- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- B2-2298-259/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- BUAB „Eurodita“
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Bermonta“, UAB „4 Debt“, UAB „Skolų departamentas“, VĮ Turto bankas, UAB „Ordinalis“, VSDFV Kauno skyrius, P., IĮ „Elektra“, UAB „Tūta“, R. K., UAB „Ducato teisinės paslaugos“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos BUAB „Eurodita“ bankroto administratorės E. G. skundą dėl BUAB „Eurodita“ 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo, suinteresuoti asmenys - UAB „Bermonta“, UAB „4 Debt“, UAB „Skolų departamentas“, VĮ Turto bankas, UAB „Ordinalis“, VSDFV Kauno skyrius, P. IĮ „Elektra“, UAB „Tūta“, R. K., UAB „Ducato teisinės paslaugos“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. liepos 14 d. teisme buvo priimtas BUAB „Eurodita“ bankroto administratorės E. G. skundas, kuriuo prašoma panaikinti UAB „Eurodita“ 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1, kuriuo nutarta sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016, kurioje ieškovas BUAB „Eurodita“, o atsakovai R. K. ir G. K., bei nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta įpareigoti bankroto administratorę per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo sudaryti taikos sutartį su R. K. ir G. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016.
Skunde nurodoma, jog Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016 atsakovų R. K. ir G. K. atstovai pateikė jų parengtą taikos sutarties projektą, kuris numato tokias sąlygas: atsakovai R. K. ir G. K. pripažįsta ieškinio reikalavimą dalyje dėl 15000 Eur priteisimo, o ieškovė BUAB „Eurodita“ atsisako visų kitų savo reikalavimų, pareikštų Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016 ir daugiau jokių pretenzijų dėl ginčijamų sandorių neturės; šalys pareiškia, kad neturi ir neturės viena kitai jokių pretenzijų dėl Pirkimo pardavimo sutarčių, kurių pagrindu yra pareikštas ieškinys Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016; R. K. ir G. K. sumoka BUAB „Eurodita“ 15000,00 Eur per 5 metus nuo nutarties, kuria būtų patvirtinta Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos; šalys susitaria, kad Atsakovų mokamos piniginės kompensacijos paskirtis - BUAB „Eurodita“ kreditorių įsiskolinimų gražinimas; pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu įsipareigoja apmokėti Atsakovai; tiek Ieškovas, tiek Atsakovai lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų atlyginti viena iš kito nereikalauja.
Šalies argumentai
Nurodoma, jog bankroto administratorei 2016-07-05 buvo pateiktas UAB "4Debt" prašymas dėl papildomo nutarimo projekto įtraukimo į 2016-07-08 kreditorių susirinkimo darbotvarkę, o būtent „dėl bankroto administratorės įpareigojimo per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, sudaryti taikos sutartį su R. K. ir G. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016. Šie nutarimai dviejų kreditorių - UAB „Ordinalis“ ir UAB „4Debt“ balsais 2016-07-08 kreditorių susirinkimo metu buvo priimti.
Pareiškėja teigia, jog vertinant taikos sutartyje įrašytas sąlygas, matyti, kad ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016 reikalavimo suma yra 123 155,76 Eur, tuo tarpu atsakovai siūlo padengti tik 15 000 Eur sumą ir ji toli gražu nepadengia visų BUAB „Eurodita“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, t. y. 58 266,02 Eur.. Nei vienas kreditorius savo reikalavimo byloje atsisakęs nėra, todėl sudarant taikos sutartį 15 000 Eur žalos atlyginimo sumai, realiai būtų patenkinta tik 25,74 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų.
Antra, Taikos sutartis taip pat yra nekonstruktyvi ir tuo atžvilgiu, kad visiškai nėra nurodoma, kokiais terminais ir sumomis minėta 15 000,00 Eur suma bus išmokama, kokių būtent kreditorių reikalavimai ir kokiomis proporcijomis bus dengiami, kadangi, kaip žinia, 2016-06-13 BUAB “Eurodita” kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas ir sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, kurioje per penkis metus įmonė įsipareigoja atlyginti visus kreditorių reikalavimus 58 266,02 Eur sumai (šiai dienai nutarimas dėl taikos sudarymo bankroto proceso metu yra apskųstas).
Trečia, kadangi šiai dienai FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00066-15 dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, įtariant, kad į UAB “Eurodita” apskaitą, kaip sąnaudos, buvo įtraukti įvairių statybinių medžiagų bei statybos darbų, skirtų R. K. priklausančio namo statybai ir įrengimui, pirkimai, iš viso už 163.201,23 Lt. Įsigytos medžiagos buvo nurašytos aktais į pardavimo sąnaudas, kaip komplektuojančios detalės prie ES išgabenamų prekių (surenkamų medinių namelių). Be to, į įmonės PVM deklaracijas buvo galimai neteisėtai įtraukta 28.324,00 Lt pirkimo PVM. 2016-06-08 Kauno apygardos prokuratūrai yra pateiktas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. K. ir G. K. atžvilgiu dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d., BK 182 str. 2 d.. Prašymas buvo persiųstas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrėjui K. Š., kuris atsiuntė bankroto administratorei 2016-07-01 raštą iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 03-6-00066-15 vykdymo ir dėl jo 2016-06-22 rašte Nr. 20- S-98569 nurodytų aplinkybių. Papildomai 2016-07-12 iš FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus gautas patvirtinimas, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 03-6-00066-15 nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su 2011-04-15 ir 2011-09-12 žemės sklypų su statiniais pirkimo pardavimo sandoriais, statybos darbais, medžiagų panaudojimu. Todėl to paties ikiteisminio tyrimo metu yra nagrinėjamos ir aplinkybės, susijusios su 2011¬04-15 ir 2011-09-12 žemės sklypų su statiniais pirkimo pardavimo sandoriais, statybos darbais, medžiagų panaudojimu.
Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad bankroto procesas yra susijęs ne tik su privačiu, bet ir su viešuoju interesu, vertintina, kad taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016 sudarymas, neužtikrintas jokiomis priemonėmis, geriausiu atveju atlyginant tik ketvirtadalį kreditorių reikalavimų bei neatsižvelgiant į greičiausiai kilsiančius Valstybinės mokesčių inspekcijos papildomos kreditorinius reikalavimus, yra palankus išskirtinai pačiam R. K..
Penkta, bankroto administratorė, įvertindama visas šias išdėstytas aplinkybes negali pasirašyti siūlomos taikos sutarties, kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Taikos sutartis yra viena iš sutarčių rūšių, todėl jai taikomos ne tik specialiosios ĮBĮ numatytos nuostatos, bet ir civiliniame kodekse nustatyti bendrieji sutarčių sudarymo principai, tame tarpe ir sutarties laisvės principas, kuris draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Šešta, 2016-07-12 Kauno apylinkės teismui yra pateiktas prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2- 1272-717/2016 sustabdymo atsižvelgiant į CPK 300 str. 2 d., kurioje numatyta, kad jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo. Taip pat, pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis prašymas Kauno apylinkės teismo teisėjos O. V. kol kas nėra išspręstas.
Atsiliepimas
UAB „Ordinalis“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašoma BUAB „Eurodita“ bankroto administratorės E. G. skundą atmesti ir įpareigoti bankroto administratorę sudaryti taikos sutartį Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016 pagal 2016 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo priimtus sprendimus, priteisti iš bankroto administratorės suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodoma, jog administratorės pateikiamas susidariusios situacijos aiškinimas visiškai neatitinka šiai situacijai taikytino teisinio reglamentavimo ir esančių faktinių aplinkybių visumos. Pirmiausiai, kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti klausimus susijusius ne tik su taikos sutarties bankroto byloje sudarymu, bet ir su taikos sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymu bankrutuojančios įmonės vardu, nes tokios taikos sutartys turi tiesioginės įtakos kreditorių reikalavimų patenkinimui. Nagrinėjant panašius atvejus teismų praktikoje išaiškinta, jog reikšdamas ieškinius bankrutuojančios įmonės skolininkams, bankroto administratorius gina tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių, tiek ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Nuo to, kaip sėkmingai bankrutuojančiai įmonei pavyks prisiteisti skolas iš jos skolininkų, didele dalimi priklauso ir galimybė kreditoriams sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Taikos sutartimi civilinė byla yra užbaigiama (CPK 293 str. 5 p.) ir ieškovas gauna tik tokią dalį ieškinio patenkinimo, kiek sutarta taikos sutartimi. Dėl šios priežasties bankrutuojančios įmonės taikos sutarties sudarymas turi įtakos tos įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms. Įmonių bankroto įstatymo nuostatose nėra draudimo kreditorių susirinkimui spręsti klausimą dėl įmonės taikos sutarties sudarymo. Priešingai, ĮBĮ 23 straipsnio 12 punkte nurodoma, kad kreditorių susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo. Si nuostata aiškintina ne tik kaip suteikianti kreditorių susirinkimui kompetenciją priimti nutarimą dėl taikos sutarties tarp bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių (ĮBĮ 29 str.), bet ir kaip suteikianti kompetenciją spręsti dėl bankrutuojančios įmonės taikos sutarčių su kitais asmenimis sudarymo. Atsižvelgiant į taikos sutarties reikšmę bankrutuojančios įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimas turi išreikšti savo poziciją, ar bankrutuojanti įmonė, atstovaujama administratoriaus, turėtų sudaryti ar atsisakyti sudaryti taikos sutartį.
Neatsitiktinai kai kurių užsienio valstybių teisės aktuose tiesiogiai reglamentuota, kad norint bankrutuojančios įmonės vardu sudaryti taikos sutartį, būtinas tos įmonės kreditorių pritarimas (Lenkijos bankroto ir restruktūrizavimo įstatymo (lenk. Prawo upadlošciowe i naprawcze) 206 str. 1 d. 6 p., Vokietijos nemokumo tvarkos (vok. Insolvenzordnung) 160 str. 2 d. 3 p.). Remdamasi šiais argumentais Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pripažįsta, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės taikos sutarties sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-332/2012). Vadinasi, BU AB „Eurodita“ 2016-07-08 kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo yra teisėtas ir atsižvelgus į kreditorių daugumos balsus - atitinkantis kreditorių interesus, todėl bankroto Administratorė neturi teisės kvestionuoti sprendimo turinio.
Antra, priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo turi būti aiškinamas sistemingai atsižvelgiant į taikos sutarties teisinę prasmę bei į kitas bankroto byloje esančias aplinkybes. Sudarydamos taikos sutartį šalys siekia abipusių nuolaidų būdu priimdamos kompromisinį variantą baigti bylos nagrinėjimą, kuris didina kiekvienos iš šalių bylinėjimosi išlaidas ir neužtikrina to, kad būtinai bus patenkinti visi vienos iš šalies reikalavimai. Kitaip tariant, aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje yra pateiktas ieškinio reikalavimas didesnei nei taikos sutartimi tvirtinamai sumai savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjęs teismas būtinai priims sprendimą tenkinti ieškinio reikalavimą pilna apimtimi ir priteis daugiau nei šalys gautų pagal taikos sutartį. Be to šiuo atveju turi būti įvertinama ir tai kad kiekviena bylinėjimosi diena augina bankroto administratoriaus kaštus, o tai yra nuostolinga kreditoriams. Todėl kreditorių sprendimas pritarti taikos sutarties sąlygoms negali būti vertinamas kaip veikimas priešingas kreditorių interesams, nes patys kreditoriai sprendžia dėl jų interesus geriausiai atitinkančio sprendimo.
Trečia, atmestinas Administratorės teiginys, jog pateikta taikos sutartis nėra konstruktyvi, nes neaišku, kokiais terminais bus išmokama 15 000,- Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutarties pasiūlyme aiškiai nurodyta, jog minėta suma bus išmokėta per 5 (penkerius) metus nuo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis įsiteisėjimo dienos. Toks terminas laikytinas realiu bei konstruktyviu vien įvertinus tą aplinkybę, jog bylos nagrinėjimas gali užtrukti dar kelis metus (įskaitant apeliacinės instancijos procesą bei galimą kasacinio skundo pateikimą). Be to, esant taikos sutarčiai kreditoriai ne tik realiai žinos atsiskaitymo terminą, bet ir kaip jau buvo minėta esant taikos sutarčiai nebus didinamos administravimo išlaidos.
Ketvirta, nagrinėjama taikos sutartis turi būti aiškinama sistemingai atsižvelgus į 2016 m. birželio 13 d. kreditorių sprendimą sudaryti taikos sutartį bankroto byloje. Pagal 2016-06-13 taikos sutarties projektą su kreditoriais, kurie buvo prieš nagrinėjamos taikos sutarties Kauno apylinkės teisme sudarymą būtų atsiskaitoma vėliausiai per 10 (dešimt) mėnesių. Todėl netgi tie kreditoriai, kurie nepritaria taikos sutarties sudarymui, pagal taikos sutartį jau bankroto byloje pakankamai operatyviai lyginant su objektyviai prognozuojama bylos trukme, patenkintų savo kreditorinius reikalavimus. Taigi, siūlomos taikos sutarties sąlygos negali lemti kreditorių teisių pažeidimo vien dėl to, jog jų reikalavimų patenkinimas iš esmės buvo išspręstas patvirtinus taikos sutartį pačioje bankroto byloje.
Penkta, Administratorė apeliuoja į tai, jog R. K. atžvilgiu galimai bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir tai esą lems dar vieno kreditoriaus atsiradimą. Tačiau šiuo atveju reikia atskirti ir atsižvelgti į kelis dalykus. Visų pirma, kaip ir nurodo Administratorė, nusikalstamos veikos yra tik galimai padarytos, taigi kol nebus įsiteisėjusio teismo nuosprendžio galioja nekaltumo prezumpcija ir R. K. bus laikomas nekaltu. Todėl šiuo atveju yra kalbama apie hipotetinę situaciją kas bus tam tikru atveju, tačiau esamoje situacijoje kreditoriai turi aiškiai išreikštą interesą ne laukti hipotetinio kito kreditoriaus atsiradimo, bet kaip įmanoma operatyviau ir ekonomiškiau patenkinti savo interesus, ką šiuo atveju Administratorė neleidžia atlikti. Antra, bankroto byloje yra sprendžiami civiliniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę - kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-409/2011).
Be to, CK 1.2 str. įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą, kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Taigi, šiuo atveju kreditorių teisių gynimo pagrindas yra ne baudžiamasis procesas, o būtent reikalavimai civilinėje byloje. Taip pat BK numatytos bausmės, nei BPK numatytos procesinės prievartos priemonės pagal savo pobūdį negali atkurti nukentėjusiosios pažeistų teisių. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad jei baudžiamojoje byloje paaiškės, kad padaryta žala, tai nukentėjęs asmuo galės kreiptis dėl žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to ar bus sudaryta taikos sutartis, ar ne. Todėl dar kartą akcentuotina, kad būsimos žalos nustatymas baudžiamojoje byloje negali atimti iš šalių teisės išspręsti teisėtų reikalavimų patenkinimą civiline tvarka nagrinėjamoje byloje.
Galiausiai, klausimą dėl kreditorių susirinkimo priimto sprendimo teisėtumo Administratorė neleistinai susiejo su civilinės bylos sustabdymu nors pagal savo prasmę ir teisines pasekmes tai vienas kitam neprieštaraujantys veiksmai. Jeigu paaiškės, kad civilinę bylą galima toliau nagrinėti, tai šis faktas tik reikš, kad atsiras procesinė aplinkybė patvirtinti taikos sutartį. Kitaip tariant, vien aplinkybė, kad yra pateiktas prašymas dėl bylos sustabdymo ar kad byla sustabdyta nedaro negalimos taikos sutarties, kuri iš esmės išsprendžia civilinį ginčą. Apibendrinant nurodytas aplinkybes pagrįstai manytina, kad Administratorės pateiktas skundas turi būti laikomas nepagrįstu, neįrodytu ir atmestinu, o Administratorė - įpareigota vykdyti kreditorių teisėtai priimtus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje yra nustatyta, jog 2016-07-08 įvyko BUAB „Eurodita kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo septyni bendrovės kreditoriai, jų patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 98,65 procentai nuo visų BUAB „Eurodita“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Šiame susirinkime buvo svarstyti du klausimai: dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016, kurioje ieškovas BUAB „Eurodita“, o atsakovai R. K. ir G. K.; dėl bankroto administratorės įpareigojimo, per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, sudaryti taikos sutartį su R. K. ir G. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016. Pirmu darbotvarkės klausimu buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016, kurioje ieškovas BUAB „Eurodita“, o atsakovai R. K. ir G. K.. Antru darbotvarkė klausimu buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas įpareigoti bankroto administratorę, per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, sudaryti taikos sutartį su R. K. ir G. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016. Abu nutarimai buvo priimti bendrovės kreditorių UAB „4Debt“, UAB „Ordinalis“ ir R. K. balsais, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 80,84 procentus nuo visų patvirtintų byloje kreditorinių reikalavimų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Bendrovės „Eurodita“ bankroto administratorė E. G. skundžia teismui nurodomus kreditorių susirinkimo nutarimus, prašo juos panaikinti aukščiau nutartyje išdėstytais motyvais ir argumentais.
Teismas pažymi, jog ĮBĮ 21 straipsnyje įtvirtintos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, apibrėžia kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Tokią teisę turi ir bankroto administravimo procedūras teikiantis subjektas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių ar jų grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
Teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Dėl to prielaidų naikinti skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus aukščiau nurodomu faktiniu pagrindu nėra.
Toliau teismas tikrina pateiktus skundo reikalavimus pagal jame nurodomus motyvus.
Sprendžiant administratorės ir kreditorių ginčą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriuo nuspręsta patvirtinti taikos sutartį Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje, kurios iškėlimą inicijavo bankroto administratorė byloje, teismas nustatė, kad bankroto procese buvo sprendžiama ir šiuo metu teismuose yra nagrinėjama eilė ginčų, kilusių tarp bankroto administratorės ir kai kurių bendrovės kreditorių. 2015-09-10 Kauno apygardos teismo nutartimi išspręstas ginčas pagal bankroto administratorės E. G. skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepatvirtinta bendrovės administravimo išlaidų sąmata (B2-2116-259/2015). 5015-11-19 Kauno apygardos teismo nutartimi išspręstas ginčas pagal bankroto administratorės E. G. pateiktą skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nepatvirtinta bendrovės administravimo išlaidų sąmata (B2-2534-259/2015). Bankroto administratorė E. G. 2015-09-25 kreipėsi su pareiškimu į Kauno apygardos teismą suinteresuotiems asmenims bendrovės vadovams ir dalyviams dėl BUAB „Eurodita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo metu šio klausimo nagrinėjimas sustabdytas iki bus išnagrinėta civilinė byla, iškelta pagal administratorės E. G. pareikštą ieškinį Kauno apylinkės teisme buvusiam bendrovės vadovui R. K. ir jo sutuoktinei G. K. (Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. e2-1272-717/2016). Minėtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje ieškovė bankroto administratorė suformulavo reikalavimus: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-04-19 pakvitavimą, notarinio registro Nr. MV-1189; priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir G. K. BUAB „Eurodita“ naudai 14481,00 EUR (50000,00 Lt) skolą pagal 2011-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, palūkanas sumoje 3457, 44 EUR nuo 2011-07-31 iki ieškinio pateikimo; panaikinti 2011-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. ir 3.2. punktus, kuriais patvirtintas atsikaitymas pagal sutartį; priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir G. K. ieškovo BUAB „Eurodita“ naudai 28962,00 EUR (100000,00 Lt) skolą pagal 2011-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį, palūkanas sumoje 6780,28 EUR nuo 2011-09-12 iki ieškinio pateikimo; priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir G. K. BUAB „Eurodita“ naudai 69.475,04 Eur žalos; priteisti iš atsakovų R. K. ir G. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teisme yra sprendžiamas BUAB „Eurodita“ dalies kreditorių prašymas nušalinti bendrovės bankroto administratorę E. G. ir paskirti BUAB „Eurodita“ administruoti kitą administratorių (Kauno apygardos teismo c. b. Nr.B2-69-259/2016). Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-2218-259/2016, kurioje bankroto administratorė E. G. pareiškė reikalavimus panaikinti: UAB „Eurodita“ 2016 m. birželio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 – dėl įmonės statuso iš bankrutavęs į bankrutuojantis pakeitimo; nutarimą Nr. 5 dėl BUAB „Eurodita“ taikos sutarties pagal 2016 m. birželio 8 d. UAB „4Debt“ projektą tvirtinimo; nutarimą Nr. 4 – dėl bankroto administratorės ataskaitos laikotarpiu nuo 2015-12-24 iki 2016-06-03 nepatvirtinimo.
Teismas, įvertinęs šias aukščiau nurodomas faktines aplinkybes, daro išvadas, kad tarp kai kurių didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių (UAB „4 DEBT“, UAB „Ordinalis“, R. K.“) ir bankroto administratorės yra kilęs darbinis konfliktas, esminiai nesutarimai dėl bankroto byloje priimamų administratorės ir kreditorių sprendimų vertinimo atsiradę dėl to, kad bendrovės bankroto administratorė yra užvedusi Kauno apylinkės teisme civilinę bylą buvusiam bendrovės vadovui R. K. ir jo sutuoktinei G. K. (Kauno apylinkės teismo c. b. Nr. e2-1272-717/2016), kurioje ieškovė BUAB „Eurodita“ bankroto administratorė suformulavo reikalavimus: pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011-04-19 pakvitavimą, notarinio registro Nr. MV-1189; priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir G. K. BUAB „Eurodita“ naudai 14481,00 EUR (50000,00 Lt) skolą pagal 2011-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, palūkanas sumoje 3457, 44 EUR nuo 2011-07-31 iki ieškinio pateikimo; panaikinti 2011-09-12 pirkimo-pardavimo sutarties 3.1. ir 3.2. punktus, kuriais patvirtintas atsikaitymas pagal sutartį; priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir G. K. ieškovo BUAB „Eurodita“ naudai 28962,00 EUR (100000,00 Lt) skolą pagal 2011-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį, palūkanas sumoje 6780,28 EUR nuo 2011-09-12 iki ieškinio pateikimo; priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir G. K. BUAB „Eurodita“ naudai 69.475,04 Eur žalos; priteisti iš atsakovų R. K. ir G. K. 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Šias teismo išvadas taip pat pagrindžia BUAB „Eurodita“ didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų turinčių kreditorių (UAB „4 DEBT“, UAB „Ordinalis“, R. K.“) balsais kreditorių susirinkimuose priimti nutarimai įpareigoti bendrovės bankroto administratorę sudaryti taikos sutartį tarp BUAB „Eurodita“ ir R. K. ir G. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016 (2016-07-08 Kreditorių susirinkimo nutarimas), bei nutarimas sudaryti taikos sutartį bankroto byloje pagal 2016 m. birželio 8 d. UAB „4Debt“ projektą (2016-06-13 Kreditorių susirinkimo nutarimas). Šiuos kreditorių susirinkimų nutarimus bankroto administratorė ginčija įstatymo nustatyta tvarka pareiškusi skundus Kauno apygardos teisme.
Teismas vertina, kad bankroto administratorės skundas, kuriuo ginčijami bendrovės kreditorių 2016-07-08 susirinkimo nutarimas sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016, bei nutarimas, kuriuo bankroto administratorė įpareigota per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo sudaryti taikos sutartį su R. K. ir G. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016, yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas. Teismas sprendžia, jog nors skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai yra priimti didžiausių kreditorių UAB „Ordinalis“ ir UAB „4Debt“ balsais (80,51 proc.), taip pat kreditoriui R. K. (0,33 proc.) balsavus „už“, tačiau vien aritmetinė kreditorių balsų dauguma nelemia tokio nutarimo teisėtumo, pagrįstumo ir teisingumo. Teismas visiškai sutinka su bankroto administratorės išsakyta pozicija nagrinėjamu klausimu, kad priimti kreditorių nutarimai neatitinka visų bendrovės kreditorių interesų, skundžiami nutarimai yra išimtinai palankūs tik vienam iš bendrovės kreditorių - R. K. ir jo sutuoktinei G. K., nes patvirtinus taikos sutartį minėtoje byloje kreditorių susirinkimo nutarime nustatytomis sąlygomis ir atsisakius Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016 pareikštų reikalavimų atsakovams R. K. ir jo sutuoktinei G. K., būtų sumažinta galimybė bankroto byloje patenkinti kreditorių reikalavimus, nes pagal taikos sutarties sąlygas bendrovės kreditoriams per 5 metus būtų išmokėta tik 15000 Eur suma, kai tuo tarpu minėtoje civilinėje byloje administratorė pareiškusi reikalavimus atsakovams 123 155,76 Eur sumai. Teismas taip pat sutinka su pareiškėjos argumentais, jog ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu pavirtintos taikos sutarties sąlygos prieštarauja kitam, 2016-06-13 BUAB “Eurodita” kreditorių susirinkimo metu priimtam nutarimui ir sudaryti taikos sutartį bankroto byloje, kur nutarta per penkis metus įmonei atlyginti visų bendrovės kreditorių reikalavimus 58 266,02 Eur sumai.
Teismas pažymi, kad bankroto bylose prioritetas suteikiamas viešojo intereso apsaugai ir gynimui. Kiti, mažesnius reikalavimus turintys bendrovės kreditoriai (UAB „Skolų departamentas“, UAB „Bermanda“, VĮ Turto bankas, UAB „Ducato teisinės paslaugos) nesutiko su priimtais 2016-07-08 nutarimais sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje, balsavo prieš. Todėl teismas, kartu gindamas mažesniųjų bendrovės kreditorių turimą viešą interesą dalyvauti bendrovės bankroto procedūrose, priimti sprendimus bendrovės bankroto byloje, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, panaikina skundžiamą administratorės kreditorių susirinkimo nutarimą ir šiuo pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti BUAB „Eurodita“ 2016 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 1, kuriuo nutarta sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016, kurioje ieškovas BUAB „Eurodita“, o atsakovai R. K. ir G. K., bei nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta įpareigoti bankroto administratorę, per 5 (penkias) darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl taikos sutarties patvirtinimo, sudaryti taikos sutartį su R. K. ir G. K. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1272-717/2016.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą pateikiant Kauno apygardos teismui.