Kauno apygardos teismo nutartis

Skunde teigiama, jog 2016-06-13 bendrovės Kreditorių susirinkimo metu buvo priimti penki nutarimai, tarp jų Nutarimas Nr. 2 - dėl įmonės statuso iš bankrutavęs į bankrutuojantis pakeitimo, Nutarimas Nr. 4 - dėl bankroto administratorės ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2016-06-03 atsisakymo patvirtinti ir Nutarimas Nr. 5 dėl BUAB „Eurodita“ taikos sutarties pagal 2016-06-08 UAB „4Debt“ projektą tvirtinimo, dėl kurių ir teikiamas šis skundas.

Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad vadovaujantis vienu iš pagrindinių bankroto proceso teisės principų - kreditorių autonomijos principu, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, teismui suteikta teisė kreditorių susirinkimo nutarimus panaikinti tik tuo atveju, jei objektyviais duomenimis nustatoma, jog jie prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to yra pažeidžiami tiek bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių grupės, tiek įmonės savininko teisėtus interesus. Užtikrindamas viešojo intereso egzistavimą tokio pobūdžio bylose, nagrinėdamas minimus klausimus teismas privalo būti aktyvus. Vienas iš kreditorių autonomijos principo išraiškos būdų yra kreditorių teisė priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo (ĮBĮ 23 straipsnio 12 punktas). Taikos sutartis yra specifinė sutarčių rūšis, sudaroma proceso šalių iniciatyva civiliniame procese įgyvendinant dispozityvumo principą, kai procesas baigiasi šalių iniciatyva. Taikos sutarties sudarymo galimybė bankroto procese atsiranda tada, kai bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai susitaria, kad naudingiau tęsti bendradarbiavimą ne bankroto procedūromis, o sudarant galimybę nemokiai įmonei skolininkei toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir sukurti naujas materialines vertybes atkurti skolininko mokumą bei pajėgumą vykdyti finansinius įsipareigojimus įmonės kreditoriams. Galimybė sudaryti taikos sutartį numatyta ĮBĮ 28 straipsnyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje taikos sutartis apibrėžiama kaip kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Pagal ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalį taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą.

Visų pirma, pažymėtina, kad pats taikos sutarties projektas tarp bendrovės ir kreditorių, pasiūlytas kreditoriaus UAB „4Debt“ yra ydingas, kadangi jame nėra išreikta bendrovės akcininko, o būtent R. K. pozicija dėl taikos sutarties vykdymo, nekalbant jau apie jokius įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju iš taikos sutarties turinio matyti, kad kreditoriaus UAB „4Debt“ pasiūlytame taikos sutarties projekte yra numatyta, kad su kreditoriais atsiskaitys būtent bendrovė. Kreditorius UAB „4Debt“ siekia, jog įmonės kreditoriai neskaičiuotų metinių palūkanų ar delspinigių, taip pat nurodo, jog tinkamai ir laiku neįvykdžius taikos sutarties, įmonė įsipareigoja mokėti kreditoriams 6 procentų metinių palūkanų už pradelstą terminą iki visiško prievolių įvykdymo, tačiau minėtame taikos sutarties projekte nėra nustatyta niekieno įsipareigojimo apmokėti įmonės skolas, nei akcininko asmeninio laidavimo ar suteikiamos garantijos dėl įsiskolinimų padengimo tuo atveju, jei įmonės turto neužtektų (akivaizdu, kad turto įmonėje šiai dienai visiškai nėra). Nors ĮBĮ imperatyviai ir nenurodo, kad taikos sutartyje tokie įsipareigojimai turėtų būti nustatyti, tačiau neatitinka jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikos sutartis, kurios sąlygas siūlo kreditorius (kreditoriai), tačiau dėl kurios nėra išreikštos akcininko nuomonės (kuris net nebalsuoja „už“) ir kurios vykdymo sklandumas sukelia itin daug abejonių, nes mokėtinos sumos yra pakankamai ženklios, o įmonėje nėra nei turto, nei apyvartinių lėšų.

Antra, vien ta aplinkybė, kad taikos sutarties projektus siūlė didžiausi kreditoriai UAB „Ordinalis“ ir UAB „4Debt“, savo pasiūlytuose taikos sutarties projektuose nurodydami, kad patys gali laukti išties ilgą laiko tarpą atsiskaitymo su įmone (UAB „Ordinalis“ teiktame projekte-10 metų, UAB „4Debt“ teiktame projekte-5 metus) išties kelia pagrįstų abejonių dėl šių kreditorių sąsajų su pačiu įmonės savininku R. K.. Pažymėtina, kad abiejų kreditorių taikos sutartys yra identiškos, išskyrus UAB 4Debt“ pasiūlytus trumpesnius terminus, siūlant atsiskaityti su kreditoriais UAB „Skolų departamentas“ ir UAB „Bermanta“ per 4 mėnesius, o su mažesniais kreditoriais UAB „Tūta“, UAB „Ducato teisinės paslaugos“ ir Plečkaičio IĮ Elektra per 10 mėnesių, nors pastarajai, pavyzdžiui, įmonė skolinga tik 7,01 Eur.

Trečia, taikos sutarties projekte (taip pat ir pasiūlytame UAB „Ordinalis“) nėra numatyta vieta net šalių parašams, projektas yra su esminiais trūkumais.

Ketvirta, kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad bankroto procesui yra būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas, o vienas iš šio proceso principų-procedūrų operatyvumas. Išvadą, kad bankroto procese svarbią reikšmę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai . Kaip žinoma, į likvidavimo stadiją įmonė įžengia tik tada, kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo. Iš ĮBĮ nuostatų analizės darytina išvada, kad bankroto procesas apima tris stadijas: 1) bankroto bylos iškėlimo; 2) bankrutavimo; 3) bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, o jas pabaigus ir teismui patvirtinus, grįžti prie jau atliktų bankroto proceso stadijų neleidžiama . ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai numatyta, kad taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Kadangi 2015-07-02 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį pripažinti UAB „Eurodita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo jau praėjo beveik metai, nebėra jokių teisinių galimybių grąžinti įmonę į seniai pasibaigusį bankrutavimo etapą, tokia praktika yra nuosekliai formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2-323-157/2016)

Penkta, 2015-07-02 nutartis dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto buvo priimta ženkliai praleidus ĮBĮ nustatytus terminus (bankroto byla įmonei iškelta 2012-04-24), kadangi ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Bankroto administratorė, 2015-04-30 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta šios įmonės administratore ir perėmusi administravimą iš ankstesnio administratoriaus per mėnesį sušaukė kreditorių susirinkimą, kurio metu buvo priimtas nutarimas likviduoti įmonę ir tik tada galėjo kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl įmonės likvidavimo. Atkreiptinas Gerbiamo Teismo dėmesys į tai, kad per visą laikotarpį nuo bankroto bylos iškėlimo 2012-04-24 iki 2016-02-05 nebuvo teikiamas joks prašymas dėl taikos sutarties sudarymo. Realus poreikis sudaryti taikos sutartį šioje byloje atsirado dėl c. b. Nr. e2-1272-717/2016 nustatytų aplinkybių ir tyčinio bankroto pripažinimo perspektyvos. Pažymėtina, kad nuo 2015-06-17 Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama c.b. Nr. e2-1272-717/2016 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei žalos atlyginimo. Pasirengimo stadijoje kilus abejonių dėl tinkamo atsiskaitymo pagal pirkimo pardavimo sandorius iš esmės buvo surinkti įrodymai iš ir paaiškėjo, kad Atsakovai R. K. ir G. K. neįvykdė prievolės pagal pirkimo-pardavimo sandorius visiškai, t. y. nei pagal 2011-04-15 pirkimo- pardavimo sutartį nebuvo sumokėta pirkimo kaina, sumoje 50000 Lt, nei pagal 2011-09-12 pirkimo- pardavimo sutartį nebuvo sumokėta pirkimo kaina, sumoje 100000 Lt. Iš to seka, kad Atsakovai savo prievolių Ieškovui BUAB „Eurodita“ neįvykdė pilna apimtimi. Atsižvelgiant į paaiškėjusias pastarąsias faktines aplinkybes BUAB „Eurodita“ patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-04-19 pakvitavimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti solidariai iš Atsakovų R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Eurodita“ naudai 14481,00 EUR (50000,00 Lt) skolą pagal 2011-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palūkanas sumoje 3457, 44 EUR nuo 2011-07-31 iki šio ieškinio pateikimo; panaikinti 2011-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3.1. ir 3.2. punktus, kuriais patvirtintas atsikaitymas pagal sutartį; priteisti solidariai iš Atsakovų R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Eurodita“ naudai 28962,00 EUR (100000,00 Lt) skolą pagal 2011-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), palūkanas sumoje 6780,28 EUR nuo 2011-09-12 iki šio ieškinio pateikimo; atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui; priteisti solidariai iš Atsakovų R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BUAB „Eurodita“ naudai 69.475,04 Eur žalos; priteisti iš Atsakovų R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš Atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat šioje byloje yra areštuotas R. K. ir G. K. nekilnojamasis turtas, ir šia taikos sutartimi taip pat siekiama ir turto arešto panaikinimo.

Taigi konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra susijęs ne tik su privačiu, bet ir su viešuoju interesu, vertintina, kad taikos sutarties sudarymas, pasiūlytas UAB „4Debt“ ir neužtikrintas jokiomis priemonėmis, bei teikiamas ženkliai praleidus imperatyvius ĮBĮ terminus, yra palankus išskirtinai pačiam R. K., kurio atžvilgiu šiuo metu vyksta minėtos civilinės bylos Nr. e2-1272-717/2016 nagrinėjimas bei toliau turi vykti šiuo metu sustabdytas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas.

Šešta, bankroto administratorė, įvertindama visas šias išdėstytas aplinkybes negali pasirašyti siūlomos taikos sutarties, kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taikos sutartis yra viena iš sutarčių rūšių, todėl jai taikomos ne tik specialiosios ĮBĮ numatytos nuostatos, bet ir civiliniame kodekse nustatyti bendrieji sutarčių sudarymo principai, tame tarpe ir sutarties laisvės principas, kuris draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).

Pagal UAB „Ordinalis“ projektą buvo priimtas Nutarimas Nr. 2, kuriuo bankroto administratorė įpareigota kreiptis į teismą dėl BUAB „Eurodita“ teisinio statuso iš bankrutavęs į bankrutuojantis pakeitimo. Pareiškėjas nurodo, jog šiai dienai nėra jokio teisinio pagrindo jau likviduojamos įmonės teisinio statuso pakeitimui į „bankrutuojančią“ dėl ĮBĮ 28 straipsnio imperatyvios nuostatos, kiti argumentai dėl kreipimosi į teismą dėl statuso pakeitimo pagal priimtą Nutarimą yra analogiški argumentams dėl Nutarimo Nr. 5 panaikinimo.

Administratorė teigia, jog kreditorių susirinkimas, o konkrečiai kreditoriai, kurie teikė taikos sutarties projektus — UAB „Ordinalis“ ir UAB „4Debt“ atsisakė patvirtinti administratorės ataskaitą laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2016-06-03 nenurodydami jokių priežasčių. Toks šių kreditorių elgesys yra sietinas su tolimesniais planuojamais veiksmais — bankroto administratorės nušalinimu, kaip nevykdančio jų reikalavimų, ši mintis jau ne kartą buvo išsakyta R. K. atstovaujančių atstovų prieš posėdžius Kauno apylinkės teisme.

Atsižvelgiant į išdėstytą teikiamas prašymas patvirtinti bankroto administratorės ataskaitą nuo 2015-12-24 iki 2016-06-03.

Suinteresuotas asmuo UAB „Ordinalis“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašoma BUAB „Eurodita“ bankroto administratorės E. G. skundą atmesti ir įpareigoti bankroto administratorę sudaryti taikos sutartį BUAB „Eurodita“ bankroto byloje ir įvykdyti 2016 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, priteisti iš bankroto administratorės suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas. Visų pirma, pateiktame skunde Administratorė nurodo, jog priimtas taikos sutarties BUAB „Eurodita“ bankroto byloje taikos sutarties projektas yra ydingas, kadangi joje nėra išreikšta bendrovės akcininko R. K. pozicija dėl taikos sutarties vykdymo.

Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog kreditoriams priimant sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo, nėra reikalaujama, kad kreditoriai būtų gavę akcininko ar savininko sutikimą sudaryti taikos sutartį. Remiantis LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 str. 11 d. taikos sutartis sudaroma tarp įmonės ir kreditorių, o savininko sutikimas reikalingas tik tuo atveju, jei įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ko šiuo atveju akivaizdžiai nėra. Be to, remiantis ĮBĮ 28 str. 3 d., jei tai yra reikalinga, prievolė gauti sutikimą priskirtina ne kreditoriams, o būtent bankroto administratoriui. Minėtoje įstatymo nuostatoje nurodoma, jog taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje ne BUAB „Eurodita“ kreditoriai, bet būtent Administratorė neįvykdė prievolės gauti akcininko sutikimo, jei manė, kad tai yra reikalinga, ir todėl kreditorių susirinkimo priimtas sprendimas negali būti laikomas neteisėtu vien dėl to, kad kreditoriai neatsiklausė akcininko nuomonės, nes tai daryti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Taip pat nesuprantama Administratorės pozicija ir reiškiamos abejonės, kad įmonėje nėra apyvartinių lėšų ar turto ir dėl to bus nesugebėta atkurti įmonės mokumo situacijos. Savaime suprantama, kad bankrutuojanti įmonė, kuri visiškai nevykdo veiklos, nors tai vėlgi priklauso nuo administratoriaus veiksmų, negali turėti apyvartinių lėšų, tačiau šiuo atveju kreditoriams sutikus su taikos sutartimi kaip tik ir bus siekiama atkurti įmonės mokumą, o tai kokiu būdu tai bus padaryta-jau nėra administratorės kompetencijos ir įgaliojimų dispozicijoje.

Pažymėtina ir tai, kad trumpojo laikotarpio perspektyvoje pagal taikos sutartį bus įsipareigota grąžinti įsiskolinamus mažiesiems kreditoriams ir valstybės fondams, o didieji kreditoriai pagal taikos sutartį sutinka laukti ilgesnį laiką, kas pagrįstai leidžia tikėtis, jog ilgoje perspektyvoje įmonės veiklos rodikliai atsistatys.

Antra, Administratorė nurodo, jog abejones dėl taikos sutarties sudarymo kelia galimos kreditorių sąsajos su įmonės savininku R. K.. Tačiau tokiu savo teiginiu Administratorė demonstruoja absoliutų įmonės ir jos akcininkų turto atskyrimą reglamentuojančių nuostatų neišmanymą. Remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, įmonės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto, todėl R. K. negali būti laikomas bankrutuojančios įmonės savininku, jis bankroto procese šiuo atveju yra toks pat kreditorius kaip ir kiti kreditoriai. Be to, pastebėtina, kad net ir tuo atveju jei UAB „Ordinalis“ ar kiti kreditoriai savo veiksmus derina su kitais kreditoriais, tai tokie veiksmai nei ĮBĮ, nei kitų teisės aktų niekaip nėra draudžiami. Negana to, įmonių bankroto įstatymo normų analizė suponuoja išvadą, kad pagrindinis bankroto proceso tikslas - patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikros ĮBĮ nuostatos suponuoja ir tai, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto proceso tikslas yra taip pat ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia derinti. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (zr„ pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Okseta“ ir kt., bylosNr. 3K-3-166/2008). Taigi, jei nagrinėjamos bylos atveju, sudarius taikos sutartį, bus patenkinti kreditorių interesai, o skolininko akcininkas dėl atkurto įmonės mokumo irgi galimai gaus naudos, tai visa tai turėtų būti traktuojama kaip akivaizdus ir leistinas kreditorių ir skolininko interesų derinimas, kuris priešingai nei nurodo Administratorė, atitinka bankroto proceso tikslus.

Taip pat nesuprantamas Administratorės pateikiamas teiginys apie pateiktus identiškus UAB „Ordinalis“ ir UAB „4Debt“ taikos sutarties projektus. Kreditoriai, susipažinę su taikos sutarties projektais, turi teisę pasiūlyti savo nutarimo projektą, kas ir buvo padaryta ginčijamo kreditorių susirinkimo metu. Kreditorius UAB „4Debt“ pasiūlė jam priimtinesnį taikos sutarties projektą, kuris buvo pateiktas visų kreditorių susipažinimui ir balsavimui. Tai, kad savo pasiūlymui šis kreditorius pasirinko jau kito kreditoriaus taikos sutarties šabloną, niekaip nėra susiję su pasiūlymo turiniu, juo labiau, kad lygiai taip pat ir kiti kreditoriai bei bankroto administratorė galėjo pateikti savo taikos sutarties projektus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo, tačiau tai nėra pagrindas kvestionuoti kitų kreditorių pasiūlymų. Vertinant dokumentų panašumo argumentą, pastebėtina, kad Administratorės teikiami procesiniai dokumentai savo forma ir turiniu yra labai panašūs į kito kreditoriaus - UAB „Skolų departamentas“ teikiamus procesinius dokumentus, kas lygiai taip pat suponuotų Administratorės šališkumą. Todėl vertinant bendrą bylos kontekstą, deklaratyvūs Administratorės pastebėjimai prasilenkia ne tik su administratorių etikos principais, bet ir tokios nuomonės pareiškimas negali sudaryti pagrindo naikinti teisėtai priimtus kreditorių sprendimus.

Trečia, teikiamame skunde Administratorė teigia, kad projektas yra su esminiais trūkumais, nes jame nėra numatyta vieta šalių parašams. Kreditoriai pateikė taikos sutarties projektinį pasiūlymą, kuriame nurodyti esminiai šalių rekvizitai ir pagrindinės nuostatos. Logiška ir suprantama, kad esminiu sutarties trūkumu turi būti laikomi tokie trūkumai, kurie galėtų lemti sutarties nutraukimą ar sudarymo negalimumą dėl imperatyvaus reglamentavimo pažeidimo ar panašių priežasčių. Tuo tarpu Administratorė nurodo, kad esminis trūkumas yra vieta parašams, kas visiškai nėra suprantama, nes kiekvienam protingam asmeniui aišku, kad parašų vieta yra sutarties pabaigoje nesvarbu ar ta vieta nurodyta ar ne. Esminis dalykas yra suderinta šalių valia, o ne tai kurioje būtent eilutėje bus pasirašoma.

Ketvirta, skunde remiamasis proceso operatyvumo principu ir nėra jokių galimybių grąžinti įmonę į pasibaigusį bankrutavimo etapą. Tačiau pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį kreditoriai turi trijų mėnesių nuo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo terminą taikos sutarčiai sudaryti. Kreditoriaus UAB „Ordinalis“ kreditorinis reikalavimas neginčijamai buvo patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2016 m. vasario 2 d. (civilinės bylos Nr. 2-440-370/2016). Kreditorius 2016 m. vasario 2 d. pateikė prašymą Administratorei sušaukti kreditorių susirinkimą dėl Kreditoriaus teikiamo taikos sutarties projekto bei įmonės teisinio statuso pakeitimo.

Suinteresuotas asmuo VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašė tenkinti bankroto administratorės skundą dėl BUAB „Eurodita“ 2016 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 panaikinimo, pritaria pareiškėjos bankroto administratorės E. G. skundui, jame nurodytiems motyvams bei argumentams ir prašo Teismo skundą tenkinti.

Nurodo, jog 2016-06-13 įvyko BUAB „Eurodita“ kreditorių susirinkimas į kurio darbotvarkę buvo įtraukti šie klausimai: 1.Dėl BUAB „Eurodita“ taikos sutarties pagal 2016-02-05 UAB „Ordinalis“ projektą patvirtinimo; 2.Dėl įmonės statuso pakeitimo; 3. Dėl įpareigojimo bankroto administratorei pateikti ataskaitą nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2016-02-01; 4.Dėl bankroto administratorės ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2016-06-03 tvirtinimo; 5.Dėl BUAB „Eurodita“ taikos sutarties pagal 2016-06-08 UAB „4Debt“ projektą tvirtinimo. Nutarimas, antru darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės statuso pakeitimo“, buvo priimtas balsuojant UAB „4 Debt“ ir UAB „Ordinalis“ „už“, viso 80,51 proc. balsų. Bankroto administratorė buvo įpareigota kreiptis į Teismą dėl teisinio statuso iš „bankrutavęs“ į „bankrutuojantis“ pakeitimo. Pažymėtina, kad 2016-06-13 kreditorių susirinkimas buvo šaukiamas kreditoriaus UAB „Ordinalis“ (turinčio 65,8 proc. patvirtintą kreditorinį reikalavimą) iniciatyva bei pasiūlyta kreditorių susirinkimo darbotvarke: 1.Dėl BUAB „Eurodita“ taikos sutarties patvirtinimo; 2.Dėl įmonės teisinio statuso pakeitimo; 3. Dėl bankroto administratorės ataskaitos nuo bankroto bylos iškėlimo iki 2016-02-01.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į skundą sutiko su siūlymu panaikinti UAB „Eurodita“ 2016 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 – dėl įmonės statuso iš bankrutavęs į bankrutuojantis pakeitimo ir nutarimą Nr. 5 dėl BUAB „Eurodita“ taikos sutarties pagal 2016 m. birželio 8 d. UAB „4Debt“ projektą tvirtinimo; bankroto administratorės prašymą panaikinti UAB „Eurodita“ 2016 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 4 – dėl bankroto administratorės ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2016-06-03 nepatvirtinimo, atmesti kaip nepagrįstą. VĮ Turto bankas pritaria bankroto administratorės E. G. skunde išdėstytiems motyvams dėl kreditorių susirinkime priimtų nutarimų antruoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais ir prašys teismo administratorės prašymą tenkinti. Įmonė tampa likviduojama tik tada kai per ĮBĮ nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyksta susitarti dėl verslo išsaugojimo ir taikos sutarties sudarymo. Iš ĮBĮ nuostatų analizės darytina išvada, kad bankroto procesas apima tris stadijas: 1) bankroto bylos iškėlimo; 2) bankrutavimo; 3) bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, o jas pabaigus, grįžti prie jau atliktų bankroto proceso stadijų neleidžiama. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-653/2005). ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai numatyta, kad taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Kadangi 2015-07-02 Kauno apygardos teismas priėmė nutartį pripažinti UAB „Eurodita“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo jau praėjo beveik metai, nebėra jokių teisinių galimybių grąžinti įmonę į seniai pasibaigusį bankrutavimo etapą, tokia praktika yra nuosekliai formuojama ir Lietuvos apeliacinio teismo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 2-323-157/2016).

Dėl ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo. Kreditorius VĮ Turto bankas nepritaria bankroto administratorės ataskaitai laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2016-06-03, balsavo prieš nutarimo projektą, nurodydamas: „Patvirtinti administratoriaus ataskaitą, išskyrus jos dalį „dėl administravimo išlaidų“. Įpareigoti administratorių kitam kreditorių susirinkimui/posėdžiui pateikti išsamią ataskaitą apie priskaičiuotas sąnaudas ir pajamas bei gautas įplaukas ir padarytas išlaidas nuo 2015-05-21 iki šaukiamo susirinkimo/posėdžio“. Kreditorius pageidauja prieš balsuojant susipažinti su išsamia bankroto administravimo įplaukų-išlaidų, kadangi tokia pateikta nebuvo kreditorius jos netvirtino ir teismo prašys ataskaitos dalies „Dėl administravimo išlaidų“ netvirtinti.