- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2-531/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Respublikos knygų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės ,,Respublikinis knygų centras“ bankroto byloje, civilinė byla Nr. B2-418-565/2010.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Respublikinis knygų centras“, administratoriumi paskyrė UAB ,,Verslo administravimo centras“.
Kreditorius J. A. pateikė prašymą įtraukti jį į trečios eilės BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ kreditorių sąrašą su 64 600,03 Lt reikalavimu. Nurodė, kad prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas yra susidaręs iš šių santykių: kreditoriui išmokėtų avansų prekių pirkimui, kreditoriaus grąžintų nepanaudotų avansų prekių pirkimui, kreditoriaus įmokėtų lėšų apyvartinių lėšų trūkumui padengti, kreditoriaus apmokėtų skolų BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ kreditoriams, su 2008 m. vasario 4 d. nuomos sutartimi. Skolą patvirtina tarpusavio skolų suderinimo aktai, įmokų BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ ar bendrovės kreditoriams patvirtinantys dokumentai, 2008 m. vasario 4 d. nuomos sutartis.
Administratorius su prašymu nesutiko, patvirtino, kad pagal BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ apskaitos duomenis įmonės skola kreditoriui yra 64 600,03 Lt. Tačiau įmonėje buvo rasti į apskaitą neįtraukti kasos išlaidų orderiai, kuriuose nurodyta, kad kreditoriui išmokėtos didesnės pinigų sumos, nei pareikštas kreditorinis reikalavimas. Todėl ne BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ skolinga J. A., o atvirkščiai. Be to, administratoriaus prašymu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusių įmonės vadovų ir dalyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas). Todėl prašymas patvirtinti kreditorinį reikalavimą turi būti sustabdytas iki bus baigtas šis tyrimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus J. A. trečios eilės 64 600,03 Lt kreditorinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad iš kreditoriaus pateikto 2009-01-15 akto dėl skolų suderinimo matyti, kad 2008-01-01 kreditorius buvo skolingas BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ 81 176 Lt. Skolą sudarė kreditoriui išmokėti avansai prekių pirkimui. Įvertinus 2008 m. atliktus BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ ir kreditoriaus abipusius mokėjimus bei įsipareigojimus, BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ skola kreditoriui 2009-01-01 buvo 71 600 Lt. Tai patvirtina 2009-01-15 aktas dėl skolų suderinimo, mokėjimo dokumentai (t. 4, b. l. 84-6, 88, t. 5, b. l. 26, 27, 97), 2008-02-04 sutartis (t. 4, b. l. 89), 2009-12-27 ir 2009-06-10 aktai dėl skolų suderinimo (t. 3, b. l. 184, t. 4, b. l. 91). 2009 m. kreditorius perdavė BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ viso 117 086 Lt kaip apyvartines lėšas ar lėšas trečiųjų asmenų skoloms padengti, tai patvirtina mokėjimo dokumentai (t. 3, b. l. 185-187, 193-196), 2009-06-10 aktas dėl skolų suderinimo (t. 4, b. l. 91). 2009-05-31 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr.02/2009 kreditorius perleido UAB ,,Rotas“ 124 085,97 Lt BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ skolos dalį (t. 3, b. l. 188-192), todėl likusi BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ skola kreditoriui yra 64 600,03 Lt. Šią BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ skolą kreditoriui patvirtina ir administratoriaus pateiktas išrašas iš buhalterinės programos (t. 5, b. l. 48). Administratorius yra pateikęs įmonės apskaitoje neapskaitytus kasos išlaidų orderius, kuriuose nurodyta, kad kreditoriui J. A. išmokėtos pinigų sumos, į kurias nėra atsižvelgta apskaičiuojant kreditorinio reikalavimo sumą (t. 5, b. l. 112 – 119), dalis šių kasos pajamų orderių nėra pasirašyti pinigų gavėjo (J. A.) (t. 5, b. l. 115, 116, 117, 118), visi kasos pajamų orderiai yra su papildomais įrašais, kurie nėra šių dokumentų rekvizitai, įrašai su braukymais ir taisymais, t. 5, b. l. 113 esantis kasos išlaidų orderis yra perbrauktas. Teismo teigimu, šie kasos išlaidų orderiai neatitinka Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179, 5 p. 2 d. ir 11 p. reikalavimų, todėl negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais pinigų išmokėjimą iš BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ kasos (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 4 p. 2 d.). Liudytoja buvusi BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ vyr. finansininkė J.M.K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal t. 5, b. l. 112 – 119 esančius kasos išlaidų orderius pinigai J. A. nebuvo išmokėti, šie orderiai į įmonės apskaitą nėra įtraukti. Liudytoja paaiškino, kad po vagystės iš įmonės kasos buvo vengiama kasoje laikyti dideles pinigų sumas, todėl iš knygynų surinkti pinigai už parduotas knygas, jei jų nebuvo spėjama nunešti į banką, būdavo perduodami laikinai saugoti J. A., joks specialus pinigų perdavimą saugoti patvirtinantis dvišalis dokumentas nebūdavo surašomas, tačiau norėdama turėti įrodymą apie pinigų laikiną perdavimą, ji surašydavo kasos išlaidų orderius. Taip pat teismas nurodė, kad pagal administratoriaus pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusių BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ vadovų ir dalyvių nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas), tačiau nustačius, kad kreditorius J. A. pasisavino BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ lėšas, bus pagrindas pareikšti reikalavimą šiam asmeniui dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad tvirtintinas kreditoriaus J. A. trečios eilės kreditorinis reikalavimas (Įmonių bankroto įstatymo 26 str. 1 d., 35 str. 4 d.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ bankroto administratorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus J. A. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kreditoriaus kreditorinis reikalavimas atsakovui iš esmės grindžiamas tik paties kreditoriaus ir jam kaip UAB ,,Respublikinis knygų centras“ vadovui pavaldžių darbuotojų pasirašytais skolų suderinimo aktais ir kasos pajamų orderiais. Dėl šių aplinkybių kyla abejonių, ar kreditoriaus nurodytos paskolos atsakovui buvo realiai suteiktos. Administratorius nustatė, kad į atsakovo apskaitą nebuvo įtraukta dalis kasos išlaidų orderių ir pagal kasos išlaidų orderius kreditoriui išmokėta pinigų suma viršija prašomą patvirtinti kreditoriaus kreditorinį reikalavimą. Vien pagal kreditoriaus J. A., kaip pinigų gavėjo pasirašytus kasos išlaidų orderius, kreditoriui buvo perduota daugiau kaip 79 000 Lt suma, viršijanti kreditoriaus pateiktą kreditorinį reikalavimą. Teismo posėdžio metu kreditorius negalėjo aiškiai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis buvo parengti atsakovo nurodyti kasos išlaidų orderiai. Liudytoja teismo posėdyje apklausta buvusi atsakovo vyr. finansininkė nurodė, kad kreditoriui J. A. laikinam saugojimui būdavo perduodami atsakovo iš prekybos knygomis gauti pinigai ir kaip pinigų laikiną perdavimą patvirtinantys dokumentai buvo surašomi kasos išlaidų orderiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui priklausančios pinigų sumos pagal kasos išlaidų orderius, neįtrauktus į apskaitą, buvo perduodamos kreditoriui J. A. Nėra kasos pajamų orderių ar analogiškų dokumentų, patvirtinančių, jog kreditorius analogiškas laikinam saugojimui priimtų pinigų sumas grąžino atsakovui. Tai, kad kasos išlaidų orderiai, neįtraukti į atsakovo apskaitą nebuvo sunaikinti, leidžia daryti išvadą, jog laikinam saugojimui kreditoriui perduotos pinigų sumos nebuvo grąžintos ir šiuos kasos išlaidų orderius bendrovės vyr. finansininkė saugojo kaip įrodymus apie pinigų perdavimą kreditoriui. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovo pateikti į apskaitą neįtraukti kasos išlaidų orderiai negali būti laikomi dokumentais, patvirtinančiais pinigų išmokėjimą iš įmonės kasos, iš esmės vadovavosi tik formaliais šių dokumentų neatitikimais teisės aktų reikalavimams. Tai, kad kasos išlaidų orderis nevisiškai atitinka teisės aktų reikalavimus ir kad kasos išlaidų orderis nebuvo įtrauktas į apskaitą, nereiškia, kad pinigai nebuvo perduoti ir, kad toks kasos išlaidų orderis negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu pinigų perdavimą.
2. Atsakovas 2010-08-13 su pareiškimu dėl buvusių UAB ,,Respublikinis knygų centras“ vadovų ir juridinio asmens dalyvių nusikalstamų veikų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl kreditoriaus J. A. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimo atidėjimo, kadangi būtent ikiteisminis tyrimas padėtų išsiaiškinti šio kreditoriaus ir atsakovo tarpusavio piniginių įsipareigojimų dydžius ir remiantis šio tyrimo išvadomis būtų galima teisingai įvertinti kreditorinio reikalavimo teisingumą ir pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
3. Teismo skundžiama nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, kadangi teismas nesiaiškino aplinkybių, svarbių vertinant kreditoriaus kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.
Kreditorius J. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina kreditorinio reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas pats pripažino, kad byloje pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl nebuvo ir negalėjo būti įtraukti į buhalterinę apskaitą. Dėl to teigti, kad šie dokumentai patvirtina lėšų gavimą iš skolininko yra nepagrįsta. Be to, bendrovės bankroto administratorius patvirtino, kad pagal bendrovės apskaitos dokumentus, bendrovės kasoje lėšų trūkumo nėra. Prašymas sustabdyti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos prieštarauja bankroto proceso operatyvumo principui.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas; kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Bankroto bylose kreditorių reiškiami reikalavimai iš esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštiems ieškinio reikalavimams ir turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas ĮBĮ. Šiuo atveju kreditoriaus pareikštas prašymas dėl reikalavimo patvirtinimo yra tapatus ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui dėl pinigų sumos priteisimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius J. A. pateikė prašymą įtraukti jį į trečios eilės BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ kreditorių sąrašą su 64 600,03 Lt reikalavimu. Kreditorius šiam reikalavimui pagrįsti pateikė tarpusavio skolų suderinimo aktus, kasos pajamų orderius (b. l. 6-15, 17-18, 26). Kreditoriaus nurodomą skolą BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ patvirtina ir administratoriaus pateiktas išrašas iš buhalterinės programos (b. l. 38). Apeliantas iš esmės neginčija aplinkybės, kad pagal kreditoriaus nurodytus BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ apskaitos duomenis įmonės skola J. A. sudaro 64 600,03 Lt, tačiau nurodo, kad pagal įmonėje rastus į apskaitą neįtrauktus kasos išlaidų orderius kreditoriui išmokėta pinigų suma viršija prašomą patvirtinti kreditoriaus kreditorinį reikalavimą.
Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu būtina įtraukti į apskaitą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimas Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ reglamentuoja įmonių kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo bei įforminimo tvarką. Iš byloje apelianto pateiktų kasos išlaidų orderių, kuriais jis grindžia J. A. skolą įmonei, matyti, kad šie įrodymai neatitinka minėtų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 5 ir 11 punktų reikalavimų (b. l. 57-64). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto pateikti kasos išlaidų orderiai, kurie neatitinka jiems teisės aktų keliamų reikalavimų bei nėra įtraukti į įmonės apskaitą, nepatvirtina pinigų išmokėjimo J. A. iš BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ kasos.
Apelianto argumentai, kad aplinkybė, jog kasos išlaidų orderiai nebuvo sunaikinti, neva leidžia daryti išvadą, jog laikinam saugojimui kreditoriui perduotos pinigų sumos nebuvo grąžintos ir šiuos kasos išlaidų orderius bendrovės vyr. finansininkė saugojo kaip įrodymus apie pinigų perdavimą kreditoriui, paremti tik prielaida.
Aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusių BUAB ,,Respublikinis knygų centras“ vadovų ir dalyvių nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas), nėra pagrindas atidėti kreditoriaus J. A. kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, kadangi, kaip teisingai nurodė teismas, ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad kreditorius J. A. pasisavino bendrovės lėšas, galima bus pareikšti reikalavimą šiam asmeniui dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Taip pat paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus, dėl skundžiama nutartimi patvirtino kreditoriaus J. A. kreditorinio reikalavimo, gali būti kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo (CPK 365-366 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria įvertinus byloje pateiktus įrodymus, patvirtintas kreditoriaus J. A. kreditorinis reikalavimas, yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.