Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Ordinalis“ skundą suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai UAB „Eurodita“, atstovaujamai bankroto administratorės E. G., dėl bankrutavusios UAB „Eurodita“ 2016 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino BUAB „Eurodita“ bankroto byloje UAB Ordinalis“ kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro 65,8 proc. bendros visų reikalavimų sumos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. 2016 m. vasario 7 d. kreditorė išsiuntė BUAB „Eurodita“ bankroto administratorei E. G. prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Teisę kreditoriui inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą numato LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 22 straipsnio 3 dalis. Pateiktame prašyme kreditorė siūlė į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti tris klausimus:1. Dėl taikos sutarties BUAB „Eurodita“ bankroto byloje sudarymo ir patvirtinimo; 2. Dėl įmonės teisinio statuso pakeitimo; 3. Dėl įpareigojimo BUAB „Eurodita“ bankroto administratorę E. G. pateikti BUAB „Eurodita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą nuo BUAB „Eurodita“ bankroto bylos iškėlimo iki 2016 m. vasario 1 d. Bankroto administratorė 2016 m. vasario 15 d. sušaukė BUAB „Eurodita“ kreditorių komiteto susirinkimą, į kurio darbotvarkę savavališkai įtraukė tik du iš trijų prašytų klausimų (1-ąjį ir 3-ąjį siūlytos darbotvarkės klausimą). Taip pat administratorė neskaičiavo dėl susirinkimo klausimų balsavusių kreditorių UAB „4 Debt“ ir UAB „Ordinalis“ balsų.

Teikiamą skundą kreditorė UAB „Ordinalis“ grindžia aplinkybėmis, kad pirma, kreditorė teikdama administratorei prašymą aiškiai nurodė, jog prašo sušaukti kreditorių susirinkimą, o ne kreditorių komiteto susirinkimą. Administratorės savavališkas elgesys neabejotinai pažeidė kreditorių teises dalyvauti bankrutuojančios įmonės sprendimų priėmimo procese, o tai daro priimtus sprendimus negaliojančiais. ĮBĮ 25 straipsnio 2 dalis numato, jog kreditorių komitetas kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Taigi, įstatymas aiškiai numato, kad kreditorių komitetas veikia tarp kreditorių susirinkimų (laiko nuoroda), bet kokiais būdais ar atvejais nepakeičia kreditorių susirinkimo, t. y. kreditorių komitetas neveikia ir negali veikti vietoj kreditorių susirinkimo. Vadinasi, tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas kreditorių susirinkimas, jis ir turi būti šaukiamas ir jo funkcijų bei kompetencijos negali pakeisti kreditorių komitetas. Susidariusios situacijos nekeičia ir faktas, kad 2016 m. sausio 4 d. BUAB „Eurodita“ kreditorių susirinkimas nusprendė suteikti visas kreditorių susirinkimo teises ir įgaliojimus, numatytus aktualioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje, kreditorių komitetui. Taigi, kreditorių susirinkimo komitetui teisės buvo suteiktos, tačiau neperduotos, t. y. kreditorių susirinkimas neapribojo ir negalėjo apriboti savo galimybių toliau veikti ir priimti sprendimus. Be to, 2016 m. vasario 15 d. protokolas Nr. KS-11 pavadintas „Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurodita“ kreditorių susirinkimo protokolu“, nors realiai susirinkime buvo leidžiama dalyvauti ne kreditoriams, bet kreditorių komiteto nariams.

Antra, kreditorės įsitikinimu ginčijamų sprendimų priėmimas pripažintinas neteisėtu ir dėl procedūrinių pažeidimų: (1) nebuvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes buvo siųsti balsavimo biuleteniai ne kreditoriams, bet kreditorių komiteto nariams; (2) nebuvo laikytasi kreditorių dalyvavimo tvarkos, t. y. kreditoriui UAB „Ordinalis“ iš viso nebuvo leista dalyvauti; (3) buvo savavališkai pakeista susirinkimo darbotvarkė ir iš siūlomos darbotvarkės pašalintas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės teisinio statuso pakeitimo, t. y. administratorė atėmė iš akcininkų sprendimo teisę pasisakyti dėl teikiamo projekto, nors pagal teisinį reglamentavimą tik kreditoriai balsuoja kreditorių susirinkimuose. Administratorė savo veiksmais sukūrė teisiškai neleistiną situaciją, kai kreditorių susirinkimo ar net šiuo atveju komiteto sprendimai būtų faktiškai neįgyvendinami. Taip atsitiktų dėl to, kad jei kreditorių komitetas būtų pritaręs taikos sutarties sudarymui bankroto byloje, tai tokio sprendimo įgyvendinimui, pašalinus klausimą dėl bankrutavusios įmonės statuso pakeitimo, nebūtų numatyta tinkamo teisinio mechanizmo. Kreditorė UAB „Ordinalis“, gavusi balsavimo biuletenį dėl 2016 m. vasario 15 d. susirinkimo, prieštaravimų nepateikė, manydama, jog administratorė padarė tik techninio pobūdžio klaidą, nurodydama, kad šaukiamas komiteto susirinkimas. Kreditorė balsavo už pateiktus projektus ir tik dėl administratorės neteisėtų veiksmų jos teisės buvo pažeistos.

Trečia, teismų praktikoje pasisakoma, kad nors ĮBĮ nereglamentuoja kreditorių pateiktų projektų svarstymo tvarkos, tačiau tokia aplinkybė neduoda pagrindo išvadai, kad bankroto administratorius, vykdydamas savo funkcijas - organizuodamas kreditorių susirinkimą, ir teikdamas projektus darbotvarkėje svarstytinais klausimais, gali neinformuoti kreditorių apie gautus kitų kreditorių projektus svarstytinais klausimais. Priešingu atveju gali susiklostyti netoleruotina situacija, kai bankroto administratorius naudojasi įstatymu jam nesuteikta kompetencija spręsti dėl kreditorių pateiktų nutarimų projektų priimtinumo ir tinkamumo. Akivaizdu, kad įstatyme neįmanoma reglamentuoti ir nustatyti visų galimų atvejų ir procedūrų, tačiau bankroto administratorius privalo užtikrinti, kad būtent kreditoriai, apsvarstę visus pateiktus projektus, priimtų sprendimus dėl jų tinkamumo, tai yra spręsti pritarti pateiktiems pasiūlymams ar juos atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-947/2010). Nagrinėjamu atveju administratorė ne tik sprendė dėl siūlomų projektų priimtinumo, bet ir savavališkai nusprendė koks subjektas priims sprendimus, nors administratorei tokia kompetencija nėra suteikta.

Ketvirta, ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai esminės reikšmės bankroto bylos eigai turintį sprendimą priėmė kreditorių mažuma (VĮ Turto bankas - 0,28 proc., UAB „Bermanta“ - 7,56 proc., UAB „Skolų departamentas“ - 9,28 proc., UAB „Ducato teisinės paslaugos“ - 0,72 proc., R. K. - 0,33 proc.). Balsavusių kreditorių kreditorinių reikalavimų sumą sudaro tik 18,17 proc. Tuo tarpu likusios dalies kreditorių sprendimai buvo eliminuoti, nors sprendimų teisinės pasekmės tiesiogiai įtakotų didžiosios daugumos kreditorių interesus. Be to, pagal ĮBĮ 25 str. 2 d. nuostatą, kreditorių komitetas kontroliuoja kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą. Taigi, įstatymas nenumato, kad kreditorių komitetas galėtų spręsti esminius bankrutuojančios įmonės veiklos klausimus, tokius kaip taikos sutarties sudarymas, kadangi klausimas dėl taikos sutarties priskiriamas išimtinei kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 1 d. 12 p.). Vadinasi, šiuo atveju administratorė, taikos sutarties sprendimo priėmimo klausimą priskyrusi kreditorių komiteto kompetencijai, nesilaikė net ir sprendimų priėmimo reikalavimų, kas daro ginčijamus sprendimus negaliojančiais. Be to, šiuo atveju administratorė akivaizdžiai gina tik dalies kreditorių, kurie nesutinka su taikos sutarties sudarymu, interesus. Tokiais savo veiksmais administratorė ne tik pažeidžia ĮBĮ bei kitus jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir akivaizdžiai sudaro situaciją, kurios pasekmė yra ta, kad kreditoriai neturės galimybės išsiieškoti savo skolų, nes bankrutuojanti įmonė neturi pakankamai turto. Tuo tarpu taikos sutarties projektas užtikrina ne tik įmonės veiklos atkūrimo galimybes, bet ir tai, kad visi kreditoriai realiai atgaus skolas. Todėl tokie administratorės veiksmai pažeidžia kreditorės interesus, yra neteisėti, o jų įtakoje atsiradę kreditorių komiteto spendimai pripažintini neteisėtais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino BUAB „Eurodita“ bankroto byloje UAB Ordinalis“ kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro 65,8 proc. bendros visų BUAB „Eurodita“ kreditorių reikalavimų sumos. 2016 m. vasario 7 d. kreditorė UAB Ordinalis“ išsiuntė BUAB „Eurodita“ bankroto administratorei E. G. prašymą dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo. Pateiktame prašyme kreditorė siūlė į kreditorių susirinkimo darbotvarkę įtraukti tris klausimus:1. Dėl taikos sutarties BUAB „Eurodita“ bankroto byloje sudarymo ir patvirtinimo; 2. Dėl įmonės teisinio statuso pakeitimo; 3. Dėl įpareigojimo BUAB „Eurodita“ bankroto administratorę E. G. pateikti BUAB „Eurodita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą nuo BUAB „Eurodita“ bankroto bylos iškėlimo iki 2016 m. vasario 1 d. Bankroto administratorė 2016 m. vasario 15 d. sušaukė BUAB „Eurodita“ kreditorių komiteto susirinkimą, į kurio darbotvarkę įtraukė du iš trijų kreditorės prašytų klausimų (1-ąjį ir 3-ąjį siūlytos darbotvarkės klausimą), klausimo dėl dėl įmonės teisinio statuso pakeitimo į darbotvarkę neįtraukė, nesušaukė visų bendrovės kreditorių susirinkimo.

Teismas vertina, kad pareiškėja pagrįstai skunde nurodo, jog teisę bankrutavusios bendrovės kreditoriui inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą numato LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 22 straipsnio 3 dalis. Įvertinus tą aplinkybę, jog teismo patvirtintas bankroto byloje UAB Ordinalis“ kreditorinis reikalavimas sudaro 65,8 proc. bendros visų BUAB „Eurodita“ kreditorių reikalavimų sumos, inicijuoti kreditorių susirinkimo sušaukimą UAB Ordinalis“ turi. Įmonės bankroto administratorė per protingą terminą neinformavo pareiškėjos apie sprendimą nešaukti kreditorių susirinkimo, o nutarė sušaukti kreditorių komiteto susirinkimą. Teismas todėl sutinka su pareiškėjo teiginiu, jog toks įmonės bankroto administratorės veikimas neteisėtas, kadangi jis pažeidė ir kito kreditoriaus UAB Ordinalis“ (nesančios kreditorių komiteto nare) teisę dalyvauti bankrutuojančios įmonės sprendimų priėmimo procese. Įvertinus tą aplinkybę, jog šios kreditorės teismo patvirtintas bankroto byloje UAB Ordinalis“ kreditorinis reikalavimas sudaro 65,8 proc. bendros visų BUAB „Eurodita“ kreditorių reikalavimų sumos, teismas konstatuoja, jog ginčijami 2016 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto susirinkimo sprendimai buvo priimti ne daugumos visų BUAB „Eurodita“ kreditorių balsais, todėl teismas sutinka su pareiškėjos vertinimu, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia netoleruotina teisinė situacija, kai esminės reikšmės bankroto bylos eigai turintį sprendimą priėmė kreditorių mažuma (VĮ Turto bankas - 0,28 proc., UAB „Bermanta“ - 7,56 proc., UAB „Skolų departamentas“ - 9,28 proc., UAB „Ducato teisinės paslaugos“ - 0,72 proc., R. K. - 0,33 proc.). Balsavusių susirinkime kreditorių kreditorinių reikalavimų sumą sudaro tik 18,17 proc., tuo tarpu likusios dalies kreditorių sprendimai buvo eliminuoti, nors sprendimų teisinės pasekmės tiesiogiai įtakotų didžiosios daugumos kreditorių interesus.

Teismas sutinka ir su pareiškėjo argumentais, jog susirinkimas ir jo metu priimti kreditorių komiteto nutarimai pripažintini neteisėtais ir dėl procedūrinių pažeidimų: (1) nebuvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes buvo siųsti balsavimo biuleteniai ne kreditoriams, bet kreditorių komiteto nariams; (2) nebuvo laikytasi kreditorių dalyvavimo tvarkos, t. y. kreditoriui UAB „Ordinalis“ iš viso nebuvo leista dalyvauti; (3) buvo savavališkai pakeista susirinkimo darbotvarkė ir iš siūlomos darbotvarkės pašalintas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl įmonės teisinio statuso pakeitimo, t. y. administratorė atėmė iš akcininkų sprendimo teisę pasisakyti dėl teikiamo projekto, nors pagal teisinį reglamentavimą tik kreditoriai balsuoja kreditorių susirinkimuose. Administratorė savo veiksmais sukūrė teisiškai neleistiną situaciją, kai kreditorių susirinkimo ar net šiuo atveju komiteto sprendimai būtų faktiškai neįgyvendinami. Taip atsitiktų dėl to, kad jei kreditorių komitetas būtų pritaręs taikos sutarties sudarymui bankroto byloje, tai tokio sprendimo įgyvendinimui, pašalinus klausimą dėl bankrutavusios įmonės statuso pakeitimo, nebūtų numatyta tinkamo teisinio mechanizmo.

Teismas pažymi, jog kreditorių komitetas visais atvejais nagrinėjant bankroto bylą nepakeičia kreditorių susirinkimo, t. y. kreditorių komitetas neveikia ir negali veikti vietoj kreditorių susirinkimo. Vadinasi, tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka turi būti šaukiamas kreditorių susirinkimas, jis ir turi būti šaukiamas ir jo funkcijų bei kompetencijos negali pakeisti kreditorių komitetas. Susidariusios situacijos nekeičia ir faktas, kad 2016 m. sausio 4 d. BUAB „Eurodita“ kreditorių susirinkimas nusprendė suteikti visas kreditorių susirinkimo teises ir įgaliojimus, numatytus aktualioje Įmonių bankroto įstatymo redakcijoje, kreditorių komitetui.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų argumentų pagrindu skundas tenkinamas, skundžiami kreditorių komiteto nutarimai panaikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 str., Įmonių bankroto įstatymo 23 str.. 5 p., 24 str. 5 d., 36 str. 2 d.,

nutaria:

Pareiškėjos (kreditorės) UAB „Ordinalis“ skundą patenkinti.

Panaikinti BUAB „Eurodita“ 2016 m. vasario 15 d. kreditorių komiteto sprendimą dėl BUAB „Eurodita“ taikos sutarties patvirtinimo ir įpareigoti BUAB „Eurodita“ bankroto administratorę E. G. sušaukti BUAB „Eurodita“ kreditorių susirinkimą, numatant darbotvarkės klausimus: 1. Dėl taikos sutarties BUAB „Eurodita“ bankroto byloje sudarymo ir patvirtinimo, pagal UAB „Ordinalis“ 2016-02-07 pateiktą taikos sutarties projektą; 2. Dėl įmonės teisinio statuso pakeitimo; 3. Dėl įpareigojimo BUAB „Eurodita“ bankroto administratorę E. G. pateikti BUAB „Eurodita“ bankroto administratoriaus veiklos ataskaitą nuo BUAB „Eurodita“ bankroto bylos iškėlimo iki 2016 m. vasario 1 d.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant Kauno apygardos teismui.