MB CLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Lt – „Ford Tranzit“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini)). Kadangi 2020-05-13 R. R. specialisto išvadoje Nr. (duomenys meskelbtini) nebuvo įvertintos R. R. 2013 m. gautos 28 000 Lt transporto priemonių pardavimo pajamos bei patirtos 38 300 Lt transporto priemonių įsigijimo išlaidos, šių pajamų ir išlaidų įvertinimas turėjo įtakos pasikeitusiam 2013-12-31 sutuoktinių galbūt turėtam piniginių lėšų ne banke likučiui: naujai nustatytas sutuoktinių tiriamojo laikotarpio pradžioje (2014-01-0l) galbūt turimas ne banke piniginių lėšų likutis – 116 585 Lt (2020-05-13 R. R. specialisto išvadoje Nr. –125 501 Lt);

- naujai nustatytas sutuoktinių tiriamojo laikotarpio pradžioje (2014-01-01) galbūt turimas ne banke piniginių lėšų likutis – 116 585 Lt keičia tiriamojo laikotarpio (2014-2018 m.) sutuoktinių pajamų-išlaidų balanso duomenis:

Lieka laisvų lėšų/ trūksta lėšų(-) Laikotarpis Naujai nustatyti duomenys 2020-05-13 specialisto išvados Nr. (28.16)KD7-11 duomenys 2016-12-31 -440 Eur 3599 Eur 2017-12-31 -93348 Eur -86547 Eur 2018-12-31 -35035 Eur -35035 Eur

t. y. R. ir E. R. 2016-2018 m. patirtos išlaidos viršija minėto laikotarpio pajamas 128 823 Eur.

- įvertinus R. ir E. R. per bankų sąskaitas 2016 m. vykdytus atsiskaitymus už pirktas statybines medžiagas 7 818 Eur ir atlikus 2016 m. statybų išlaidų perskaičiavimą, nustatyta, kad sutuoktiniai R. ir E. R. 2016 m. be 7 818 Eur faktiškai patirtų parduotuvės pastato statybos išlaidų patyrė 111 472 Eur (119 290 Eur – 7 818 Eur) išlaidų grynaisiais pinigais (2020-05-13 R. R. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta grynaisiais pinigais patirtų statybų išlaidų suma –119 290 Eur).

153.2. Pagal papildomai pateiktus dokumentus bei VMI duomenis, R. R. ir E. R. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31 gavo 180 864 Lt ir 294 419 Eur pajamų ir kitų piniginių lėšų. Be to, nustatyta, kad nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 disponavo kitomis iš ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, kurių nedeklaravo ir nuo jų nesumokėjo 19 323 Eur gyventojų pajamų mokesčio.

153.3. Konstatuota, kad teismui pateikta R. R. (Duomenys neskelbtini) AT pateikta Vienkartinė gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracija (forma FR0593) atitinka formos reikalavimus ir pateikta tinkamu laiku – 2005-05- 02. Naujai įvertinti R. R. pateiktos Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos duomenys įtakos tiriamojo laikotarpio pradžiai (2014-01-01) R. ir E. R. galbūt ne banke turimam piniginių lėšų likučiui neturėjo, nes, kaip matyti iš 6 lentelėje pateiktų duomenų, sutuoktiniai deklaruotą 156 285 Lt piniginių lėšų likutį išleido iki 2008 m.

153.4. Pagal kaltinamojo bylos nagrinėjimo metu pateiktus dokumentus šeimos statybų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išlaidų dokumentų už 121 494 Eur sumą (iš jų: (duomenys neskelbtini)- 192 660 Lt (t. y. 55 789 Eur), (duomenys neskelbtini) - 65 696 Eur). Įvertinus teismui pateiktus šeimos statybų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pirminius dokumentus nustatyta, kad E. ir R. R. pateiktuose dokumentuose užfiksuotos statybų išlaidos neapima tiek visų gyvenamojo namo, tiek ir parduotuvės pastato konstrukcinių elementų ir įrangos išlaidų: (pateikti gyvenamojo namo statybų išlaidų dokumentai apima tik 32 proc., o parduotuvės pastato tik 16 proc. visų konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamojo svorio statinio statybų kainoje). Dalies sutuoktinių pateiktų dokumentų (23 507 Lt sumos namo statybų ir 7 543 Eur – parduotuvės pastato statybų atveju) negalima priskirti tiesioginėms statybos išlaidoms (projektavimo darbų, tvoros, baldų, lauko šviestuvų ir grindinio trinkelių pirkimo dokumentų), t. y. šios išlaidos neįeina į gyvenamojo namo ir (ar) parduotuvės pastato konstrukcinių elementų ir įrangos sudėtį. Iš pateiktų statybos išlaidas pateisinančių dokumentų 33 905 Lt (namo statybos atveju) ir 22 268 Eur (parduotuvės pastato atveju) sumos pateikti dokumentai neturi juridinės galios, nes pateikti pirkimo dokumentai yra kasos aparato kvitai, kuriuose nėra rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, o pateiktų kasos aparato kvitų suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintas ribojamą sumą, kai nereikalinga identifikuoti pirkėją. Iš pateiktų statybos išlaidas patvirtinančių dokumentų iš viso nėra pateikta dokumentų apie grindų, langų, durų, šildymo sistemos, vandentiekio, nuotekų šalintuvo, elektros, vėdinimo ir kondicionavimo įrengimą bei tam skirtų prekių įsigijimą (plačiau žr. išvados 1.2. d. ir 2.4. d.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bei parduotuvės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybų išlaidų vertinimai lieka nepakitę (t. y. tokie, kokie buvo nustatyti 2020-05-13 R. R. specialisto išvadoje Nr. ((duomenys neskelbtini)).

153.5. Patikslinta, kad 2020-05-13 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), 11 lentelėje R. R. patirtos išlaidos (17, 18, 19, 20, 21 (pastaba – klausime nurodytos 160 eilutės pozicijos nėra), 23, 29, 45 2016 m. pozicijos) 7 818 Eur suma dubliavosi su 21 lape antroje pastraipoje priskirtomis suminėmis statybų išlaidomis 2016 m., todėl ši aplinkybė buvo įvertinta ir naujai sudarytame pajamų-išlaidų balanse šia 7 818 Eur suma buvo sumažinta pastato-parduotuvės 2016 m. statybos išlaidos (plačiau žr. išvados 2.4. d.).

153.6. Atsižvelgiant į tai, jog E. R. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių fiziniams asmenims suteiktas paslaugas ir už tai gautą atlygį, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale E. R. nurodytos (2014 m. – 46 022 Lt (13 329 Eur), 2015 m. – 29 540 Eur, 2016 m. – 22 680 Eur, 2017 m. – 34 630 Eur, 2018 m. – 21 170 Eur) pajamos nepripažintos E. R. pajamų šaltiniu, todėl sudarant pajamų-išlaidų balansą nevertintos (Žr. 13 lentelė). Be to, pažymėta, kad tyrimo atlikimui pateikti E. R. veiklos pagal verslo liudijimus, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai už 2014–2018 m. neatitinka Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 10 p. reikalavimų, nustatančių, jog pirmame lape nurodoma gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, vardas, pavardė, asmens kodas arba kitoks asmens tapatybės nustatymo numeris (jei žurnalą pildo nenuolatinis Lietuvos gyventojas), verslo liudijimo numeris, jo išdavimo data, vykdomos veiklos pavadinimas ir kodas, kadangi žurnaluose nėra nurodyta asmens, įsigijusio verslo liudijimą, asmens kodas, verslo liudijimo išdavimo data, vykdomos veiklos pavadinimas ir kodas.

153.7. Pagal papildomai pateiktus dokumentus ir VMI duomenis, įvertinus Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje (FR0593) deklaruotus duomenis bei atsižvelgiant į Specialisto išvados 1.2 d., 2.2 d. ir 2.4 d. nurodytas aplinkybes nevertinant R. ir E. R. pateiktų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybų išlaidas pateisinančių dokumentų bei E. R. pateiktų veiklos pagal verslo liudijimą pajamų-išlaidų žurnalų duomenų nustatyta, kad R. R. ir jo sutuoktinei E. R. pastato-parduotuvės statybai adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. trūko 440 Eur, 2017 m. – 93 348 Eur, namo (duomenys neskelbtini), statyboms 2018 m. trūko 35 035 Eur.

4. Analogiškos išvados dėl kaltinamojo R. R. ir jo šeimos gautų pajamų bei turėtų išlaidų pateiktos ir 2023-06-23 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl E. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimo (t. 89, b. l. 82–193).

5. 2023-10-24 VMI Pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 90, b. l. 141) dėl R. ir E. R. 2023-06-23 Specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patikslinimo nurodyta, kad pasikeitus 2015–2018 m. tyrimo rezultatams, 2023-06-23 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (4 lentelė) iš E. (toliau – E.) ir R. (toliau – R.) R. 2004–2009 m. vartojimo išlaidų atėmus vartojimo išlaidų dalį, skirtą švietimui (iš viso per 2004–2009 m. 497 Lt) ir palikus faktines išlaidas, sumokėtas už studijas iš viso per 2004–2009 m. (15 916 Lt), iš 2010 m. vartojimo išlaidų atėmus vartojimo išlaidų dalį, skirtą degalams, 957 Lt ir palikus faktines išlaidas, sumokėtas už degalus, 4 536 Lt bei iš 2010 m. vartojimo išlaidų atėmus vartojimo išlaidų dalį, skirtą poilsiui, 472 Lt ir palikus faktines išlaidas, sumokėtas už kelionę UAB „(Duomenys neskelbtini)“, 17 960 Lt, gautas perskaičiuotas rezultatas nepadarė įtakos 2014-01-01 apskaičiuotam R. ir E. R. grynųjų piniginių lėšų likučiui, t. y. 116 585 Lt (6 lentelė), nes, pradedant nuo 2007-12-31 iki 2012-12-31 R. ir E. R. grynųjų piniginių lėšų likučiai yra neigiami.

2015 m. iš E. ir R. R. vartojimo išlaidų atėmus vartojimo išlaidų dalį, skirtą komunalinėms išlaidoms, 594 Eur ir palikus faktines išlaidas, sumokėtas atliekų tvarkymo centrui – 152 Eur ir AB „(Duomenys neskelbtini)“ 1 378 Eur bei 2016–2018 m. iš R. ir E. R. faktinių išlaidų atėmus išlaidas, sumokėtas atliekų tvarkymo centrui (9 lentelė), paliekant tik statistines vartojimo išlaidas, keičiasi 11 lentelėje apskaičiuoti duomenys ir atitinkamai keičiasi pagal metus 12 lentelės naujai nustatyti duomenys, t. y.: 2015 m. lieka laisvų lėšų – 62 820 Eur; 2016 m. lieka laisvų lėšų – 284 Eur; 2017 m. trūksta lėšų –( 92 877 Eur; 2018 m. trūksta lėšų – 34 913 Eur.

6. Kaltinamojo gynėjas pateikė 2024-02-22 konsultacinę specialisto išvadą (toliau tekste ir konsultacinė išvada) „Dėl R. R. ir E. R. neįvertintų deklaruotų piniginių lėšų“ (t. 91, b. l. 95–155), kurią atliko UAB (Duomenys neskelbtini) specialistė – ekspertė A. B., turinti aukštąjį ekonominį universitetinį išsilavinimą, baigusi Buhalterinės apskaitos ir ūkinės veiklos analizės specialybę, turinti 32 metų darbo stažą, susijusį su ūkinės finansinės veiklos tyrimais ir analize. Specialistei užduoti klausimai dėl to, ar VMI specialisto išvadose nagrinėjamu laikotarpiu 2004-01-01 iki 2013-12-31, 2014–2015 m. buvo įvertintos visos deklaruotos ir iš kitų šaltinių gautos kaltinamojo R. R. ir jo sutuoktinės piniginės lėšos (1, 4–8 klausimai), ar jų VMI pateiktos 2014–2015–2016–2017–2018 metų pajamų deklaracijos atitiko reikalavimus (3 klausimas), ar iš pateiktų dokumentų duomenų galima nustatyti, kokiomis piniginių lėšų sumomis galėjo disponuoti R. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31(9 klausimas), ar užteko deklaruotų ir iš kitų šaltinių gautų piniginių lėšų nekilnojamojo turto pirkimui, transporto priemonių įsigijimui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)., buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statyboms ir kitiems šeimos poreikiams (1,10 klausimai).

156.1. Konsultacinėje specialisto išvadoje konstatuota, kad 2014–2018 metais pateiktų pajamų deklaracijų ir kitų dokumentų duomenimis, R. R. ir E. R. tuo laikotarpiu galėjo disponuoti 562 208,00 Eur piniginėmis lėšomis, iš jų 160 219,00 Eur deklaruotomis piniginėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad sutuoktiniai R. R. ir E. R. savo žinioje piniginių lėšų turėjo pakankamai, kurių užteko nekilnojamojo turto pirkimui, transporto priemonių įsigijimui, parduotuvės (duomenys neskelbtini). statybai, buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų pirkimui, įvairių mokesčių sumokėjimui ir kitiems savo šeimos poreikiams realizuoti.

156.2. 2024-02-22 konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad (Duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) sutuoktinių E. ir R. R. vardu apskaičiuoti 2004–2013 metų balansiniai duomenys buvo neišsamūs ir klaidingi, nes nebuvo įvertintos 21 587,00 (175 319-1729 732) Lt sumos gautos piniginės lėšos, kurias sudarė 21 407,00 Lt sumos piniginės lėšos, susijusios su lengvojo automobilio „Volkswagen Polo“ pardavimu UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pagal pirkimo–pardavimo 2004-04-20 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo padaryta 180,00 Lt sumos aritmetinė klaida, susijusi su darbo užmokesčio gavimu. Be to, nebuvo įvertinta ir 2012-08-24 pažyma Nr. 03188 apie lengvojo automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimą už 8 600,00 Lt sumą (10 priedas, 2012-08-24 pažyma Nr. Nr. 03188).

156.3. Nesutinkama su VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (28 lapas 13 lentelė) R. R. vardu įgyto motociklo TRIUMPH ROCKET 111 TOURING, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo verte – 29 162,00 Lt (arba 8 446,00 Eur). Nurodė, kad minėtas motociklas buvo įgytas iš Latvijos piliečio už 2 200,00 Eur, tai patvirtina 2014-07-17 pirkėjo raštas ir jo asmens tapatybės kortelės duomenys bei 2014-07-17 sutartis (37 priedas). Iš to darytina išvada, kad (Duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje motociklo pirkimo vertė buvo padidinta 6 246,00 Eur (arba 22 257,00 Lt) suma, kuri turėjo įtakos piniginių lėšų disponavimo apimčiai per 2014 metus.

156.4. Pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (23-24 lapuose) 9 lentelėje nustatytus duomenis nėra apskaičiuotos išlaidos pagal 2015-07-30 pažymą Nr. 05045 apie lengvojo automobilio MB CLSV. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimą, kurio pirkimo kaina – 12 600,00 Eur suma (38 priedas, 2015-07-30 pažyma Nr. 05045 iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“).

156.5. Nesutinkama su VMI specialistės išvadose gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybų išlaidų apskaičiavimais pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) parengtus Nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynus ir atsižvelgiant į kaltinamojo R. R. nurodytas aplinkybes apie tai, kad gyvenamojo namo statybos buvo vykdomos ūkio būdu, teigiama, kad nepagrįstai buvo eliminuotos (atimtos) statybvietės įrengimo ir netiesioginės išlaidos. Nurodė, kad VĮ Registrų centro kiekvienais metais atliekamas visos valstybės NT rinkos vertes masinis vertinimas ir jo metu perskaičiuotos vidutinės rinkos vertės yra naudojamos NT mokesčiams apskaičiuoti, nes šiuo būdu atsižvelgiama į NT objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį, todėl masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad statyba vyko keletą metų, todėl pasikeitimų per tokį laikotarpį, t. y. nuo 2007 metų iki pat 2012 metų nustatant statomų objektų vidutines rinkos kainas taip pat buvo keletas, nes VĮ Registrų centras atsižvelgiant į rinkos pokyčius taip pat atlieka kainų perskaičiavimus, kurie dažnai keičiasi pagal situacijas rinkoje. Konsultacinės išvados rašymui pagal R. R. teismui pateiktus statyto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) įvairių statybinių medžiagų apmokėjimo dokumentus, jų suminė vertė sudarė 184 323,00 Lt sumą arba 53 384,00 Eur. Šį gyvenamąjį namą 2019-09-16 E. R. ir R. R. pardavė, o pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta: Statybos pradžios metai – 2007 metai. Statybos pabaigos metai – 2012 metai. Vidutinė rinkos vertė – 71 500,00 Eur. Vertės nustatymo data 2019-07-25. Pažymėjo, kad pagal vertės nustatymo datą 2019-07-25 vidutinė rinkos vertė (71 500,00 Eur) atitiko R. R. pateiktų medžiagų sunaudojimo suminę 53 384,00 Eur (184323,00 Lt ) vertę, patvirtinančią to laikotarpio (nuo 2006-2012 metų) statybai ūkio būdu faktiškai sunaudotų medžiagų normas, kurios sudarė apie 70 proc. visos pastato vertės, nes statyba buvo vykdoma ūkio būdu. VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (8, 9 lapuose) teigiama, kad R. ir E. R. 2007-2012 m. ūkio būdu vykdydami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus iš viso patyrė 417 236 Lt išlaidų (t. y. 2007–2012 m. laikotarpiu po 69 540 Lt kas metus), tačiau, kokių apskaitos dokumentų pagrindu susidarė šios 417 236,00 Lt sumos išlaidos, nebuvo įvardyta. Dėl nurodytų aplinkybių konstatavo, kad 2023-06-23 (Duomenys neskelbtini) apskrities VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotos sutuoktinių E. ir R. R. ūkio būdu statyto gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), išlaidų vertė buvo nepagrįstai padidinta nuo 184 323,00 Lt iki 417 236,00 Lt sumos.

156.6. Konsultacinėje išvadoje analogiškais motyvais nesutinkama ir VMI specialistės išvadų dėl 263 844,00 Eur piniginių lėšų panaudojimo parduotuvės (duomenys neskelbtini) mieste, statybai. Teigiama, kad VĮ Registrų centro vertinimas yra objektyvesnis (Vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą atliktą 2017-09-26 nustatyta 97 600,00 Eur suma (39 priedas, VĮ Registrų centro išrašas)), nei VMI taikytas vertinimas pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynus. Pažymėjo, kad konsultacinės išvados rašymui pateiktų dokumentų duomenimis parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) mieste, statybos buvo vykdomos tik ūkio būdu (šeimos narių), todėl darbo jėga iš šalies, o ir statybos rangovas nebuvo samdomas, todėl parduotuvės statybos išlaidas sudarė tik įsigijimas statybinių medžiagų, kurių vertė pagal kaltinamojo pateiktus dokumentų duomenis laikotarpiu nuo 2014-11-02 iki 2018-05-30 yra 66 951,00 Eur (40 priedas, statybinių medžiagų pirkimo sąrašas ir apmokėjimo dokumentai). Kadangi parduotuvės statybos buvo vykdomos ūkio būdu, o pagal VĮ Registrų centro išrašo duomenis šio pastato-parduotuvės vidutinė rinkos kaina buvo nustatyta 97 600,00 Eur suma, teigė, kad statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos sudarė apie 68 proc. (66 951,00 Eur) statyto pastato vertės, kurios atitinka medžiagų sunaudojimo normas vykdant statybos darbus ūkio būdu. Dėl nurodytų aplinkybių konstatavo, kad šiuo atveju VMI 2023-06-23 pateiktoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotos 263 844,00 Eur sumos parduotuvės statybos išlaidos neatitiko šios konkrečios vietovės (duomenys neskelbtini). masinio vertinimo duomenų, todėl nepagrįstai buvo padidinta 196 893,00 Eur (263 844,00-66 951,00) suma statybos išlaidos, įtakojusios sutuoktinių R. ir E. R. piniginių lėšų panaudojimo dydį per 2016–2017–2018 metus.

156.7. Konsultacinėje išvadoje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių R. ir E. R. nuosavybės teisėmis priklausančio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2018-12-31 statybos darbai nebuvo baigti, todėl tai, kiek tuo metu, t. y. 2018 metais, buvo faktiškai panaudota piniginių lėšų, galima nustatyti tik iš pateiktų apskaitos dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų sumokėjimo faktą. Tačiau VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta 99 792,00 Eur suma, kuri nepagrįsta apskaitos dokumentais, patvirtinančiais šios sumos piniginių lėšų panaudojimo faktą, susijusį su statomu butu, todėl nėra pagrindo teigti, kad šio buto statybos išlaidos sudarė nurodytą 99 792,00 Eur sumą, nors tuo tarpu piniginių lėšų panaudojimo faktą patvirtino 76 421,00 Eur suma, pagrįsta kaltinamojo pateiktais apskaitos dokumentais.

156.8. Konsultacinės išvados duomenimis, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2013-12-31 sutuoktinių R. ir E. R. panaudotos piniginės lėšos sudarė 1 660 767,00 Lt sumą, iš kurios 168 500,00 Lt suma panaudota nekilnojamojo turto pirkimui, 54 496,00 Lt – įvairių transporto priemonių pirkimui, 939 027,00 Lt – vertybinių popierių pirkimui, 184 323,00 Lt – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybai ir 314 421,00 Lt – įvairių mokesčių mokėjimui ir kitų šeimos poreikių tenkinimui. 300 693 Lt (6 lentelė) skirtumas nuo VMI apskaičiuotos panaudotų piniginių lėšų 1 961 460,00 Lt sumos susidarė didžiąja dalimi dėl skirtingai nustatytų išlaidų dydžio statybai, taip pat kitų vartojimo išlaidų (kelionės, dokumentais nepagrįstų) bei transporto priemonių įsigijimo / pardavimo neteisingo vertinimo. VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (12 lape) apskaičiuotas sutuoktinių R. ir E. R. nepanaudotas 116 585,00 Lt piniginių lėšų likutis 2013-12-31, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 300 693,00 Lt suma buvo nepagrįstai padidintos piniginių lėšų apimtys, todėl šią datą 2013-12-31 nepanaudotas piniginių lėšų likutis galėjo sudaryti 226 726,00 Lt (116 585,00+300 693,00-190 552,00) sumą.

156.9. Dėl 2014–2018 m. R. R. ir jo sutuoktinės pajamų nurodyta, kad nuo R. R. 2014-01-01 iki 2014-12-31 laikotarpiu deklaruotų piniginių lėšų (10 lentelė) ir 2023-06-23 VMI specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) apskaičiuotų yra 28 465 Lt skirtumas, nes nepagrįstai nebuvo įtrauktos 20 000,00 Lt lėšos (pagal veiklos žurnalus), uždirbtos pajamos pagal verslo liudijimą, o taip buvo išminusuoti kiti 8 465,00 Lt dydžio mokėjimai (mokesčiai), kurie turėjo būti sumokėti kitais metais, t. y. tik 2015 m. Atitinkamai E. R. per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 deklaravo pinigines lėšas, apibendrintas šioje 11 lentelėje, nurodoma, kad nevertinta 52 577 Lt suma. 2023-06-23 VMI specialisto išvadoje neįvertintos visos deklaruotos uždirbtos pajamos pagal verslo liudijimą, kurios sudarė 46 022,00 Lt, taip pat buvo įtraukti 6 555,00 Lt sumos mokėtini mokesčiai, susiję su (5 466,00 Lt) turto pardavimu ir kitais 1 089,00 Lt mokesčiais, kuriuos reikėjo sumokėti vėlesniu laikotarpiu, t. y. 2015 metais. Vertinant išdėstytas aplinkybes, Konsultacinėje išvadoje padaryta išvada, kad VMI nebuvo pagrindo nevertinti abiejų sutuoktinių 81 042,00 (28 465,00+52 577,00) Lt gautų piniginių lėšų, kurios buvo deklaruotos pateiktose 2014 metų pajamų deklaracijose, nes mokėjimai valstybei buvo priskaičiuoti ir nuo šios deklaruotos sumos, o tai sudarė sąlygas nepagrįstai sumažinti gautas R. ir E. R. pinigines lėšas, padariusias įtakos to laikotarpio piniginių lėšų panaudojimo apimtims.

156.10. VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje apskaičiuotais duomenimis sutuoktinių R. ir E. R. vardu per 2015 metus gautos piniginės įplaukos sudarė 66 499,00 Eur, o pagal konsultacinės išvados rašymui pateiktus dokumentų duomenis sutuoktinių gautos ir deklaruotos piniginės lėšos sudarė 97 382,00 Eur, taip atsirado deklaruotų piniginių lėšų skirtumas – 30 883,00 (97 382,00-66 499,00) Eur suma. Analogiškai nurodyta, kad neatitikimas atsirado, nes VMI specialistė nevertino E. R. 2015 metų pajamų deklaracijoje deklaruotų 29 540,00 Eur uždirbtų pajamų, o kiti 1 343,00 (1 005,00+338,00) Eur sumos nesutapimai atsirado dėl R. ir E. R. deklaruotų mokėtinų mokesčių priskaičiavimo, kurie turėjo būti sumokėti kitais metais. Taip pat neįvertintos 1 005,00 Eur piniginės lėšos (18 priedas, 2015 metų R. R. pajamų deklaracijų duomenys ir pajamų-išlaidų žurnalas). R. R. metinėje pajamų deklaracijoje (su darbo santykiais susijusios lėšos) deklaruota 5 160,00 Eur suma, mokesčiai 0 ((duomenys neskelbtini)), tačiau pagal VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje įrašyta 4 155,00 Eur suma, skirtumas 1 005,00 (5 160 – 4 155,00) Eur. Analogiškai nustatytas skirtumas ir su E. R. gautomis lėšomis pagal darbo santykius. E. R. metinėje pajamų deklaracijoje (su darbo santykiais susijusios lėšos) deklaruota 3 583,00 Eur (3 749,00 – 166,00) suma, tačiau VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje įrašyta 3 245,00 Eur suma, skirtumas – 338,00 Eur, kuri buvo neįvertinta (19 priedas, 2015 metų E. R. pajamų deklaracija).

156.11. VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje apskaičiuotais duomenimis sutuoktinių R. ir E. R. vardu per 2016 metus gautos piniginės įplaukos sudarė 28 797,00 Eur, o pagal konsultacinės išvados rašymui pateiktus dokumentų duomenis sutuoktinių gautos ir deklaruotos piniginės lėšos sudarė 62 922,00 Eur, taip atsirado deklaruotų piniginių lėšų skirtumas – 34 125,00 (62 922,00 – 28 797,00) Eur suma. Neatitikimas atsirado dėl nepagrįstai nevertintų uždirbtų pajamų – 32 700,00 Eur, kiti 1 425,00 Eur suminiai nesutapimai atsirado dėl apskaičiuotų mokėtinų mokesčių, kurie turėjo būti sumokėti kitu laikotarpiu (21 priedas, 2016 metų banko išrašai). Analogiškai buvo apskaičiuotos E. R. 2016 metų metinėje pajamų deklaracijoje (su darbo santykiais susijusios lėšos). Deklaruota 4 279,00 Eur suma, tačiau VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje įrašyta 3 886,00 Eur suma, skirtumas 379,00 Eur suma, kuri buvo neįvertinta.

156.12. VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje apskaičiuotais duomenimis, sutuoktinių R. ir E. R. vardu per 2017 metus gautos piniginės įplaukos sudarė 53 447,00 Eur, o pagal konsultacinės išvados rašymui pateiktus dokumentų duomenis sutuoktinių gautos ir deklaruotos piniginės lėšos sudarė 99 322,00 Eur (26 priedas, 2017 metų pajamų deklaracijos, banko išrašai), taip atsirado piniginių lėšų skirtumas – 45 875 (99 322,00 – 53 447,00) Eur suma. Neatitikimas atsirado dėl nepagrįstai nevertintų uždirbtų pajamų – 44 630,00 Eur suma, kiti 1257,00 Eur nesutapimai atsirado dėl vėlesniu laikotarpiu mokėtinų mokesčių priskaičiavimo (24, 26 priedai, pajamų deklaracijos už 2017 metus).

156.13. VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje apskaičiuotais duomenimis, sutuoktinių R. ir E. R. vardu per 2018 metus gautos piniginės įplaukos sudarė 78 507,00 Eur, o pagal konsultacinės išvados rašymui pateiktus dokumentų duomenis sutuoktinių gautos ir deklaruotos piniginės lėšos sudarė 159 479,00 Eur sumą, iš jų 55 000,00 Eur sumą sudarė dovanotas nekilnojamasis turtas, kuris netraukiamas į gautas pinigines lėšas, todėl gautos piniginės lėšos sudarė 104 479,00 Eur (159 479,00–55 000,00) lėšų (31 priedas, 2018 metų bankų išrašai). Piniginių lėšų skirtumas – 25 972,00 Eur (104 479,00–78 507,00) susidaro dėl VMI nepagrįstai neįvertintų visų sutuoktinių R. gautų ir pajamų deklaracijose už 2018 metus deklaruotų piniginių lėšų. R. R. ir E. R. pateiktose 2018 metų pajamų deklaracijose buvo deklaruotos R. R. 21 055,00 Eur ir E. R. 21 170,00 Eur uždirbtos pajamos, tai sudarė 44 225,00 Eur sumą, iš kurių VMI specialistė neįvertino 23 285,00 Eur uždirbtų pajamų, nors R. R. uždirbtas pajamas patvirtina pateiktas 2018 metų pajamų-išlaidų žurnalas ir nuo šių pajamų buvo apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Analogiškai klaidingai buvo apskaičiuotos E. R. vardu gautos piniginės lėšos, nes 2018 metinėje pajamų deklaracijoje (Su darbo santykiais susijusios lėšos) deklaruota –13 362,00,00 Eur suma, tačiau VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje įrašyta 11 358,00 Eur suma, skirtumas 2 004,00 Eur suma.

7. (Duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Gyventojų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė J. Z. pateikė rašytinius paaiškinimus (t. 92, b. l. 1–13) dėl R. ir E. R. gautų pajamų, piniginių lėšų bei patirtų išlaidų vertinimo VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024-02-22 Konsultacinėje išvadoje.

Dėl 2004–2013 m. pajamų-išlaidų vertinimo

157.1. Dėl R. ir E. R. 2004–2013 m. gautų su darbo santykiais susijusių pajamų bylos nagrinėjimo metu papildomai pateiktoje Konsultacinėje specialisto išvadoje (toliau – konsultacinė išvada) nurodyta, kad (Duomenys neskelbtini) AVMI 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Specialisto išvada) neteisingai apskaičiuotos R. R. 2004–2013 m. laikotarpiu gautos su darbo užmokesčiu susijusios pajamos (žr. konsultacinės išvados 2 lentelė), t. y. nustatytas 180 Lt neatitikimas. Kadangi konsultacinėje išvadoje nėra nurodyta, už kokius konkrečiai kalendorinius metus neteisingai buvo įvertintos R. R. su darbo santykiais susijusios pajamos, todėl plačiau pasisakyti dėl 180 Lt skirtumo nėra galimybės. Kadangi 180 Lt skirtumas nėra didelis, o vertinant tai, kad Specialisto išvadoje (žr. 6 lentelę) buvo nustatyta, kad pradedant nuo 2007 m. iki 2012 m. R. ir E. R. išlaidos kiekvienais minėto laikotarpio metais viršijo sutuoktinių pajamas gerokai didesnėmis sumomis nei 180 Lt, tai, net ir esant aritmetinei 180 Lt sumos klaidai, ji jokios įtakos minėto laikotarpio pajamų-išlaidų balansui nedaro.

157.2. Dėl transporto priemonių pardavimo pajamų Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad Specialisto išvadoje nebuvo įvertintos R. R. 2004-04-20 gautos 21 407 Lt transporto priemonės „Volkswagen Polo“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo pajamos (pateikta minėto automobilio 2004-04-20 pirkimo–pardavimo sutartis). R. R. ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui minėta pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pateikta, o VMI turimų duomenų bazėje duomenų (paieška pagal savininko kodą), kad R. R. būtų valdęs anksčiau minėtą automobilį „V. P.“, nėra, todėl specialisto išvadoje 2004-04-20 R. R. gautos 21 407 Lt transporto priemonės pajamos nebuvo vertintos. Įvertinus papildomai pateiktą dokumentą (2004-04-20 pirkimo–pardavimo sutartį), nustatyta, kad transporto priemonę „Volkswagen Polo“, kuriokėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. atlikus duomenų paiešką pagal kėbulo numerį), R. R. įsigijo 2004-04-17 iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), duomenų apie sandorio kainą nėra pateikta.

Vadovaujantis Metinės pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo ir pateikimo taisyklių (patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-12- 30 įsakymu Nr. V- 343) 3 p., jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gavo pajamų, viršijančių Taisyklių l ir (ar) 2 priede I dalyse nustatytus nedeklaruojamų pajamų dydžius, tai jis privalo pateikti deklaraciją ir joje nurodyti visą gautų pajamų sumą. Minėtų taisyklių l priede nurodyta, kad nedeklaruoti galima pajamas, gautas pardavus Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ), galiojusio 2004 m., 17 str. l d. 20 punkte nurodytą turtą, kai pajamų ir jo įsigijimo kainos bei kitų GPMĮ 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas per mokestinį laikotarpį nėra didesnis kaip 24 pagrindinių NPD suma, t. y. ne daugiau kaip 6 960 Lt (2004 m. 24 NPD – 6 960 Lt).

Nustatyta, kad R. R. 1) automobilį „Volkswagen Polo“ įsigijo 2004-04-17, o jį pardavė 2004-04-20 (t. y. praėjus tik 3 dienom nuo jo įsigijimo), t. y. R. R. tais pačiais ataskaitiniais metais (2004 m.) ne tik gavo automobilio pardavimo pajamų, bet ir patyrė jo įsigijimo išlaidų; 2) nepateikė duomenų apie automobilį „Volkswagen Polo“ įsigijimo išlaidas. Vertinant tai, kad automobilis parduotas praėjus tik 3 dienoms nuo jo įsigijimo, konstatuota, kad turto vertė per 3 dienas negalėjo pakisti. Jei R. R. per minėtas 3 dienas atliko kokius nors automobilio pagerinimus, turėjusius įtakos automobilio vertės pakitimui, vadinasi, jis turėjo patirti ir išlaidų tokiems remonto (pagerinimo) darbams / prekėms apmokėti; 3) neteikė Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0462) už 2004 m. ir nedeklaravo 2004 m. gautų ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų. Papildomai įvertintos R. R. 2004 m. gautos automobilio „Volkswagen Polo“ pardavimo pajamos keičia sutuoktinių 2004 m. pajamų-išlaidų balansą, tačiau įtakos tiriamojo laikotarpio pradžiai (2014-01-01) galbūt sukauptam piniginių lėšų likučiui ne banke neturi (žr. 4 lentelę).

157.3. Dėl 2004–2013 m. patirtų transporto priemonių įsigijimo išlaidų specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad sutuoktiniai 2004–2013 m. laikotarpiu iš viso patyrė 45 896 Lt transporto priemonių įsigijimo išlaidų, iš jų: motociklo „Kawasaki VN900“ – 7 596 Lt, „Ford Tranzit“ – 2 000 Lt ir MB CLS – 36 300 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys E. R. 2012-08-24 patirtas išlaidas įsigyjant automobilį „Ford Fiesta“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), šios išlaidos nebuvo vertintos. Minėtą automobilį E. R. pardavė 2015-09-08 už 5 000 Eur, gautos pajamos įvertintos Specialisto išvadoje (žr. specialisto išvados 7 lentelę). Papildomai pateikti duomenys apie 2012-08-24 E. R. patirtas minėto automobilio įsigijimo 8 600 Lt išlaidas keičia sutuoktinių 2012 m. pajamų-išlaidų balansą, tačiau įtakos tiriamojo laikotarpio pradžiai (2014-01-01) galbūt sukauptam piniginių lėšų likučiui ne banke neturi (Žr. 4 lentelę).

157.4. Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų Konsultacinėje išvadoje teigiama, kad atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir vertinant R. ir E. R. patirtas namo statybų išlaidas, nepagrįstai buvo vadovautasi UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parengtais Nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynais, tačiau priešingų duomenų – individualaus vertinimo, statybų kainų eksperto išvados ar kitų įrodymų nepateikta, todėl Konsultacinės išvados teiginiai dėl minėtų statybų išlaidų nepagrįsti.

Dėl R. ir E. R. patirtų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų buvo apklaustas pats R. R., kuris teikė prieštaringus parodymus: 2019-06-18 įtariamojo papildomos apklausos protokole nurodė, kad pasakyti, kiek patyrė statybos išlaidų, negali, nes neprisimena, tuo tarpu vėliau teiktuose (Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-31 teisiamojo posėdžio metu) parodymuose jau nurodė, kad jie su sutuoktine išsaugojo beveik visus namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų išlaidas pagrindžiančius čekius, ir šios išlaidos sudarė „184 000 Lt su viršum“.

Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad šios išvados rengimui buvo pateikti R. R. teisme nagrinėjimo metu pateikti gyvenamojo namo įvairių statybinių medžiagų apmokėjimo dokumentai, kurių suminė vertė sudarė 184 323 Lt, tačiau Specialisto išvadoje statybų išlaidų vertė buvo nepagrįstai padidinta nuo 184 323 Lt iki 417 236 Lt.

Dėl R. R. teisme nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų vertinimo buvo pasisakyta Specialisto išvados 8–9 lapuose. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu (2023-06-23 Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) įvertinus R. R. pateiktus statybos išlaidas pateisinančius dokumentus, kurių bendra vertė sudarė 192 660 Lt, konstatuota, kad:

l) pateiktuose dokumentuose užfiksuotos statybų išlaidos neapima visų gyvenamojo namo konstrukcinių elementų ir įrangos išlaidų (pateikti statybų išlaidų dokumentai apima tik 32 proc. visų konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamojo svorio statinio statybų kainoje);

2) iš viso buvo pateikta dokumentų už 192 660 Lt, iš kurių už 23 507 Lt dokumentų negalima priskirti tiesioginėms statybos išlaidoms (projektavimo darbų, tvoros, baldų ir grindinio trinkelių pirkimo dokumentų), t. y. šios išlaidos neįeina į gyvenamojo namo konstrukcinių elementų ir įrangos sudėtį;

3) iš pateiktų statybos išlaidas pateisinančių dokumentų, 33 905 Lt sumos pateikti dokumentai neturi juridinės galios, nes pateikti pirkimo dokumentai yra kasos aparato kvitai, kuriuose nėra rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, o pateiktų kasos aparato kvitų suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintą ribojamą sumą, kai nereikalinga identifikuoti pirkėją, t. y. iki 2008-09-12 – 500 Lt, nuo 2008-09-13 iki 2011-06-21– 1 000 Lt).

Kaip pažymėta Specialisto išvadoje (išvados 8 psl.), UAB „(Duomenys neskelbtini)“ yra atestuota įmonė, kuriai suteikta teisė vykdyti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse, jos parengtos programos skirtos statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui, pasiūlymų konkursų dalyviams paruošimui, atsiskaitymų už atliktus darbus kontrolei, investicijų planavimui.

Atkreiptas dėmesys, kad https://www.google.lt/maps/ paieškoje (žr. žemiau) prie istorinių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukų užfiksuotas 2012 m. liepos mėn. nekilnojamojo turto vaizdas, kuriame matosi, kad iki 2012 m. liepos mėn. buvo ne tik visiškai pastatytas gyvenamasis namas, bet sutvarkyta ir namo aplinka.

157.5. Dėl išlaidų poilsinėms kelionėms į užsienį paaiškino, kad jos nėra priskiriamos prie vidutinių statistinio Lietuvos gyventojo išlaidų, nes ne kiekvienas statistinis lietuvis į tokias keliones vyksta, todėl vertinant gyventojų patirtas išlaidas esant nustatytam faktui, kad asmuo patyrė išlaidų kelionėms į užsienį, minėtos išlaidos vertinamos kaip atskira išlaidų grupė. Be to, statistinių išlaidų grupė „poilsis ir kultūra“ l asmeniui per mėn. 2010 m. sudarė tik 37,24 Lt (447 Lt per metus), o 2012 m. – 41,78 Lt (501 Lt per metus), todėl net ir eliminavus šią grupę iš 2010 m. ir 2012 m. sutuoktinių statistinių išlaidų, perskaičiuotos išlaidos įtakos tiriamojo laikotarpio pradžiai (2014-01-01) galbūt sukauptam piniginių lėšų likučiui ne banke neturi.

157.6. Dėl R. R. ir E. R. 2014–2018 m. gautų pajamų, piniginių lėšų Konsultacinėje išvadoje (žr. šios išvados 20 lentelę) nurodyta, kad 2023-06-23 Specialisto išvadoje buvo vertinta, jog sutuoktinių R. ir E. R. 2014–2018 m. gautos pajamos ir piniginės lėšos sudarė 346 801 Eur, tuo tarpu, konsultantės vertinimu, pajamos ir piniginės lėšos sudaro 507 019 Eur (3 lentelė). Pažymėta, kad sudarant pajamų-išlaidų balansą, pajamos nurodomos atskaičius mokesčius (t. y. išmokėtos sumos dar kitaip vadinamos „į rankas“). Su darbo santykiais susijusios pajamos yra apmokestinamos ne tik GPM (kuris skaičiuojamas įvertinus pritaikytą neapmokestinamąjį pajamų dydį), bet ir VSD ir PSD įmokomis. Minėti mokesčiai 2014–2018 m. laikotarpiu sudarė: GPM – 15 proc., PSD įmokos – 6 proc. ir VSD įmokos – 3 proc. Tuo tarpu konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys apie gautas darbo užmokesčio pajamas, neatskaičius mokesčių, todėl jie yra nekorektiški.

157.7. Dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos paaiškinta, kad išanalizavus 2023-06-23 specialisto išvadoje nurodytas R. ir E. R. 2014–2017 m. gautas pajamas, nustatyta, kad minėtos išvados 7 lentelėje prie E. R. 2017 m. gautų pajamų nėra įrašyta jos 2017 m. gauta 254 Eur sumos ligos išmoka (238 Eur atskaičius mokesčius), tačiau į bendrą E. R. 2017 m. gautų pajamų sumą ši išmoka buvo įskaičiuota (t. y. 7 lentelėje nurodytos pajamų sumos: 2 331 Eur + 661 Eur + 20 Eur + 12 Eur, tai sudaro 3 024 Eur, o tuo tarpu nurodyta bendra E. R. pajamų suma – 3 260 Eur, t. y. įvertinus ir gautą ligos pašalpą), todėl konsultacinėje išvadoje nurodyta pastaba, kad Specialisto išvadoje nebuvo įvertinta 2017 m. E. R. gauta ligos pašalpa, yra neteisinga (pašalpa įvertinta, tačiau atskiroje eilutėje neparodyta).

157.8. Konsultacinėje išvadoje nurodytos neteisingos R. ir E. R. 2014 m. gautos nenukirsto miško medienos pardavimo pajamos, nes nuo minėtų pajamų GPM buvo išskaičiuotas dar 2014 m., prieš lėšas išmokant R. ir E. R. (tai atsispindi ir sutuoktinių teiktose metinėse pajamų deklaracijose ((duomenys neskelbtini) už 2014 m., tiek 27 laukelyje, tiek deklaracijos priede (duomenys neskelbtini) T22 laukelyje.

157.9. Dėl E. R. 2018 m. gautų nekilnojamojo turto nuomos pajamų vertinimo konsultacinėje išvadoje padaryta analogiška klaida. Kaip ir nurodyta 2023-06-23 specialisto išvadoje, E. R. 2018 m. gavo 11 358 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamų, atskaičius GPM, iš jų: 8 000 Eur iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ ir 3 358 Eur iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Minėtos įmonės E. R. 2018 m. patalpų nuomos mokestį išmokėjo išskaičius GPM: UAB „(Duomenys neskelbtini)“ iš priskaičiuotų 9 411,74 Eur nuomos pajamų 2018 m. išskaičiavo 1 411,74 Eur GPM, o UAB „(Duomenys neskelbtini)“ – iš 3 950 Eur nuomos pajamų 2018 m. išskaičiavo 592,50 Eur GPM. Nurodytas 2 004,24 Eur GPM buvo išskaičiuotas 2018 m., prieš išmokant nuomos pajamas E. R. (tai atsispindi tiek Metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 m. (deklaracijos P5 laukelis, žr. žemiau deklaracijos iškarpa), tiek ir trečiųjų asmenų VMI pateiktoje pažymoje, žr. žemiau pažymos iškarpą), todėl konsultacinės išvados teiginys, kad mokesčius E. R. turėjo susimokėti kitais kalendoriniais metais (2019 m.), yra neteisingas, o nurodytos 13 362 Eur nekilnojamojo turto nuomos pajamos neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių.

157.10. Dėl R. R. pajamų konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad R. R. pateikė gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus už 2014–2018 metus, tačiau juose užfiksuoti duomenys neatitinka duomenų, kurie buvo užfiksuoti R. R. 2019-05-24 pateiktose pajamų ir išlaidų apskaitos žurnaluose (konsultacinei išvadai pateiktuose žurnaluose užfiksuotos pajamos atitinka R. R. deklaruotas veiklos pajamas). Duomenų, kada R. R. pakeitė gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų duomenis, nėra pateikta.

Pagal GPMĮ 6 str. 3 d. nuostatas, nuo pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą, o sumokamo fiksuoto pajamų mokesčio dydis nepriklauso nuo per metus gautos konkrečių pajamų sumos. VSD ir PSD įmokos skaičiuojamos nuo įmokų mokėjimo laikotarpiu galiojančios minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), taikant iš individualios veiklos, vykdomos įsigijus verslo liudijimus, gautoms pajamoms nustatytą VSD ir PSD įmokų tarifą, t. y. ir šie mokėjimai valstybei nepriklauso nuo deklaruotų veiklos pajamų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad konsultacinėje išvadoje (20 psl.) padaryta išvada, kad atitinkamų mokestinių laikotarpių mokėjimai valstybei buvo apskaičiuoti pagal R. R. pajamų deklaracijoje deklaruotus duomenis apie jo atitinkamais laikotarpiais gautas veiklos pagal verslo liudijimus pajamas, yra klaidinga.

157.11. Dėl E. R. pajamų pagal verslo liudijimą vertinimo Paaiškinimuose nurodyta, kad

l) E. R. pagal (Duomenys neskelbtini) AVPK KPENT skyriaus 2019-05-03 pateiktą Reikalavimą dokumentų / duomenų apie jos vykdytą veiklą pagal verslo liudijimus nepateikė;

2) 2020-01-07 liudytojo papildomos apklausos metu E. R. buvo paprašyta pateikti duomenis / nurodyti aplinkybes, susijusias su jos deklaruojama tariamai vykdyta fotografavimo ir siuvimo veikla, tačiau E. R. į tyrėjos pateiktus klausimus arba iš viso neatsakė, arba teikė abstrakčius atsakymus: negalėjo nurodyti, kada ir kur ji lankė kokius nors fotografavimo ar siuvimo kursus, nenurodė, kokia konkrečia fotografijos sritimi užsiėmė (atsakė – ,,įvairia“), nenurodė, kam teikė fotografijos ir siuvimo paslaugas, kokiu būdu klientai atsiskaitydavo už suteiktas paslaugas (grynaisiais ar bankiniu pavedimu). 2020-01-07 E. R. dar kartą buvo paprašyta pateikti dokumentus, susijusius su jos tariamai vykdyta veikla pagal verslo liudijimą, tačiau prašomų dokumentų E. R. vėl nepateikė, o atsakydama į klausimą, dėl kokių priežasčių ji jų neteikia, E. R. atsakė: ,,Negaliu nieko pakomentuoti į šį klausimą“;

3) E. R. pati negalėjo nurodyti, nuo kada ir kokia tiksliai veikla užsiėmė, o jos nurodyta tariamai vykdyta veikla nesutapo su verslo liudijimuose nurodyta veikla;

4) E. R. nenurodė, kur apie jos teikiamas paslaugas gali sužinoti potencialūs klientai;

5) E. R. net negalėjo nurodyti jos gautų mėnesio / metinių pajamų, nors pati 2023-03-22 Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pildė verslo liudijimo pajamų-išlaidų žurnalus, nuolatos suvesdavo duomenis apie gautas pajamas;

6) E. R. nenurodė, su kokiomis konkrečiai darbo priemonėmis teikė fotografavimo ir siuvimo paslaugas, nei kada (savaitgaliais, švenčių dienomis) ir kam (fotosesijos, vestuvės, pokyliai ir pan.) teikė fotografavimo paslaugas;

7) E. R. baudžiamosios bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme metu pateikė Excel programa sudarytą laisvos formos Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą už 2014–2018 m., tačiau jokių kitų dokumentų / įrodymų, kad 2014–2017 m. buvo vykdyta fotografavimo, o 2018 m. siuvimo veikla nepateikė;

8) E. R. nurodytos tariamai gautos pajamos net 2–3 kartus viršija jau patirtį turinčių fotografų uždarbį.

157.12. Su konsultacine išvada pateikta anksčiau minėto motociklo pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje duomenų apie sandorio kainą nėra nurodyta, tačiau papildomai pateiktas motociklo pardavėjo rašytinis patvirtinimas, kad 2014-07-17 motociklas R. R. buvo parduotas už 2 200 Eur. Taip pat su konsultacine išvada pateikta automobilio MB CLS 2015-07-30 įsigijimo sutartis, kurioje nurodyta, kad R. R. minėtą automobilį pirko už 12 600 Eur. Ši sutartis ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui nebuvo pateikta, todėl R. R. 2015 m. patirtos 12 600 Eur išlaidos 2023-06-23 Specialisto išvadoje nebuvo įvertintos. Papildomai pateikti duomenys įvertinti perskaičiuojant R. ir E. R. 2014–2018 m. patirtas išlaidas (žr. 10 lentelę).

157.13. Dėl parduotuvės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), statybų išlaidų buvo remtasi UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parengtais prekybos paskirties pastatų kainynais, kurie sudaryti įvertinus vidutinį kainų lygį rinkoje ir yra pakankami, kad būtų galima apskaičiuoti ekonomiškai pagrįstas statinių statybos vertes.

Atkreipė dėmesį, kad konsultacinėje išvadoje įvertintos 66 951 Eur sumos parduotuvės patalpų, kurių bendras tūris l 704 kub. m (393,45 kv. m) statybų išlaidos (t. y. 39,29 Eur už l kub. m) neatitinka jokių protingumo principų, nes nurodytos išlaidos net 5 kartus mažesnės už ekspertų (UAB „(Duomenys neskelbtini)“) parengtus ir VĮ Registrų centro naudojamuose statybinės vertės kainynuose nurodytas vidutines parduotuvių patalpų statybų išlaidas.

Kaip matyti iš https://www.google.lt/maps/ paieškoje (žr. žemiau) esančių parduotuvės ((duomenys neskelbtini)) nuotraukų, užfiksuotų iki parduotuvės statybų ir jau pastačius parduotuvę, šalia parduotuvės yra sutvarkyta aplinka: pastatyta tvora, grindinys išklotas trinkelėmis, tai įrodo, kad R. ir E. R. patyrė papildomų išlaidų šiems darbams atlikti (prekėms įsigyti), kurie 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo vertinami.

157.14. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos R. R. su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018-03-02 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti statybos rangos darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. l „Sąmata“ objekte, adresu: (duomenys neskelbtini). Sąmatoje nurodyta kaina 36 036,66 Eur. Sutarties priede Nr. 2 nurodytas sąrašas medžiagų, kurias perka užsakovai (blokeliai; kaminai su komplektuojančiomis detalėmis, ventiliaciniai kaminai; stogo santvaros; stogo dangos komplektas; fasado apdailos medžiagos; šiltinimo medžiagos) bei darbų sąrašas, kuriuos atliks kiti rangovai (Langų, durų, vartų montavimas; santechnikos darbai; elektros instaliacijos darbai; ventiliacinių sistemų įrengimas; aplinkos tvarkymo darbai). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu R. R. pateikė buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybų išlaidas pagrindžiančių dokumentų už bendrą 63 644 Eur sumą (žr. Specialisto išvados 8 lentelę). Atsižvelgiant į tai, kad R. R. pateikti statybų išlaidas pateisinantys dokumentai neapėmė visų buto konstrukcinių elementų ir įrangos išlaidų, 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojant UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parengtais statybų kainynais, buvo apskaičiuota, kad R. ir E. R. 2018 m. vykdydami 186,90 kv. m bendro ploto buto statybas (statant ūkio būdu) galėjo patirti 99 792 Eur išlaidų.

Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad šios išvados rašymui R. R. pateikė statybų išlaidas pateisinančius dokumentus bendros 76 421 Eur sumos, t. y. 12 776 Eur daugiau nei buvo teikęs ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu. Papildomai pateikti I. A. PKF „(Duomenys neskelbtini)“ išrašyti dokumentai bendros 12 776 Eur sumos. Kaip nurodyta konsultacinės išvados 23 lentelėje, R. R. iš I. A. PKF „(Duomenys neskelbtini)“ įsigijo polistireną, blokelius, kaminą, ventiliacijos bloką. Konsultacinėje išvadoje pažymėta, kad minėto buto statybos darbai iki 2018-12-31 nebuvo baigti, todėl, kiek 2018 m. buvo faktiškai panaudota piniginių lėšų buto statybai, galima nustatyti tik iš pateiktų dokumentų. Atkreiptas dėmesys, kad dokumentų, patvirtinančių, kad iki 2018-12-31 statybų darbai nebuvo užbaigti, konsultacinėje išvadoje nepateikta, tuo tarpu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybų pabaigos metai – 2018 m., baigtumo procentas – 100 proc. Minėti duomenys užfiksuoti pagal 2018-12-31 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Įvertinus konsultacinėje išvadoje nurodytus duomenis apie R. R. pateiktus statybų išlaidas pateisinančius dokumentus, nustatyta, kad nėra pateikti vidaus apdailos medžiagų, santechnikos įsigijimo dokumentai. Minėtos statybų išlaidų grupės bendroje statybų išlaidų sąmatoje sudaro 22 proc., todėl vertinant, kad vidaus apdailos darbai buvo vykdomi ūkio būdu, vidaus apdailos medžiagų, santechnikos įrangos įsigijimo išlaidos sudarytų 21 954 Eur (22 proc. x 99 792 Eur). Įvertinus R. R. konsultacinės išvados rašymui pateiktus statybų išlaidų dokumentus – 76 421 Eur ir apskaičiuotas 21 954 Eur išlaidas vidaus apdailos bei santechnikos įrangos įsigijimui, nustatyta, kad bendros statybų išlaidos sudaro 98 375 Eur, t. y. sumą, artimą 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytai 99 792 Eur statybų išlaidų sumai, tai įrodo, kad specialisto išvadoje naudoti statybų išlaidų skaičiavimai yra teisingi. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį patį (t. y. tokio paties bendro ploto – 187 kv. m, pastatyto pagal tą patį projektą, toje pačioje gatvėje, tų pačių statybos metų – 2017–2018 m.) butą ((duomenys neskelbtini)) tuo pačiu laikotarpiu statėsi ir R. R. brolis E. R. (dvibučio namo fotofiksacija pateikta žemiau), kuris 2020 m. minėtą butą pardavė ir deklaravo, kad analogiško buto statybai patyrė 120 000 Eur išlaidų.

157.15. Įvertinus kartu su konsultacine išvada pateiktus papildomus dokumentus (transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis), nustatyta, kad R. ir E. R. 2016–2018 m. patirtos išlaidos 131 812 Eur suma viršijo pajamas, iš jų: 2016 m. – 3 975 Eur, 2017 m. – 92 924 Eur, 2018 m. – 34 913 Eur. Tuo tarpu 2023-06-23 specialisto išvadoje buvo konstatuota, kad R. ir E. R. 2016–2018 m. patirtos išlaidos viršija minėto laikotarpio pajamas 128 823 Eur suma (žr. Specialisto išvados 11 lentelę). 2 989 Eur padidėjusiai išlaidų neatitikimo gautoms pajamoms sumai įtakos turėjo papildomai įvertinti pateikti duomenys apie 2015 m. įsigytą transporto priemonę, t. y. papildomai nustatytos 12 600 Eur išlaidos padarė įtakos 2015-12-31 galbūt turimų piniginių lėšų ne banke likutį (buvo 62 226 Eur, o perskaičiavus – 58 051 Eur), tai ir lėmė vėliau buvusių metų pajamų-išlaidų balansą.

8. Pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 900 MGL vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 190 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Tokiu būdu nagrinėjama norma sudaro pagrindą patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę neproporcingai didelį pagal savo pajamas turtą ir juo disponuoja, esant pagrindui manyti, jog turtas gautas iš neteisėtos veiklos, taip pat tuos, kurie padeda nuslėpti tokio turto kilmę ir savininkus

9. Teismų praktikoje nagrinėjant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus, teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-93/2014, 2K-P-100-222/2015, 2K-87-719/2019).

10. Kaltinamasis R. R. pagal bylos nagrinėjimo teisme metu pakeistą kaltinimą kaltinamas, kad inkriminuojamu laikotarpiu nuosavybės teise kartu su sutuoktine E. R. statybos būdu įgijo nuosavybes teise nekilnojamąjį turtą – parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurių daliai statybos – 127 912 Eur sumai (parduotuvei – 92 877 Eur, butui – 35 035 Eur) nebuvo gavęs tiek teisėtų pajamų. Kaltinamasis R. R. kaltės nepripažino ir teigė, kad neįgijo turto neteisėtomis pajamomis, o VMI specialistės išvados ir paaiškinimai, teigiantys priešingai, yra neteisingi ir nepagrįsti, tai, kaltinamojo teigimu, patvirtina nurodytos jo ir jo sutuoktinės aplinkybės bei pateikta Konsultacinė išvada. Kaltinamasis neginčijo, kad yra įgijęs nurodytą turtą, tačiau tvirtino, kad šio turto statybos buvo vykdomos ūkio būdu, dėl to išlaidos buvo mažesnės nei nurodyta VMI skaičiavimuose, be to, nustatant jo ir jo šeimos išlaidas ir pajamas, nepagrįstai buvo nevertintos jo paties ir jo sutuoktinės pajamos, atlikti kiti neteisingi skaičiavimai ir vertinimai.

11. 2023-06-23 papildomoje VMI specialisto išvadoje konstatuota, kad R. ir E. R. 2016–2018 m. patirtos išlaidos viršija minėto laikotarpio pajamas 128 823 Eur suma. VMI vyriausiosios specialistės J. Z. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad įvertinus kartu su konsultacine išvada pateiktus papildomus dokumentus (transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartis), nustatyta, kad R. ir E. R. 2016–2018 m. patirtos išlaidos 131 812 Eur suma viršijo pajamas, iš jų: 2016 m. – 3 975 Eur, 2017 m. – 92 924 Eur, 2018 m. – 34 913 Eur. 2024-02-22 gynėjo pateiktoje Konsultacinėje specialisto išvadoje konstatuota, kad sutuoktiniai R. R. ir E. R. savo žinioje piniginių lėšų turėjo pakankamai, kurių užteko nekilnojamojo turto pirkimui, transporto priemonių įsigijimui, parduotuvės (duomenys neskelbtini), statybai, buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybinių medžiagų pirkimui, įvairių mokesčių sumokėjimui ir kitiems savo šeimos poreikiams realizuoti.

12. Vieni iš esminių sumine išraiška skirtumų tarp VMI specialistės ir Konsultacinę išvadą pateikusios specialistės išvadų susidaro dėl kaltinime inkriminuotų turto objektų statybos kaštų vertės. Konsultacinėje išvadoje šios vertės grindžiamos VĮ Registrų centro duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad statybos buvo vykdomos ūkio būdu ir į kaltinamojo pateiktus statybos išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir nesutinkama dėl VMI statybos kaštų vertės nustatymo vadovaujantis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nekilnojamojo turto statybinės vertės kainynais.

13. Kaltinamojo R. R. ir jo sutuoktinės E. R. teigimu, statybos buvo vykdomos ūkio būdu, padedant E. R. tėvui, kuris buvo statybininkas, bei kitiems šeimos nariams, tai, akivaizdu, gali lemti mažesnius statybos kaštus. Duomenų, kad statybos būtų vykdomos kitu, ne ūkio statybos būdu, byloje nenustatyta. Ši aplinkybė įvertinta tiek VMI specialistės, tiek specialistės, pateikusios Konsultacinę išvadą. Teismo vertinimu, pasirinktas statybos kaštų skaičiavimo metodas yra teisingesnis ir objektyvesnis atliekant tyrimą VMI specialistams.

14. Kaip matyti iš VMI specialistės išvadų 2020-05-13 Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-06-23 Nr. (duomenys neskelbtini) ir VMI specialistės rašytinių paaiškinimų, VMI rėmėsi UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kuri yra atestuota įmonė ir kuriai suteikta teisė vykdyti statinio dalies projektavimo ir ekspertizės darbus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominės bei sąnaudų kiekių žiniaraščių rengimo srityse, jos parengtos programos skirtos statybos darbų kainų sąmatiniams apskaičiavimams, statinių atkuriamosios vertės nustatymui, pasiūlymų konkursų dalyviams paruošimui, atsiskaitymų už atliktus darbus kontrolei, investicijų planavimui ir yra parengusi nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybos vertės) kainynus, kuriuose kainų apskaičiavimai atlikti vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo pagrindiniais principais, patvirtintais LR aplinkos ministerijos Statybos techniniame reglamente, bei statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis. Kainynai yra sudaryti surinkus ir apibendrinus informaciją iš šalies rinkoje dominuojančių statybos produkcijos gamintojų, pardavėjų, statybos rangovų, taip pat atlikus statybos darbų ir resursų kainų rinkoje tyrimus, sąmatų skaičiavimus bei ekspertų vertinimus. Kainynuose pateikiami rodikliai atspindi vidutinį kainų lygį rinkoje ir yra pakankami, kad būtų galima apskaičiuoti ekonomiškai pagrįstas statinių statybos vertes. Tuo tarpu VĮ Registrų centras nustato pastato vidutinę rinkos vertę, tai yra jo perleidimo, įsigijimo vertę, o ne sukūrimo kaštus, nes nustatant vidutines rinkos vertes masinio vertinimo būdu atsižvelgiama į nekilnojamojo turto objekto buvimo vietą, naudojimo paskirtį. Sutiktina su Konsultacinės išvados nuostata, kad tokia masiniu vertinimu nustatyta vertė –objektyvus dydis, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokestį, tačiau nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti ne jau sukurto objekto vertę, o jo sukūrimo išlaidas, tai yra nekilnojamojo turto rinkos vertė nėra tapati to turto sukūrimo (pastatymo) kainai, todėl teismas sutinka su VMI specialistės argumentais, kad lyginti namo statybos išlaidas su namo rinkos verte yra netikslu, nes turto rinkos vertei turi įtakos tokie veiksniai kaip to turto buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kiti rinkos vertę mažinantys ar didinantys veiksniai.

15. Pagal kaltinamojo pateiktus statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentus, Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), statybos išlaidų bendra vertė sudarė 66 951 Eur (40 priedas, statybinių medžiagų pirkimo sąrašas ir apmokėjimo dokumentai), o VĮ Registrų centro vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą, atliktą 2017-09-26, nustatyta 97 600 Eur (39 priedas, VĮ Registrų centro išrašas), statybinių medžiagų įsigijimo išlaidos sudarė apie 68 proc. (66 951,00 Eur) statyto pastato vertės, kurios atitinka medžiagų sunaudojimo normas vykdant statybos darbus ūkio būdu. Dėl minėtų pateiktų kaltinamojo dokumentų apie turėtas išlaidas 2023-06-23 VMI specialisto išvadoje (19–20 psl.) konstatuota, kad įvertinus šiuos dokumentus nustatyta, kad pateiktuose dokumentuose užfiksuotos statybų išlaidos neapima visų pastato-parduotuvės konstrukcinių elementų ir įrangos išlaidų (pateikti statybų išlaidų dokumentai apima tik 16 proc. visų konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamojo svorio statinio statybų kainoje). Iš kaltinamojo pateiktų dokumentų, 7 543 Eur sumai dokumentų negalima priskirti tiesioginėms statybos išlaidoms (projektavimo darbų, lauko šviestuvų, grindinio trinkelių, degalų pirkimo dokumentų), t. y. šios išlaidos neįeina į pastato-parduotuvės konstrukcinių elementų ir įrangos sudėtį. Taigi Konsultacinės išvados argumentus šiuo klausimu, jog pateikti kaltinamojo dokumentai pagrindžia statyboms įsigytų medžiagų išlaidas, teismas vertina kaip nepakankamus ir neišsamius. Teismas sutinka su VMI specialistės teisme ir rašytiniuose paaiškinimuose išsakytais motyvais, kad Konsultacinėje išvadoje įvertintos parduotuvės (393,45 kv. m) statybos 66 951 Eur išlaidų suma neatitinka protingumo principų, nes nurodytos išlaidos net 5 kartus mažesnės už ekspertų (UAB „(Duomenys neskelbtini)“) parengtus ir VĮ Registrų centro naudojamuose statybinės vertės kainynuose nurodytas vidutines parduotuvių patalpų statybų išlaidas. Be to, pagal VMI su rašytiniais paaiškinimais pateiktus duomenis (nuotraukas) iš https://www.google.lt/maps/ paieškos matyti, kad iki parduotuvės statybų ir jau pastačius parduotuvę, šalia parduotuvės yra sutvarkyta aplinka: pastatyta tvora, grindinys išklotas trinkelėmis, tai rodo, kad kaltinamasis patyrė papildomų išlaidų šiems darbams atlikti (prekėms įsigyti), kurie 2023-06-23 specialisto išvadoje nebuvo vertinami. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad VMI specialistės nustatytos parduotuvės statybos išlaidos vadovaujantis UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parengtais kainynais yra teisingos, objektyvios ir pagrįstos bylos duomenimis.

16. 2023-06-23 VMI specialisto išvadoje nurodoma, kad iš kaltinamojo pateiktų statybos išlaidas pateisinančių dokumentų, 22 268 Eur pateikti dokumentai neturi juridinės galios, nes pateikti pirkimo dokumentai yra kasos aparato kvitai, kuriuose nėra rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, o pateiktų kasos aparato kvitų suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintas ribojamą sumą, kai nereikalinga identifikuoti pirkėją, t. y. nuo 2015-01-01 – 100 Eur. Vis dėlto, teismo vertinimu, išlaidas pagrindžiantys dokumentai, kuriems keliami reikalavimai identifikuoti pirkėją, nagrinėjamu atveju negali būti savaime eliminuojami ir nevertinami, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad VMI specialistės išvadoje vertinant dokumentais pagrįstas išlaidas šia 22 268 Eur suma nėra mažinama galutinė kaltinamojo pateiktais dokumentais grindžiama suma. Ši aplinkybė, kad dalis dokumentų, VMI specialistės vertinimu, neturi juridinės galios, nedaro įtakos teismo galutinei išvadai dėl parduotuvės statybos išlaidų anksčiau nurodytais motyvais.

17. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos R. R. su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2018-03-02 sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią UAB „(Duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti statybos rangos darbus, nurodytus Sutarties priede Nr. l numatyta sąmatos kaina 36 036,66 Eur. Sutarties priede Nr. 2 nurodytas sąrašas medžiagų, kurias perka užsakovai (blokeliai; kaminai su komplektuojančiomis detalėmis, ventiliaciniai kaminai; stogo santvaros; stogo dangos komplektas; fasado apdailos medžiagos; šiltinimo medžiagos) bei darbų sąrašas, kuriuos atliks kiti rangovai (Langų, durų, vartų montavimas; santechnikos darbai; elektros instaliacijos darbai; ventiliacinių sistemų įrengimas; aplinkos darbai). Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu R. R. pateikė buto, adresu (duomenys neskelbtini), statybų išlaidas pagrindžiančius dokumentus 63 644 Eur (VMI Specialisto išvados 8 lentelė). Atsižvelgiant į tai, kad R. R. pateikti statybų išlaidas pateisinantys dokumentai neapėmė visų buto konstrukcinių elementų ir įrangos išlaidų, 2023-06-23 specialisto išvadoje, pasinaudojant UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parengtais statybų kainynais, apskaičiuota, kad kaltinamasis ir jo sutuoktinė 2018 m. vykdydami 186,90 kv. m bendro ploto buto statybas (statant ūkio būdu) galėjo patirti 99 792 Eur išlaidų.

18. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad šios išvados rašymui R. R. pateikė statybų išlaidas pateisinančius dokumentus bendros 76 421 Eur sumos, t. y. 12 776 Eur daugiau nei buvo teikęs ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu. Papildomai pateikti I. A. PKF „(Duomenys neskelbtini)“ išrašyti dokumentai 12 776 Eur. Konsultacinės išvados 23 lentelėje nurodyta, kad R. R. iš I. A. PKF „(Duomenys neskelbtini)“ įsigijo polistireną, blokelius, kaminą, ventiliacijos bloką. VMI specialistės rašytiniuose paaiškinimuose įvertinus konsultacinėje išvadoje nurodytus duomenis apie R. R. pateiktus statybų išlaidas pateisinančius dokumentus nurodyta, kad nėra pateikti vidaus apdailos medžiagų, santechnikos įsigijimo dokumentai. Minėtos statybų išlaidų grupės bendroje statybų išlaidų sąmatoje sudaro 22 proc., todėl vertinant, kad vidaus apdailos darbai buvo vykdomi ūkio būdu, vidaus apdailos medžiagų, santechnikos įrangos įsigijimo išlaidos sudarytų 21 954 Eur (22 proc. x 99 792 Eur). Įvertinus R. R. konsultacinės išvados rašymui pateiktus statybų išlaidų dokumentus – 76 421 Eur sumos ir apskaičiuotas 21 954 Eur išlaidas vidaus apdailos bei santechnikos įrangos įsigijimui, nustatyta, kad bendros statybų išlaidos sudaro 98 375 Eur, t. y. sumą, artimą 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytai 99 792 Eur statybų išlaidų sumai.

19. Konsultacinėje išvadoje pažymėta, kad minėto buto statybos darbai iki 2018-12-31 nebuvo baigti, todėl, kiek 2018 m. buvo faktiškai panaudota piniginių lėšų buto statybai, galima nustatyti tik iš pateiktų apskaitos dokumentų, patvirtinančių piniginių lėšų sumokėjimo faktą. Konsultacinėje išvadoje tokių dokumentų ar duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad iki 2018-12-31 buto statybos darbai nebuvo užbaigti, nepateikta, o VMI specialistės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybų pabaigos metai – 2018 m., baigtumo procentas – 100 proc. (2018-12-31 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla). Taigi teismas neturi pagrindo vertinti, kad 2018 m. buto statyba nebuvo baigta ir statybos išlaidos galėjo būti patirtos ir vėlesniais nei 2018 metais.

20. Be to, VMI rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais duomenimis tokį patį (187 kv. m ploto), pastatytą pagal tą patį projektą, toje pačioje gatvėje, tais pačiais 2017-2018 metais) butą ((duomenys neskelbtini)) statėsi ir R. R. brolis E. R. (pateikta dvibučio namo fotofiksacija), kuris 2020 m. minėtą butą pardavė ir deklaravo, kad analogiško buto statybai patyrė 120 000 Eur išlaidų. Ši aplinkybė patvirtina, kad analogiško turto sukūrimo kaštai tuo pačiu laikotarpiu negali itin ženkliai skirtis, tai yra 43 579 Eur, tai sudaro 36 procentus, todėl atsižvelgiant į aptartus statybos kaštų nustatymo pasirinktus būdus ir pateiktų išlaidas, pagrindžiančių dokumentų vertinimo argumentus (išlaidos nepatvirtina visų konstrukcinių ir vidaus įrengimo aplinkybių), teismas vertina, kad VMI specialistės išvadoje nustatytos buto statybos išlaidos yra teisingos, objektyvios ir pagrįstos bylos duomenimis.

21. Kaltinamojo ir jo šeimos pajamų ir išlaidų teisingo balanso nustatymui reikšmingi ir kiti VMI specialistės išvadų ir Konsultacinės išvados skirtumai, susiję su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos išlaidomis, kaltinamojo sutuoktinės E. R. gautomis pajamomis, kitomis kaltinamojo gautomis pajamomis bei išlaidomis. Konsultacinės išvados duomenimis, pagal R. R. teismui pateiktus statyto gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) įvairių statybinių medžiagų apmokėjimo dokumentus, jų suminė vertė yra 184 323 Lt arba 53 384 Eur. Šį gyvenamąjį namą 2019-09-16 E. R. ir R. R. pardavė, pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta: Statybos pradžios metai – 2007 metai, statybos pabaigos metai – 2012 metai, vidutinė rinkos vertė – 71 500,00 Eur. Vertės nustatymo data 2019-07-25. Pagal Konsultacinę išvadą ši vidutinė rinkos vertė – 71 500 Eur –atitiko R. R. pateiktų medžiagų sunaudojimo suminę 53 384 Eur (184 323 Lt) vertę, patvirtinančią to laikotarpio (nuo 2006–2012 metų) statybai ūkio būdu faktiškai sunaudotų medžiagų normas, kurios sudarė apie 70 proc. visos pastato vertės, nes statyba buvo vykdoma ūkio būdu.

22. VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (8, 9 lapuose) teigiama, kad R. ir E. R. 2007–2012 m. ūkio būdu vykdydami gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbus iš viso patyrė 417 236 Lt išlaidų (t. y. 2007–2012 m. laikotarpiu po 69 540 Lt kas metus). Nurodoma, kad įvertinus R. R. pateiktus statybos išlaidas pateisinančius dokumentus, kurių bendra vertė sudarė 192 660 Lt, nustatyta, kad 1) pateiktuose dokumentuose užfiksuotos statybų išlaidos neapima visų gyvenamojo namo konstrukcinių elementų ir įrangos išlaidų (pateikti statybų išlaidų dokumentai apima tik 32 proc. visų konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamojo svorio statinio statybų kainoje); 2) iš 192 660 Lt sumos už 23 507 Lt dokumentų negalima priskirti tiesioginėms statybos išlaidoms (projektavimo darbų, tvoros, baldų ir grindinio trinkelių pirkimo dokumentų), t. y. šios išlaidos neįeina į gyvenamojo namo konstrukcinių elementų ir įrangos sudėtį; 3) iš pateiktų statybos išlaidas pateisinančių dokumentų, 33 905 Lt sumos pateikti dokumentai neturi juridinės galios, nes pateikti pirkimo dokumentai yra kasos aparato kvitai, kuriuose nėra rekvizitų, identifikuojančių pirkėją, o pateiktų kasos aparato kvitų suma viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintą ribojamą sumą.

23. 2023-06-23 VMI specialisto išvadoje konstatuota, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu įvertinus R. R. pateiktus gyvenamojo namo statybos išlaidas pateisinančius dokumentus, bendra vertė yra 192 660 Lt, tai yra daugiau nei 8 337 Lt nei apskaičiuota Konsultacinėje išvadoje. Nagrinėjamu atveju šis skirtumas neturi esminės reikšmės vertinant namo statybos išlaidas, nes, kaip ir anksčiau aptartais atvejais, VMI specialistė ir Konsultacinę išvadą pateikusi specialistė pasirinko skirtingus statybos kaštų vertinimo metodus. Dėl vertinimo metodų tinkamumo ir objektyvumo teismas pasisakė aptardamas ir nustatydamas kaltinamojo parduotuvės ir buto statybos išlaidas, todėl šių motyvų nekartoja ir konstatuoja, kad atsižvelgdamas į aptartus statybos kaštų nustatymo pasirinktus būdus ir pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų vertinimo argumentus (išlaidų dokumentai apima tik dalį visų konstrukcinių elementų ir įrangos lyginamojo svorio statinio statybų kainoje; dalies išlaidų negalima priskirti tiesioginėms statybos išlaidoms), teismas vertina, kad VMI specialistės išvadoje nustatytos gyvenamojo namo statybos išlaidos yra teisingos, objektyvios ir pagrįstos bylos duomenimis.

24. 2023-06-23 VMI Specialisto išvadoje buvo vertinta, jog sutuoktinių R. ir E. R. 2014–2018 m. gautos pajamos ir piniginės lėšos sudarė 346 801 Eur, tuo tarpu, konsultantės vertinimu, pajamos ir piniginės lėšos sudaro 507 019 Eur, tai sudaro 160 218 Eur skirtumą. VMI specialistės rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos susidariusių skirtumų tarp VMI specialistės išvados ir Konsultacinės išvados priežastys ir išvados, kad būtent VMI specialistės padarytos išvados yra teisingos, su kuriomis teismas iš esmės sutinka, nes jos atitinka nustatytas faktines aplinkybes:

174.1. VMI specialistės rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pažymėta, kad sudarant pajamų-išlaidų balansą, pajamos nurodomos atskaičius mokesčius (t. y. išmokėtos sumos, dar kitaip vadinamos „į rankas“), tuo tarpu konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys apie gautas darbo užmokesčio pajamas, neatskaičius mokesčių, todėl jie yra nekorektiški. Teismas sutinka su šia VMI specialistės logiška išvada, nes pajamos, tik atskaičius nuo jų mokesčius, visa apimtimi gali būti panaudotos turto įsigijimui ar kitų poreikių tenkinimui.

174.2. Be to, Konsultacinėje išvadoje nepagrįstai teigiama, kad kaltinamasis galėjo naudotis piniginėmis lėšomis, skirtomis sumokėti mokesčius kitais metais, tačiau, VMI specialistės paaiškinimu, pagal turimus duomenis nuo nurodomų pajamų GPM buvo išskaičiuotas dar 2014 m., prieš lėšas išmokant R. ir E. R. (medienos pardavimo atveju), analogiškai 2018 metais gautos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos pajamų, prieš tai atskaičius privalomus mokesčius, ir šias aplinkybes patvirtina duomenys sutuoktinių teiktose metinėse pajamų deklaracijose bei su šiomis pajamomis susiję mokėjimo dokumentai.

174.3. VMI specialistės paaiškinimais Konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad pagal R. R. pateiktus gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus už 2014–2018 metus užfiksuotos pajamos atitinka R. R. deklaruotas veiklos pajamas, tačiau juose užfiksuoti duomenys neatitinka duomenų, kurie buvo užfiksuoti atliekant VMI specialistės tyrimą pagal 2019-05-24 R. R. pateiktus pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus, o duomenų, kada ir kokiu pagrindu R. R. pakeitė gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalų duomenis, nėra pateikta.

25. 2020-05-13, 2023-06-23 VMI Specialistės išvadose nevertintos E. R. deklaruotos pajamos, nurodytos kaip gautos su vykdyta fotografavimo ir siuvimo veikla pagal verslo liudijimą. Kaltinamasis ir jo sutuoktinė tvirtino, o ir Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad minėtos deklaruotos pajamos nevertintos nepagrįstai, nes jos deklaruotos ir nuo jų sumokėti mokesčiai, tai, jų teigimu, patvirtina, kad pajamos buvo gautos. Teismo vertinimu, vien pajamų deklaravimo ir net nuo deklaruotų pajamų mokesčių sumokėjimo faktas pats savaime nepatvirtina tokios veiklos vykdymo ir iš jos gautų pajamų fakto.

26. VMI 2020-05-13 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (2 lapas) duomenimis, E. R. nuo 2014-09-11 iki 2014-12-31, nuo 2015-02-19 iki 2015-12-31, nuo 2016-02-02 iki 2016-12-30, nuo 2017-02-13 iki 2017-12-29, nuo 2018-02-26 iki 2018-12-31 buvo įsigijusi verslo liudijimą, veiklos rūšis: 2014–2017 m. fotografavimo veikla, 2018 m. – kitų viršutinių drabužių siuvimas, apatinių drabužių siuvimas, kitų asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas, kitų drabužių siuvimas ir drabužių priedų gamyba, odinių drabužių siuvimas, darbo drabužių siuvimas.

176.1. E. R. pajamų VMI specialistė nevertino iš esmės dėl nenustatytų veiklos egzistavimo požymių bei dėl pateiktų E. R. pildytų verslo liudijimo pajamų-išlaidų apskaitos žurnalų trūkumų, nurodytų specialistės išvadoje, – žurnale neįrašytų duomenų, tokių kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, vardas, pavardė, asmens kodas, verslo liudijimo numeris, jo išdavimo data, vykdomos veiklos pavadinimas ir kodas.

176.2. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintas Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių 10 punktą tokiems žurnalams nustatyti VMI specialistės išvadose nurodyti reikalavimai. Taigi akivaizdu, kad E. R. pateiktas Pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas dėl minėtų trūkumų neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Šių reikalavimų turinys pagrįstas asmens, vykdančio veiklą, ir jo veiklos identifikavimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu šiuos žurnalus pateikė pati liudytoja E. R., kaip nurodė, atspausdintus iš savo asmeninio kompiuterio, ir tvirtino, kad tai 2014–2018 m. jos pildyti apskaitos žurnalai. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, minėti apskaitos žurnalų trūkumai nekliudo nustatyti, kokio asmens, kokia veikla bei kokiu pagrindu vykdoma, todėl nagrinėjamu atveju šie formalūs trūkumai negali būti pakankamu pagrindu paneigti E. R. pajamų gavimą iš veiklos faktą.

176.3. Tačiau, kaip minėta, šios E. R. pajamos nevertintos ir dėl įrodymų nebuvimo apie tokios veiklos vykdymą. Liudytoja E. R. ikiteisminio tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2019-05-03 reikalavimą nei dokumentų, nei kitų duomenų apie jos vykdytą veiklą pagal verslo liudijimus nepateikė, ir tik jau bylą nagrinėjant teisme bei esant VMI specialistės išvadoms, iš jų ir dėl jos nevertintų pajamų, pateikė minėtus apskaitos žurnalus. E. R. apklausiama teisme nurodė, kad mano, jog neprivalo pateikti įrašus žurnaluose ir nepamena, kad tyrimo metu buvo prašoma juos pateikti. Tuo momentu galvojo, kad užteks deklaracijų, deklaracijas ir pateikė.

176.4. Ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-07 apklausos metu E. R. buvo dar kartą paprašyta pateikti duomenis / nurodyti aplinkybes, susijusias su jos deklaruojama veikla. Į tyrėjos pateiktus klausimus E. R. arba iš viso neatsakė, arba teikė abstrakčius atsakymus: negalėjo nurodyti, kada, kur ir kokius lankė fotografavimo ar siuvimo kursus, nenurodė, kokia konkrečia fotografijos sritimi užsiėmė (atsakė – ,,įvairia“), nenurodė, kam teikė šias paslaugas, o į klausimą, kodėl tyrimo metu nevykdė 2019-12-11 reikalavimo pateikti prašomus dokumentus ir kada juos pateiks, E. R. atsakė: ,,Negaliu nieko pakomentuoti į šį klausimą“.

176.5. Kaip matyt iš bylos medžiagoje esančio 2019-12-11 reikalavimo, ikiteisminio tyrimo tyrėjas BPK 97 straipsnyje nustatytais pagrindais kaltinamojo R. R. sutuoktinės E. R. paprašė, be kitų duomenų ir dokumentų (reikalavimo 9 punktas), pateikti ir dokumentus, patvirtinančius liudytojos 2014–2018 m. vykdytą veiklą, reikalavime detalizuojant galimus pateikti dokumentus, be kita ko, nurodė ir pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus. Tačiau E. R. į 2019-12-11 reikalavimą 2019-12-17 elektroniniu paštu atsakė, kad „visus pagrindinius dokumentus esame pateikę, šiuo metu daugiau dokumentų pateikti negaliu“. Bylos nagrinėjimo metu teismo pavedimu patikrinus iš liudytojos E. R. paimtą kompiuterį, 2023-05-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad tokie apskaitos žurnalai buvo suformuoti kaltinamojo finansinės ūkinės veiklos tiriamuoju laikotarpiu 2014–2018 m. ir 2019 m., tačiau jų sukūrimo ir koregavimo laikas buvo ne einamuoju laikotarpiu, o pasibaigus jiems, tai yra 2014 m. – 2015-11-11, 2015 m. – 2016-02-11, 2016 m. – 2016-12-30, 2017 m. – 2017-12-22, 2018 m. – 2019-01-23.

176.6. Toks E. R. apskaitos žurnalų vienkartinio sukūrimo ir jų koregavimo laikas, jau praėjus metų apskaitos laikotarpiui, jų pagal reikalavimą nepateikimas ikiteisminio tyrimo metu ir pateikimas tik teisme, jau po VMI specialistės išvadų, kelia abejonių dėl jų naudojimo pagal paskirtį – fiksuoti gaunamas pajamas einamuoju metu, tikrumu ir paneigia liudytojos parodymus, duotus teisme, kad šiuos žurnalus pildė nuolat. Be to, E. R. parodymus, kad ji iš esmės intensyviai vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, paneigia nustatytos aplinkybės. E. R. deklaruojamos pajamos kaip gautos iš veiklos pagal verslo liudijimą, žymios. Pavyzdžiui, 2014 m. – 46 022 Lt, 2015 m. – 29 540 Eur, tai yra mėnesio pajamų vidurkis siekė 2014 m. – 3 835 Lt, 2015 m. – 2 461 Eur. Liudytoja nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu jokių konkrečių duomenų, kaip apie teikiamas paslaugas galėjo sužinoti potencialūs klientai, kokiomis darbo priemonėmis dirbo ar apie suteiktas paslaugas konkretiems klientams, nepateikė, kad šias aplinkybes būtų galima patikrinti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas (BPK 97 straipsnis), teismas (BPK 98 straipsnis) turi teisę prašyti pateikti dokumentus, daiktus ar kitus duomenis turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iš jų ir iš kaltinamojo ar jo šeimos narių. Toks prašymas / reikalavimas teismų praktikoje nėra laikomas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ir įrodinėjimo naštos kaltinamam asmeniui perkėlimu. Išvada dėl asmenų, tarp jų ir dėl kaltinamųjų, liudytojų parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-264-976/2019).

176.7. Aptartų nustatytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad VMI specialistė pagrįstai nevertino kaltinamojo sutuoktinės E. R. deklaruotų iš veiklos pajamų pagal verslo liudijimą, nes tokios realios faktinės veiklos net minimalūs požymiai nebuvo nustatyti nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu.

27. Kaltinamojo gynėjas be kita ko, atkreipė dėmesį, kad 2023 m. specialisto išvadoje nevertintos, tuo tarpu Konsultacinėje išvadoje nurodytos pajamos, gautos pardavus sutuoktinių R. ir E. R. automobilį „Volkswagen Polo“ pagal 2004-04-20 sutartį pirkėjui UAB „(Duomenys neskelbtini)“.

177.1. VMI specialistė teismo posėdyje ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad šios R. R. gautos 21 407 Lt pardavimo pajamos, jo ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo neįvertintos, nes VMI turimų duomenų bazėje duomenų (paieška pagal savininko kodą), kad R. R. būtų valdęs anksčiau minėtą automobilį Volkswagen Polo nėra, o tyrimui minėta pirkimo-pardavimo sutartis pateikta nebuvo. Įvertinus papildomai pateiktą dokumentą (2004-04-20 pirkimo-pardavimo sutartį), nustatyta, kad transporto priemonę Volkswagen Polo, kuriokėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. y. atlikus duomenų paiešką pagal kėbulo numerį), R. R. įsigijo 2004-04-17 iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“, duomenų apie sandorio kainą nėra pateikta. Taigi, šį automobilį kaltinamasis įsigijo ir pardavė praėjus tik 3 dienoms nuo jo įsigijimo, tai yra tais pačiais metais ne tik gavo automobilio pardavimo pajamų, bet ir patyrė jo įsigijimo išlaidų. Duomenų apie įsigijimo ar kokias nors šio automobilio pagerinimo išlaidas, kaltinamasis nepateikė. Be to, VMI specialistė paaiškino, kad papildomai įvertintus R. R. 2004 m. gautos Volkswagen Polo pardavimo pajamos keičia sutuoktinių 2004 m. pajamų-išlaidų balansą, tačiau įtakos tiriamojo laikotarpio pradžiai (2014-01-01) galimai sukauptam piniginių lėšų likučiui ne banke neturi (Žr. 4 lentelę). Taip pat specialistė pavirtino, kad atsižvelgiant į tai, kad ūkinės finansinės veiklos tyrimo atlikimui nebuvo pateikti dokumentai, įrodantys E. R. 2012-08-24 patirtas išlaidas įsigyjant automobilį Ford Fiesta, šios išlaidos nebuvo vertintos. Minėtą automobilį E. R. pardavė 2015-09-08 už 5 000 Eur, gautos pajamos įvertintos Specialisto išvadoje (žr. specialisto išvados 7 lentelę). Papildomai pateikti duomenys apie 2012-08-24 E. R. patirtas minėto automobilio įsigijimo 8 600 Lt išlaidas keičia sutuoktinių 2012 m. pajamų-išlaidų balansą, tačiau įtakos tiriamojo laikotarpio pradžiai (2014-01-01) galimai sukauptam piniginių lėšų likučiui ne banke neturi (Žr. 4 lentelę). Teismas sutinka su VMI specialistės dėl nurodytų automobilių įsigijimo išlaidų ir gautų pajamų pardavus juos, vertinimo, nes jie logiški ir atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Logiška, kad per 3 dienas įsigyto automobilio vertė negalėjo žymiai pasikeisti, o ir jį įsigyjant turėjo būti patirtos išlaidos.

28. Kiti nurodyti 2023-06-23 VMI Specialistės ir Konsultacinėje išvadose neatitikimai dėl konsultantei pateiktų papildomų duomenų, dokumentų įgyjant ir parduodant transporto priemones ir kt., VMI specialistės rašytiniuose paaiškinimuose teismui aptarti, juose patikslinti aritmetiniai skaičiavimai, nurodytos skirtumų susidarymo priežastys ir apskaičiuota, kad R. ir E. R. 2016–2018 m. patirtos išlaidos 131 812 Eur suma viršijo pajamas, tai yra nustatytos dar didesnės išlaidos nei VMI 2023-06-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-10-24 pažymoje tuo pačiu laikotarpiu. VMI specialistės rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad 2 989 Eur padidėjusiai išlaidų neatitikimo gautoms pajamoms sumai įtakos turėjo papildomai įvertinti pateikti duomenys apie 2015 m. įsigytą transporto priemonę, t. y. papildomai nustatytos 12 600 Eur išlaidos padarė įtakos 2015-12-31 galbūt turimų piniginių lėšų ne banke likučiui (buvo 62 226 Eur, o perskaičiavus – 58 051 Eur), tai ir lėmė vėliau ėjusių metų pajamų-išlaidų balansą.

29. Tikslintina nukalstamos veikos aplinkybė dėl trūkstamų lėšų 2018 m. ir bendra trūkstamų lėšų suma. Pagal VMI specialistės 2023-10-24 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinus papildomai gautus duomenis, patikslinti 2023 m. specialistės išvados duomenys nurodyti 12 lentelėje ir nustatyta, kad 2016 m. lieka laisvų lėšų – 284 Eur vietoje trūkstamų 440 Eur; 2017 m. trūksta 92 877 Eur lėšų vietoje trūkstamų 93 348 Eur; 2018 m. trūksta 34 913 Eur lėšų vietoje trūkstamų 35 035 Eur. Taigi pagal patikslintus skaičiavimus bendra nustatyta pažymoje nurodyta bendra patirtų išlaidų, viršijančių minėto laikotarpio pajamas, suma yra 127 790 Eur. Prokurorės patikslintame kaltinime nurodyta, kad bendra patirtų išlaidų, viršijančių minėto laikotarpio pajamas, bendra suma yra 127 912 Eur, 2017 m. – 92 877 Eur, o 2018 m. – 35 035 Eur. Tačiau 2018 m. VMI specialistės pažymoje papildomai įvertinus duomenis mažesnė trūkstamų lėšų suma nei 2023 m. specialistės išvadoje nustatyta ne tik 2017 metais, bet ir 2018 metais, tačiau kaltinamajam inkriminuota didesnė suma nei nurodyta VMI pažymoje. Nesant pagrindo kaltinamajam inkriminuoti didesnę išlaidų sumą 2018 m., kaltinamajam taikytinas palankiausias skaičiuojamas išlaidų dydis ir ši nusikalstamos veikos aplinkybė tikslinama, nurodant, kad 2018 m. trūkstamų lėšų suma yra 34 913 Eur, o ne 35 035 Eur, atitinkamai bendra trūkstamų lėšų suma yra 127 790 Eur, o ne 127 912 Eur.

30. Įvertinus kaltinamojo R. R. ir jo šeimos narių gyvenimo būdą (kelionės, hobiai (motociklai), darbinės veiklos pobūdį, šiuo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“neįtrauktų į apskaitą lėšų pasisavinimo, turtinę padėtį, nustatant pajamų ir išlaidų balansą finansine išraiška nevertintas aplinkybes dėl nekilnojamojo turto aplinkos sutvarkymo, o tai, akivaizdu, įvertinus dar labiau padidintų nustatytų išlaidų dydį, patikrinus ir įvertinus galimybes kaltinamojo sutuoktinei gauti pajamų pagal verslo liudijimą, teismas daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis R. R. negalėjo gauti tiek teisėtų pajamų, kad jų pakaktų kaltinime nurodytam nekilnojamajam turtui – parduotuvei (Duomenys neskelbtini) ir butui (Duomenys neskelbtini) – pastatyti, tai yra 2017–2018 m. trūko 127 790 Eur teisėtų pajamų, o tai žymiai viršija 900 MGL (45 000 Eur) ribą. Esant nustatytiems visiems nusikaltimo, numatyto BK 189¹ str. 1 d., požymiams, kaltinamojo R. R. veika teisingai kvalifikuota pagal šiuo metu galiojančią BK numatytą švelnesnę 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nusikalstamos veikos redakciją nei veikos padarymo metu.

IV. Bausmių, baudžiamojo poveikio skyrimo motyvai, kiti klausimai

Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo atlikimo, teisėtumo

31. Kaltinamojo R. R. gynėjas pareiškė abejones dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir veiksmų atlikimo. Nurodė, kad tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir galimų reikalingų veiksmų atlikimo surašytas tą pačią dieną, dar iki prokurorės pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą. Teigė, kad tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos faktinės aplinkybės dėl 2 asmenų automobilių įsigijimo, tačiau kaltinamiesiems pareikštuose ir byloje nagrinėjamuose kaltinimuose, šie tarnybiniame pranešime nurodyti atvejai nėra inkriminuojami, todėl mano, kad aplinkybės gal būt yra išgalvotos, o tyrimas pradėtas ne dėl padarytos veikos, o tik sudaryti galimybę taikyti neviešas proceso prievartos priemones prieš proceso dalyvius.

32. Teismas su tokia gynėjo pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio 2018-04-18 policijos pareigūno pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1), ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, kaip nurodyta pranešime pagal turimą kriminalinės žvalgybos informaciją bei kitus ir viešai prieinamus duomenis apie automobilių prekybą, ir dėl šios prekybos gal būt apgaulingai tvarkomos įmonės apskaitos. Tą pačią dieną policijos pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime dėl proceso veiksmų atlikimo (t. 68, b. l. 123), prašoma kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti baudžiamojo proceso veiksmus bei pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prokurorui (t. 1, b. l. 8–10). Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nurodytus gynėjo argumentus, kad tarnybiniame pranešime nurodyti automobilių pardavimo atvejai, juos neįtraukus į kaltinimus, leidžia abejoti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nesant tam faktinio pagrindo, teisėtumo, teismas laiko nepagrįstais. Pirma, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ne dėl konkrečių nusikalstamų veikų, susijusių tik su tarnybiniame pranešime nurodytais asmenimis ir jų konkrečių automobilių pardavimu, o su tęstine veika, susijusia su nevienkartiniu veiksmų atlikimu tvarkant įmonės apskaitą. Net ir nepasitvirtinus pirminiams duomenimis dėl konkrečių automobilių įgijimo sandorių, tokia aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nesant nusikalstamos veikos požymių ir neteisėtai, vien iš paskatų taikyti slaptas baudžiamojo proceso priemones. Juo labiau, kad vėliau vykdant šias priemones, vis dėl tokie analogiški duomenys dėl apgaulingos apskaitos faktų buvo nustatyti ir pasitvirtino bylą nagrinėjant teisme. Antra, tik prokuroras įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pagrindžiančius asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, sprendžia dėl kaltinimų apimties ir bylos perdavimo teismui. Taigi, teismo vertinimu, vien tai, kad kaltinimo faktinių aplinkybių ribos neapima ir pirminių, ikiteisminio tyrimo pradžios momentu buvusių duomenų, nesudaro pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumu ar patvirtina ikiteisminio tyrimo subjektų norą taikyti tam tikras proceso priemones, todėl gynėjo išsakytas abejones dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir jo metu surinktų įrodymų teisėtumo, teismas laiko deklaratyviomis ir nepagrįstomis.

33. K. S. R. ir R. R. kaltinami padarę tyčinius nusikaltimus, S. R. 1 sunkų (BK 183 str. 3 d.), 2 apysunkius nusikaltimus (BK 222 str. 1d., 220 str. 1 d.), R. R. 1 sunkų (BK 183 str. 3 d.), 3 apysunkius nusikaltimus (BK 189-1 str. 1 d. 222 str. 1d., 220 str. 1 d.). Kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 3 d., 222 str. 1d., 220 str. 1 d., padarė bendrininkų grupe (BK 60 str.). S. R. neteista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka tris kartus, paskutinį kartą 2021-03-03, paskirta bauda sumokėta 2021-03-26, todėl praėjus administracinės nuobaudos galiojimo terminui laikoma nebausta (t. 81, b. l. 59–61). R. R. neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka keturis kartus, paskutinį kartą 2021-04-08, paskirta bauda sumokėta 2021-04-19, todėl praėjus administracinės nuobaudos galiojimo terminui laikomas nebaustu (t. 82, b. l. 83–84). Kaltinamųjų polinkį daryti teisės pažeidimus rodo jų asmenybę charakterizuojantys duomenys apie tai, kad praeityje buvo teisti ir bausti administracine tvarka, abu yra dirbantys, jų veiklos pobūdis (užsiima verslu, S. R. yra bendrovės akcininkė ir vadovė), turimas nekilnojamasis turtas patvirtina, kad kaltinamųjų turtinė padėtis yra gera. Atsižvelgdamas į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, motyvus (siekį iš nusikalstamų veikų gauti turtinės naudos) teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas vieną iš švelnesnių bausmių – baudą. Vertinant nusikalstamų veikų trukmę, veikų padarymą nevienkartiniais veiksmais, padarytos ir neatlygintos žalos dydį, baudos dydis parenkamas viršijantis baudos bausmės, numatytos už apysunkius ir sunkų nusikaltimus, minimalų dydį. Kaltinamiesiems skiriamos bausmės už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 222 str. 1d., 220 str. 1 d. ir 183 str. 3 d., esant šių veikų idealiai sutapčiai, bendrinamos apėmimo būdu, o ši subendrinta bausmė kaltinamajam R. R. dalinio sudėjimo būdu bendrinama su bausme, skiriama už nusikaltimą, numatytą BK 189-1 str. 1 d. Atsižvelgiant į skiriamos bausmės finansinį pobūdį, jos dydį, kaltinamųjų turtinę padėtį, skiriamos bausmės – baudos sumokėjimo – terminas nustatytinas 6 mėnesiai, tai yra didesnis nei įprastas 2 mėnesiai.

34. BK 72 str. 2 d. nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nustatyta, kad bendra kaltinamojo R. R. įgyto turto, kurio kaltinamasis negalėjo įgyti teisėtomis pajamomis, vertė yra 127 790 Eur, todėl kaip nusikalstamos veikos rezultatas vadovaujantis BK 72 str. 2 d. konfiskuotini 2018-09-24 kratos metu iš R. R. paimti 7 735 Eur ir iš kaltinamojo R. R. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 120 055 Eur (127 790 Eur – 7 735 Eur).

35. Šiuo nuosprendžiu kaltinamieji pripažįstami kaltais dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“79 450 Eur turto pasisavinimo bendrais veiksmais. Bendrovė ieškinį dėl turto pasisavinimo pareiškė tik R. R.. Nepavykus nustatyti, kokią konkrečiai dalį kiekvienas iš kaltinamųjų pasisavino, tenkinant civilinį ieškinį iš dalies ir priteisus iš kaltinamojo R. R. pusę pasisavintų lėšų, iš kaltinamosios S. R. konfiskuotina 39 725 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

36. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. turtui – piniginėms lėšoms, rastoms kratos metu, ir nekilnojamajam turtui – buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kuris bylos nagrinėjimo teisme metu teismo nutartimis pratęstas, paskutinį kartą 204-09-02 nutartimi iki 2024-10-04. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti, žala nėra atlyginta, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo R. R. piniginėms lėšoms – 7 735 Eur, saugomoms (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui (t. 63, b. l. 37, 89 )(2018-09-25 kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-26 kvito Nr. (duomenys neskelbtini)), ir žemės sklypui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatui-parduotuvei (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) paliekamas iki šiuo nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo vykdymo pradžios ir visiško pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities VMI ieškinį priteisto žalos atlyginimo.

Dėl (Duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieškinio

37. (Duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau ir VMI) kaltinamiesiems ir UAB „(Duomenys neskelbtini)“2022-01-24 pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo, nesumokėjus nuo nuslėptų bendrovės pajamų PVM ir pelno mokesčius (t. 85, b. l. 138–142). Patikslintos specialisto išvados duomenimis nesumokėtų mokesčių suma yra 23 639 Eur (t. 92, b. l. 21–61). Kaltinamieji ieškinio nepripažino, teigė, kad nusikalstamų veikų, susijusių su pareikštu ieškiniu nepadarė. LAT praktikoje yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai, 6.245 straipsnio 5 dalis), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (LAT 2016-12-30 nutartis Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-323-489/2016). Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamieji S. R. ir R. R. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą siekdami pasisavinti bendrovės lėšas ir jas pasisavino, o mokesčių išvengimą nulėmė apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir neteisingas duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas. Būtent kaltinamųjų tyčiniai veiksmai nulėmė dalies privalomų sumokėti mokesčių į valstybės biudžetą nesumokėjimą ir buvo žalos atsiradimo valstybės finansų sistemai tiesioginė ir pagrindinė priežastis. Tarp jų nusikalstamų veiksmų ir valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl VMI civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai – priteisiant iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ir subsidiariai iš kaltinamųjų nesumokėtą mokesčių sumą, tai yra 23 639 Eur.

Dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“civilinio ieškinio

38. UAB „(Duomenys neskelbtini)“, atstovaujama S. R., kaltinamajam R. R., jį pripažinus kaltu dėl turto pasisavinimo, 2022-01-24 pareiškė civilinį ieškinį dėl 77 750 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 85, b. l. 147–151). R. R. ieškinio nepripažino, teigė, kad bendrovės lėšų nepasisavino. Žalą visiškai atlyginti privalo ją padaręs atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), o kelių asmenų žala padaryta bendrais veiksmais atlyginama solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Šiuo nuosprendžiu abu kaltinamieji S. R. ir R. R. pripažįstami kaltais dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“turto pasisavinimo tyčiniais bendrais veiksmais, nenustačius, kokią dalį kiekvienas iš kaltinamųjų pasisavino. Ieškinį pareiškė bendrovė, atstovaujama kaltinamosios S. R., kuri pati šiuo nuosprendžiu kalta pripažįstama dėl prašomų priteisti lėšų pasisavinimo. Ieškiniu prašoma priteisti visą pasisavintų lėšų sumą tik iš vieno, žalą padariusio asmens – kaltinamojo R. R.. Tarp abiejų kaltinamųjų nusikalstamų tyčinių bendrų veiksmų, pasisavinant bendrovės turtą, nuslėptas ir į bendrovės apskaitą neįtrauktas pinigines lėšas už parduotą bendrovės turtą (automobilius) ir bendrovei padarytos turtinės žalos, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“civilinis ieškinys pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala bendrovei padaryta abiejų kaltinamųjų veiksmais ieškinys pareikštas tik vienam iš kaltinamųjų, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo R. R., bendrovei „(Duomenys neskelbtini)“ priteisiama puse pasisavintų bendrovės piniginių lėšų – 39 725 Eur (79 450 Eur : 2), likusioje dalyje ieškinys atmestinas. Solidariąją prievolę įvykdęs ir atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito kalto asmens, atlyginti jo įvykdytą dalį (CK 6.280 straipsnio 1, 2 dalys).

39. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikyta S. R. (t. 82, b. l. 22–24), ir R. R. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. t.83 t., b. l. 32, 53–55), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, kaltinamiesiems į bausmę įskaitomas laikinojo sulaikymo laikotarpis: 1) R. R. nuo 2018-09-24 5.50 val. iki 2018-09-25 17.06 val. (2 paros) (t. 83, b. l. 27, 29–30), 2) S. R. nuo 2018-09-24 10.52 val. iki 2018-09-24 17.37 val. (1 para) (t. 82, b. l. 18–20), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

41. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis tyrimui reikšmingi dokumentai – UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinės apskaitos dokumentai, paimti kratos metu įmonės patalpose, ir reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolais pateikti įmonės direktorės S. R., saugomi (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, perdavimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 66, b. l. 56–62) bei originalūs UAB „(Duomenys neskelbtini)“pardavimo dokumentai, susiję su automobilių pardavimais, saugomi prie bylos (86 lapai), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Prie bylos saugomi liudytojų pateikti originalūs dokumentai (20 lapų) bei procesinių dokumentų priedai – 79 kompaktiniai diskai, paliktini saugoti prie bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“turto pasisavinimo ir jai paskirti 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą;

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“apgaulingos apskaitos tvarkymo ir jai paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą;

pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jai paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, S. R. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajai S. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-09-24 10.52 val. iki 2018-09-24 17.37 val., vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad S. R. neatliktos bausmės dalis yra 398 MGL (19 900 Eur) dydžio bauda. Nustatyti baudos sumokėjimo terminą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“turto pasisavinimo ir jam paskirti 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), dėl UAB „(Duomenys neskelbtini)“apgaulingos apskaitos tvarkymo ir jam paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), ir jam paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam paskirti 300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, R. R. bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK183 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes ir paskirti subendrintą 400 MGL (20 000 Eur) dydžio baudą. Šią subendrintą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 550 MGL (27 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam R. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-09-24 5.50 val. iki 2018-09-25 17.06 val. (2 paras), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad R. R. neatliktos bausmės dalis yra 546 MGL(27 300 Eur) dydžio bauda. Nustatyti baudos sumokėjimo terminą 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – S. R. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. R. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

(Duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ir subsidiariai iš kaltinamųjų S. R., R. R. 23 639 Eur nesumokėtų mokesčių.

UAB „(Duomenys neskelbtini)“civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir bendrovei priteisti iš R. R. 39 725 Eur žalos atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamiesiems paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Konfiskuoti kaltinamojo R. R. pinigines lėšas – 7 735 Eur, saugomus (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (2018-09-25 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-09-26 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir iš kaltinamojo R. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 120 055 Eur, iš kaltinamosios S. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 39 725 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą kaltinamojo R. R. turtui pratęsti:

1) siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, piniginėms lėšoms – 7 735 Eur, saugomoms (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, žemės sklypui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatui-parduotuvei (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 120 055 Eur dydžio sumai, iki šiuo nuosprendžiu paskirto turto konfiskavimo vykdymo pradžios;

2) siekiant užtikrinti šiuo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimą, žemės sklypui (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatui-parduotuvei (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 23 639 Eur dydžio sumai, iki visiško pagal (Duomenys neskelbtini) apskrities VMI ieškinį priteistos žalos atlyginimo.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – UAB „(Duomenys neskelbtini)“buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), originalius UAB „(Duomenys neskelbtini)“automobilių pardavimo dokumentus, saugomus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Prie bylos saugomus liudytojų pateiktus originalius dokumentus (20 lapų) bei procesinių dokumentų priedus – 79 kompaktinius diskus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.